Informacines Technologijos

ĮŽANGA

(Šioje dalyje pasinautota Atviros Lietuvos Fondo finansuota J.Adamonio “IT Lietuvos rajonų savivaldybėse” studija, Klaipėdos-Tauragės tikslinio regiono plėtros plano 2001-2006 m IT dalies informacija bei surinktais nepriklausomais duomenimis iš Kretingos rajono .)

Kretingos rajono strateginės Plėtros programos Informacinių Technologijų dalis sudaryta atsižvelgiant į pasaulines, europines Informacinių Technologijų plėtros koncepcijas. Šis darbas paruoštas, siekiant nustatyti Kretingos rajono Informacinių Technologijų plėtros tendencijas, strateginius tikslus, įvardinant konkrečiai šių tikslų įgyvendinimo būdus ir priemones bei siekiant maksimaliai efektyviai panaudoti Kretingos rajono kompiuterizavimui skirtas lėšas.

Šiuo metu žžmonija gyvena globalų, istorijoje neturintį analogo technologijų transformacijos laikotarpį. Šis, integralus kokybinis lūžis, sąlygotas nepaprastai sparčių, dinamiškų informacinių-komunikacinių technologijų, betarpiškai besiskverbiančių į be išimties visas žmonijos kasdieninio gyvenimo sritis, plėtra. Informacija tampa penktuoju ir svarbiausiu verslo ištekliumi šalia tradicinių – žmonių, mašinų, medžiagų ir pinigų. Plėtojant informacinę visuomenę labai svarbu įsigyti tinkamą kiekį informacinių technologijų įrangos, bet tai nėra sunkiausiai išsprendžiama problema. Iškyla kitokie barjerai – gebėjimas įsisavinti žinias ir įgūdžius bei jų pritaikymas kasdieninėje veikloje.

Valstybės valdymo pertvarkymas, modernizavimas neatsiejamas nnuo informacinių technologijų plėtros. Valstybės ir kitų institucijų generuojama laisvai prieinama visuomeninės paskirties informacija turi tapti pagrindine demokratijos plėtros priemone. Deja, nėra vieningos valstybės biudžeto lėšomis įsigyjamos kompiuterių techninės bei programinės įrangos diegimo valstybinėse institucijose strategijos. Kad ir Kretingos rajono ssavivaldybėje naudojamos skirtingos operacinės sistemos, skirtingų versijų ar modifikacijų kompiuterių programos. Tai sukelia problemų duomenų pasikeitimui ne tik savivaldybės viduje, bet ir pasikeitime informacija su kitomis valstybės institucijomis.

Kalbėdami apie Informacinę visuomenę ir apie savalaikį šiuolaikinių technologijų naudojimą, turime atsižvelgti ir įvertinti esamą realią padėtį socialinėje sferoje, kad neišprovokuotume iš nežinojimo gimstančių abejonių dėl kelių žmogiškųjų faktorių:

· ar naujai steigiamos technologijos nepagilins esamos bedarbystės problemų ir ar žmonės bus pajėgūs prisitaikyti prie pakankamai skirtingos darbo vietos sampratos?

· ar siūloma iš principo nauja kasdieninio gyvenimo dalies koncepcija nepažeis demokratiškumo ir lygių galimybių principo? Ar naujos sudėtingos technologijos nesukurs tarp vyresnių ir jaunesnių, labiau ir prasčiau informuotų piliečių nelygių raidos galimybių efekto?

Europos Komisijos dokumente “Europe’s Rolling Action Plan for Information Society” pabrėžiama, kad informacinės visuomenės kkūrimo procesai ryškiausiai atsispindi šiose pagrindinėse kryptyse:

1. Piliečių poreikių tenkinimas;

2. Informacinės infrastruktūros vystymas;

3. Verslo aplinkos gerinimas;

4. Tarptautinių informacijos mainų plėtojimas.

KRETINGOS RAJONO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (IT) SITUACIJOS APŽVALGA

1.Problematiškas ištyrimas.

