Informacinių technologijų taikymas
Informacinių technologijų taikymas
istorijos dėstymo metodikoje
Vilnius,2000
Mokiniai dabar turi išmokti, kaip mokytis, o ne ko mokytis. Mokymo mokytis problema yra svarbi ne tik mokykloje, bet ir pedagogikoje. Daugelis idėjų ir programų, kaip spręsti mūsų mokyklų problemas, pasensta dar neįgyvendintos. Pagrindinis įvairių idėjų ir programų šūkis būna tas pats teiginys – ko reikia mokyti dabar, o ko nemokyti. Visa tai akivaizdu kalbant apie humanitarinius mokslus mokykloje ir tų mokslų perteikimo metodikas bei programas.
Padėtis iš tiesų kebli. Psichologijos, sociologijos, neurologijos, biologijos, ffizikos ir švietimo sričių tyrinėjimai rodo, kad naujų mokymo programų įgyvendinimas labai vėluoja. Iš tiesų prireikia 5-10 metų naujovėms sistemoje įdiegti ir 10-25 metų, kol jos plačiai paplinta. Toks atotrūkis norinčiuosius žengti koja kojon su pažanga stumia į neviltį. Vadovėliai dažnai pasensta dar prieš išspausdinami. Didelis nusivylimas mažina mokytojų ir mokinių motyvaciją.
Atotrūkį dar labiau padidina mokytojų kvalifikacijos stoka ir pasirengimas dirbti panaudojant naujausius pedagogikos, psichologijos ir technologijų pasiekimus. Mokytojų rengimo teorija ir praktika iš dalies sąlygoja ir vaikų ugdymo bbei lavinimo pasiekimus. K.Pukelis (1997), remdamasis savo tyrimų duomenimis, teigia, kad mokytojų rengimo praktika iš tikrųjų tėra kosmetiškai padailintos buvusios ideologizuotos mokytojų rengimo teorijos tąsa, kuri kartkartėmis papildoma vakarietiškomis, dažnai diskutuotino turinio injekcijomis.
Kasdieniu dalyku per pastaruosius penkerius-šešerius metus tapo iinformacinės sistemos ir priemonės; tad kaip mūsų mokiniai gali ganėtinai pažengti kultūriniu, socialiniu požiūriu, jei jie vis dar yra mokomi įsiminti istorines datas, išmokti „pasakoti“ apie įvykius ir faktus, “iškalti” valstybių ir jų sostinių pavadinimus, politinius veikėjus, ruošti namų darbus ir mokytis vadovėlio tekstą?
Mes tapome pasauliu, priklausomu nuo skaičiavimo mašinėlių, kompiuterinių enciklopedijų, interneto, skaitmeninės komunikacijos ir optinių susisiekimo sistemų. Bet mokykloje mokiniai iki šiol yra mokomi to paties, tais pačiais būdais kaip šeštąjį dešimtmetį. Kaip būtų galima spręsti problemą? Užuot vertus mokinius būti turinio absorbuotojais („mokytis pasakoti“), reikia juos lavinti būti „informacijos navigatoriais“ ( Jensen E., P.3).
Teoriniu požiūriu, informacinių technologijų taikymo poveikis mokymo ir ugdymo procesui Lietuvoje plačiau nėra nagrinėtas. Pasirodydavo pavienių straipsnių pedagoginėje spaudoje, kur būdavo aaptariamos naujųjų technologijų taikymo galimybės humanitarinių ir socialinių mokslų dėstymo metodikoje. Išimtimi reikėtų laikyti parengtą leidinį „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje“ (1999). Jame pateikta pastarojo dešimtmečio Lietuvos mokyklų patirtis ir praktika įdiegiant informacines technologijas. Avangarde žengia informatikos, tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai. Humanitarinių mokslų pedagogai šioje srityje atsilieka. Pažymėtina, kad istorijos dėstymo metodika technologinių naujovių platesniam taikymui yra gana inertiška, mokymo programų keliami tikslai ir uždaviniai dažnai neatitinka mokinių galimybių ir gyvenimo reikalavimų. 1993 m. Leeuvardene (Olandija) įvykusiame istorijos mokytojų simpoziume „„Istorijos mokymas nuo 1815 metų, įvertinant sienų pasikeitimus“ konstatuota, kad „kai kurių Centrinės ir Rytų Europos valstybių politikai bei pareigūnai nori istorijos mokymą padaryti itin svarbų nacijos kūrime ir tikisi, kad jis vystys nacionalinio identiteto jausmą. Tačiau reikia būti realistais. Moksleiviai per 3-5 metus turi apie 30 – 40 istorijos pamokų kasmet. Istorija neturi tarnauti socialiniams ir politiniams tikslams. Dėl laiko stokos istorijos mokymo turinys yra ribotas. Vienose šalyse istorijos mokymas yra per platus (nuo Platono iki NATO per dvejus metus), kitose galvojama, kad kokybė yra daug svarbesnė už kiekybę. Galima teigti, kad būtent pastarosiose ugdomas teisingas istorijos supratimas ir savarankiška istorijos faktų interpretacija. Moksliniai tyrimai įrodė, kad ugdant pilietiškumą vystyti sugebėjimus ir įgūdžius yra svarbiau negu supažindinti su daugybe tarpusavyje dažnai nesusijusių istorinių faktų“ (Bešališkai ir be prietarų. Europos Tarybos pasiūlymai istorijos mokymui. V.,1995.P.72). Panašų įspūdį palieka istorijos mokymo programos, kurios buvo skirtos Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms. Gal dėl to, kad buvo keliami nepagrįsti reikalavimai istorijos mokymui mokykloje, šis dalykas tapo nemėgstamas moksleivių.
Informacinės technologijos vystosi neregėtai sparčiai. Tai, kas buvo naujiena ir „paskutinis technikos žodis“ prieš metus, šiandien yra laikoma seniena. Galima teigti, kad jos į daugelį ugdymo turinio dalykų įsiveržė „neplanuotai“. Kad tai nebuvo numatyta, parodo iir istorijos mokytojų rengimo programa Vilniaus pedagoginiame universitete (1997). Šioje programoje informacinės technologijos traktuojamos kaip „kompiuteriniai žaidimai“: “<.> Kompiuterio privalumai, kuriant ir panaudojant sukurtus žaidimus. Kompiuterinių žaidimų panaudojimas įvairiuose mokymo proceso etapuose“ (P.11). “Informatikos kurso programa apima darbo su kompiuteriu teorinius ir praktinius pagrindus” (P.22-23). K.Pukelio (1997) teigimu, mokytojų rengimas Lietuvos aukštosiose pedagoginėse mokyklose nėra grindžiamas jokiais išsamesniais moksliniais tyrimais, aukštųjų mokyklų programos dažnai ne tik
nesuteikia studentams žinių ir įgūdžių tęstinumo, bet yra gerai žinomų dalykų kartojimas.
Tokia padėtis susidarė ne tik dėl istorijos mokymo turinio. Skaitmeninės technologijos į mūsų gyvenimą įsiveržė staiga (kalbant apie Lietuvą), negana to, jos labai dinamiškai ir sparčiai vystosi. Lietuvoje mokyklų kompiuterizavimas įsibėgėjo 1995 m. Tai pažymima minėto leidinio „Mokyklų tobulinimas informacijos amžiuje“ (1999) pateiktoje medžiagoje.
