Internetas. Populiarios interneto paslaugos

REFERATAS

TURINYS

1. Internetas 3

1.1. Interneto raida 3

1.2. Interneto programinė įranga 5

2. Populiarios interneto paslaugos 5

2.1. Elektroninis (kompiuterinis) paštas 5

2.1.1. Elektroninio pašto adresas, gavimo būdai 6

2.2. Pokalbiai internete 7

2.2.1. IRC (Internet Relay Chat) 7

2.2.2. Klientai ir serveriai 7

2.2.3. Kanalai 7

2.2.4. Bendravimo nuotaikos, etiketas 8

1. Internetas

1.1. Interneto raida

Interneto (Internet) istorija prasidėjo 1962 metais, nors tada buvo priskaičiuojama tik apie 10 000 primityvių, vartotojui nelabai “draugiškų” ir ypač brangių kompiuterių. 1962 JAV Gynybos departamento agentūra ARPA (The Advanced Research Project Agency) pradėjo kompiuterių tinklo projektą, pavadintą ARPA, kuris tik daug vėliau, sukūrus duomenų perdavimo ryšių protokolą TCP/IP, buvo pavadintas internetu.

Pirmieji projekto darbai buvo pradėti JJAV Masačiusetso valstijos technologijų institute (Massachusets Institut of Technology – MIT). 1962 metais jaunas MIT mokslininkas D.S.Licklideris parašė darbą, kuriame išdėstė pasaulinio tinklo idėją – kiekvienas žmogus, kokioje pasaulio šalyje begyventų, turi turėti galimybę pasiekti duomenis ir programas, kurios yra bet kurioje žemės rutulio vietoje esančiame kompiuteryje. Tuo pat metu kitas MIT mokslininkas Leonardas Kleinrockas apgynė daktaro disertaciją iš ryšių tinklų teorijos. Aivenas Sazerlandas, taip pat iš MIT, sukūrė pirmą interaktyvią grafinę programą. Buvo pradėta tirti duomenų perdavimo tinklais galimybes.

1967 mmetais JAV Stanfordo mokslinių tyrimų institute buvo patobulintas 1960 metais sukurtas vienas svarbiausių tinklų įrenginių – modemas

1967 metais ARPA pirmą kartą vartojo ryšių tinklo terminą ARPANET. 1969 metais ryšių tinklas ARPANET įdiegtas JAV Vakarų pakrantėje. 1971 metais pademonstruotas ARPANET veikimas rrealiame laike, kai kompiuteriai tinkle veikia tuo pačiu metu.

1970 metais JAV tinklų darbo grupė Network Working Group, vadovaujama Steve’o Krockerio, paruošė protokolą NCP (Network Control protocol). 1971 metais ta pati grupė parengė terminalo emuliacijos protokolą Telnet, kuris įgalina kiekvieną klientą į savo displėjaus ekraną išsikviesti nutolusio kompiuterio programą, taip pat pradėjo kurti failų persiuntimo protokolą FTP (File Transfer Protocol).

1972 metais Paulas Tomilsonas parašė programą, kirtą išsiųsti elektroninį paštą ARPANET tinklu. Tam jis įvedė elektroninio adreso žymėjimą user@host, kuris 1980 metais patvirtintas kaip tarptautinis standartas.

1973 metais pasirodė pirmoji publikacija apie naują protokolą TCP (Transmission Research Projects Agency) modifikavo operacinę sistemą UNIX ir pradėjo kurti protokolą TCP/IP (IP – Internet Protocol). Apie 1980 metus, pabaigus protokolo TCP/IP projektavimo darbus, DARPA pradėjo TTCP/IP diegti ARPANET tinkle. Tai buvo tikroji interneto pradžia.

1981 – 1983 metais ARPANET visiškai įteisino TCP/IP. 1983 metais ARPANET buvo padalintas į du tinklus: ARPANET, skirtas mokslinių tyrimų darbams, ir MILNET – karo reikalams. 1986 metais į internetą buvo sujungti JAV superkompiuterių centrai ir regioniai tinklai. Tais pačiais metais internetas tapo pasauliniu tinklu, prie kurio jungėsi vis daugiau kitų šalių tinklų.

