Kompiuteriu kartos

| |

| | | |

| |

Turinys:

NAMŲ DARBAS NR.1 1

Turinys: 2

Kompiuterių kartos 3

Pirmoji karta-1944-1958metais 3

Antroji karta-1959-1963metais 3

Trečioji karta 1964-1970metais 4

Ketvirtoji karta-1971-1987 metais 4

Penktoji karta – 1987metais 5

IBM PC 1981m.oficealiai pristatyta publikai 6

Kompiouterių raidos lentelė 7

Kompiuterių sandara 8

Įvesties įrenginiai 9

Išorinė atmintis 10

Kompiuterių tipai 12

Literatūra: 13

Kompiuterių kartos

Pirmoji karta-1944-1958metais

Kompiuteriuose įvesties ir išvesties įrenginiai buvo perfokortos ir

magnetinės juostos. Šių kompiuterių atmintis buvo gaminama iš elektroninių

lempų. Tokie kompiuteriai lėti, dideli brangūs ir mažai patikimi,į aplinką

išskirdavo didelį šilumos kiekį. Jie galėjo vykdyti tik vieną programą.

Pirmosios kartos atstovai-ENIAC, UNIVAC. Kompiuteris ENIAC – elektroninis

skaitmeninis integratorius ir skaičiuotuvas.1943m. kariuomeneje prasidėjo

ENIAC kūrimo darbai. Sukurta mašina priminė monstrą – svėrė 30 tonų,užėmė

1600 m, panaudota 18 000 vakuuminių elektroninių lempų. Ji išeikvodavo apie

140 KW elektros galios, galejo atlikti 5000 sudėties operacijų per sekundę.

ENIAC pagamintas 1946-aisiais metais – per vėlai, kad būtų panaudotas

kare. Tad pirmasis jo uždavinys buvo skaičiavimų serija, kuri padėjo

nustatyti principinę vandenilinės bombos pagaminimo galimybę.ENIAC, veikęs

BTL iki 1955-ųjų,buvo iišmontuotas.

Antroji karta-1959-1963metais

1960 metais fizikų buvo atrastos naujos medžiagos-puslaidininkiai.

William’as Belford’as Shockl’is išrado trazistorių, tačiau tik 6-ojo

dešimtmečio pabaigoje pagaminti tranzistoriniai kompiuteriai. Pirmuosius

komercinius tranzistorinius kompiuterius pristatė NCR bei RCA kompanijos,

vėliau IBM-7000-ąją kompiuterių šeimą. Jie yra žymiai mažesni nei

elektroninės ir ne lempos skleidžia ttiek daug šilumos, taip pat panaudoti

antros kartos kompiuteriuose. Jų atmintis buvo gaminama iš magnetinių

šerdžių,kurios atrodė kaip labia mažos veržlės, suvertos laidais. Antros

kartos kompiuteriai-mažesni, patikimesni ir daug greitesni už pirmosios

kartos kompiuterius.

Tranzistorių taikymas būdingas antrosios kompiuterių kartos bruožas.

Kiekvienai naujajai kartai būdinga-talpesnė atmintis ir mažesni matmenys.

(1.1lentelė)

1.1lentelė

|a |datos | | |

|1-oj|1946-1957 |Vakuuminės lempos |40000 |

|i | | | |

|2-oj|1958-1964 |tranzistoriai |200000 |

|i | | | |

|3oji|1965-1971 |Mažos ir vidutinės |1000000 |

|4-oj|1972-1977 |Didelės integracijos |10000000 |

|i | |mikroschemos | |

|5-oj|1978- |Labai didelės |100000000 |

|i | |integracijos | |

Be technologinių, yra ir kitų pokyčių. Antroji kompiuterių karta

pasižymėjo sudėtingesniais aritmetikos ir logikos įrenginiais, aukšto lygio

programavimo kalbų taikymu ir tuo, kad su kompiuteriais buvo teikiama

programinė įranga.

