Išvesties įrenginiai ir jų vystymosi istorija

Turinys

1. Įvadas………………………..3

2. Informacija yra vertingiausia iš visko , kas sukurta žemėje………..4

3. Kompiuterių vystymosi istorija………………….7

4. Išvesties įrenginiai………………………10

5. Spausdintuvai………………………… 10

6. Braižytuvai…………………………14

7. Teksto spausdinimas……………………..14

8. Monitoriai…………………………16

9. Naudota literatūra………………………19

10. Priedai…………………………20

ĮVADAS

Stichija ir laikas ne viską sunaikina. Pavyzdžiui, mamutų liekanų iškasenos patvirtino spėjimą apie šiuos kadaise gyvenusius žvėris. Negyvosios gamtos būsena yra pasyvi, ji lėtai keičiasi dėl natūralių gamtos procesų. Pavyzdžiui, potvynis gali sunaikinti kapavietę, ugnikalnio išsiveržimas gali sukurti naują salą. Negyvosios gamtos vystymasis virsta informacija tik dėl žmogaus mąstymo, suvokimo, pažinimo.Nagrinėdami mamutų gyvenimą,žmones pasyvius ggamtos faktus pavertė žiniomis, duomenimis apie mamutus. Tos žiniosir duomenys yra suvokiami tik žmonių,gamta pati savaime “istorijos nerašo”.

Gyvoji gamta genetinę informaciją perduoda iš kartos įkartą. Dėl evoliucijos gyvi padarai keičiasi, prisitaiko prie pakitusių gyvenimo sąlygų, kartais išsigimsta. Tai pasyvus informacijos perdavimas. Daugelis gyvūnų išmoko savo vaikus susirasti maisto,apsisaugoti nuo priešų, t. y. Ir aktyviai perduoda tam tikrą informaciją. Nepaisnt to, tik žmogus moka sukauptiduomenis, apibendrinti žinias, sąmojingai ieškoti informacijos, tikslingai ją panaudoti.Kaip tik dėl to žmonija pasaulį keičia tūkstančius kartų ssparčiau negu pati gamta arba gyvūnai.

Sąvokos duomenys, žinios, informacija dažnai vartojamos kaip sinonimai, bet jų prasmes galima šiek tiek atskirti.

Sakysime, kad duomenys yra objektyviai egzistuojantys faktai, dydžiai.Žinios yra žmogaus proto abstrakcija apie duomenis, jų prasme, naudą ir sąryšius. Informacija yra dduomenys ir žinios, kai jie kaupiami, perduodami, keičiami.

Informacija yra vertingiausia iš visko, kas sukurta Žemėje

Įsivaizduokime, kad pradedame apgyvendinti kitą analogišką.Žemei planetą, į kurią nieko materialaus negalima nusivežti.Tik žinių ir patyrimo dėka per kelioliką metų ten sukurtume panašų į žemės pasaulį. Bet jei naujoje planetoje dėl kokio nors keistos priežasties negalėtume pasinaudoti Žemėje sukaupta informacija, vėl tektų nueiti tūkstantmetį kelią nuo akmeninio kirvuko.

Žmogus naudoja informacijos priemones.

Galingiausia ir naudingiausia informacijos priemonė – kalba. Pastebėkite, kad jokia žmonių bendruomenė neišsiverčia be kalbos. Kalbų įvairovė sukelia bendravimo problemų, bet pasaulis įdomesnis ir turtingesnis, kai yra įvairių kalbų, įvairių kultūrų. Vien informacijai perduoti būtų pravartu turėti universalią kalbą, kurią suprastų viso pasaulio žmonės. Žinoma nemažai bandymų sukurti tokią kalbą, pavyzdžiui,esperanto, bet universalios kalbos nepaplito.

Gerai pprigyja specialiosios paskirties visuotinės kalbos. Tokiomis galima laikyti skaičiavimo sistemas, muzikos natas, programavimo kalbas. Pavyzdžiui, programavimo kalbą galima laikyti dirbtine kalba, kurią įvairių tautų žmonės sėkmingai bendrauja su kompiuteriais, o drauge ir tarpusavyje, nes per kompiuterius ir jų programas informacija sklinda po visą pasaulį.

Kita informacijos priemonė – raštas. Platesne prasme raštaisgalima vadinti visa, kas užrašoma,nupiešiama, išspausdinama, paskelbiama internete. Pastebėkite, kad tai galima atlikti kompiuteriu, bet ar būtų gerai,jei Rafaelisir Van Goghas būtų piešę tik kompiuteriu, o L. Tolstojus ir EE. Hemingvėjus savo kūrinius skelbę tik internete?Kompiuteris gali paspartinti ir palengvinti genijaus darbą, bet negali vidutinybės paversti genijumi.

Vaizdo ir garso informacijos perdavimo priemonės yra radija, televizija, telefonas, kinas. Nuostabu, kad ir kompiuteristampa visų jų “partneriu”.

Mašinos padeda atlikti sunkų fizinį darbą, žmogus joms noripavesti ir protinio darbo užduotis.

Sakoma, kad tinginiai kuria pažangą. Garo mašinos išradimas pradėjo technikos revoliuciją. Dabar daug sunkių darbų už žmogų atlieka mašinos. Dvidešimtojo amžiaus viduryje naujos techninės priemonės informacijai apdoroti tapo tokia pat būtinybe, kaip garo mašinos sunkiam fiziniam darbui palengvinti aštuonioliktame amžiuje. 1945 metais JAV buvo sukurta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina ENIAC. Pavadinimas ”skaičiavimo mašina” rodo, kad iš pradžių buvo siekiama tik išlaisvinti žmogų nuo ligų, nuobodžių skaičiavimų. Po to kurį laiką atrodė, kad skaičiavimo mašinos reikalingos tik tam, kad būtų galima sukurti geresnes skaičiavimo mašinas. Būna laikotarpių, kai mokslas lyg atitrūkstanuo gyvenimo, tyrinėtojai ir konstruktoriai “ verda savo sultyse „, bet po to jų darbo rezultataiiš esmės pakeičia kasdienį mūsų gyvenimą.

