Kompiuteriniai virusai

Nevarėnų vidurinė mokykla

Referatas

Kompiuteriniai virusai

Parengė: 12 klasės mokynė xxxx ,

12 klasės mokinys zzzzz

Tikrino: ccccc

2006 m. Nevarėnai

Turinys

Turinys 1

ĮVADAS 3

Virusų atsiradimas 3

Ar gali buti „naudingi“ virusai? 4

VIRUSŲ TIPAI 5

Kelties (boot) sektoriaus virusai 5

Failų virusai 5

Polimorfiniai virusai 6

Užslėpti virusai 6

Kelių dalių virusai 6

ŽALINGOS NEVIRUSINĖS PROGRAMOS 6

Kirminai 6

Trojos arkliai 7

Loginės bombos 7

APSAUGA 8

Elektroninis paštas ir virusai 10

Viruso veikimo principas, rūšiavimas ir klasifikacija. 10

VIRUSŲ TENDENCIJOS 12

SPAM`as – nnepageidaujami laiškai 13

SPYWARE, ADWARE 14

TAUTINIAI VIRUSAI 15

ĮVADAS

  Virusas yra kompiuterinė programa, kuri yra vykdoma kuomet yra

paleidžiama užkrėsta programa. Dėl to užkrėsti gali būti tik vykdomieji

failai. MS- DOS sistemose tokie failai paprastai turi plėtinius .EXE, .COM,

.BAT arba .SYS. Pagal savo apibrėžimą, virusai užkrečia kitas programas

savo pačių kopijomis. Kadangi virusai turi galimybę save kopijuoti, jie

dauginasi ir ieško vis naujesnių HOST’o aplinkų. Patys nepavojingiausi

virusai paprastai tik tai ir daro- replikuojasi ir plinta į naujas

sistemas. Kiti virusai gali pažeisti programas ir/arba iškreipti ten

esančius duomenis, kkurie gali ir susinaikinti. Apsisaugoti nuo virusų yra

labai sunku, kadangi jie yra pastebimi būtent po žalingo jų poveikio

rezultato.

Virusų atsiradimas

Teorines virusų sukūrimo galimybes galime aptikti kompiuterių principų

kūrėjo ir jų pradininko Džono fon Noimano darbuose. Jo teorija , kad

galima parašyti tokias programas, kurios vietoj duomenų pradeda “ryti”

kitas programas ir šitaip sutrikdo jų darbą. Jis pradėjo nagrinėti virusų

dauginimąsį, tačiau savo darbo nebaigė.

Pirmieji virusų prototipai buvo žaidimų programos, kurios stengėsi

sudoroti priešininkų programas ir užimti jų vietą atmintinėje.

Drauge su šiomis žaidžiančiomis programomis ėmė rastis programos, kurios

nepriklausomai nuo vartotojo noro pakeisdavo jo vykdomų programų veiksmus.

Taip atsirado kenkėjiškų programų tipas, jas imta vadinti virusinėmis

programomis arba virusais.

Virusai gali užkrėsti bet kurį kompiuterį- nuo mažo nešiojamojo

kompiuterio iki kelis milijonus dolerių kainuojančio universalaus

kompiuterio (mainframe ). Kiekvienas turintis kompiuterį gali sukurti ir

parašyti viruso programą. Tai reiškia, kad virusų kūrimo įrankiai yra

lengvai prieinami. Sukurtas virusas gali būti perduodamas per telefonų

linijas arba pernešamas per užkrėstus diskelius į kitas sistemas, kur jis

gali daugintis ir užkrėsti sistemas, esančias už tūkstančių kilometrų. To

pasekoje ppraktiškai yra neįmanoma susekti žmogaus, kuris sukuria virusą.

   Kompiuterių virusai gali būti nepiktybiniai ir sukelti tik nusistebėjimą

arba nedidelį susierzinimą. Geriausiai žinomas tokio viruso pavyzdys yra

“Stoned “ virusas, kuris parodo monitoriaus ekrane užrašą “Jūsų kompiuteris

neveikia “. Kiti virusai gali būti žymiai pavojingesni. Jeigu virusas

atsiranda viename kompiuteryje, jis lengvai gali pasklisti per tinklą į

kitas sistemas.

  Virusai gali “prisikabinti” prie kitų programų arba pasislėpti jose. Taip

pat jie gali infiltruoti save į kompiuterio operacinę atmintį. Visos

kompiuterio operacinės sistemos (pvz. MS-DOS, PC- DOS, Unix, Macintosh OS

ir kt.) yra pažeidžiamos, tik vienos labiau negu kitos.

   Virusai patenka į kompiuterius per išorinius programinės įrangos

šaltinius. Lygiai taip pat kaip ir gėlės yra patrauklios bitėms, virusuotos

programos specialiai daromos patrauklios potencialioms aukoms. Kaip

pavyzdžiai galėtų būti nauji žaidimai, kuriuos galima nemokamai iš

interneto įdiegti į savo kompiuterį arba paprastas vykdomasis failas

prikabintas prie draugo ar darbovietės atsiųsto elektroninio laiško.

  Virusai gali pradėti veikti iškart patekę į kompiuterio sistemą arba

suveikti tuomet, kada aktyvizuojamas trigeris. Vieni trigeriai gali būti

apibrėžti laiko arba datos. Pavyzdžiui, gerai žinomas Mikelandželo virusas

buvo užprogramuotas pradėti veikti Mikelandželo gimimo dieną ( kovo 6 d.).

Kiti trigerių mechanizmai gali laukti tam tikros klavišų paspaudimo sekos.

Pavyzdžiui, vieni ankstesnių virusų turėjo pradėti veikti kuomet klaviatūra

buvo surenkami skaičiai ‘123’, kadangi daugelis sistemų naudojo šią

kombinaciją pradedant dirbti su Lotus 1-2-3.

Ar gali buti „naudingi“ virusai?

