Internetas (pasaulinis tinklas)
Inaternet’as
Kas tai?
Internetas – tai pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigas, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus. Tai didžiausias kompiuterių tinklas pasaulyje, sudarytas iš daugybės mažesnių nacionalinių ir komercinių kompiuterių tinklų ir apimantis
daugiau nei 160 šalių.
Internete rasite politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galėsite prieiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, surasite oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.
Pasaulinis kkompiuterinis tinklas šiuo metu jungia apie daugiau kaip 62 000 tūkstančius TCPIP ryšio protokolų dirbančių tinklu ir virš 60 milijonų vartotojų. Prie Internet tinklo prijungtų kompiuterių skaičius kasmet padidėja 2 kartus. Apie 10 % tarptautinio telefoninio srauto yra susiję su informacijos perdavimu Internet tinkle. Internet tinklo abonentai tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu (E-MAIL), turi galimybę tiesiogiai prisijungti prie bet kurio tinklo kompiuterio ir naudotis jo resursais bei gali tiesiogiai kalbėtis per kokią nors
programą (mIRC, ICQ etc.).
Klientams Internet tinklas <
siūlo plačią informacinių ir ryšio paslaugų įvairovę:
• Naudojimasis tekstinėmis bei hypermedia
(tekstas+garsas+vaizdas+video) bylomis.
• Informacinės duomenų bazės.
• Patogios informacijos paieškos bei pateikimo priemonės
(Gopher, World Wide Web, Wais, Veronica, Archie).
• Elektroninis paštas (E-Mail).
• Darbas ssu tolimu kompiuteriu.
• Bylų persiuntimas.
• Interneto telefonas.
• Video konferencijos.
• Daugialypės informacijos tinklas.
• Archyvų peržiūra.
• Interneto radijas.
Interneto
Istorija
Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą.
Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas „aplipdomas“ adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl „sulipdomas“. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kkuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus.
(Segmentas – tai teksto dalis tarp pauzių). Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu.
1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobaitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Andželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbarosos ir Jutos universitetai. Citata pagal laikraščio „Knight-Rider“ straipsnį: „Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomatų iš Los Andželo sugalvojo beprecendentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti ten nusiųsti duomenų
porciją. Jie turėjo parašyti „logwin“ ir žiūrėti, aar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
„Mes parašėme „L“ ir telefonu paklausėme „Ar matote L?“
„Taip, mes matome „L“, išgirdome atsakymą.
„Mes parašėme „O“ ir paklausėme „Ar matote O?“
„Taip, mes matome O“, pasigirdo atsakymas.
„Tada parašėme „G“ ir ryšys nutrūko“.
Taip prasidėjo revoliucija.“
Pradžioje tai buvo kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis buvo pavadintas ARPAnet. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijos įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPAnet pasidalijo į du tinklus: MILnet – karinių užduočių vykdymui ir ARPAnet – civilinių užduočių vykdymui. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti.
Šis naujas darinys buvo pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITnet, CSnet. Vėliau jie taip pat prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada nacionalinis mokslo fondas (NFS, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFnet, kuris tapo pagrindine interneto arterija.
Internetas
Mokyme
Internetas sudaro galimybę žmonėms bendrauti nauju kokybiniu lygiu: perduoti selektyviai arba plačiai paskleisti informaciją tekstais, vaizdais, garsais. Mokymo formai, kurią anksčiau vadindavo neakivaizdine, tobulinti buvo atvertos naujos perspektyvos. Naudodamiesi Internetu besimokantieji gali aktyviai bendrauti su lektoriumi. Nebereikia ilgai laukti, kol bus paštu atsiųsti ištaisyti ddarbai ar mokymo medžiaga. Mokslo centruose eksperimentuojama tiriant videokamera perduodamų paskaitų efektyvumą.
Skirtingai nuo televizija perduodamų paskaitų, Internetinės besimokantiesiems sudaro aktyvaus
dalyvavimo sąlygas, kai galima matyti ne tik lektorių, bet ir klausimą užduodantį arba savo nuomonę besakantį kolegą. Norėdamas, ir pats gali įjungti savo telekamerą ir pasirodyti auditorijai su kokiu nors pranešimu. Kadangi neakivaizdinė mokymo forma buvo dažnai kritikuojama dėl blogos kokybės, tai vengiant seno termino, kartu su nauja technologija buvo pradėti vartoti ir nauji pavadinimai – distancinis, tele, nutolęs mokymas. Nauja technologija suteikia galimybių ne tik tobulinti tradicinę, nors anksčiau ir nelabai efektyvią, mokymo formą, bet ir kurti naujus mokymo metodus.