Per keletą dešimtmečių skaičiavimo mašinos buvo tiek patobulintos, kad dabar paplitusiu terminu kompiuteris (kuris reiškia tą patį, ką ir skaičiavimo mašina) lyg stengiamasi pabrėžti, kad mašinos paskirtis – ne tik skaičiuoti. Šiuolaikinis kompiuteris labai pakeitė informacinius procesus.

Visuomenės vystymasis spartėja.

Vienas iš visuomenės pažangos principų gali bbūti suformuluotas taip: atlikti kuo daugiau darbo su mažesnėmis energijos, laiko, lėšų, darbuotojų sąnaudomis.Į mechanines sistemas įdiegus kompiuterius sukuriami robotai, kurie ne tik atlieka mechaninį darbą, bet daaro tai “protingai”, pasirenka vieną ar kitą veiksmą priklausomai nuo aplinkybių. Per pastarąjį šimtmetį mechaninės sistemos tapo patogesnės, galingesnės, našesnės, suvartoja daugiau energijos, o jų “protas,” automatinio valdymo elementai pakito neatpažįstamai. Žmonėms prireikė kelių tūkstančių metų, kol iš karietų persėdo į automobilius, bet užteko kelių dešimtmečių, kad kelis kambarius užėmusią mašiną “patupdytų”

ant stalo. Prisisekime diržus, mes patekome į informacijos greitkelį. Laikas, per kurį elektroninėje grandinėje kas nors įvyksta, matuojamas mikrosekundėmis (106 sekundės dalis) ir monosekundėmis (109 s), kompiuterio veiksmų dažnis – megahercais (1 MHz yra 106 pokyčių (impulsų) per sekundę) ir gigahercais(1 GHz – 109) impulsų per sekundę). Sunku net spėlioti, kokius informacinius įtaisus po dvidešimties metų dabar besimokantys moksleiviai. Svarbu jau dabar pasirengti netikėtumams, naujiems išradimams.

Informatika yra mokslas.

Didėjant informacijos srautams, duomenų kiekiams, prireikė mokslinio požiūrio, mokslinių informacijos tyrimo metodų. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje amerikietis Klaudijus Šenonas tapo informacijos teorijos pradininku. Maždaug prieš dešimtmetį sutarta dėl informatikos sąvokos, nors iki šiolji apibrėžiama įvairiai.

Informatika- mokslas apie informaciją ir informacinius procesus.

Vėliausiai atsirado kompiuterijos sąvoka. Šis terminas vartojamas dvie prasmėmis.

Kompiuterija – mokslas apie kkompiuterius.

Kompiuterija – tai kompiuterių techninė ir programinė įranga, kompiuterių gamyba ir panaudojimas.

Švietimo reforma, industrinės visuomenės perėjimas į informacinę, didžiulis daugelio jūsų noras kuo daugiau sužinoti apie kompiuterių galimybes reikalauja pradėti informatikos pamokas žemesnėse klasėse.

Kompiuteris – tai elektronins įrenginys, skirtas, žmogaus intelektiniam darbui palengvinti būtent, apdoroti informacijai. Kompiuteris sukonstruotas taip, tarsi kopijuotų žmogaus galimybes: jis geba priimti informaciją iš aplinkos (jutikliai – klavetūra, pelė) ir per- duoti rezultatus (vaizduoklis, spausdintuvas), įsiminti ir apdoroti informaciją (atmintinė, procesorius), įrašyti ir saugoti informaciją, kol jos prireiks (išoriniai kaupikliai). Paprastai išskiriamosšios esminės kompiuterio galimybės: tekstų, grafikos bei vaizdų tvarkymas, matematiniai skaičiavimai, duomenų bazės, naudojimasis kompiuterių tinklu (Internetu).

Ko gero, daugelis jūsų jau esate susipažinę su kompiuteriu: mokydamiesi informaci- jos kurso, rengėte referatus –jei turėjote galimybę, jų tekstus surinkote ir išspausdinote komp- piuteriu; nagrinėdami algoritmus, vėlgi pagal galimybes atlikdavote juos kompiuteriu. Ką ir kalbėti apie žaidimus – tikriausiai jau esate išmėginę šią masinančią programą

Jeigu jau išbandėte kompiuterio galimybes, tai galbūt suabejosite- kam gi dar besimo- kyti apie jį. Tačiau tikrai būtų naudinga surikiuoti, susisteminti jūsų turimas žinias, įsigilinti ir profesionaliau pažinti kompiuterį; nesitenkinti tuo, kad žinote, ką galima gauti iškompiuterio paspaudus vieną ar kitą jo klavišą, bet ir sužinoti, kaip tas procesas atliekamas.

Naudotis kompiuteriu konkrečiam darbui

atlikti nėra sunku. Pakanka mokytojui ar šiaip išmanančiam parodyti jums, kaip įjungti kompiuterį (kurį mygtuką spausti), pasakyti, kuriuo klavišu ją paleisti – ir toliau jums belieka skaityti instrukciją, kaip elgtis su ta programa ir kaip atlikti jos nurodymus.

Kompiuterį sudaro šios pagrindinės dalys: sisteminis blukas, įvesties ir išvesties įreng- iniai bei išoriniai informacijos kaupikliai. Kalbant apie kompiuterių sandarą, minimas mokslininko Ddžono fon Noimano (1903-1957) vardas.Netgi dabartiniai kompiuteriaineretai pavadinami „fon Noimano mašinomis”, arba tiksliau, “fon Neimano architektūros ”kompiute- riais.

Šis vengrų kkilmės JAV gyvenęs ir dirbęs mokslininkas 19945 m. Paskelbė dokumentą, kuriame išsamiai aprašė ir pagrindinė kuriamų kompiuterių sandarą. Jis nurodė penkis svarbi- ausius komponentus”

1) centrinį aritmetinį ir loginį įtaisą,

2) centrinį valdymo įtaisą,

3) įtaisą, gebantį įsiminti – dabar vadinamą atmintine,

4) įvesties ir

5) išvesties įrenginius.

Šis penketukas tebėra ir moderniausių kompiuterių pagrindas.

Kompiuterių vystymosi istorija

1946 02 15 – ENIAC – pirmoji elektroninio skaičiavimo mašina.(ESM).

ESM demonstravimas.

