Microsoft Windows 2000

Turinys

Pristatome “Windows 2000” 2

Scenoje pasirodo galingi serveriai 2

Serverių grupės 2

Amžina patikimumo tema 2

X failai 2

Dinamiškos saugyklos 2

Dideliems ir mažiems 2

Pasirengusi bendrauti 2

Žingsnis po žingsnio 2

Genų kaita 2

Stipresni tinklai 2

Spausdinimas Windows 2000 tinkle 2

Techninė įranga ir nešiojamieji kompiuteriai. 2

Amžina tvarkyklių problema 2

Į kelionę su „Windows 2000″ 2

Vietoj pabaigos 2Pristatome “Windows 2000”

Šiame pranešime bandysiu aptarti ko galima tikėtis “Windows 2000” ir kokias naujienas pasauliui paruošė Redmonto programuotojai. Šis pranešimas nėra skirtas vien smalsumą patenkinti. Kai verslo sėkmė ir plėtra tiesiogiai priklauso nuo jį aptarnaujančių informacinių sistemų, programinės įrangos, kuri būtina serveriams ir darbo kompiuteriams, naujienos tampa labai svarbia iinformacija. Sistemų administratoriai sparčiai besivystančiame kompiuterių pasaulyje ne tik turi išmanyti šios dienos technologijas, bet ir numatyti augimo ir plėtros kelius. Tikiuosi, kad šis rašinys apie “Windows 2000” OS padės jums tai padaryti.

Visų operacinės sistemos funkcijų ir ypatybių nesugebėsiu aptarti net tęstiniame kelių dalių rašinyje. Todėl jei kiltų kokių specifinių klausimų, kreipkitės į mane asmeniškai ir aš pabandysiu į juos atsakyti.

Kai kurie iš jūsų galbūt galvoja, kad Windows 2000 yra Windows 98SE (Second Edition) palikuonis. Faktas yra tas, kad Windows 22000 yra nauja Windows NT 4.0 versija, skirta stambioms verslo įmonėms bei įmonėms turinčioms bei valdančioms didelius kompiuterinius tinklus. Windows 2000 yra 32 bitų sistema, kuri leidžia vykdyti didelius skaičiavimus, turi aukštą apsaugos lygį bei patobulintas tinklo galimybes. Kartu Windows 22000 naudoja DirectX tvarkykles bei yra pasiruošusi daugelio naujos techninės įrangos pajungimui.

Minimalūs techninės įrangos Windows 2000 reikalavimai yra 133 MHz Pntium procesorius su mažiausiai 64 MB operatyviosios atminties kiekiu. Kuo daugiau atminties ar spartesnis procesorius tuo sistemos darbas bus našesnis. Rekomenduojama Pentium II 450 MHz ar geresnis procesorius su 128 MB operatyviosios atminties.

Žemiau yra nurodyti asmeninių kompiuterių reikalavimai, kurie turi būti patenkinti, kad veiktų Windows 2000 Professional, Server ir Advanced Server:

Windows 2000 Professional:

133 MHz ar greitesnis Pentium-suderinamas CPU.

64 MB RAM rekomenduojama kaip minimumas; daugiau atminties didina operatyvumą

2 GB kietasis diskas su minimaliu 1 GB laisvos vietos jame. (Papildoma laisva vieta diske reikalinga, jei diegiate per tinklą.)

Windows 2000 Professional gali dirbti sistemose su vienu ir dviem procesoriais ((CPU).

Windows 2000 Server:

133 MHz ar greitesnis Pentium-suderinamas CPU.

256 MB RAM rekomenduojamas minimumas (128 MB minimalus dydis; 4 gigabaitai (GB) maksimalus).

2 GB kietasis diskas su minimaliu 1 GB laisvos vietos jame. (Papildoma laisva vieta diske reikalinga, jei diegiate per tinklą.)

Windows 2000 Server gali dirbti sistemoje su keturiais CPU.

Windows 2000 Advanced Server:

133 MHz ar greitesnis Pentium-suderinamas CPU.

256 MB RAM rekomenduojamas minimumas (128 MB minimalus dydis; 8 GB maksimalus).

2 GB kietasis diskas su minimaliu 1 GB laisvos vietos jame. (Papildoma llaisva vieta diske reikalinga, jei diegiate per tinklą.)