Viena iš perspektyvių mokymo krypčių vadinama Internetu pagrįstu mokymusi (network based learning). Mokymosi medžiaga pateikiama WWW puslapiuose ir propaguojamas besimokančiųjų bendradarbiavimas. Gerai žinoma, kad vaikai mokydamiesi ir žaisdami grupėje daug išmoksta vienas iš kito. Panašiai studentai bendraudami per paskaitas, kartu dirbdami laboratorijose dažnai sužino tą, ko nepastebi lektoriaus paskaitose. Kolektyviniu darbu pasiekiamas individualių pasiekimų pagerinimas, vadinamas sinergetiniu efektu. Tradiciniame neakivaizdiniame mokyme tam tikrai nebuvo galimybių. Tačiau, Internetu pagrįstas mokymas ne tik suartina fiziškai nutolusius besimokančiuosius, bet ir padeda
harmonizuoti jų pastangas laike. Pavyzdžiui, besimokančiajam beskaitant medžiagą WWW puslapiuose kilo neaiškumas, kurį jis pasiuntė į tinklą 10 valandą ryto. Gal bbūt atsakymas ateis bematant. Bet, jei kitas
besimokantysis tą pastebėjo ir paaiškino savo darbo laiku, sakysim 14 valandą, tai, uždavęs klausimą ras atsakymą vėl priėjęs prie kompiuterio. Pasikliauti vien tuo, kad kažkas atsakys, negalima. Tarp besimokančiųjų pagal jų pasiekimus nustatomi hierarchiniai mokinys-mokytojas santykiai, o sudėtingiausius klausimu turi paaiškinti dėstytojas (instruktorius). Reikia pastebėti, kad dėstant tokiu metodu, dėstytojo darbas būna labai intensyvus.
Paslaugos
Kiekvienas Interneto mazgas, priklausomai nuo to, kokios programos-serveriai jame veikia, leidžia naudotis įvairiomis paslaugomis. Bet kuria iš šių paslaugų jūs galėsite naudotis tik tada, kai kompiuteryje, prisijungusiame prie Interneto, veiks programa – tos paslaugos klientas.
Dažniausios iš jų yra elektroninis paštas, pasaulinis voratinklis WWW bei Interneto pokalbiai (IRC). Be jų dar naudojamasi Archie (failo Internete paieška pagal vardą), FTP (File Transfer Protocol, failo siuntimas iš kurio nors Interneto kompiuterio į savąjį), PointCast Network (žinių transliavimas, reikalinga greita ryšio linija), Telnet (jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu), paskirstytomis teksto duomenų bazėmis, eksperimentuojama su garsiniu (Internet Phone) ir video ryšiu.
Tarnybos
Globalių tinklų mazgai, priklausomai nuo paties tinklo ir mazgo programinės įrangos, teikia įvairias paslaugas. Labiausiai paplitusi ir lengviausiai suprantama paslauga yra elektroninis paštas.
Norint siųsti kažkam laišką, o kartu su laišku ir bet kokią informaciją, reikia turėti savo adresą ir žinoti to
žmogaus, kuriam siunčiate pranešimą, adresą. Fidoneto adresai yra skaitmeniniai. Pvz.: 2:471/18.65. Pirmas ženklas – regiono numeris, toliau miesto numeris, mazgo mieste numeris ir jūsų numeris mazge. 2 reiškia Europą, 471 – Vilnius. Interneto adresas sudarytas iš dviejų dalių. Pirma dalis identifikuoja žmogų, antra – sritį ar kompiuterį ir sritį. Įvairios kompiuteriniam paštui skirtos programos gali siųsti vien tik tekstą, tekstą su „priekaba“: prijungtu bet kokiu failu, tekstą su iliustracijom ir garsu.
Informacijos (failų) platinimas. Jei sukūrėte gražų kompiuterinį darbą ir nnorite jį parodyti visiems, galima palikti jį savo ar tolesnio mazgo tam skirtoje vietoje ir bet kas galės atsisiųsti ir įvertinti. Daugelis kompiuterinių ir kitų firmų tokiu būdu siunčia savo kūrinių papildymus, atnaujinimus, kitą informaciją. Santykinai naujas informacijos pateikimo būdas – hipertekstinė informacija. Tekste išskiriamos (pabraukiamos, nuspalvinamos) svarbesnės sąvokos, temos, spustelėję matote jų platesnį aiškinimą.
Tokios nuorodos gali būti į bet kuriame Interneto serveryje esantį dokumentą.
Kompiuteriniai pokalbiai. Visų kompiuterių tinklų programinė įranga leidžia tuo metu užsiregistravusiems vartotojams keistis pranešimais. Tokia ppaslauga labai naudinga Internete. Jūs susijungiate su savo Interneto paslaugų teikėju ir, turėdami reikiamas programas, galite „šnekėti“ su bet kurioje pasaulio vietoje esančiu žmogumi, jei jis tuo metu irgi yra paleidęs analogišką pokalbių programą. Kadangi vienu metu gali norėti šnekėti llabai daug žmonių, pokalbiams skirtos programos dalija pašnekesius į kanalus pagal temas ar kitokią prasmę. Taip galima aptarti kokią nors rūpimą temą (telekonferencija), o mokiniai, studentai bendraudami su daugelio pasaulio šalių bendraamžiais, greičiau supranta tų šalių papročius, geografiją, kalbą. Atskirai už šiuos pašnekesius mokėti nereikia: tai įeina į kainą, kurią jūs mokate savo tinklo mazgui.
Neakivaizdinės konferencijos (Internete: Newsgroups). Tokiems įvairių temų aptarimams užtenka jūsų įprastos pašto programos: Pegasus Mail, Eudora, Internet Mail, Dmail ir kt. Jūs siunčiate pranešimą ne konkrečiam žmogui, o į kurią nors diskusijų sritį ir, jei užsiprenumeruojate, gaunate visus šios srities pranešimus. Yra sukurtos programos (News readers), leidžiančios skaityti kurios nors temos pranešimus tiesiog serveryje: Internet News (Microsoft), Messenger (Netscape).