Trečioji karta 1964-1970 metais

Tuo laiku JAV kompanijos Texas Instruments darbuotojas Jackas Cilbis sukūrė

integrinę grandinę –sudėtinę elektroninę grandinę ant silicio plokštelės,

kuri pakeitė tranzistorius. Todėl mažėjo kompiuterių matmenys ir apie

1970metus sukurti kompiuteriai buvo vadinami mini kompiuteriais. Duomenims

saugoti dar plačiau pradėti naudoti magnetiniai diskai. Tai leido apdoroti

duomenis keleta programų vienu metu ir keliems vartotojams vienu

kompiuteriu.

Mini kompiuteriais pradėjo domėtis įvairių profesijų žmonės,buvo sukurta

speciali programinė įranga. Buvo palengvintas vartotojo bendravimas su

kompiuteriu, todėl išaugo susidomėjimas šios kartos kompiuteriais ir jie

buvo nnaudojami ne tik įvairių mokslo krypčių tyrimus, bet ir valdant

sudėtingus gamybos procesus. Sukurtas pirmasis mikroprocesorius

”Intel4004”, mikrokompiuteris PDP-8, pirmasis asmeninis

kompiuteris”Kenbak”.

Ketvirtoji karta-1971-1987 metais

1971metais buvo žengtas dar vienas žingsnis personalinio kompiuterio

sukūrimo link, sukurta didžioji integrinė schema. Tai tūkstančiai

integrinių shemų vienoje silicio plokštelėje – mikroschemoje. Mikroschema

naudojama kurti atminties ir logines schemas, kurios atlieka ivairiausio

sudėtingumo loginius veismus kompiuterio centriniame procesoriuje. Vėliau

sukurta labia didelė integrinė schema – šimtai tūkstančių integrinių schemų

vienoje silicio plokštėje. Tai leido Tedui Hofui sukurti –mikroprocesorių.

Tai buvo labia didelė pažanga, kompiuterių matmenys labia sumažėjo ir jie

pavadinti mikrokompiuteriais. Juose panaudoti įvesties ir išvesties

įrenginiai, kurie leido duomenis ir programas įvesti tiesiai iš klavetūros.

Jie įgalino sukurti – superkompiuterius.

Mikroprocesoriai

Didėjant elementų tankiui atminties mikroschemose, didėjo elementų tankis

ir procesoriaus lustuose. Laikui bėgant vis daugiau elementų buvo išdėstoma

viename luste ir vis mažiau lustų reikėjo kompiuterio procesoriaus

konstrukcijoje. Lemiamas lūžis įvyko 1971 m., kai ,,Intel“ kompanija

sukūrė i4004 mikroschemą. I4004 – pirmas lustas, kuriame buvo išdėstytos

visos CPĮ komponentės – sukurtas mikroprocesorius. I4004 mikroprocesorius

galėjo sudėti du 4 bitų skaičius, o daugyba buvo atliekama atitinkamai

kartojant sudėties operaciją. Pagal dabartinius reikalavimus i4004

mikroprocesorius labai primityvus, tačiau juo prasidėjo mikroprocesorių

evoliucija. Mikroprocesorių evoliucija akivaizdžiausia pagal bitų, kuriuos

procesorius gali vienu metu apdoroti, skaičių. Šio skaičiaus tikslaus mato

nėra, tačiau galbūt geriausiai tai atspindi procesoriaus išorinės

magistralės plotis. Kitu matu gali būti akumuliatoriaus arba bendrosios

paskirties registrų bitų skaičius. Kartais šie skaičiai sutampa, bet ne

visada. Pavyzdžiui mikroprocesorius gali operuoti 16 bitų skaičiais, tačiau

vienu metu nuskaityti arba įrašyti tik 8 bitus.1972 m. ,,Intel“ sukūrė

pirmąjį 8 bitų mikroprocesorių i8008, beveik du kartus sudėtingesnį nei

i4004. Ir i4004, ir i8008 buvo specialiosios paskirties mikroprocesoriai

(taikomi specialiais atvejais). Bendrosios paskirties mikroprocesorių i8080

,,Intel“ sukūrė 1974 m. Tai irgi 8 bitų procesorius, tačiau spartesnis, su

platesniu instrukcijų rinkiniu ir tobulesniu adresavimu.

