internetinis bendravimas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

INTERNETINIS BENDRAVIMAS

Atiko: PV studentė J. B.

Tikrino: Dėst. J. Balčiūnienė

Alytus

2003

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Elektroninis paštas ir pokalbiai 4

Elektroninis paštas 4

Interneto elektroninio pašo adresas 5

Duomenų apsauga 5

Pašto prieigos tarnyba 6

Elektroninio pašto programos 6

Elektroninio pašto gavimas ir atsakymas į jį 6

Virusai elektroniniame pašte 7

Kompiuteriniai pokalbiai 7

Susirašinėjimo sąrašai 8

Naujienų grupės (UseNet) 8

Kaip dalyvauti konferencijose 9

UseNet konferencijos Lietuvoje 9

Tiesioginiai pokalbiai Internete 9

Klientai ir sserveriai 9

Kanalai 10

Pokalbiai per Pasaulinį Voratinklį 11

Virtualūs Pasauliniai pokalbiai 11

Taisyklės ir etiketas 11

Elektroninis paštas 11

Naujienų grupės 12

Ženklai emocijoms reikšti 12

Išvados 14

LITERATŪRA 15

Abėcėlinė rodyklė 16

Įvadas

Internetas, ko gero, yra didžiausias šio šimtmečio išradimas, bent jau

daugelis mūsų taip mano ir tuo tiki. Jis dar vadinamas „abstrakčia vieta“

ir šis pavadinimas jam nepaprastai tinka. Tai ir didžiausia pasaulyje

biblioteka, ir tūkstančiai kitų dalykų vienoje vietoje. Neįmanoma tiksliai

apibrėžti, kur Internetas yra, tačiau galima paaiškinti, kas tai yra.

Internetas – ttai nuolat besikeičiantis milžiniškas pasaulinis prisijungusių

kompiuterių tinklas. Kompiuterių vartotojai įsiregistruoja ir

išsiregistruoja kiekvieną sekundę. Tinklas yra tarsi gyvas organizmas, jis

nuolat keičiasi ir galima tik spėlioti, koks jis bus po kelerių metų.

Visuomenei pasaulinis tinklas Word Wibe Web buvo pristatytas 1993 m. ir dar

nėra galutinai susiformavęs. Šiuo metu visi mes esame visiškai naujos

rūšies bendravimo ir gyvenimo būdo atsiradimo stebėtojai ir patys galime

pamėginti tame dalyvauti.

Elektroninis paštas ir pokalbiai

Yra pora šiuolaikinių elektroninio ryšio priemonių: elektroninis

paštas (e-paštas) bei pokalbiai Internete. Jų abiejų veiksmas pagrįstas

tekstinių pranešimų mainais, tačiau, nepaisant jų panašumo, naudojimas yra

gana skirtingas:

1. lentelė. Elektroninio pašto ir pokalbių internete

palyginimas

| |Elektroninis paštas |Pokalbiai |

|Paštas skaitomas: |Asmeniškai |Šimtai žmonių |

|Pobūdis |Privatus |Viešas |

|Temos |Bet kokios |Konkrečios grupės tema |

Šaltinis[1]

E-paštas ir pokalbiai turi vieną bendrą savybę – abi šios priemonės

yra Interneto tarnybos. Kalbame apie serveriuose patalpintą informaciją,

kuria galime naudotis, jei turime priėjimą prie serverių ir tam tinkamą

programinę rangą. Serveriai – tai kompiuteriai, kurie priima ir išsiunčia e-

paštą ar naujienas visą parą. Tuo gali nnaudotis visi vartotojai, turintys

priėjimą prie sistemos.

Elektroninis paštas

Be jokios abejonės, e-paštas (electronic mail arba e-mail) yra

populiariausia Interneto paslauga. Kiekviena sistema tinkle suteikia kokią

nors e-pašto paslaugą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokį

kompiuterį naudojame, jei jis turi Interneto jungtį, tai galima siųsti ir

gauti elektroninius laiškus. Pašto dėžutė – tai pašto serverio diske

išskirta vieta, prie jos turi priėjimą tik klientas, įvedęs slaptažodį.

E-paštas iš esmės yra mažas tekstas, siuntinėjamas tarp dviejų asmenų.

