LINUX istorija

Fundamentalinių mokslų katedra

Mechanikos fakultetas

Linux operacinė sistema

Studentas:

Grupė:

Tikrino:

Kaip atsirado Linux ir UNIX.

Linux istorija neatsiejama nuo UNIX istorijos. Unix – tai galinga operacinė sistema (tiksliau – daugelis sistemų), pradėta kurti 1969 metais. Nuo pat pradžių UNIX buvo kuriama kaip lanksti, patogi, greita ir universali sistema, skirta praktiškai visų rušių darbams. UNIX sistemoje buvo panaudoti ir ilgi failu vardai, kurie ten atsirado 25 metais anksčiau negu WINDOWS, ir puikios tinklų galimybės – butent UNIX sistemų pagalba atsirado viskas, kas tik yyra Internete. Specialiai UNIX sistemai buvo sukurta C kalba, tapusi populiariausia pasaulio programavimo kalba. UNIX sistemos – tai geriausia, ka žmonija yra sukūrusi operacinių sistemų srityje. UNIX X-Window grafinės sistėmos pagrindu buvo kuriama netgi tie patys WINDOWS. Veliau atsiradusi Linux perėmė visus geruosius (ir bloguosius) UNIX sistemų bruožus. Žinoma, UNIX – tai neitikėtinai galinga sistema, skirta profesionalams, tad norint ją įsisavinti, reikia ir žiniu, ir kantrybes, ir laiko. Tiesa, paskutiniu metu bandoma padaryti UNIX sistemas lengvesnėmis, tačiau profesionalios UNIX galimybes &– tai bene didžiausias privalumas. Be Linux, UNIX pagrindu buvo kuriamos ir kitos sistemos: BeOS, MacOS-X, NeXT-Step. UNIX padarė nemažą įtaką ir OS/2-Warp kurėjams.

„Linux“ – kas tai?

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę ssistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“ vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“ autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia ggausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“, „Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“ yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386″ architektūros kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64″, „Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių ppasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux“.

Kodėl verta naudoti „Linux“?

Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux“ galėtų pritraukti tokiomis savybėmis:

Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį „Linux“. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux“ platinamas vienu ar keliais kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux“ platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo turima „Linux“ kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės uždėti „brangių apyrankių dykai“.

Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama“ nenulauš „Linux“ branduolio.

Patikima. „Linux“ OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti šimtus dienų.

Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos arkliais“) „Linux“ operacinėje sistemoje vietos nėra.

Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas „Linux“ branduolys).

Norint įdiegti „Linux“ į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux“ puikiai su jomis sugyvena. Iš „Linux“ jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų, priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima pasirinkti, kurią OS krauti.

Kodėl neverta naudoti „Linux“?

Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams. Ne iišimtis ir „Linux“ – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie „Linux“ OS nesiūlome pereiti, jei:

dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;

jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux“ OS ir nėra jokių pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip „VMWare“, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.

Kas yra paketas (distribution)?

Verta pastebėti, kad „Linux“ iš tiesų yra tik operacinės sistemos branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan. Egzistuoja „Linux“ (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį „Linux“, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių „Linux“ branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl daugeliui gali kilti klausimas: „Kam reikia tiek daug paketų?“. Atsakymas paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.

Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams, paprastai nereikia pprograminės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko dokumentų.

Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais. Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą. Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi daugiau laisvės ir galimybių prižiūrėti OS.