1.2. lentelė,,Intel“ mikroprocesorių evoliucija

|Charakteristikos |Mikroprocesoriaus tipas |

|Instrukcijų skaičius |66 |111 |133 |154 |235 |

|Adresų magistralės |8 |16 |20 |32 |32 |

|Duomenų magistralės |8 |8 |16 |32 |32 |

|Vyksmaženklių {flag} |4 |5 |9 |14 |14 |

|Registrų skaičius |8 |8 |16 |8 |8 |

|Adresuojamosios |16 KB |64 KB |1 MB |4 GB |4 GB |

|Į/I prievadų {I/O |24 |256 |64 K |64 K |64 K |

|ports} skaičius | | | | | |

|Magistralės pralaidumas|– |0,75 MB/s|5 MB/s |32 MB/s |32 MB/s |

|Registrų turinio |– |1,3 ms |0,3 ms |0,125 ms|0,06 ms |

Penktoji karta – 1987 metais

Ši karta tęsiasi iki šių dienų. Tai kompiuteriai, kuriais dirbame

šiandiena ir kurie atsiras artimiausiu metu.akivaizdu, kad nauji

kompiuteriai bus vis greitesni, didės duomenų apdorojimo galia, virtuali

atmintis bus neribota. Personaliniai kompiuteriai (PC) siūlo didžiulę naujų

technologijų aibę. Pavyzdžiui, PC gali turėti vaizdžius ir detalius

žemėlapius, kurie padeda verslo žmonėms ir turistams planuoti savo

keliones. Dabar jau galima prisijungus prie kompiuterių tinklo nusipirkti

naują automobilį, užsisakyti bilietus į teatrą, žaisti šachmatais su kokiu

nors didmeistriu ar pasiklausyti tolimos radijo stoties.

Milijonai žmonių, turintys nešiojamus PC, gali „būti darbe” iš tiesų

būdami visai kitur- kliento biure, lėktuve ar namuose. Nešiojami PC gali

sujungti su milžiniškomis duomenų bazėmis, padeda susisiekti su klientais

ir kolegomis. Kompiuteris tampa bendravimo priemone. Tiek elektroninis

paštas, tiek elektroninės skelbimų lentos leidžia siųsti ir gauti

informaciją per kompiuterius, sujungtus į tinklą.

Ateityje nauja technologijų banga sukels radikalius pasikeitimus mūsų

gyvenime. Pavyzdžiui, jeigu jūs norėsite pirkti naują namą, galėsite jį

apžiūrėti neišeidami iš namų ar biuro (savo kompiuterio ekrane)

naudodamiesi kompiuterių tinkle esančia informacija. Jums tereiks nurodyti

kompiuteriui, kokio namo pageidaujate ir įvesti paieškos kriterijus. Tuomet

gausite namų, kurie atitinka jūsų kriterijus, sąrašą ir detalią informaciją

apie pasirinktus namus, be to, galėsite juos apžiūrėti įvairiais rakursais.

Tai atrodo šiek tiek neįprasta, tačiau tokios sistemos jau pradedamos

vystyti.

Kompiuterių vystymo istorija trumpa (tik pusė amžiaus!), o tempai

įspūdingi. Iki 1946 metų mūsų tėvai ir seneliai statė laivus,

atliko

finansinius skaičiavimus, sveikatos tyrimus ir kt. be kompiuterių, nes jų

dar nebuvo. Septintajame šio amžiaus dešimtmetyje multimilijoninės vertės

kompiuteriai buvo naudojami tik stambiose ir finansiškai galingose

organizacijose. Šiuos kompiuterius prižiūrėdavo aukštos klasės specialistai

už užrakintų durų. Tais laikais kompiuterinės sistemos buvo suprojektuotos

taip, kad kompiuterių profesionalas veikdavo kaip tarpininkas tarp

vartotojo ir kompiuterio.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje kompiuteriai tapo mažesni, pigesni, ir jų

naudojimas supaprastėjo. Ši tendencija paskatino personalinių kompiuterių

sukūrimą. Prabėgo dar dešimt metų, ir įvairiausių veiklos sričių žmonės

įsigijo šiuos mažuosius technikos stebuklus. Staiga kompiuteriai tapo

prieinami kiekvienam!