Rašant tekstą, jis turi būti neformatuotas, t. y. paprastas tekstas. Tai

reiškia, kad paprastame e-pašte negalima naudoti šriftų, pabraukimų ir pan.

E-pašto tekstas privalo būti sudarytas tik iš: raidžių, skaitmenų,

kablelių, taškų, brūkšnių ir t.t.Be to, laiške gali būti ne tik tekstas,

bet ir paveikslėliai, garsas, failai, lentelės ir panašiai. Tai vadinama e-

pašto priedu (e-mail attachment), kuris yra prisegamas prie laiško.

Didžiausias šio pašto privalumas yra greitis. Laiško gavėjas laišką gauna

praktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas.

Gautas laiškas yra siunčiamas Interneto paslaugų tiekėjo pašto

serveryje iki tol, kol laiškus pasiima gavėjas į savo kompiuterį įsijungęs

į Internetą.[2]

Interneto elektroninio pašo adresas

Kiekvienas, turintis e-paštą, turi ir e-pašto adresą (e-mail address),

kuris yra kibernetinis paprasto pašto adreso ar telefono numerio atitikmuo.

Siųsdami elektroninio pašto žinutę, įvedame gavėjų adresą ar adresus, kad

kompiuteris žinotų, kam ją pasiųsti.

Interneto e-pašto adresas sudarytas iš dviejų dalių: pirma dalis

identifikuoja naudotoją, antra – naudotojo pašto serverį ar srities vardą.

Šios dalys atskiriamos ženklu @ (komercinis ženklas „prie“). Pirmoje adreso

dalyje gali būti keli žodžiai, atskirti taškais. Senesnių adresų pirmas

žodis po ženklo @ reiškia dažniausiai kompiuterio vardą, toliau yra srities

vardas ir šalies kodas ar kuri nors Internete naudojama santrumpa .com,

.edu, .gov, .net, .mil. dabar labiau plinta srities adresų naudojimas.

Pvz.: eugvalav@vpu.lt (vpu – Vilniaus pedagoginis universitetas, lt –

Lietuva). Jei rašome laišką žmogui, kurį aptarnauja tas pats pašto

serveris, užtenka rašyti aadreso pirmą dalį iki @.[3]

Komentarą (pvz.: siuntėjo vardas ir pavardė) galima rašyti prieš

adresą ir po jo. Jei komentaras rašomas prieš adresą, adresas apgaubiamas

ženklais < >, pvz.: Ingrida Tamošaitytė. komentaras po

adreso turi būti apskliaudžiamas, pvz.: Lockett.Susan@ic.gc.ca (Lockett,

Susan: AERO).[4]

Panašiai kaip įprastame pašte, neteisingai užrašius adresą laiškai

grįžta atgal. Laiškas gali grįžti atgal ne tik todėl, kad blogas adresas,

bet ir dėl kitų priežasčių: pašto serverio ar ryšio linijos gedimo..[5]

Duomenų apsauga

Naudojantis e-paštu, reikia atkreipti dėmesį į du su sauga susijusius

dalykus. Jie nekelia labai rimtų problemų, tačiau apie juos žinoti būtina:

• Teoriškai siunčiamą paštą gali perimti ir perskaityti kiti

asmenys.

• Siunčiamas paštas labai retai, bet vis dėlto gali ir dingti.

Pirmąją problemą galima todėl, kad e-paštas paprastai neužšifruojamas.

Jei e-pašto paslaugų teikėjas norėtų perskaityti mūsų korespondenciją, jis,

žinoma, galėtų tai padaryti. Kita vertus, perduodamos informacijos kiekiai

tokie milžiniški, kad nesankcionuotas laiškų skaitymas yra mažai tikėtinas.

Galima naudotis ir šifravimo programomis, kuriomis užšifruoto e-pašto

neperskaitytų niekas, išskyrus siuntėją ir gavėją. Tačiau jos naudojamas

retai. Iš tikrųjų didesnė problema yra e-pašto dingimo galimybė. Kartais

jis išsiunčiamas, tačiau niekada taip ir nepasiekia adresato. Taip nutinka

labai retai, tačiau nutinka. Todėl reikėtų patikrinti, ar išsiųstas paštas

yra pristatytas, ypač išsiuntus pirmąjį laišką naujam gavėjui.[6]

Pašto prieigos tarnyba

Norint naudotis e-paštu, reikia turėti pašto tarnybą, į kurią

siunčiamas (vadinasi, ir priimamas) paštas. Tai pašto prieigos tarnyba.

