Kompiuterių architektūros referatas

Turinys

Archyvavimo samprata ir paskirtis 3 psl

MS DOS archyvatoriai 4-5 psl

OS Windows archyvatoriai 5-7 psl

WinRAR” prieš „WinZip 7-9 psl

Abecėlė 10 psl

Kodų lentelės 11-14 psl

Kodavimo lentelės 15-17 psl

Klaviatūra 18 psl

Archyvavimo samprata ir paskirtis

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių: fiziškai sugadinus diską, neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis, dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir pan. Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių dduomenų kopijas. Pastaruoju metu naudojamų duomenų apimtys padidėjo dar ženkliau. Todėl tiesiogiai saugoti, atnaujinti ir perduoti visas jų kopijas dažnai gali būti sunku, tai gali ir brangiai kainuoti. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis. Sukurta daug įvairių suglaudinimo metodų, kurie padeda surasti “perteklinius duomenis” ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas ir vienas, ir keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai, t.y. padedantys pasiekti didelį ssuglaudinimo laipsnį, gali būti pernelyg “lėti”, todėl jie netinkami praktikoje.

Suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Todėl suglaudinimo programos dažniausiai vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais.

Archyve saugoma ir papildoma informacija: failų vardai, modifikavimo datos, kkontrolinės sumos. Tai padeda patikrinti, ar failai iš archyvo atkurti teisingai. Jei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas, kai archyvuojami viso katalogo ir jo pakatalogių failai. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei archyvą reikia įrašyti į diskelį, o archyvas viename faile į jį netelpa.

Archyvavimo programų pagrindinės funkcijos yra šios: archyvuoti ar atkurti (išarchyvuoti) nurodytus katalogus ar failus, peržiūrėti archyvo turinį, išmesti ar įvesti failus į archyvą. Daugelis jų leidžia pasirinkti suglaudimo lygį. Pasirinkus aukštesnį lygį, suglaudinimas trunka ilgiau, tačiau sukuriamas mažesnės apimties archyvas. Gali būti sukuriamas ir slaptažodžiu apsaugotas archyvas.

MS DOS archyvatoriai

Įvairūs aarchyvatoriai skiriasi archyvinių failų formatu, darbo greičiu, failų suglaudinimo laipsniu, naudojimosi patogumu. Nėra nė vieno archyvatoriaus, kuris visais parametrais būtų geresnis už kitus. Neatsiranda lyderių netgi lyginant pasiekiamą suglaudinimo laipsnį – įvairūs failai geriau suglaudinami įvairiais archyvatoriais. Panagrinėsime kai kuriuos plačiai naudojamus archyvatorius.

MS DOS naudojami šie populiarūs archyvatoriai: ZIP, ARJ, RAR. Jie valdomi DOS komandų eilute. Norint dirbti su konkrečiu archyvatoriumi (pvz.: RAR), jis iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Užrašę “rar” pereisime į RAR aplinką, kuri panaši įį Norton Commander aplinką. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus

rar a archyv fl.txt *.doc

bus iškviestas archyvatorius RAR ir sukurtas archyvas archyv.rar. Jei archyvas tokiu vardu jau yra, tai jis bus tik papildytas. Archyvą archyv.rar sudarys failas fl.txt bei visi aktyvaus katalogo failai, turintys plėtiniu doc. Panašiai galima užrašyti komandines eilutes atlikti kitas archyvatoriaus funkcijas. Archyvo turinio peržiūrai naudojama komanda “l”, o failams atkurti iš archyvo (išarchyvuoti) – komandos “e” ir “x” (pirmoji grąžina visus failus į aktyvų katalogą ir nesukuria pakatalogių, o antroji atkuria ir pakatalogių struktūrą). Komanda “m” įkelia failus į archyvą, t.y., jie suglaudinami, keliami į archyvą ir ištrinami iš katalogo.

