Įvesties įrenginiai

Turinys

Įvadas 3

Klaviatūra 4

Pelė 5

Pieštukas 7

Sensoriniai ekranai 8

Sensorinių ekranų panaudojimas 8

Grafinė lenta 8

Skeneriai (skaitytuvas) 9

Išvados 12

Literatūra 13Įvadas

Kompiuteris – tai elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Kompiuterį sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė.

Kompiuterio techninė įranga skirstoma į keturias grupes: įvedimo, išvedimo, saugojimo ir apdorojimo.

Įvesties įrenginiais žmogus perduoda informaciją kompiuteriui, o išvesties įrenginiais – kompiuteris pateikia apdorotą informaciją žmogui. Įvesties ir išvesties įrenginių yra daug ir įvairių, jie nuolat tobulinami, atsiranda naujų. Aptarsime dažniausia naudojamus: klaviatūrą, pelę, skaitytuvą ir kelis įdomesnius ir rečiau naudojamus įvesties įrenginius.

Šitame ddarbe plačiau apžvelgsime įvedimo techninę įrangą.Klaviatūra

Klaviatūra – tai pagrindinis įvesties įrenginys, skirtas raidėms, skaitmenims ir kitokiems ženklams įvesti į kompiuterį bei jam valdyti.

Klaviatūra turi analogą – rašomąją mašinėlę, tačiau pirmoji pranašesnė, nes turi daugiau papildomų klavišų. Klavišai skirstomi į kelias grupes:

• Teksto rašymo klavišai;

• Funkciniai klavišai;

• Papildomi skaičių ir keturių aritmetinių veiksmų klavišai;

• Žymeklio valdymo klavišai;

• Valdymo klavišai

Smulkiau:

1. Teksto rašymo klavišai – panašus į spausdinimo mašinėlės klavišus. Didžiosios raidės gaunamos spustelėjus klavišą arba kartu su raidės klavišu laikomas paspaustas klavišas. Tokiu pat būdu surenkami simboliai, pažymėti kklavišų viršutinėje dalyje. Lietuviškos raidės dažniausiai būna išdėstytos vietoje skaičių viršutinėje klavišų eilutėje. Išdėstymas parenkamas įdiegus papildomą programą, pritaikančią kompiuterio operacinę sistemą Lietuvai. Lietuviški simboliai gaunami spustelėjus kartu + klavišus kairėje klaviatūros pusėje arba pasirinkus lietuvišką klaviatūros išdėstymo variantą dešiniame aapatiniame ekrano kampe (sistemos dėkle). Pastraipa užbaigiama paspaudžiant klavišą , o tarpas tarp žodžių atsiranda, paspaudus tarpo klavišą.

2. Funkciniai klavišai – . . Jie yra programuojami ir atlieka tam tikras programų komandas.

3. Papildomi skaičių ir keturių aritmetinių veiksmų klavišai. Kai dega indikatorius NumLock, galima surinkinėti skaitmenis, o kai nedega NumLock – šie klavišai valdys žymeklį. Sudėties veiksmas žymimas „+“, atimties – „-„, dalybos – „/“, daugybos – „*“.

4. Žymeklio valdymo klavišai. Rodyklėmis pažymėti klavišai perkelia žymeklį nurodytomis kryptimis. Klavišas perstumia žymeklį į eilutės pradžią, – į eilutės pabaigą, o ir – per puslapį žemyn ar aukštyn. Klavišas leidžia keisti įterpimo arba rašymo virš jau parašyto teksto režimus, trina simbolį už žymeklio, o trina simbolį, esanti žymeklio kairėje. Klavišas perkelia žymeklį įį dešinę pasirinktu tabuliacijos atstumu.

5. Valdymo klavišai. Klavišas skirtas grįžti į prieš tai buvusią padėtį, nutraukti pradėtą veiksmą ar panaikinti komandą, – pasirinktą ar parašytą komandą vykdyti, o – sustabdo procesoriaus darbą iki kito klavišo paspaudimo. Paspaudus , galima ekrano turinį atspausdinti arba įsiminti operatyvioje atmintyje. Klavišas nurodo, ar žymeklio valdymo klavišais bus stumdomas tekstas fiksuotame ekrano rėmelyje, ar tekstas bus fiksuojamas ir stumdomas ekrano rėmelis. Klavišai , ir praplečia kitų klavišų funkcijas. 104 klavišų klaviatūra turi tris papildomus klavišus, ppritaikytus darbui Windows 95/98/2000/XP aplinkoje.