Fiziškai tokia tarnyba yra pašto serveris, ir mokestis už jo paslaugas

paprastai yra įtrauktas į priėjimo prie Interneto mokestį.[7]

Elektroninio pašto programos

Pašto programa – tai klientinė programa, bendraujanti su pašto

serveriu. Pašto serveris – tai programa, pastoviai veikianti kompiuteryje,

įjungtame į Internet.

Populiariausios e-pašto programos yra EUDORA. Ji veikia kompanijos

Microsoft operacinėje sistemoje Windows ir Macintosh tipo kompiuteriuose.

Eudora taip pat priima ir išsiunčia paštą iš pašto serverio. Ši programa

populiari dėl dviejų priežasčių: ja lengva naudotis ir ji yra tikrai

pigi.[8]

Elektroninio pašto gavimas ir atsakymas į jį

Nauji laiškai turi atsirasti gaunamo pašto dėžutėje. Gavus laišką

paprastai atsakoma, o tai nėra sudėtinga, tereikia bakstelti pranešimų apie

paštą lange ir laiškų sąrašo lange pamatysime gautą laišką. Reikia vieną

kartą bakstelti atsakymo mygtuką Reply to Author (atsakyti autoriui).

Tuomet e-pašto siuntėjas ir gavėjas sukeičiami vietomis ir galima pradėti

atsakyti. Čia rašomas tekstas. Baigę rašyti reikia bakstelti Send ir

pranešimas bus padėtas į siunčiamo pašto dėžutę.[9]

Be to iškart galima pasiųsti vieną laišką keletui žmonių: tik tereikia

įrašyti jų visų vardus į To: (Kam) laukelį, atskiriant kableliais vieną nuo

kito. Cc: laukelis naudojamas siunčiant kam nors kitam laiško kopiją. Tai

daroma, kai norima, kad tasai pilietis žinotų, kas vyksta, bet tiesiai jam

rašyti nenorima. Bcc: laukelis

leidžia nusiųsti laiško kopiją dar kam nors,

niekam kitam apie tai nežinant. Kai laišką skaitys To: ir Cc: gavėjai, jie

nematys, kas įrašyta ties Bcc:.[10]

Virusai elektroniniame pašte

E-paštas labai pagreitino informacijos pasikeitimo procesą, bet kartu

atvėrė vartus negerų programų – virusų – plitimui. Apsaugai naudojami ir

specifiniai e-paštui būdai ir bendros paskirties programos. Specifiniai

būdai yra du: vienas – laiškų priedų tikrinimas pašto serveriuose, kitas –

kada laiškas tikrinamas asmeniniame kompiuteryje laiško gavimo metu. Laiško

gavimo metu tikrinti Pegasus Mail imamą paštą gali WebScan (30 USD). Gavus

laišką su priedu, reikia patikrinti priedą, ar nėra virusų, naudodamiesi

kuria nors antivirusine programa. Prie paprasto teksto virusai dar

„nepasikabina“.[11]

Kompiuteriniai pokalbiai

E-paštas dar nepatenkina žmonių poreikių bendravimui. Paštas

realizuoja bendravimo modelį „vienas su vienu“, mums atsako irgi vienas

žmogus. Gyvenime būna ir kitaip – šnekame, ginčijamės draugų būryje. Tai

bendravimo modelis „vienas su daugeliu“.internetas leidžia taip daryti

netgi tada, kai žmonių nesieja bendra vieta.[12]

Dalyvauti diskusijose neakivaizdžiai galima netgi turėdami tik e-pašto

programinę įrangą: užsiregistruojame ir kartu su savo laiškais gauname

kurios nors diskusijos temos žinutes bei rašome savo mintis ne vienam

žmogui, o visiems, kurie dalyvauja šioje diskusijoje. Turint žinių skaitymo

programą, galima pasirinktos temos mintis skaityti nesiunčiant jų į savo

kompiuterį.