Lietuvoje, o savaime ir Kretingos rajone, nėra patikimų išmatavimų, statistinių duomenų apie esamą informacinės visuomenės plėtros situaciją, o tai apsunkina esamos situacijos šioje srityje analizę ir siekiamų rezultatų apibrėžimą.

Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2000 metų sausio – rugsėjo mėnesiais asmeninį kompiuterį turėjo 5 procentai namų ūkių (1999 m. – 3 procentai namų ūkių), iš jų ddidžiuosiuose miestuose – kas dešimtas namų ūkis, kituose miestuose – 3 procentai, kaime – 1 procentas namų ūkių. Daugiausiai kompiuteriais naudojasi 10 – 15 metų vaikai (94 proc.) ir 16 – 65 metų asmenys (73 proc.). 43 procentai turinčių kompiuterius namų ūkių naudojasi internetu ar elektroniniu paštu.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios dalis namų ūkių, turinčių kompiuterius, neturi interneto, yra ribotos finansinės galimybės. Devyni iš dešimties interneto ar elektroninio pašto naudotojų prisijungę prie interneto per komutuojamą (modeminę) telefono liniją, t.y. naudojasi Telekomo paslauga dial–up. Namų ūkiuose, turinčiame internetą ar elektroninį paštą, jais naudojasi vidutiniškai po 2 asmenis. 42 procentai namų ūkių nurodė, kad bent vienas iš namų ūkio narių kasdien naudojasi internetu, 35 procentai – kelis kartus per savaitę, 12 procentų – nors kartą per savaitę, likusieji 1–3 kartus per mėnesį ir rečiau. Internetas (elektroninis paštas) dažniausiai naudojamas susirašinėjimui. Viena svarbiausių kliūčių platesniam interneto vartojimui Lietuvoje išlieka aukšti naudojimo tarifai: Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžeto tyrimo duomenimis, beveik pusė namų ūkių, turinčių kompiuterius ir neprisijungusių prie interneto, kaip priežastį nurodo aukštus interneto naudojimo tarifus; iš visų turinčių internetą namų ūkių 81 procentas teigia, kad naudotų internetą dažniau, jei būtų mažesnis naudojimosi tarifas. Deja, Statistikos departamento duomenis neapdoroti rajoniniu lygiu ir ččia duomenų Kretingos rajono pjūviu pateikti negalime, nors jie, tyrimų imties požiūriu, būtų pakankamai reprezentatyvūs.

2.Įmonės, teikiančios Informacinių Technologijų paslaugas.

Įmonių Registro duomenimis, Kretingoje deja tėra tik 5 veikiančios įmonės, kurių pagrindinė veikla Informacinės Technologijos. Iš jų tiktai dvi susijusios su personaliniais kompiuteriais ir programine įranga. Kretingoje tik trijose vietose įmanoma įsigyti kompiuterinę techniką. Dvi iš jų – ne Kretingoje registruotos įmonės. Kretingos rajono žmonės kompiuterius daugiausia perka Klaipėdoje. Tai sąlygoja kompiuterių įvairovė ir kainų pasirinkimas. Kompiuterių remontu Kretingos rajone užsiima tik pavieniai individualūs specialistai. Arba Kretingos rajono žmonės veža techniką remontuoti į Klaipėdą.

3.Interneto paslaugų teikėjai.

Kretingos rajone yra 4 pagrindiniai interneto paslaugų teikėjai. Tai AB “Lietuvos Telekomas”, UAB “Omnitel”, LITNET (UAB “Lema”) ir VIKT (Valstybinių institucijų kompiuterinis tinklas). UAB “Lietuvos Telekomas” ir VIKT teikia interneto arba Dial-UP (per įprastinę telefono liniją) arba išskirtine linija. Nuo 2001 m. gruodžio mėnesio UAB “Lietuvos Telekomas” pradėjo tiekti DSL ryšio paslaugas. UAB “Omnitel” teikia interneto paslaugas Dial-UP, išskirtine linija ir Radijo ryšiu. UAB “Lema” LITNET paslaugas teikia tik radijo ryšiu. Dėl komercinių priežasčių dalis šių tiekėjų duomenų apie vartotojų skaičių neteikia, todėl palyginti indėlį į Interneto plėtrą neįmanoma.