Joje 18 000 elektrononių lempų,

9x 15 m2,

30 t,

150 kw

100 kHz,

sudėtis 0,2 ms,

daugyba 0,28 ms

Pirma kkarta

1951 pavasaris UNIVAC-1 – pirma serijiniu būdu gaminama elektroninė skaičiavimo mašina (ESM lempinė).

Antra karta

1958 m. lapkritis – Philco – 2000 – tranzistorinė ESM – JAV.

Sudėtis: 1,7 mks.,

Daugyba 40,3 mks.

Elliot – 803 – Anglija 1958

Siemens – 2002 VFR 1958

H- 1 JJaponija 1958

Razdan-2 1960 TSRS

Trečia karta

(integralinės schemos)

1964 balandis IBM-360 (System-360)

Daug modelių – bendra Operacinė sistema

1966 System 4 Anglija

1967 Hytac-8000 – Japonija

1968 FACOM-230 Japonija

1969 gruodis

Bulgarija, Vvengrija, Lenkija, TSRS, Čekoslovakija – sutartis dėl VS mašinų (ES)

1970 m. pabaiga IBM-370 (3,5 kartos)

Ketvirta karta

(Didelės integralinės schemos)

1975 ALTAIR 8800 firma MIT (JAV)

Penkta karta

MINI-ESM(1968)

1965 PDP-5 firma DEC – JAV

1970 PDP-5 firma DEC – JAV

1970-1974 PDP-11 DEC,

“NOVA” DATA GENERAL

HP-2100 HEWLETT-PACKARD

System 7 IBM

CM- 1, CM- 2, CM- 3, CM- 4, CM- 1420, CM- 1600, CM- 1700 – TSRS

MICRO-ESM

1973 Intellec-4, Intellec-8, firmos Intel Micro-ESM

PERSONALINĖS ESM

1976 vasara APPLE – I Steeven Džopsas iš Atari firmos ( JAV) Styvas vozniakas iš Hewlett Packard firmos ( JAV)

1977 vasara APPLE – II serijinė gamyba,

1980 APPLE – III, “ LISA”, “MACINTOCH”, <

1980 m. TRS – 80 firma TANDY (modeliai 4,12,16),

1981 rugpjūtis IBM PC/ XT ( Advenced technolody – Intel 80286)

1987 rugpjūtis IBM PS/2 (modeliai 25, 30.313)

1986 pabaiga IBM AT/386

1989 IBM AT/486

1988 TANDY ir DELL COMPIUTERS išleidžia savo suderinamus su IBM PS/2 kompiuterius.

1993 (IBM, Apple, Motorola) RISC architektūra (PowerPC)

IBM FIRMOS PERSONALINIŲ KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA

1. Sisteminis blokas:

a) pagrindinis mokro procesorius;

b) pastovi bei operatyvinė atmintis;

c) duomenų adresų magistralės;

d) maitinimo blokas;

e) įrenginių valdymo plokštė;

f) diskiniai įrenginiai;

2. Monitorius

3. Klavetūra

4. Spausdintuvas

5. Pelė

6. Skeneris

7. Strymeris

8. Modemas

9. Braižytuvas

10. Kiti pagalbiniai įrenginiai

IŠVESTIES ĮRENGINIAI

Grafinė informacija iš personalinio kompiuterio dažniausiai yra išvedama infor- macija į vaizduoklio ekraną, spausdintuvu atspausdinama arba braižytuvu nubraižoma popieriuje. Ddidesniai auditorijai informacija gali būti rodoma per specialų PK valdomą skystųjų kristalų transparantą projektoriumi skaidrėms demonstruoti arba su PK sujungtu specialiu projektoriumi. PK per jame esantį garsiakalbiuką arba per papildomą įrangą gali išvesti ir garsus, pavyzdžiui, griežti melodijas, skaidyti tekstą. Iš jo išvedamą informaciją galima įrašyti į videomagnetafoną.

Spausdintuvai

Adatiniai spausdintuvai:

Adatiniai matriciniai spausdintuvai vieni iš pirmųjų spausdintuvų Lietuvoje. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Populiariausi buvo 9 ir 24 adatų spausdintuvai. Adatėlės galvutės yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Vaizdas yra sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Minimalus adatėlių skersmuo 0,2 mm, nes plonesnė lenda kiaurai pro juostelę.

Kiekviena adatėlė turi savo kodą. Spausdinant koduojamos 8 adatėlės. Jeigu adatėlių yra daugiau, jos suskirstomos grupėmis po 8. Pvz., pasiuntus kodą “ 4” veiks 6–oji nuo viršaus, pasiuntus kodą “6” (2+4), veiks 6–oji ir 7–oji adatėlės, o pasiuntus kodą “56” (8+16+32), bus sužadintos 3, 4, ir 5 adatėlės. Adatėlės vienu metu atspausdina vieną stulpelį.

Tekstas spausdinamas dviem rėžimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio ( LQ – letter Quality ar NLQ – Near Letter Quality). NLQ yra būdingas 99 adatų, o LQ – daugiau adatų turintiems spausdintuvams. LQ ar NLQ rėžimu spausdinama maždaug tris kartus lėčiau, tačiau spaudos kokybė daug geresnė, nes taškai spausdinami kur kas tankiau. Adatinių spausdintuvų darbo greitis svyruoja nuo 120 iki 530 simbolių per sekundę. Jų skiriamoji geba yra iki 360×360 taškų viename colyje, o – RAM nuo kelių iki kelių dešimčių Kbaitų. Greitieji spaisdintuvai turi kelias spausdinimo galvutes.

Adatiniai spausdintuvai yra triukšmingi ir spausdina prasčiau už kitus spausdintuvus. Tačiau jais spausdinti daug pigiau, nes naudojama palyginti pigi dažančioji juostelė , kurią galima atnaujinti.

Rašaliniai (Ink–Jet) spausdintuvai. Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina neliesdami popieriaus, taškais purkšdami specialų rašalą. Jie spausdima geriau, o kainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti blangus yra rašalas, kurį kaikada tenka keisti kartu su spausdinimo galvute, todėl šių spausdintuvų esploatacija brangesnė.

