Kompiuterio įtaka
KOMPIUTERIS IR SVEIKATA
TURINYS
1.KOMPIUTERIS IR SVEIKATA 3
2. STANDARTAI IR KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOKYBĖ 5
2.1. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI DISPLĖJUI 6
2.2. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI KLAVIATŪRAI 9
2.3. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ATŽVILGIU 11
3. KOMPIUTERIZUOTŲ DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS, ĮVERTINANT ELEKTROMAGNETINĘ SPINDULIUOTĘ 13
4. DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS 15
ANALIZĖ 18
1 PRIEDAS.DISPLĖJAUS ERGONOMINIAI PARAMETRAI 19
2 PRIEDAS.KLAVIATŪROS ERGONOMINIAI PARAMETRAI. 21
LITERATŪROS SĄRAŠAS: 22
1. KOMPIUTERIS IR SVEIKATA
Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. ŽŽemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.
1 pav. Kompiuterių augimo tempai Lietuvoje 1991 – 2000 m.
Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.
Žiūrintys į šį vvisuotinio kompiuterizavimo procesą kyla klausimas – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris –– tada ir kyla klausimas – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu.
2. STANDARTAI IR KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOKYBĖ
Kiekvienas kompiuterio vartotojas siekia, kad jo veikla kompiuterio aplinkoje būtų produktyvi ir nesusidarytų ppavojaus sveikatai. Pirmasis klausimas, keliamas šiuo požiūriu – ar darbo vietoje instaliuotas kompiuteris yra kokybiškas. Kiekvienos prekės, įskaitant ir kompiuterinę įrangą, kokybę nusako jos atitikimo konkrečių standartų reikalavimams laipsnis, kurį užtikrina ir už kurį atsako šią įrangą gaminanti firma. Standartas – tai normatyvinis dokumentas, kuris nustato normų, taisyklių ir reikalavimų kompleksą konkrečiam objektui ir kuris yra patvirtintas tam įgaliotos institucijos.
Bendrieji kompiuterizavimo reikalavimai nurodyti Higienos normoje, kur sakoma, kad:
• vienai kompiuterizuotai darbo vietai turi būti skirta 6 m2 ploto;
• rekomenduojamas eerdvės tūris – ne mažiau kaip 20 m3;
• rekomenduojama drėkinti orą kompiuterizuotoje patalpoje, kad nesikauptų statiniai krūviai;
• patalpa turi būti taip parinkta, kad būtų galima joje užtikrinti reikiamas darbo sąlygas (temperatūrą, drėgnį, oro judėjimą, apšvietimą).
Tačiau vien šių reikalavimų nepakanka. Siekiant, kad kompiuterizuotoje darbo vietoje darbuotojo sveikatai rizika elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu būtų minimali, būtina į tai atsižvelgti organizuojant kompiuterizuotas darbo vietas, komplektuojant ir išdėstant orgtechnikos įrangą konkrečioje darbo vietoje.
2.1. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI DISPLĖJUI
Displėjaus vaizdo ergonominius parametrus galima suskirstyti į tris grupes.
Pirmajai grupei priklausytų šviesos techniniai parametrai:
• ekrano skaistis – ekrane spinduliuojamas ir atspindėtas šviesos srautas, sudarytas iš šviesių simbolių, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone ir šviesaus fono, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone;
• skaisčio kontrastas – tai santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio ir fono skaisčio, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone, arba vaizdo skaisčio ir fono skaisčio, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone.
• skaisčio vienodumas – skaisčių santykis tarp sričių ekrane, kurios numatytos kaip sritys, turinčios vienodą skaistį;
• skaisčio tolydumas – santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio ir jo artimiausios aplinkos arba vienas po kito stebimų paviršių skaisčio;
• pikselis (grūdas) – mažiausias adresuojamas elementas ekrane, spalvotuose ekranuose galintis atvaizduoti visą spalvų gamą;
• skaisčio kodavimas – informacija, išreikšta tarpusavyje nepriklausomais vvaizdo skaisčių skirtumais;
• vaizdo regeneravimas – tai vaizdo kadro atvaizdavimo ekrane pasikartojimo dažnis.