Ryšys su tolimu kompiuteriu. Tai yra Interneto sspecifinė paslauga. Susijungę su savo tinklo mazgu ir naudodami programą Telnet, galite prisijungti prie bet kurio tiesiogiai į Internetą įjungto kompiuterio ir naudotis šio kompiuterio resursais, jei susitariate su administratoriumi. Prisijungus jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu ir gali perdavinėti jam komandas, matyti jų vykdymo rezultatus.
Valdymas
Internetas pagal savo pradinę kūrimo koncepciją neturi centro. Jis sudarytas iš atskirų tinklų, priklausančių šalims, didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai tampa Interneto potinkliais, kai prisijungia prie kurio nors jau esančio Interneto mazgo ir informacijos keitimuisi nnaudoja protokolą TCP/IP. Kiekvieną potinklį valdo jo savininkas pagal savo nusakytus reikalavimus. Kiekvieno tinklo viduje tie reikalavimai dažnai stipriai skiriasi. Tai gali kelti kliūčių informacijos perdavimui iš vieno potinklio į kitą. Interneto potinklius vienijančiomis organizacijomis galima laikyti InterNIC (Internet Network Information Center, Interneto informacijos centras, įkurtas 1993 metais JAV) ir Internet Society (Interneto Draugija, įkurta 1991 metais Danijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje). InterNIC rūpinasi informacijos kaupimu ir naujų narių registracija, Internet Society ruošia rekomendacijas Interneto standartams.
Virusai
Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmąją sudaro jau pažįstami virusai, „migruojantys“ kartu su bylomis. Antroji grupė – netikrieji virusai arba „virusai apgavikai“ (virus hoaxes). Trečiajai grupei priklauso šiuo metu bene daugiausiai diskusijų sukėlusios kenkėjiškos „Java“, „JavaScript“ bei „ActiveX“ programėlės.
Pirmoji grupė.Šios grupės virusai patys Internete plisti negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą Internete (pavyzdžiui, palikęs ją tarnybinėje stotyje
ar panašiai). „Geras“ pavyzdys – „Microsoft“ kompanijos išplatintas „Wazzu“ virusas. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta – tiesiog reikia įprasti tikrinti bylas, atsiųstas iš Interneto tarnybinių stočių (serverių).Gana populiarus virusas „Burglar“, užkrečiantis kompiuterį, kai vykdomos bylos su priesagomis „*.exe“. Be to, virusas ieško savo „aukų“ ir tuomet, kai naudojama DOS komanda „ATTRIB“ (keičiant bylos savybes) arba komanda „DIR“ (nustatant, kiek liko llaisvos vietos diske). Pieš užkrėsdamas bylą virusas iš pradžių patikrina, ar tai nėra „Windows“ programa, ar jos pavadinime nėra raidžių „V“ arba „S“. Virusas „Burglar“ veikia „stealth“ principu – slepia užkrėstų bylų padidėjimą. Jis dar vadinamas „Grangrave“ dėl užkrėstose bylose randamos eilutės „AT THE GRAVE OF GRANDMA“ („Prie senelės kapo“). Kiekvieną kartą užkrėsdamas bylą virusas patikrina kompiuterio rodomą laiką. Jei tuo metu būna 14 minučių, „Burglar“ kairiajame viršutiniame ekrano kampe parodo mirksintį pranešimą „Burglar/H“. „Burglar“ virusą sugeba aptikti ir sunaikinti dauguma antivirusinių programų. Rekomenduojama naudoti nemokamai platinamą rusišką antivirusinę programą „Dr. Web“. Reikėtų nepamiršti, kad „Burglar“ virusas rezidentinio tipo virusas, todėl valant kompiuterio diskus būtina turėti „švarų“ sisteminį diskelį.
Antroji grupė. Ši virusų rūšis įdomi tuo, kad jos atstovai dažniausiai neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Didėjant virusų įvairovei kompiuterių vartotojai pradėjo naudotis Internetu kaip pigia, patogia priemone įspėti apie naujausius virusus savo kolegas.
Tačiau ir atsirado ir norinčių papokštauti. Pastarieji elektroniniu paštu ėmė siųsti pranešimus apie kažkur
kibernetinėje erdvėje klaidžiojančius fantastinius virusus. Pranešimo pabaigoje prašydavo persiųsti gautą laišką kuo didesniam skaičiui vartotojų. Nesunku įsivaizduoti, kaip per trumpą laiką gali padaugėti pranešimų kopijų, ypač jei jos dar būna išplatintos ir naujienų padaliniuose. Toks nereikalingas „balastas“ užteršia kkompiuterinius tinklus, sumažindamas informacijos persiuntimo spartą. Pranešimuose apie netikrus virusus dažniausiai grasinama, kad virusas užkrųs vartotojo kompiuterį laiško skaitymo metu. Reikia įsidėmėti porą dalykų. Pirma, skaitant laišką jūsų kompiuterio negali užkrėsti joks virusas. Tačiau gavęs laišką su prikabinta byla būkite atsargūs. Saugiausia būtų tokias bylas atskirti nuo laiško ir, išsaugojus diske, patikrinti jas turima antivirusine programa. Antra, gavę pranečimą apie netikrą virusą, ne persiųskite kitiems, o ištrinkite.
