Įvesties – išvesties įrenginiai

Turinys

1 Įvesties įrenginiai – 3 –

1.1 Klaviatūra – 3 –

1.2 Pieštukas – 4 –

1.3 Pelė – 4 –

1.4 Sensorinis ekranas – 5 –

1.5 Skaitlys – 6 –

2 Išvesties įrenginiai – 6 –

2.1 Monitoriai (4pav.) – 7 –

2.1.1 Elektroninių vamzdžių displėjai – 7 –

2.1.2 Skystųjų kristalų displėjai – 8 –

2.1.3 Plazminiai displėjai – 8 –

2.2 Spausdintuvai – 8 –

2.2.1 Plaktukiniai spausdintuvai – 9 –

2.2.2 Rašaliniai spausdintuvai – 9 &–

2.2.3 Lazeriniai spausdintuvai – 9 –

2.3 Braižytuvai (ploreriai) – 9 –

2.4 Braižytuvai (ploteriai) – 10 –

2.4.1 Ploteriai – 10 –

Įvesties įrenginiai

Informacijai į kompiuterį įvesti naudojami įtaisai vadinami įvesties

įrenginiais. Pagrindiniai asmeninio kompiuterio įvesties įrenginiai yra:

klaviatūra, pelė, šviesos pieštukas, skaitlys, sensorinis ekranas.

1 Klaviatūra

Dauguma šiuolaikinių informacijos įvedimo priemonių turi valdiklį ir yra

lanksčiai valdomos. Jų yra labai daug ir įvairių. Klaviatūrą, pelytę turi

dauguma asmeninių kompiuterių.Visos jos su asmeniniu kompiuteriu yra

sujungiamos arba standartinėmis lygiagrečiąja ir nuosekliąja sąsajomis,

arba specialiais įtaisais, įstatomais į asmeninio kompiuterio išplėtimo

lizdus, ir yra valdomos programinės įrangos. Žaidimams valdyti gaminami

įvairūs valdymo pultai.

Klaviatūra operatorius įveda į asmeninį kompiuterį ir jį valdo. Klaviatūros

skiriasi klavišų skaičiumi, jų išdėstymu, „intelektualumu“ ir

ergonomiškumu. XT tipo kompiuterių klaviatūroje buvo 92 klavišai, AT tipo

klaviatūroje – 102 kklavišai. Dabar gaminamos klaviatūros, turinčios 105 –

109 klavišus. Papildomi klavišai skirti Windows 9x ir multiledijai valdyti.

Nešiamųjų asmeninio kompiuterio klaviatūros būna mažesnės.

Asmeninio kompiuterio klaviatūros klavišai grupuojami į 4 grupes:

□ Pagrindinė klavišų grupė;

□ Funkciniai klaviša;

□ Skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo NumLock būsenos, šiais

klavišais valdomas žymiklis ir vaizdas ekrane arba renkami skaitmenys;

□ Žymiklio ir ekrano valdymo klavišai.

Klaviatūroje po klavišais yra laidininkų matrica, sudaryta iš eilučių ir

stulpelių. Speciali mikroschema (klaviatūris valdiklis) nuolat skenuoja

matricos eilutes. Paspaude klavišą, sujungiate vieną iš klaviatūros

matricos kontaktų. Valdiklis randa klavišo paliestą matricos eilutę ir

pradeda skenuoti matricos stulpelius. Suradęs paliestą stulpelį, valdiklis

suformuoja klavišo vietos kodą, peduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena šį

kodą, iki atleisite klavišą. Jeigu kitas klavišas paspaudžiamas neatleidus

pirmojo, įsimenami abiejų klavišų kodai ir t.t

Kompiuteryje gautas klavišo kodas, naudojantis specialia lentele, yra

dekoduojamas ir nustatoma jo reikšmė. Klavišo reikšmė priklauso ne tik nuo

jo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos dešifravimo lentelės, todėl

ta pačia klaviatūra galima rašyti skirtingomis kalbomis (pavyzdžiui,

lietuviškai, angliškai, rusiškai).

Yra klaviatūrų su papildomais elementais,pavyzdžiui, su įmontuotu valdymo

„rutuliu“, su vairasvirte, su operatyviąja atmintine informacijai kaupti

bei skystųjų kristalų ekranu, su programuojamais klavišais, su skaičiuokle,

su skeneriu ir kt.