Dabar vienas iš keturių amerikiečių turi personalinį kompiuterį,

galingesnį už tuos, kurie apdorodavo didžiųjų kompanijų duomenis

septintajame dešimtmetyje. Toks kompiuterių paplitimas paskatino ir spartų

naujų programų kūrimą. Dabar mes galime klajoti po elektroninės fantazijos

plotus arba palaikyti elektroninį ryšį su draugais ar kolegomis visame

pasaulyje. Beveik kiekvienas verslininkas yra suvokęs informacinių

technologijų svarbą ir jas naudoja, norėdamas pasiūlyti geresnes paslaugas

ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

IBM PC 1981m.oficealiai pristatyta publikai

1981m.rugpjūčio mėnesį IBM PC, buvo oficialiai pristatytas publikai, o

netrukus po to jis tapo neregėtai populiarus. Per vienerius dvejus metus

IBM PC tapo lyderiu personalinių kompiuterių rinkoje, išstumdamas kitus

personalinius kompiuterius su 8 bitų mikroprocesoriais, ir tapo

personalinio kompiuterio standartu.IBM PC konstrukcija buvo ypatinga tuo,

kad kompiuterio atskirus mazgus ir įrenginius buvo galima bet kada pakeisti

naujais, tobulesniais.Firma “IBM” kompiuterį pagamino ne kaip vientisą ir

neardomą įrenginą, bet kaip sistemą, susidenancią iš atskirai (dažnai net

skirtingų gamintojų) pagamintų mazgų ir įrenginių. Šių mazgų ir įrenginių

sujungimo į vieną kompiuterį principai nebuvo laikomi paslaptyje. Jie buvo

prieinami ir suprantami visiems, kam tai buvo įdomu. Šis principas,

vadinamas atviros arhitektūros principu, kartu su kitais privalumais

užtikrino kompiuterui IBM PC neregėtą pasisekimą,tačiau šio pasisekimo

vaisiais firmai”IBM” teko dalintis su kitais. Štai kokią įtaką atvira IBM

PC architektūra turėjo personalinių kompiuterių vystymuisi.

1. Dėl IBM PC perspektyvumo ir populiarumo įvairių komplektuojančių ir

papildančių IBM PC įrenginių gamyba tapo labai patrauklia gamybos šaka.

2. Labai greitai dauguma firmų nustojo tenkintis IBM PC komplektuojančių

detalių gamintojų vaidmeniu ir pradėjo pačios surinkinėti su IBM PC

suderinamus kompiuterius. Šioms firmoms nereikėjo eikvoti tiek lėšų,kiek

tyrinėjimams ir didžiulės firmos išlaikymui išeikvojo firma IBM. Jų

kompiuterių kaina bbuvo žymiai mažesnė (kartais 2-3 kartus) nei analogiškų

firmos IBM kompiuterių. Su IBM PC suderinami kompiuteriai iš pradžių buvo

paniekinamai vadinami klounai, tačiau ši pravardė neprigijo, nes dauguma su

IBM PC suderinamų kompiuterių firmų gamintojų techninius pasiekimus pradėjo

įgyvendinti anksčiau nei pati IBM.