Laikoma, kad virusas yra save platinanti kenkėjiška programa, galinti

įsiskverbti į kitas programas. Tačiau:

• ne visi virusai atlieka destruktyvius veiksmus;

• galima ne modifikuoti programas, o tik pakeisti ju vykdymo seką;

• savaime plinta ne tik virusai;

• kitas programas modifikuoja ne tik virusai.

Virusus sunku tiksliai apibrežti, nes kenkiančių programinio kodo tipų yra

įvairių: virusai (failų ir laikmenų), kirminai (el.pašto ir tinklo),

„Trojos arkliai“, loginės bombos ir t.t.

Virusai gali būti:

• nukreipti prieš kitus virusus;

• failų ssuspaudimo virusai;

• informacijos šifravimo virusai;

• palaikymo virusai [6].

VIRUSŲ TIPAI

Yra keletas skirtingų virusų tipų, kurie gali užkrėsti AK sistemas. Tai:

• Kelties (boot) sektoriaus virusai

• Failų virusai

• Polimorfiniai virusai

• Užslėpti virusai

• Kelių dalių virusai

Kelties (boot) sektoriaus virusai

  Šiam tipui yra priskiriami tie virusai, kurie užkrečia kompiuterinės

sistemos kelties sektorių. Pirmiausiai šie virusai perkelia arba perrašo

originalų kompiuterio užkrovimo kodą infekuotu sistemos užkrovimo kodu. Po

to jie perkelia originalią sistemos kelties sektoriaus informaciją į kitą

disko sektorių, pažymint šį sektorių kaip nenaudojamą tam, kad perkelta

informacija nebūtų pasiekiama ateityje. Kelties sektoriaus virusus labai

sunku aptikti, kadangi įjungiant kompiuterį informacija pirmiausiai imama

būtent iš šio sektoriaus. To pasekoje virusas praktiškai kontroliuoja visą

infekuotą kompiuterį.

Apie trys iš keturių aptiktų naujų virusų yra būtent šio tipo virusai.

Vienintelis būdas, kuriuo sistema gali užsikrėsti šiuo virusu yra sistemos

užkrovimas naudojant užkrėstą lankstųjį diskelį. Tai dažniausiai nutinka

kuomet vartotojas perkrauna sistemą neišėmęs iš diskasukio lankstaus

diskelio. Aptikti šio tipo virusą gali tik gera antivirusinė programa, kuri

patikrina lankstųjį diskelį prieš tai kai sistema yra užkraunama.

Failų virusai

Šio tipo virusai dažniausiai užkrečia vykdomuosius failus (.exe, .com, .ovl

ir kt.). Vieni šio tipo virusai atakuoja visus pasitaikiusius vykdomuosius

failus,  kiti- tik operacinės sistemos failus ( pvz., command.com). Šio

tipo virusai veikia labai panašiai kaip ir kelties sektoriaus virusai. Jie

pakeičia programos užkrovimo instrukciją savo užkrėstaja, ir perkelia

originalią instrukciją į kitą failo vietą. Laimei, šio tipo virusai yra

lengviau aptinkami, kadangi infekuotųjų failų dydžiai padidėja. Kiti failų

virusai veikia naudodami keletą failų. Pvz., jie pervadina failus su .COM

plėtiniais į failus su .EXE plėtiniais, po to jie sukuria tą patį failą

(tik užkrėsta) su .COM plėtiniu. Šis failas bus paslėptas, todėl jį yra

sunku aptikti paprastomis failų tvarkymo priemonėmis. To pasekoje iš

pradžių bus vykdomas .COM failas, o po jo- kiti .EXE failai ( MS-DOS’e).

Polimorfiniai virusai

Polimorfiniai virusai keičia savo formą su kiekvienu užkrėtimu. Šio tipo

virusų tikslas- pasislėpti nuo antivirusinės programos. Polimorfiniai

virusai papildo programos algoritmą savo įrašu. Tokiu būdu kai kurie

polimorfiniai virusai gali pasireikšti daugiau kaip 2 milijonais pavidalų.

Tokiems virusams aptikti antivirusinės programos turi atlikti algoritminį

skenavimą.

Užslėpti virusai

Šio tipo virusai “slepiasi” ir nuo operacinės sistemos, ir nuo

antivirusinės programinės įrangos. Tai darydami, jie privalo pasilikti

kompiuterinės sistemos atmintyje. Tuomet jie gali pertraukti visus bandymus

naudotis operacine sistema ( neleidžiant perduoti signalų). Šie virusai

turi glimybę paslėpti visus pakitimus, padarytus failų dydžiui, direktorijų

struktūrai, ir/arba kitiems OS aspektams. Kadangi šie virusai laikosi

atmintyje, vadinasi vartotojui lieka mažiau atminties, kuria jis gali

naudotis. Tačiau virusai bando paslėpti ir šį faktą nuo vartotojų ir

antivirusinių programų. Užslėpti virusai turi būti aptinkami tuomet, kai

jie dar yra atmintyje, ir pašalinti.

Kelių dalių virusai

Šiam tipui

priklauso tie virusai, kurie užkrečia ir sistemos kelties

sektorių, ir vykdomuosius failus. Šiam tipui priklauso patys pavojingiausi

virusai, kadangi jie turi tiek užslėptų virusų, tiek polimorfinių virusų

galimybių ir savybių.

ŽALINGOS NEVIRUSINĖS PROGRAMOS

Šalia virusų, galimos ir kitos programos, galinčios pažeisti vartotojo

sistemą:

• Kirminai

• Trojos arkliai

• Loginės bombos

Šios programos gali ne tik pačios daryti žalą vartotojo sistemai, bet ir

būti tinkama aplinka virusų dauginimuisi.

Kirminai

Kirminai yra sukonstruoti taip, kad galėtų įsiskverbti į duomenis

apdorojančias programas ir iškreipti arba sunaikinti pačius duomenis.