Yra sukurtos programos, leidžiančios bendrauti ir bendradarbiauti

žmonėms, esantiems prie kompiuterių tuo pat metu. Tai gali būti bendravimas

tik rraštu (chat – plepėjimas), arba ir balsu (reikalingas mikrofonas, garso

plokštė, garsiakalbiai) bei perduodant vaizdą iš vaizdokameros, prijungtos

prie kompiuterio. Galima netgi vienu metu dirbti toje pačioje programoje

keliems žmonėms, pvz., piešti bendrą paveikslą. Tą leidžia daryti Microsoft

NetMeeting, Netscape Conference ir kitos programos.[13]

Susirašinėjimo sąrašai

Susirašinėjimo sąrašo tikslas yra paprastas šis sąrašas turi savo

ypatingą e-pašto adresą. Medžiaga, kurią kas nors pasiunčia tuo adresu, yra

automatiškai pasiunčiama visiems sąraše esantiems žmonėms. Visi tie žmonės

dažnai atsako į žinutes, ir todėl iš to išsirutulioja nesibaigianti

diskusija.

Kiek sąrašų – tiek ir stilių. Kai kurie sąrašai yra gana oficialūs, ir

juose dažniausiai diskutuojama apie tai ką galima išskaityti

pavadinime.[14]

Naujienų grupės (UseNet)

Skirtumas tarp susirašinėjimo sąrašų ir UseNet naujienų grupių yra

labai miglotas. Diskusijos gali dalyvauti ir tie, kurie negauna žinių

kompiuteriu, nes kkai kurios temos galima rasti ir susirašinėjimo sąrašuose,

ir UseNet naujienų grupėse.[15]

Naujienų grupės (news groups) yra viena iš svarbiausių Interneto

tarnybų, tačiau apie jos vartotojai žino mažiausiai. Jos yra vadinamos

naujienų serverių tinklu UseNet, naujienų grupėmis (news groups),

konferencijomis ir tiesiog naujienomis (news).[16]

Visos pasaulinės naujienos grupės padalintos į 18 hierarchinių lygių.

UseNet – tai tarptautinė diskusijų vieta. Vieta kur žmonės aptaria

svarbius įvykius, kur galima sužinoti paskutines naujienas ir apsvarstyti

viską ką tik norime. Vieta, kur galima kabinti visuomeninius skelbimus ir

ieškoti pagalbos. Niekas čia nnežino nei išvaizdos, nei balso žmonių, su

kuriais bendrauja. Apie mus sprendžia tik iš mūsų žodžių ir gebėjimo

reikšti savo požiūrį. Vienu žodžiu tai kibernetinis kultūrinis vienetas.

Konferencijos – tai vienas iš būdų kompiuteriu bendrauti milijonams

žmonių visame pasaulyje. Į konferencijas jie siunčia straipsnius,

skelbimus, atsakymus į kitus straipsnius – ir visa tai gali skaityti visi

konferencijų dalyviai. Kadangi nėra prižiūrėtojų (išskyrus pačius

skaitytojus), tai konferencijų turinys ne visada atitinka temą. Nepaisant

tokio konferencijų chaotiškumo, jose galima rasti pačios įdomiausios

informacijos.[17]

Kaip dalyvauti konferencijose

Kad galėtume naudotis bet kuriuo interneto resursu, mums reikia savo

kompiuteryje turėti atitinkamą vartotojo programą. Konferencijos – ne

išimtis. Kitas būtinas reikalavimas – turime turėti e-pašto adresą. Beje,

paštas realizuoja bendravimo modelį „vienas su vienu“, o UseNet – „daug su

daug“.

Viena iš programų, galinti prisijungti prie naujienų serverių ir

apsikeisti laiškais yra Microsoft programa Internet News. Ji yra Microsoft

Internet Explorer 3.0. priedas ir turi būti įdiegta Internet Explorer

įdiegimo metu.[18]

UseNet konferencijos Lietuvoje

Apie kompiuterinius pokalbius Lietuvoje, kuriuos kartais galima

pavadinti konferencijomis, vykstančiomis „sinchroniškai“.

Lietuvoje yra keletas serverių, kurie leidžia dalyvauti

konferencijose. Vienas jų yra Vilniaus Universiteto serveris news.vu.lt.