Kartu su komanda galima naudoti raktus, kurie pakeičia jos vykdymą, t.y., apibrėžia jos veikimo režimą. Prieš rakto simbolį rašomas “-“ ženklas, todėl raktas gali būti bet kurioje komandų eilutės vietoje. Raktų pavyzdžiai:

-„-r“ – suglaudinti failus iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių bei išsaugoti katalogo struktūrą;

-„-mN“ – nurodyti suglaudimo laipsnį (kuo N didesnis, tuo suglaudinama geriau, bet lėčiau);

-„-vD“ – kurti daugiatomį archyvą, t.y. keliuose failuose, kurių dydis neviršija nurodyto (pvz., jei sukurtas archyvas mano.rar, tai jo failų vvardai bus: mano.r00, mano.r01 ir t.t.);

-„-pZ“ – sukurti slaptažodžiu „z“ apsaugotą archyvą;

Komandinė eilutė

rar m –pXXX –v1400k –m5-r archyv.rar *.*

nurodo iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių ( nes yra raktas “-r”) į daugiatomį archyvą “archyv.rar” įkelti visus failus. Failai suglaudinami geriausiu, bet lėčiausiu būdu (raktas “-m5”) ir užkoduojami slaptažodžiu “XXX”. Archyvas suskaidomas į failus, kurių dydis neviršija 1400 kilobaitų.

OS Windows archyvatoriai

OS Windows archyvatorius paprasčiau naudoti dėl paprastos ir vaizdžios grafinės sąsajos. Dažniausiai pagrindiniame archyvatoriaus lange matyti archyvo turinys. Archyvatoriaus komandas (analogiškas nagrinėtoms) galima įvykdyti, paspaudus lange esančius mygtukus arba pasirinkus meniu punktus. Dauguma Windows terpės archyvatorių turi “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę, t.y., failus, kuriuos reikia įtraukti į archyvą, galima pele “nutempti” iš Windows Explorer lango į archyvatoriaus langą. Suglaudinimo programos Windows sistemai kuria tokius pačius archyvus, kaip ir komandine eilute valdomi archyvatoriai. Todėl tie patys archyvai sėkmingai naudojami DOS ir Windows terpėse. Populiariausi Windows sistemos archyvatoriai: WinRAR, WinZip, ZipMagic, WinAce, Stuffit, Power Archiver, EnZip, PKZip for Windows.

Pats populiariausias “Windows” terpės archyvatorius – tai “WinZip”. Šis archyvatorius įtvirtino grafinės archyvatoriaus sąsajos struktūrą. Archyvatorius greičiausias, bet ne pats patogiausias ir ne geriausiai spaudžiantis failus. Programa yra suderinama su keletu kitų populiarių archyvų formatų, tačiau daugumai jų reikia turėti aatitinkamus archyvatorius, kurios “WinZip” ir naudoja. Programoje yra ir pagalbininkas (wizard), kuris leis lengvai ir greitai supakuoti bei išskleisti archyvus. Pagalbininkas naudingas nepatyrusiems vartotojams. Blogesne “WinZip” savybė – neleidžiama skaidyti archyvų į kelias dalis diske, leidžiama tik lanksčiuose diskeliuose. O šiuo metu aktualu archyvus skaidyti, kad lengviau būtų persiunčiami internetu, o ne nešiojami lanksčiuose diskeliuose. Programos puslapis internete www.winzip.com.

Archyvatorius “WinRAR” failų suspaudimo kokybe lenkia “WinZIP” ir panašias programas. Anksčiau buvęs jo trūkumas ilgas archyvavimo laikas, tačiau naujausiose jo versijose šio trūkumo nebeliko. Programa yra pritaikyta įvairioms Windows versijoms, Linux, Dos, OS/2 operacijų sistemoms.. “WinRAR” gali atverti daugumą populiariausių archyvų formatų (CAB, ARJ, TAR, LZH, ACE, JAR ir daugeli kitų), o pakuoti – RAR ir ZIP formatais (jokių papildomų archyvatorių tam nereikia). Programa turi patogią ir paprastą vartotojo sąsają, gali suskaidyti archyvą į kelias dalis diske, gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus (SFX archive) Windows ir OS/2 sistemoms. Bet “WinRAR” neturi archyvavimo pagalbininko, taip pat nėra galimybės pakuojamų failų automatiškai prikabinti prie elektroninio pašto žinutės. Programos puslapis internete www.rarsoft.com.