1991 metais Briusteris Kale pasiūlė informacijos paieškos interneto tinkle technologiją ir programinę įrangą WAIS (Wide Area Information Servers). Tais pačiais mmetais Paulas Linderis ir Markas Macas Kaxilas sukūrė duomenų paieškos internete sistemą Gopher, turinčią patogų hierarchinį sisteminį meniu. Internete yra priskaičiuojama apie 7000 Gopher serverių. Paieškos metu naudojamasi FTP, TELNET, WAIS, Archie serveriais.

Internetas yra daugelio autorių kūrinys, o hipertekstinės programinės įrangos pritaikymo kompiuterių tinkluose idėja priklauso Bernersui Lee. Jis šią idėją įgyvendino 1989 metais – sukūrė pasaulinį platųjį voratinklį (World Wide Web – WWW), populiariausią interneto informacinę sistemą, kurioje papildoma išsamesnė informacija gaunama pereinant į naujų informacinių vienetų, pasiekiamų per hipertekstinius ryšius,sistema. Informacija pateikiama realiame laike multimedijos programine įranga, integruojant tradicinius ir originalius duomenis – tekstus, vaizdus, televizijos kadrus, garsus ir kt. .tuo metu Bernersas lee dirbo CERN (Centre Research Nuclear), įsikūrusiame Šveicarijoje, Ženevoje. 1991 metais WWW objektai buvo įkelti į internetą. 1992 metais JAV NCSA (National Center for Supercomputing Applications) sukūrė WWW pagalbinę programą Mosaic. 1993 metais įdiegta Mosaic buvo impulsas kompanijai Silicon Graphicks sukrti Netscape – WWW peržvalgos programą, kiek vėliau Netscape Navigator, Communicator. 1994 metais internetas tapo populiari informacinė sistema. 1995 metų gegužės mėnesį kompanija Sun Microsystems pristatė programavimo kalbą Java, skirtą interneto darbams. Tais pačiais metais išleista Microsft MS Windows 95 jau turėjo WWW peržvalgos programą Internet Explorer 2.0.

1996 metais JAV buvo bandyta įteisinti interneto ccenzūrą, tačiau to padaryti nepavyko dėl gausybės ginčų ir teiginių, kad tai antikonstitucinis aktas. Tais pačiais metais įvairios pasaulio šalys įvedė tam tikrus apribojimus norintiems jungtis prie interneto. Sparčiai pradėjo vystytis interneto technologijos – informacinės paieškos, buvo sukurta programavimo kalba Java, interneto telefonas, tinklo kompiuteris ir t.t.

1997 metais prie interneto prisijungė apie 170 šalių, tarp kurių buvo Afrikos ir Okeanijos šalys. Pradėjo aktyviai veikti “hakeriai” (hacer – nesąžiningas žmogus, kuris nelegaliai per tinklus įsibrauna į kompiuterį ir daugeliu atvejų turėdamas blogų tikslų). Microsoft išleido Internet Explorer 4.0 versiją, kuri suteikė galimybę naudoti WWW, XML, ir daugiaadresę perdavimo technologiją. MS Offise 97 jau saugojo dokumentus hipertekstine kalba (Hyper Text marcup Language – HTML). 1997 metų viduryje Internet Explorer aplenkė Netscape Navigators pagal vartotojų skaičių. Gruodžio mėnesį Microsfot nupirko nemokamo elektroninio pašto Hotmail serverį. Buvo sukurtas Microsoft Proxy Server, saugantis tinklus nuo blogos valios žmonių.

1998 metias Microsoft interneto tinklo serveriai MSN (Micrsoft Network) pateko į trejetą populiariausiųjų: America Online, Compuserve, MSN. Aktyviai pradėjo veikti principas interneto komercija – parduotuvės, suaktyvėjo “verslas verslui” ir “verslas vartotojui”. Svarbiausia šių metų interneto technologija – el. komercija (elektroninė komercija), el. aukcionai, el. prekyba.

1999 metais JAV Indianos valstijoje atsirado pirmasis el. bankas, iki galo teikiantis beveik visas įįprastas banko paslaugas tinkle – interneto bankas. Interneto serverių, saugančių WWW dokumentus, skaičius viršijo 9 milijonus. Metų pradžioje sukurta Internet Explorer 5.0 versija. Microsoft įsipareigoja “užtikrinti priėjimą prie interneto bet kuriuo laiku, iš bet kurios vietos, iš bet kokio įrenginio. Žurnalas “Computer Industry Almanac” pateikė interneto vartotojų skaičiaus augimo prognozę ir teigia, kad 1999 metais internetas turėjo 201 milijoną vartotojų; 2002 metais buvo prognozuojama 490 milijonų, 2005 – apie 765 milijonų vartotojų.