Windows 2000 Advanced Server gali dirbti sistemoje su aštuoniais CPU.Scenoje pasirodo galingi serveriai

Nepaisant savo pagrindinės paskirties tarnauti verslo aplinkai nuo vidutinių iki didelių bendrovių ir organizacijų, “Windows 2000” anksčiau buvo ne tokia universali kompiuteriams. Naujojoje versijoje “Microsoft” užsibrėžė pritaikyti OS serverį veikti pačiuose galingiausiuose SMP kompiuteriuose su didesniu procesorių kiekiu, daugiau darbinės atminties ir pralaidesnėmis jungtimis. NT5 (Windows 2000) yra pritaikyta daugiaprocesorinėms sistemoms, kurių kiekvienas procesorius turi atskirą pagalbinę spartinančiąją atmintį. Failų sistemos spartinančiosios atminties ribos išplėstos nuo 512 iki 960 MB, darbinės atminties kiekis sistemose, naudojančiose “Windows 2000”, galės siekti 64 gigabaitus. Tiesa, toks atminties kiekis bus panaudotas tik tuo atveju, jei sistema turės “Xeon” ar dar naujesnius procesorius. “Alpha” sistemoms maksimalus panaudojamas DA (Darbinės Atminties) kiekis yra 32 GB. Individualūs DA “puslapiai” naujosios OS atminties modelyje bus 4 MB dydžio. Dideli DA “puslapiai” padeda geriau ir sparčiau tvarkyti milžinišką darbinės atminties kiekį.

Kiti sistemos “lankstumo” pokyčiai ne tokie ryškūs, tačiau iš naujo perrašyta vidinių komunikacijų struktūra lengviau prisitaikys prie įvairios galios ir paskirties kompiuterių. Nedideli, tačiau svarbūs Windows 2000 darbo spartai ir stabilumui pokyčiai apima ir SCSI diskų valdymą, NTFS failų sistemos patobulinimą (sumažintas konteksto perjungimų skaičius) bei patogesnį sistemos saugyklų skaidymą ddalimis.Serverių grupės

Dar vienas svarbus dalykas didelėms bendrovėms ir organizacijoms (kaip, beje, ir “Internetui”) yra serverių grupavimas (cluste-ring). Tai technologija, leidžianti kelis atskirus kompiuterius sujungti į vieną virtualų serverį. Tokia serverių grupė vartotojams atrodo kaip viena sistema ir, dar svarbiau, administratoriai gali valdyti ir prižiūrėti grupę taip, tarsi tai būtų vienas serveris. Vardų ir adresų sistema grupėje yra bendra, visos sistemos tarnybos veikia neskirdamos vieno kurio kompiuterio “sienų”. Akivaizdu, kad tokioje grupėje daug lengviau įgyvendinti atsparaus gedimams, nuolat veikiančio serverio modelį. Vieno procesoriaus, saugyklos ar kito kokio komponento funkcijas be didesnių pastangų automatiškai gali perimti kitas kompiuteris. Fizinio sistemų išdėstymo nepriklausomybė reiškia, kad vienoje vietoje įvykus avarijai, išlieka galimybė iškart perjungti aptarnavimą į kitas to paties virtualaus serverio dalis. Bet kurios iš sujungtų sistemų papildymas komponentais neturėtų kelti vartotojams rūpesčių, o “Microsoft”, be to, tvirtinama, kad visos taisyklingai parašytos Windows 2000 serverio taikomosios programos normaliai veikia ir “devyngalviame” serveryje.

Serverių grupėje naujos licencijuotos programos ar patobulintos ankstesniųjų versijos gali būti paruošiamos įrašymui į individualius kompiuterius beveik automatiškai. Pati serverių grupė taip pat gali plėstis pamažu: į naujus grupės narius specialios OS paprogramės perkelia visą būtiną programinę įrangą.Amžina patikimumo tema

Patikimumo NT serveriuose tema gali išgirsti pačių įvairiausių komentarų, daugelis jų yra nepalankūs “Windows NNT 4.0” versijai. Nemanykite, kad “Microsoft” to nežino. Pirmiausia pasistengta atsikratyti nereikalingų sistemos perkrovimų. Nebereikės iš naujo krauti sistemos pareguliavus plokščių parametrus ar pakeitus tinklo protokolų konfigūraciją. Iš viso atsisakyta beveik 50 atvejų, kai reikėdavo dėl vieno ar kito pakeitimo perkrauti kompiuterį. Win 2000 reikia perkrauti, jei keičiate sistemos vardą (taip pat tinkle ir „Internete“), įrašote naujus šriftus ar perkrovimo reikalaujančią programinę įrangą.

„Mėlyniesiems ekranams“ taip pat skiriama nemažai dėmesio. Nors visiškai atsikratyti sistemos „lūžimų“ „Microsoft“ negali, tačiau pateikia patobulintas priemones aptikti ir pašalinti atminties nuotėkius bei apriboti atminties kiekį, skiriamą aktyvių sistemos procesų grupei. Vartotojai skundžiasi, kad sutrikus sistemos darbui, ataskaitą apie įvykį (crash dump) užima pernelyg daug laiko ir yra praktiškai nepanaudojama. „Lūžus“ Windows 2000 ataskaita yra generuojama daug greičiau, o kartu su operacine sistema pateikiamomis analizės priemonėmis bus galima greičiau aptikti avarijos priežastis.