Trečioji grupė. „Chaos Computer“ klubo nario sukurtas virusas gali surasti duomenis apie Interneto vartotojų asmenines sąskaitas banke ir be kodo paimti iš jos pinigus. Laimei, toks virusas tųra demonstracija, ką galima padaryti pritaikius naujausias technologijas. Dabar, kai informacija yra viena vertingiausių prekių, kompiuterių pasaulyje populiarėja vadinamas „kiberterorizmas“, keliantis neviltį daugeliui kompiuterių kompanijų, tarnybų, pavienių vartotojų. Ne paslaptis, kad nuo jo buvo nukentėjusi viena didžiausių Interneto kompanijų „Yahoo“. Taip pat buvo įsibrauta į Pentagono kompiuterius. Tačiau „kiberterorizmas“ – ne tik kompiuteriniai „įsilaužėliai“, bet ir naujausios kartos virusai. Jie gali patekti
į kompiuterį ir pridaryti daug žalos jums „klaidžiojant“ po Internetą. Pastaruoju metu vis daugiau „Web“ tinklapių kūrėjų ima naudoti „ActiveX“ bei „Java“ programėles, kurios išplečia bendravimo su vartotoju galimybes. Puslapiai, sukurti „ActiveX“ arba „Java“ priemonėmis, atrodo patrauklesni, juose geriau pritaikomi daugialypės terpės privalumai. Kad visa
tai veiktų, reikalingi vartotojo kompiuterio ištekliai bei leidimas kontroliuoti operacinės sistemos darbą. Tokį leidimą gali gauti ir piktadariškų kėslų turinčios programos. Pavyzdžiui, „ActiveX“ programa „Exploder“ gali nutraukti (shut down) „Windows 95″
sistemos darbą arba net išjungti kompiuterį. Maža to, jeigu kompiuteris įjungtas į vietinį kompiuterių tinklą, šios programos – virusai gali pasiekti ir kitus tinklo kompiuterius. Be to, jos gali veikti daugelį operacinių sistemų ir padidinti galimų „aukų“ skaičių. Virusinės „Java“ programos gali pakenkti ir naudodamos elektroninio pašto pranešimus, nes pprie gauto laiško prijungta „Java“ programa yra automatiškai įvykdoma.Vienas paprasčiausių apsaugos būdų – tiesiog uždrausti Interneto naršyklės nuostatose „Java“ ir „ActiveX“. Tačiau šiuo metu dauguma WWW tinklapių teisėtai naudoja „Java“ ir „ActiveX“ priemones, todėl toks „apsidraudėlis“ gali prarasti ne tik malonumą žvalgytis WWW pasaulyje – kai kurios Interneto sritys ne „Java“ bei „ActiveX“ gali veikti nepakankamai gerai . Taip pat patartina
turėti naujausią tinklo naršyklę. Tiek „Microsoft“, tiek „Netscape“ kompanijos gana greitai reaguoja į pranešimus apie naršyklėse rastas „skyles“ bei kkitus trūkumus ir operatyviai ištaiso. Todėl galima tikėtis, kad naudodami naujausią naršyklę, būsite apsaugoti bent jau nuo tuo metu žinomų kenkėjų. Norint
apsaugoti vartotojus nuo nežinomų, galbūt pavojingų, programų, „Java“ ir „ActiveX“ programos sertifikuojamos. Programų kūrėjai užregistruoja savo „kūrinius“ kompanijoje „„VeriSign“. Jei programiniai produktai „išlaiko“ visus testus, jiems suteikiamas antros klasės „Authenticode“ sertifikatas. Kompanijų pateiktoms programos suteikiamas trečios klasės „Authenticode“ sertifikatas. Tarnybinėse stotyse, kituose Interneto magistralių mazguose įrengiamos filtruojančios programos, sulaikančios nesertifikuotus „Java“ bei „ActiveX“ produktus. Tokios apsaugos programos netinka asmeniniams kompiuteriams. Kompanijos „Eliashim“ padalinys „eSafe Technologies“ siūlo programą „eSafe Protect 1.1″, skirtą asmeninių kompiuterių apsaugai. Šią programą galima atsisiųsti iš Interneto srities www.esafe.com/download1.html. Be to, minėtoje Interneto srityje galima rasti įvairios informacijos apie vandalus, piktavališkus „hakerius“, jų buvusius bei galimus antpuolius. Kad ir kokios grėsmingos pasirodytų „Java“ ir „ActiveX“ programinių virusų galimybės, saugoti savo kompiuterį vien nuo tokio tipo virusų nereikėtų. Kol kas pranešimų apie ypač smarkius šių „kenkėjų“ antpuolius nėra. Laimei, daugumos naršyklių pažeidžiamumas aptinkamas ir ištaisomas anksčiau, nnegu tai panaudojama blogiems tikslams.
Modemai
Nors tarp telefono, perduodančio ir priimančio analoginius signalus, ir kompiuterio, apdorojančio skaitmeninius signalus, yra labai bendro, pastaruoju metu jie dažnai naudojami kartu. Dauguma į kompiuterių tinklą neįjungtų kompiuterių vienas su kitu susisiekia per telefono tinklus. Tam, kad kompiuterio signalą būtų galima nusiūsti telefono linija, jį reikia paversti analoginiu (garso) signalu. Šį signalą ir girdite, kai kompiuteryje įjungiate modemą, kuris suderina kompiuterį su telefono linija.