Tiesa, neorganizuoja vietinių lietuviškų diskusijų, bet per jį prieinamos

užsienio konferencijos. Prisijungę prie news.vu.lt serverio, galime

pamatyti daugiau nei 3000 tonų sąrašą. Kai kurios iš šių konferencijų gali

būti „tuščios“, t.y. žinučių, atsiųstų šia tema gali ddar nebūti. Taip yra

todėl, kad šį serverį prižiūrintys žmonės atsisiunčia žinutes tik tų

konferencijų, kuriomis labiausiai domisi jų prenumeratai Lietuvoje.[19]

Tiesioginiai pokalbiai Internete

IRC (Internet Realy Chat) – tai pokalbių retransliavimas Internete

sistema. Ji pradėta naudoti 1988 m. Jo dėka galima realiame laike bendrauti

su kitais Interneto vartotojais. Tam reikalinga klientinė IRC programa,

kuri jungiasi prie serverio IRC tinkle. Vienas IRC serveris gali būti

sujungtas su kitais IRC serveriais.[20]

Klientai ir serveriai

IRC tinklas yra sudarytas iš keleto tarpusavyje sujungtų serverių.

Prisijungę prie vieno iš jų, galime bendrauti su žmonėmis grupėse arba

asmeniškai, prisijungusiais prie kitų to tinklo serverių. IRC nėra ribotas,

taip pat neribojimas ir vartotojų skaičius kanale.kanalus susikuria patys

vartotojai. Vartotojas, sukūręs kanalą, tampa jo operatoriumi, vadovauja

kanalui – gali išmesti iš kanalo kitus vartotojus, gali suteikti

operatoriaus statusą kitam.

IRC gali būti Įvairaus dydžio: mažesnieji, tokie kaip Undernet‘as

(10000), Dalnet’as (5000) ir dar mažesni, kartais teturi vos 2 serverius ir

apie 100 vartotojų. Kiti, tokie kaip Efnet’as, gal turėti virš 100 serverių

su daugiau nei 20000 vartotojų. Lietuvos tinklas jungia 5 serverius ir apie

kelis šimtus vartotojų. Lietuvoje serverių adresai: Omnitel‘is:

irc.omnitel.net, Nerisena: irc. Nerisena.lt, Kauno Technologijos

Universitetas: irc. ktu.lt ir rs6k.mm/ab.ktu.lt, Elnet’as: irc. Elnet.lt.

Kiekvienas IRC vartotojas bendrauja per kliento programą, kuri

prisijungia prie serverio. Jų yra prikurta begalės: mIRC, Virc, Pirch,

Chat, WSIRC, InteRfaCe, CChatMan, NSCHAT, Comic, WEBEIRC ir kiti.[21]

Kanalai

Kanalai – tai virtuali vieta IRC, kurioje vyksta grupiniai pokalbiai.

Kanalai gali būti dviejų rūšių: prieinami iš visų tinklo serverių,

žymimi simboliu # prieš kanalo vardą, ir kanalai, pasiekiami tik vietinio

IRC serverio vartotojams, žymimi simboliu &. Kiekvieną kartą, kai norėsime

užeiti į kokį nors kanalą, išeiti iš jo ar nustatyti jo parametrus,

nepamirškime prieš vardą pridėti kanalo ženklą (# arba &).

Kiekvienas kanalas turi savo pavadinimą. Jis dažniausiai atspindi

kanalo paskirtį (#Windows 95, #mIRC, # Susipažinkime). Bet kartais kanalas

yra skirtas tiesiog bendriems pokalbiams ir vadinasi #Lietuva, #Vilnius,

#Savas, #Games arba #Twilight_Zone. Susižinoti, apie ką ten kalbama, padės

kanalo pokalbio tema (topic), parašyta šalia kanalo pavadinimo.

Kanalai taip pat gali būti vieši ir uždari, t.y. prieinami tik tam

tikrai grupei žmonių. Tokie kanalai turi slaptažodžius arba į juos galima

patekti kanale esančiam vartotojui atsiuntus kvietimą (invite).

Kanalų skaičius tinkle yra kintantis, tad sunku pasakyti tikslų kanalų

kiekį tinkle: dideliuose tinkluose jis gali siekti keletą tūkstančių,

mažesniuose – vos keletą dešimčių (Lietuvos IRC tinkle – apie 30 – 50). Bet

kas gali sukurti naują kanalą. Paskutiniam žmogui išėjus iš kanalo jis

dingsta. Todėl kanalų skaičius toks nepastovus.[22]

Pokalbiai per Pasaulinį Voratinklį

Nors pasaulinio Voratinklio pokalbio sritys veikia žymiai lėčiau,

palyginus su IRC programa, tačiau Voratinklyje pokalbiai yra žymiai

vaizdesni,

galima panaudoti paveikslėlius bei garsą kartu su pranešimais.

