Informatikos sąvokos

Procesorius Įtaisas, galintis vykdyti komandas bei duoti komandas kitiems įtaisams.

Bitas 1. Elementarus informacijos kiekio vienetas, vartojamas informacijos teorijoje. Atitinka informacijos kiekį, gaunamą sužinojus, kuris iš dviejų vienodai tikėtinų įvykių įvyko. 2. Mažiausias informacijos kiekio vienetas kompiuteryje, koduojamas vienu dviejų būsenų elementu. Vartojimo pavyzdžiai: bitas per sekundę, lyginumo bitas, kaukės bitas. 3. Viena dvejetainio skaičiaus skiltis (skaitmuo 0 arba 1).

Baitas Kompiuterio atmintinės vienetas, priklausomas nuo kompiuterio architektūros. Beveik visuose šiuolaikiniuose kompiuteriuose lygus 8 bitams (dvejetainiams vienetams) ir yra mažiausias adresuojamas atmintinės vienetas. Baitu gali bbūti vaizduojamas nedidelis (iš intervalo [0; 255]) dvejetainis skaičius arba ženklas, užrašytas vienbaičiu (žr. vienbaitė koduotė) to ženklo kodu. Baito turinys paprastai užrašomas dviženkliu šešioliktainiu skaičiumi. Pavyzdžiui, raidės N kodo baitas, kurį sudaro 8 dvejetainiai skaitmenys 01001110, šešioliktainis užrašas būtų 4E. Baitas gali būti kompiuterio žodžio, sudaryto iš kelių baitų, dalis.

Kilobitas (Kb) Nesisteminis atmintinės ir duomenų kiekio matavimo vienetas, lygus 210 = 1024 bitams. Dažniau vartojamas duomenų persiuntimo spartai matuoti (kilobitais per sekundę, KB/s). Tam, kad santrumpa Kb skirtųsi nuo panašių ssisteminių vienetų, joje žodžio dalis „kilo“ žymima didžiąja raide. Norint griežtai atsiriboti nuo sisteminių vienetų, galima raidę K vartoti kaip daugiklį, lygų 1024, ir duomenų kiekį užrašyti, pavyzdžiui, taip: 25 K bitai, 50 K bitų.

KiloBaitas (KB) Nesisteminis atmintinės ir duomenų kiekio mmatavimo vienetas, lygus 210 = 1024 baitams. Tam, kad santrumpa KB skirtųsi nuo panašių sisteminių vienetų, joje žodžio dalis „kilo“ žymima didžiąja raide. Norint griežtai atsiriboti nuo sisteminių vienetų, galima raidę K vartoti kaip daugiklį, lygų 1024, ir atminties kiekį užrašyti, pavyzdžiui, taip: 25 K baitai, 50 K baitų.

Megabitas (Mb) Nesisteminis atmintinės ir duomenų kiekio matavimo vienetas, lygus 210 = 1024 kilobitams. Dažniau vartojamas duomenų persiuntimo spartai matuoti (megabitas per sekundę, MB/s). Kartais megabitas laikomas apytiksliai lygiu milijonui bitų. Norint atsiriboti nuo sisteminių vienetų, galima raidę M vartoti kaip daugiklį, lygų 1024×1024, ir duomenų kiekį užrašyti, pavyzdžiui, taip: 25 M bitai, 50 M bitų.

MegaBaitas (MB) Nesisteminis atmintinės ir duomenų kiekio matavimo vienetas, lygus 210 = 1024 kilobaitams. Dažnai megabaitas laikomas apytiksliai lygiu mmilijonui baitų. Norint atsiriboti nuo sisteminių vienetų, galima raidę M vartoti kaip daugiklį, lygų 220 = 1024×1024 = 1.048.576, ir atmintinės kiekį užrašyti, pavyzdžiui, taip: 25 M baitai, 50 M baitų.

Gigabitas (Gb) Nesisteminis atmintinės ir duomenų kiekio matavimo vienetas, lygus 210 = 1024 megabitams. Dažniau vartojamas duomenų persiuntimo spartai matuoti (gigabitais per sekundę, GB/s). Kartais laikoma, kad gigabitas apytiksliai lygus milijardui bitų. Norint atsiriboti nuo sisteminių vienetų, galima raidę G vartoti kaip daugiklį, lygų 1024×1024×1024, ir duomenų kiekį užrašyti, pavyzdžiui, taip: 225 G bitai, 50 G bitų.