Pagal paskirtį interneto tinklai klasifikuojami taip:

• valstybiniai

• akademiniai

• komerciniai

• karo

Interneto tinklu naudojasi vis daugiau ir daugiau įvairiausio amžiaus ir skirtingų profesijų žmonių, kurie užsiregistravę tampa tinklo vartotojais – klientais. Jie naudojasi pasaulio informacijos lobynu – bibliotekų duomenų bazėmis, dalijasi mokslo pasiekimais, muziejų kolekcijomis, parodomis, susipažįsta ir bendrauja su tolimiausiuose pasaulio kraštuose gyvenančiais žmonėmis. Per internetą benraujantieji vadinami internautais.

Internetas taip išplito todėl, kad

• sujungė pasaulį vienu elektroniniu ryšiu – elektroniniu paštu (e-mail),

• suteikė galimybę naudotis nuolat atnaujinama informacija,

• užtikrino finansines ir komercines paslaugas.

Todėl interntas visiškai pateisina apibrėžimą – plačiausias informacijos greitkelis. Plačiausiai paplitęs interneto tinklas Lietuvoje – akademinis tinklas LITNET (LIThuanian NETwork).

Interneto tinlo serveris vadinamas hostu (host), o bendravimo procesas klientas/serveris vadinamas klientas/hostas. Kiekvieną interneto serverį apibūdina du hosto adresai:

• žodinis – sudarytas iš raidinių simbolių ir skirtas žmonėms,

• skaitmeninis – sudarytas iš skaitmeninių simbolių ir skirtas

kompiuteriams.

1.2. Interneto programinė įranga

Interneto programinė įranga (Internet Software) skirstoma į:

• aptarnaujančioji,

• pagalbinė.

Aptarnaujančiajai priklauso:

• Gopher – skirta ieškoti informacijai pagal hierarchinį sisteminį meniu

• WWW – populiariausia interneto informacinė sistema, sukurta naudojant hipertekstinę programinę įrangą ir duomenis perduodanti bei priimanti hipertekstiniais failais. WWW pateikia informaciją multimedijos programine įranga.

• El.paštas – leidžia elektroniniu būdu bendrauti interneto vartotojams.

Pagalbinė programinė įranga:

• Finger – pateikia informaciją apie interneto vartotoją, pavyzdžiui jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, prie kokių resursų paskutinį kartą buvo prijungęs savo kompiuterį;

• Whois – pateikia vartotojų ar organizacijų adresus specialiuose iinterneto kataloguose – “baltuosiuose puslapiuose”;

• Archie – pagalbos serveriai, kuriais galima ieškoti informacijos pagal katalogus ar net failų vardus;

• Ping – testuoja tinklą, nustato ryšio galimybes;

• Talk – naudojama “pokalbiui” realiuoju laiku tarp tos pačios architektūros kompiuterių;

• IRC (Internet Real Chat) – pateikia aktyviai prie komiuterių dirbančių žmonių sąrašą ir leidžia pasikviesti juos pokalbiui realiuoju laiku;

• Mosaic – sukurta JAV Ilinojaus universitete superkompiuterių darbams. Tai pirmoji programinė įranga skirta pagelbėti ieškantiems informacijos WWW

• Veronica – skirta padėti gopher. Tai paieškos sistema, veikianti pagal raktinius žodžius: antraštė, kkatalogo pavadinimas.

2. Populiarios interneto paslaugos

2.1. Elektroninis (kompiuterinis) paštas

Elektroninis paštas (Electronic Mail, sutrumpintai email) yra prieinamiausia ir dažniausiai naudojama Interento ir kitų kompiuterių tinklų paslauga. Pagrindiniai jo darbo principai niekuo nesiskiria nuo paprasto pašto (1 lentelė).

