Internetas

Referatas

„INTERNETAS“

Vilnius 2005

INTERNETAS – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių –

studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų,

verslininkų. Internetas – tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir

naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo

kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų

tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki

naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas – neišsigąskite.

Pirmieji žingsniai bus nedrasūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioje po

Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite.

Tai kas ggi tas Internetas? Internetas – pasaulio kompiuterių tinklas, kurio

žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos

kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos

paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško

tinklo vartotojų. Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią

orų prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimų

aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkama šuns veislę. Internete

galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti ivairius

miestus. Ir jokiu vizų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų

savo istaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosios

bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todel bibliotekos

lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo

terminalus ar asmeninius kompiuterius. Prisijungimas prie Interneto galimas

dviem keliais:

1. Per DIAL-UP linija (naudojant modemą).

2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.

INTERNETO ISTORIJA

Interneto pradžia siekia šaltojo karo laikus. JAV prezidento

Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6

dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši

agentura turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio

karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio linija,

bet kuri mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad

informacija galėtu keliauti bet kūria iš daugelio ryšio linijų ir nėra

tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas

į daugelį paketų, kiekvienas paketas aplipdomas adresine informacija ir

keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas.

Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-

maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius

segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP

protokolu.

1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekunde) greičio linija buvo

sujungtas

-2-

keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų

institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikrašcio Knight-

Rider straipsnį: Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo

sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto

kompiuteryje ir pabandyti nusiūsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti

logwin ir žiurėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas

pasakojo: Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: Ar matote L? Taip, mes

matome L, išgirdome atsakymą. Mes parašėme O ir paklausėme: Ar matote O?

Taip, mes matome O. Tada mes parašėme G ir ryšys nutruko. Taip prasidėjo

revoliucija. Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos

ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirmą viešą

tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų

konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo

galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais

ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir

ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas

darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo

ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto.

1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo

etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė

superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija.

Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau.Pagal įvairius

šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kurią nors Interneto paslauga

gali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičius

kasmet dvigubėja. www.nw.com 1996 metų birželio 15 d. duomenimis tik

keliolika pasaulio šaliu Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Interneto

ryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių – hiperteksto koncepcijos

pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradžioje (Tim

Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija

Internete 1990 metais buvo pavadinta Pasaulinių Voratinklių (World Wide

Web, The Web, WWW, W3). Pirmą grafinės hipertekstinės informacijos

peržiūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoiso

universitetas, 1993) tapo didžiausių Interneto vystymo stimulu. Iki

devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir

švietimu susiję žmones, veliau atsirado ir greitai daugeja komercinių

mazgų.

Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija

stengiasi pateikti informaciją Internete (taip vadinami namu puslapiai –

home pages).

-3-

INTERNETO ISTORIJOS METRAŠTIS

1957m. Tarybu Sajungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtini Žemės

palydovą, Jungtinės Amerikos Valstijos įkure pažangiuju tyrinejimų agentūrą

(ARPA) prie Gynybos departamento. Šaltojo karo metu JAV norėjo įsitvirtinti

karo mokslų ir technologijų srityje.

1965m. ARPA remejai svarstė galimybę kompiuteriniame tinkle panaudoti

resursų laikini paskirstymą. Kompiuteris TX-2 MIT Lincoln laboratorijoje ir

Q-32 System Development korporacijoje (Santa Monica, CA) buvo tiesiogiai

sujungti (tuo metu dar nebuvo naudojama paketine komutacija).

1967m. ACM simpoziume buvo pristatytas planas, kaip realizuoti

paketinę komutaciją. Taip pat buvo pristatytas ARPANET tinklo projektas.

Anglijoje įkurtas NPL duomenu tinklas.

1968m. Pažangiųjų tyrinejimų laboratorijai (ARPA ) buvo pristatytas

paketinės komutacijos duomenų tinklas.

1969m. Gynybos departamento pavedimu ARPANET buvo realiai panaudotas.

Taip pat tarp Mitchigano ir Veino valstijų buvo išbandytas Merit tinklas

(X.25 protokolo pagrindu), skirtas šiu valstiju universitetų studentams.

1970m. Išbandytas elektroninis paštas ir jo deka organizuotos

konferencijos.