Linux sandara

Linux yra tipiška UNIX sistema, perėmusi daugumą geriausių BSD bei SystemV (kazhkada vadintos AT&T UNIX) sistemų bruožu. Pagrindinės sistemos dalys yra šios:

Kernelis(liet. branduolys), atliekantis procesų valdymą, jų tarpusavio saveiką, signalų siuntimą ir t.t. Iš tikro, labai sunku pasakyti, ka gi tas kernelis daro. Pagrindinis jo darbas – tai tam tikrų lentelių skaičiavimas, duomenų jose keitimas, atnaujinimas ir pan. Tose lentelėse saugomi sistemos darbo parametrai, informacija apie procesus ir t.t. Kernelis – tai tikras operacinės sistemos pagrindas, be jo sistema negali egzistuoti, dar daugiau – ish tikruju kernelis ir yra pati operacine sistema, tačiau paprastam vartotojui jis visiškai nematomas, nepasiekimas ir nejuntamas. Kernelis – tai kazhkas tiesiog mistiško.

Failų sistema arba, jei tiksliau, Virtual File System – VFS (tik nepainiokit su logine duomenu išdėstymo diske struktūra) – tai kita labai svarbi bet kurios operacinės sistemos dalis. UNIX sistemose failų sistema yra beveik tokia

pat svarbi, kaip ir kernelis. Linux, kaip ir kitose UNIX versijose, failų sistema leidzhia pasiekti praktiškai visų rušių duomenis, prietaisus, virtualius įrenginius, tinklus, ir kitus dalykus. Failų sistema irgi gana mistiškas daiktas – be jos UNIX (Linux) negali net pasileisti (tiksliau – pasileidžia, bet iškart pasako kažką apie „kernel panic“ ir numiršta). Failų sistemos dėka Jus galite su tinkle esančiu kompiuteriu failais dirbti taip, lyg jie butu Jųsū kompiuteryje. Failų sistemos dėka Jūs galite redaguoti operacinę atminti su paprastu teksto rredaktoriumi. Failų sistemos dėka Jus galite tureti savo kompiuteryje 4 hard diskus, tačiau elgtis taip lyg diskas butu tik vienas. UNIX failų sistema davė pagrindą praktiškai visoms šiuolaikinėms failų sistemoms, įskaitant ir tokias, kaip primityvi FAT sistema, naudojama WINDOWS. Realiai, UNIX failų sistemos gana sudėtingos, bet pradžiai, jums gal pakaks žinoti tai, kokiu rušių būna failai:

1. Failai – tai tiesiog tam tikros duomenų sankaupos. Skirtingai nei DOS ar WINDOWS, failas kataloguose gali turėti keleta vietų, per kurias jis gali buti ppasiekiamas. Tos vietos vadinamos tvirtomis nuorodomis, arba, žmonishkai šnekant, – hard linkais. Įprastiniai Unix failai yra realizuoti kaip baitinis srautas(kitaip tariant – paprasta baitų eilutė).

2. Hard linkai – tai tokia speciali failų rušis, per kurią pasiekiami duomenys, esantys failuose. Kol eegzistuoja nors vienas hard linkas, rodantis i failą, tol egzistuoja ir tas failas. Jei failas praranda visus hard linkus, jisai sunaikinamas. Paprastam žmogui hard linkas mažai kuo skiriasi nuo failo pavadinimo, ar failo apskritai. Visi hard linkai visada žymi kokį nors egzistuojantį failą. Faktiškai galima butų sakyti, kad tai viena ir tas pat. Atkreipti dėmesį verta nebent į tai, kad keletas skirtingų hard linku gali rodyti i tuos pačius duomenis.

3. Soft linkai, arba minkšti linkai – tai tokie failai, kurie veikia kaip nuorodos i kitus failus ar katalogus, tačiau jiems nebutina, kad tie failai ar katalogai egzistuotų. Trindami soft linkus, Jus niekada neištrinsite failų, Jus ištrinsite tik soft linkus. Kitais atžvilgiais hard linkai ir soft linkai yra gana panašūs.

4. Katalogai &– tai specialūs failai, kuriuose saugoma informacija apie bet kokius kitus failus. UNIX katalogai gan panašus i WINDOWS.