4. Padėtis valstybinėse institucijose

Atviros Lietuvos Fondo 2001 m. vykdytų tyrimų duomenimis – rajonų savivaldybėse 100 darbuotojų vidutiniškai tenka 226 kompiuteriai. Geriausiai kompiuteriais apsirūpinusi Utenos rajono savivaldybė. Joje 103 darbuotojai naudojasi 80 kompiuterių (78 kompiuteriai 100 darbuotojų). Truputi daugiau kaip po 50 kompiuterių 100 darbuotojų tenka nedidelėse darbuotoju skaičiumi – Kazlų Rūdos, Ignalinos ir Varėnos savivaldybėse. Absoliutiniu dydžiu gausiausias kompiuterių parkas – 110 kompiuterių, priklauso Kauno rajono savivaldybei. Utenos, Tauragės ir Šilutės savivaldybės turi nuo 60 iki 80 kompiuterių.

Net 79,8% rajonų savivaldybių kompiuterių parko sudaro Pentium klasės kompiuteriai. IBM-XT, 286, 386 kompiuteriai sudaro tik 3,7%. Kiek daugiau – 12,9% 486 klasės kompiuterių.

Įvairaus dydžio vietiniai kompiuterių tinklai yra įrengti 77,1% savivaldybių. Didžiosios dalies visų savivaldybių – 43,8% kompiuterių tinklų pralaidumas 100/10 megabitų per sekundę. Trečioji dalis – 33,3% savivaldybių dar naudojasi 10 Mb/s spartos tinklu. 14,6% rajonų savivaldybių vietinio kompiuterių tinklo dar neturi. Šešiose savivaldybėse – 12,5% visų rajonų savivaldybių, į vietinį tinklą sujungti visi kompiuteriai. Daugiau kaip 50% kompiuterių į vietinį tinklą yra sujungusios 18(37,5%) savivaldybių. Dar 13 – kos (27,1%) savivaldybių tinklai šiuo metu jungia mažiau nei 50% kompiuterių.

Internetu daugiau ar mažiau naudojasi visų savivaldybių darbuotojai. Net 39,1% rajonų savivaldybių prie interneto jungiasi komutuojamomis ryšio linijomis. Skirtines ryšio linijas yra įsirengę 34,8% procento savivaldybių. 26,1 % naudojasi radijo ryšiu. Daugiau kaip pusės – 56,3% rajonų savivaldybių prisijungimo

prie interneto greitis neviršija 33Kbps, 18,2% naudojasi 56Kbps ir 64Kbps ryšiu. Tik 6,8% nurodė 128Kbps ar didesnę greitaveiką.

Beveik pusė – 45,7% iš 45 rajonų savivaldybių naudojasi bendrovės „Omnitel“ interneto paslaugomis. Šiek tiek mažiau – 39,1% respondentų renkasi VĮ „Infostruktūrą“. Lietuvos telekomui tenka 8,7% rajonų savivaldybių. Likusieji 6,5% – kitiems tiekėjams.

Elektroniniu paštu naudojasi vidutiniškai 10,8% savivaldybių darbuotojų. Absoliutiniu dydžiu daugiausiai elektroninio pašto naudotojų – 59 nurodė Kauno rajono savivaldybė. 50 darbuotojų elektroniniu paštu naudojasi Tauragės ir Utenos savivaldybėse. Geriausias yra Utenos rrajono savivaldybės santykinis rodiklis – 48,5%. Gerokai atsilieka Panevėžio rajono savivaldybė – 39%. Trečioje vietoje Ignalinos ir Joniškio savivaldybės – 30%. Net ketvirtadalio savivaldybių elektroninio pašto naudojasi ne daugiau kaip 5 darbuotojai. Daugiau kaip trečdalyje – 34,1% savivaldybių elektroniniu pašo naudotojų skaičius neviršija 5%.