Įvairių mokyklų planuose yra aprūpinti kompiuteriais ne tik informatikos, bet ir kitų dalykų kabinetus. Galima manyti, kad istorijos mokytojus domėtis ir mokytis dirbti kompiuteriu paskatino elektroniniu paštu platintas leidinys „Istorija“, puikiai parodęs, kaip galima sparčiai keistis įvairia informacija. Istorijos mokytojai dalyvauja įvairiuose projektuose, patys inicijuoja visas Lietuvos mokyklas apimančius informacinius projektus („Lietuvos mokyklai-600 metų“).
Džiugu, kad perėjus prie profiliuoto mokymo vidurinėje mokykloje deramas dėmesys kreipiamas ir į IT taikymą istorijos mokymo procese. Vidurinio išsilavinimo standartai (1999) nurodo, kkad viena svarbiausių, greta kitų, istorinio ugdymo vertybių yra įgūdžiai, kurie padėtų „orientuotis šiuolaikinėje informacijoje ir technologijoje, siekiant istorinio raštingumo” (P.27). Tiksliniam istorijos kursui keliami reikalavimai numato „kompiuterizuotą istorijos mokymą“ (P.34).
Vis dėlto inertiškas požiūris į naujoves yra sąlygotas tam tikro atsargumo. Lietuvoje vykdomos švietimo reformos ilgą laiką neturėjo tvirtos koncepcijos, reformos vykdavo dėl pačių reformų, dažnai – politikų įsitikinimams ir siekiams patenkinti. Tikėtina, kad 1998-2000 metų reformos, priimti dokumentai (išsilavinimo standartai, profiliuoto ugdymo programų metmenys ir reikalavimai, valstybinių egzaminų įvedimas) padės tvirtesnį pagrindą ugdymo procesui modernizuoti ir išvengti nereikalingos sumaišties ateityje.
Jeigu mokytojas nori aktyviai dalyvauti ugdymo procese, pirmiausia reikia naujai pažvelgti į dėstomąjį dalyką. Istorijos negalima vien mokyti dėl pačios istorijos. Aš visiškai nesuprantu, kaip istorijos galima išmokyti. Išmokyti galima rašyti ir skaityti, groti fortepijonu, lipdyti puodus ar siūti drabužius. Bet išmokyti istorijos?
Šiandien istorijos mokytojas turi ne tik nupūsti dulkes nuo praeities faktų. Reikia domėtis ir išmanyti mokslo ir technologijos pasiekimus, žinoti jų išradimo, sukūrimo eigą, o jeigu kas sugeba – išmanyti ir veikimo principus. Galima teigti, kad istorija yra tas mediumas, kuris gali susieti padrikus ir chaotiškus mokslo ir technikos pasiekimus į vieną visumą ir parodyti galimą pažangos poveikį žmonijos ateičiai. Filosofiniu požiūriu,
žmonijos praeitis yra raktas į jos ateitį.
IT panaudojimo istorijos pamokose būdai
Trumpai apžvelgsime galimus IT panaudojimo istorijos ir kitų socialinių mokslų studijose būdus. Jie gali būti tokie:
1. Programinės įrangos panaudojimas.
2. Informacinių produktų (enciklopedijos, knygos, žinynai, albumai ir t.t.) panaudojimas.
3. Susirašinėjimas elektroniniu paštu. Diskusijų rengimas.
4. Dalyvavimas teminiuose pokalbiuose (pokalbių svetainės).
5. Konferencijų ir teminių pokalbių rengimas.
6. Informacijos paieška internete. Bibliotekų sudarymas.
7. Informacijos atranka ir vertinimas.
8. Dalyvavimas projektuose ir jų rengimas.
9. Programinės įrangos bei produktų kūrimas.
Savaime suprantama, ppanaudojimo metodų gali būti ir yra dar daugiau, bet smulkiau nagrinėdami šiuos galimus taikymo būdus mes orientuosimės į dabartines Lietuvos mokyklos galimybes ir lygį.
Apie kompiuterius
Pirmiausia nuspręskite, kam naudosite kompiuterį. Antra, susipažinkite su kompiuterio galimybėmis. Čia jums galėtų padėti informatikos mokytojas. Lietuvos mokyklose yra daug kompiuterių, kurie gauti kaip labdara iš Vakarų Europos. Dažnai tokia „pagalba“ tampa tikru galvos skausmu ją priėmusiai mokyklai. Taip greičiausiai yra todėl, kad manoma, jog bet koks kompiuteris savaime yra geras daiktas ir bbus tinkamas naudoti. Keista, kodėl mokykloms nedovanojami 10-15 metų senumo automobiliai? Automobilio veikimo principai iš esmės nesikeičia daugiau kaip pusšimtį metų, o kompiuterinė technika (hardware) ir programinė įranga (software) iš esmės pasikeičia kas 2 metai. Tai, kas buvo geras daiktas pprieš penketą metų (prisiminkite, kaip visi mokykloje džiaugdavosi gavę DVK arba 386 tipo kompiuterius), dabar yra beviltiškai pasenęs laužas.
Jeigu mokykloje yra maždaug 5-6 metų senumo kompiuteris su 386, 486 procesoriumi su atitinkama programine įranga (Windows 3.1x), Jūs daugiausia galėsite dirbti su Microsof Office,”Word 2.0 programomis – rinkti tekstus, sudarinėti lenteles, braižyti grafikus, diagramas, naudotis elektroniniu paštu. Aišku, galima tokį kompiuterį modernizuoti, bet paskaičiavus galimas išlaidas geriau įsigyti kompiuterį su Pentium tipo procesoriumi (75/100 MHz; su Windows 95, multiterpe) arba pirkti naują. Nauji kompiuteriai taip pat sensta, bet jo teikiamomis galimybėmis galėsite naudotis mažiausiai 2 metus ir nebūsite priklausomi nuo kompiuterio techninės įrangos diegdami bei vartodami naujus programinius produktus.
Jeigu dirbate su Windows 3.1x ir senesnėmis teksto apdorojimo programomis, ssavo darbus puikiausiai galėsite apdoroti ir dirbdami su MS Office 95,98 ir 2000 programomis.
Šiuo metu daugiausia kompiuteriuose yra įdiegtos Windows95 arba Windows98 operacinės sistemos. Yra ir Windows2000, bet ji dar nėra taip paplitusi. Yra ir OS/2 sistemų, kuriomis buvo aprūpinti IBM kompiuteriai, Lietuvos mokykloms dovanoti 1995-1996 metais, vykdant vieną mokyklų kompiuterizavimo programų. Iš esmės OS2 nėra tokia jau bloga sistema, bet ja sudėtingiau naudotis vartotojui, sunku suderinti su labiau paplitusiais „Microsoft“ programiniais produktais.
Ką daryti, jeigu turite kkompiuterį, kurį padovanojo kuri nors Vakarų valstybė? Dažnai gaunami kompiuteriai, kuriuose yra naudojama programinė įranga, pritaikyta toje šalyje vartojamai kalbai (dažniausiai – vokiečių ir Skandinavijos tautų kalbomis). Mokykloms reikėtų vengti imti prieš 10-7, o ypač – dar seniau pagamintus kompiuterius (ką tie vakariečiai apie mus galvoja!?). Geriau atsisakyti negu šitaip save žeminti europiečių akyse. Jeigu turite kolekcininko aistrą, galite sukaupti neblogą kolekciją ir ją naudoti kaip vaizdinę priemonę, aiškindami mokiniams technologinės pažangos spartą ir pasiekimus. Be to, tokiems kompiuteriams dabar sunku rasti tinkamos programinės ir techninės įrangos, todėl modernizuoti juos yra gana sudėtinga, o kai kada – ir neįmanoma.