Spalvotojo rašalinio spausdintuvo kiekvienos spalvos rašalui purkšti yra keli stulpeliu išdėstyti ir elektriniu signalu valdomi purkštukai. Nespalvotam spausdintuvui pakaktų vieno purnštukų stulpelo ir rašalo rezervuaro. Purkštukai yra minetiūriniai, jų angos plika akimi sunkiai įžiūrimos.

Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškasis rašalas. Jis purškiamas tolygiai arba impulsais. Purškiant tolygiai, labai spulkūs rašalo lašeliai purškiami visą spausdinimo laiką ( daugiau negu 50000 lašelių per sekundę). Lašeliai yra įelektrinami ir elektriniu lauku nukreipiami į rreikiamą dokumento vietą arba į rašalo surinktuvę. Purškiant impulsais lašelis rašalo yra ušpurškiamas atėjus elektriniam signalui. Slėgis, reikalingas rašalui išpurkšti, sukuriamas piezo elementais arba staigiai jį užvirinant. Naudojnt skystąjį rašalą, spausdinimo kokybė labai priklauso nuo popieriaus. Mažiau jautrus popieriui ir kontrastingesnis yra pingmentinis rašalas.

Plastiškasis rašalas suskystėja šildomas specialiame rezervuare. Po to per šildomą galvutę purškiamas lašeliais (impulsais) ant popieriaus, kur jis vėl sukietėja. Šis rašalas neįsigeria į popierių ir jame neišsilieja, beto, jis negaruoja, nekinta jo klampumas, todėl neužsikemša purkštukai.

Rašalinių spausdintuvų skiriamoji geba yra iki 720×720 taškų colyje, Darbo greitis 100 – 300 simbolių per sekundę, RAM nuo 32 iki 512 Kbaitų.

TERMININIAI SPAUSDINTUVAI

Terminį spausdintuvą sudaro trys pagrindiniai elementai: terminė galvutė, speciali juostelė ir popierius. Terminė galvutė susideda iš šiluminių elementų, kurie, atėjus signalui yra įkaitinami.

Pirmieji spausdintuvai buvo tiesioginio veikimo. Buvo naudojamas specialus terminis popierius, kuris nuo karščio patamsėdavo.

Dabar naudojami netiesioginio veikimo spaisdintuvai. Juose naudojama speciali juostelė, kuri pašildytuose vietose esančius dažus perkelia ant popieriaus. Galvutės temperatūra yra apie 350 C0 , o juostelės – apie 70 C0.

Šie spausdintuvai nebrangesni už adatinius, spausdina tyliai ir gerai, tačiaujiems reikia specialaus popieriaus arba specialios vienkartinės juostelės, todėl jų ekspluoatacija žymiai brangesnė nei adatinių.

LAZERINIAI SPAUSDINTUVAI (LASER JET)

Pirmąjį lazerinį spausdintuvą 1983 m. pabaigoje pagamino

firma HEWLETT PACKARD.

Lazerinis spausdintuvas veikia kitaip negu spausdintuvai gaunantys iš PK simbolių ar taškų eilutė, kutią atspausdina spausdintuvo galvutė. Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, kaip kopijavimo aparatas. Prieš tai jis, beabejo, pasiruošia tokiam spausdinimui. Jo pagrindinė dalis yra besisukantis būgnas, kurio pabiršius padengtas plonu izoliaciniu sluoksniu. Šiame šviesai jautriame paviršiūje ir suformuojamos dokumentas prieš jį atspausdinant popieriūje.

Pirmiausia specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių. Paskui paviršius teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, modulioutas į rašomo informaciją, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eeilutėmis besisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padaro juos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spasusdinamo dokumento atvaizdas. Vaizdas išryškinamas teigiama krūvį turintį dažų milteliais, kutir prilimpa neigiamai įelektrintose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažai perkeliami ant neigiamai įelektrintū popieriaus lapų. Dažai popieriūje užfiksuojami jį įkaitinant. Yra spausdintuvų kuriuose informacija į būgnus įrašo spindulių liniuotė.

PK lazerinį spausdintuvą valdo speciali kalba, pavyzdžiui, firmos HAWLET- PACKARD spausdintuvus valdo “PCL5”, o firmos “CANON”-“CaPSL” kalba. Standartine yra laikoma kalba “Postscript.”

Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyviąją atmintį. Spausdinant tiktai tekstą, pakanka 512 Kbaitų RAM. Vaizdams spausdinti jos reikia daug daugiau. Pvz., spausdintuvai, kurio skiriamoji geba yra300 taškų colyje, dirbančiam su A4 formato popieriumi, reikia 1,2 Mbaito atminties vien informacijai saugoti, o įskaitant atmintį, būtiną, kad spausdintuvas nnormaliai veiktų, jos reikia apie 2 Mbaitų. Dirbant su PK, turinčiais kelių Mbaitų atmintį, galima apsieiti su spausdintuvu be didelės atminties, tačiau tada spausdinant PK bus užimtas. Lazerinis spausdintuvas, kaip ir kiti, dirba dviem režimais. Kai dirbama teksto režimu, PK spausdintuvui siunčia komandų seką, nurodydamas pasirinktąjį simbolį, jo šriftą, dydį, tipą ir kt. Bei šio simbolio koordinates (teksto eilutę ir stulpelį). Dirbant grafiniu režimu, nurodomos dokumento kiekvieno taško koordinatės ir pilkumo lygis.

Pagrindinės techninės charakteristikos: spausdinimo greitis 2-24 psl/min; atmintis 0,5-16 Mbaitų; taškų spausdinimo tankis iki 1200 taškų colyje.

Lazerinis spausdintuvas ir naudojamų dažų milteliai yra palyginti brangūs, todėl spausdinti lazeriniu spausdintuvu yra brangiau negu rašaliniu ar terminiu spausdintuvais. Tačiau jis spausdina geriau.

SPALVOTIEJI SPAUSDINTUVAI

Populiariausi yra šešių tipų spalvoto spausdinimo įrenginiai: pieštukiniai iir elektrostatiniai braižytuvai, rašaliniai, terminiai, adatiniai ir lazeriniai spausdintuvai. Visi spausdintuvai kiekvienos spalvos vaizdą spausdina atskirai po vieną, todėl PK spalvotas vaizdas turi būti suskaidytas į tris pagrindines spalvas (C,M,Y) ir juodą spalvą (K). Rašalinis spausdintuvas visus vaizdus spausdina lygiagrečiai, purkšdamas visų spalvų dažus kartu, visi kiti – vieną po kito nuosekliai tris arba keturis kartus.