5. Specialūs failai – tai įvairus įrenginiai, bet su jais daugelį dalykųų galima daryti taip, lyg tai butu paprasti failai. Realiai, tai kaip ir tokios specialios nuorodos į konkrečius įrenginius. Pastebėti verta nebent tiek, kad kai kurie įrenginiai gali buti nagrinėjami ne kaip baitiniai srautai.

6. Įvardinti konvejeriai (named pipes )- tai specialus failai, per kuriuos programos gali bendrauti. tokie failai egzistuoja laikinai, iir Jums turbut neteks su jais ką nors daryti.

• Programos – tai jau tai, su kuo vartotojas gali tureti ir tam tikru tiesioginių reikalų. Būna kelių rušių programos: Shell interpretatoriai, Demonai(Daemons), visokių taikomujų programų, ir t.t., bet tai – jau atskira didelė tema. Iš esmės, skirtumas tarp programų, operacinių sistemų, draiverių ir pan. lietuvių kalboje yra truputi neaiškus, bet nenoriu čia i tai gilintis.

Kuo „Linux“ skiriasi nuo „Windows“?

„Linux“ galima palyginti su dideliu kibiru „Lego“ kaladėlių, iš kurių pasistengus galima susikonstruoti beveik bet ką. Tokiu atveju „Windows“ būtų graži žaislinė mašina, kuria galima džiaugtis iš karto, vos išėmus iš dėžutės. Bet kai ji nusibos – iš jos nepasidarysi laivo ar lėktuvo.

Be abejo, viskas yra ne taip paprasta, bet šiame palyginime yra daug tiesos.

Modernūs „Linux“ paketai jau gerokai palengvino sistemos įdiegimą, suderinimą ir valdymą, bet sudėtingesniems sprendimams vis dar reikia gana daug išmanymo, laiko ir kantrybės. Internete galima rasti didžią galybę įvairiausiems „Linux“ sprendimams skirtos informacijos, bet šie aprašymai dažniausiai yra skirti specialistams, ir naujokams susigaudyti bus sunkoka. Kita vertus, „perkandus“ sistemą, galimybės yra beveik neribotos. „Windows“ daug ką supaprastina, bet kartu ir įkiša vartotoją į gerokai siauresnius rėmus.

Dėl savo ypatingai lanksčios architektūros „Linux“ tinka visiems kompiuteriams, nuo kkišenėje telpančių skaitmeninių asistentų iki galingų supersistemų, turinčių šimtus procesorių. „Flopix“ vardu pavadinta „Linux“ sistema sutelpa į vieną 1,44 MB diskelį, o visų į „SuSE Linux 7.0 Professional“ paketo sudėtį įeinančių programų (jų čia yra beveik 2 000) įdiegimui neužteks ir 4 GB.

Lyginant „Linux“ su mūsų įprastais „windows“ išsamiau, derėtų išskirti dvi skirtingas operacinių sistemų panaudojimo sritis: serverių ir asmeninių kompiuterių valdymą.

Rinktis nėra iš ko?

Gyvename langų apsuptyje. „Windows“ – kiekviename kompiuteryje. Turbūt kiekvienas, didelis ar mažas, žino, kad laiškus reikia rašyti „Wordu“, skaičiukus skaičiuoti moka „Ekselis“, o po internetą vaikštoma su „Eksploreriu“. Ir kiekvienam yra savaime suprantama, kad kompiuteris anksčiau ar vėliau „pakimba“ arba „nulūžta“, failai kartais dingsta, programos ne visada pasileidžia. Asmeniniams kompiuteriams skirtos „Windows“ versijos niekada nepasižymėjo stabilumu, bet ką jau padarysi. Rinktis juk nėra iš ko. Ilgą laiką buvo galima guostis dar ir tuo, kad programos nieko nekainuoja. Bet dabar, kai BSA ir Co. pradėjo grąsinti baudomis ir teismais ir kai paaiškėjo, jog „Windows“ su „Office“ programomis kainuoja bemaž tiek pat, kiek vidutinis tautietis uždirba per ištisus du mėnesius – nori nenori tenka apsižvalgyti ir paieškoti alternatyvų.