Archyvatorius “ZipMagic” skirtas “zip” tipo archyvams kurti, tačiau jis gali atkurti failus ir iš kito tipo archyvų, pvz., “arj” tipo. Šis archyvatorius papildo Windows sistemą taip, kad ji traktuoja “zip” tipo

archyvus kaip katalogus. Nors duomenys šiuose pseudokataloguose yra suglaudinti, tačiau visos programos gali juos skaityti, kurti pakatalogius ir naujus failus, vykdyti archyve saugomas programas. Jei katalogas pervardijamas, suteikus vardui plėtinį .zip, tai ZipMagic jį automatiškai suglaudina. Šis archyvatorius taip pat turi savo aplinką, kuri panaši į Windows Explorer langus, todėl juo lengva naudotis. Programos puslapis internete www.mijenix.com.

“WinAce” anksčiau buvo “WinRAR” sekėjas, bet naujesnėse versijose daugelyje sričių yra labiau ištobulėjęs už “WinRAR”. Jis suderinamas ir su kitų formatų archyvais (gali sukurti AACE, LHA,CAB ir ZIP formatų archyvus, o be papildomų archyvatorių išskleisti RAR, TAR, ARJ ir kitų formatų archyvus), gali prikabinti failus prie elektroninio pašto žinutės, o archyvo suspaudimo kokybe lenkia visus kitus archyvatorius. “WinAce” gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus ne tik Windows, bet ir DOS ar OS/2 operacinėms sistemoms. Programos puslapis internete www.winace.com.

“Stuffit” kuriami SIT tipo archyvai yra apie 20 procentų mažesni už ZIP tipo archyvus, bet programos archyvavimo laikas ir ilgesnis. Šis archyvatorius negali kurti suskaidytų į dalis iir savaime išsiskleidžiančių EXE archyvų. Archyvatorius turi įdomią savybę: jis leidžia vartotojui pasirinkti vieną iš keleto naudojimosi šiuo archyvatoriumi sąsajų (kontekstinį “Windows Explorer” meniu, “Stuffit Browser”, “WinZip” tipo, “Aladdin Expander” arba iš “MacOS” atsineštą archyvavimo ir archyvų išskleidimo būdą per ““DropStuff”). Programos puslapis internete www.aladdinsys.com.

“PKZip for Windows” tai buvusio populiaraus archyvatoriaus “PKZip” versija “Windows” OS. Programoje yra daug reguliuojamų nuostatų, todėl ji galėtų tikti vartotojams, kuriems reikia kurti specializuotus archyvus. Ji suderinama su keletu kitų archyvų formatų. Bet greitesniu ar geresniu suspaudimu nepasižymi, lyginant su kitomis archyvavimo programomis. Programos puslapis internete www.pkware.com.

“EnZip” – tai nemokama archyvavimo programa, dirbanti su ZIP formato archyvais. Ji nepasižymi didele suspaudimo kokybe, nei vartotojo sąsajos savybėmis.Bet nereikalauja daug sistemos resursų. Programos puslapis internete www.cpam.freeserve.co.uk.

“Power Archiver” tai niekuo neišsiskirianti archyvavimo programa. Archyvų suspaudimo greitis ir kokybė nesiskiria nuo “WinZip”. Su senesniu ir mažiau darbinės atminties turinčiu kompiuteriu programa gali veikti lėčiau ir prasčiau, nes reikalauja nemažai sistemos resursų. Naujausia programos versija “Power Archiver 2000” turi lietuvišką vvartotojo sąsają. Programos puslapis internete www.powerarchiver.com.