Kitaip yra su kompiuteriais, kuriuose yra Intel 486 tipo procesoriai. Jie buvo labai paplitę 1993-1995 metais, jų darbo taktinis dažnis svyruoja nuo 25 iki 75 MHz. Jie gali dirbti su Windows 3.1 ir Windows95 programomis. Aišku, jų galimybes labai riboja operatyviosios atminties (RAM), kieto disko (HDD) talpa, procesoriaus taktinis dažnis, bet kukliai pradžiai, neturint kitokio pasirinkimo, toks kompiuteris visiškai tinka. Didesnes galimybes atveria kompiuteris su „Intel Pentium“ tipo procesoriumi, bet kaip labdara jie retai pasitaiko.
Apie kompiuterių procesoriaus taktinį darbo dažnį, kitaip vadinamą „kompiuterio greičiu“. Procesoriaus darbo taktinis dažnis yra išreiškiamas tūkstančiais hercų – megahercais. Kuo ši išraiška didesnė, tuo ssparčiau kompiuterio procesorius apdoroja duomenis. Bet kompiuterio darbo sparta priklauso ne tik nuo taktinio dažnio. Didelę reikšmę turi kompiuterio darbo atminties (RAM) talpa, kieto disko (HDD) ir kompaktinių diskų (CD-ROM) duomenų skaitymo greitis, modemo perdavimo duomenų greitis, programinių produktų veikimo ypatybės. Praktiniu požiūriu, kompiuterio „greitis“ padeda taupyti pinigus, nors greitesni kompiuteriai kainuoja brangiau. Kol Jūs naršote internete, telefono linija, prie kurios yra prijungtas kompiuteris, yra užimta, t.y. Jūs mokate už kiekvieną vietinio pokalbio minutę plius interneto paslaugas teikiančios kompanijos mokestis už darbo internete valandą (pamėginkite paskaičiuoti). Pavyzdžiui, prisijungę prie interneto kompiuteriu, kurio procesoriaus taktinis dažnis yra 100 MHz, užtruksite gerokai ilgiau, kol gausite Jus dominančią informaciją negu kompiuteriu, kurio procesoriaus taktinis dažnis, pavyzdžiui, 400MHz. Aišku, darbo internete sparta priklauso ne tik nuo taktinio dažnio. Labai svarbu yra modemo (vertiklio) duomenų perdavimo greitis, telefoninio ryšio būklė, serverio užimtumas. Pasvėrus visus „už“ ir „prieš“, visiškai naujas, brangesnis ir spartesnis kompiuteris gali padėti Jums sutaupyti pinigų ir laiko.
Keletas patarimų, kad Jūsų darbas naudojant informacines technologijas būtų sėkmingas
1. Jeigu pradėjote savo darbe ir metodikoje naudoti kompiuterį ir kitokius modernius dalykėlius, teks susitaikyti su tuo, kad dalis Jūsų mokinių šioje srityje bus geru žingsniu toliau pažengę. Todėl nesistenkite pasirodyti mokiniams labai jau „„kietas“: nusipelnysite lengvos pajuokos, o gal ir paniekos. Stenkitės jaunuosius savo draugus padaryti sąjungininkais: jei prireiks – kreipkitės pagalbos, duokite jiems tokias užduotis, kad jie galėtų panaudoti savo pasiekimus ir gabumus.
2. Nuolat domėkitės IT pasiekimais. Nepraleiskite progos perskaityti laikraščiuose žinučių apie pastarąsias naujoves, jeigu turite galimybių – skaitykite IT skirtą spaudą. Lietuvių kalba yra leidžiama keletas neblogų žurnalų („Naujoji komunikacija“, „Kiberzona“ ir t.t.). Dar daugiau sužinosite skaitydami užsienio spaudą. Prenumeruoti tokių žurnalų nebūtina – juos galima skaityti internete. Toks domėjimasis turi ir kitą naudą: galėsite numatyti, kokios naujovės yra vertos pritaikyti Jūsų darbe ateityje.
3. Prireikus konsultuokitės su informatikos mokytoju. Iškilusius sunkumus geriau įveikti kartu su savo srities specialistu negu stengtis pačiam rasti išeitį sutrikus kompiuteriui. Taip pamažu įgysite patirties, visada sužinosite kažką naujo. Savo ruožtu, padėkite mažiau patyrusiems savo kolegoms humanitarams. Švietime negali būti „karinių paslapčių“ ir puikavimosi savo pasiekimais. Konkuruokite bendraudami – visada daugiau laimėsite ir pasieksite.
4. Stenkitės mokinius dosniai įvertinti, bet vertindami reikalaukite kokybės: jeigu versta iš užsienio kalbos (taip būna dažniausiai), reikalaukite, kad būtų išversta lietuviams suprantama ir aiškia kalba. Būtinai turi būti nurodyti informacijos šaltiniai (literatūros sąrašas, tinklalapių adresai ir pan.). Geriau vieną, du kartus (ar daugiau ) grąžinkite darbą pataisyti,
ir jeigu darbo rezultatas Jus tenkins, įvertinkite geru pažymiu negu alsuokite rūstybe, rašydami vienetus ir dvejetus už prastai atliktą darbą.
5. Kaupkite savo ir mokinių darbus. Tai padaryti labai lengva: paraginkite mokinius įsigyti diskelius, kuriame jie kauptų savarankiškus darbus. Taip yra pigiau, nereikės popieriaus, bus galima darbą pataisyti ir papildyti. Be to, mokinių darbus galėsite saugoti kompiuteryje, kaupti savotišką biblioteką. Mokinių pranešimai, referatai ir rašiniai yra geri informacijos šaltiniai, kuriuos galima naudoti pamokose. Šitaip elgdamiesi Jūs parodysite, kad mokinių darbai yyra svarbūs. Mokiniai rimčiau žiūrės į mokymąsi ir labiau vertins savo darbą.
Gali kilti klausimas, ką daryti, jeigu kompiuteris vis dar yra sunkiai pasiekiama realybė, ypač kaimo mokyklose. Tokia padėtis yra laikina. Prisiminkime, kad prieš penketą metų kompiuterius turėjo labai nedaug mokyklų. Yra mokyklų, kurios turi neblogų kompiuterių, bet naudoja juos ribotai arba nežino, ką su jais veikti. Geriau mokytis dirbti kompiuteriu, gilinti žinias ir kurti planus, kam jį panaudoti ateityje.
Elektroninių interaktyviųjų priemonių ir leidinių panaudojimas
Lietuviškai tas priemones ssunku apibūdinti vienu terminu. Šios priemonės apima nuo kompiuterinių žaidimų iki enciklopedijų. Istorijai skirtų teminių žaidimų nėra daug. Priežastis gana paprasta – komercine prasme jie nėra pelningi žaidimus kuriančioms kompanijoms. Bet jeigu rasite tikrai neblogą žaidimą, kuris gali paakinti mokinius ssužinoti kažką naujo, puikiausiai galite panaudoti. Žaidimai tinka prieš pradedant nagrinėti tam tikrą temą arba siekiant įvertinti ir patikrinti žinias.