1 l e n t e l ė. PPašto sistemų palyginimas

Paštas Elektroninis paštas

parašote laiška,užrašote adresą parašote laišką, temą, adresuojate

įmetate į pašto dėžutę perduodate savo pašto serveriui

laiškai surenkami, rūšiuojami, įvairiu transportu išvežiojami laiškai perduodami tolyn įvairiomis ryšio linijomis

prieš tai buvęs žingsnis kartojamas,kol laiškas patenka į adresato pašto dėžutę prieš tai buvęs žingsnis kartojamas, kol laiškas patenka į adresato pašto serverį

adresatas išima laišką adresatas persisiunčia laišką į savo kompiuterį

Didžiausias skirtumas – laiškų siuntimo greitis. Laiškas elektroniniu paštu pasieks adresatą bet kurioje kitoje pasaulio vietoje per kelias valandas, minutes ar net sekundes, priklausomai nuo to, koks ryšys tarp jūsų ir adresato serverio. Pradėjus naudotis elektroniniu paštu, dažnai sunku suprasti, kaip galima siųsti svarbią žinią paštu ir savaitę ar daugiau laukti atsakymo. Papildomi patogumai – to paties laiško siuntimas keliems adresatams, diskusijų kuria nors tema prenumerata, “siuntinio” (bet kkokio failo) prijungimas prie laiško. Tačiau elektroninis paštas gali perduoti ir priimti tik tai, ką galima saugoti kompiuteryje. Kitaip sakant, juo negalima siųsti daiktų. Kadangi negalima siųsti ranka rašyto teksto (tik skenuota jo vaizdą), prarandamas “šiltas” asmeninis bendravimas, rašoma beveik vien trumpai apie reikalus. Todėl reikalingas abiejų ršių paštas.

Elektroninis paštas turi privalumų ir lyginant su telefonu ar faksimiliniu ryšiu. Kai kalbate telefonu nematote, kad jūsų pašnekovas tuo metu galbūt pertraukė svarbų pokalbį su savo lankytoju. Savo elektroninį pranešimą išsiunčiate, kada jjums patogu, adresatas skaito laišką ir rašo atsakymą, kada jam patogu.

Internete pirmąją elektroninio pašto programą sukūrė Ray Tomlinon 1971 metais. 1975 metais Steve’as Walker sukūrė pirmąją programą, aptarnaujančią adresų sąrašą. Laiškas, atsiųstas šiai programai, išsiuntinėjamas visiems sąrašo dalyviams. Taip atisrado neakivaizdinės konferencijos.

2.1.1. Elektroninio pašto adresas, gavimo būdai

Elektroninio pašto adresas sudarytas iš dviejų, ženklu “@” atskirtų dalių. Pirma adreso dalis – pasirinktas vardas, antra – kompiuterio, į kurį pakliūna laiškai (pašto serverio) vardas. Kadangi pasaulyje gali būti naudojama daug senesnė programinė įranga, varduose galima naudoti tik angliškas raides ir kai kuriuos skiriamuosius ženklus. Jei abiejose adreso pusėse yra ženklai <>, greta gali būti rašomi bet kokie komentarai.

Savo elektroninio pašto adresą galima susikurti keliais būdais. Populiariausi yra du būdai: a) paštas, kuriam reikalinga specializuota pašto programa (POP3/IMAP protokolais), b) paštas Voratinklyje, pasiekiamas naudojant naršyklę. Naudojantis pirmuoju būdu, pašto programa prisijungia prie pašto dėžutės serveryje ir visus laiškus atsiunčia į kompiuterį. Skaityti laiškus, rašyti atsakymus galima atsijungus nuo Interneto. Kai reiks išsiųsti atsakymus reikia prisijungti vėl. Naršyklės pagrindu veikiantis paštas paprastesnis, užtenka žinoti serverio adresą (pvz www.webmail.lt), prisijungimo vardą ir slaptažodį, kiti veiksmai nesunkiai suprantami iš naršyklės sąsajos. Šis būdas reikalauja,kad pašto seanso metu būtų ryšys su Interneto serveriu. Abiem būdais gauti aadresai lygiaverčiai. Kai kurie serveriai riboja pašto dėžutės dydį 2 – 35 MB, laiško dydį – iki 1 MB. 2 lentelėje nurodyta kelios vietos, kur galima nemokamai įsigyti savo POP3 e-mail adresą.

2 l e n t e l ė. POP3 pašto dėžučių adresai

WWW adresas Antra pašto adreso dalis Komentarai

www.delfi.lt

@centras.lt, @bamba.lt, @mp3.lt,@xxx.lt Galima pasiekti naršykle

www.freemail.lt

@freemail.lt Autoatsakovas,laiškų persiuntimas

www.hotmail.com

@hotmail.com Pasiekiamas naudojant Outlook Express ir naršykle

www.hotpop.com

@hotpop.com, @PunkAss.com, @Phreaker.com, @oughGuy.com, @BonBon.net Pasiekiamas ir naršykle. Nemokamas peradresavimas. Laiškas iki 500KB.