Reklaminiuose bukletuose informacija apie klaviatūras pateikiama būna šitaip:

• 1 pavyzdys. „Chicony KB-9810BL: pažymėtos lietuviškos raidės, PS2 sąsaja“ (2).

• 2 pavyzdys. „Chicony KB-0419 S/B: pažymėtos lietuviškos raidės, 18 greito valdymo mygtukų, PS2 sąsaja“ (2).

Paprastai dar pateikiama ir vaizdinė informacija.Pelė

Svarbus įvesties įrenginys – pelė. Ji su kompiuteriu sujungta plonu laidu, primenančiu tikros pelės uodegą. Pelės viduje – rutuliukas. Stumdant pelę, tas rutuliukas sukioja vienas kitam statmenus ritinėlius, kurių galuose įtaisyti diskeliai su plyšiais. Vienoje diskelio pusėje – spinduolis, o kitoje – fotoelementas . Sukantis diskeliui, spinduolio skleidžiama šviesa pro plyšelius pasieka fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis bei pelės nueitas kelias. Rutuliuko judėjimas susietas su žymekliu ekrane. Paspaudus pelės klavišą, perduodamas kompiuteriui nurodytas veiksmas. Pelės analogas – valdymo rutulys. Jis sukiojamas pirštais. Šiuo metu pirmąsias vietas pagal naudojimą jau užima optinės pelės, kurios daug patogesnės ir našesnės. Šiuolaikinės pelės turi ratuką viršuje, kurio pagalba verčiami puslapiai ekrane ir atliekami kiti veiksmai, palengvinantys naršymą ir darbą internete.

Pelės valdymas

Stumdant pelę stalu (arba, geriau, specialaus padėklo paviršiumi), ekrane juda pelės žymiklis. Žymiklis parodo, virš kokio elemento ekrane yra kompiuterio valdymo įrankis – pelė. Pelę naudojame programoms, langams valdyti, rinkmenoms, tekstui tvarkyti ir pan.

Kairysis pelės klavišas veikia taip:

• Spragtelėjus ekrane atvaizduotą mygtuką aar meniu punktą, vykdoma su tuo mygtuku (meniu punktu) susieta komanda;

• Spragtelėjus piktogramą (ženkliuką) (angl. icon), ja vaizduojamas objektas išrenkamas (angl. select) ir ekrane rodomas išryškintai;

• Sparčiai dukart spragtelėjus piktogramą, tas objektas atveriamas arba paleidžiama su juo susieta programa.

Dešinysis pelės klavišas atveria parankinį (vietinį, kontekstinį) objekto meniu. Atverto parankinio meniu komandos parenkamos spaudžiant dešinįjį arba kairįjį pelės klavišą.

Pelės žymiklį užvedus ant kokio nors objekto ir, laikant nuspaustą pelės klavišą, šį objektą galima pertempti į kitą vietą. Kai objektas kairiuoju pelės klavišu pertempiamas toje pačioje laikmenoje (diske arba diskelyje), jis bus perkeliamas, o iš vienos laikmenos į kitą, – kopijuojamas.

• 1 pavyzdys. Pelės žymiklį nustatykite ties darbalaukyje esančia piktograma Mano kompiuteris (My Computer) ir spragtelėkite ją kairiuoju klavišu. Ši piktograma tampa išrinkta ir vaizduojama paryškintai.

• 2 pavyzdys. Atverkite programą Mano kompiuteris (My Computer). Tam reikės šios programos piktogramą dukart spragtelėti kairiuoju pelės klavišu.

• 3 pavyzdys. Spragtelėję dešiniuoju pelės klavišu piktogramą Mano kompiuteris (My Computer), atverkite šio objekto parankinį meniu (užversite spragtelėję tuščią darbalaukio vietą).

• 4 pavyzdys. Prispaudę kairiuoju pelės klavišu, pertempkite šiukšlinės piktogramą į kitą darbalaukio vietą.

Reklaminiuose bukletuose informacija apie peles pateikiama būna šitaip:

• 1 pavyzdys. „A4Tech OP-20: 800 taškų colyje optinis daviklis, įgaubtas 13 mm pločio ratukas, PS2 ir USB sąsajos“ (2).

• 2 pavyzdys. „A4Tech SWOP-80: 800 taškų ccolyje optinis daviklis, 8 programuojami mygtukai, PS2 ir USB sąsajos“ (2).