Antrajai grupei priklausytų ergonominiai rodikliai, charakterizuojantys vaizdo atkūrimą:
• ženklo kampinis aukštis – kampas tarp linijos, jungiančios ženklo apačią su stebėjimo tašku ir linijos, jungiančios ženklo viršų su stebėjimo tašku;
• ženklo formato matrica – simboliui suformuoti naudojamų horizontalių ir vertikalių elementų kiekis;
• ženklo aukštis – atstumas tarp nekirčiuoto didžiojo ženklo viršutinio ir apatinio kraštų;
• atstumas tarp ženklų, žodžių, eilučių – atstumas tarp horizontaliai vienas kito atžvilgiu išdėstytų ženklų, žodžių, vertikaliai išdėstytų ženklų (eilučių) artimiausių taškų;
• ženklo aukščio su pločiu santykis – santykis tarp ženklo aukščio ir jo pločio;
• linijos plotis – išreiškiamas ženklo aukščio dalimi;
• statmenumas – adresuojamos ekrano darbinės srities stačiakampės formos išlaikymas;
• simbolių matmenų pastovumas – ženklų aukščio ir pločio vienodumas;
• atspindys nuo ekrano ir priekinės displėjaus dalies – ekrano ir priekinės displėjaus dalies savybė atspindėti pašalinę šviesą;
• stebėjimo atstumas – mažiausias atstumas tarp stebėjimo taško ir ekrano paviršiuje stebimo taško;
• žvilgsnio kampas – maksimalus kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, einančios iš stebėjimo taško į displėjaus sritį, naudojamą informacijai pateikti, keičiant monitoriaus padėtį.
• stebėjimo kampas – kampas tarp žvilgsnio linijos ir linijos statmens ekrano paviršiui (normalės) taške, kuriame stebėjimo linija kertasi su ekrano paviršiumi.
• sferinis nnestabilumas – 1 mm dydžio vaizdo elemento matmenų pakitimas skirtingose vaizdo vietose.
Trečiajai grupei priklausytų informacijos atvaizdavimo kokybės rodikliai:
• įskaitomumas – vaizdinės ženklo savybės, apibrėžiančios jo atpažinimo lengvumą;
• informacijos atvaizdavimo patikimumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį operatoriaus vaizduojamos informacijos patikimą atpažinimą nustatytu laiku duotom sąlygom be prognozuojamų atpažinimo klaidų;
• informacijos atvaizdavimo patogumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą informacijos atvaizdavimą, tuo pačiu įvertinant optimalias arba leistinas žmogaus veiklos sąlygas pagal psichologinius, fiziologinius ir medicininius higieninius kriterijus;
• informacijos atvaizdavimo efektyvumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą ir patogų informacijos atvaizdavimą, esant minimalioms žmogaus pastangų ir resursų sąnaudoms.
Displėjų atitikimas ergonominiams reikalavimams nustatomas patikros laboratorijose, kuriose matavimai atliekami griežtai standartais nustatytomis sąlygomis. Standartuose nustatomi pirmosios ir antrosios grupių vaizdo ergonominiai parametrai. Šie parametrai privalomi displėjų gamintojams. Vaizdo ergonominiai parametrai pateikti 1 PRIEDE, 1 lentelėje.
Displėjų atitikimas ergonominiams parametrams nustatomas patikros laboratorijose, kuriose matavimai atliekami griežtai standartais nustatytomis sąlygomis bei prisilaikant duotų matavimo metodikų.
Apsauginiai ekrano filtrai, kurie uždedami ant displėjaus ekrano, – tai paprasčiausia, prieinamiausia ir pakankamai efektyvi priemonė apsaugoti vartotoją nuo ekologiškai kenksmingo spinduliavimo, sumažinti akių įtempimą, padidinti darbo komfortą. Pastaruoju metu ne tik kompiuterių vartotojai, bet ir vis didesnis teležiūrovų skaičius stengiasi įsigyti šią apsaugos priemonę.
Ekrano filtrai pasižymi geru optiniu skaidrumu, sumažina
ekrano blyksnius, padidina kontrastą, pagerina optinius displėjaus parametrus, užtikrina informacijos konfidencialumą (informacija ekrane matoma sėdint tiesiai priešais ekraną, ir jos nematyti iš abiejų displėjaus šonų), sumažina šviesos atspindžius nuo ekrano, geba susilpninti kintamuosius elektrinius laukus, elektrostatinį potencialą, sulaiko ultravioletinius spindulius.