Deja, tenka konstatuoti, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijoje ši situacija nėra gera:

dirba tik vienas vyr. kompiuterininkas;

kompiuterių parką savivaldybės administracijoje (įskaitant seniūnijų) sudaro – 29 kompiuteriai. Taigi, 1 kompiuteriui tenka 5,4 savivaldybės administarcijos darbuotojų (įskaitant ir seniūnijų) arba 22,3 karjeros valstybės tarnautojų;

į vietinį kompiuterinį tinklą yra sujungta – 23 ( 79,3 % kompiuterių parko) , tačiau iš tiesų dauguma šių sujungtų kompiuterių yra skirtingose vietose (suskaidyti į mažesnius “tinkliukus”) : Socialinės paramos sk. (6 kompiuteriai), Civilinės metrikacijos (2 kkompiuteriai), Švietimo sk. (5 kompiuteriai), Vietinio ūkio ir Rajono plėtros sk. (4 kompiuteriai), Kretingos miesto seniūnijos (3 kompiuteriai), Kretingos kaimiškosios seniūnijos (3 kompiuteriai);

didžioji savivaldybės kompiuterių dalis naudoja MS Windows 95 ir 98 programas, tačiau yra ne mažai kompiuterių (ypač socialinės paramos sk.), dirbančių su pasenusiomis programomis, o patys kompiuteriai yra 486 klasės;

pagrindiniame savivaldybės administraciniame pastate (Savanorių g. 29 a) Internetu ir elektroniniu paštu galima naudotis tik 4 kabinetuose, o to aiškiai yra per mažai. Kiek geresnė padėtis yra Švietimo kyriuje, kuris turi nekomercinį nuolatinio ryšio Internetą (tiekėjas LitNet). Skirtingi padaliniai: Civilinės metrikacijos, Socialinės paramos skyriai, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, vyr. karo prievolės specilistas turi po 1 modeminį Interneto ryšį.

5.Interneto paslaugų tiekėjai ugdymo įstaigoms

Pagrindiniai interneto tiekėjai švietimo ir ugdymo įstaigoms yra UUAB “Omnitel” ir LitNet. UAB “Omnitel” tiekiamos paslaugos gana brangios (tiesa čia didžioji dalis mokesčio už internetą atitenka AB “Lietuvos Telekomas”), tačiau interneto pajungimos sąnaudos yra labai mažos. O LitNet pajungimo sąnaudos yra labai didelės, bet mokestis už naudojimąsi internetu – simbolinis. Bet LitNet tiekia internetą tik radijo ryšiu. O tai reikalauja tam tikrų sąlygų: turi būti tiesioginis matomumas su LitNet antena ant AB “Kretingos grūdai”. Salantų vidurinė mokykla signalą iš LitNet’o gauna iš Plungės. Kaip atrodo LitNet tiekiamas internetas mmatote schemoje:

6.Viešieji Interneto priegos taškai

Kol kas Kretingos rajone viešųjų interneto prieigų tėra tik dvi: Kretingos M.Valančiaus bibliotekoje (7 viešos darbo vietos, bet kompiuteriai lėtoki, nenauji. Kaina simbolinė – 2 Lt už valandą.) ir privati interneto kavinė Kęstučio gatvėje (4 darbo vietos). Reikia paminėti, kad elektroninės visuomenės kūrime didžiausią indėlį įneša būtent Kretingos M.Valančiaus biblioteka. Ji laimi projektą po projekto.

Daugiau vietų, kur pasinaudoti internetu eiliniam Kretingos rajono gyventojui, neturinčiam namie arba darbe kompiuterio, praktiškai nėra. Ir tai yra bene skaudžiausia problema tiek mieste, tiek rajone.