Archyvavimo programų lyderiai: „WinRAR” prieš „WinZip”

Ar norėtumėte, kad draugas, elektroniniu paštu gavęs ilgą jūsų laišką ar vaizdingą nuotrauką, supyktų? O patyręs kompiuterių vartotojas palaikytų jus kvailiu ar visiškai nemandagiu žmogumi? Žinoma, ne. Bet taip gali atsitikti, jei neglaudinsite didesnių savo siuntinių. Žinoti, kokie archyvatoriai geresni, kokios jų silpnosios bei stipriosios pusės, pravartu. Šiame straipsnyje apžvelgsime du pačius populiariausius „Windows” operacijų sistemos archyvatorius: WinRAR ir WinZip. Būtent jie padės kasdienius darbus atlikti greičiau, lengviau ir racionaliau. <

Kompiuterija sparčiai žengia į priekį: pinga kietieji diskai ir kitos informacijos laikmenos, didėja jų talpa, spartėja interneto ryšys, o dažnas jau turi ir įrašomąjį kompaktų įrenginį. Atrodytų, kad WinRAR ir WinZip vieta ir šlovė liko praeityje, tačiau taip nėra. Dabar internetu siunčiami jau kelių šimtų megabaių dydžio filmai, muzikos kūriniai ar net visos operacijų sistemos, todėl bylų suspaudimas yra būtinas. Dažniausiai tai atliekama naudojant WinZip ir WinRAR.

Abi programos nereikalauja galingų kompiuterių. Diegimo paketų dydis neviršija kelių megabaitų (WinRAR – 680 KB, WinZip – 1,2 MB). WinZip dirba Windows 95, Windows 98, Windows NT 4.0 ar Windows 2000, bet neveikia Windows 3.x ir Windows NT 3.1 ar 3.5 operacijų sistemose. WinRAR yra universalesnė: ji pritaikyta ne tik įvairioms Windows versijoms, bet ir Linux, DOS, OS/2 operacijų sistemoms. Lietuvoje daugelis naudoja senesnius kompiuterius ir senesnes operacijų sistemas, kuriose WinZip neveikia. Jie galėtų rinktis WinRAR.

WinZip jau seniai tapo archyvavimo programų lyderiu de facto, o .*zip formatas pripažįstamas ir naudojamas praktiškai visose operacijų sistemose ir kompiuteriuose. Jį naudoja ir WinRAR – didžiausias WinZip konkurentas, o WindowsMe šiuo formatu galima naudotis net ir be WinZip ar papildomų priemonių. Nepaisant galybės archyvatorių konkurencijos, WinZip išlieka greičiausiai dirbančia programa. Tačiau tai nereiškia, kad ji savo darbą atlieka ggeriausiai ir kokybiškiausiai. Grafinis programos apipavidalinimas yra intuityviai suprantamas, stilingas ir nesukeliantis jokių sunkumų net ir pradedančiajam vartotojui. Mažiau patyrusiems sukurtas specialus pagalbininkas (Wizard), padėsiantis greitai ir lengvai sukurti naujus archyvus, juos išpakuoti ar tiesiog surasti kompiuteryje jau esančius bei pažvelgti į jų turinį. Žinoma, tai dažniausiai naudojamos funkcijos, bet verta paminėti ir kitas. Naujoji, jau aštunta, versija leidžia didžiulias bylas skaidyti į mažytes. Labai norint, būtų galima net naujausią filmą sutalpinti į 1,44 MB talpos diskelius. Tiesa, prireiktų kokių keturių šimtų ir būtų sunku tai pavadinti logišku žingsniu. WinRAR analogiškas funkcijas atlieka ne ką prasčiau.

Abi programos puikiai integruotos operacijų sistemos aplinkoje. Paspaudus dešinįjį pelės klavišą pasirodo tiek WinZip, tiek ir WinRAR kontekstinis meniu, kuris leidžia vartotojui lengviau ir sparčiau kurti, modifikuoti ar išsiųsti archyvus elektroniniu paštu (tik WinZip). Jeigu žinote, kad žmogus, kuriam siųsite savo archyvus neturi jokio archyvatoriaus, galite sukurti automatiškai išsipakuojančius (self-extracting) EXE archyvus. Gavėjui užteks tik paleisti šią bylą, o ji pati išsipakuos. Tiesa, jį būtų pravartu perspėti, kad siunčiate tokį archyvą, nes po EXE tipo bylomis dažnai slepiasi virusai, „Trojos arkliai” ir kitos kenkėjiškos programos.