Yra daug ir kitų įvesties įrenginių – svirtis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas. Jie esti brangūs, be to jiems reikia specialios programinės įrangos, todėl nėra itin populiarūs.Pieštukas

Šviesos pieštukas turi reaguoti į silpną ekrano švytėjimą, atsirandantį prabėgant elektronų spinduliui, nes vaizdas piešiamas tamsiame ekrane. Pieštuko skiriamoji geba turi atitikti ekrano skiriamąją gebą, todėl jame yra optinė sistema. Dirbant pieštukas priglaudžiamas prie ekrano. Stiprintuvas sustiprintas fotoelemento signalas per nuoseklų interfeisą yra perduodamas kompiuteriui ir įrašomas į atitinkamą vaizdo atminties (vRAM) ląstelę. Pieštuke yra valdymo mygtukas, kuriuo jis įjungiamas arba išjungiamas.

Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atliekamos funkcijos. Vaizdas PK displėjuje gaunamas “perkialiant” jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintyje yra sinchronizuotas, todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronų spinduliu, pasiunčiamas į atminties ląstelę, atitinkančią pieštuku nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas “piešia”, “trina” vaizdą ekrane, į atmintį bus įrašytas 1 arba 0, kartu atitinkamai ekrane atsiras baltas arba juodas taškas. Pieštukas pasižymi gera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie vertikalaus ekrano, vargina operatorių.Sensoriniai ekranai

Sensorinis ekranas reaguoja į prisilietimus specialiu pieštuku arba net pirštu, todėl PK galima valdyti tiesiog per ekrane matomą meniu

arba rašyti jame komandas.

Naudojami keli būdai pieštuko padėčiai sensoriniame ekrane nustatyti:

• elektromagnetinis (grafinė lenta);

• ultragarsinis, kai ekrano paviršiumi skleidžiamos aukštojo dažnio akustinės bangos, kurių iškraipymai, paspaudus pieštuku tam tikrą ekrano vietą, panaudojami pieštuko koordinatėms ir spaudimo jėgai nustatyti;

• srovių matavimo, kai srovių , tekančių per ekrano kampus, nevienodumas panaudojamas pieštuko koordinatei nustatyti. Srovės šaltinis – pieštukas gali būti kabeliu sujungtas su PK. Tada priglaudus jį prie laidaus ekrano, per ekrano kontaktus, esančius arčiau pieštuko, prateka didesnė srovė. Panašus rezultatas gaunamas ir nnaudojant su PK nesujungtą pieštuką; spaudžiant jį prie ekrano, sumažėja varža tarp dviejų laidžių ekrano sluoksnių ir toje vietoje prateka srovė.

Šiuolaikinį pirštu valdomą sensorinį displėjaus ekraną sudaro skaidri daugiasluoksnė danga (detektorius), valdiklis ir valdymo programa. Ekraną dengia labai plonas, skaidrus, trapus, laidus indžio oksido ir alavo sluoksnis, virš kurio yra apsauginis labai plono stiklo sluoksnis. Į laidžiojo sluoksnio kampus valdiklis paduoda kintamąją įtampą ir matuoja per juos tekančią srovę. Palietus ekraną pirštu, per kontaktus, esančius arčiau lietimosi taško, prateka šiek ttiek didesnė srovė. Pagal srovių nesimetriškumą valdiklis apskaičiuoja lietimo taško koordinates ir perduoda jas kompiuteriui.

Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiais nešiojamaisiais ar kišeniniais PK, bet ir įvairiose viešose informacijos sistemose. Pavyzdžiui, keleivis aerouoste, priėjęs prie tokio ekrano iir palietęs atitinkamus užrašus, gali labai paprastai jį dominančią informaciją. Tai daug patogiau negu naudotis klaviatūra.Sensorinių ekranų panaudojimas

Grafinė lenta

Ji naudojama tiksliems grafikos darbams. Grafinė lenta yra displėjaus ekrano antrininikė. Joje galima piešti specialiu pieštuku arba speciale pelyte, o vaizdas matomas ekrane. Lentoje piešti gerokai patogiau negu vertikaliame ekrane.

Po elektromagnetinės lentos paviršiumi yra tankus laidų tinklelis (dešimtys laidų milimetre), reaguojantis į pieštuko skleidžiamą elektromagnetinį lauką arba į lauko pokytį, kurį sukelia pieštukas. Lentos valdiklis nustato pieštuko padėties koordinates ir perduoda jas į PK.

Lentos skiriamoji geba yra nuo 4 ik10 kartų mažesnė už atstumą tarp laidininkų ir svyruoja nuo 0,1 ik 0,25 mm. Ji priklauso ne tik nuo lentos ir pieštuko konstrukcijos, bet ir nuo pieštuko vertikalumo, nes, palenkus pieštuką, pasikeičia jjame esančio signalų siųstuvo padėtis laidų tinklelio atžvilgiu.