2 Pieštukas

Tai priemonė operatoriui tiesiogiai bendrauti su asmeniniu kompiuteriu per

jo ekraną.

Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atlekamops

funkcijos. Vaizdas asmeninio kompiuterio displėjuje gaunamas „perkeliant“

jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintinėje yra sinchronizuotas,

todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronų

spinduliui, pasiunčiamas į atmintinės ląatelę, atitinkančią pieštuku

nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas „piešia“, ar

„trina“ vaizdą ekrane, į atmintinę bus įrašytas 1arba 0, kartu atitinkamai

ekrane atsiras baltas arba nurodytas spalvos taškas. Pieštukas pasižymi

gera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie

vertikalaus ekrano, vargina operatorių.

Pastoruoju metu vis populiaresni darosi sensoriniai ekranai. Informacija į

asmeninį kompiuterį įvedama palietus juos specialiu pieštuku ar pirštu.

Šitaip patogu valdyti programos meniu. Jų didžiausias trūkumas – mažesnė

skiriamoji geba.

3 Pelė

Pelė valdo žymiklį, jos judėjimo padėklu informacija perduodoma sistemai.

Konstrukcijos pagrindas – masyvus guma padengtas rutulys, kuris sukdamasis

perduoda savo judėsį dviems koordinatiniams diskeliams. Jei vaizduoklio

ekrane žymiklis juda netolygiai, trūkčiadamos, reiškia, kad užsiteršė

koordinatinių diskelių ratukai. Juos galima atsargiai nuvalyti atidarius

pelės korpuso apačioje esantį dangtelį. Pranašesnės – optinės pelės, jos

neturi judančių mechaninių dalių ir neužsiteršia.

Pelė turi bent du megtukus, išskyrus Apple Maintosh kompiuteriuose

naudojamas peles – jos turi tik vieną mygtuką. Ką uris mygtukas reiškia,

apsprendžia koompiuterio operacinė sistema bei tuo metu aktyvi taikomoji

programa.

Šiuolaikinės pelės viršutinėje dalyje turi ratuką. Jį sukant galima versti

ekrane puslapius ar atlikti kitus veiksmus, o paspaudus jis veikia kaip

papildomas pelės klavišas.

Norint, kad pelė normaliai veiktų su IBM tipo asmeninio kompiuterio,

reikia, kkad ji būtų suderinama su firmos MICROSOFT pele. Tai priklauso nuo

pelės valdymo programos (Driver). Ne visos pelės yra patikimos, ypač

pigiosios.

Pelę reikėtų stumdyti amt specialaus kilimėlio, kuris turėtų būti

elastingas, švelnus, netepantis, kad negadintų pelės rutuliuko, ir gerai

sukibti su stalo paviršiumi, kad stumdant pelę neslankiotų.

4 Sensorinis ekranas

Jį sudaro skairi, laidi danga, virš kurios yra plonas stiklo sluoksnis.

Į dangos kampus paduodama kintama įtampa. Speciali programa muolat

tikrina, ar kuriame nors dangos taške nepadidėjo įtampa. Palietus

sensorinį ekraną pirštu arba šviesos pieštuku, pasikeičia lietimosi

taško įtampa, kurios vieta yra nustatoma ir siunčiama į sisteminį bloką

specialios programos pagalba.

Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiais

nešiojamaisiais ar kišeniniais asmeniniais kompiuteriais, bet ir įvairiose

viešose iformacijos sistemose. Pavyzdžiui, keleivis oro uoste, priėjęs prie

tokio ekrano ir palietęs atitnkamus užrašus, gali labai lengvai gauti jį

dominančią iformaciją. Tai daug patogiau negu naudoti klaviatūra.

Sensorinių ekranų panaudojimas (1pav., 2pav. ir 3pav.)

[pic]

1pav.

[pic]

2pav.

[pic]

3pav.

6 Skaitlys

Skaitlio viduje yra šviesos šaltinis ir fotoelementų matrica. Stipriai

apšviečiant dokumentą, jo atspindėta šviesa pasiekia matricą ir virsta

elektriniu signalu, priklausančiu nuo atspindėtos šviesos intensyvumo.