Praktikoje galima rasti ekrano filtrų su skambiais reklaminiais užrašais: “absoliučios apsaugos” ar “globalinės apsaugos”. Kaip rašoma literatūroje, dažnai tai tik skambūs užrašai. Patikrinus tokių filtrų parametrus laboratorijoje, išaiškėja, kad tai paprastas stiklas su įžeminimo laidu. Taip pat literatūroje rašoma, kad nereti aatvejai, kai filtras sustiprina kintamuosius laukus ir elektrostatinį potencialą. Tai atsitinka, jeigu filtras neįžemintas. Filtras – tai stiklinė plokštelė su labai plonu metalizacijos sluoksniu. Jeigu metalizacijos sluoksnio nėra arba jis neįžemintas, stiklo plokštelė sąlygoja padidintą laidumą elektriniams laukams.
Kadangi nėra patikimų žinių apie garantuojamą filtrų tarnavimo laiką, todėl reikėtų reguliariai kartą metuose atlikti jų efektyvumo matavimus darbo vietose.
2.2. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI KLAVIATŪRAI
Klaviatūra šiuo metu yra pagrindinis informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginys. Klaviatūros ergonominiai parametrai yra reikšmingi darbo efektyvumui, produktyvumui ir ssvarbūs patogumo požiūriu – ar malonu dirbti, ar nevargsta rankos ir t.t. Klaviatūros ergonominius parametrus reguliuojantys standartai skirti daugiau klaviatūros projektuotojams, tačiau jais gali vadovautis ir vartotojas, pasirinkdamas klaviatūrą kuriamoms kompiuterizuotoms darbo vietoms.
Išanalizavus priimtus standartus ir atitinkamą literatūrą, galima iišskirti šiuos pagrindinius klaviatūros ergonominius parametrus:
Profilio aukštis – aukštis tarp vidurinės eilutės klavišų ir darbo paviršiaus (pavyzdyje pažymėtas PA). Vidurinė eilutė klaviatūroje yra C eilutė raidžių ir skaitmenų sekcijoje.
2 pav. Klaviatūros vaizdas: PA – profilio aukštis; NK – nuolydžio kampas; A – A eilutė; B – B eilutė; C – C eilutė; D – D eilutė; E – E eilutė
Nuolydžio kampas (pavyzdyje pažymėtas NK) – kampas tarp klavišų viršutinės dalies plokštumos, einančios per A ir D eilučių klavišus ir horizontalios plokštumos.
Klavišo nuspaudimo jėga – jėga, reikalinga perstumti klavišą į poziciją, kurioje bus užregistruotas ženklo nuspaudimas.
Grįžtamasis ryšys – apčiuopiama klavišo grįžimo į pradinę padėtį atbulinė jėga.
Girdimasis grįžtamasis ryšys – tai papildomas garsinis signalas, signalizuojantis ženklo įvedimą. <
Klavišų padėtis – “normali” klaviatūra – klaviatūros išdėstymas be galimybės pakeisti klavišus ar jų grupes.
Klavišo išvaizda – klavišų paspaudimo paviršius ir šoninis klavišų paviršiaus vaizdas. Klavišų paspaudimo paviršius, tai sritis, esanti klavišo paviršiuje ir kontaktuojanti su pirštu, spaudžiant klavišą. Klavišų viršus gali būti lygiagretus klaviatūros viršutinės dalies plokštumai arba horizontaliai plokštumai, įgaubtas arba išgaubtas.
Klavišo ženklo dydis – ženklų (raidinių, skaitmeninių) geometriniai matmenys.
Šviesos atspindėjimas – atspindėjimas, kuris apibrėžiamas kaip santykis tarp klaviatūros ir klavišų paviršiaus atspindžio ir balto ppaviršiaus atspindžio.
Trintis į darbinį paviršių – pradinė jėga, reikalinga pastumti klaviatūrą ant darbinio paviršiaus (stalo).
Stabilumas – klaviatūros savybė nejudėti darbo metu.