Kita svarbi sutrikimų priežastis – „blogos“ tvarkyklės. Atpažinti ir ištaisyti jų klaidas yra sudėtinga, o dėl prastai parašytų tvarkyklių ir operacinės sistemos trinties įvyksta daugiausiai sutrikimų. „Microsoft“ pasistengė įrangos gamintojus aprūpinti patobulintomis tvarkyklių kūrimo priemonėmis (DDK) bei įvesti „pasirašytų“ tvarkyklių sistemą. „Pasirašytomis“ tvarkyklės tampa tuomet, kai atidžiai išbandytos „Microsoft“ testų centre ir pripažįstamos kokybiškomis. Įrašant įrenginių tvarkykles OS perspėja, jei tvarkyklė yra nepatvirtinta „Microsoft“ –

kiekvienos sistemos administratorius žino, kiek rizikos yra naudoti vieną ar kitą tvarkyklę.X failai

„Windows 2000″ turi užšifruojamą failų sistemą. Apginti nuo pašalinių akių galime ne tik atskiras bylas ar archyvus, bet ir ištisus segtuvus bei „medžio“ atšakas. Sunku pasakyti, kiek ši priemonė yra populiari – užšifravimo funkcijos reikalauja įdiegti sudėtingą raktų sistemą. Vieni raktai saugomi bendrovės/organizacijos ar jos patikėtinių ir yra skirti sistemos duomenims atrakinti avariniu atveju arba pametus asmeninius šifravimo raktus. Tačiau tai reiškia, kad įmanomas asmens ar firmos, kuri ttuos raktus saugo, piktnaudžiavimas įsibraunant į asmeninius ar konfidencialius bendrovės duomenis. Užšifravimo sistema yra paranki asmeninių kompiuterių vartotojams, nes jų rankose yra visi raktai, ypač nešiojamųjų kompiuterių savininkams, kurie yra tikri, kad net praradus kompiuterį, niekas svetimas negalės perskaityti jame saugomų duomenų.Dinamiškos saugyklos

Šiuolaikiniams serveriams privalomos virtualios saugyklos, kurių dalmenis galima būtų keisti bet kada. Vartotojams iškyla problemų, jei serveris turi daug diskų ir reikia atsiminti, kuriame kas yra. Dar sudėtingiau, jei serverių yra ne vienas. Dinamiškai keičiamoje saugykloje, papildžius kompiuterį nnauju kietuoju disku, jo talpą galima tiesiog prijungti prie kurio nors iš dalmenų. Vartotojui diskų, su kuriais dirbama, nepadaugėja, tiesiog vienas dalmenų tampa didesnis, atsiranda daugiau vietos saugomiems duomenims ir programoms. Organizacijoms ir bendrovėms, laikančioms dalį duomenų archyvų juostose ar kkompaktiniuose diskuose, svarbu turėti tinkamą katalogavimo ir paieškos sistemą, kad bet kuriuo metu galima būtų rasti ir perskaityti reikiamus failus. „Windows 2000″ turi vientisą bylų katalogą, kuriame yra saugomos nuorodos į duomenis tiek prijungtose saugyklose, tiek ir archyvinėse. Paiešką tokiame kataloge galima atlikti globaliai, o prireikus duomenų iš archyvo kopijų, pakanka juostą ar diską su jais įdėti į įrenginį. Kurią juostą ar diską, nurodys operacinė sistema.

Įdiegus automatinio archyvavimo įrenginius (juostų ar CD robotus), „Windows 2000″ galima sukurti automatinę bylų migravimo sistemą. Operacinė sistema nuolat seks duomenų naudojimo dažnumą ir rečiau naudojamus automatiškai perkels iš pagrindinių saugyklų į archyvus, taip išlaisvindamos vietos kietuosiuose serverių diskuose. Žinoma, operacinė sistema turi ne tik sukurti dinamiškų saugyklų mechanizmą, bet taip pat sugebėti rašyti ir sskaityti duomenis iš pačių įvairiausių failų sistemų. Be savosios NTFS 5, „Windows 2000″ gali dirbti su duomenimis, saugomais NTFS 4, FAT, FAT 32, CDFS ir UDF 1.5 failų sistemose, bei turi papildomą priedą geresniam suderinamumui su UNIX kompiuteriais.

Patobulinimai padaryti ir „Windows 2000″ bylų sistemoje NTFS, kurios versija atitinkamai „pakelta“ iki 5. Be jau minėto duomenų užšifravimo, naujoje failų sistemoje administratoriai pagaliau gali paskirti vartotojams disko talpos kvotas. Kiekvienas sistemoje saugomas objektas turi savo identifikacijos numerį, o bylų paiešką galima atlikti iir pagal jų savininko vardą.Dideliems ir mažiems

Kaip matyti iš iki šiol minėtų ypatybių, „Windows 2000″, ypač šios OS serverio versija, daugiausia taikoma didelėms bendrovėms ir organizacijoms, turinčioms šimtus ar tūkstančius kompiuterių. Bet patobulinimai operacinėje sistemoje tuo neapsiriboja. Dabar aptarsiu „Active Directory“ technologijos privalumus, priedus, pagelbėjančius nešiojamųjų kompiuterių savininkams, bei būdus, kaip „Microsoft“ išplėtė techninės įrangos, sėkmingai dirbančios su „Windows NT“, kiekį.