Žodis „modemas“ yra žodžių moduliatorius ir demoduliatorius santrumpa. Moduliatorius skaitmeninius signalus paverčia aanaloginiu signalu, o demoduliatorius analoginį signalą – skaitmeniniais signalais, kuriuos gali priimti kompiuteris. Iš kompiuterio signalai į telefono liniją yra siunčiami per moduliatorių, o priimami iš telefono linijos per demoduliatorių.
Informacija ryšio linijomis perduodama nešančiąja banga, kurios parametrus (pavyzdžiui, amplitudę, fazę) keičia (moduliuoja) perduodamas skaitmeninis signalas. Nešančioji banga u =Asin(2?ft+a) yra sinusinės formos ir charakterizuojama amplitude (A), dažniu (f) bei faze (a).
Dažnis yra lygus bangų (periodų) skaičiui per sekundę. Informacijos perdavimo sparta ir patikimumas priklauso ne tik nuo kanalo dažninės juostos, bet ir nuo moduliacijos tipo. Kuo daugiau bitų bus perduodama vienu nešančiosios bangos parametro pokyčiu, tuo daugiau informacijos bus perduodama
esant tam pačiam nešančiosios bangos dažniui. Moduliuojant amplitudę, signalas keičia nešančiosios bangos amplitudę A. Pavyzdžiui, vienetas perduodamas trigubai didesnės amplitudės signalu negu nulis. Taip vienu nešančiosios amplitudės pokyčiu perduodamas vienas bitas. Perduodant daugiau amplitudės
reikšmių, vienu pokyčiu galima perduoti daugiau bitų. Perdavimas labai jautrus trikdžiams.
Moduliuojantį dažnį, signalas keičia nešančiosios bangos dažnį f. Pavyzdžiui, vienetas perduodamas dvigubai didesniu dažniu negu nulis. Naudojant šį metodą padidėja atsparumas trikdžiams.
Moduliuojant fazę, signalas keičia nešančiosios fazę a. Per daug mažinti fazės pokyčių negalima, nes nešančiosios fazės pokyčius bus sunku atskirti. Metodas gana atsparus trikdžiams. Daugiau informacijos galima perduoti kartu moduliuojant nešančiosios amplitudę iir fazę. Dažniausiai keičiamos dviejų to paties dažnio nešančiųjų, kurių fazės skiriasi 90 laipsnių, amplitudės ir perduodama jų atstojamoji (kvadratūrinė moduliacija). Šis metodas naudojamas V.32 (iki 14 400 bitų per sekundę spartos) standarto modemuose, kurie vienu nešančiosios pokyčiu gali perduoti 6 bitus, ir V.34 (iki 36 600 bitų/s) standarto modemuose vienu nešančiosios pokyčiu perduodančiose net 10 bitų.
Dėl ribotos telefono linijų dažninės juostos (maždaug 3400 Hz) šiuo metodu galima perduoti ne daugiau kaip 35 000 bitų per sekundę. Naujausiuose ir sparčiausiuose analoginiuose V.90 standarto modemuose (iki 56 Kbitų/s) naudojama amplitudės impulsinė moduliacija, kai kiekviena iš galimų 128 signalo reikšmių (7 bitai) perduodama atitinkamos amplitudės impulsu. V.90 modemai per sekundę perduoda net 8000 tokių impulsų (7 * 8 000 = 56 000). Impulso trukmė yra 125 mikrosekundės. Šie modemai 56 Kbps sparta gali tik priimti informaciją ir tokių skaitmeninių telefono linijų, kai telefono paslaugų tiekėjas turi įrangą, skirtą jiems aptarnauti. Kitaip jie dirba kaip V.34 standarto 36 Kbps spartos modemai. Siųsdami informaciją, jie visada dirba kaip V.34 standarto 36 Kbps spartos modemai.
Didėjant modemų spartai, jiems pradėjo trukdyti ryšio linijose atsirandantys elektrinių signalų atspindžiai ir kitokie trikdžiai. Nors modernieji modemai sugeba gana patikimai atskirti signalus nuo trikdžių, darbo patikimumui padidinti juose yra įįranga klaidoms taisyti. Kad būtų galima pastebėti ar net ištaisyti klaidas (vietoj vieneto perduodamas nulis arba atvirkščiai), atsiradusias perduodant duomenis, siųstuve į perduodamų duomenų kodus įterpiami papildomi bitai. Pailgindami perduodamus kodus, jie mažina duomenų perdavimo spartą, tačiau sudaro imtuvui sąlygas pastebėti, kad duomenys perduoti klaidingai, ir prašyti siųstuvo juos pakartoti. Mažesnes klaidas galima ištaisyti ir tuo padidinti duomenų perdavimo spartą. Klaidų pradedama ieškoti jau perduodant mažiausias duomenų porcijas, kurias dažniausiai sudaro dešimties bitų sekos.
Pirmasis sekos bitas vadinamas START bitu, nes juo prasideda7 bitų duomenų seka. STOP bitas rodo, kas duomenų seka jau pasibaigė, o LYGIŠKUMO bitas yra papildomas DUOMENŲ bitams ir skirtas klaidai pastebėti. Jo reikšmė priklauso nuo modemo darbo režimo. Jeigu įjungtas režimas Even, tai duomenų ir papildomo bito reikšmių suma turi būti lyginė. Tuo atveju LYGIŠKUMO bitas turi būti lygus vienetui, kai DUOMENŲ bituose vienetų skaičius nelyginis, ir lygus nuliui, kai jų skičius lyginis.