Svoris – klaviatūros svoris kilogramais.
Riešų atramos – platforma prieš klaviatūrą arba įtaisyta klaviatūroje, ant kurios vartotojas gali padėti riešus. Ši atrama gali būti ir nenaudojama.
2 PRIEDE 2 lentelėje pateikti standartuose ISO 9241 ir TCO-99 nustatyti ar rekomenduojami (pažymėti skliausteliuose) klaviatūros ergonominiai parametrai.
2.3. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ATŽVILGIU
Kompiuteriu dirbantį žmogų veikia darbo vietoje instaliuotos kompiuterinės įrangos spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, kurių poveikis žmogaus sveikatai gali būti žalingas. Būtina nustatyti maksimalius elektromagnetinės spinduliuotės lygius, prie kurių nesusidaro pavojus dirbančiojo sveikatai. Elektromagnetinės spinduliuotės maksimalios leistinos normos yra nustatomos remiantis daug metų prie kompiuterių dirbančių žmonių sveikatos tyrimais bei eksperimentų su gyvūnais apibendrinimų rezultatais.
Ypač griežti reikalavimai aplinkai (temperatūrai, santykiniam drėgniui, oro greičiui, jonų koncentracijai) taikomi, matuojant ekrano paviršiaus elektrinį potencialą. Pats kritiškiausias aplinkos parametras yra oro drėgnis, nes esant padidintam oro drėgniui ekrano paviršiuje susikaupę krūviai „išsikrauna“ ir išmatuota ekrano paviršiaus potencialo reikšmė bus mažesnė negu yra iš tikrųjų.
Visi mus supantys elektriniai prietaisai yra didesnio ar mažesnio intensyvumo elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai, tačiau nė su vienu iš tokių prietaisų nedirbama taip arti ir ilgai kaip su kompiuteriu. Be tto, elektromagnetinės spinduliuotės poveikis dažniausiai nėra betarpiškai jaučiamas, todėl į šį faktorių kreipiamas mažesnis dėmesys negu į tiesiogiai juntamus veiksnius – apšvietą, vibraciją, triukšmą ir pan. Padidinto spinduliavimo šaltinis yra displėjus, o likusioje pusėje padidintos elektromagnetinės spinduliuotės priežastis – bloga instaliacija ir įvairūs elektriniai prietaisai, todėl šiuo atveju elektromagnetinės spinduliuotės darbo vietoje situaciją galima nesunkiai pagerinti organizacinėmis priemonėmis.
Kintamas elektrinis laukas dažniausiai viršijamas pirmajame dažnių diapazone. Šių laukų spinduliavimo šaltiniais darbo vietose yra: elektros instaliaciniai laidai (dažnai paslėpti sienoje po tinku), rozetės, prailgintuvai, elektriniai prietaisai (elektriniai šildytuvai, virduliai, ventiliatoriai, stalinės lempos, elektrinės spausdinimo mašinėlės ir t.t.), kuriuos paprastai galima iškelti už darbo vietos ribų ir tada jų spinduliavimas darbuotojui neturės įtakos.
Prieš įruošiant kompiuterizuotą darbo vietą, reikia išsiaiškinti laidų išvedžiojimą sienose, nes jie spinduliuoja kaip antenos, o lauko stiprumas priklauso nuo atstumo iki jų. Tą patį galima pasakyti ir apie rozetes – arti jų laukas gana stiprus (kartais sėdima nugara į jas įsirėmus). Neįžemintas kompiuteris spinduliuoja elektrinius laukus daug kartų viršijančius leistinas normas, o naudojant dvilaidžius prailgintuvus, kaip taisyklė, kompiuterio įžeminimas ir yra atjungiamas.
Dažnai kompiuterio vartotojas, apsistatęs elektriniais prietaisais: staline lempa, ventiliatoriumi, elektriniu šildytuvu. Visi jie yra elektromagnetikių laukų spinduliavimo šaltiniai. Ypač stiprų kintamąjį elektrinį lauką skleidžia stalinės lempos ssu 12V halogenine lempute. Esant išjungtam jungikliui, bet neišjungus iš rozetės, išmatavus elektrinio lauko stiprį iš šono 50 cm atstumu buvo rasta, kad norma viršijama daugiau kaip 6 kartus, o iš priekio 25 cm atstumu – 5 kartus.