O jų – tų rimtų „Windows“ konkurentų – beveik niekada ir nebuvo. Komercinės „Unix“ versijos visais laikais tiko ttik didiesiems serveriams, „Macintosh“ kompiuteriai plačiau nepaplito dėl savo brangumo ir „Apple“ nenoro dalintis verslo paslaptimis, perspektyvią OS/2 sistemą pražudė nemokšiška ir nelanksti IBM marketingo politika, o likusi smulkmė – „GEOS“, „BeOS“ ir pan. – taip ir nesulaukė pakankamo programuotojų dėmesio. Dar prieš trejetą metų atrodė, kad „Microsoft Windows“ monolito nebepajudins niekas. Be čia atsirado „Linux“.

Tiesą sakant, pirmąją „Linux“ versiją suomis studentas Linus Torvalds suprogramavo dar 1991 metais, bet visuotinį pripažinimą ši laisvai platinama operacinė sistema pradėjo įgauti tik neseniai, kai į „Linux“ rėmėjų gretas įstojo tokios žinomos firmos kaip „Compaq“, „Corel“, „Hewlett Packard“, IBM, „Intel“, „Lotus“, „Oracle“, „Sybase“.

„Linux“ serveryje

Gal ir per garsiai bus pasakyta, bet „Linux“ yra tiesiog gimęs būti interneto serveriu. Beveik kiekvieno paketo sudėtyje yra visos tam reikalingos programos: WWW, FTP, IRC, „proxy“, pašto, duomenų bazių serveriai, administravimo ir apskaitos priemonės. Ir visa tai ničnieko nekainuoja! Pasirenkantiems „Microsoft“ sprendimus už tai tektų mokėti tūkstančius dolerių.

Daug kas suabejos: ar gi gali būti nemokamas daiktas kokybišku?.. www.netcraft.com skelbiama Interneto serverių statistika rodo, jog daugiau kaip 60 proc. pasaulio interneto puslapių aptarnauja nemokamas „Apache“ WWW serveris (www.apache.org), įeinantis ir į kiekvieno „Linux“ paketo sudėtį. „Linux“ vartoja didžiausia pasaulyje interneto informacijos paieškos sistema „Google“ (www.google.com) ir didžiausia on-line

parduotuvė „Amazon.com“. Lietuvoje „Linux“ ir „Apache“ paslaugomis naudojasi „Takas“, „Omnitel“, „Delfi“, „Lietuvos Rytas“, „Banga“, LOL, „Rinkis“, „TVnet“, „Eureka“ ir daug kitų populiarių tinklo svetainių.

Nuolat didėja ir „Linux“ sistemai tinkančių „rimtų“, komercinių produktų pasirinkimas. Tai – ir populiarusis „Lotus Domino“ serveris, ir galinga finansų apskaitos sistema „SAP R/3″, ir „IBM DB2″ , „Oracle“, „SyBase“ duomenų bazės.

„Samba“ sistemos dėka „Linux“ kompiuteris moka apsimesti „Windows NT“ serveriu ir gali būti sėkmingai naudojamas vietoj jo „Windows“ tinkluose. Čia jis gali dirbti kaip ffailų serveris bei užtikrinti saugų viso vidinio tinklo prijungimą prie interneto. „ZDNet“ specialistų testai parodė, jog „Linux“ kaip failų serveris dirba netgi greičiau, negu tikras „Windows NT“.

„Linux“, kaip ir kitos „Unix“ versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti „Microsoft“. Daugelis patyrusių „Windows NT“ administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog „Windows 2000″ sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki „Unix/Linux“ dar toli. 200 parų ar ir visi mmetai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys.

Visą „Linux“ sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su ttuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių.