2.2. Pokalbiai internete

2.2.1. IRC (Internet Relay Chat)

IRC (Internet Relay Chat – Interneto pokalbis per tarpininką) – tai pokalbių sistema tarp daugelio vartotojų, susirenkančių kanaluose paplepėti grupėmis ir privačiai. Kanalas – tai virtuali vieta (kambarys), turinti pokalbio temą ( topic).

IRC skirta plepėtisu daugeliu žmonių iš įvairių pasaulio kraštų vienu metu. Čia bendraujama renkant teksta klaviatūra. Tekstas, kurį įvedate yra žaibiškai perduodamas vartotojams, esantiems viename kanale su jumis arba bendrajantiems su jumis privačiai. Lygiai taip pat savo ekrane matome, ką rašo pašnekovai, o šie matys atsakymus. IRC tinka ne tik tiems, kurie nori pasišnekėti, bet ir tiems, kurie tiesiog mėgsta pasiklausyti svetimų pokalbių. Nei vartotojų skaičius kanale, nei kanalų skaičius IRC nėra ribojamas.

Jarkko oikarinen’as (jto@tolsun.oulu.fi) šios “ligos” pradininkas, sukūrė pirmąją IRC programą kaip alternatyvą talk pokalbių sistemai ir ėmė ją naudoti 1988 mmetais Suomijoje. Šiuo metu IRC naudojama daugiau nei 60-yje šalių. Ji ypač išgarsėjo per Persijos karą, kai šia programa buvo perduodamos naujausios žinios apie padėtį šalyje. Ne mažiau aktyviai ji buvo naudojama per 1993 metų pučą Maskvoje, kitus svarbius pasaulio įvykius.

2.2.2. Klientai ir serveriai

IRC tinklas yra sudarytas iš keleto serverių (server), sujungtų tarpusavyje. Prisijungę prie vieno iš jų, galite bendrauti su žmonėmis, prisijungusiais prie kito tinklo serverių. Visi šie serveriai dalinasi informacija apie vartotojus: kas ir per kokį serverį yra prisijungęs, kokiuose kanaluose “sėdi”. Svarbiuasia jų funkcija – perduoti vartotojų siunčiamus duomenis.

IRC tinklas gali būti įvairaus dydžio: mažesnieji, tokie kaip Undernet’as (10000), Dalnet’as (5000) ir dar mažesni, kartais teturi vos 2 serverius ir apie 100 vartotojų. Kiti, tokie kaip Efnet’as (Eris Free net), gali turėti daugiau kaip 100 serverių su daugiua nei 20 000 vartotojų. Lietuvoje 1999 metais buvo du tinklai, kiekviename vienu metu kalba netoli tūkstančio vartotojų. Omnitel IRC tinklo serveriai:

• Omnitel: irc.omnitel.net

• Infostruktūra: irc.is.lt

• Kauno Technologijos Universitetas: irc.soften.ktu.lt

• Interneka: irc.interneka.lt

• Penki Kontinentai: irc.5ci.lt

Tokių tinklų yra daugybė ir kiekvienas iš jų – atskira sistema. Tarpusavyje jie nėra sujungti, tad negalima susitikti su vartotoju esančiu kitame tinkle. Jei vienas vartotojas sėdi kanale _Lietuv Lietuvos serverių tinkle, o kitas tame pačiame kanale Efnet’e, tai

jie negalės pašnekėti, nes bus skirtinguose tinkluose. Kanalų pavadinimai įvairiuose tinkluose gali dubliuotis, bet tai vis tiek bus “skirtingi” kanalai. Taigi, jei norima susitikti su draugu kokiame nors kanale, reikia įsitikinti, kad abu turite galvoje tą patį tinklą.

Kiekvienas IRC vartotojas bendrauja per kliento (client) programą, kuri prisijungia prie serverio. Jų yra prikurta begalė (mIRC, WSIRC, InteRfaCe,Virc, ChatMan, Pirch ir kt.) tad, jei norima išbandyti IRC reikia gauti vieną iš jų. Jei dirbate Windows aplinkoje galima išbandyti labiausiai paplitusią grafinę pprogramą mIRC (www.mirc.com)

2.2.3. Kanalai

Kai parsisiuntę programą prisijungiate prie serverio prieš akis prabėga tik eilutė su informacija apie serverį ir vartotojus. Todėl norint pradėti šnėketi reikia prisijuntgti prie kanalo.