Elektroninių leidinių (dar jie vadinami interaktyviais diskais, enciklopedijomis) panaudojimas turi savų privalumų ir trūkumų. Privalumais galime laikyti kompaktiškumą ir didelį įvairios informacijos kiekį (vaizdo, garso įrašai, animacija, nuotraukos, didelė tekstinės medžiagos apimtis), beveik visi kompiuteriai yra pritaikyti enciklopedijų panaudojimui, jomis paprasta naudotis. Trūkumais galima laikyti kainą (geros, nepiratinės enciklopedijos yra brangios), kalbos barjerą, kartais reikalinga papildoma techninė įranga (garso, vaizdo plokštės, greitesnė duomenų skaitymo ir apdorojimo sparta, ir t.t.) ar dažnai reikia papildomai įrengti programinę įrangą.
Nepaisant sąlyginių trūkumų, enciklopedijų panaudojimas yra svarbus žingsnis keičiant požiūrį į istorijos mokymąsi. Enciklopedijose esanti vaizdinė, garsinė medžiaga, paveikslai, nuotraukos, tekstai, vykusiai jjuos panaudojant per pamokas, labai ją praturtina – sustiprina mokinių įspūdžius, praplečia akiratį, suteikia naujų žinių, pagerina darbo su vadovėliu efektyvumą. Užsienio kalbomis enciklopedijų yra išleista ir leidžiama labai daug, įvairiomis temomis. Enciklopedijų sąrašą, tinkamą istorijos ir politologijos pamokoms, skelbė leidinys “Istorija” (1997 06 01,Nr.23). Jūsų dėmesiui jį pateikiame:
1. World War II encyclopedia (Antrojo pasaulinio karo enciklopedija).
2. Ancient Lands (Senosios šalys).
3. World history (Pasaulio istorija).
4. Cronicle of the 20th Century (XX amžiaus kronika).
5. Microsoft Encarta 1996 (Microsoft Enkarta, 1996).
6. GGreat Artists (Didieji menininkai).
7. World Religions (Pasaulio religijos).
8. Compton’s Interactive Encyclopedia 1/1997 (Sąveikaujanti Komptono enciklopedija, 1997/1).
9. Compton’s Interactive Encyclopedia 1/1996 (Sąveikaujanti Komptono enciklopedija, 1996/1).
10. Encarta 97 PC CD-ROM (Enkarta, 1997).
11. Hutchinsons Encyclopedia IBM CD-ROM (Hatčinsono enciklopedija).
12. Compton’s Interactive Encyclopedia (Sąveikaujanti Komptono enciklopedija).
13. Microsoft Encarta’95 OEM (Microsoft Encarta, 1995).
14. Picturebase: The first world war and its consequences (Archyvas: Pirmasis pasaulinis karas ir jo pasekmės).
15. Picturebase: The era of the second world war (Archyvas: Antrojo pasaulinio karo metai).
Yra mokytojų, sėkmingai tokias enciklopedijas pritaikančių mokymo procese (žr. “Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje”, 1999). Kaip pavyzdį galima pateikti istorijos mokytojo S. Maciulevičiaus (Kaišiadorių raj. Žiežmarių vid. m-kla, 1998) darbo patirtį naudojant elektroninę enciklopediją. Pamokos planas buvo skelbtas leidinyje “Istorija” (1998, Nr.31). Kiekvienais metais yra išleidžiama daugybė istorijai skirtų kompiuterinių enciklopedijų įvairiomis kalbomis, todėl nurodyti konkrečiai yra labai sunku. Informacijos apie enciklopedijas ir kitus elektroninius leidinius galite ieškoti internete, leidyklų ar interneto knygynų tinklalapiuose.
ANTROJO PASAULINIO KARO PRADŽIA.
HITLERIO TRIUMFO ŽYGIS PER EUROPĄ
1939-41 m.
Tikslai:
1. Atskleisti agresyvius Hitlerio kėslus Europoje.
2. Aptarti svarbiausius karo Europoje įvykius.
3. Analizuoti SSRS agresijos karo pradžioje faktus.
4. Aptarti Vakarų valstybių pasyvumo pasekmes.
Mokėjimai ir įgūdžiai:
1. Žinoti Antrojo pasaulinio karo priežastis.
2. Mokėti apibūdinti Hitlerio ir Stalino tikslus karo pradžioje.
3. NNaudojantis vadovėlio medžiaga ir papildoma literatūra mokėti išskirti pagrindinius karo pradžios įvykius ir jų pasekmes.
4. Mokėti ir suvokti sąvokas: agresija, okupacija.
Literatūra ir priemonės:
1. A.Kasperavičius ir kt. Naujausiųjų laikų istorija 10 kl., K., 1993.
2. B.Banys ir kt. Naujausiųjų laikų istorijos pratybų sąsiuvinis V., 1995.
3. CD “The Era of the Second World War” AVP PictureBase.
4. CD “World War II Encyclopedia” Softkey.
5 .Kompiuterinis atlasas “Centennia History Atlas” Clockwork.
Vieta: Techninių mokymo priemonių kabinetas, kuriame yra IBM 486 DX2 kompiuteris ir du 52 cm įstrižainės televizoriai.
Pamokos tipas: Pamoka-paskaita.
MOKYTOJO
VEIKLA
MOKINIŲ VEIKLA
Skelbiama pamokos tema.
Išdalijami klausimai*.
Trumpas pokalbis apie II pasaulinį karą.
Išsiaiškinama, ką mokiniai žino apie jį.
PASAKOJA
DEMONSTRUOJA
1. Versalio sistema netenkino Vokietijos siekių.
2. Primena įvykius Europoje prieš karą (Austrijos anšliusas, Sudetų sritis, Čekoslovakija ir kt.).
3. Vokietija 1939 rugsėjo 1d. užpuola Lenkiją.
4. Jėgų santykis nevienodas. Rugsėjo 13 d. apsupama Varšuva. Spalio pradžioje lenkų kariuomenės pasipriešinimas baigiasi.
5. Rugsėjo 17 d. SSRS kariuomenė įsiveržia ir okupuoja Lenkijos rytinę dalį.
6. Anglija ir Prancūzija paskelbia rugsėjo 3 d. karą Vokietijai.
7. “Keistasis karas”
1940 m. balandžio mėn. Vokietija užpuola Daniją ir Norvegiją.
Gegužės 10 d. pralaužė prancūzų frontą.
8. Diunkerko katastrofa. 400 000 anglų karių palieka Prancūziją.
9. Birželio 14 d. vokiečių kariuomenė be mūšio paėmė Paryžių. Pralaimėjimas buvo netikėtas. Daugelis
prancūzų su ttuo susitaikė.
10. Birželio 22 d. Prancūzija kapituliavo.
11. 1940 m. gegužės mėnesį Anglijos ministrą pirmininką Čemberleną pakeičia V.Čerčilis.
12. “Mūšis dėl Anglijos”
13. 1941 pavasarį Vokietija beveik nutraukė D.Britanijos bombardavimą ir kartu su italais nukreipė savo pajėgas prieš Balkanų šalis. Iki birželio mėn. Jugoslavija ir Graikija buvo nukariautos.