Norint administruoti nutolusį „Linux“ serverį ar dirbti „Linux“ terpėje, tereikia turėti TCP/IP ryšį (pav., internetą) ir „Telnet“ programą. Failų tvarkymui „Linux“ turi patogų „Norton Commander“ analogą.

Skirtingai nuo „Windows“, „Linux“ sistemos valdymui grafinė aplinka nėra būtina. Tai yra didelis privalumas, jeigu serverių yra keletas arba reikia valdyti nutolusią sistemą. Tereikia prisijungti per „telnet“ prie sistemos – ir galima dirbti kaip nuosavame kompiuteryje. Prie tinklo prijungtam „Linux“ serveriui nereikia nei monitoriaus, nei pelės, nei klaviatūros. Be to, valdymas tekstine eilute įgalina labai lengvai ir lanksčiai automatizuoti įvairius procesus.

Kaip jau yra minėta aukščiau, „Linux“ sistemos administravimas, ypač nepatyrusiems, kartais gali tapti sunkoku uždaviniu, bet reikalai, laimei, keičiasi į gerąją pusę. <

Jeigu „Windows 2000″ serveriui reikia bent jau 128 MB atminties ir greito „Pentium II“ procesoriaus, tai „Linux“ gali pasitenkinti ir paprastesniu kompiuteriu. Vidinio tinklo prijungimo prie interneto („proxy“ serverio) funkcijas gali be vargo atlikti net ir senas „486“ kompiuteris su 32 MB RAM, o šiek tiek greitesnis sugebės siuntinėti ir paštą.

Geresnės yra ir „Linux“ serverių plėtimo bei modernizavimo galimybės. Pavyzdžiui, kaip ir visose kitose „Unix“ sistemose, kompiuterio diskai (ar jų dalmenys) čia nėra žymimi raidėmis. Viskas yra atvaizduojama tame ppačiame katalogų medyje. Įdėjus naują diską, jis yra tik prijungiamas („mount“) reikiamoje vietoje, o buvusi katalogų struktūra nesikeičia. Administratoriui ir vartotojams nereikia aiškintis, kokiame diske dabar yra kokie nors duomenys ar programos.

Nors „Linux“ kaip serverių operacinė sistema kai kuriose srityse dar nusileidžia komerciniams „Unix“ variantams, bet daugeliu parametrų jau lenkia ne tik „Windows NT“, bet ir „Windows 2000″. 500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąraše (www.top500.org), kuriame dominuoja „Unix“ mašinos, dar nė karto nebuvo nė vieno „Windows“ kompiuterio, bet jau dabar yra keletas „Linux“ sistemų, ir šis skaičius neabejotinai augs.

IDC duomenimis, 1999 metais pasaulyje buvo parduota 1,35 ml. „Linux“ paketų. Tai sudarė 25 proc. visų serveriams skirtų operacinių sistemų. Pagal šį rodiklį „Linux“ jau aplenkė „Novell Netware“ (19 proc. rinkos) ir artėja prie „Windows“ (38 proc.). Dar vienas nemalonumas Billo Gateso kolegų laukia šį pavasarį, kai pasirodys naujos kartos, 64 bitų „Intel“ procesorius „Itanium“. Tuo pačiu metu bus pradėti platinti bent keli jam tinkantys „Linux“ paketai. Galutinė 64 bitų „Microsoft Windows 2000″ versija tuo tarpu išeis tik antroje metų pusėje.

Išklausius tiek daug privalumų, neabejotinai iškils klausimas: kodėl gi žmonės savo serveriams iki šiol perka „Windows“? Sėkmę čia pirmiausia lemia ne faktai, o gerai apgalvota „Microsoft“ pardavimų politika, reklama ir, bbe abejo, „MS Windows“ karaliavimas asmeninių kompiuterių srityje.