Dauguma spausdintuvų pilkumo lygius ir spalvų sodrumą keičia mozaikiniu būdu, spalvotais taškais užpildydami vaizdo elementui skirtą plotelį. Tiktai difuziniuose terminiuose spausdintuvuose spalvas galima tiesiogiai maišyti eelektriniu signalu ir gauti vaizdą, artimą spalvotajai fotografijai.

Iš spalvotų taškų sudarytas vaizdas bus geras tik tuomet, kai visų spalvų taškeliai bus tiksliai savo vietose ir plika akimi neatskiriami. Todėl spausdintuvų, spausdinančių vaisdą atskiromis spalvomis, popieriaus tiekimo ir spausdinimo mechanizmai turi būti labai tikslūs. Spalvotieji spausdintuvai ir jų eksploatacija yra brangūs.

ADATINIAI SPAUSDINTUVAI

Naudojama dryžuota trispalvė arba keturspalvė dažomoji juostelė. Atspausdinus vienos spalvos eilutę, spausdinimo galvutė grąžinama atgal, juostelė pakeliama tiek kad ties galvute būtų kita spalva, ir ta pati eilutė spausdinama dar kartą taip, kad naujai spausdinami taškai būtų šalia anksčiau atspausdintų ir tai tęsiasi tol, kol eilutėje atspausdinamos visos spalvos. Toks spausdintuvas dirba 4 kartus lėčiau, tiek pat kartų sumažėja jo skiriamoji geba, kadangi vienas vaizdo elementas susideda iš 4 spalvų taškų.

Adatiniai spausdintuvai spausdina blankiai ir tinka tik daugiaspalviams tekstams spausdinti.

RAŠALINIAI SPAUSDINTUVAI

Rašaliniuose spausdintuvuose yra keli purkštukai, tuo pat metu purškiantys skirtingų spalvų rašalą. Jiems nereikia kartoti tos pačios eilutės.Todėl jų galvutės pozicionavo mechanizmas gali būti paprastesnis, jie greičiau veikia ir yra pigesni. Brangus tik rašalas ir specialus popierius, kurio reikia, jei norime gauti fotografiją primenantį vaizdą.Jų skiriamoji geba yra iki 720×720 taškų colyje.

TERMININIAI SPAUSDINTUVAI

Naudojamos dvi spausdinimo technologijos: terminio (Thermal-transfer) ir difuzinio dažų perkėlimo (Dye-Diffusion).

Pirmuoju būdu pašildyti dažai ant popieriaus perkeliami nnuo specialios vienkartinės dažančiosios juostelės taškais. Dažančiojoje juostelėje sumaišyti su vašku skirtingų spalvų dažai yra išdėstyti siaurais dryžiais, nuosekliai vienas paskui kitą (C, M, Y ir K). Galima spausdinti po eilutę nejudinant popieriaus, kol pasukant juostelę bus atspausdintos visos spalvos, arba galima pirma atspausdinti visą puslapį viena spalva, po to kita ir taip toliau. Tai vaškiniai spausdintuvai.

Antruoju būdu dažai ant popieriaus perkeliami išgarinant ant juostelės esančius specialius dažus.Tam reikia maždaug 4000 C temperatūros. Parenkant temperatūrą ir kaitinimo trukmę, galima keisti išgarinamų dažų kiekį, o tuo pačiu ir spalvos sodrumą popieriuje. Šitaip gaunamas ne mozaikinis, o tolydus, artimas fotografijai vaizdas.Dažančioji juostelė susideda iš vienspalvių atkarpų(CMY-K), reikalingų vienam puslapiui nuspalvinti.Tai brangiausi spausdintuvai.

Termininiai spalvotieji spausdintuvai perduoda sodriausias spalvas, jie nuolat pinga, bet dažančioji juosta ir jiems skirtas popierius lieka brangūs.

LAZERINIAI SPAUSDINTUVAI

Dauguma spalvotųjų lazerinių spausdintuvų nuo nespalvotųjų skiriasi tuo, kad spalvotą vaizdą jie spausdina keturiais ciklais kiekviena spalva atskirai – pirmiausia viena spalva, paskui kita.Paprastame spausdintuve yra tik vienas būgnas. Kiekvieno ciklo metu būgnas yra valomas, jonizuojamas, į jį yra įrašomas atitinkamos spalvos vaizdas, po to jis padengiamas tos spalvos dažų milteliais. Kiekvienos spalvos vaizdas popieriuje yra fiksuojamas. Toks spausdintuvas dirba keturis kartus lėčiau negu nespalvotas.

Našiuose lazeriniuose spausdintuvuose yra keturi skirtingų spalvų spausdinimo įįrenginiai, per kuriuos pereina popierius. Atspausdintas spalvotas vaizdas primena fotonuotrauką. Lazeriniai spalvotieji spausdintuvai yra greitesni už rašalinius ir terminius, jų skiriamoji geba 300 taškų colyje.

Firma HEWLETT – PACKARD pradėjo gaminti lazerinį spausdintuvą (Colour Laserjet) su vienu būgnu, kuris padengiamas visų spalvų dažų milteliais. Ant popieriaus jie perkeliami vienu ciklu.

BRAIŽYTUVAI

Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato(A ir B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C ir D formatai) ir didelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai ir rastriniai braižytuvai.

Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jie braižo linijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.

Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būna elektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvai dažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimo galvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje.

Seniausiai ir plačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriose jų popierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam.Jie yra kompaktiški ir gali braižyti didelio formato brėžinius.Kituose popierius klojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas.Pieštukiniai braižytuvai yra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatų dokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia. Jie turi nuo 1 iki 10 pieštukų.Spalvos keičiamos pakeičiant pieštuką. Piešimo greitis –nuo 7,5 iki 80 cm/s. Adresuojamoji skiriamoji geba svyruoja tarp0,015 ir 0,1 mm. Pakartotino

braižymo tikslumas yra nuo 0,1 iki 0,2mm. Braižytuvuose naudojami 8,16 ir net 32 bitų mikroprocesoriai ir talpios buferinės atmintys. Panašiai veikia ir pjaustytuvai, tik juose vietoje pieštuko yra įtvirtintas specialus peiliukas.

Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrinta tam tikras popieriaus vietas, kad jos pritrauktų dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamąją gebą, veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikia specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.

Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arba įrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, oo dokumento pločio spindulių liniuote.Vienas spinduolis atitinka vieną tašką. Naudojamos ir šviesą komutuojančios skystųjų kristalų liniuotės.

Teksto spausdinimas

PK spausdintuvai spausdina tekstą, specialius grafinius simbolius ir grafinius vaizdus. Teksto grafinių simbolių spausdinimą PK valdo, siųsdamas spausdintuvui ne simbolio formos aprašymą, o ASCII (American Standart Code For Information Interchange) simbolių lentelė kodus.Visą ASCII lentelę sudar 256 simboliai . Kiekvieno simbolio kodo ilgis yra 8 bitai, nes juo galima perduoti 28 =256 skirtingas kombinacijas . Kodai nuo 33 iki 127 visuomet atitinka tuos pačius simbolius. Pavyzdžiui , raidė “A” perduodama dvejetainiu kodu “01000001”, nes jos eilės numeris lentelėje yra 65. Kitus kodus atitinkantys simboliai įvairuos

Spausdintuvuose gali skirtis ir yra naudojami grafiniams , įvairių kalbų ar kitokiems specifiniams simbolia – ms užkoduoti. Sparčiai pplintant PK po visą pasaulį, 256vietų lentelėje nebetelpa visų vartotojų kalbų specifiniai simboliai, todėl ją ruošiamasi pakeisti suderinama 65536 vietų UNICODE lentele, kurioje telpa ne tik visų tautų rašto ženklai, bet ir daugybė specifinių simbolių.

Kiekviename spausdintuve yra ROM SU plačiausiai vartojamų šriftų simbolių etalonų rinkini- niais. Į juos galima įdėti papildomus ROM su kitų šriftų rinkiniais. Be to į spausdintuvo RAM galima įkrauti savo šriftus iš PK , pvz. lirtuviškas raides.Spausdintuvas gali spausdinti kelias šrifto modifikacijas, pvz. standartinį, pastorintą, pasvirusįį,pabraugtą sumažintą, pakęltą , nuleista.

Spausdintuve esanti RAM ne tik sudaro sąlygas naudotis savais simboliais, bet ir leidžia PK, įrašius į ją informacija, tęsti darbą, nelaukiant kol ši informacija bus atspausdinta. Spausdintuvai turi nuo kelių Kbaitų iki kelių Mbaitų talpos RAM.

Spausdintuvai skirstomi įį dvi stambias grupes: kontaktinius ( tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinio spausdintuvo priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių – rašaliniai ir lazeriniai.

Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t. y.tam tikras mechanizmas per dažančią juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką. Kai kurie spausdintuvai juostelės neturi, tuomet jais spausdinamaant specialaus popieriaus, kuris, veikiamas temperatūros, keičia spalvą.

Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidalo plaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jame kokybišką raidės antspaudą.

MONITORIAI

Visiems AK vartotojams jau kurį laiką bbuvo žadėta pateikti monitorių su visiškai plokščiais ekranais. Elektronų spindulio valdymo technologijos patobulėjo tiek, kad dabar gamintojos gali net ir visiškai plokščiame paviršiuje taisyklingai sudėlioti vaizdo taškus.

Kadangi iš spindulių patrankos įprastiniuose CRT (cathode ray tube) monitoriuose elektronai sklinda lygiai taip, kaip ir kita šviesa, tai natūraliai jų projektavimui geriausiai tinka vertikaliai ir horizontaliai gaubti paviršiai. Kuo didesnė vaizdo įstrižainė, tuo gaubtesnis būtų ekrano stiklas. Bėda tik, kad žmogui toks gaubtas paviršius yra nepatogus. Esame pripratę prie atvaizdų popieriuje su lygiu paviršiumi. Be to, plokščias ekranas turi daug mažesnį aplinkinės šviesos atspindį, kuris gali trukdyti dirbti.

Prieš gerą penketą metų ėmė sparčiai plisti monitoriai su vertikaliai plokščiu ekranu. Ilgainiui jie tapo norma, nes vaizdas juose buvo taisyklingesnis, lengviau matomas. Visiškai plokštiems monitoriams prireikė dar keleto konstrukcinių patobulinimų. Ne taip jau paprasta paruošti ekrano tinklelį ir trijų spalvų spindulių patrankas taip, kad vaizdas būtų neiškraipytas nei ekrano centre, nei jo kraštuose. Juk plokščiame ekrane beveik į kiekvieną jo tašką elektronai keliauja skirtingą nuotolį ir laiką.

Pirmieji monitoriai su visiškai plokščiais ekranais į NK laboratoriją atkeliavo beveik tuo pačiu metu iš trijų skirtingų bendrovių. „Samsung SyncMaster 700IFT“ testams pateikė bendrovė „Labas“, „CTX Professional PR 711F“ gavome iš „Lintec Baltica“, o „MAG Innovision 796FD“ – iš bbendrovės „Acme kompiuterių komponentai“.

Visi trys monitoriai turi 17 colių ekrano įstrižainę ir, žinoma, yra visiškai plokšti. Padėję liniuotę ant jų ekrano apsuktume ją ratu ir nė vienoje vietoje ji nepakiltų nuo ekrano paviršiaus. Lygi plokštuma ir specialios dangos beveik visiškai pašalina aplinkinės šviesos atspindžius.

Žinodami, kaip nelengva sukurti tolygiai ryškų vaizdą visiškai plokščiame ekrane, ypatingą dėmesį skyrėme vaizdo geometrijos tikslumui ir ryškumo palyginimui ekrano centre ir keturiuose jo kampuose. Šiuo aspektu visiškai be priekaištų buvo tik „MAG Innovision“ monitorius, nors defektai kituose monitoriuose buvo labai nežymūs, tad darbui neturėtų trukdyti. CTX vaizdo geometrija buvo puiki, tačiau vaizdo ryškumas (spindulių fokusas) viršutiniame dešiniajame ekrano krašte buvo prastesnis nei kitur. Kiek sudėtingiau sekėsi lyginti testų tinklelį „SyncMaster“ ekrane. Vienas iš „DisplayMate“ programos bandymų vaizdo apskritimų taip ir liko šiek tiek netaisyklingas, o kitas turėjo kiek „išblukusį“ ryškumą.