Mažiausios lentos atitinka A6 formatą (21×29,7 cm), o didžiausios – aštuonis kartus didesnį A0 formatą.

Šiuolaikinės lentos reaguoja į pieštuko prispaudimą ir piešti jose galima kaip popieriuje. Kuo stipriau pieštukas spaudžiamas, tuo storesnę liniją jis piešia. Pieštukai skiria 256 – 512 prispaudimo lygių.

Braižant vietoje pieštuko naudojamas įrankis, panašus į pelytę su langeliu, turinčiu žymą padėčiai tiksliai nustatyti.

Lentos būna standžios ir lanksčios. Yra ir skaidrių lentų. Lenta su PK sujungiama kabeliu arba infraraudonaisiais spinduliais.Skeneriai (skaitytuvas)

Skaitytuvas – įrenginys, perkeliantis vaizdą iš popieriaus į kompiuterį. Jo veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu į kompiuterio atmintinę, naudojantis stipriai apšviesto dokumento atspindėta ir fotoelementų surinkta šviesa.

Skaitytuvų esti įvairių, dažniausiai skiriamos dvi grupės: staliniai ir rankiniai. Staliniai panašūs į kopijavimo aparatus: kopijuojamas dokumentas dedamas į jų vidų ant stiklo, t.y. staliniuose skaitytuvuose dokumentas gali būti paduodamas skaityti būgnu; tuomet skaitymo mechanizmas nejuda. Plokštieji skaitytuvai primena kopijavimo aparatą; juose dokumentas padedamas ant stiklo. Dokumentą skaito po juo judantis optinis elektrinis keitiklis. Yra skaitytuvų, kurių vaizdo kamera yra pakeliama virš dokumento. Jų optinė skiriamoji geba yra nuo 300×300 iki 600×1200 taškų colyje ir nuo 256 iki 1024 pilkumo lygių. Rankiniu skaitytuvų braukiamas kopijuojamų dokumentų paviršius. Skaitytuvai būna spalviniai ir nespalviniai. Skaitytuvų kokybė priklauso nuo gebėjimo skirti taškus.

Didesnė skiriamoji geba yra gaunama programa apskaičiuojant ir įterpiant papildomus taškus tarp realiai nuskaitytų. Juose yra baltosios šviesos šaltinis, optinė sistema, suskaidanti pirminį vaizdą į raudoną, mėlyną ir žalią vaizdus, ir fotoimtuvas, atskirai priimantis kiekvieną šių vaizdų. Spalvotąjį vaizdą galima išskaidyti nuosekliai – keičiant raudoną (R), žalią (G) ir mėlyną (B) filtrus, arba lygiagrečiai – prieš fotoimtuvus įtaisant pusskaidrių veidrodžių sistemą ir R, G, B filtrus

Įvestieji vaizdai gali būti tiesiogiai naudojami kompiuterizuotai leidybai arba tam tikru bbūdu apdorojami ar analizuojami, pvz., naudojant atpažinimo programas (OCR – Optical Character Recognition), tekstai gali būti automatiškai perskaitomi. Visi skaitytuvai turi šviesos šaltinį ir fotoimtuvą, kartais – vaizdo kamerą su CCD (Charge Coupled Device) fotoliniuote arba matrica. Skaitytuvai vaizdą diskretizuoja (sudalija) ir kvantuoja (fiksuoja pilkumo lygių skaičių).

Rankiniai skeneriai atsirado 1987 m. Rankiniai skeneriai patogūs tik mažo formato dokumentams epizodiškai skaityti. Veidrodis ir optinė sistema gautąjį vaizdą projektuoja į fotoelementų liniuotę. Skaitant dokumentą, skeneris ranka traukiamas statmenai ritiniui, kuris, sukdamas diskelį, moduliuoja spinduolio šviesos srautą.

Skenerio charakteristikos

• Optinė geba

• Atpažįstamų spalvų kiekis

• Dinaminis diapazonas

• Programinė įranga

• Skenavimo greitis

Įsigyjant skaitytuvą mes žiūrėsime į jo galimybės. Trumpai jos būtų pateikiamos taip:

• 1 pavyzdys. „Canon CanoScan LiDE 25: CIS, 1200X2400 dpi, 48/24 bitų, USB sąsaja, 3 greito valdymo mygtukai“ (2).

• 2 pavyzdys. „Mustek BearPaw 2448CS Plus, CCD, 1200X2400 dpi, 48 bitų, USB 2.0, penki greito valdymo mygtukai“ (2).