1. Versalio konferencijos nuotrauka (AVP)
2. Europos žemėlapis (AVP),
Sudetų nacių partijos nariai verčia pasienio stulpus Sudetuose (nuotr. AVP),
3. Vokiečių bombonešis virš Lenkijos (nuotr.AVP), Vokiečių kariai sulaužo užtvarą, skiriančią abi valstybes (nuotr. AVP), artilerija apšaudo lenkų pozicijas (nuotr.AVP),
4. Hitleris stebi Varšuvos šturmą (nuotr.AVP)
5. Vokiečių ir sovietų kariai Lenkijoje (nuotr.WWII)
6. Berniukas su laikraščiais gatvėje praneša apie karo paskelbimą (nuotr.WWII)
7. Žemėlapis 1940 m. 05-06, Vokiečių kariai keliasi per Maso upę (nuotr.AVP)
8. Britai palieka Prancūziją
(1 videoištrauka, AVP)
9. Vokiečių kariuomenės paradas (nuotr.AVP)
10. Iškilmingas paradas po Prancūzijos kapituliacijos (2 videoištrauka, AVP)
11. N.Čemberlenas su Hitleriu 1938 m. (nuotr.)
V.Čerčilis (nuotr.AVP)
12. Vokiečių bombonešis virš Londono (nuotr.), Oro kautynės (3 videoištrauka), Vaikų evakuacija (nuotr.),
Smalsuoliai, apstoję oro balioną (nuotr.), Karalius su karaliene apžiūri apgriautus Bekingemo rūmus (nuotr. AVP)
13. Šiaurės Afrikos ir Pietų Europos žemėlapis (AVP)
Pasižymi sąsiuviniuose pagrindines datas, mintis, pavardes ir pavadinimus.
Klauso ir užsirašo svarbiausius teiginius.
Pasižiūrėję 1 videoištrauką ruošiasi atsakyti į šiuos klausimus*:
1) Kokios valstybės kariuomenė traukiasi?
2) Kodėl jiems nepavyko pasipriešinti vokiečiams?
3) Kokia muzika lydi siužetą ir ką
ji galėtų reikšti?
Pasižiūrėję 2 videoištrauką ruošiasi atsakyti į šiuos klausimus*:
1) Kur vyksta šis paradas?
2) Kaip sutinkamas A.Hitleris?
3) Kodėl šiame parade buvo svarbu dalyvauti pačiam A.Hitleriui?
4) Ar visi šios šalies gyventojai toleravo fašistų okupaciją?
Pasižiūrėję 3 videoištrauką ruošiasi atsakyti į šiuos klausimus*:
1) Kas šio dokumentinio siužeto autoriai?
2) Kokie vaizduojami vokiečių lakūnai?
3) Kokiu tikslu galėjo būti rodomi tokie filmai kariams ir visuomenei?
Tikrina, kaip mokiniai suprato naują medžiagą.
Demonstruojami 1939-41 metų teritoriniai pokyčiai Europoje naudojantis kompiuteriniu atlasu (Clockwork).
Stebėdami teritorinius pokyčius žemėlapyje mokiniai ppakartoja svarbiausius įvykius.
Pakartotinai demonstruojamos videoištraukos
Atsako į pateiktus klausimus*
Užduodamas namų darbas:
1. Pratybų sąsiuvinyje esančiame žemėlapyje pažymėti Vokietijos ir SSRS užimtas teritorijas (A, B lygis). 2. Atsakyti į 1 ir 4 klausimus, apibūdinti sąvokas (A, B lygis);
3. Perskaityti 1, 4 dokumentų ištraukas ir apibūdinti karikatūrą (A lygis).
4. 20 paragrafas.
Užsirašo užduotį į sąsiuvinius.
*Pamokos pradžioje pateikti videoištraukoms skirti klausimai atsakomi pamokos pabaigoje, pakartotinai pasižiūrėjus siužetus.
Šioje pamokoje į akis krinta daugybė naudojamų šaltinių ir priemonių. Vis dėlto būtų geriau pamokos neperkrauti tokia gausybe informacijos. GGeriau vieną pamoką skirti atskiro šaltinio nagrinėjimui. Taip geriau įsimenama, įgyjama naujų įgūdžių ir patirties, geriau išlaikomas mokinių dėmesys ir susikaupimas.
Jau yra išleistos pirmosios elektroninės enciklopedijos lietuvių kalba. Džiugu, kad jos yra skirtos Lietuvos proistorei. 1998 m. “Elektroninės lleidybos namai” (ELN) išleido enciklopediją “Baltų aukso amžius”. Šiame diske daugiausia informacijos yra apie Nemuno deltos kultūros, Dauglaukio (Tauragės apskr.) kapinyno tyrinėjimų medžiagą. Šį kapinyną ilgus metus tyrinėja dr.E.Jovaiša. Apie šį kapinyną 1991 metais buvo sukurta demonstracinė kompiuterinė programa (“Lietuvos proistorė. Baltų kultūros I-IV m.e.a”. MaGi, 1991). 1999 m. pasirodė naujas ELN darbas “Lietuva iki Mindaugo”. Kokias galimybes atveria šių enciklopedijų pasirodymas ir jų taikymas istorijos pamokose, manau, aiškinti neverta. Jos turėtų paskatinti mokytojus labiau domėtis informacinių technologijų taikymu mokykloje, kurti naujus mokymosi metodus ir priemones. Manau, kad turėtų pasirodyti pedagogų parengtos rekomendacijos ir metodikos, kaip konkrečiai panaudoti šias priemones istorijos dalyko mokymuisi.
Be šių darbų, Lietuvoje yra sukurta keletas mokomųjų, kurių autoriai yra pedagogai. 1998 m. pasirodė savo apimtimi nnedidelė, bet tikrai gerai parengta programa “Civilizacijos” (apie protoindus ir šumerus).
Informacijos paieška internete
Kiek svetainių yra internete, suskaičiuoti tikrai sunku. Šis skaičius nuolat kinta. Kasdien daug svetainių nutraukia savo veiklą, kasdien atsiranda naujų. Todėl apie konkrečius svetainių adresus mes nekalbėsime. Aptarsime tai, kaip istorijos mokytojas gali rasti internete dominančią informaciją, ir ką šiuo atžvilgiu galėtų patarti mokiniams.
Reikės susitaikyti su tuo, kad lietuvių kalba istoriką dominančios medžiagos yra nedaug, todėl teks pasikliauti kurios nors užsienio kalbos žiniomis. Daugiausia informacijos rrasite anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Jeigu silpnai arba beveik nemokate kurios nors minėtų kalbų, pravers ir rusų kalba, bet šia kalba rasite informacijos apie Rusijos praeitį ir architektūros paminklus.
Ką daryti, jeigu nežinote jokio tinklalapio adreso, bet Jus domina, pavyzdžiui, senovės istorija.
Vienaip ar kitaip paieškos sistemoms žodis „istorija“ visomis kalbomis yra bendra sąvoka, reiškianti bet kokio asmens, įmonės, renginio istoriją arba bet kokius praeities įvykius. Nenustebkite, jeigu paieškos sistema pateiks kokios nors roko grupės diskografiją arba paprašys patikslinti, kokia istorija Jus domina. Norint rasti informacijos apie senovės istoriją paieškos lange reikia įrašyti žodį „ancient“ (senovė). Jeigu Jus domina kurios nors civilizacijos istorija, galite parašyti, pavyzdžiui, „ancient Egypt“, „ancient/Egypt“ ar panašiai. Jeigu leidžia paieškos sistemos galimybės, nuorodas galite dar labiau patikslinti, pavyzdžiui, „ancient/Egypt/Old Kingdom“. Geriausia tokiu atveju šalia turėti kurios nors kalbos žodyną, kad galėtumėte tiksliai ir suprantamai išreikšti savo pageidavimus paieškos sistemai.