7.Informacija Internete

Iš valstybinių institucijų ir švietimo įstaigų turinčių Interneto svetaines reikia paminėti šias: Kretingos rajono savivaldybė www.kretinga.lt , Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyrius http://www1.omnitel.net/kretingos_svietimas/ , J.Pabrėžos gimnazija http://pabreziukai.cjb.net/ , Pranciškonų gimnazija http://discovery.ot.lt/kpg/ ir kiti. Iš kitų valstybinių įstaigų galima paminėti Kretingos muziejų, turintį Internetinį puslapį Kultūros ministerijos kuruojamoje svetainėje apie Lietuvos muziejus, Salantų regioninio parko direkciją, M.Valančiaus bibliotekos svetainę http://kretvb.lt .Informacijos aktualumu galima paminėti tik Švietimo skyrių. Deja, savivaldybės puslapis nėra pakankamai dažnai atnaujinamas.

Yra ir jaunimo tvarkomas neoficialus Kretingos miesto puslapis http://www.e-draugai.lt/kretinga . Gaila, bet jis pateikia tik jaunimui aktualią informaciją.

Tarp Kretingos rajono įmonių labai nedaug turinčių savo interneto puslapius. Galima būtų paminėti: AB “Kretingos grūdai”, P.Varkojo įmonė, UAB “Tekos baldai”, P.Kurmio firma “Medis”, o dar kkiti verslininkai, kaip pavyzdžiui, A.Šoblinskas, vieną kitą Interneto puslapį turi platesnės apimties svetimose Interneto svetainėse (minėtuoju atveju – informacija patalpinta Valstybės turizmo departamento puslapiuose ir pan.).

Apibendrinant galima teigti, kad tokia įvairi, bet išmėtyta informacija, teikia mažai naudos Interneto lankytojui (internautui), norinčiam išsamesnių duomenų apie Kretingos rajoną. Šią problemą būtų galima spręsti pasinaudojant lengvai randamu Kretingos rajono savivaldybės Interneto adresu www.kretinga.lt . Čia būtų galima sukelti visų žinomų kretingiškių Interneto adresų nuorodas, per kurias internautas vėliau galėtų lengvai išeiti į jam reikalingą Interneto svetainę.

STRATEGINIAI INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PRIORITETAI KRETINGOS RAJONE

1.Informacinės visuomenės ir informacinės infrastruktūros plėtra

Vienintelė rajono galimybė mažinti išlaidas ir tuo pačiu didinti valstybės valdymo efektyvumą – sėkmingai įgyvendinti elektroninės vyriausybės (“e-Savivaldybės”) programą. Demokratinės plėtros Informacinėje visuomenėje užtikrinimas pasireiškia naudojimosi bei informacijos apsikeitimo prieinamumu, galimybe viešai reikšti savo nuomonę, žinant, kad ji bus išgirsta, pamatyta, vienu ar kitu atveju studijuojama. Dar daugiau – į juos bus operatyviai reaguojama, nes vieši kontrolės mechanizmai sudarys sąlygas viešai stebėti valstybės tarnautojų dėmesingumą bei operatyvumą, vertinti kompetenciją. Taip pat jau galima kalbėti apie vis plačiau pritaikomas tranzakcijos paslaugas Internetu: kuomet dokumetų užpildyta elektroninė forma (patalpinta įstaigos Interneto svetainėje) atsiunčiama e-paštu, po to valdininkai duomenys apdoroja ir patvirtina (klientui surinkus elektroninio parašo kodą).

Tačiau tai pasiekti &– reikalinga:

/Strateginiai tikslai/

– įveikti įnerciją ir tradicinę biurokratiją;

– pagerinti privataus sektoriaus aptarnavimą, įgyvendinant “on-line (nuolatinio prisijungimo prie Interneto ) valstybės paslaugų” projektą.