Tačiau kirminai yra mažiau pavojingesni negu virusai, kadangi kirminai

nesidaugina. Tačiau kalbant apie padarytą žalą, kirminai gali būti lygiai

tokie pat žalingi vartotojo sistemai kaip ir virusai, ypač jeigu jie nėra

laiku aptinkami. Galima pateikti tokį pavyzdį: tarkim kirminas instruktuoja

banko kompiuterį pervesti pinigus į neteisėtą sąskaitą. Pinigų pervedimai

gali būti vėliau atliekami ir sunaikinus kirminą, nes kirminui gali užtekti

laiko virusams replikuoti. Todėl vienintelis būdas efektyviai apsaugoti

savo sistemą nuo kirminų yra jų aptikimas sistemoje (iškart po jų

atsiradimo tenai) ir sunaikinimas.

Trojos arkliai

  Trojos arklys yra destruktyvi programa, kuri gali būti paslėpta

programinės įįrangos dalyje. Trojos arklyje gali būti talpinami ir kirminai,

ir virusai. Patys Trojos arkliai nėra virusai, kadangi jie nesidaugina ir

neplinta, kaip tai daro virusai.

  Tikrasis Trojos Arklio mitas yra plačiai žinomas pasaulyje. Gražioje

medinėje arklio skulptūroje slėpėsi graikai, norėję užimti Trojos miestą.

Arklys bbuvo pastatytas prie Trojos miesto vartų. Trojos gyventojai, pamanę,

kad tokiu būdu jiems siūloma taika, įsileido jį į miestą. Tuo metu graikai

iššoko iš arklio ir nusiaubė miestą. Tokiu pat principu veikia ir Trojos

Arklio programa. Tokia programa gali atrodyti patraukli ir “nekalta”,

viliojanti vartotoją ją įdiegti į savo sistemą ir paleisti. Trojos Arkliai

gali būti žaidimuose ar kitose patraukliose programose.

  Pavyzdžiui, vieno uždaro “hakerių” klubo nariai sukūrė Trojos Arklio

šachmatų programą. Jie panaudojo šią programą žaidimui su sistemą

prižiūrinčiu operatoriumi, kuris saugojo universalų kompiuterį nuo

įsilaužimų. Be abejo, operatorius suprato, kad buvo įsilaužta į jo

kompiuterį, tačiau jis nematė jokios problemos pažaisti su įsilaužėliais

šachmatais. Tačiau jis labai klydo. Kuomet vyko šachmatų varžybos, Trojos

Arklio programa leido įsilaužėliams prieiti prie svarbių sąskaitų ir daryti

su jomis ką panorėjus.

  Būtent dažniausiai nelegaliam ppriėjimui prie bankų sąskaitų ir yra skirti

Trojos Arklių programos. Jos paprastai dalimis nelegaliai perveda pinigus

iš prieinamos sąskaitos į įsilaužėlių sukurtas sąskaitas.

Loginės bombos

  Loginių bombų sukūrimo principai yra lygiai tokie patys kaip ir Trojos

Arklių. Taip pat šios dvi programos yra panašios ir veikimo principu bei

žalos padarymu. Tačiau skirtingai nuo Trojos Arklių programų, loginės

bombos turi laikrodį. Todėl šios programos pradeda veikti nustatytu laiku.

Mikelandželo virusas buvo įdiegtas būtent į loginę bombą. Kiti virusai taip

pat gali būti įrašyti į logines bombas, tačiau pastarųjų veikimas ggali būti

žalingas lygiai taip pat kaip ir virusų.

  Loginės bombos yra “užtaisomos” siekiant padaryti kuo daugiau žalos. Tai

reiškia, kad ši priemonė yra vertinama žmonių, norinčių kam nors atkeršyti,

o ypač darbuotojų, kurie yra atleidžiami iš darbo. Tokiu atveju atleistasis

darbuotojas sumano atkeršyti buvusiam darbdaviui sukurdamas loginę bombą,

kuri pradeda veikti tuo momentu, kai darbdavio pavardė yra ištrinama iš

kompanijos duomenų bazės.

  Buvo atvejis, kai studentas, pasinaudodamas loginių bombų savybėmis

ištrynė iš universiteto duomenų bazės visus duomenis, nors pats studentas

baigė universitetą dar prieš keletą metų.

  Neretai pasitaiko atvejų, kuomet kompiuterių vartotojai yra šantažuojami

sumokėti pinigus, antraip jų sistemoje suveiks jau tiksianti loginė bomba.

APSAUGA

Prieš apsaugant savo sistemą nuo virusų, labai svarbu suprasti, kaip

virusai plinta ir ką jie daro pažeistoms sistemoms. Geriausia antivirusinė

programa yra pastovus kompiuterių vartotojų informavimas apie virusų

grėsmę.

 Pateikiami keturi bendriausi scenarijai, kaip plinta virusai:

• Vartotojas atsineša į darbą neseniai iš vietinio tinklo atsisiųsta

žaidimą ir paleidžia jį kompanijos tinkle. Jam nežinant, žaidimo

programa buvo užkrėsta virusu. Tokiu būdu dabar visas kompanijos

tinklas yra užkrečiamas virusu.

• Įvairios programinės įrangos pardavėjai dažnai patikrina grąžintus

produktus savame kompiuteryje. Tačiau nėra įvertinamas tas faktas, kad

vartotojas galėjo išbandyti produktą savo užkrėstame kompiuteryje,

tokiu būdu programinės įrangos pardavėjų tinklas yra užkrečiamas.

• Dėstytojas padalina visiems studentams diskus su namų darbų

užduotimis. Studentai naudojasi diskeliais ir daro namų darbus

įvairiose vietose. Grąžinus diskelius dėstytojas nepatikrina jų nuo

virusų ir taip užkrečia universiteto tinklą.

• Draugas duoda išbandyti naujas programas. Pasitikėdami draugais,

dažnai diskai yra nepatikrinami, ar jie nėra užkrėsti virusais. Tokiu

būdu galima užsikrėsti savo kompiuterį.