GigaBaitas (GB) Nesisteminis atmintinės ir duomenų kiekio matavimo vienetas, lygus 210 = 1024 megabaitams. Kartais gigabaitas laikomas apytiksliai lygiu milijardui baitų. Norint atsiriboti nuo sisteminių vienetų, galima raidę G vartoti kaip daugiklį, lygų 230 = 1024×1024×1024 = 1.073.741.800, ir atmintinės kiekį užrašyti, pavyzdžiui, taip: 25 G baitai, 50 G baitų.

Standusis diskas Duomenų laikmena, sudaryta iš daugelio disko plokštelių. Svarbiausia duomenų laikmena, naudojama šiuolaikiniuose kompiuteriuose.

Laikmena Atmintinė duomenims arba programoms laikyti: diskas, diskelis, magnetinė juosta ir kt.

Diskas 1. Išorinio atmintinės įrenginio duomenų laikmena, pvz., diskelis, kompaktinė plokštelė, standusis diskas, optinis diskas. Dažnai vartojamas kaip standžiojo disko sinonimas, jeigu iš konteksto negalima suprasti kitaip. Vartojimo pavyzdžiai: pagrindinis diskas, pirminis diskas, dinaminis diskas. 2. Suženklinta disko (žr. 1 reikšmę) sritis arba visas diskas, kuriam priskirtas disko vardas, pavyzdžiui, loginis diskas, pirminis skaidinys. Kuria prasme pavartotas šis terminas, dažniausiai būna aišku iš konteksto. Dviprasmybių gali atsirasti kai abi reikšmės vartojamos greta, pavyzdžiui, kalbant apie diskų skaidinius. Atkreipsime dėmesį, kad anglų k. šios dvi reikšmės turi skirtingus atitikmenis, bet ten žodis „drive“ (diskasukis) turi dvi reikšmes.

Diskelis Nedidelis magnetinis diskas, naudojamas kaip keičiama išorinė duomenų laikmena. Gali būti skirtingo dydžio ir talpos. Dažniausiai naudojami plastikiniai 3,5 colio skersmens diskeliai, kurių talpa 1,44 MB.

Kompaktinis diskas Optinė duomenų laikmena. Duomenys įįrašomi ir skaitomi lazerio spinduliu. Kartais sinonimiškai vadinamas kompaktine ploštele. Tačiau taip daugiau įprasta vadinti garso (muzikos) įrašams specialiai pritaikytą laikmeną.

Rinkmena 1. Duomenų rinkinys, turintis vardą. Visi duomenys, su kuriais operuoja, kompiuteris, kurie persiunčiami tinklu arba pernešami kompiuterinėse laikmenose, yra sudėti į rinkmenas. Tai visa programinė įranga, programų pradiniai duomenys ir rezultatai, naudotojo sukurti kompiuteriniai dokumentai (tekstai, paveikslai, garso bei vaizdo įrašai ir kt.). Vartojimo pavyzdžiai: archyvo rinkmena, archyvuotinoji rinkmena, rinkmenos tipas, rinkmenų išdėstymo sistema, rinkmenų serveris, rinkmenų tvarkytuvė, dvejetainė rinkmena, garso rinkmena, grafikos rinkmena, išsipakuojanti rinkmena, išteklių rinkmena, komandų rinkmena, metarinkmena, nekeičiamoji rinkmena, paleidimo rinkmena, likšė rinkmena, sisteminė rinkmena, sukeitimų rinkmena, slepiamoji rinkmena, tekstinė rinkmena, vaizdo rinkmena, vykdomoji rinkmena. 2. Meniu grupė, kurioje yra rinkmenos atvėrimo bei įrašymo komandos. Į šią grupę paprastai įtraukiama darbo su programa pabaigos komanda (baigti darbą), spausdinimo komanda (spausdinti) ir kai kurios kitos darbo su atvertąja rinkmena (žr. atverti) komandos (pav.).

Aplankas Vieta, į kurią sudedami tos pačios rūšies dokumentai, pavyzdžiui, elektroniniai laiškai (skaitytų laiškų aplankas, išsiųstų laiškų aplankas), interneto adresai ir kt. Gali būti aplankų hierarchija, t. y. vienas aplankas įdėtas į kitą (žr. poaplankis, viršaplankis).

Pagrindine atmintine (RAM) Atmintinė, į kurios kiekvieną adresą (1) gali tiesiogiai kreiptis procesorius. Į ją įkeliamos reikiamos programos iš disko. Programos pačios pperrašo iš disko į pagrindinę atmintinę joms reikalingus duomenis, o iš pagrindinės atmintinės į diską – rezultatus.