• 3 pavyzdys. „Mustek Scanexpress 1248UB, CIS, 600X1200 dpi, 48 bitų, maitinamas USB sąsaja“ (2).

Paaiškinimas: pvz., užrašas 1200X2400 dpi reiškia optinę skiriamąją gebą; 48 bitai – vidinį ir išorinį taško kodavimą.

Plačiai aprašomo skaitytuvo pavyzdys:

„ „Canon CanoScan LiDE 25“ – nebrangus CIS technologijos skaitytuvas, skirtas įprastoms biuro užduotims atlikti. Šio įtaiso techniniai duomenys beveik nesiskiria nuo „LiDE 60“: optinė skiriamoji geba – 1200X2400 taškų ccolyje, vidinis taško kodavimas – 48 bitai, išorinis – 24 bitai, skaitymo plotas – 216X297 mm. Prie kompiuterio „LiDE 25“ jungiamas USB 1.1 sąsaja („LiDE 60“ jungiamas USB 2.0 sąsaja). Didžiausi mūsų pastebėti išoriniai šių plokščiųjų skaitytuvų skirtumai: skirtingos dangčių spalvos („LiDE 25“ – tamsiai pilkos, o „LiDE 60“ – sidabrinės spalvos), nevienodas greito valdymo mygtukų skaičius („LiDE 25“ įrengti trys, o „LiDE 60“ – keturi greito valdymo mygtukai) ir skirtingas korpusų storis („LiDE 25“ – 35 mm storio, „LiDE 60“ – 40 mm). Kaip ir „LiDE 60“, „Canon CanoScan LiDE 25“ skaitytuvas maitinamas USB sąsaja (nereikalingas išorinis maitinimo šaltinis), jame įrengta žurnalams ir knygoms skaityti skirta skaitymo dangčio sąvara. Abiejų skaitytuvų komplek.tus sudaro tokios pat taikomosios programos.“ („Kompiuterija PC WORLD“, 2005 m. rugsėjis Nr. 97, 14 psl.)

Pastaba. Eiliniam vartotojui išsamus aprašymas gali nieko daugiau nepasakyti nei trumpas ir lakoniškas. Jei vartotojas visiškai nesidomi skaitytuvais, tai nesigaudys tarp kažkokių skaičių, kurie jam ir tereiškia skaičius. Rinkdamiesi skaitytuvą jie bus linkę pasikonsultuoti arba oreantuosis į kainą.Išvados

Darbe buvo aprašyti geriausiai žinomi įvesties įrenginiai. Šiais laikais informacinės technologijos labai sparčiai lekia į priekį ir tikrai yra sunku žingsnis į žingsnį sekti visas naujoves. Vis tik populiariausi įrengimai nėra išstumiami ir naudojami lig

šiolei, nebent tik labiau patobulinti nei prieš 10 ar daugiau metų. Susigaudyti tikrai yra sunku, tačiau domintis palaipsniui tampa aišku kokį skaitytuvą pasirinkti, kad jis pateisintų visus mūsų keliamus reikalavimus, kokia pelę įsigyti, kad būtų patogu dirbti ir pan.Literatūra

1. Kauno technologijos universitetas. “Informatika” I dalis, ketvirtas leidimas. Kaunas, 2001

2. Žurnalas „Kompiuterija PC WORLD“, 2005 m. rugsėjis Nr. 97.

3. http://www.penki.lt/shop.aspx?Lang=LT&Element=ShopItems&Action=List&CatID=2576

4. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/cs-intro/infiv1.html

5. http://www.posiflex.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=7

6. http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=3&zn=45

7. http://66.249.93.104/search?q=cache:ttwJVXm7al8J:www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/cs-intro/infiv1.html+%C4%AFvesties+%C4%AFrenginiai&hl=lt&lr=lang_lt

8. http://66.249.93.104/search?q=cache:_wjZdOKz4zQJ:www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/cs-intro/infiv6.html+%C4%AFvesties+%C4%AFrenginiai&hl=lt&lr=lang_lt

9. http://66.249.93.104/search?q=cache:rpDNOgsp3mEJ:www.ipc.lt/wg/php/wg0.php%3Fzs%3D3+%C4%AFvesties+%C4%AFrenginiai&hl=lt&lr=lang_lt

10. http://66.249.93.104/search?q=cache:EW7CzI1sWKMJ:www.ltu.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/Informatika/5%2520dalis1.htm+%C4%AFvesties+%C4%AFrenginiai&hl=lt&lr=lang_lt