Virusų pagrindinė savybė yra jų dauginimosi galimybė. Tai reiškia, kad

kiekvienas kontaktas tarp dviejų kompiuterinių sistemų gali sudaryti

sąlygas virusų plėtimui. Dažniausi užsikrėtimo būdai yra per lanksčiuosius

diskelius ir modemus ( arba kitus tinklo susijungimus). Ypatingai reikėtų

saugotis vartotojų, kurie naudojasi ne viena skirtinga sistema. Trys

pagrindinės grupės žmonių, kurių reikėtų saugotis, yra šios:

• Kompiuterių technikai, remontininkai;

• Pardavimo agentai, kurie demonstruoja demo programas jūsų sistemoje;

• Išoriniai auditoriai, kurie naudojasi savo diskeliais jūsų sistemoje

(arba prisijungia savo nešiojamuosius kompiuterius prie jūsų).

  Yra sukurtas mitas, kad suformatuoti nesisteminiai diskeliai negali

pernešti virusų. Tai yra neteisybė, kadangi kiekviename diskelyje gali būti

patalpintas vykdomasis failas. Dar svarbiau yra tai, jog nesisteminiai

diskeliai gali turėti sistemos kelties sektoriaus virusų. Pagrindinis

apsisaugojimo nuo virusų būdas yra budrumas bei nuolatinis įtartinų

diskelių patikrinimas.

 

Tam kad apsisaugotumėte nuo virusų:

• įsigykite naujausias antivirusines programas ir periodiškai jas

atnaujinkite (update).

• periodiškai tikrinkite diskus ir darbe naudojamas disketes

naujausiomis antivirusų programomis, nes naujų virusų atsiranda

kasdien;

• originalias disketes laikykite uždaras (write-protected) informacijai

įrašyti. Tuomet virusas negalės patekti į jose esančias programas ir

visuomet galėsite užkrėstąją programą pakeisti gera;

• periodiškai perrašykite į disketes, magnetooptinius diskelius ar

kompaktinius diskus svarbius duomenų failus tam, kad galėtumėte juos

pakeisti gerais.

Pakankamai patikimas sprendimas nuo virusų yra antivirusinės programos

(Symantec Norton Antivirus 2002, McAfee Antivirus), kurios sužadintos ieško

kompiuteryje jau žinomų kompiuterinių virusų kodų ir pagal juos nustato

viruso tipą, veikimo principą ir sunaikina jį. Tokių programų trūkumas yra

tas, kad jas reikia kas dieną atnaujinti naujai atrastų virusų kodais.

Kitos antivirusinės programos (Doctor Web) ieško virusų pagal jų veikimo

požymius, t.y. tikrina bylas ir programų sistemines bylas, jų parametrus ir

lygina juos su duomenimis esančiais ROM. Tokiu būdu sukaupiama labai

įvairiapusiška virusų veikimo principų duomenų bazė. Ši programa gali

surasti naujus virusus jei jų veikimo principas nedaug kuo skiriasi nuo

kokių nors anksčiau kurtų, taip pat lengvai randami patobulinti virusai.

Tokių antivirusinių programų trūkumas yra tas, kad tokios programos gali

tik atpažinti virusą ir pranešti apie tai vartotojui, tačiau negali to

viruso pašalinti.

Labai populiarus yra apsauginių sistemų rinkiniai (Symantec Antivirus

Solution 7.5, Norton Internet Security 2001). Juose yra įtrauktos ir

antivirusinės programos ir IDS (intrusion detection system, t.y. programos,

kurios ieško įsilaužimų į sistemą ir paraneša apie tai vartotojui),

ugniasienės ( firewall t.y. programos, kurios seka visus žmones, kurie yra

prisijungę prie tam

tikro kompiuterio ir siunčia užklausimą vartotojui ar

leisti jiems būti prisijungus), taip pat tuose rinkiniuose yra ir įvairių

sprendimų paramos sistemų (programų, kurios remiasi jau įvykusiais

įsilaužimų atvejais ir konsultuoja vartotoją kaip elgtis vienu ar kitu

atveju).

Elektroninis paštas ir virusai

Turbūt kiekvienas esame gavę nepageidaujamų elektroninių laiškų bei virusų.

Šiuo metu vienas populiariausių būdų virusams plisti yra elektroniniu

paštu. Virusas būna prisegtas prie laiško, o pačio laiško tekstas

dažniausiai būna sugeneruotas ir iššaukiantis. Virusas – tai programa,

sukurta siekti tikslo, o tikslas – kuo plačiau paplisti, todėl jis

stengiasi visais įįmanomais būdais daugintis: el. paštu, diskeliais,

internetu, vietiniu tinklu. šiame aprašyme aptarsime tik elektroniniu paštu

plintančius virusus.

Viruso veikimo principas, rūšiavimas ir klasifikacija.

Virusų, skirtų tik lengvai trikdyti kompiuterio darbą požymiai ir

padariniai yra lengvai pastebimi, t.y. įvairūs vaizdai ar garsai, užrašai

ar pan. Tokie virusai nedaro daug žalos. Kitų rimtesnių virusų dažniausiai

pasitaikantys požymiai yra:

• pasikeičia command. com ir kitų sisteminių bylų dydis bei data;

• lėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į

diską;

• neveikia kai kurios rezidentinės programos bei tvarkyklės;

• anksčiau normaliai dirbusi programa nustoja veikti;

• staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis (RAM) dydis bei disko

talpa ir t. t.

 

Visus virusus galima suskirstyti į kelias grupes pagal šiuos požymius:

• veikimo terpę;

• veikimo terpės užkrėtimo būdą;

• poveikio ppavojingumą

 

Pagal pirmąjį požymį virusai dar skirstomi į tinklo, bylų ir įkėlos.

Tinklo virusai plinta kompiuterių tinklais, bylų – įsiterpia į vykdomas

bylas, įkėlos – į pirmąjį diskelio ar kietojo disko sektorių. Galimi mišrūs

variantai, be to, tinklais gali plisti visų tipų virusai.