Serveriai: „Linux“ vs. „Windows 2000″

„Linux“ „Windows 2000″

Valdymo paprastumas 0 +

Administravimo priemonės 0 0

Administravimo galimybės + 0

Programavimo priemonės + -*

Stabilumas + 0

Saugumas + 0

Programinės įrangos pasirinkimas + +

WWW serveris yra yra

FTP serveris yra yra

Telnet serveris yra nėra*

Pašto (SMTP/POP3) serveris yra nėra*

Naujienų (news) serveris yra nėra*

Duomenų bazės yra nėra*

Suderinamumas su kt. sistemomis + 0

Plėtimo galimybės (clustering ir pan.) + 0

Kaina + –

„Linux“ asmeniniame kompiuteryje

Turbūt niekas nesiginčys, jog serverio paleidimui ir priežiūrai yra reikalingas specialistas, bet asmeniniam kompiuteriui skirtą operacinę sistemą turėtų mokėti įvaldyti kiekvienas. Ar „Linux“ jau gali pakeisti „Windows“ namų kompiuteryje ar darbo vietoje?

Naujos „Linux“ sistemos įdiegimas jau tampa beveik toks pat paprastas, kaip ir „Windows“. Praėjo laikai, kai reikėjo žinoti, jog kompiuteryje reikia sukuri „82“ tipo disko dalmenį laikinajai atminčiai ir xpan. „Linux“ gali dirbti su beveik visomis vaizdo plokštėmis, tinklo adapteriais. Bet „Plug-and-Play“ ir ypač USB įrenginių prijungimas kartais dar gali tapti neįveikiamu uždaviniu. „Linux“ dar negali normaliai dirbti su daugeliu rašalinių spausdintuvų, nepažįsta pigių „winmodemų“, kai kurių garso plokščių. Dėl to beveik visuomet kalti yra įrangos gamintojai, dažnai tiesiog ignoruojantys „Linux“ vartotojus. Juk jų tarp asmeninių kompiuterių turėtojų yra tik 4-5 proc.

Sėkmingai paleidusių savo nuosavą „Linux“ sistemą laukia ir džiaugsmai, ir nusivylimai.

Visų pirma reikėtų dar kartą paminėti nepakartojamą „Linux“ stabilumą ir sistemos saugumą. Ar Jūs savo vaikams galėtumėte patikėti „Windows 95″, „98“ ar „Me“ kompiuterį su svarbiais dokumentais ir ddar paraginti „galite daryti čia ką tik norite“?.. „Linux“ sistemai tokie dalykai nėra baisūs. Blogiausiu atveju neatsargus vartotojas ištrins ar sugadins savo paties duomenis, bet sugriauti visą sistemą jam tikrai nepavyks. „Linux“ vartotojai tik juokiasi iš „Windows“ sistemoje įprastų „mėlynųjų ekranų“.

Jeigu kas mano, kad „Linux“ kaip asmeninio kompiuterio terpė yra sunkiai įvaldoma ir prie jos sunku įprasti, tas labai klysta. Modernius „Linux“ grafinius apvalkalus galima suderinti taip, kad sistemą iš pirmo žvilgsnio bus sunku atskirti nuo „Windows 95″, o nemėgstantys „Langų“ gali pasirinkti „MacOS“ primenančią terpę arba susikurti visiškai kitokią, į nieką nepanašią aplinką.

Kad ir kaip besistengtumėte taupyti vietą savo kompiuterio kietajame diske – po standartinio „Linux“ paketo įdiegimo čia bus įrašyta ne mažiau kaip keliasdešimt tokių programų, kurių Jums tikrai niekuomet neprireiks. Daugelis eilinių sistemos vartotojų nė neįtars, kad jie gali naudotis net keliais skirtingais teksto ir dvejetainių failų redaktoriais, įvairiausiomis terminalinėmis programomis ir programavimo įrankiais, WWW, FTP, DNS ir DHCP serveriais bei sunkiai suprantamais tinklo protokolo valdymo įrankiais. Net ir užkietėjusiems „Linux“ fanatikams reikia tik dalies šių programų, o ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius. Gal tai ir nėra blogai, bet atkalus „Linux“ firmų siekimas tiesiog palaidoti „Linux“ vartotojus po didžiule skirtingų programų krūva

nepaliauja stebinti.