ALOHAnet tinklas išbandytas Havajuose. 1972 metais jis buvo sujungtas

su ARPANET tinklu. ARPANET tinklo kompiuteriai pradėjo naudoti vieningą

tinklo protokolą (NCP).

1971m. Tarp 23 tinklo kompiuterių buvo sumanyta įgyvendinti

elektroninio pašto programą, pagal kurią buvo siuntinėjami pranešimai

išskirstytame tinkle.

1972m. Tarptautinėje kompiuterinių komunikacijų konferencijoje buvo

pademonstruotas ARPANET tinklas. Tinklas buvo sudarytas iš 40 mašinų ir

galinės sąsajos procesoriaus (TIP).

1973m. Buvo atliktas pirmasis tarptautinis prisijungimas prie ARPANET

tinklo. Prie tinklo prisijungė Švedijos ir Anglijos universitetai. B.

Metkalfas savo tezėse bendrais bruožais apibrėžė Ethernet įdėją. B. Kahnas

iškėle Interneto problemą. ARPA agentura pradejo Interneto tyrimus.

V.Cerfas bendrais bruožais numatė šliuzo (gateway) struktūrą. Apibrežtą

failų perdavimo technologiją.

1974m. V.Cerfas ir B.Kahnas pristatė straipsnį, kuriame nuodugniai

aprašytas duomenų perdavimo kontrolės programos projektas (Transmission

Control Program – TCP). Atsirado pirmasis Telenet (ARPANET komercinė

versija). Taip buvo realizuotas pirmasis duomenų paketinio perdavimo

servisas.

1976m. Anglijos Karalienė Elžbieta II pirmą kartą pasinaudojo

Elektroninio pašto paslaugomis.

1977m. L. Landweberis sukūre THEORYNET tinklą. Šio tinklo dėka 100

-4-

kompiuterio tyrinetojų galėjo naudotis elektroniniu paštu. Prisijungimui

prie serverio buvo naudojamas TELENET servisas.

1979m. Pagrindiniai kompiuterių mokslo specialistai įkūrė bendrą

kompiuterių mokslo departamento tinklą. Pradėtas tirti radijo bangų tinklas

(mobilusis).

1981m. įkurtas CSNET tinklas. Jis buvo naudojamas elektroninio pašto

paslaugoms teikti tarp universiteto mokslininkų. Tačiau ryšio su ARPANET

tinklu dar nebuvo.Prancuzijos telekomas sujungė įvairius šalies taškus į

Minitel (Teletel) tinklą.

1982m. TCP/IP buvo paskelbtas pagrindiniu protokolu ARPANET tinkluose.

Šis protokolas tapo pagrindinių protokolų JAV Gynybos departamente.

Pagrindiniai sujungimai tarp Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Jungtinės

Karalystės buvo atlikti naudojant išorinį (External Gateway) protokolą.

Protokolas buvo naudojamas šliuzams (gateway) tarp tinklų.

1983m. Viskonsino universitete (JAV) buvo išbandytas vardų serveris.

Dabar vartotojas galėjo daug paprasčiau jungtis prie nutolusio kompiuterio,

nes jam

nebereikėjo atsiminti tikslaus kelio. Tarp CSNET ir ARPANET buvo

panaudotas šliuzas (gateway), kuris sujungė šiuos tinklus. Daugelis

kompiuterių galėjo jungtis į tinklą naudodami UNIX operacinę sistemą, kuri

turėjo IP programinę irangą.Įkurtas EARN (European Academic and Research

Network), kuris dirbo labai panašiai kaip BITNET (JAV variantas). Sukurtas

FidoNet.

1984m. Pristatytas duomenų vardų serveris (DNS). Tinklo kompiuterių

skaičius viršijo 1000 vienetų.

1985m. Paskutinis Kanados universitetas prisijungė prie BITNET tinklo.

1986m. įkurtas NSFNET tinklas. Jis sujungė 5 didžiausius JAV

kompiuterių mokslo centrus. JAV atsirado pirmasis naujienų tinklas Usenet.

IP tinklų kompiuteriams bbuvo suteikta galimybė gauti domenų adresus.

1987m. Panaudojant CSNET protokolą buvo sukurtas elektroninio pašto

ryšys tarp Vokietijos ir Kinijos. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo

10.000 vienetų.