Elektromagnetinė spinduliuotė kompiuterizuotoje darbo vietoje bus minimali, jei: naudojama kokybiška kompiuterinė įranga; darbo aplinkoje instaliuojama kokybiška orgtechnika, o nebūtina įranga iškeliama už darbo vietos ribų; tinkamai organizuojama darbo vieta; darbo vietoje dirba spinduliuotės problemą suprantantys darbuotojai.
3. KOMPIUTERIZUOTŲ DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS, ĮVERTINANT ELEKTROMAGNETINĘ SPINDULIUOTĘ
Organizuojant kompiuterizuotas darbo vietas būtina laikytis tokių apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės priemonių:
• saugaus atstumo – jei patalpoje fiksuojama padidinta spinduliuotė, darbo vietą reikia perkelti ten, kur fiksuojamas minimalus spinduliuotės šaltinio poveikis;
• saugaus darbo laiko – jei tenka dirbti padidintos elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje, būtina riboti buvimo joje laiką;
• elektromagnetinės spinduliuotės lygio mažinimo – naudoti ekranavimą, įžeminimą, iškelti iš darbo vietos nebūtiną įrangą, išjungti kitus padidintos spinduliuotės šaltinius arba juos pakeisti.
Parenkant patalpas kompiuterizuotai darbo vietai įrengti, būtina laikytis tokių reikalavimų, kurie padeda sumažinti elektromagnetinės spinduliuotės lygį:
1. Patalpa turi būti parinkta labiausiai nutolusi nuo išorinių eletromagnetinės spinduliuotės šaltinių (galingų transformatorių, paskirstymo spintų, galingų apkrovų elektros kabelio, radijo perdavimo įtaisų ir t.t.). Visais atvejais rekomenduojama ištirti elektromagnetikių laukų lygius patalpoje, projektuojant
joje kompiuterizuotų darbo vietų išdėstymą.
2. Ant langų esančias metalines grotas būtina įžeminti, nes tai gali būti elektromagnetinės spinduliuotės priimančioji antena, ir ženkliai padidinti elektromagnetinę spinduliuotę patalpoje ar kurioje nors jos vietoje.
3. Grupines kompiuterizuotas darbo vietas rengti žemutiniuose aukštuose – tada jų įtaka bendram elektromagnetinės spinduliuotės fonui pastate bus minimali.
4. Projektuojant patalpose darbo vietų išdėstymą reikia prisilaikyti reikalavimų: turi būti užtikrinamas aparatūros įnulinimas kiekvienoje darbo vietoje; visiškai nepageidautina vienos linijos maitinimas, apeinantis patalpą visu perimetru, dėl ko gali išaugti magnetinis laukas 55 Hz-2kHz dažnių diapazone; maitinimo linijas pageidautina išvedžioti ekranuojančiuose metaliniuose loveliuose arba vamzdžiuose; grupinio pajungimo vietose turi būti ekranuoti skydeliai su pakankamu rozečių kiekiu, kurios maksimaliai ir tolygiai nutolusios nuo darbo vietų; grupinėse vietose jungti ne daugiau 2-3 vartotojų; pageidautina, kad tinklo rozetėse būtų galima keisti sisteminio bloko ir displėjaus kištukų poliarumą. Tai leistų parinkti kištukų orientaciją, kurioje elektromagnetiniai laukai darbo vietose būtų minimalūs.
Neteisingai pravedus elektros maitinimą darbo vietoje, elektrinių ir magnetinių laukų šaltiniais gali būti ne tik displėjus, ssisteminio bloko impulsinis maitinimo šaltinis, tinklo maitinimo kabeliai, bet ir periferiniai įrenginiai: klaviatūra, spausdintuvas, modemas ir kt.
Optimalus darbo vietos išplanavimas tas, kuomet vartotojo zona pilnai atskirta nuo maitinimo kabelių, rozečių ir techninių priemonių. Mažiau optimalus išplanavimas, kuomet greta vartotojo ddarbo vietos pravesti tinklo maitinimo kabeliai.