Kanalas – tai virtuali vieta IRC, kurioje vyksta grupiniai pokalbiia. Kanalai gali būti dviejų rūšių: prieinami iš visų tinklo serverių, žymini simboliu _ prieš kanalo vardą, ir kanalai, prieinami tik vietinio IRC serverio vartotojams, žymini simboliu &. Keikvieną kartą, norint užeiti į kokį nors kanalą, išeiti iš jo ar nustatyti jo parametrus pprieš jo vardą reikia pridėti kanalo ženklą (_ arba &).

Kiekvienas kanalas turi savo pavadinimą. Jis dažniausiai atspindi kanalo paskirtį (_windows95, _mIRC, _susipažinkime), bet kartais kanalas yra skirtas tiesiog bendriems pokalbiams ir vadinasi _lietuva, _Vilnius, _savas, _afrika ir pan. Sužinoti, apie kką ten kalbama galima perskaičius pokalbio temą (topic), rašomą šalia kanalo pavadinimo. Bet kartais topic’uose būna prirašyta bet ko.

Kanalai taip pat gali būti vieši ir uždari, t.y. prieinami tik tam tikrai grupei žmonių, tokie kanalai turi slaptažodžius (password) arba į juos galima patekti kanale esančiam vartotojui atsiuntus kvietimą (invite).

Kanalų skaičius tinkle yra kintantis, tad sunku pasakyti tikslų kanalų kiekį tinkle: dideliuose tinkluose jis gali siekti keletą tūkstančių, mažesniuose – vos keletą dešimčių. Bet kas gali sukurti naują kanalą, be to, paskutiniam žmogui išėjus iš kanalo, jis dings, štai kodėl kanalų skaičius toks nepastovus.

Rasti pokalbių kambarius ir į juos įsijungti galima trumpa komanda “/list” (ženkla “/” pasako serveriui, kad duodate jam komandą). Pirmą kartą patekus į kanalą, ypač jei tuo metu tten yra daug “kalbančiųjų” gali pasirodyti, jog prieš akis bėga beprasmis žodžių kratinys. Bet įdėmiai pažvelgti ir matome, kad viskas čia logiškai sutvarkyta. Vartotojui ką nors pasakius kanale, prieš jo frazę automatiškai bus pridėtas jo pseudonimas. Jei kas nors kreipiasi į tam tikrą asmenį, priekyje nurodo pastarojo pseudonimą. Pvz., jei komandų eilutėje prašoma frazė “Prodigy: kaip gyveni?”, kanale pasirodys užrašas “ Prodigy: kaip gyveni?”

Norint pradėti “kalbėti” tereikia parašyti tekstą komandų eilutėje ir paspausti klavišą “Enter”. Beje, pradėti visada verta nnuo pasisveikinimo.

Pokalbiui valdyti reikalingos komandos:

• /join (arba /j) [_Kanalas] – įsijungti į kanalą ar sukurti naują;

• /leave [_Kanalas] – atsijungti nuo kanalo;

• /quit [priežastis] atsijungti nuo IRC;

• /me [veiksmas] – trečiuoju asmeniu pasakoma kitiems, kaip jaučiatės, ką darote;

• /nick [vardas] – pseudonimo pasirinkimas;

• /whois (arba /w) [pseudonimas] – liepia parodyti Interneto informaciją apie nurodytą asmenį

2.2.4. Bendravimo nuotaikos, etiketas

Šaltas kompiuterinis bendravimas (susirašinėjimas, pokalbiai) neperteikia visų žmogaus tiesioginio bendravimo niuansų: gestų, mimikos, veido išraiškos. Svetimą žmogų gali įžeisti net kasdieniškų minčių išdėstymas laiške, jei skaitymo metu jo nuotaika bloga. Nors šiek tiek perteikti savo nuotaiką bendraujant kompiuteriu padeda įvairūs sutartiniai simboliukai – šypsenėlės (smileys). Norint juos geriau suprasti reikia žiūrėti galvą pasukus 90 laipsnių kampu į kairę:

arba – šypsenėlė

arba – liūdesys

:-/ arba :/ – susimąstymas

:-* arba :* – bučinys

:-O – riksmas

:-_) – sloga

:’-) – verkia iš džiaugsmo

@–‘-,– – virtuali rožytė

3. Literatūros sąrašas:

A. Žilinskas, G. Leonavičius, E. Valavičius “Informatika”, Vilnius 2000

D. Janickienė “Informatika”, Kaunas 2001