Pastovioji atmintine (ROM) Išliekamoji atmintinė, iš kurios duomenis galima tik skaityti. Į ją įrašomos programos, kurios pradeda veikti iš karto įjungus kompiuterį: testuoja įrenginius, paleidžia operacinės sistemos įkėlimo programą. Pastoviąją atmintinę turi spausdintuvai (į ją būna įrašyti šriftai bei autonominės testavimo programos) ir kai kurie kiti išoriniai kompiuterio įtaisai.

Atmintine Kompiuterio duomenų laikykla. Į ją galima įrašyti duomenis, po to juos paimti – perskaityti. Pagrindiniai parametrai: talpa ir sparta. Didesnės talpos atmintinės dažniausiai būna lėtesnės, mažesnės – spartesnės. Skiriama vidinė ir išorinė atmintinė. Vidinė dar klasifikuojama į pastoviąją ir pagrindinę (operatyviąją) Vartojimo pavyzdžiai: atsarginė atmintinė, bendroji atmintinė, diskinė atmintinė, išliekamoji atmintinė, išorinė atmintinė, nuosekliosios kreipties atmintinė, pagrindinė atmintinė, pastovioji atmintinė, spartinančioji atmintinė, tiesioginės kreipties atmintinė, vaizdo atmintinė.

Spausdintuvas Išorinis kompiuterio įrenginys, skirtas tekstams bei grafinei medžiagai (paveikslams) spausdinti ant popieriaus ar kitokios medžiagos (pvz., skaidrių plėvelės) paviršiaus. Būna spalvoti ir nespalvoti. Naudojama įvairi spausdinimo technologija, pagal kurią spausdintuvai skirstomi į adatinius, lazerinius, rašalinius. Operacinėje sistemoje bei programose galima nustatyti reikiamas spausdintuvo bei spausdinimo noostatas.

Vaizduoklis Kompiuterio įrenginys, kurio pagrindinė dalis yra ekranas. Pagrindiniai parametrai: ekrano dydis (paprastai nurodomas ekrano įstrižainės ilgiu, išreikštu coliais), taškelio dydis, dažnis. Vartojimo pavyzdžiai: plokščiasis vaizduoklis, skystųjų

kristalų vaizduoklis, skaitmeninis vaizduoklis, spalvinis vaizduoklis, vienspalvis vaizduolis, vaizduoklio adapteris.

Pele Duomenų įvedimo įrenginys, naudojamas grafinėje sąsajoje. Pelė yra maždaug plaštakos dydžio, viršuje turi vieną („Macintosh“ kompiuterio pelė) ar daugiau klavišų, apačioje – judėjimo atpažinimo įrenginį (dažniausiai rutuliuką). Pelė stumdoma ant specialaus padėkliuko (pelės kilimėlio) ranka, o pelės judesį atitinka pelės žymeklio judesys kompiuterio ekrane. Pelės judėjimo srities ribos nėra apibrėžtos, todėl pelės padėties sąryšis su pelės žymekliu ekrane nėra absoliutus. Pasirenkant komandas ekrane arba žymint objektus, paspaudžiamas (spragtelimas) pelės klavišas. Vartojimo ppavyzdžiai: optinė pelė, pelės mygtukai, pelės ratukas, pelės žymeklis, pelės kilimėlis, pelės prievadas.

Braizytuvas Braižymo įrenginys, galintis braižyti grafikus, diagramas ir kitokius iš linijų sudaromus brėžinius. Braižo plunksna arba elektrostatiniu braižikliu (panaudojant miltelinius dažus). Braižymo judesį perduoda vienu iš trijų būdų: 1) plokščiai padėtu nejudančiu popieriaus lapu juda plunksna pagal abi koordinates, 2) popieriaus lapas uždedamas ant būgno ir juda pagal vieną koordinatę sukantis būgnui, o pagal antrą koordinatę juda plunksna; 3) plokščiai padėtas popierius juda pagal vieną koordinatę, plunksna – pagal kkitą.

Skaitytuvas Įrenginys, skaitantis duomenis, išspaudintus ant popieriaus (pvz., tekstą, paveikslą) arba esančius kompiuterinėje laikmenoje (pvz., megnetinėje kortelėje, juostelėje) ir pateikiantis juos kompiuteriui. Vartojimo pavyzdžiai: brūkšninio kodo skaitytuvas, magnetinių kortelių skaitytuvas, tekstą, popierinės arba kompiuterinės regimą plokščią vaizdą (matomą ant plokščio paviršiaus, ppvz., popieriaus lapo) arba iš fotojuostelės skleidimo būdu ir perkeliantis jį į kompiuterio atmintinę.