Specialus fotoimtuvas signalą užkoduoja skaitmeniniu būdu. Skaitliai būna

spalvoti ir nespalvoti. Spalvotuose skaitliuose yra keli (R, G, B)

fotoimtuvai, jautrūs raudonai, žaliai ir mėlynai spalvoms.

Skaitliai būna staliniai (automatizuoti) ir rankiniai (valdomi rankiniu

būdu).

Išvesties įrenginiai

Kompiuterio apdorotai informacijai išvesti naudojami įtaisai vadinami

išvesties įrenginiais. Pagrindiniai išvesties įrenginiai yra:

spausdintuvai, monitoriai, vertiklis.

1 Monitoriai (4pav.)

[pic]

4pav.

[pic]

IBM tipo asmeninių kompiuterių vaizdo sistemų standartai parodyti 1

Lentelė.

1 Elektroninių vamzdžių displėjai

Pagrindas – liuminofaras ir elrktrinų pluoštą formuojantis įtaisas.

Elektronai daužydamiesi į liuminofarą, sukelia jo švytėjimą, kurio spalva

priklauso nuo į liuminofarą atsitrenkusių elektronų intensyvumo.

Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 75 iki 150 Hz),

įstrižainės dydžiu (nuo 12 iki 20 colių), monitoriaus skiriamąja geba (SVGA

– 800 x 600, 1024 x 768).

Privalumai: yra palygins pigūs.

|Displėjaus |Ekrano skiriamoji geba |Spalvų skaičius |

|standartas | | |

|MGA, CGA |640 x 200, 320 x 200 |2, 4 |

|HGC (Hercules) |720 x 348 |2 |

|EGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350 |2, 16 |

|MCGA |320 x 200 |256 |

|VGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350, 640 x |2, 16, 16, 16 |

| |480 | |

|HGS |720 x 348 |16 |

|SVGA |VGA, 640 x 480 |VGA, 256 |

| |800 x 600 |16 ir 256 |

| |1024 x 768 |2 x 16 |

|XGA |VGA, 640 x 480, 1024 x 768 |65536, 256 |

|- |1280 x 1024 |* * |

|- |1600 x 1280, 1664 x 1200 |* * |

1 Lentelė

Trūkumai: didelių matmenų, vartoja daug energijos, mechaniškai neatsparūs,

vaizdas yra iškraipomas dėl to, kad displėju yra išgaubtas.

Skystųjų kristalų displėjai

Pagrindas – du vienas kitam statmeni skaidrūs poliarizatoriai ir

elektrodai, tarp kurių yra skystųjų kristalų ląstelės. Ląstelių skaidrumas

priklauso nuo jų orientacijos atžvilgiu elektrodų.Keičiant įtampą tarp

elektrodų, keičiasi ląstelių orientacija (skaidrumas). Ekraną apšvietus

šviesa, skaidrios ląstelės yra šviesios, neskaidrios – tamsios. Kiekvieną

nespalvoto atvaizdo tašką atitnka 1 ląstele; kiekvieną spalvoto atvaizdo

tašką atitinka trys ląstelės, skaidrios raudonai, žaliai ar mėlynai

spalvoms.

Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 25 iki 115 Hz),

įstrižainės dydžiu (nuo 10 iki12 colių), monitoriaus skiriamąja geba (800 x

600, 600 x 480) bei ttipu: STN, DSTN ar TFT.

Privalumai: nemirga, pasyvieji ekranai nudoja mažai elektros energijos,

vaizdas nėra iškraipomas.

Trūkumai: vaizdo kokybė priklauso nuo skiriamosios gebos. Kontrastingumas

priklauso nuo išorinių veiksnių (apšviestumo, žiūrėjimo kampo).

3 Plazminiai displėjai

Pagrindas – inertinių dujų ląstelės ir liuminofaras. Įtampa sužadinus

inertines dujas, jos ima skleisti ultravioletinius spindulius, kurie savo

ruožtu sukelia liuminoforo raudonos, žalios ir mėlynos šviesos sluoknio

dalių švytėjimą.

Šie displėjai apibūdinami įstrižainės dydžiu (būna 20, 21, 49 colių).

Privalumai: geras kontrastingumas, ekonomiški, pigesni už skystųjų kristalų

displėjus.

Trūkumai: reikalauja didelių įtampų (šimtų voltų), trumpaamžiai (1 – 1.5

metų – iiki 10000 val.), tinka tik didelėms demonstracijoms.