Išsiaiškinę esminius struktūrinius pokyčius, įgalinančius pritaikyti NT5 įvairaus dydžio bendrovėms ir organizacijoms, dabar galime atidžiau žvilgtelėti į vidinę sistemos infrastruktūrą, pasiaiškinti, kas gi yra aktyvusis katalogas ir kaip jis susijęs su domenų valdymu ir tinklų komunikacijomis.

Šiuolaikinis verslas yra gerokai paslankesnis nei anksčiau. Tiksliau, keliaujančių darbuotojų gal ir nepadaugėjo, tačiau nemaža jų dalis šiandien naudojasi nešiojamaisiais kompiuteriais ir kartkartėmis jungiasi prie centrinių serverių bei perduoda/gauna naujausią informaciją. Paplitus kompiuteriams, pakito ir santykiai tarp pačių bendrovių. Mažiau siunčiama faksogramų ir laiškų ar dokumentų paštu – daugiau keičiamasi informacija elektroniniu būdu.

Operacinės sistemos ir serveriai turi būti atitinkamai pritaikyti abiejų grupių, keliaujančių darbuotojų bei bendrovių – partnerių, poreikiams, tačiau išlikti nesudėtingai administruojami ir nekelti duomenų saugumo problemų.Pasirengusi bendrauti

Aktyviajame kataloge gali būti daugiau kaip milijonas įrašų – serverių, vartotojų, techninių resursų ir pan. Prie egzistuojančios schemos nesudėtinga prijungti naujai atsirandančias atšakas. Win 2000 naudoja LDAP ((paprasto katalogo skaitymo protokolą), kuris iš dinamiškai kintančios DNS duomenų bazės gali atrinkti jums reikalingus įrašus bet kuriuo metu, net jei dalis resursų šiuo metu yra atjungti nuo bendrojo tinklo. Atskiri domenai gali būti jungiami kaip atšakos prie didesnių, arba lygiaverčiai domenų „medžiai“ gali jungtis į „miškus“. Informacijos paieška sujungtuose domenuose yra bendra, globali katalogų tarnyba greitai pateikia paieškos rezultatus. Administratoriai „miškus“ ir „medžius“ gali bet kaip prijungti ir atjungti, apkarpyti atšakas ar „įskiepyti“ kitoje vietoje.

Kad duomenys visuomet būtų pasiekiami iš artimiausio serverio, naudojamas optimizuotas replikavimas. Serveriai gali paskleisti savo duomenis kitiems serveriams pagal jų specializaciją arba tiesiog sukurti identiškas saugyklų kopijas.

Miške, žinia, lengva pasiklysti. „Windows 2000″ naudoja „Internete“ įprastą DNS vardų sistemą, tad vardų ir domenų administravimas yra palyginti nesudėtingas. Saugumo ir kitus parametrus galima taikyti ištisoms atšakoms, o administravimo teises (visas, ar norimą dalį) galima perduoti kitiems vartotojams. Sistemų valdymu teisės yra „paveldimos“, t.y. nauji atšakos vartotojai automatiškai gauna jai priskirtas jungimosi prie serverių teises, o atšakos administratoriai gali tokias teises nurodyti smulkesnių poskyrių vartotojams. Bet kuriame lygmenyje administravimas atliekamas tuo pačiu įrankiu – unifikuotu „Microsoft Management Console“. „Windows 2000″ naudoja „Kerberos“ saugumo sistemą, kuri „Internete“ ir ekstranetuose pildoma viešųjų raktų technologija. Vartotojai prie tinklo gali jungtis vietoj „login“ vardo įrašę savo elektroninio pašto adresą. Šis prisijungimas yra universalus ir tinka bet kuriam organizacijos serveriui. Prisijungusiojo teisės galioja visame tinkle. Duomenų apsauga failų lygmenyje užtikrinama šifruota failų sistema ir SMIME šifravimu, kuris naudojamas ir elektroninio pašto siuntų šifravimui.Žingsnis po žingsnio

„Microsoft“ tvirtina, kad „Windows 2000″ yra 100% suderinama su „Windows NT 4.0″. „Windows 2000″ galima pradėti diegti po truputį. Net su vienu Win 2000 serveriu jau galima bus turėti šiokių tokių naujos OS privalumų – domenų valdymo įrankius ir pan. Keičiant NT4 serverius į NT5 domenai galės būti sujungti į DNS medžius. „Windows 2000″ tinkluose nebereikalingas WINS konfigūravimas, o jungiantiems „NetWare“ serverius prie NT tinklų į pagalbą pateikiami sinchronizavimo ir serverių migracijos įrankiai. Pridedamu LDAP protokolu galima kreiptis ne tik į NT, bet ir į kitų, ne „Microsoft“, katalogų struktūras.Genų kaita