Taigi kuo skiriasi šios dvi beveik analogiškos programos? WinRAR daug geriau pritaikyta senesniems kompiuteriams. Ja be vargų galima naudotis komandinės eilutės ppagalba, o bylų suspaudimu ji šiek tiek lenkia savo artimiausią konkurentą WinZip. Daugelio vartotojų teigimu, WinRAR grafinė sasaja yra patogesnė ir paprastesnė. Tai ypač aktualu naujokams. Programą galima naudoti kaip paprastą bylų tvarkyklę net ir nekuriant jokių archyvų. WinZip savo darbą atlieka gerokai greičiau nei WinRAR. Tai galbūt atstoja tą nedidelį suspaudimo kokybės skirtumą. Jei esate eilinis vartotojas, to galbūt ir nepastebėsite. Geresne suspaudimo kokybe pasižymi WinRAR, o mažiau laiko sugaišta WinZip, tad kiekvinas gali rinktis pagal individualius poreikius.

Kelios WinZip funkcijos, kurių neturi WinRAR: geresnė integracija su pašto programomis ir UUencoded, XXencoded, BinHex, MIME bylų dekodavimas. Programos kontekstiniame meniu yra punktas, siūlantis supakuoti ir išsiūsti bylą elektroniniu paštu. Tą patį darbą sėkmingai atliktumėte naudodami WinRAR, tačiau sugaištumėte šiek tiek daugiau laiko. WinZip leidžia tai padaryti greičiau ir paprasčiau. Antrojo WinZip pranašumo galbūt niekada ir nepastebėsite. Minėtų bylų kiti archyvatoriai gali nesuprasti dėl įvairių klaidų kurios atsiranda keičiantis informacija tarp įvairios architektūros kompiuterių, skirtingų operacijų sistemų ar programuotojų klaidų.

Iš WinZip interneto svetainės http://www.winzip.com/ibrowser.cgi galite nemokamai atsisiųsti programos papildymą (add-on). Jis padės sparčiau atsisiųsti suspaustas bylas iš interneto ir jas paprasčiau tvarkyti. Kai Netscape Navigator/Communicator ar Microsoft Internet Explorer naršyklės lange paspausite *.zip bylos nuorodą, WinZip jį automatiškai jį atsiųs ir padės

į katalogą (įprastai į C:download). Tai nėra tradicinio diegimo paketo dalis.

Kaip rodo mūsų bandymai, geriausiai glaudinamos tekstinės bei WAV tipo bylos, o prasčiausiai JPG ir GIF. Neverta glaudinti ir populiaraus MP3 formato duomenų: bylos dydis beveik nesumažės. Neracionalu mažinti kelių žodžių bylas, nes archyvatoriai įtraukia papildomą (nors ir nedidelę) informaciją į savo archyvus. Dėl to byla gali padidėti net 10 kartų!

RAR formatu galima sukurti praktiškai neriboto dydžio bylas (iki 8 589 934 591 GB), tuo tarpu ZIP formato bylos dydis nnegali viršyti 4 GB. Senesnės bylų sistemos negali dirbti su bylomis, kurios didesnės nei 4 GB. Norint naudoti tokias gigantiškas bylas, jūsų bylų sistema turėtų būti NTFS tipo. Tokią bylų sistemą naudoja WindowsNT ir Windows 2000 operacijų sistemos. Ją galima pasirinkti ir naujausioje Windows versijoje – WindowsXP. WinRAR autoriai teigia, kad jų kūrinys sėkmingai suarchyvavo net dešimt milijonų bylų. Kiek laiko tai truko, neužsimenama.

Be dviejų populiariųjų formatų, abu archyvatoriai gali naudoti ir galybę kitų, kurie nėra taip plačiai paplitę. WinRAR ssuteikia galimybę naudotis CAB (Windows sisteminių archyvų formatas), ARJ, LZH, TAR, GZ, ACE, UUE, BZ2 ir JAR formatais: pažvelgti į bylos turinį, ją išarchyvuoti, sužinoti kitą archyvo informaciją ir komentarus. WinZip be minėtų bylų tipų pripažįsta ir kitus: ARC, Z, TTAZ ir TGZ, kurie dažniausiai naudojami Unix sistemose. Tai yra labai aktualu, nes interneto pagrindas būtent ir yra *nix tipo sistemos.