2 Spausdintuvai

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio

veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių

spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių –

rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas

mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančią

juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką.

1 Plaktukiniai spausdintuvai

Veikimo principas analogiškas adatinių spausdintuvų veikimo principui, tik

jame pėdsakus popieriuje palieka plaktukėlių rinkinys.

Privalumai: pigūs galima spausdinti įvairaus formato dokumentus, galima

spausdinti per kalkę.

Trūkumai: triukšmingi, veikia lėtai, kokybė nelabai gera, norint pakeisti

šriftą, reikia keisti visą plaktukėlių rinkinį.

2 Rašaliniai spausdintuvai

Pagrindas – purkštukų rinkinys, kuris išpurškia šelektrintus rašalo

lašelius į reikiamą popieriaus vietą elektrinio lauko pagalba. Išpurškimas

vyksta arba elektriniams signalams paveikus pjezoelementą, kuris keičia

savo matmenis ir sukuria reikiamą slėgį lašeliui išpurkšti, arba greitai

įkaitinant rezistorių ir rašalą užvirinant.

Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.

Spausdintuvai apibūdinami spausdinimo skiriamąja geba (300 – 1200 dpi) bei

spausdinimo sparta (puslapių spausdinimo per minutę kiekiu, pavyzdžiui, 4 –

8 psl/min).

Privalumai: dirba tolygiai, yra palyginus nebrangūs, gera spausdinimo

kokybė.

Trūkumai: dažai kartais išsilėja, reikalauja specialaus popieriaus, brangus

jų aptarnavimas.

3 Lazeriniai sspausdintuvai

Pagrindas – lazerinis įrenginys, sudarytas iš lazerio spindulio ir

daugiabriunio veidrodžio.Lazerinis įrenginys suformuoja ant apvalaus būgno

elekrostatinį dokumento atvaizdą. Būgnas yra padengiamas specialiais

milteliais. Būgnui besisukant kartu su poperiumi, įelektrintos būgno vietos

palieka pėdsakius įkaitintame popieriuje.

Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.

Skiriamoji geba 600 – 1200 dpi; spausdinimo sparta 12 – 14 psl/min.

Privalumai: dirba greitai, gera spausdinimo kokubė.

Trūkumai: reikalauja specialaus popieriaus, brangus jų aptarnavimas.

3 Braižytuvai (ploreriai)

Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato (A

ir B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C ir D formatai) ir

didelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai ir

rastriniai braižytuvai.

Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jie braižo

linijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.

Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būna

elektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvai

dažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimo

galvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje. Seniausi ir

plačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriuose jų

popierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam. Kituose popierius

klojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas. Pieštukiniai braižytuvai

yra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatų

dokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia.

4 Braižytuvai (ploteriai)

Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriaus vietas,

kad jos pritrauktu dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamają gebą,

veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikia

specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.

Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arba

įrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločio

spindulių liniuote. Vienas spindulys atitinka viena tašką.

Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palyginti lėtai,

mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arba

spausdinimo juostelės.

Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliems adatiniams

braižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24 adatas. Jie

yra analogiški LQ spausdintuvams.

1 Ploteriai

MUTOH JuniorPlus stalinis pjaustytuvas-ploteris su Mutoh-CADlink

JuniorCut programa

Telpantis nurėžtas neriboto ilgio lapas : 650 mm x .

Darbinis pjaunamas plotis : 600 mmm

|Max. plėvelės plotis |650 mm (rulonui ir lapui) |

|Max. pjaustomas plotas |600 mm x 4m |

|Max. plėvelės storis |1mm |

|Greitis |Max 636 mm/s |

|Spaudimo jėgos spektras |20 – 250 g |

|Interfeisas |Serial – RS – 232 |

|Atmintis |10 kb – Max. 1 Mb |

|Pjaustymo iš rulono sistema |Yra |

|Stovas |Opcija |

|Kalba |MH – GL/2 (HP – GL/2 suderinama) |

2Lentelė

Šaltiniai

1. „Personalinis kompiuteris“ Bangimantas Starkus

2. Asmeniniai konspektai

3. internetas (www.google.lt)

———————–

Displėjai

Elektroniniai vamzdžiai (kineskopai)

Skystųjų kristalų ir plazminiai (plokštieji ekranai)