„Microsoft“ sako, kad šiuo metu visi žengiame į visai kitą kompiuterių naudojimo lygmenį. Pasak bendrovės strategų, pirmasis, prasidėjęs nuo AK atsiradimo ir trukęs apytikriai iki 1991-ųjų, laikytinas „asmeninių užduočių“ lygmeniu. DOS ir „Windows 3.0″ operacinės sistemos tarnavo terpe „Lotus 1-2-3″, „Corel Draw“, „Microsoft Office“ ir kitoms programoms, kurių pagrindinis tikslas – palengvinti ir paspartinti atskiro asmens, vartotojo darbą. Nuo 1991-ųjų iki 1995-ųjų įsigalėjo antrojo lygmens užduotys, daugiausiai susijusios su

„kliento – serverio“ modeliu. „PowerBuilder“, „VisualBasic“ ir kitomis programomis buvo kuriamos sistemos, integruojančios bendrovės ir organizacijos duomenis bei resursus. Šią skaičiavimų bazę rėmė „Microsoft“ OS „Windows 3.0″ ir „Windows NT“.

Apytikriai nuo 1995 metų buvo įžengta į trečiojo lygmens erą. Šiandienos operacinės sistemos privalo ne tik sudaryti sąlygas spręsti pirmojo ir antrojo lygmens užduotis, bet ir išplėsti savo veiklos sferą į didelių organizacijų ir bendrovių tinklus bei „Internetą“. „Microsoft“ sprendimas aprėpti trečiojo lygmens kompiuterijos užduotis remiasi paskirstytos tinklo struktūros technologija, vadinamąja „„Windows DNA“. Pagal DNA modeU tarp duomenų (duomenų bazių, ankstesnių sistemų ir išorinių taikomųjų programų) ir jų valdymo asmeniniame kompiuteryje įterpiamas tarpininkas – komponentų pagrindu sukurta verslo logikos valdymo sistema. Išoriniuose tinkluose prie jos gali būti jungiama saugos siena (firewall). Klientu tokioje struktūroje gali būti tiek asmeninis kompiuteris, tiek ir „liesas“ klientas – Voratinklio naršyklė.Stipresni tinklai

Fizinio duomenų transporto prasme Windows 2000 taip pat yra didelis žingsnis į priekį. Operacinė sistema gali prijungti klientus ir kitus serverius TCP/IP, IPX ir „AppleTalk“ pprotokolais, turi galimybę naudotis pačiais įvairiausiais tinklais:

„Ethernet“, „Gigabit Ethernet“, ATM, T-1, „Trame Relay“, FDDI, ISDN, IRDA ir t.t. Tinklų pralaidumas gali siekti 920 Mbps, tad „Windows NT 2000″ įtraukia ir populiariausius daugiaterpės informacijos perdavimo lokaliais ar globaliais tinklais technologijas. Virtualiems uuždariems tinklams naudojamas tunelinio taškų jungimo (PPTP) protokolas bei jau minėta „IPSec“ saugos technologija. Vienas svarbiausių „Microsoft“ uždavinių buvo supaprastinti jungimosi prie tinklo procedūrą taip, kad vartotojas turėtų vieningą jungimosi sąsają nepriklausomai nuo ryšio pobūdžio. Todėl sukurtas „Microsoft Connection Manager“, gebantis ne tik automatizuoti ir ketvirčiu sumažinti dėl jungimosi kylančias problemas, bet ir paslėpti jungimosi prie nutolusio serverio ir jungimosi prie virtualaus uždaro tinklo skirtumus, automatiškai paleisti reikalingas serverio programas bei prižiūrėti naudojamų programų licencijas. Beje, naudojant vien NT5 tinklus, net NETBIOS tampa nebereikalingas. Tinklais perduodama informacija gali turėti skirtingus prioritetus. Visiškai įgyvendinus prioritetų sistemą, galima butų geriau panaudoti ryšio linijas. Tarkime, chirurgas rentgeno nuotrauką gautų greičiau nei jo kolega sveikinimą gimimo dienos proga.Spausdinimas Windows 2000 tinkle

Pokyčių neišvengė ir spausdinimo ttarnybos. „Windows 2000″ spausdinimas praturtėjo keletu įdomių ypatybių. Visų pirma spausdinimo lentelės suvienodintos visoms taikomosioms programoms. Jos įgijo keletą naujų funkcijų, iš kurių įdomiausia yra spausdintuvų paieška pagal jų galimybes. Galima ieškoti tinkluose spausdintuvo pagal popieriaus formatą, spausdinimo spartą, galimybes (spalvotas, duplekso galimybė ir t.t.) arba fizinę buvimo vietą (pvz., artimiausią jums). Spausdintuvų apkrovimą bei spausdinimo darbų sekas galima peržiūrėti Voratinklio naršykle. Ten pat turintys administratoriaus teises gali pakoreguoti spausdinimo seką.