/Tikslų įgyvendinimo priemonės ir būdai/

– sukurti “on-line valstybės paslaugų” rajoninę programą, kuri apimtų visus šių strateginių tikslų įgyvendinimo uždavinius savivaldos lygmenyje ir atitiktų šalies mastu pilotinio projekto vaidmenį;

– atskirai sudaryti žemiausios teritorinės-administracinės grandies – seniūnijų kompiuterizacijos bei informacinių technologijų diegimo programą, kuri apimtų:

§ seniūnijų, mokyklų, bibliotekų, kultūros centrų, kitų teritorinių mokslo bei švietimo traukos centrų vienijimo strategijas diegiant IT;

§ sudaryti rekomendacinio pobūdžio dokumentą, kuriame būtų siūlomi keli tarpusavio bendravimo, naudojant IT variantai. Šis dokumentas turėtų formaliai reglamentuoti savivaldos institucijų bendravimo informacinių technologijų pagalba su piliečiais ir privačiomis bei valstybinėmis institucijomis protokolą. Remiantis šiuo protokolu, siūlyti Kretingos rajono savivaldybės Tarybai priimti sprendimą, patvirtinantį savivaldybės institucijų bendravimo su fiziniais ir juridiniais asmenimis reglamentą;

§ patvirtinti tvarką, pagal kurią savivaldybės tarnautojai periodiškai teiktų informaciją Kretingos rajono savivaldybės Interneto svetainę. Sudaryti sąlygas publikuoti Tarybos, Valdybos sprendimus, Mero potvarkius Interneto svetainėje.

Internetas turi būti prieinamas visiems be išimties rajono gyventojams. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas vietovėms, kur Interneto vartojimas labai skurdus.

Šiai problemai išspręsti reikalinga:

/Strateginiai tikslai/

– Skatinti investicijas į Interneto ir IT plėtrą;

– Skatinti periferinių vietovių privatų sektorių naudotis Internetu ir IT.

/ Tikslų įgyvendinimo priemonės ir būdai/

– įvairiausiomis priemonėmis skatinti informacinių paslaugų tiekėjus orientuoti savo veiklą į

periferinių vietovių aprūpinimą tiek IT įranga, tiek sukurti reikiamą fizinę bei žmogiškųjų pajėgumų infrastruktūrą;

2.Švietimo, mokslo ir kultūros plėtra

Skatinant švietimo sistemos tobulinimą, numatant perspektyvas ir kryptis, būtina šį procesą grįsti informacinių technologijų integravimu pirmiausia į visas bendrojo lavinimo mokyklas. Nepakankamas kompiuterinis raštingumas skatins piliečių dvasinę, intelektualinę bei turtinę diferenciaciją rajono, apskrities, šalies viduje ir Valstybės atsilikimą Europos bei globalioje pasaulinėje rinkoje. Visame pasaulyje pastebimos ryškios neigiamos pasekmės, jei informacinės visuomenės plėtrai trukdo riboti finansiniai ištekliai, nespėjama sparčiai reaguoti į visuomenės ir ttechnologijos pažangą.

/Strateginiai tikslai/

– siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, kaip vieno pagrindinių Informacinės visuomenės egzistavimo elementų. Kiekvienas vaikas, baigęs mokyklą, turi turėti kompiuterinį raštingumą;

– siekti nacionalinio kultūros paveldo tinkamo saugojimo bei propagavimo, jo perkėlimo į elektroninę terpę ir nacionalinės kultūros savitumo išlaikymo bei puoselėjimo.

/Tikslų įgyvendinimo priemonės ir būdai/

– remti kompiuterinio raštingumo didinimą;

– naudojant IT, diegti bei plėtoti nacionalinio turinio švietimą.

3.Verslo ir inovacijų skatinimas

Valstybės prioritetai ir tikslai informacinių technologijų plėtros srityje skatinant verslą bei inovacijas yra išdėstyti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginėse kryptyse, Informacinės visuomenės Lietuvos Respublikoje kkūrimo programoje, Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, Eksporto plėtojimo strategijoje, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginėse kryptyse, Nacionalinio regionų plėtros plano projekte bei kituose dokumentuose.