Taip pat reikia pažymėti, kad organizuojant kompiuterizuotą darbo vietą, būtina įvertinti elektromagnetikių laukų stiprį gretimose darbo vietose (nekompiuterizuotose). Kadangi kompiuterinės technikos spinduliuotės diagramos ne apskritiminės, o deformuotos, todėl po laukų matavimo gali tekti koreguoti kitų darbo vietų išdėstymą.
Siekiant užtikrinti vartotojo saugą nuo elektromagnetikių laukų grupinėje patalpoje, reikia prisilaikyti tokių darbo vietų organizavimo principų:
1. Nepriklausomas darbo vietos organizavimas ir jos nepriklausomas nuo kitų darbo vietų maitinimas iš tinklo.
2. Saugiausio darbo vietų išdėstymo parinkimas: maksimaliai nutolinat aparatūrą nuo vartotojo darbo vietos ir gretimų darbo vietų; išdėstant aparatūrą ir vartotojo vietą, atsižvelgus į gretimas darbo vietas; įvertinant gretimų darbo vietų aparatūros elektromagnetikių laukų spinduliavimo diagramą ir, esant reikalui, tinkamai pakeičiant darbo vietą (perstatant aparatūrą, pakeičiant orientaciją, ekranuojant). <
3. Periodiškas elektromagnetinės spinduliuotės lygio kontroliavimas.
4. DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS
Dirbant su kompiuteriu apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos pakenkimų rizikos šaltiniu. Tokios aplinkybės reikalauja skirti ergonomikos mokslo dėmesį kompiuterizuotų darbo vietų projektavimui.
Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įįvertinimą, optimizuojant sistemą žmogus-kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumo žmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimo principas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikyti prie technikos.
Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu displėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką.
Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima šalia klaviatūros patalpinti pelę. Vartotojai pelę laiko ant stalo ir dėl to susidaro nepatogi rankos riešo padėtis. Siekiant išvengti riešo kanalo sindromo rizikos, reikia minimizuoti darbo su pele laiką. Nerekomenduojama laikyti rankos ant pelės, kai nevykdomos operacijos. Reikia išnaudoti galimybę pakeisti darbą su pele darbu su klaviatūra.
Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiau apsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis, kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietos ergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijų reikmenų išdėstymą: displėjaus paviršiaus kampą ir aaukštį; klaviatūros kampą ir aukštį; kėdės paviršių kampus ir aukščius.
Derinant tris paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad displėjaus viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5o kampu, o atlošo kampas 107o.
Reikalavimai darbo stalui arba darbo paviršiui: darbo stalas arba darbo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti būtinus reikmenis; paviršiai turi būti mažai atspindintys; dokumento laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas, kad iki minimumo sumažintų galvos ir akių nepatogius judesius; stalo konstrukcija turi užtikrinti darbuotojui patogią pozą.
Reikalavimai darbo stalams ir darbo paviršiams priklauso nuo darbo pobūdžio, naudojamų kompiuterių ir pagalbinių reikmenų kiekio, dydžio ir konfigūracijos. Papildomas darbo paviršius gali būti reikalingas dokumentacijos, literatūros ar ryšio priemonių laikymui. Kompiuteriniams stalams taikomi šie ergonominiai reikalavimai : reguliuojamas aukštis, aukštis keičiamas lengvai, stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas, turi būti pakankamai vietos kojoms, stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį, stalas neturi turėti aštrių briaunų ir smailių kampų, darbo paviršiai neryškių tonų, matiniai.
Reikalavimai kėdei nusako trimis punktais:
1. Darbo kkėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą.
2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs.
3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis.
Projektuojant naują kompiuterizuotą darbo vietą arba modernizuojant seną svarbu teisingai išdėstyti darbo vietoje naudojamus reikmenis.
Būtų idealu, jei kiekvienas įtaisas būtų patalpintas optimalioje vietoje, siekiant užsibrėžto tikslo. Optimalumas priklauso nuo žmogaus sugebėjimų ir charakteristikų, įskaitant pojūčius, antropometrines ir biomechanines charakteristikas. Realiai nėra galimybės vienareikšmiškai patalpinti kiekvieną įtaisą optimalioje vietoje. Konkrečios darbo vietos su kompiuteriu išdėstymas priklausys nuo vartotojų skaičiaus ir jų darbo režimo, kompiuterio tipo bei darbo metu naudojamų papildomų reikmenų, nuo naudojamų baldų ir netgi nuo dažniausiai naudojamos programinės įrangos.