Yra šimtai tokių pokalbių vietų Pasauliniame Voratinklyje, kurias galima

pasirinkti pagal savo poreikius ir skonį.[23]

Virtualūs Pasauliniai pokalbiai

Dar viena papildoma galimybė dirbant Internete – kibernetiniai

virtualūs pasauliai. Čia vartotojai gali kalbėtis, žaisti žaidimus visame

pasaulyje. Šie virtualūs pasauliai yra kuriami VRML (Virtual Reality Markup

Language – virtualios realybės aprašymo kalba), kuri leidžia sukurti

erdvinius paveikslėlius.[24]

Taisyklės ir etiketas

Elektroninis bendravimas žmonijos istorijoje atsirado palyginus

nesenai, o jo plėtros tempai įgyja vis didesnį pagreitį. Jis palaikomas per

e-paštą ir naujienų ggrupes. Jais taip paprasta naudotis, kad apie tai net

negalvojama. Tačiau kaip ir visos kitos bendravimo formos, taip ir ši turi

savo taisykles ir etiketą.

Elektroninis paštas

Bendraujant elektroninėmis priemonėmis galioja tos pačios taisyklės,

kaip ir bendraujant įprastai. Problemos atsiranda, kai dėl nepaprastai

spartaus pranešimų perdavimo per dieną išsiunčiama daugybė pranešimų – daug

daugiau, negu galima išsiųsti įprastu paštu. Tai, žinoma, gerai, tačiau

nereikia visko daryti paskubomis, nes tuomet labai lengva suklysti, o

klaidos sunkina bendravimą. Todėl laikykimės šių taisyklių:

• Kalba turi būti mandagi ir kultūringa.

• Nedarykime sintaksės klaidų.

• Prieš išsiųsdami laišką, jį perskaitykime

• Nepiktnaudžiaukime e-pašto atsakymo (Reply) funkcija.

• Savo tekstą parašykime atsakymo viršuje.

Žinoma, visa tai nereiškia, kad visi e-pašto pranešimai privalo būti

idealūs. Tai sparti informacijos perdavimo priemonė, turinti savitą ritmiką

ir sstilių, tačiau tai negali būti aplaidumo pretekstas.[25]

Naujienų grupės

Naujienų grupės sudaro genialią sistemą, kurioje beveik kiekvienu

klausimu galima gauti neįkainojamą patarimą. Tačiau tai ir labai

pažeidžiama sistema, nes kiekvienas čia gali rašyti, kas ką nori. Būtent

todėl reikalinga tam tikra disciplina.

Pasirinktą grupę patyrinėkime atidžiau. Išsiaiškinkime, kas mums

priimtina, o kas ne. Grupėse visada kas nors atlieka „policijos“darbą,

primindami kitiems, kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Įsitraukę į

grupių diskusijas, laikykimės šių kelių taisyklių:

• Prieš išsiųsdami savo straipsnį, peržiūrėkime juos. Nerašinėkime

jų vien tik savo malonumui.

• Būkime dalykiški, nenukrypkime nuo temos. Neapsikvailinkime,

nerašinėkime apie tai, ko neišmanome.

• Laikykimės mandagaus tono. Prieš kritikuodami kitus, gerai

pagalvokime. Juokaudami ar ironizuodami naudokimės simbolius

emocijoms reikšti.[26]

Ženklai emocijoms reikšti

Angliškai jie vadinami smileys, t.y. šypsenomis, nors ir ne visada

reiškia džiaugsmą. (Lietuviškai – emotikonai, šypsenėlės), tai maži veidus

primenantys simboliai, padedantys bendraujant geriau perteikti mintis ir

jausmus – džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir t.t. bendravimui Internete jie

suteikia emocinį atspalvį.