Nepamirškite, kad archyvatoriai padeda taupyti laiką, tuo pačiu ir pinigus. Abi programos šiandien turi savo pranašumų ir trūkumų, todėl nei vienos negalima vadinti geresne ir vertesne dėmesio. Naujausias laikinai nemokamas archyvatorių versijas galite atsisiųsti iš interneto svetainių www.winzip.com ir www.rarsoft.com . WinZip galėsite nemokamai naudoti 30, o WinRAR – 40 dienų. Autoriai programų pirkimą tikriausiai laiko sąžinės reikalu, nes abu archyvatoriai nesipriešindami dirba ir basibaigus bandomajam laikotarpiui.

Abecėlė

Lietuvių kalbos abėcėlė turi 32 raides:

Lietuvių kalbos abėcėlėje dviejų raidžių junginys CH anksčiau buvo pateikiamas kaip atskira raidė. Dabar abi junginio raidės laikomos savarankiškomis. Raidžių rikiavime, paieškos sistemose ir, apskritai, informatikoje, šis junginys nneturi atskiros raidės statuso.

Rikiuojant žodžius pagal abėcėlę didžiosios ir mažosios raidės laikomos lygiavertėmis t.y., turi tą patį svorį. Lygiavertėmis laikomos ir raidės, parašytos vienoje eilutėje.

Raidžių rikiavimą apibrėžia standartas LST 1285:1993.

Lietuviškame tekste pasitaikančiuose užsienio kalbų žodžiuose (pvz., asmenvardžiuose, vietovardžiuose), rašomuose originalo kalba, gali būti vartojamos ir kitos lotyniškosios abėcėlės raidės (pvz., Q, W, X, Ä, Õ).

Kompiuteriuose problemų dėl lietuviškos abėcėlės atsiranda dėl to, kad dalis lietuviškų raidžių nepatenka į 7 bitų ASCII kodų lentelę, į kurią įtrauktos ttik 26 pagrindinės lotyniškosios abėcėlės raidės.

Kodų lentelės

Dabar kompiuteriuose dažniausiai vartojamos 8 bitų kodų lentelės ir palaipsniui pereinama prie 16 bitų kodų lentelės – Unikodo.

Dideliuose kompiuteriuose kodavimą aštuoniais bitais apibrėžia EBCDIC kodų lentelė. Mikrokompiuteriuose (asmeniniuose kompiuteriuose) – tarptautinių standartų ISO/IEC 8859 serija. Lietuvoje standartu priimta tryliktoji šios serijos dalis ISO/IEC 8859-13 ir vadinama LST ISO/IEC 8859-13. Tai yra ta pati kodų lentelė, kuri anksčiau buvo vadinama „Baltic Rim“ ir apibrėžta iki 2000 m. galiojusiu standartu. Ši kodų lentelė yra pagrindinė, nepriklausoma nuo operacinės sistemos, todėl vartotina telekomunikacijoje duomenų mainams tarp įvairių operacinių sistemų.

Operacinės sistemos įneša savo specifiką, todėl jose vartojamos skirtingos kodų lentelės. Lietuvos Respublikos standartai apibrėžia tokias kodų lenteles atskiroms operacinėms sistemoms:

DOS 775

Kodų lentelė 775 turi visą standarte LST ISO/IEC 8859-13 abibrėžtą rašto ženklų aibę. Tik dalies ženklų kodai skiriasi. Lentelę apibrėžia standartas LST 1590-1:2000.

„Windows“ 1257

Kodų lentelė 1257 turi visą standarte LST ISO/IEC 8859-13 abibrėžtą rašto ženklų aibę. Visų lietuviškų ženklų, išskyrus kabutes, kodai sutampa su minėto ISO standarto kodais. Lentelę apibrėžia standartas LST 1590-2:2000.

„MacOs“ 10029

Ši koduotė dar nėra standartizuota, bet šioje sistemoje vienintelė, turinti lietuviškus rašto ženklus.

„Unix“ LST ISO/IEC 8859-13.

„Unix“ genties operacinės sistemos („Linux“ ir kkt.) savos specifikos į ženklų kodavimą neįneša. Jose vartojamos ISO/IEC 8859 standartais apibrėžtos kodų lentelės. Lietuvoje vartojama šio standarto 13 dalis: LST ISO/IEC 8859-13.