Ne, Jums nesivaidena! Tai iš tiesų yra „Linux“ lange startuojantis virtualus „Windows 98″ kompiuteris. Tokias galimybes suteikia „VMWare“.

Kita vertus, kai kuriose srityse vis dar trūksta rimtų alternatyvų įprastoms „Windows“ programoms, bet padėtis stebėtinai greitai gerėja. Vietoj „MS Office“ gana sėkmingai galima naudotis nemokama „StarOffice“ programa, nuo „Adobe Photoshop“ galimybėmis menkai teatsilieka „gimp“, yra nuo „Windows“ kolegų beveik nesiskiriančios „Corel Photopaint“, „Netscape Navigator“, „Opera“, „Adobe Acrobat“, „RealPlayer“, ICQ bei kai kurių programų „Linux“ versijos. Jeigu kam to neužtenka &– galima pabandyti pasinaudoti „Windows“ sistemos emuliatoriumi „Wine“, kuris leidžia „Linux“ terpėje dirbti su beveik visomis įprastomis „Windows“ programomis, pradedant „WinZip“ ir „Notepad“ ir baigiant „Word 2000″ bei „Lotus Notes“. Bet įdiegti ir suderinti „Wine“ sistemą pavyks ne iš karto ir ne kiekvienam.

Egzistuoja daugelio „tradicinių“ programų – „Netscape“, ICQ, MP3 grotuvų ir pan. – „Linux“ versijos, o „Wine“ emuliatoriaus dėka čia galima priversti dirbti net ir „Microsoft Office“ ir kitas „Windows“ programas (kairėje). Pasistengus, čia galima įdiegti ir DOS, „MacOS“ bbei kitų operacinių sistemų emuliatorius ir taip naudotis daugeliu „svetimų“ programų (dešinėje).

Kol kas bene didžiausias „Linux“ skaudulys – tai lietuviškų rašmenų vartojimas. Ko vertas Lietuvoje kompiuteris, kuriuo negalima rašyti lietuviškai? Lygiai tiek pat kol kas verta ir bet kuri standartiškai iinstaliuota „Linux“ sistema. Norėdamas prakalbinti savo „Linux“ kompiuterį lietuviškai, jo naudotojas turi susirasti ir parsisiųsti iš interneto visą rinkinį įvairių šriftų bei skriptų ir bent jau paviršutiniškai išmanyti „Linux“ sistemos sandarą ir veikimo principus. Bet net ir tada nėra garantijos, jog lietuviškai rašyti ir matyti tautinius rašmenis bus galima visose programose. Štai čia dar reikia viso perversmo.

Be jokios abejonės, „Linux“ yra daug lankstesnė, patikimesnė ir – teoriškai – greitesnė sistema, nei „Windows“, bet asmeniniame kompiuteryje „Linux“ su grafine aplinka ir „StarOffice“ biuro programomis dirbs ne greičiau, negu „Windows“ su „MS Office“. Abi sistemos turi čia ir savų privalumų, ir trūkumų, bet didžiajai daliai vartotojų pamiršti „Windows“ ir pereiti prie „Linux“ kol kas dar nepavyks.

Bet tai – tik kol kkas.

AK: „Linux“ vs. „Windows 9x/Me“

„Linux“ „Windows 9x/Me“

Įdiegimas ir suderinimas 0 +

Įrenginių tvarkyklės 0 +

Valdymo paprastumas 0 +

Pritaikymas savo reikmėms + –

Programinės įrangos pasirinkimas 0 +

Žaidimų pasirinkimas – +

Lietuvių kalbos vartojimas – +

Stabilumas + –

Saugumas + –

Kaina + 0