Kita vertus, „Samsung“ monitorius turėjo bene geriausią spalvų sklaidą ir ryškumo diapazoną. Jo ekrane be vargo atskyrėme visus pustonius nuo tamsiausių iki šviesiausių. Subjektyviai vertinant, „SyncMaster“ spalvų ir vaizdo kokybė buvo labai gera. Tiesa, visiškai baltame fone pastebėjome melsvų dėmių kairėje ekrano dalyje.

Naujame modelyje „Samsung“ patobulino monitoriaus parametrų valdymą – dabar jis yra daug patogesnis. Valdomų parametrų yra daug – nuo spalvų temperatūros ir muaro raštų naikinimo iiki pačių įvairiausių vaizdo geometrijos dalykų. Muaro raštų naikinimu neteko pasinaudoti, nes „SyncMaster“ monitoriuje jokių tokio tipo defektų nebuvo.

Įdomu tai, kad „Samsung“ siūlo 1280×1024 standartinę gebą. Tai kiek daugiau, nei naudojama daugumoje dabartinių 17 colių įstrižainės monitorių (paprastai 1024×768 arba 1152×864). Didesnės gebos vaizdas „SyncMaster“ ekrane kuriamas 85 kartus per sekundę, tad jokie mirgėjimai nepastebimi – nebent vaizdas vartotojui pasirodytų per smulkus.

Beje, 1280×1024 geba, matyt, bus naujas visiškai plokščių 17 colių įstrižainės monitorių standartas. Lygiai tokią gebą siūlo ir CTX, ir „MAG Innovision“ modeliai. Visi jie šiuo režimu naudoja 85 Hz vertikalios skleistinės dažnį.

Monitoriai panašūs ir daugeliu kitų techninių aspektų – videosignalo, skleistinės dažniu, net dydžiu ir svoriu. Iš trijų bandytų laboratorijoje CTX modelis skyrėsi tuo, kad turėjo USB šakotuvą. Šiandien dviejų USB jungčių naujuose asmeniniuose kompiuteriuose dar užtenka, bet daugėjant USB įrenginių jų gali greit pritrūkti. Jei prie savo kompiuterio norite prijungti USB skenerį, spausdintuvą ir, tarkime, dar skaitmeninį fotoaparatą ar USB modemą, CTX sprendimas yra labai geras. Tiesa, daugelis monitorių gamintojų ir pardavėjų gali USB šakotuvą parduoti jums už papildomą kainą.

„CTX Professional PR 711F“ turėjo labai gerą vaizdo geometriją. Kraštinės buvo nepriekaištingai lygios, tik vaizdo ryškumas viršutiniame dešiniajame kampe buvo kiek mažesnis. Pilnas spalvų sprektras

monitoriaus ekrane matomas tik tuomet, kai kontrasto reikšmė yra 100, o ryškumo (brightness) – 18 (šimto balų skalėje). Padidinus ryškumą ima pilkėti juodas fonas.

„PR 711F“ turi gerą pustonių sklaidą, tačiau ne tokią puikią kaip „Samsung“ modelis. Kai kuriose gebose pastebimi vertikalūs muaro raštai, kuriuos galima panaikinti. Vaizdo valdymo galimybės yra didelės, kaip ir dera profesionalams skirtame monitoriuje, tik pats valdymas iš trijų apžvelgiamų monitorių CTX modelyje buvo pats kebliausias.

Patogiausia parametrus valdyti MAG monitoriuje. Jau nebe pirmus metus „Technitron“ ir kitų sserijų modeliai gaminami su universaliu JAG reguliavimo ratuku, kuriuo naudotis vienas malonumas: spustelėjimu perjungiami parametrai, o sukinėjimu – jų reikšmės. Be to, naujasis 796FD turi kelis papildomus mygtukus, kuriais galima kiek padidinti, paryškinti ar patamsinti ekrano vaizdą.

„MAG Technitron 796FD“ pasižymi puikia vaizdo geometrija, labai gera spalvų ir pustonių sklaida. Vienintelis pastebimas defektas – nedideli muaro raštai pilkame fone, kurių taip ir nepavyko iki galo panaikinti. Kita vertus, šis monitorius geriausiai iš visų trijų atkuria pilną spalvų ir pilkų pustonių gamą. VVisame ekrano plote spindulių fokusavimas yra labai geras, nė vienas segmentas nėra išskydęs ar iškreiptas.

Vaizdo kokybės pirmąją vietą skirtumėme MAG monitoriui, nors ir „Samsung“, ir CTX nedaug nuo jo teatsilieka. Skirtumai tampa ryškesni, kai į bendros vertės lygtį įtraukiame kitus ddalykus ir svarbiausiąjį jų – kainą. Palyginus kainas paaiškėja, kad „MAG Technitron 796FD“ yra tikrai neprilygstamas: ne tik geriausia vaizdo kokybė, bet šis monitorius yra ir mažiausias, lengviausias bei pigiausias. Dėl labai geros spalvų ir vaizdo kokybės jis puikiai tinka profesionalams, o dėl nedidelės kainos – ir eiliniams verslo ar namų kompiuteriams.

Prie CTX monitoriaus vertės prisideda ir USB šakotuvas. Tad šio ir MAG monitoriaus kainos yra labai panašios. Apskritai „CTX Professional PR 711F“ yra vertas populiarios CTX monitorių šeimos narys. Jei norite, kad jūsų monitorius būtų visiškai paruoštas USB periferinių įrenginių naudojimui, tai tikrai galite rinktis „PR 711F“ – jis vienintelis toks išbandytas NK laboratorijoje.