Jeigu yra kitaip, imtuvas supranta, kad įvyko klaida. Jeigu įjungtas Odd režimas, turi būti priešingai. Toks algoritmas pastebi klaidą tik tada, kai perduodant duomenis pakinta tik vieno bito reikšmė. Darbo patikimumui padidinti modemuose naudojami ir žymiai sudėtingesni klaidų taisymo protokolai (pavyzdžiui, V42, MNP4).
Kiekviename modeme yra nuosekliosios sąsajos valdiklis (SV), koderis – dekoderis
(K/D), moduliatorius – demoduliatorius (M/D), signalo filtrai (F) ir pastovioji atmintinė (ROM). Siunčiant duomenis iš kompiuterio, nuosekliosios sąsajos valdiklis juos perduoda koderiui, kuris duomenis suderina su ROM atmintinėje saugomu duomenų perdavimo protokolu ir juos perduoda moduliatoriui. Moduliatorius prisitaiko prie optimalios duomenų perdavimo spartos, kuri priklauso nuo modemo, kuriam siunčiami duomenys, ir ryšio linijos kokybės. Filtras slopina parazitinius signalus. Priimant duomenis, analoginis signalas pro filtrą atrenka į demoduliatorių, po to į dekoderį, kuris patikrinęs, ar duomenys neiškraipyti, pašalina perteklinius duomenis ir pperduoda juos nuosekliosios sąsajos valdikliui.
Duomenų perdavimo spartai padidinti modemuose yra įranga duomenims suglaudinti (pavyzdžiui, V42bis, MNP5 protokolai). Kai siunčiamos ilgos nesuglaudintos duomenų rinkmenos, modemas keletą kartų sumažina perduodamų bitų skaičių ir tiek pat kartų sutrumpina duomenų duomenų perdavimą iš
kompiuterio. Perduodant nesuglaudintus duomenis į vidutinės spartos modemą (pavyzdžiui, 28 000 bitų/s), duomenų perdavimo iš kompiuterio sparta gali siekti net 115 000 bitų/s. Sparčiau duomenų perduoti neleidžia „Windows“ valdančioji programa comm.drv. Todėl įdiegiant modemą, kuris suglaudina duomenis, tikslinga duomenų perdavimo spartą iiš kompiuterio (Maximum speed) nustatyti maždaug keturis kartus didesnę už spartą, kuria modemas siučia duomenis.
Manoma, kad V.90 yra paskutinis dirbančių su įprastomis telefono linijomis analoginių modemų standartas, nes jis išnaudoja visas šių linijų galimybes. Vartotojams, kuriems analoginių modemų veikimo sparta aatrodo per maža, pavyzdžiui, norintiems žiūrėti filmus ar kausytis muzikos, yra gaminami modemai, dirbantys per kabelinės televizijos ryšio kanalus (cable modems). Tokie modemai sujungiami su kabelinės televizijos kanalu. Daugelis vartotojų gauti nori daugiau duomenų negu nusiųsti. Kabelinės televizijos įranga yra vienkryptė, nes skirta tik priimti signalą ir perduoti jį vartotojiui, todėl dauguma kabelinių modemų yra asimetriški. Jie duomenis priima daug sparčiau negu siunčia: priima 6 MHz pločio televizijos kanalu, galinčiu perduoti 10-30 Mbitų/s, o siunčia telefono linija arba daug siauresniu kabelinės televizijos atgaliniu kanalu. Gaminami ir simetriški kabeliniai modemai. Kabelinių modemų paplitimą riboja gerokai didesnė kaina ir tai, kad interneto ryšio linijos yra perkrautos ir dažnai nepajėgia perduoti informacijos tokia sparta, kokia ją galėtų priimti analoginiai modemai.
Adresai
Pagrindinius Interneto adresavimo principus rreikia žinoti, kad kiekvienu metu suprastumėt, iš kurios šalies, organizacijos kompiuterio naudojatės informacija. Kiekvienas prie Interneto prisijungęs kompiuteris turi (arba automatiškai gauna) savo unikalų adresą. Tokiam adresui skiriami 4 baitai. Tai užrašoma 4 skaičiais nuo 1 iki 255, atskirtais taškais.
Pvz.: kompiuterio adresas yra 193.219.53.20. Pirmas skaičius nusako šalį, antras – sritį, trečias – mazgo numerį srityje, ketvirtas – to mazgo kliento numerį.
Lietuvai skirti tokie adresai (pirmi 3 baitai):
193.219. 1-4 5-6 7 8-9 10-14 32-95 128-129 192-223
194.176. 32-63 <
205.244. 196-199
Žmogui nėra lengva įsiminti daugiaženklius skaičius, todėl susitarta žmonių bendravime naudoti raidinius užrašus – taip vadinama sričių vardų sistema (DNS, Domain Name System). Pavyzdžiui: julius.ktl.mii.lt. Čia viskas atvirkščiai – pirmiausia kompiuterio vardas, toliau skyriaus, organizacijos ir šalies vardai. Vietoje šalies kodo pabaigoje gali būti viena iš kelių santrumpų:
-com – komercinė organizacija. Pvz.: yahoo.com.