3. Vartotojai galėjo savarankiškai modernizuoti savo kompiuteriu ir

aprūpinti juos papildomais šimtų skirtingų gamintojų įrenginiais. Šiuo metu

IBM PC suderinami kompiuteriai tapo galingais ir našiais įrenginiais. Pagal

visus pagrindinius rodiklius, jie jie šimtus kartų pralenkia pradinį IBM PC

modelį, o kainuoja, paprastai, net mažiau. Pasaulyje kasmet pagaminami

keliasdešimt milijonų su IBM PC suderinamų kompiuterių. Tai daugiau kaip

90% visų pasaulyje gaminamų kompiuterių. Su IBM PC suderinamų kompiuterių

komponentus ir įrenginius gamina tūkstančiai firmų. Tarp jų yra šimtai

milžiniškų tarptautinių korporacijų, tame tarpe ir tokių žymių kaip LINTEL,

TOSHIBA, FUJITSU, SIEMENS, HITACHI ir kitos.

Kompiuterių raidos lentelė:

1.3. lentelė

|Data |PC |CPU |OS |Periferija|Internet |Kita |

|1947 | | |OS pirmą | | | |

|1956 | | | | | |FORTRAN(IB|

| | | | | | |M) |

|1965 | |Intel | | | | |

| | |4004 | | | | |

|1971 | | | | | |PASCAL |

|1973 | |Intel | | | | |

| | |8008 | | | | |

|1974 |Pirmi | | | | | |

|1974-7| | | |Pelė | | |

|7 | | | | | | |

| | | | | | |s) |

|1976 |Apple | | | | | |

|1977 |Apple-2 | | | | | |

|1981 |IBM PC | | | | | |

| | | |d | | | |

| | | | |vai | | |

|1985 | | |MS Windows | | | |

|1987 | | |OS/2 | | | |

|1988 | | |DR-DOS | | | |

|1989 | | | | |WWW | |

|1991 | | | | |Internet | |

| | | | | |s | |

Kompiuterių sandara

Kompiuterį galima suskirstyti į tris atsikars dalis:

1. Įvesties – išvseties įrenginius;

2. Sisteminis blokas;

3. Išorinė atmintis.

Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacija

perduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais – displėjumi,

spausdintuvu – ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ir

centrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomą

vidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, naudojami informacijai

saugoti ilgą laiką.

Struktūrinė kompiuterio schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos ar

modernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi nors

po vieną įvesties – išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką.

Įvesties įrenginiai

Prie įvesties įrenginių priskiriami šie:klaviatūra, pelė, valdymo rutulys,

skaitlys, valdymo sritis, vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas,

balso atpažinimo įrenginys iir t.t.

Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys. Pagal klavišų

skaičių ji skirstoma į du tipus:

1. standartinę, turinčią 92 klavišus;

2. išplėstąją, turinčią 101-102 klavišus.

Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:

1. teksto rašymo;

2. valdymo;

3. funkcinius;

4. papildomus skaitmeniniu.

Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi

skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišai

klavetūroje išdėstomi nevienodai. Angliška klaviatūra “QWERTY”, pavadinta

pagal viršutinės eilutės pirmas raides. Prancūziška klaviatūra vadinasi

“AZERTY”. Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidės

išdėstomosskaičių klavišuose.Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai

kurių valdymo klavišų funkcijas arba rašo skaičius.

Klaviatūros klavišai sudėlioti ant matricos eilučių ir stulpelių

susikirtimo taško. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudus

klavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomas

nuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas vietos kodas ir

siunčiamas i sisteminį kompiuterio bloką, apdoroti.

Įvesties įrenginiai

[pic]Pelė sukurta 1970 metais XEROX firmoje. Jos viduje yra rutuliukas.

Stumdant pelę, tas rutuliukas juda ir sukioja du vienas kitam statmenus

ritinėlius, kurių galuose įtaisyti plyšiuoti diskeliai.Vienoje diskelio

pusėje yra spinduliuojantis įtaisas, kitoje – fotoelementas. Sukantis

diskelui, spinduliuojančio įtaiso skleidžiama šviesa pro plyšelius pasiekia

fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis ir

atstumas. Rutuliuko judėjimas susijęs su žymeklio judėjimu ekrane.