Dar viena nepaprastai įdomi „Windows 2000″ ypatybė yra spausdinimas per „„Internetą“. Jei turite tam leidimą, galite iš bet kurio AK spausdinti į bet kurį pasaulyje Win 2000 tinklo spausdintuvą tiesiog nurodę jo URL. Informacija spausdintuvui siunčiama HTTP protokolu. Reikalingą spausdinimui tvarkyklę galite parsisiųsti prieš spausdindami. „Interneto“ spausdinimo sistema turėtų pagelbėti keliaujantiems – jie gali spausdinti tiek savo spausdintuvais „namie“, tiek ir (gavę leidimą) svečiuose. Nebereikia jokių specialių jungiamųjų laidų. Ta pati sistema praverčia ir „Interneto“ faksogramoms siųsti, o kai kuriais atvejais bylas galite tiesiogiai spausdinti reprocentruose ir specializuotose leidyklose. „Windows 2000″ jau dabar gali spausdinti beveik 2 500 skirtingų spausdintuvų, t.y. 98% visų egzistuojančių modelių. „Adobe“ specialistai patys sukūrė „PostScript 5.0″ tvarkyklę Win 2000 operacinei sistemai, tad šiuo metu ji yra pati naujausia ir, kaip tvirtina „Microsoft“, patikimiausia. „Windows 2000″ taip pat turi „UniDrive 5.0″ universalią PCL spausdinimo tvarkyklę bei spalvų derinimo sistemą.Techninė įranga ir nešiojamieji kompiuteriai.

Daugelį svarbių „Windows 2000″ sistemos patobulinimų apžvelgiau anksčiau. Tačiau net aktyviojo katalogo tarnybos ir COM moduliai mažai būtų verti, jei „Microsoft“ neplėstų suderinamumo su naujausia technine įranga: kompiuteriais, spausdintuvais, skeneriais, modemais ir taip toliau. Dar viena jautri „Microsoft Windows NT 4.0″ vieta – nešiojamieji kompiuteriai. Labai retas vartotojas turi nešiojamajame kompiuteryje įrašęs NT, nes iki šiol ši operacinė sistema negali tinkamai naudoti energijos taupymo rrežimų, o duomenų sinchronizavimui su kitais kompiuteriais reikia įsigyti papildomas programas.Amžina tvarkyklių problema

Techninės įrangos palaikymas visada buvo Windows NT problema. Ši problema nėra galutinai išspręsta ir šioje OS. Visgi Windows 2000 palaiko AGP, USB, DVD ir daugelį kitų naujų technologijų. Nenuostabu, kad „Microsoft“ dėmesys rengiant „Windows 2000″ buvo skirtas ir suderinamumo bei nešiojamųjų kompiuterių problemoms. Naudojamos techninės įrangos „parką“ išplečia vieningas „Windows“ tvarkyklių modelis (WDM) . Įdiegus šį modelį, tiek „Windows 98″, tiek ir „Windows 2000″ yra naudojamos tos pačios tvarkyklės. Tad iš esmės su „Windows 2000″ turėtų veikti visi įrenginiai, kurie veikia su „Windows 98″. Įrangos gamintojams taip net paprasčiau – nebereikia kurti atskirų tvarkyklių „Windows 98″ ir „Windows 2000″. WDM neapima visiškai visos įrangos: senesnėms (ISA) plokštėms jis gali būti nepritaikomas, gali kilti suderinamumo problemų su specifinėmis programomis, tiesiogiai valdančiomis įrenginius. WDM taip pat nebus naudojamas videoplokščių tvarkyklėms ir tradiciniams ne USB spausdintuvams. Todėl kol kas daugelis gamintojų tradiciškai tvarkykles ruošia tiek Win9x sistemoms, tiek ir Win NT platformoms.

Tačiau nei dėl videoplokščių, nei dėl spausdintuvų, jungiamų prie lygiagrečiosios jungties, nereikėtų jaudintis. „Microsoft“ tvirtina, kad laboratorijose buvo testuota 700 skirtingų videoplokščių modelių, o tvarkyklių paruošta ~2500 spausdintuvų – t.y. 98% visų pasaulyje naudojamų spausdintuvų modelių. Jau beta 2 versijoje bbuvusios įdiegtos „Aztech“, „Crystal“, ESS ir „Neomagic“ PCI garso plokščių tvarkyklės. Galutinėje versijoje, be visų tvarkyklių, kurios yra „Windows 98″, yra pridėtos naujausios „Aureal“, „Diamond“, „Ensonia“, „Rockwell“, „Yamaha“ ir kitos. Tinklo plokščių srityje “Windows 2000″ aprėpia apie 90% visų naudojamų modelių.