Bendraujant tiesiogiai, lengva išreikšti jausmus ir nuotaikas, keisti

intonaciją, todėl bendraujantieji vienas kitą puiki supranta. Bendraujant

Internetu tai kur kas sunkiau. Žinutės dažniausiai yra trumpos ir lengvai

gali kilti nesusipratimų. Todėl pravartu įprasti tinkamomis progomis

naudoti šiuos simbolius:

šypsausi;

liūdžiu;

😉 mirkt;

:-O esu ištiktas šoko;

ir daugelis kitų.

Išvados

Internetas skiriasi nuo viisų mums žinomų masinės komunikacijos

priemonių. Visų šalių įvairaus amžiaus žmonės čia nevaržomai keičiasi

idėjomis, pasakojimais, duomenimis ir nuomonėmis.

Internetas tikriausiai yra atviriausia komunikacijų tinklas pasaulyje.

Tūkstančiai tinklo teikiamų galimybių gali naudotis visi, kas tik turi

kompiuterį ir priėjimą prie tinklo. Tai – neįprasta situacija. Dauguma

komunikacijų tinklų labai griežtai riboja dalykus, kuriuos gali daryti

vartotojai, ir reikalauja ypatingo pasirengimo bei slaptažodžių kiekvienai

paslaugai. Didžioji dauguma Interneto paslaugų yra nemokamos, nors

egzistuoja ir keletas apmokamų.[27]

Kitas interneto ypatumas yra tas, kad jį galima vadinti „neturinčiu

socialinių sluoksnių“, t.y. vienas kompiuteris nėra geresnis už kitą,

lygiai kaip ir žmonės. Įvaizdis Internete priklaus nuo to, kaip išreikšime

save klavetūros dėka. Jei tai, ką sakom, skamba protingai ir įdomiai –

vadinasi, jūs toks ir esate. Nesvarbu kiek mums metų, kaip mes atrodome,

nesvarbu, ar esame studentas, ar verslininkas. Fiziniai trūkumai čia

netrukdo – mes bendraujame su aklais, kurčiais žmonės. Apie jų negalią ir

dabar nežinotume, jei jie patys nebūtų pasisakę. Žmonės išgarsėja Internete

ir iš gerosios, ir iš blogosios pusės, bet visa tai jie pasiekia patys.

Beje Internetas padeda mokytis. Mokiniai, studentai bendraudami su

daugelio pasaulio šalių bendraamžiais greičiau supranta tų šalių papročius,

geografiją, kalbą.

Literatūra

1. Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.

2. John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young

Internetas žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

3. John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young

Internetas žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

4. Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

5. Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera.

1998.

6. Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva.

1998.

Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.

Abėcėlinė rodyklė

Apsauga, 5

Bcc:, 7

Cc:, 6

Disciplina, 12

Diskusija, 8

Elektroninis paštas, 4

Etiketas, 11

Eudora, 6

Internetas, 3

IRC, 9

Kanalai, 10

Konferencijos, 8

Naujienų grupės, 8

Pašo adresas, 5

Pokalbiai, 4

Prieigos tarnyba, 6

Programa, 6

Serveriai, 4

Susirašinėjimo sąrašai, 8

Šypsenėlės, 12

Taisyklės, 11

To:, 6

UseNet, 8

Virtualūs pasauliai, 11

Virusai, 7

Word Wibe Web, 3

Žinutės, 12

———————–

[1] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[2] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

[3] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.

[4] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[5] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.:Smaltija. 1998.

[6] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[7] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[8] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas

žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

[9] John R. Levine, Carol Baroudi and Marrgaret Levine Young Internetas

žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

[10] Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.

[11] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

[12] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[13] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas

žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

[14] Gookin D. PK žaliems. K: Smaltija, 1998.

[15] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[16] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas

žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

[17] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.

[18] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[19] Lewis C. Internetas: 101 naudingų patarimų. V.: Alma littera. 1998.

[20] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.

[21] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas

žaliems V leidimas. K.: Smaltija. 1999.

[22] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.

[23] John R. Levine, Carol Baroudi and Margaret Levine Young Internetas

žaliems III leidimas. K.: Smaltija. 1997.

[24] Leonavičienė B. Į pasaulį su internet. V.: Inrespa. 1997.

[25] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[26] Michael B. Karbo Internetas – išmok pats. V.: Egmont Lietuva. 1998.

[27] Valevičius E. Tamošaitytė I. Interneto labirintai. K.: Smaltija. 1998.