[pic]

Pelių būna įvairių. Jos skiriasi viena nuo kitos klavišų skaičiumi (du arba

trys) bei jautrumu.Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys. Tai

tarsi apversta pelė, veikenti tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kad

pelės rutuliukas

juda stalo paviršiumi, ovaldymo rutulio – sukiojamas

ranka.Skaitlys naudojamas bet kokio dokumento vaizdui perkelti i vidinę

kompiuterio atmintį. Skaitlio veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu į

kompiuterio atmintį naudojant fotoelementų surinktą ir stipriai apšviesto

dokumento atspindėta šviesa. Skaitliai gali būti staliniai ir rankiniai,

spalvoti ir nespalvoti.Vertikliu galima gauti ar perduoti informaciją,

ateinančią telefoninio ryšio linijomis į kompiuterį. Kompiuterio signalą

jis keičia telefoniniu ir atvirkščiai. Vertikliai būna išoriniai ir

vidiniai.Jų kokybę nusako informacijos perdavimo (priėmimo) greitis.

[pic]

Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, o

sensorinis ekranas – prisiliečiant prie jo pirštu. Jeis pažymėta

informacija perduodama sisteminiam blokui. Šie įrenginiai nelabai

populiarūs, jiems reikia specialios programinės įrangos, gana didelė jų

kaina ir vedžiojant pieštuką ekranu, pavargsta ranka.

Išvesties įrenginiai

Išvesties įrenginių paskirtis – apdorotą informaciją išvesti iš kompiuterio

sisteminio bloko. Išvesties įrenginiai yra displėjai, specelieji

projektoriai, spausdintuvai, braižytuvai, garsiakalbiai. Displėjus turi

beveik visi kompiuteriai.ų paskirtis – išvesti grafinę ir tekstinę

informaciją. Pagal konstrukciją displėjaiskirstomi į kineskopinius ir

plokščiuosius. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tiek grafinį arba

tekstini vaizdą. Jo ekrano dydis matuojamas coliais. Papraščiausių

kineskopinių displėjų ekranai būna 14 colių. Specialieji projektoriai

displėjuje regimą vaizdą perkelia į paprastą ekraną. Spausdintuvai

kompiuterio darbui nebūtini, tačiau be jų neįmanoma apsieiti, norint

atsispausdinti dokumentą.

[pic][pic]

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes:kontaktinius ir bekontakčius.

Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami ir adatiniai, prie bekontakčių –

rašaliniai ir lazeriniai.

Išorinė atmintis

Išorinė atmintis susideda iš dviejų dalių: iinformaciją saugojančio

įrenginio (diskelių, kietųjų diskų, kompaktinių diskų ir t.t.), vadinamo

laikmena, ir tą informaciją iš laikmenos skaitančio bei ją į laikmeną

įrašančio įrenginio. Pastarąją sudaro varikliukas, sukantis laikmeną

(diską), ir skaitymo (įrašymo) galvutė, skaitanti (įrašanti) informaciją į

laikmeną.

Lankstūs diskai, arba diskeliai, šiuo metu naudojami informacijai perkelti

iš vienos vietos į kitą ir jai saugoti ilgesnį laiką. Pagal dydį jie

skirstomi į du tipus: 5,25 ir 3,5 colio. Tačiau tai nereiškia, kad

didesniame diskelyje telpa daugiau informacijos.

[pic] + [pic] = [pic]5,25 ir 3,5 colio diskeliai

Optiniai diskai būna 3,5 ir 5,25 colio skersmens, juose telpa apie 300 –

600 MB atminties. Į juos, skirtingai nei į kompaktinius diskus,

informacija gali būti įrašoma. Dažniausiai jie naudojami perduoti labai

dideliam kiekui informacijos.