Jeigu kompiuteriu naudosis vienas asmuo, tada darbo vieta turi būti pritaikyta to asmens antropometriniams matmenims. Jeigu kompiuteriu naudosis keli asmenys, reikia sukurti tokią darbo aplinką, kuri tiktų netgi priešingoms žmogaus savybėms: aukštas – žemas, storas – plonas. Kompiuterį naudojant tik po keletą minučių per dieną ergonomikos reikalavimai neturės esminės įtakos. Esant darbo trukmei daugiau nei 1 val. per dieną, reikia įvertinti ergonomikos reikalavimus,
nes jų nepaisymas gali pakenkti sveikatai.
Nors kiekvienam vartotojui paliekama individualiai spręsti savo darbo vietos išplanavimą, tačiau saugias ir sveikas darbo sąlygas jis galės susidaryti tik vadovaudamasis pagrindiniais ergonomikos principais ir mokslinių tyrimų rezultatais.
Dirbdami su kompiuteriu reikia kontroliuoti kūno laikyseną. Sėdėti atsipalaidavus. Atsiminti, kad reikia keisti kūno pozą. Ilgą laiką būnant vienoje pozoje kūnas sustingsta ir įsitempia. Nėra vienintelės tinkamiausios pozos prie kompiuterio. Pozas keisti taip dažnai, kaip tai patinka. Padėties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nnuo ilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo. Dirbant reikalingos ne tik higienos normoje nurodytos, bet ir daukartinės pertraukėlės. Žiūrint į kompiuterio ekraną, akys pavargsta, jos pradeda mirkčioti. Kas 15 min. po 1-2 min. atitraukti akis nuo ekrano ir pažiūrėti į tolį. Tai leis akių raumenims pailsėti. Taip pat smarkiai pamirkčiokite kelias sekundes. Tai sudrėkina akis ir nuvalo dulkes nuo akių paviršiaus. Darbas greičiau padaromas, jeigu jis yra suskirstytas dalimis.
Pertraukos metu atliekama akių, rankų, kojų, galvos, liemens atpalaidavimo judesiai, darbo pozos kkaita. Tokie mankštos pratimai, kaip pasitempimai, posūkiai, pritūpimai, rankų ir kojų mostai, judesiai nejudančioms raumenų grupėms suaktyvinti gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų veiklą, dujų ir medžiagų apykaitą, stuburo, sąnarių paslankumą.Tai mažina nuovargį, raumenų, nervų bei psichinę įįtampą, padeda atgauti darbingumą.
ANALIZĖ
Taigi tikrai nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Mano nuomone, tikrai ne paskutinėje vietoje turėtų būti klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus.
Tenka pripažinti, kad šiuo metu pirkėjai dėl lėšų stokos siekia pirkti „pigius ir gerus“ kompiuterius. Gana retai pirkėjai domisi kompiuterinės įrangos kokybe sveikatos požiūriu, nors padėtis jau keičiasi ir rūpestingesni darbdaviai bei individualūs vartotojai vis labiau rūpinasi ssveika darbo aplinka.
Negalima sakyti, kad kompiuterių vartotojams yra iškilęs visuotinis pavojus jų sveikatai, bet abejingas požiūris į standartų reikalavimus, higieninių normų ar rekomendacijų nesilaikymas gali nemaloniai atsiliepti dirbančiojo sveikatai. Darbas kompiuteriu ir taip nėra visai paprastas, todėl reikia padėti kompiuterių vartotojams susidaryti darbe pakankamą komfortą. Tas leis kiekvienam saugiai jaustis kompiuterio aplinkoje ir sutelkti dėmesį tiesioginėms darbo problemoms.