Anksčiau (DOS laikais) Lietuvoje buvo vartotos įvairios DOS sistemos koduotės (770, 771, 772, 774). Dokumentus, parengtus senomis DOS koduotėmis, galima perkoduoti į standartines pasinaudojant perkodavimo programa.

Kodavimo lentelės

LST ISO/IEC 8859-13

Lietuvos standartas LST ISO/IEC 8859-13. Informacijos technologija. 8 bitais koduotų ženklų rinkiniai. 13 dalis. Lotynų 7-oji abėcėlė (tapatus ISO/IEC 8859-13:1998).

Rašto ženklų kodavimą 8 bitais apibrėžia tarptautinis standartas ISO/IEC 8859. Jį sudaro atskiros dalys, kurių kiekviena dalis apibrėžia kodų lentelę, pritaikytą tam tikros kalbų grupės rašto ženklams koduoti. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Dabar yra 15 dalių.

Standarto 13-oji dalis ISO/IEC 8859-13 apibrėžia lotynų 7-osios abėcėlės ženklų rinkinį, turintį lietuviškus rašto ženklus. Ji išversta į lietuvių kalbą ir priimta Lietuvos standartu, kuriam suteiktas žymuo LST ISO/IEC 8859-13:2000. Šio standarto apibrėžta kodų lentelė kompiuteriuose žymima trumpiau – ISO-8859-13. Tai pagrindinis Lietuvos rašto ženklų kodavimo 8 bitais standartas ir naudotinas duomenų mainams tarp įvairių terpių (operacinių sistemų) bei kaip pagrindas kuriant kitus kodavimo standartus.

Pasaulyje serijos ISO/IEC 8859 standartai tiesiogiai (be pakeitimų) naudojami „Unix“ genties operacinėse sistemose (pvz. „Linux“). Dėl to Lietuvoje šiose sistemose taikytinas standartas LST IISO/IEC 8859-13.

Standartas LST ISO/IEC 8859-13 nuo 2000 m. pakeitė iki tol galiojusį standartą LST 1282, kuris apibrėžė kodų lentelę, vadinamą „Baltic Rim“. Tačiau iš tikrųjų pasikeitė tik aprašymo pavidalas, o visų ženklų kodai išliko tie patys.

LST 1564

Lietuvos standartas LST 1564. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kirčiuotų raidžių rinkinys

Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir visų kitų ženklų, išskyrus kirčiuotas raides, kodai sutampa su standarto LST ISO/IEC 8859-13 kodais.

Šis standartas yra pagrindinis kirčiuotų raidžių standartas. Jis tiesiogiai (be pakeitimų) vartotinas UNIX genties operacinėse sistemose. Remiantis šiuo standartu sudaromi kirčiuotų raidžių kodavimo standartai kitoms operacinėms sistemoms.

LST 1590

Lietuvos standartas LST 1590. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais

Šis standartas apibrėžia ženklų rinkinius, turinčius lietuviškus rašto ženklus, ir jų kodavimą atskirose operacinėse sistemose. Jį sudaro atskiros dalys, kurių kiekviena dalis apibrėžia kodų lentelę, skirtą tam tikros genties operacinėms sistemoms, o taip pat atskiras dalis pagrindinei lietuvių kalbos abėcėlei ir lietuvių kalbos abėcėlei, papildytai kirčiuotomis raidėmis. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Dabar yra 4 dalys:

LST 1590-1 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Grafinių ženklų rinkinys DOS terpei. Standartas apibrėžia lotynų

7-osios abėcėlės ( Latin 7 ) ženklų rinkinį (tą patį, kurį apibrėžia pagrindinis standartas LST ISO/IEC 8859-13), papildytą operacinei sistemai DOS būdingais pseudografikos ženklais. Šio standarto apibrėžiamas kodavimas žinomas kodų lentelės 775 vardu.

LST 1590-2 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kirčiuotų raidžių ir fonetinių ženklų rinkinys DOS terpei. Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis bei fonetiniais ženklais. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir kitų ženklų kodai sutampa su sstandarto LST 1590-1 kodais.