[pic]

Kompaktiniai diskai.Į juos informacija įvedama jau gamykloje ir dirbant

negali būti keičiama. Šių diskų privalumai – didesnė talpa (500 – 600

MB), gera apsauga nuo išorinio poveikio. Perdavimo greitis – apie 160 –

300 KB per sekundę.

Kietasis diskas yra stacionarinis įrenginys, kurį sudaro keletas

specialių diskelių, užmautų ant bendros ašies, kelios skaitymo/rašymo

galvutės, “plaukiancios” ant oro pagalvėlių, tiksli mechaninė dalis,

hermetiškas korpusas, pripildytas inertinių dujų. Nemažas kietojo disko

informacijos perdavimo greitis (<1000 bps), didesnė talpa.

Sisteminis blokas

Kompiuterio sisteminio bloko paskirtis – reikiamą informaciją priimti,

apdoroti iir perduoti išvesties įrenginiams. Šį bloką sudaro:

1. centrinis procesorius;

2. vidinė atmintis;

3. valdikliai;

4. įvesties – išvesties jungtys;

5. magistralės.

Centrinis procesorius ir vidinė atmintis – tai kompiuterio širdis,

“plakanti” milijonus kartų per sekundę.Centrinis procesorius yra pagrindinė

kompiuterio dalis. Jį sudaro aritmetinis – loginis ir valdymo įtaisas bei

nedidelė procesorinė atmintis. Aritmetinis – loginis įtaisas

atliekapaprasčiausius loginius veiksmus, lygina skaitines registrų

reikšmes. Valdymo įtaisas koordinuoja visų kitų įrenginių, siunčiančių ir

priimančių loginiam – aritmetiniam įtaisui siunčiamą informaciją, darbą.

Registrai naudojami trumpam užrašyti informaciją – skaičius, su kuriais

centrinis procesorius atlieka veiksmus, ląstelių adresus, skaitiklį ir pan.

Centrinio procesoriaus darbo greitis didžiąja dalimi nulemia ir viso

kompiuterio darbo greitį. Jis priklauso nuo “žodžio” ilgumo, kurį gali

apdoroti procesorius, ir procesoriaus daro dažnio.

Vidinė atmintis – tai milijonai ląstelių, turinčių savo adresą bei

talpinančių po vieną “žodį” informacijos. Vidinė atmintis skirstoma į

keturis tipus:

1. skaitomąją atmintį (ROM),

2. tiesioginės kreipties atmintį (RAM),

3. atsargos atmintį (Cache memory),

4. vaizdo atmintį (VRAM).

Jungtys, valdikliai ir magistralės palaiko ryšį tarp vidinės atminties,

centrinio procesoriaus bei kitų įrenginių.

Magistralės – tai laidai, jungiantys visus kompiuterio įrenginius.

Magistralės plotis priklauso nuo informacijos kiekio, kurią gali iš karto

priimti centrinis procesorius. Kiekvienu magistralės laidu keliauja vienas

bitas informacijos.

Jungtimis vadinami tam tikri magistralės taškai, prie kurių prijungti

įvairūs įrenginiai. Jungtys gali būti lygiagrečios (LPT1-LPT3) arba

nuoseklios (COM1-COM3). Lygiagrečiomis jjungtimis greičiau pasikeičia

informacija, tačiau joms prijungti reikia daugiau laidų.

Valdiklius sudaro tam tikros elektroninės schemos, turinčios nedidelius

procesorius. Jie tarsi tarpiniai tarp jungčių ir įrenginių. Valdikliai

padeda suderinti centrinio procesoriaus komandas su įrenginio galimybėmis.

Mes susipažinome su kompiuteriu ir jo sandara.Dabar pristatau keletos firmų

kompiuterių detalių įkainius:

1.4. lentė

|Kišeninis |

|kompiuteris |

[pic] [pic][pic]

|Statiniai kompiuteriai |

Literatūra:

1. Figurnovas V.E. IBM PK vartotojui. K.,”Smaltija”. 1998

2. http://www.ibm.com

3. http://www.mokslo.centras.lt

4. http://www.skaitykla.lt

———————–

[pic]