1988m. Pirmasis didelis samyšis kompiuterių tinkle. Šio samyšio

kaltininkė – programa WORM sugadinusi apie 10% daugelio tinklo kompiuterių

darbą. Iš karto buvo imtasi priemonių, kad tinklai būtu apsaugoti ir galėtų

normaliai dirbti. Jarkko Oikarinen sukūrė Internet Relay Chat (IRC) –

pokalbius Internete. Pirmieji Kanados regionai prijungti prie NSFNET

tinklo. Tais pačiais metais prisijungė Danija, Suomija, Prancūzija,

Islandija, Norvegija, Švedija.

1989m. Tinklo kompiuterių skaičius vviršijo 100.000 vienetų. Įkurtas

AARNET Australijos akademinis tyrimų tinklas. Prie NSFNET tinklo prisijungė

Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai,

Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Jungtinės Karalystės.

-5-

1990m. Realizuotos tokios Interneto paslaugos, kaip Archie, Hytelnet.

Internetas tapo atviras pasauliui: atsirado pirmasis komercinis Interneto

paslaugų dial-up rrežime tiekėjas – World comes on-line (world.std.com).

Prie NSFNET tinklo prisijungė Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija,

Čile, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija.

1991m. Realizuotos naujos Interneto paslaugos: Gopher, WAIS ir WWW.

NSFNET duomenų perdavimo greitis pasiekė 1 trilijona bitų per sekundę. Prie

NSFNET tinklo prisijunge Kroatija, Čekija, Hong Kongas, Vengrija, Lenkija,

Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanas, Tunisas.

1992m. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1.000.000 vienetų. Atsirado

pirmoji paieškos sistema Veronica. Pasaulio bankas (World Bank) prisijungė

prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kuveitas, Latvija, Estija,

Venesuela, Slovakija, Slovėnija, Tailandas, Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras,

Malaizija, Liuksemburgas.

1993m. Baltieji Rūmai prisijungė prie tinklo (www.whitehouse.gov).

Verslininkai atkreipė dėmesį į Internetą. Pradėtos transliuoti Interneto

radijo (Talk Radio) laidos. „Jungtinių Tautų Organizacija“ prisijungė prie

tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Rusija, Turkija, Kazachstanas,

Egiptas, Bulgarija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Indonezija, JAE, Fidžis,

Gana, GGuamas.

1994m. Internetas atšventė 25 metų jubiliejų. Prekybos centrai savo

paslaugas pateikė Internete. Prie NSFNET tinklo prisijungė Alžyras,

Armėnija, Bermudai, Kinija, Kolumbija, Libanas, Lietuva, Marokas,

Nikaragva, Nigerija, Panama, Senegalas, Urugvajus, Uzbekistanas.

1995m. NSFNET sugrižta prie savo buvusios paskirties – tyrinėjimų.

Pagrindinį JAV tinklais keliaujantį informacijos srautą nuo šiol paskirsto

pagrindinių tinklo paslaugų tiekėjai. Interneto paslaugas pradejo teikti

tradicinės online dial-up sistemos (Compuserve, America Online, Prodigy).

Netscape suteikia galimybę daugybei į tinklą įsijungusių kompanijų

paskelbti pasauliui apie save. Vatikanas prisijunge prie tinklo

(www.vatican.va). Metu technologijomis pripažintos: WWW ir paieškos

Internete mechanizmas.

1996m. JAV telekomunikacijų kompanijos paprašė uždrausti naudoti

Internetinį telefoną, nes jis yra žymiai pigesnis už įprastinį. Priimtas

kontraversiškas įstatymas, saugantis tinklus nuo nepadorios informacijos

skleidimo. Vėliau šis įstatymas paskelbtas antikonstituciniu. Prasidejo WWW

naršykliu kurėjų Microsoft ir Netscape konkurencinis karas. Ši konkurencija

įgalino labai ištobulinti programinę įrangą.

1997m. Paskelbti oficialūs Interneto protokolų standartai, metų

technologijomis pripažintos: Push, Multicasting.

-6-

INFORMACIJOS PAIEŠKA INTERNETE

Jau nuo pat Interneto atsiradimo pradžios yra kuriamos ir tobulinamos

įvairiausios informacijos paieškos sistemos. Kiekvienas vartotojas pagal

savo skonį, pomėgius ir kitus tik jam vienam žinomus kriterijus dažnai

naudojasi keliomis sistemomis. Jos įtrauktos į žiniatinklį ir turi URL

adresus.