Piestukas Piešimo programos įrankis, modeliuojantis pieštuką. Juo brėžiama linija trūkinėja panašiai, kaip ir brėžiama tikru pieštuku. Galima parinkti pieštuko storį, liniją sudarančių komponentų formą: kvadratėliai, skrituliukai.

Modemas Signalų moduliavimo ir demoduliavimo įtaisas iš kompiuterio siunčiamiems skaitmeniniams signalams keisti (moduliuoti) į ryšio (pvz., telefono) linijoje naudojamus tolydžiuosius signalus ir atvirkščiai – keisti (demoduliuoti) signalus, iš ryšio linijos ateinančius į kompiuterį. Naudojamas kai prie nuotolinio kompiuterio jungiamasi telefono linija.

Tinklas Grupė kompiuterių ir kitų įrenginių (pvz., spausdintuvas, skaitytuvas), sujungtų komunikacijų ryšiais tam, kad būtų galima jų tarpusavio sąveika. Tinklas gali turėti pastovų sujungimą (pvz., kabeliu) arba laikinąjį (pvz., telefono linija, bevieliu ryšiu). Tinklas gali būti nedidelis (vietinis tinklas) arba didelis (sudarytas iš kelių tarpusavyje ssujungtų tinklų). Didžiausias kompiuterių tinklas yra internetas. Vartojimo pavyzdžiai: kompiuterių tinklas, vietinis tinklas, visuotinis tinklas, Usenet tinklas.

Vietinis tinkles Nedidelis kompiuterių tinklas, dažniausiai jungiantis vienos įstaigos ar jos atskiro padalinio kompiuterius bei jų išorinius įrenginius (spausdintuvus, duomenų saugyklas ir pan.). Toks tinklas sudaro sąlygas dalytis ištekliais ir taip racionaliau juos naudoti.

Internetas Pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis daugybę kitų tinklų ir veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu. Valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi vieno šeimininko. Nutraukus darbą bet kuriam kompiuteriui arba grupei kompiuterių, internetas išlieka gyvybingas. Interneto pradžią ddavė ARPANET tinklas, sukurtas JAV gynybos tikslams 1969 m. Jis buvo decentralizuotas ir suprojektuotas taip, kad galėtų funkciuonuoti ir sunaikinus bet kurią tinklo dalį, pavyzdžiui branduolinės atakos metu. Vėliau prie APRANET tinklo buvo prijungti kiti tinklai: BITNET, Usenet, UUCP, NSFnet. Taip palaipsniui Internetas tapo visuotiniu pasauliniu tinklų tinklu ir pradėta jo pavadinimą laikyti bendriniu žodžiu. Dabar jis jungia apie 100.000 kitų tinklų ir tarnauja mokslo, švietimo, komercijos ir kitiems tikslams.

Operacine sistema (OS) Programų komplektas, valdantis aparatinės įrangos (pvz., pagrindinės atmintinės, centrinio procesoriaus, disko atmintinės, išorinių įrenginių) darbą ir teikianti sąsają su kompiuterio naudotoju. Operacinė sistema yra terpė, kurioje gali veikti kitos, į ją įdiegtos, programos. Operacinės sistemos sąsaja su naudotoju gali būti tekstinė arba grafinė. Šiuo metu yra paplitusios grafinę sąsają turinčios operacinės sistemos. Populiariausios operacinės sistemos yra „Microsoft Windows“ („Windows 95“, „Windows 98“, „Windows ME“, „Windows 2000“, „Windows NT“, „Windows XP“), „Linux“, „Mac OS“, „Nowell“, „OS/2“, DOS, UNIX. Vartojimo pavyzdžiai: operacinės sistemos sąsajos kalba, operacinės sistemos paleidimas, tinklo operacinė sistema.

Taikomoji programine iranga Visuma programų, padedančių kompiuterio vartotojui atlikti reikiamus veiksmus: rašyti raštus, piešti piešinius, kurti muziką, sudaryti įvairių duomenų lenteles, braižyti grafikus ir pan. Prie taikomųjų programų priskiriamos ir darbo su internetu, elektroninio pašto bei kitos komunikacinės programos, taip pat kompiuterinės eenciklopedijos ir mokomoios programos. Dabar prie taikomosiomis laikomos ir programavimo kalbų sistemos (anksčiau jas buvo bandoma išskirti į atskirą programinės įrangos grupę).