Nepamiršti ir skenerių vartotojai. Svarbiausia naujiena – didesnis galingų, dizainui ir leidybai naudojamų skenerių galimybių panaudojimas. „Windows 2000″ gali naudoti didesnio pralaidumo magistrales, reikalingas šiems skeneriams. Skaitmeninių fotoaparatų srityje, „Microsoft“ tiki turinti tvarkykles 80% visų įrenginių, ypač tiems, kurie naudoja USB ir infraraudonųjų spindulių duomenų perdavimo kanalus. Firmos specialistai tvirtina, kad „Windows 2000″ veikia su visais įrenginiais, kurie atitinka bendruosius standartus. Kalbama apie USB, IEEE 1394 (FireWire), AGP magistrales, kurias naudojantys produktai šiandien dar ne visada atitinka standartus. Daugiaterpės informacijos srityje „Windows 2000″ gali atkurti skaitmeninį garsą, DVD, „Direct3D“ ir kitų technologijų duomenis. Tai, kad „Windows 2000″ gali naudoti ne tik įvairių tipų klaviatūras ir peles, bet ir vairalazdes, įrodo, jog „Windows 2000″ norima pateikti ne vien kaip verslo operacinę sistemą. Kol kas labai aiškių pranešimų iš „Microsoft“ nėra, tačiau panašu, kad gandai apie „Windows 9.x“ pabaigą yra pagrįsti – ateities „Windows“ yra „Windows 2000″. Ar verta būtų vien dėl verslo rūpintis visų įmanomų įrenginių tvarkyklėmis, įskaitant vairalazdes ir „Direct3D“

ar „DirectSound3D“ spartinimą? Visgi šiandien jau turime Windows ME (Millennium Edition) ir toliau girdime kalbas apie šių dviejų OS sutapatinimą į vieną – skirta verslui ir namams.

Kiekvienas, susidūręs su bendrosiomis atminties apsaugos klaidomis (General Protection Fault – GPF), žino, kad tvarkyklių skaičius ne toks svarbus, kaip jų kokybė. Neretai keikiama „Microsoft“, o ir įrangos gamintojams bei pardavėjams kliūva nuo įsiutusių vartotojų. Blogai suderintos tvarkyklės yra jautriausia kiekvienos operacinės sistemos vieta, tad ruošdama NT5 „Microsoft“ ėmėsi radikalių priemonių padėčiai pagerinti. Bendrovė iišplėtė įrenginių testavimą ir ėmė sertifikuoti tvarkykles. Vien per 1998 birželį „Microsoft“ laboratorijose su „Windows 2000″ buvo išbandyti 905 kompiuteriai, 83 videoplokštės, 67 vaizdo kūrimo schemos, 106 garso įrenginiai, 167 modemai, 161 tinklo plokštė, 193 kietieji diskai ir 50 vaizdo kamerų. Kiekvieno testuojamų įrenginių tvarkyklė skaitmeniniu būdu „pasirašoma“, jei tik atitinka „.Microsoft“ OS reikalavimus. „Windows 2000″ vartotojas gali pasirinkti tris galimus naujų tvarkyklių įrašymo variantus: galima leisti rašyti bet kokias tvarkykles, galima pasirinkti režimą, perspėjantį apie „nepasirašytų“ tvarkyklių rašymą, arba iišvis blokuoti tokių tvarkyklių patekimą į kompiuterį. Namų vartotojui tokia sistema galbūt nėra labai svarbi, tačiau verslo aplinkoje, ypač kompiuteriams, kurie privalo dirbti stabiliai, ji yra labai naudinga.Į kelionę su „Windows 2000″

Billas Veghte’as, „Microsoft“ vyriausiasis vadybininkas „Windows“ operacinėms sistemoms, papasakojo, kkodėl nešiojamieji kompiuteriai jį varo iš proto: modemo prijungimas, sistemos perkrovimas, ryšio sukūrimas ir prisiskambinimas į biurą užtrunka ilgiau nei kelionė automobiliu į darbą.

Praėjo jau daugiau nei treji metai nuo „Windows 95″ pasirodymo, tačiau vis dar keblu išsiaiškinti, kaipgi veikia „lagaminas“ (Briefcase). Per dvi valandas nešiojamasis kompiuteris sunaudoja apie 50% akumuliatoriaus energijos atsargų – likę 50% „išgaruoja“ per 30 sekundžių.Kiekvieną kartą įžengę į oro uostą keliauninkai dreba, kad kas nors nepavogtų jų krepšio su nešiojamuoju kompiuteriu. Skrisdamas lėktuvu vartotojas bando prijungti „TC Card“ įrenginį, tačiau negali įrašyti tvarkyklių, nes CD-ROM skirtas skyrius jau užimtas papildomu akumuliatoriumi.