Pagrindinės šių dokumentų nuostatos, susijusios su informacinių technologijų plėtra. IIšskirtini tie tikslai ir priemonės, kurie/kurios nereikalauja valstybės teisinio reguliavimo pokyčio (tokios priemonės gali būti įgyvendinamos tik visos valstybės mastu).

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginėse kryptyse, skiltyje „Verslas, inovacijos ir informacinės infrastruktūros plėtra“, yra įvardinami tokie pagrindiniai strateginiai tikslai:

· Plėtoti ir modernizuoti šalies informacinę infrastruktūrą.

· Panaudojant naujausių informacinių technologijų galimybes, nuolat teikti aktualią informaciją apie Lietuvą užsienio šalims.

Siūlomi uždaviniai:

· Skatinti informacinėmis technologijomis paremtą verslą.

· Inicijuoti valstybės finansuojamus bandomuosius projektus verslo informaciniams centrams ir duomenų bazėms steigti bei jiems prižiūrėti.

Informacinės visuomenės Lietuvos Respublikoje kūrimo programa numato:

· Plėtoti verslui reikalingą modernią informacinę aplinką.

· Diegti IT informacijai apie Lietuvą teikti užsieniošalims.

– veiklos, padedančios perduoti informacinę ir ryšių technologiją bei keistis patyrimu;

– veikla, prisidedanti prie didesnio Lietuvos IT įmonių tarptautinės svarbos užtikrinimo (pvz., bendro Lietuvos IT įmonių informacinio centro sukūrimas Internete);

– IIT rinkos tyrimai ir statistiniai tyrimai, susiję su IT sektoriumi.

– elektroninio verslo skatinimas (pvz., elektroninė komercija, Internetas kaip verslo priemonė, kompiuterizuotos apskaitos sistemos, duomenų bazės) SVV sektoriuje;

– mokymas elektroninio verslo srityje (kartu su 1.1 Priemone);

– IT auditai SVV įmonėse;

– keitimasis patyrimu ir geros praktikos sklaida tarp SVV įmonių elektroninės prekybos srityje;

– kolektyvinio naudojimosi internetu užtikrinimas, skaitmeninės taikomosios programos ir multimedia (pvz., viešojo naudojimosi Internetu punktai);

– keitimasis informacinės visuomenės patyrimu tarp vietos bendruomenių.

4.Rajoniniai IT plėtros tikslai

Pagrindinė rajono prioritetinė kryptis yra įvykdyti nnacionaliniuose programiniuose dokumentuose įvardintus tikslus ir uždavinius, nereikalaujančius teisinio reguliavimo pokyčių, rajono mastu.

Prioritetas teiktinas:

· Kretingos rajono verslo įvaizdžio formavimui ir informacijos Interenete patalpinimui.

· IT mokymams.

· Gyventojams paslaugas teikiančių institucijų aprūpinimui kompiuterinėmis technologijomis.

Tikslų įgyvendinimui 2002-2006 metais numatytinos šios priemonės:

-Internet’o svetainių apie Kretingos rajono investicijų ir verslo galimybes bei parduodamas prekes ir paslaugas kūrimas; esamos savivaldybės svetainės plėtimas – čia patalpinant savivaldos teisės aktus bei kitą aktualią informaciją, kitų įmonių bei organizacijų Interneto svetainių adresų nuorodas.

-Mokymo kursų apie elektroninio verslo galimybes verslininkams bei savivaldybės tarnautojams darbo su IT pradžiamokslio organizavimas.

-Verslo konsultacinio centro, turizmo informacijos centro sukūrimas bei gyventojams paslaugas teikiančiųvalstybinių institucijų aprūpinimas kompiuterine technika;

-Švietimo, kultūros įstaigų aprūpinimas kompiuteriais;

-Duomenų bazių kūrimas.