Informaciją internete galima rasti keliais būdais:

1. kai žinote konkretų dokumento adresą, užrašote jį URL (Uniform Resourse

Locator) standartu naršyklės adreso eilutėje;

2. kai žinote dokumente panaudotus žodžius – pasirinkti paieškos įrankį

(pvz.: www.google.lt) arba liepti, kad tai padarytų naršyklė (mygtukas

Search įrankių juostoje) ir jo duomenų įvedimo eilutėje parašyti žodį ar

frazę;

3. kai žinote tik dokumento tematiką – susirasti kurį nors interneto

katalogą ir ieškoti norimos informacijos pagal šio katalogo siūlomas

temas.

Norėdami surasti mums rūpiną informaciją, turime išskirti iš jos

svarbiausius, tiksliausiai ją apibūdinančius žodžius ir pateikti juos

paieškos sistemai, tai dažnai įvardijama užklausos formavimu.

Dauguma paieškos sistemų leidžia jungti užklausos žodžius loginių

operacijų ženklais ir taip tiksliau nusakyti jų paiešką. Kiekviena paieškos

sistema tturi savų, specifinių taisyklių, tačiau kai kurios tinka daugeliui.

Pagrindinės užklausų formavimo taisyklės

|Ženklas |Trumpas apibūdinimas |

|“ “ |Bus ieškoma kaip būtent tokios frazės. Be kabučių |

| |pateikti žodžiai suprantami kaip nepriklausomi |

| |paieškos elementai. |

|+ |Nurodo, kad jie būtinai turi būti rastuose |

| |dokumentuose (pvz.: informatikos+olimpiada, bus |

| |rasti dokumentai, kuriuose vartojami abu šie |

| |žodžiai). |

|- |Žodis neturi būti ieškomas tinklalapiuose. |

|* |Bus ieškoma įvairių žodžių formų (pvz.: inform*, bus|

| |ieškoma informatika, informacija ir t.t. |

|t: |Bus ieškoma tik dokumentų pavadinimuose (pvz.: |

| |t:Lietuva), bus ieškoma dokumentų, kurių antraštėse |

| |minimas žodis Lietuva. |

Paieškos įrankius galima skirstyti į dvi dideles grupes:

serverius;

katalogus (Web directory).

-7-

Tarpiniai įrankiai – metapaieška. Paieškos serverių adresų bazę kaupia

specializuotos programos – vorai, nesirūpindamos rasto adreso vertė.

Voratinklio katalogus prižiūri žmonės. Jie atmeta nevertingus adresus,

likusius klasifikuoja dažniausiai pagal savo sugalvotą sistemą – vieningos,

kaip tikrose bibliotekose, dar nėra.

Įvairiais vertinimais pasaulio voratinklyje WWW saugomi keli

milijardai dokumentų. Didžiausiųjų (www.google.lt, www.altavista.com,

www.fast.com) adresų bazę sudaro daugiau kaip milijardas adresų . Daugelio

serverių administratoriai kuria ir katalogus, kai kurie katalogai bei

serveriai tarpusavyje susiję.

Didžiausi katalogai (www.looksmart.com, www.yahoo.com) turi

suklasifikavę daugiau kaip 2 milijonus adresų .

Jau yra informacijos paieškos sistemų, kurios suteikia galimybę

pasirinkti bendravimo su paieškos tinklo stotimi kalbą (pvz.: sistema

euroseek lleidžia pasirinkti ir lietuvių kalbą).

Užsienio katalogai visų pirma klasifikuoja angliškai kalbančių šalių

adresus. Kitų šalių adresų bazės labai menkos, pvz.: Yahoo! Lietuvos

skyriuje 2001 m. buvo tik daugiau nei 300 URL. Lietuvoje jau kelis metus

atsiranda ir išnyksta įvairūs paieškos serveriai bei voratinklio katalogai.

Viena iš priežasčių – nedidelis gyventojų skaičius ir dėl to nedidelės

pajamos iš reklamos.

-8-

LITERATŪRA

1. D.Levinas, K.Baroudi, M.Levine, “Internetas žaliems”, “Smaltijos”

leidykla, 2003 Kaunas.

2. E.Valavičius, I.Tamošaitytė, “ Interneto labirintai”, leidykla

“Egmont Lietuva”, 2003 Vilnius.