Galite susidaryti savotišką kelių kalbų žodynėlį su tam tikrais terminais ir žodžiais, kurių Jums labiausiai prireikia naršant internete. Sudaryti tokį „daugiakalbį raktų rinkinį“ gali ne tik mokytojas. Patikėkite šį darbą mokiniams, nepamirškite po to padėkoti ir dosniai atsilyginti (apie tai jau rašyta).
Interneto „bibliotekos“ sudarymas
Būtų sunku įsivaizduoti pastatą, kuriame knygų, brošiūrų ar kitokių spaudinių pavidalais būtų galima sutalpinti tiek informacijos, kiek yra internete. Jau aptartas naršymas pasitelkiant raktinius žodžius gana varginantis ir daug laiko (o tai – svarbiausia) reikalaujantis užsiėmimas. Reikėtų susidaryti sąrašą tų tinklalapių, kuriuose yra pateikiama Jums reikalinga informacija. Sąrašą gali sudaryti mokytojas, bet jeigu norime gero savo vaikams, patikėkime šį darbą jiems. Tai būtų puiki užduotis moksleiviams prieš pradedant nagrinėti vieną ar kitą istorijos kurso temą. Tokį darbą būtų galima išskirstyti į kelias užduotis:
1. Sudaryti teminį (pavyzdžiui, skirtą senovės Egiptui) tinklalapių sąrašą su trumpu turinio komentaru;
2. Sudaryti keletą sąrašų tinklalapių, kurie skelbiami skirtingomis kalbomis.Tokiam sąrašui taip pat reikalingas svetainių turinio komentaras ir kitokia informacija.
Tokiam katalogui sudarinėti puikiausiai tinka MS Word tekstinis redaktorius. Surinkus, pavyzdžiui, tinklalapio adresą www.history.com, jis automatiškai virsta aktyviuoju, t.y. spustelėjus kompiuterio pelės klavišą tuoj pat galima patekti į reikiamą tinklalapį. Galima tokią biblioteką sudaryti naudojant ir interneto tinklalapių kūrimo programas (FrontPage’98, AOL ir pan.). Tinkamai ją apipavidalinus, bus patogesnė naudotis ir maloni pažiūrėti.
www.ukans.edu/history
Nuorodų rinkinys į kitus istorijai skirtus tinklalapius
www.cwc.lsu.edu
JAV pilietinio karo istorijai skirtas tinklalapis
www.informall.org
Tinklalapis, skirtas vaikams apie istoriją
www.comlab.ox.ac.uk/
Pasaulio muziejų sąrašas
www.bnf.fr/
Prancūzijos nacionalinė biblioteka
www.cssln.gc.ca/
Barbarų tautos ir jų klasifikacija
www.museum.upenn.edu/Greek_World/Intro.html
Trumpa ekskursija į temą “Moteris”. Tai puikus tinklalapis, skirtas senovės
moters padėčiai, su keliomis tematinėmis nuorodomis
www.indiana.edu/~kglowack/Athens/Athens.html
Šis adresas skirtas AAtėnų miestui. Pastatai ir aikštės parodomos iš įvairių perspektyvų. Aplankomas senovės Atėnų centras – Akropolis. Ši kelionė į Atėnus Jums kainuos tik tiek, kiek mokestis už telefoną, bet tai vis pigiau negu bilietas lėktuvu į Atėnus.
www.glasnet.ru/-euroclio/
Europos istorijos mokytojų asociacijų organizacija
www.kpc.lt/registras/
Lietuvos archeologinės, mitologinės vietos, statiniai, paminklai
www.lnb.lrs.lt/liet/
Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos svetainė
www.lnb.lrs/liet/db/
M.Mažvydo bibliotekos duomenų bazės, kompiuterinis bibliotekos žinynas
www.omnitel.net/leidiniai/tarasenka/
Petras Tarasenka. Užnemunės krašto paminklai
www.geocities.com
Septyni pasaulio stebuklai (lietuvių kalba)
www.nec.lt
Lietuvos Respublikos Egzaminų centro tinklalapis. Jame galima sužinoti viską apie visus egzaminus.
Tokią „biblioteką“ galite nuolat papildyti, visiškai nesibaimindami, kad pritrūksite naujos informacijos.
Susirašinėjimas elektroniniu paštu
Elektroninis paštas yra pati populiariausia interneto paslauga. Susirašinėjimas būtent šiuo būdu paskatino interneto raidą, sienų tarp tautų išnykimą, informacinių technologijų ir technikos revoliuciją, ekonominį bumą ir t.t.
Susirašinėjimą elektroniniu paštu puikiausiai galima pritaikyti mokant istorijos. Tą įrodė kažkada elektroniniu paštu platinto leidinio „Istorija“ pasisekimas. Jame būdavo skelbiama naujausia informacija istorijos mokytojams apie pokyčius ir reformas švietime, egzaminų ir olimpiadų užduočių projektai, istorijos mokymo metodikos naujienos ir mokytojų patirtis, vykdavo diskusijos, viktorinos ir t.t. Vėliau mėginta leisti leidinį, skirtą socialiniams mokslams „Socialiniai mokslai“. Taigi kadaise buvo padaryta gera pradžia.
Susirašinėti elektroniniu paštu gali kiekvienas, kuris gali dirbti kompiuteriu. Kaip šią technologiją pritaikyti istorijos mokymo procese?
Vienas iš būdų būtų susirašinėjimas su
istorijos tyrinėtojais, t.y. istorikais profesionalais.
Aišku, su istoriku profesionalu asmeniškai susirašinėti gali istorijos mokytojas, bet su istoriku gali bendrauti visa klasė. Jeigu pamokoje nagrinėjama tema pasirodys išties įdomi, reikėtų sužinoti, kas iš Lietuvos ar užsienio istorikų yra tyrinėjęs Jums rūpimą problemą ar įvykį. Patartina ieškoti pastarąjį dešimtmetį ta tema skelbtos literatūros, straipsnių periodikoje, specializuotoje literatūroje ar internete.
Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar istorijos tyrinėtojas sutiks su Jumis bendrauti elektroniniu paštu. Sužinokite, kokiu elektroninio pašto adresu galite nusiųsti laišką. Būtinai nurodykite, kad Jūsų mokyklos (pavadinimas) mokiniai nori užduoti keletą klausimų apie jiems įdomų laikotarpį, įvykį ar asmenybę. Klausimai bus pateikti elektroniniu paštu, juo taip pat lauksite atsakymų. Susitarkite, kada Jūs nusiųsite klausimus, o kada adresatas atsiųs atsakymus. Neužmirškite atskiru laiškeliu padėkoti už atsakymus į klausimus.
Klausimų sudarinėjimą, pavyzdžiui, prof. E.Gudavičiui apie Mindaugą ar Žalgirio mūšio problematiką, ir gautų atsakymų nagrinėjimą galite puikiausiai panaudoti kaip atskirą pamoką išeitam kursui apie jau minėtą asmenybę ar įvykį kartoti. Be abejo, mokinius reikėtų supažindinti iir su prof. E.Gudavičiaus darbais bei veikla, kartu su mokiniais pažiūrėti „Būtovės slėpinių“ laidos vaizdo įrašą.
