komunikacijos raida

ASMENINIŲ KOMPIUTERIŲ RAIDA

1976 metais du amerikiečiai Steveas Wozniakas ir Steveas Jobsas surinko pirmąjį asmeninį kompiuterį, kurį pavadino Apple I. 1977 metais jie įkūrė kompaniją Apple ir pagamino pagamino kompiuterį Apple II, kuris buvo plačiai naudojamas namuose, įstaigose, biznio reikalams. io kompiuterio populiarumas iaugo ypač po to, kai į jį pirmą kartą buvo įdiegta skaičiuoklė. Vėliau paplito ir kitų kompanijų asmeniniai kompiuteriai Atari 500, Amiga, Commodore PET.

1981 metais IBM, panaudodama Intel 8088 mikroprocesorių, sukūrė pirmąjį pramoninį asmeninį kompiuterį, kurį pavadino IBM PPC. is kompiuteris tuo metu buvo greitesnis u kitus, turėjo 5,25 colio diametro lanksčiųjų diskelių įrenginį ir kompanijos Microsoft operacinę sistemą MS DOS.

1983 metais IBM sukūrė kompiuterį IBM XT, panaudodama modernesnį Intel 8086 mikroprocesorių. Tais pačiais metais Apple sukūrė kompiuterį Lisa, kuriame pirmą karta buvo panaudota integruota programinė įranga ir grafinė vartotojo aplinka.

1987 metais IBM pradėjo naujos kartos asmeninių kompiuterių IBM PS/2 gamybą. iuose kompiuteriuose buvo įdiegta nauja IBM ir Microsoft sukurta operacinė sistema OS/2, o duomenys jau buvo ssaugomi 3,5 colio diametro lanksčiuosiuose diskeliuose.

1990 metais Microsoft sukūrė operacinę sistemą MS Windows 3.0, kuria susidomėjo daugelis programinės įrangos kūrėjų. Vartotojams labai patiko patogus grafinio bendravimo su kompiuteriu būdas grafinė vartotojo aplinka.

1993 metais Intel sukūrė mikroprocesorių Pentium. IBM ir kitos kkompanijos pradėjo kurti asmeninius kompiuterius su Pentium mikroprocesoriais.

1995 metais IBM ileido kompiuterius su Intel Pemtium Pro mikroprocesoriais.

1995 metais asmeninis kompiuteris tapo tapo langu į pasaulinį globalinį tinklą internetą atsirado galimybė naudotis elektroniniu patu (e-mail), priimti ir perduoti interneto tinklu didiulius informacijos srautus.

1996 metais pasirodė asmeniniai kompiuteriai su mikroprocesoriumi Pentium II, 1997 metais su mikroprocesoriumi Intel Pentium MMX, 1998 metais su mikropocespriumi Pentium II for Server 450 MHz, 1999metais jau gaminami kompiuteriai su mikroprocesoriumi Pentium III 500 MHz.

1999 metų spalio mėnesį Intel sukūrė mikroprocesorių Pentium III vardu Coppermine 750 MHz. Tais pačiais metais sukuriami Pentium III pavadinti Xeon for server 600 MHz, 667 MHz, 733 MHz, taip pat Pentium III 800 MHz.

2000 metų pradioje AMD sukuria mikroprocesorių Athlon 850 MHz, taip ppat pristatė mikroprocesorių , kuris perengė 1 GHz taktinio danio ribą Athlon T 1,1 GHz.

2000 metais Intel pristatė Pentium 4 su Willamete 1,5 GHz mikroschema.

iandien technologis leidia sukuri vis galingesnius mikroprocesorius, tačiau asmeniniai kompiuteriai nebūtinai turi būti gaminami naudojont didiausio taktinio danio mikroprocesorius. Tai priklauso nuo asmeninio kompiuterio paskirties, t.y. kokioms problemoms spręsti jis bus naudojamas: kurti techninius ae skaitmeninius dokumentus, ruoti duomenų ataskaitas interneteir kt.