Pagal veikimo terpės užkrėtimo būdą virusai skirstomi į rezidentinius ir

nerezidentinius. Rezidentinis virusas užkrėtimo metu tiesioginės kreipties

atmintyje palieka savo rezidentinę dalį, kuri po to perima operacinės

sistemos kreipimąsi į užkrečiamus objektus ir įsiterpia į juos.

Rezidentiniai virusai yra kompiuterio atmintyje ir lieka aktyvūs, kol

kompiuteris išjungiamas. Nerezidentinis virusas neužkrečia kompiuterio

atminties ir yra aktyvus tik tam tikrą laiką.

Pagal padarytą žalą virusai būna:

• Neveiksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio darbui, tačiau

sumažinantys jo atmintį dėl viruso plitimo;

• nepavojingi, tačiau sumažinantys atmintį bei pasireiškiantys

grafiniais, garsiniais ar kitokiais eefektais;

• pavojingi, trikdantys kompiuterio darbą;

• labai pavojingi, naikinantys programas, duomenis, kompiuterio darbui

reikalingą informaciją, įrašytą į sisteminės atminties sritį.

Kovoti su šiomis blogybėmis nėra labai pigu, bet namų sąlygomis galima

išvengti piniginės tuštinimo pasinaudojus nemokamais antivirusais namams,

pvz.: AVG (www.grisoft.com). Taip pat galima atsargiau atidarinėti

prisegtus failus prie laiškų pasinaudojant šiais patarimais:

• Neatidarinėkite failų su plėtiniais: exe, pif, bat, com, vbs, hta.

• Neatidarinėkite failų, kurie atsiųsti iš nežinomo adresato, arba to

failo jūs nelaukėte. Dažnai siuntėjas parašo ką jis siunčia, kitu

atveju yra didelė tikimybė, kad tai virusas.

• Jei turite antivirusinę programą, pradžioje patikrinkite failą ar jis

„švarus“.

• Laiškai su virusais dažniausiai būna angliški, būkite budrūs.

• Jei laiškas tuščias arba jame prirašyta neaiškių frazių, prie laiško

prisegtas failas, o siuntėjas nežinomas – greičiausiai tai laiškas su

virusu.

Kiekvienas žinome, kad norint apsisaugoti nuo virusų reikia turėti gerą

antivirusinę programą, o dar svarbiau yra ją atnaujinti. Įsitikinkite, jog

ji yra atnaujinta. Atnaujinimas reikalingas papildyti naujų virusų sąrašus,

kad jie būtų atpažinti. Jei viruso sukūrimo data bus naujesnė nei jūsų

antiviruso atnaujinimas – tikėtina, kad jo nepastebės antivirusas ir jūsų

kompiuteris bus užkrėstas.

Požymiai, kurie rodo, jog jūsų kompiuteris apkėstas:

• pasikeičia command. com ir kitų sisteminių bylų dydis bei data;

• lėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į

diską;

• neveikia kai kurios rezidentinės programos bei tvarkyklės;

• anksčiau normaliai dirbusi programa nustoja veikti;

• staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis (RAM) dydis bei disko

talpa ir t. t.

• Neveikia antivirusinė programa arba ji negali atsinaujinti.

• Sulėtėjo kompiuterio darbas.

• Neveikia kai kurios operacinės sistemos funkcijos.

• Kompiuteris ilgai kraunasi arba pats išsijunginėja.

• Interneto greitis žymiai sulėtėjęs.

Tokie virusai gali ne tik ištrinti kai kuriuos itin svarbius duomenis,

tačiau ir vvisiškai sugadinti kompiuterio kietąjį diską. Kai kurie virusai

naudoja milžiniškus kompiuterio atminties resursus, be reikalo įjunginėja

bei išjunginėja programas, perkrauna kompiuterį. Hakeris, pasinaudodamas

tokiais virusais gali visiškai užvaldyti jūsų kompiuterį, net ir būdamas

tūkstančius kilometrų nuo jo.

  Verslo sektoriaus klientams tokie virusai gali padaryti milžiniškų

nuostolių. Ištrindami svarbią informaciją virusai gali padaryti didžiulių

finansinių nuostolių, todėl nuo tokių grėsmių reikia saugotis iš anksto.

Šiuo metu beveik kiekvienas, besinaudojantis internetu, naudojasi ir

elektroniniu paštu. Visiškai neseniai naujas paslaugas, susijusias su

elektroninių laiškų filtravimu nuo virusų pradėjo teikti ir UAB „Penki

kontinentai“ priklausantis Interneto centras. „Penki kontinentai“, siekdami

apsaugoti savo interneto vartotojus galės tikrinti kiekvieną į jų el. pašto

dėžutę atkeliaujantį laišką specialia antivirusine programa – „virusų

gaudykle“. Laiškai bus „išgydyti“. Jei laiško „išgydyti“ nepavyks, virusas

bus paprasčiausiai ištrinamas.

VIRUSŲ TENDENCIJOS

  Kai kurių kompetentingų antiviruso bei informacijos saugumo ir privatumo

specialistai prognozuoja naują internetinių virusų bei kirminų protrūkį.

Pavyzdžiui, Peteris H. Gregoris iš garsaus „Computerworld“ žurnalo teigia,

jog kitais metais padaugės incidentų, susijusių su mobiliuoju bei bevieliu

(wi-fi) ryšiu bei padaugės interneto skylių panaudojimo atvejų.

  2003-iuosius metus galima iš dalies laikyti sėkmingus kovoje prieš vis

labiau pasaulyje (įskaitant ir Lietuvą) plintančias internetines šiukšles,

arba vadinamąjį „spamą“. Pagaliau vis stipriau su interneto šiukšlintojais

kovoja amerikiečiai, karą tokiai veiklai skelbia tokios didžiausios

kompanijos, kaip „Yahoo!“, „Microsoft“ ir „AOL“. Didelius projektus šioje

srityje vykdo ir Europos Sąjunga.