„Samsung SyncMaster 700IFT“ yra pats brangiausias iš trijulės. Jis, beje, yra ir pats kokybiškiausias iš visų iiki šiol testuotų „Samsung“ monitorių. Patobulintas valdymas ir puikus šio modelio kuriamo vaizdo ryškumas yra svarbūs privalumai. Jei artimiausiu metu pastebėsite kur šį modelį už mažesnę kainą, galite nedvejodami jį įsigyti.

Skaneriai

Du nauji HP skeneriai.

Kovo pradžioje „Hewlett-Packard“ pristatė Lietuvos rinkai keletą naujų produktų, du kurių yra patobulinti verslo skeneriai. „ScanJet 4200C“ yra pigesnis ir paprastesnis modelis, o „ScanJet 5300C“ turi didesnę optinę gebą ir daugiau galimybių. Abu skeneriai prie kompiuterio jungiami per USB jungtį, tačiau „ScanJet 5300C“ gali būti jungiamas ir pper tradicinę lygiagrečiąją jungtį.

„ScanJet 4200C“ yra kompaktiškas stacionarus įrenginys, galintis skenuoti A4 formato ar mažesnius originalus 36 bitų spalvomis. Šis skeneris turi 600 taškų colyje (tc) gebą, kuri programiškai gali būti didinama iki 9600 tc. Pagrindinis skiriamasis „ScanJet 4200C“ bruožas – trys dideli mygtukai priekinėje įrenginio korpuso dalyje. Jie yra skirti originalo skenavimui, kopijavimui ir išsiuntimui elektroniniu paštu. Pastarosioms dviems galimybėms būtina papildoma įranga: spausdintuvas ir interneto jungtis.

Nors skeneris yra jungiamas per USB, jo parengimas darbui nėra toks paprastas, kaip atrodytų iš pridedamo plakato su instrukcijomis. Pavyzdžiui, mums teko perkrauti kompiuterį, nors instrukcijose taip neparašyta. Be to, standartinio programinės įrangos įdiegimo procedūra neįrašė į kompiuterį TWAIN tvarkyklių, kurios reikalingos skenuojant iš taikomųjų programų: „Adobe Photoshop“ ir kt. Kita vertus, pridedama programa „HP Precision Scan LT“ yra patogi naudoti, o iš jos nuskenuotą vaizdą galima persiųsti į „Photoshop“ ar kitas programas.

Tinkamai sukonfigūravus skenerį iš tiesų galima naudotis trimis paprastais mygtukais jo korpuse. Kopijavimo mygtukas paleidžia skenavimo procesą ir nuskenuotą originalą atspausdina spausdintuvu. Lygiai taip paprastai galima nuskenuoti ir prie elektroninio pašto žinutės prisegti kokį dokumentą ar paveikslėlį. Skenavimo programa pati stengiasi parinkti režimus, kad failai būtų nelabai dideli ir nekliudytų juos siųsti internetu.

Spalvotą nuotrauką „ScanJet 4200C“ skenavo 26 sekundes, o A4 fformato nespalvotą dokumentą – 24 sekundes (tik skenavimo laikas, be apdorojimo ar persiuntimo kitoms programoms). Taigi skenerio sparta nėra labai didelė, tačiau pakankama.

„ScanJet 4200C“ yra palyginti nebrangus – jis kainuoja 625 Lt su PVM. Žinoma, yra ir pigesnių skenerių, tačiau pagrindiniais „Hewlett-Packard“ modelio privalumais laikytinas patogumas naudoti, integravimas su elektroniniu paštu ir spausdintuvu bei tai, kad nuo šiol „Hewlett-Packard“ produktų vartotojai galės pasinaudoti nemokama technine pagalba (žr. atskirą teksto dėželę).

Kitas „ScanJet“ modelis yra skirtas reiklesniam vartotojui. Jo optinė geba yra keturis kartus didesnė ir siekia 1200 tc. Be to, prie „ScanJet 5300C“ modelio galima prijungti papildomą automatinio popieriaus padavimo modulį, kuris pravers skenuojantiems daugybę standartinio formato dokumentų. Šis skeneris gali naudoti ir priedą skaidrėms, bet be apšvietimo, t.y. pasyvų.

„ScanJet 5300C“, kaip ir „ScanJet 4200C“, turi kelis mygtukus korpuso priekyje, tik šiame modelyje jų yra keturi: skenavimui, kopijavimui, siuntimui elektroniniu paštu ir siuntimui faksograma. Žinoma, faksui taip pat reikalingas modemas.

Skenavimas 300 tc geba buvo kiek lėtesnis nei su „ScanJet 4200C“: spalvotai nuotraukai prireikė 35 sekundžių, o puslapiui teksto – 40 sekundžių. Tai yra tik skenavimo laikas, neįskaičiuojant vaizdo perdavimo į „Adobe Photoshop“, o tai savo ruožtu gali trukti iki 10 sekundžių. Tiesa, „ScanJet 5300C“ skenavimo kokybė buvo geresnė nei „ScanJet 4200C“. SSprendžiant iš histogramos brangesnis modelis geriau sugeba išskirti tamsius pustonius.

Lyginant abu skenerius, „ScanJet 4200C“ atrodo patrauklesnis. Jis yra bemaž dvigubai pigesnis („ScanJet 5300C“ kainuoja 1147 Lt su PVM), 300 tc geba jis skenuoja sparčiau. Jis negali tiesiogiai siųsti dokumentų faksu, bet gali elektroniniu paštu, o tai, ko gero, yra dar svarbiau. „ScanJet 5300C“ turėtų įsigyti tie, kam reikia didesnio skenavimo ploto, didesnės gebos ir galbūt besiruošiantys kada nors automatizuoti dokumentų skanavimą.

Naudota literatūra

1B.Burgis A.Kulikauskas.”Kompiuterija” “Naujasis lankas” 2000

2. R.Uiljamsas K.Maklynas”Kompiuteriai mokyklose”, “Šviesa” 1989

3. V.Dagienė”Informatikos pradmenys” I ir III dalys, Vilnius, 1998

4. R.Ališauskas, A.Balvočius ir kt.,”Informatikos skaitiniai” “Šviesa”,1996

5. B.Starkus”Personalinis kompiuteris”,”Smaltija”, 1995

6.Žurnalai “Kompiuterija”

7. N.Krikščiūnienė,”Vieno kompiuterio panaudojimas mokykloje”,”Eugrimas”,