Taip galite bendrauti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio šalių istorikais profesionalais. Savaime suprantama, laišką teks rašyti kuria nors užsienio kalba, o ggautus atsakymus išversti į gimtąją kalbą.
Bendravimas elektroniniu paštu su kitos mokyklos moksleiviais. Galite surengti netgi konferenciją elektroniniu paštu. Jeigu radote diskusijų partnerį – kurios nors Lietuvos mokyklos moksleivius ir jiems vadovaujantį mokytoją, susitarkite ir pasiūlykite temą diskusijai. Temos gali būti įvairios – nuo teorinių (istorinių įvykių problematikos ir istoriografijos aptarimas, jų vertinimas) iki praktinių (rengimasis istorijos egzaminui, olimpiadoms ir viktorinoms, vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, istorinių ir dokumentinių filmų, ir pan. aptarimas). Galite aptarti interneto tinklalapių ir elektroninių žaidimų, kurie skirti istorijai, naudojimo ypatumus, pasidalyti naujais atradimais ir patirtimi. Konferencijos ir diskusijos rengimas gali būti jau minėto susirašinėjimo su istorikais profesionalais tąsa. Savaime suprantama, tokį darbą galima pritaikyti dėstant politologiją ir visuomenės ugdymą. Šiuo atveju galite mėginti bendrauti su žymiais ppolitikais, visuomenės veikėjais ir valstybės pareigūnais. Adresatų paieška tokiu atveju yra daug lengvesnė negu istorikų profesionalų: elektroninio pašto adresai yra viešai skelbiami.
Šitaip bendraujant elektroniniu paštu galbūt kils idėja išleisti kokį nors leidinį, Jūsų diskusijų ar konferencijos darbą apibendrinantį leidinį. Jame galėsite spausdinti savo svarstymus, idėjas, pranešimus ir t.t. Jeigu norėsite – galite jį paskelbti visoms Lietuvos mokykloms, siūlydami įsitraukti į kitas organizuojamas konferencijas ar diskusijas elektroniniu paštu, o gal ir patys sulauksite daug įdomių pasiūlymų. Neužmirškite – konkuruokite bbendraudami.
Interneto panaudojimas istorijos pamokose
Jau minėtos darbo, panaudojant elektroninį paštą, formos turi savo teigiamų ir neigimų niuansų. Prie teigiamų bruožų galima priskirti mažas finansines išlaidas, vartojimo paprastumą, neigiami bruožai – mažas operatyvumas (atsakymo tenka laukti tam tikrą laiką).
Plėtojantis interneto technologijoms ir kompiuterinei įrangai, buvo išplėstos bendravimo galimybės. Labai populiarios tapo vadinamosios pokalbių svetainės. Bendravimas pokalbių svetainėse vyksta panašiai kaip ir elektroniniu paštu, bet du ar daugiau kompiuterių vartotojų susirašinėja vienu metu: Jūs parašote, Jums tuoj pat atsako. Šioje srityje pažengta dar toliau: turėdami specialią techninę (mikrofoną, garsiakalbius, vaizdo kamerą bei jiems skirtas vaizdo bei garso plokštes, ypač greitą ir didelį informacijos kiekį perduodantį modemą) bei programinę įrangą su tokią pat įrangą turinčiu kito kompiuterio savininku galite bendrauti matydami ir girdėdami savo pašnekovą. Tačiau tokia įranga dar ganėtinai brangi.
Internete galima rasti labai daug įvairioms temoms skirtų pokalbių svetainių. Kiekvienas internete esantis vartotojas gali prisijungti prie bet kurio pokalbiams skirto tinklalapio arba pats gali atidaryti savo „svetainę“. Kai kurie tinklalapiai pateikia skyrelį, kuriame vartotojai gali pareikšti savo nuomonę, bet dažniausiai tokius nuomonių tinklalapius turi įvairias prekes siūlančios įmonės. Kai kurios svetainės yra prieinamos ne visiems,- norint į jas patekti arba reikia žinoti slaptažodį, arba mokėti pinigus (reikalingas asmeninės ssąskaitos numeris).
Tokios pokalbių svetainės šeimininku gali tapti kiekvienas interneto vartotojas, programinė įranga leidžia tai padaryti. Savaime suprantama, svetainę reikės įregistruoti ir pateikti kuriame nors serveryje (valdytuve), už tai reikės mokėti tam tikrą mokestį.
Bet didžiausią populiarumą pokalbių svetainės pelnė dėl to, kad jose visiškai garantuojamas pašnekovų anonimiškumas. Jos daugiausia yra skirtos neformaliai bendrauti ir laisvalaikiui praleisti sunkiomis vienatvės minutėmis.
Mokymuisi pokalbių svetainė tinka mažiausiai. Pirmiausia į rimtas Jūsų diskusijas istorinėmis temomis gali įsiveržti koks nepraustaburnis ir prikiaulinti. Antra, tai nėra pigu – tenka mokėti tiek pat kaip ir už darbą internete.
Pastaruoju metu svarbiausius politinius pasaulio įvykius (konferencijas, vadovų susitikimus, derybas, interviu), šiaip visokias įdomybes ir pramogas (Saulės užtemimas, meteorų lietūs, katastrofos, madų šou, gamtos vaizdai, koncertai, varžybos ir pan.) yra įprasta transliuoti tiesiogiai internete. Galima matyti įstatymų leidėjų debatus įvairių šalių parlamentuose, dalyvauti pokalbių šou su politikais, kultūros veikėjais ir t.t. Be to, internete tiesiogiai galima matyti ir girdėti daugelio pasaulio šalių televizijos ir radijo stotis (pavyzdžiui, „Žinių radijas“). Istorijos mokytojui ir mokiniams čia yra ką veikti. Reikėtų atkreipti dėmesį į techninę šio reikalo pusę. Jeigu norite gerai matyti vaizdą, reikės ne tik gero monitoriaus (kalbininkai, nepykite, bet žodis „vaizduoklis“ skamba kvailai), bet ir ppakankamai galingos vaizdo plokštės, gerai ryšio kokybei ir spartesniam darbui reikės gero modemo. Dėl ryšio perdavimo ypatybių gali atrodyti, kad vaizdas vėluoja paskui garsą. Radijo stočių garso kokybė taip pat nebus labai maloni ausiai. Jeigu turėsite kompiuterį, kuris bus pritaikytas perduoti gana geros kokybės vaizdą ir garsą, Jūs savo pamokas praturtinsite puikiu informacijos šaltiniu, galėsite tapti daugelio svarbių įvykių liudininku. Norint sužinoti, kada ir kokiu adresu bus transliuojamas vienas ar kitas įdomus įvykis, internete ieškokite žinių tarnybų ir valstybės įstaigų tinklalapių. Dažnai tokia informacija skelbiama laikraščiuose ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
Jeigu ketinate panaudoti transliaciją internete istorijos ar politologijos pamokose, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Dažnai būna sunku prisijungti prie reikiamo serverio, kadangi tuo metu norinčių pasižiūrėti ir išgirsti kokią įžymybę būna daugiau negu Lietuvoje yra gyventojų. Tai gali užtrukti ganėtinai ilgai, todėl vertėtų anksčiau mėginti susisiekti su norimu adresatu. Tokios Jūsų pastangos kainuos nepigiai. Sužinokite, ar transliacija įvyks Jums norimu laiku,- perduodami duomenys ateina iš valstybių, esančių skirtingose laiko zonose. Laiko skirtumą galite sužinoti savo kompiuteryje. Reikia žymekliu pasiekti nuorodą „Start“, tada eiti į „Settings“, ten rasite „Control panel“. Jo darbalaukyje ieškome nuorodos Time/Date, tada pasirenkame komandą Time zone. Ten bus nurodytas visų laiko juostų laikas Lietuvos laiko
atžvilgiu. Daugiausia tiesioginių transliacijų internete galima rasti JAV tinklalapiuose, bet pačiose Valstijose taip pat yra didelis skirtumas tarp rytinės ir vakarinės pakrančių.