SPAM`as – nepageidaujami llaiškai

Be virusų, jūsų elektroniniame pašte dažnai papuola reklaminiai laiškai

(SPAM), jie būna ne tik angliški, lietuviški, bet ir kiniški ar kitos

kalbos. Klausimas – iš kur reklamos siuntėjas gavo jūsų el. pašto adresą?

Dažniausiai el. pašo adresai gaunami iš:

• Jūsų internetinio puslapio, kur paskelbti kontaktai. Šiuo atveju

rekomenduojame neskelbti elektroninio pašto adreso tekstiniu būdu.

Rodykite savo adresą kaip piešinėlį, tokiu atveju nepavyks adresų

rinkėjams automatiškai pamatyti jūsų adreso.

• Registravotės įvairiose internetinėse svetainėse, dažniausiai

loterijose, nemokamose pramogose. Apsisaugoti šiuo atveju galite

turėdami dvi pašto dėžutes – vieną skirtą tokios registracijoms, kur

bus siunčiamas SPAM`as ir kurią tikrinate retai, bei dėžutę, kuria

naudojatės dažnai.

• Naujienų konferencijose, diskusijose nurodę tikrąjį savo el. pašto

adresą. Šiuo metu paplitęs apsisaugojimo būdas – į savo el. pašto

adresą įvedant papildomų simbolių, pvz. vardas#@takas.lt, jei žmogus,

dalyvaujantis diskusijoje norės jums parašyti laišką, jis ištrins

nereikalingus simbolius ir laiškas pasieks jus.

• Iš trečių rankų. PVZ. Jūs pranumeravote žurnalą internetu, kur buvote

nurodęs savo el. pašto adresą. Žurnalo redakcija už tam tikrą mokestį

perdavė adresus savo partneriams.

Apsisaugojimui nuo SPAM`o yra sukurtos specialios programos, kurios pagal

sukurtas taisykles filtruoja gaunamus laiškus ir juos suskirsto. Vis labiau

prieš internetines šiukšles nukreiptų įrankių į savo pašto sistemas diegia

žinomiausių el. pašto programų kūrėjai, pavyzdžiui,

„Eudora“. Žinoma,

visiškai išnaikinti internetinių šiukšlių niekada nepavyks, jų kūrėjai

ateityje tikrai ras būdų kaip apeiti ir pačius moderniausius filtrus,

tačiau dabartinės tendencijos, tiesą sakant, yra džiuginančios ir

teikiančios daug vilčių. Kur kas sudėtingesnė padėtis yra antiviruso

srityje.

Itin prastos tendencijos buvo matomos jau 2002-aisiais metais, kai virusų

internete padidėjo dvigubai. Deja, tačiau praėjusieji metai šioje srityje

taip pat buvo nelabai sėkmingi. Internete masiškai pradėjo siautėti daugybė

naujausių virusų – pasirodė virusas „Fizzer“, nepraėjus nė savaites pradėjo

siautėti „W32/Palyh“, dar žinomas pavadinimu „W32.HLLW.Mankx@mm“. Vasarą

taip pat pasirodė ir pavojingas „w32.mimail.a@mm“ vvirusas, patekęs į metų

virusų Top10.

Šių metų vasaros pabaigoje pasirodė ir garsusis „Blaster“ virusas, dar

žinomas kaip „W32.Blaster“, „MSBlast“, „Lovsan Worm“ bei „DCOM Worm“. Šis

virusas internete siautėja iki šiol. Tai itin pavojingas ir „brangus“

virusas. Būtent šis virusas buvo viena rugpjūčio 14 dieną įvykusios

grandiozinės JAV energetikos tinklų avarijos priežastis. Dar vėliau

pasirodė ir keletas šio viruso modifikacijų, pavyzdžiui, „Nachi“.

SPYWARE, ADWARE

Kas tai yra Spyware? („spy“ – iš anglų kalbos „sekti“). Interneto

kenkėjiškų programų pavadinimų yra tiek daug, jog nesunku pasimesti

(spyware, adware, parasites, malware, scumware, worms, ttrojans,

keyloggers), dėl to sunku atrinkti kas yra kas. Spyware – tai programa,

kuri seka jūsų veiklą, paspaudimus, slaptažodžius, kreditinių kortelių

numerius ir kt. ir dažnai siunčia šią informaciją Spyware`o sukūrėjams.

Kūrėjų tikslas – kuo daugiau sužinoti apie vartotoją, kartais sužinoti

slaptą informaciją, kad vėliau jja galėtų pasinaudoti. Dažniausiai

informacija renkama statistikai rinkti, kad galima būtų analizuoti

interneto rinką ir vartotojų elgesį.

Kas tai yra Adware? („Advertising-supported software“ iš anglų kalbos –

reklamą palaikanti programinė įranga). Tai programa, kuri skirta reklamuoti

tam tikrus produktus ar paslaugas. Adware pastebėti nesunku, jų yra kelios

rūšys:

• Iššokinėjantys langai su reklamomis (dažnai pasitaiko ir erotinėmis).

• Papildomi mygtukai interneto naršyklėje (BUY, SEARCH ir kt.). Šių

papildomų funkcijų kūrėjai teigia, kad jos yra naudingos vartotojui.

Iš tikrųjų yra atvirkščiai, tokių mygtukų pagalba rasite tik

pasiūlymus pirkti ir visai ne to ko jūs ieškote.

• Pradinis interneto naršyklės puslapis nustatomas į visai jums neįdomų,

o pakeisti jo neišeina.

• Per prievartą siūlomos interneto svetainės pagal tematiką. PVZ

surenkate adresą BMW.COM, o jums atidaro BUYCARS.COM svetainę.