-edu – mokslo ir švietimo organizacija. Pvz.: ktu.edu
-gov – vyriausybinė organizacija. Pvz.: www.whitehouse.gov
-net – kompiuterių tinklų koordinavimo organizacija. Pvz.: omnitel.net
-mil – karinė (daugiausia JAV).
-org – dažniausia nevalstybinė organizacija, netinkanti nei
vienai iš minėtų kategorijų.
Šios santrumpos pradžioje buvo naudojamos tik JAV, dabar
plinta visame pasaulyje.
Vardus iš simbolinių į skaitmeninius verčia specialūs kompiuteriai
– vardų serveriai (Domain Name Server).
Domenai
Šalių domenų pavadinimai:
AF – Afganistanas
AI – Anglija
AM – Armėnija
AU – Australija
AT – Austrija
BY – Baltarusija
BR – Brazilija
CA – Kanada
CU – Kuba
CZ – Čekija
DK – Danija
EE – Estija
FI – Suomija
FR – Prancūzija
GE – Gruzija
DE – Vokietija
GR – Graikija
HU – Vengrija
IN – Indija
IR – Iranas
IQ – Irakas
JP – Japonija
LV – Latvija
LT – Lietuva
PK – Pakistanas
PL – Lenkija
RO – Rumunija
RU – Rusija
SK – Slovakija
ES – Ispanija
SE – Švedija
CH – Šveicarija
SY – Sirija
TJ – Tadžikija
TR – Turkija
UA – Ukraina
AE – Arabų Emyratai
GB – D.Britanija
US – JAV
UZ – Uzbekija
VE – Venesuela
VN – Vietnamas
YU &– Jugoslavija
Kalba
Ženklų kalba Internete:
šypsena
]:-) velnias
liūdesys
o:) angelas
😮 nustebimas
:-G- rūkymas
😡 bučinys
:@) kiaulė
(:-& pyktis
8:] gorila
: -/ kreiva šypsena
_____8} gyvatė
😉 šelmiška šypsena
_-) mirktelėjimas
:-)___ parodomas noras
:_-( verkimas
M:) sveikinimas
|-I miegas
Žodynėlis
Interneto terminų aiškinamasis žodynėlis:
TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet protocol) –
perdavimo kontrolės protokolas/tarptinklinis protokolas.
Protokolų rinkinys, sudarantis Interneto pagrindą. Perdavimo
kontrolės protokolai nusako, duomenų perdavimo būdą
Interneto potinklyje, tarptinklinis protokolas – duomenų
kelią iš vieno tinklo į kitą.
Usenet – pasaulio telekonferencijų tinklas įvairiausiomis temomis.
E-mail – elektroninis paštas. Pranešimų siuntimas ir gavimas
kompiuterių tinkle. Pranešimų siuntimui ir gavimui naudojamos
įvairios programos: mail, elm, pine, .- OS UNIX; Eudora,
Pegasus Mail, Microsoft exchange,.- IBM genties kompiuteriuose
su Microsoft operacinėmis sistemomis.
FAQ (Frequently Asked Questions) – dažniausi klausimai.
Naudingi pradedantiesiems dokumentai su klausimais ir jų
paaiškinimais.
Browser – hipertekstinės informacijos Internete peržiūrai
skirta programa. WWW klientas.
Hipertekstas – tekstas su ryšiais, nuorodomis tarp svarbesnių
žodžių, pastraipų. Toks informacijos išdėstymo būdas leidžia
greičiau rasti atsakymą į klausimą, išvaduoja nuo nereikalingos
šiuo metu informacijos skaitymo.
Gopher – Minesotos universitete sukurta programa tinkle
saugomos informacijos paieškai. Žymeklis stumdomas po meniu
eilutes ekrane. Gopher gali rodyti teksto bylas, Telnet jungimo
taškus, WAIS duomenų bazes.
Maršrutizatorius – tai programinė, aparatinė arba
programinė-aparatinė įranga, skirta valdyti duomenų srautus
TCP/IP protokolą naudojančiuose tinkluose. Maršrutizatoriai
užtikrina, kad duomenys, skirti tinklo viduje esaančiam kompiuteriui,
nepatektų į tinklo išorę, o duomenys, skiti kitame tinkle esantiems
kompiuteriams, būtų optimaliai perduodami. Maršrutizatoriai
taip pat gali apsaugoti vidinius tinklo kompiuterius nuo
nepageidaujamų duomenų, ateinančių iš išorės.
Internet – a) pasaulinis kompiuterių tinklas. Jo nariai – šalių
vyriausybiniai, akademiniai ir komerciniai tinklai.
b) pasaulinis kompiuterių tinklas protokolo TCP/IP pagrindu.
Juo dažnai perduodama ir tinklų UUCP bei BITNET informacija.
HTML (Hypertext Markup Language) – WWW dokumentų kūrimo taisyklės.
Bylos vardo antra dalis yra .html ar .htm. Pvz.: startup.htm.
HTTP (HyperText Transfer Protocol) – WWW serverių naudojamas protokolas.
LAN (Local Area Network) – vietinis kompiuterių tinklas.
Upload – failo siuntimas iš savo kompiuterio į kitą.
MPEG (Moving Pictures Expert Group) – judančio vaizdo skaitmeninių
standartų kūrimo grupė.