INTERNETO RAIDA

Interneto (Internet) istirija prasidėjo 1962 metais. Tais pačiais metais JAV Gynybos departamento agentūra ARPA ppradėjo kompiuteriu tinklo projektą, pavadinta ARPA, kuris tik daug vėliau, sukūrus duomenų perdavimo ryių tinklą TSP/IP, buvo pavadintas inernetu.

Pirmieji projekto darbai buvo pradėti JAV Masačiusetso valstijos Technologijų institute (MIT). 1962 metais jaunas MIT mokslininkas D. S. Licklideris paraė darbą, kuriame idėstė pausaulio tinklo įdėją kiekvienas mogus, kokioje pasaulio alyje jis begyventų, turi turėti galimybę pasiekti duomenis ir programas, kurios yra bet kurioje emės rutulio vietoje esančiame kompiuteryje. Auvenas Sazerlandas, taip pat i MIT, sukūrė pirmą interaktyvią grafinę programą. Buvo pradėta tirti duomenų perdavimo tinklais galimybės.

1967 metais ARPA pirmą krtą vartojo ryių tinklo terminą ARPANET. 1969 metais ryių tinklas ARPANET įdiektas JAV Vakarų pakrantėje. 1971 metais pademonstruotas ARPANET veikimas realiame laike, kai kompiuteriai tinkle veikia tuo pačiu metu.

1970 metais JAV tinklų darbo grupė Network Working Group paruoė protokolą NCP (Network Control protokol). 1971 metais ta pati grupė parenge terminalo emuliacijos protokolą Telnet, kuris įgalina kiekvieną klienta į savo displėjaus ekraną isikviesti nutolusio kompiuterio prgtamą, taip pat pradėjo kurti failų persiuntimo programą FTP.

1972 metais Paulas Tomilsonas paraė programą, skirta isųsti elektroninį patą ARPANET tinklu. Tam jis įvedė elektroninio pato adreso ymėjimą user@host, kuris 1980 metais patvirtintas kaip tarptautinis standartas.1973 metais pasirodėdė pirmoji publikacija apie naują protokolą TCP. 1976 metais DARPA modifikavo ooperacinę sistemą UNIX ir pradėjo kurti prptokolą TCP/IP (IP Internet Protocol). Apie 1980 metus, pabaigus protokolo TCP/IP projektavimo darbus, DARPA prdėjo diegti TCP/IP į ARPANET tinklą. Tai buvo tikroji interneto pradia.

1986 metais į internetą buvo sujunkti JAV superkompiuterių centrai ir regioniniai tinklai. Tais pačiais metais internetas tapo pasauliniu tinklu, prie kurio jungėsi vis daugiau alių.

Internetas yra daugelio autorių kūrinys, o hipertekstinės programinės įrangos pritaikymo lompiuterių tinkluose įdėja priklauso Bernersui Lee. Jis ią įdėją įgyvendino 1989 metais sukūrė pasaulinį platųjį voratinklį (World Wide Web WWW), populiariausią interneto informacinę sistemą, kurioje papildoma isamesnė informacija gaunama pereinant į naujų informacinių vienetų, pasiekiamų per hipertekstinius ryius sistemą. 1991 metais WWW objektai buvo įkelti į internetą. 1994 metais internetas tapo populiari informacine sistema. WWW pasiekė ir Baltuosius rūmus.

1995 metų geguės mėnesį kompanija Sun Microsistems pristatė programavimo kalbą Java, kuri skirta interneto darbams. Tais pačiais metais ileista Microsoft MS Windows 95 jau turėjo WWW pervalgos programą Internet Explorer 2.0.

1997 metais prie interneto prisijungė apie 170 alių, tarp kurių buvo Afrikos ir Okeanijos alys. Taip pat oradėjo aktyviai veikti hakeriai. Hacer tai nesąiningas mogus, kuris nelegaliai per tinklus įsibrauna į kompiuterį ir daugeliu atvejų turėdamas blogų kėslų.

Svarbiausia ių metų interneto technologija el. komercija, el. aukcionai, el. prekyba.

1999 mmetais JAV Indianos valstijoje atsirado pirmasis el. bankas, iki galo teikiantis beveik visas įprastas banko paslaugas tinkle interneto bankas.