Spyware ir AAdware plinta tuo pačiu būdu:

• Kartu su nemokamomis programomis, kurias atsisiunčiate iš interneto ir

galvojate, kad jos tikrai nemokamos. Iš tikrųjų jos mokamos – jūs už

jas sumokate savo nervais ir laiku – atsiranda aukščiau aprašytos

problemos.

• Vaikštant po warez (piratų), porno ir kt. puslapius. Yra du būdai

„prisiveisti“ nepageidaujamų programų, o kartais ir virusų: 1. Norint

pamatyti nuotraukas, filmukus ar kitą jus dominančia informaciją

siūloma instaliuoti papildomus modulius, kurie leis jums pasiekti

tikslą. Neapsigaukite ir niekada nesutikite su šiais siūlymais. 2.

Turint neatnaujintą operacinę sistemą ar interneto naršyklę,

kenkėjiškos programos gali pasinaudoti jos skylėmis ir instaliuotis į

jūsų kompiuterį net nepaklaususios. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti

nemokamą MOZILLA FIREFOX (www.mozilla.org) interneto naršyklę, nes ji

nėra tokia populiari kaip Internet Explorer, o dauguma kenkėjiškų

programų kaip tik ir yra kuriamos populiariausiai interneto naršyklei.

Kaip matome, Spyware ir Adware yra pakankamai kenkėjiškos programos, kurios

gali atimti daug laiko ir nervų. Yra nemažai būdų kovoti su jomis.

Paprastam vartotojui geriausia naudoti nemokamas antiSpyware programas,

pvz. „Spy-bot search and destroy“ (http://security.kolla.de), „Ad-aware“

(www.lavasoftusa.com). Tereikia jas instaliuoti, atnaujinti ir patikrinti

kompiuterį. Deja jos neišvalo kompiuterio 100%, bet tikrai padeda

atsikratyti bent dalies šiukšlių. Yra sukurtas įrankis daugiau išmanantiems

vartotojams, vadinamas HijackThis (www.spywareinfo.com/~merijn), su juo

galima 100% išvalyti kompiuterį pasirenkant kokius komponentus reikia

ištrinti, bet tai ne visi žino ir gali sugadinti sistemą, dėl to

nerekomenduojamas, jei nesate tikras, kad žinote ką darote.

TAUTINIAI VIRUSAI

Tai, kad yra ir lietuviškų kompiuterinių virusų, šiandien pripažįsta ir

antivirusinių priemonių gamybos lyderiai. Štai „SYMANTEC“ virusų

enciklopedijoje galime rasti vieno tokių – „Debilas.2000“ („Debi-2000“,

„Debilitated.2000“) aprašymą. Šis virusas neturi nieko bendra su 2000-ųjų

metų problema – jis paprasčiausiai padidina apkrėsto duomenų rinkinio ilgį

būtent 2000 baitų. Virusas plinta apkrėsdamas standartinius .COM ar .EXE

failus. Vykdant apkrėstą programą, virusas pasitalpina į kompiuterio

atmintį ir toliau infekuoja kiekvieną vykdomą programą. Virusas

„Debilas.2000“ nėra labai gudrus – neinfekuoja diskelių ir kieto disko

kelties sektorių, nebando slėptis ir, kas bene keisčiausia, neturi jokio

kenksmingo poveikio. Žodžiu, elgiasi tikrai negudriai. Visgi jokiu būdu

nereikia galvoti, kad ir kiti tautiniai virusai yra tokie jau nekalti.

Puikus pavyzdys – Trojos arklio tipo programa „NokNok“, savo veikimu

primenanti pagarsėjusį „Back Oriffice“ virusą, tačiau savo galimybėmis jį

gerokai pralenkianti. Šios programos autorius yra mūsų tautietis, pravarde

New Nonik. Beje, jo programos antivirusinės apsaugos priemonės dar nelaiko

virusu, matyt, iki pirmojo rimto skandaliuko, gal būt ir tarptautinio. Pats

New Nonik (jam 14 metų) savo tinklapyje rašo, kad žavisi Saboniu, dievina

picas, o labiausiai neapkenčia Jelcino, Huseino ir Miloševičiaus. Ką gi,

atrodo, kad mūsų valdžios vyrai „susidūrimų“ su šiuo šaunuoliu gal ir

išvengs.

  Čia taip pat derėtų paminėti ir virusų kūrėją iš Ignalinos atominės

elektrinės. Teko girdėti, kad jis, atlikęs skirtą bausmę, išvyko į Rusiją,

o iš ten – dar toliau. Žinoma, tokie specialistai ir už Atlanto nesimėto,

tad juos prigriebus reikia ne bausti, o duoti gerą atlygį ir atitinkamą

tarnybą. Ne paslaptis, kad ir daugiau mūsų tautiečių, negalėdami

pasireikšti dirbant Lietuvoje rimtą darbą, paseks kolegų pavyzdžiu.

Dar vienas susirūpinimą keliantis faktas – daugelio populiariausių virusų

(„CIH-Černobylis“, „Melisa“, „Back Oriffice“, „Class“ ir kitų) pavyzdžiai

ir programų tekstai yra publikuojami internete. Žinodamas tokios svetainės

adresą, pradedantis kenkėjas gali susirasti jam patinkantį „pusfabrikatį“

ir ppagal jį sukurti kažką sava. Tokių kenkėjų, be abejonės, yra ir

Lietuvoje, tačiau panašiu būdu pagaminto viruso tautiniu nepavadinsi – tai

būtų vieno iš žinomų virusų variantas, tegul ir lietuviškas.

Nors Lietuvos kompiuterizacijos lygis yra nedidelis, tačiau mūsų

programuotojų tiek kūrybinis, tiek kenkėjiškas potencialas yra gana aukšti

ir neblogai vertinami užsienyje. Pagrindinės virusų kūrimo priežastys

visame pasaulyje – noras išsiskirti iš kitų, paišdykauti, galbūt apsaugoti

savo programas nuo kopijavimo, ar tiesiog kam nors atkeršyti, pvz.,

buvusiam darbdaviui. Panaši situacija ir Lietuvoje. Tai, kad pas mus

programinė įranga nelaikoma preke, programuotojo profesija – prestižine,

lemia itin dažnus darbdavių ir programuotojų konfliktus. Neretai

programuotojui palikus darbovietę nustoja veikti ir jo programos. Tačiau,

priklausomai nuo programuotojo kvalifikacijos ir konflikto su darbdaviu

lygio, pasekmės gali būti kur kas rimtesnės.