Politologijos studijose mokiniams galima pateikti užduotis, susijusias su pasaulio politiniu ir ekonominiu gyvenimu. Pavyzdžiui, parengti Lietuvos ir užsienio spaudos apžvalgą apie politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo įvykį, pateikti naujienų agentūrų, radijo bei televizijos stočių pranešimus ir pan.
Moksleiviams galima pateikti tokią užduotį – internete surinkti kuo daugiau informacijos apie istorinę asmenybę, politikos ar visuomenės veikėją, įvykį, reiškinį ir ppan. Galima tokį rinkimą padaryti sportišką: tegul mokiniai pasiskirsto grupėmis. Tuomet turėsite keturis skirtingus pranešimus. Kad tokios varžybos būtų tikrai azartiškos, galite pasiūlyti įdomesnį darbų įvertinimą. Pavyzdžiui, geriausio darbo autorius įvertinkite „puikiai“, o likusius darbus – „labai gerai“, galite įvertinti tik geriausią darbą,ir t.t. Darbo brandumo kriterijais laikykite ne tik internete rastos informacijos pateikimą, bet ir panaudotą literatūrą, kalbos kultūrą ir stilių. Skatinkite mokinius pirmiausia remtis knygomis, o tik paskui ieškoti “tiesos grūdų” internete.
Jaunimui didelę įtaką daro informacijos pateikimo bbūdas internete- spalvingi gražūs paveikslai, nuotraukos, trumpi ir suprantami tekstai. Todėl pamokose galite surengti internete rastos informacijos šaltinių kritinę analizę- lyginti šaltinių objektyvumą, remdamiesi monografijomis, enciklopedijomis, istoriniais šaltiniais (dokumentais, atsiminimais) ir t.t. Taip Jūs lavinsite mokinių kritinį mąstymą ir darbo įįgūdžius renkantis objektyvius informacijos šaltinius.
Keletas patarimų
Kaip išsaugoti Jums reikalingą internete rastą informaciją (tekstą, paveikslą, nuotrauką ir t.t.) asmeniniame kompiuteryje ar diskelyje?
Tam reikia ties Jums reikalingu interneto tinklalapio tekstu ar vaizdu spustelti dešinįjį pelės klavišą. Atsivertusiame komandų laukelyje susiraskite komandą Wiev Source. Spustelkite. Tada pasirodys kita lentelė, kurioje pamatysite HTML formate konvertuotą tekstą ar vaizdą. Susiraskite tame laukelyje komandą File. Spustelkite kairįjį pelės klavišą. Atsivers kitas langelis. Susiraskite komandą Save As. O toliau atlikite visas operacijas, kaip ir dirbdami su tekstiniu redaktoriumi, kai norite išsaugoti savo darbo vaisius. Išsaugant paveikslėlius yra kiek kitaip. Komandų pasirinkimo tvarka išlieka ta pati, keičiasi tik jų pavadinimai. Vietoj Wiev source komandos Jums reikės pasirinkti Save picture as. Toliau gali tekti pasirinkti fformatą, kuriame bus konvertuotas pamėgtas paveikslėlis ar vaizdelis (.JPG,. GIF, .BMP). Jeigu norite papuošti savo kompiuterio darbalaukį (desktop) kokiu nors vaizdu, rinkitės komandą Set as wallpaper. Pabandykite viską patys.
Mokomųjų programų kūrimas
Kai įgysite užtektinai patirties ir įgūdžių, Jums kils minčių ir idėjų patiems kurti istorijai skirtas mokymo priemones (testai, užduotys), mokomąsias ir pažintines programas, interneto tinklalapius, interaktyvius vadovėlius, enciklopedijas ir t.t. Vienas mokytojas ne ką nuveiks. Realiausia būtų dalyvauti kokiame nors projekte. Šiuo metu rengiama tikrai daug projektų, kkurių tikslas- pateikti Lietuvos istorijos ir kraštotyrinę medžiagą internete, rengti elektronines knygas. Ateityje tokia veikla dar labiau plėsis, todėl būkite dėmesingi Jus pasiekiantiems kvietimams ir prašymams įsitraukti į tokią veiklą.
Savo reikmėms taip pat galima nemažai padaryti. Lietuvos mokyklose, kurios yra nemažai pažengusios kompiuterizacijos srityje, kuria vidaus tinklus – intranetą, kuris sujungia į vieną visumą mokykloje esančias mašinas. Dauguma mokyklų bendruomenių taip pat puoselėja planus kurti tokius vidaus tinklus. Įsitraukę į tokį darbą, ateityje galite tikėtis, kad kompiuteris “papuoš” ir istorijos kabinetą. Tokiu atveju mokyklos bendruomenei galėsite pateikti savo veiklos rezultatus, supažindinti su mokymo medžiaga, programomis, egzaminų užduotimis ir t.t.
Jeigu norite kurti mokomąsias programas, šiuo metu tam tikslui yra nemažai programinių produktų. Interneto tinklalapiams kurti galite naudoti FrontPage’98, AOL Press programas arba naudoti HTML formatą. Geriausia, mano nuomone, tam tikslui tiktų FrontPage’98: ji paprasta naudoti, turi nemažai galimybių, galite kartu naudoti grafikos kūrimo programas (PhotoDeluxe, Paint Proshop ir t.t.).
Galiam naudoti ir programavimo kalbas, bet tą geriausiai išmano informatikos specialistai ir mokytojai bei gabesni toje srityje mokiniai. Jeigu norite kažko daugiau – kreipkitės į juos.
Apie vartojimo kultūrą
Savarankiškame darbe panaudoję kokią nors informaciją iš interneto būtinai nurodykite: svetainės adresą, o jeigu yra – ir informacijos aautorių. Taip reikėtų elgtis ir su elektroninėmis enciklopedijomis, kitais informacijos šaltiniais. Gerbkime kitų darbą ir mokykime to savo mokinius.
Venkite naudoti nelegaliai pagamintas ir platinamas programas. Už jų įsigijimą ir vartojimą bei platinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Naudodami tokius nelegalius produktus tampate nusikaltėliu. Toks pat nusikaltimas yra ir svetimo darbo panaudojimas nenurodant autoriaus. Nuolat priminkite tai savo mokiniams. Būkite garbingi.
Literatūra
1. Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje. T.1-2 .- V., 1999.
2. Eric Jensen.Tobulas mokymas.- V., 1999.
3. Bešališkai ir be prietarų. Europos Tarybos pasiūlymai istorijos mokymui.- V.,1995.
4. Kęstutis Pukelis. Filosofija ir mokytojų rengimas. /Pedagogika.- V.,1997, Nr.33.
5. Istorijos mokymo metodikos ir informatikos kursų bakalaurų studijų programos.- V.,1997.
6. Vidurinio išsilavinimo standartai.- V., 1999.