Pine – OS UNIX elektroninio pašto programa.
DNS (Domain Name Server) – Domeninių vardų serveris. Kompiuteris,
susiejantis domeninį vardą su skaitmeniniu. Ryšio pagreitinimui
kiekvienas Interneto potinklis turi savus DNS serverius.
DNS (Domain Name System) – domeninė vardų sistema IP adresams.
Adresas sudaromas iš kompiuterio vardo ir hierarchinių domenų vardų.
BITNET – įvairių sričių mokslininkams ir specialistams skirtas tinklas,
turintis daugybės dalykinių sričių informacijos siuntimo sąrašus.
Duomenų perdavimui naudoja kitus protokolus, negu Internetas.
CMC (Computer Mediated Communication) – ryšys naudojant kompiuterius.
Kai kada ši santrumpa naudojama visai tinklo veiklai.
CERN – Europos branduolinės fizikos
laboratorija Šveicarijoje. HTTP ir
HTML koncepcijų pradininkė.
ANSI (American National Standarts Institute) – 1) Amerikos nacionalinis
standartų institutas. 2) populiarus BBC sistemų protokolas.
ASCII (American Standart Code for Information Interchange) – Amerikos
standartinis informacijos mainų kodas. Naudojamas IBM genties
kompiuteriuose.
ATM (Asynchronous Transfer Mode) – asinchroninio perdavimo režimas.
Viena iš naujausių duomenų perdavimo technologijų, leidžianti perduoti
didelius informacijos kiekius (audio, video) realiame laike komutuojamomis
linijomis.
Backbone – magistralinis (bazinis) tinklas. Greitų kanalų, kuriais eina
informacija į lėtesnes regionines ir magistralines duomenų perdavimo
linijas, sistema.
ARPA (Advanced RResearch Projects Agency) – šiuolaikinių tiriamųjų
projektų agentūra, anksčiau vadinosi DARPA. Finansavo pradinius
tyrimus, iš kurių kilo ARPANET.
ARPANET – agentūros ARPA sukurtas tinklas kompiuterinių tinklų
patikimumo atominio karo atveju tyrimams. Tinkle ARPANET paketų
komutacijai realizuotas protokolas TCP/IP. 1983 metais dalis šio
tinklo funkcijų perėjo tinklui MILNET. 1990 metais ARPANET baigė
savo darbą.
Download – bylos persiuntimas iš kito kompiuterio į savajį.
PPP (Point to Point Protocol) – susijungimo su Internetu protokolas.
BBS (Bulletin Board System) – elektroninė skelbimų lenta. Paprastai
šis terminas naudojamas ppalyginti nedidelėms kompiuterinėms
sistemoms, kurių informacija gali naudotis aplinkiniai vartotojai
per telefono liniją.
URL (Uniform Resourse Locator) – universalus informacijos šaltinio
adresas WWW sistemose. Adresas sudarytas iš penkių dalių:
protokolo pavadinimo, vartotojo identifikacijos, srities adreso,
jungties numerio, katalogų bei failo vardo. <
Pvz.: http://neris.mii.lt/vpu/vpu.htm.
UUCP (Unix to Unix Copy Program) – informacijos (kartu ir
elektroninio pašto) perdavimo būdas tarp UNIX kompiuterių.
WWW (=World Wide Web=W3=The Web) – „pasaulinis voratinklis“.
Paskirstyta hipertekstinės informacijos sistema. Jos kūrėjas – CERN.
WAIS (Wide Area Information Server) – informacijos serveris,
skirtas plačiam vartotojų ratui. Leidžia ieškoti informacijos
pagal raktinius žodžius.
WHOIS – vartotojų ar jų adresų paieškos programa Interneto
duomenų bazėje.
WAN (Wide Area Network) – globalus kompiuterių tinklas.
Panašus į vietinį tinklą, tik kompiuteriai daug labiau nutolę
vienas nuo kito. Tada informacijos siuntimui taikomi kitokie principai.
Veronica – paieškos pagal failo vardą Gopher serveriuse programa.
Telnet – Interneto protokolas (ir programa), leidžiantis registruotis
ir dirbti tolimame kompiuteryje.
T3 – išskirtinė linija, galinti perduoti duomenis iki 45 megabaitų per
sekundę greičiu.
SLIP (Serial Line Internet Protocol) &– Interneto protokolas
nuoseklioms linijoms. Prisijungimas (kaip ir tobulesniu PPP protokolu)
leidžia turėti savo kompiuterio IP adresą. Tada siunčiami duomenys
nepasilieka mazgo kompiuteryje, o keliauja tiesiog į jūsų kompiuterį.
Faktiškai SLIP susijungimo metu jūsų kompiuteris tampa Interneto mazgu.
SMTP (Simple Mail Transfer Protocol) – paprastas pašto perdavimo
protokolas, naudojamas Internete elektroninio pašto siuntimui.
Snail mail – sraigės paštas. Paštas, kuriuo siunčiamas jūsų popierinis
laiškas. Antonimas terminui e-mail.
AOL (America OnLine) – komercinis kompiuterinis tinklas, turintis
išėjimą į Internetą.
IRC (Internet Relay Chat) – pašnekesių rretransliavimo sistema
Internete.
Shareware – kompiuterinė programa, kurią galima gauti ir vartoti
tam tikrą bandomąjį laikotarpį nemokamai.