Kai kurios minimos problemos yra labiau susijusios su technine įranga nei su operacinėmis sistemomis. Tačiau pastabos dėl „Briefcase“, tvarkyklių ir prisijungimo yra labai taiklios. Vadinasi, „„Microsoft“ žino apie nešiojamųjų kompiuterių vartotojų bėdas ir ketina jiems padėti. Pagalba reikalinga trijose svarbiausiose srityse: panaudojant visas techninės įrangos galimybes, supaprastinant jungimąsi prie tinklų ir patobulinant administravimą bei saugumą. Geriau panaudoti nešiojamųjų kompiuterių galimybes padeda ACPI ir „OnNow“ technologijos, tiesiogiai įdiegta „Plug and Play“ bei gebėjimas atpažinti ir dirbti su naujausiais „PC Card“, infraraudonųjų spindulių, USB, IEEE 1394 įrenginiais, įrangos keitimas „Device Bay“ stalčiuje, bendravimas su „gudriais“ akumuliatoriais ir atitikimas APM standartui.

„Microsoft“ labiausiai išskiria „OnNow“ technologiją, kaip vieningą energijos ttaupymo sistemos standartą. „OnNow“ komponentai operacinės sistemos lygmenyje tiesiogiai valdo energijos taupymo parametrus. Taikomosios programos bus informuojamos apie energijos likučius, kurios gebės šia informacija pasinaudoti (laiku atliekamam duomenų išsaugojimui ir pan.). Be to, veikiančios programos galės pranešti, kada vartotojas jomis nieko nedaro, – vadinasi, galima perjungti sistemą į energijos taupymo režimą. „OnNow“ standarto tvarkyklės taip pat yra svarbi sistemos dalis. Tokios tvarkyklės padeda taupyti energiją, pranešdamos apie naudojamos įrangos apkrovas. Prie nešiojamojo kompiuterio jungiama techninė įranga privalo gebėti „užmigti“ ir iš karto „pabusti“ vartotojui pareikalavus. ACPI yra pranašesnė technologija už dabar paplitusią APM (Advanced Power Management).

ACPI ir „OnNow“ integravimas į operacinę sistemą padeda ne tik taupyti energiją, bet ir geriau atpažinti bei jungtis prie nešiojamojo kompiuterio doko.

Kita svarbi problema, kurią „Microsoft“ išsprendė, yra jungimasis prie tinklų, ypač jungimasis komutuojamomis telefono linijomis. Šiandien mums vis dar reikia naudotis keliomis valdymo pulto paprogramėmis vien tam, kad sukurtumėm ryšį. Jei jungiamės prie kelių skirtingų tinklų, yra sunku tvarkyti visus įmanomus ryšio variantus. Pagaliau labai sudėtinga rasti sutrikimo priežastį, jei ryšys yra nepatikimas (kas kaltas? – protokolas? modemas? maršrutizatoriai?). „Microsoft“ „Windows 2000″ pristato dvi naujienas: nuoseklų jungimosi prie tinklo „pagalbininką“ ir ryšių valdiklį (Connection Manager), kuris suvienodins jungimosi prie kitų kompiuterių procedūrą.

Iš kitų patobulinimų ppaminėtini „atjungti segtuvai“ (Offline Folders) ir duomenų sinchronizavimas. Prieš baigdami darbą biure ir išvykdami namo ar į kelionę, galite serveryje ar kitame vartotojo AK esančius segtuvus pažymėti kaip pasiekiamus be tinklo. Reikalingi duomenys bus automatiškai įrašyti į jūsų nešiojamojo kompiuterio diską, kad galėtumėte naudotis jais ir atsijungę nuo tinklo. Duomenų sinchronizavimas – jau nebenaujas dalykas, tačiau anksčiau tai atlikdavo atskiros programos, o ne operacinė sistema. Kai sinchronizuoti duomenis gali pati OS, šia jos funkcija kaip atskira nepriklausoma sistemos lygmens tarnyba gali pasinaudoti kiekviena progra.ma individualiai. Tarkime, galite sinchronizuoti apskaitos ar duomenų bazių programos failus, bet palikti asmeninį susirašinėjimą ramybėje.Vietoj pabaigos

Aptarus pagrindines Windows 2000 (Windows NT 5.0) savybes, paliekant nepalietus dar nemažą šūsnį naujovių bei smulkmenų, kurių naudą gali patirti vartotojas, manau kad Windows 2000 operacinė sistema yra ir bus (iki kitos OS išleidimo) patikima bazė tinklų administratoriams, “Internet’o” serveriams, t.y. stambioms organizacijoms, kurios operuoja dideliais duomenų srautais.

Eiliniam(namų) vartotojui patarčiau likti prie senosios (Win 9x) operacinės sistemos arba išbandyti neseniai plačiajai visuomenei pristatytos Windows ME (Millenium Edition).

Naudota literatūra:

• www.microsoft.lt „Interneto“ svetainė;

• www.microsoft.com/2000/ „Interneto“ svetainė;

• Naujoji Komunikacija, 1998-1999, Nr. 30, 31, 32, 33, 34;

• UAB „ALNA“ ir UAB „Sonex & Co“ suteikta informacija.