LST 1590-3 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Grafinių ženklų rinkinys Windows terpei. Standartas apibrėžia lietuviškų raidžių kodavimą „Windows“ genties operacinėse sistemose (Windows 95, Windows 98, Windows 2000, Windows NT). Jo apibrėžiama kodų lentelė kitaip žinoma 1257 vardu. Šioje lentelėje visų lietuviškos abėcėlės raidžių kodai sutampa su standarto LST ISO/IEC 8859-13 apibrėžiamais kodais. Skiriasi tik 4 skyrybos ženklų (kabučių ir apostrofo) kodavimas, atsiradęs dėl korporacijos „Microsoft“ savitų kodavimo principų.

LST 1590-4. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kkirčiuotų raidžių ir fonetinių ženklų rinkinys „Windows“ terpei. Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis bei fonetiniais ženklais. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir visų kitų ženklų, išskyrus kirčiuotas raides iir fonetinius ženklus, kodai sutampa su standarto LST 1590-3 kodais.

LST ISO/IEC 10646-1

Lietuvos standartas LST ISO/IEC 10646-1. Universalus keliais baitais koduotų ženklų rinkinys. 1 dalis. Sandara ir pagrindinė daugiakalbė lentelė.

Standartas ISO/IEC 10646 apibrėžia ženklų kodavimą 32 bitais (4 baitais). Jis yra Unikodo, apibrėžiančio ženklų kodavimą 16 bitų (2 baitais), viršaibis.

Unikodą kuria Unikodo konsorciumas ( http://www.unicode.org ), kuris nepriklauso Tarptautinei standartų organizacijai. Todėl Unikodas nelaikomas tarptautiniu standartu. Tačiau abi organizacijos glaudžiai bendradarbiauja. Dėl to ženklų kodavimas standarte ISO/IEC 10646 ir Unikode yra suderintas. Visi Unikodo ženklai yra standarte ISO/IEC 10646, visų jų kodų pirmieji 16 bitų lygūs nuliui, o kitų 16 bitų Unikodo kodai sutampa su ISO/IEC 10646 kodais. Todėl nėra esminių skirtumų tarp šių dviejų kodavimų.

Lietuvoje yra priimtas standartas ISO/IEC 110646-1 viršelio būdu ir jam suteiktas žymuo LST ISO/IEC 10646-1.

Standarte LST ISO/IEC 10646 yra visos pagrindinės ir 33 kirčiuotos lietuviškos abėcėlės raidės. Likusias 35 kirčiuotas raides galima išreikšti kompozicinėmis sekomis. Yra deramasi su standarto ISO/IEC 10646 kūrėjais dėl visų kirčiuotų lietuviškų raidžių tiesioginio įtraukimo į standartą ISO/IEC 10646 bei Unikodą.

Klaviatūra

Lietuvoje plačiausiai paplitusi nestandartinė, vadinamoji skaitmeninė, klaviatūra, kuri gaunama perdarius amerikietiškąją klaviatūrą – aštuonių skaitmenų (1–8) ir dešimties skyrybos ženklų klavišus (viršutinę ženklų eilę) pakeitus lietuviškomis raidėmis. Kita, rečiau vartojama, yra LLietuvos standartą LST 1205-92, atitinkanti klaviatūra, kurioje yra visos lietuviškos raidės, bet trūksta trijų pagrindinės lotyniškos abėcėlės raidžių Q, W ir X ir daugelio specialiųjų ASCII ženklų ([, ], @, &,%, $ ir kt.). Abi klaviatūros nepilnavertės, nes nei viena iš jų negalima surinkti visų kasdieniniam darbui su kompiuteriu būtinų ženklų.

Nuo 2000 m. įsigaliojo naujas lietuviškos kompiuterio klaviatūros standartas LST 1582:2000, pakeičiantis iki šiol galiojusį standartą LST 1205-92. Šia klaviatūra galima surinkti visus lietuviškus rašto ženklus ir visus ASCII ženklus. Todėl renkant pakaks vienos klaviatūros, nebereikės persijunginėti tarp skirtingų kalbų klaviatūrų.