Kadangi didelę griaunamąją jėgą keliantys virusai potencialiai gali būti

sukurti kiekvienoje pasaulio šalyje, taip pat ir Lietuvoje, tenka

prisiminti medicininių virusų plitimo dėsnius – pirmiausia apsikrečia

aplinkiniai bei dažniausiai bendraujantys su apkrėstuoju. Štai ir nuo CIH

viruso labiausiai nukentėjo Pietų Korėja.    „Worm.Explore.Zip“ daugiausiai

nuostolių padarė Izraelyje ir kai kuriose Europos šalyse. Taigi nėra jokio

pagrindo abejoti, kad tautiniais virusais visų pirma apsikrečia patys

tautiečiai.

Jei Lietuvoje tikrai netrūksta virusų kūrėjų, tai antivirusinių priemonių

kūrėjų praktiškai nėra. Yra bandyta kurti antivirusines programas, tačiau

sukurti profesionalią programą, pajėgumu nors kiek panašią į pasaulinius

gaminius, nėra pavykę niekam. Gal tai ir nenuostabu tokioje šalyje,

kur

programos paprastai neperkamos, o įsigyjamos kitais būdais. Sukurti

sudėtingą programą Lietuvoje paprasčiausiai neapsimoka. Visgi kovai prieš

tautinius virusus kuo puikiausiai tinka tarptautinės priemonės. Pagrindinės

sąlygos: jos turi žinoti apie atitinkamo viruso buvimą arba turėti

efektyvias priemones kovai su naujais ir nežinomais virusais.  Deja, tenka

tik apgailestauti, kad tautinių virusų kūrėjai yra kur kas pranašesni už

tautinių virusų „vartotojus“. Pastarieji, priklausomai nuo jų pagedimo

laipsnio, arba neturi jokios apsaugos apskritai, arba turi tikrai netobulą,

arba neatnaujina turimos programos pakankamai dažnai. O galvoti, kad kas

nors pastebės įtartinus veiksmus programose ir pasiryš nusiųsti reikiamą

informaciją antivirusinių programų kūrėjams, irgi nelabai yra pagrindo.

Taigi vietinės gamybos virusai gana ilgai būna nežinomi apsaugos priemonių

kūrėjams ir per nekliudomo dauginimosi laikotarpį spėja pridaryti nemažai

žalos. Vėliau koks nors supratingas užsienietis, gavęs iš partnerio

Lietuvoje „dovanėlę“, pasirodo apdairesnis už mūsiškius ir nepatingi

pasikonsultuoti ten, kur reikia. Susidarius tokiai situacijai, kai daugelis

vietinių organizacijų praktiškai neturi jokios antivirusinės apsaugos

strategijos, patys pavojingiausi virusai yra tie, kurių kūrėjai vaikšto

šalia mūsų. O jei dar įvertintume tai, kad patys virusų kūrėjai mus labai

gerai pažįsta, žino mūsų aapsaugos priemonių, jei tokios ir yra, silpnąsias

puses, kelias jų kūriniams į mūsų kompiuterius yra praktiškai atviras.

Pagrindiniai užkrėtimo šaltiniai [2]:

|Iš kur kilęs |199|199|200|

|virusas |8 |9 |0 |

|El.laiško priedai |32%|56%|87%|

|Diskeliai (iš namų)|36%|25%|4% |

|Neaišku |5% |7% |2% |

|Diskeliai (kiti) |21%|9% |2% |

|Internetas |9% ||11%|1% |

|Vidinis tinklas |3% |2% |1% |

|Platinami CD |2% |0% |1% |

|Demonstraciniai |4% |2% |<1%|

|diskeliai | | | |

|Naršymas po WWW |2% |3% |0% |

 

Virusų poveikis darbui [2]:

|Poveikis |Poveikio dydis, |

| |procentais |

|Darbo efektyvumo sumažėjimas|70 |

|Pažeisti failai |66 |

|Negalima dirbti su PK |50 |

|Nėra priėjimo prie duomenų |49 |

|Sutrikimai dirbant su |44 |

|failais | |

|Prarasti duomenys |40 |

|Pranešimai ekrane, |33 |

|mirguliavimas | |

|Vartotojo konfidencialumo |22 |

|pažeidimas | |

|Sutrikimai išsaugant |30 |

|duomenis | |

|Nestabilus programų darbas |14 |

|Sutrikimai spausdinant |9 |

Virusų rušys ir pavojingumas [2]:

|Viruso |Nukentėjusių per 2000 metus PK |

|pavadinimas |skaičius |

|VBS/Love Letter.A|456.570 |

|W97M/Mellisa |22.350 |

|Other |6.355 |

|X97M/Laroux |8.150 |

|W32/Funlove |1.900 |

|W97M/Ethan |4.200 |

|W97M/Marker |6.050 |

|W95/CIH |1.100 |

|WIN32/Ska |1.200 |

|(Happy99) | |

|JS/Kak.Worm |500 |

|W97M/Class |1.500 |

|W32/PrettyPark |1.500 |

Naudota literatūra: wwww.moku.lt, www.speros.lt, www.nesimokau.lt,

www.takas.lt, www.tingiu.lt, R. Ališauskas, A.

Balvočius, T. Balvočienė, V. Brazdeikis, V.

Gudonienė, G. Leonavičius, A. Miežinienė.

“Informatikos skaitiniai”. Šviesa, Kaunas 1

996 „Kompiuterija“, 2001 spalis ,www.google.lt,