1 PRIEDAS
1 lentelė
Displėjaus ergonominiai parametrai
Eil.Nr. Pavadinimas Parametrų reikšmės
ISO 9241 TCO – 99
1 Stebėjimo atstumas 400 mm
2 Žvilgsnio kampas 60o
3 Stebėjimo kampas 40o
4 Ženklo kampinis aukštis 16-22
5 Linijos plotis 1/6-1/12
6 Ženklo pločio ir aukščio santykis 0,7:1; 0,9:1
7 Vaizdo parametrai:
a)moduliacija juodai baltam displėjui;
b)moduliacija spalvotam displėjui;
c) užpildymo koeficientas (pikselio ploto santykis su pikseliui skirtu plotu) CM 0,4
CM 0,7
0,3
8 Ženklo formatas (matrica) 5 x 7; 7 x 9
9 Ženklo dydžio vienodumas 5 %
10 Atstumas tarp ženklų 1 pikselis
11 Atstumas tarp žodžių 1 ženklo pločio
12 Linijų atskyrimas 1 pikselis
13 Tiesiškumas:
a) ženklo horizontalaus postūmio tarp eilučių ar ženklo vertikalaus postūmio eilutėse santykis su ženklo pločiu ar aukščiu
b) skirtingų eilučių ar stulpelių ilgių skirtumo santykis su eilučių ar stulpelių ilgiais
5 %
2 %
1 lentelės tęsinys
14 Statmenumas:
a) santykis tarp horizontalių linijų ilgių skirtumo ir vidutinio ilgio
b) santykis tarp vertikalių linijų ilgių skirtumo ir vidutinio ilgio;
c) santykis tarp įstrižainių ilgių skirtumo ir vidutinio ilgio
0,02
0,02
0,04
0,02
0,02
0,03
15 Ekrano šviesumas 35 cd/m2 35 cd/m2
16 Skaisčio kontrastas CM 0,5
17 Skaisčio pasiskirstymas CR3:1
18 Skaisčio vienodumas:
a)tarp ekrano centro ir kraštų
b) ženklo viduje 1,5 : 1
1,5 : 1
19 Skaisčio tolydumas 1,5 : 1 1,5 : 1
20 Žymės mirksėjimo:
a) dažnis
c) skverbtis 1-5Hz
50-70 %
21 Ryškumo stabilumas 90 %
22 Sferinis nestabilumas 0.0002 mm
23 Vaizdo regeneracijos dažnis 85 Hz
Standarte TCO-99 pateikti griežtesni reikalavimai nei standarte ISO 9241 kai kuriems parametrams, tačiau daugumai parametrų reikalavimai sutampa.
2 PRIEDAS
2 lentelė
Klaviatūros ergonominiai parametrai
Eil.Nr. Pavadinimas Parametrų reikšmės
ISO 2241 TCO – 99
1 Profilio aukštis 35 mm ( 30 mm) 30 mm
2 Nuolydžio kampas:
reguliuojamai
nereguliuojamai 5o-12o
0o-15o 15o (5o-12o)
0o-15o
3 Klavišo nuspaudimo jėga 0,25N-1,5N
(0,5N-0,8N) 0,25N-1,5N
(0,5N-0,8N)
4 Klavišo nuspaudimo gylis 1,5mm-6,0mm
(2,0mm – 4,0 mm) –
5 Grįžtamasis ryšys apčiuopiamas apčiuopiamas (girdimasis)
6 Klavišo išvaizda 110mm2
paviršiaus plotis12-15 mm 110mm2
paviršiaus plotis12-15 mm
7 Klavišo ženklo dydis 2,6 mm 2,6mm
plotis 50-100% aukščio
8 Trintis į darbinį paviršių – (7,5N – 13,0N)
9 Svoris – ( 1,2 kg)
10 Vieta delnams (50-100mm pločio)
Literatūros sąrašas:
Projektas “Kompiuteris ir sveikata” (http://www.kompirsveikata.lt)
Projekte dalyvaujančios organizacijos:
1. KTU Aplinkos ir darbo medicinos katedra. (doc. dr. Rūta Telksnienė)
2. KTU Ergonomikos katedra. (doc. dr. Algis Vegys)
3. KTU Kompiuterių technikos bandymų laboratorija. (doc. dr. Alfredas Otas, doc. dr. Stasys Maciulevičius, doc. dr. Vytautas Petrauskas, doc. dr. Pranas Kanapeckas, Ričardas Vaitiekūnas, Algis Valys)
