OPERACINĖS SISTEMOS

1. Apibūdinkite operacinę sistemą.

Tai specialiųjų programų rinkinys, skirtas bendriesiems kompiuterio valdymo uždaviniams spręsti. OS padeda tvarkyti atmintinėje laikomus duomenis, kontroliuoja kompiuterio įtaisų darbą, organizuoja kompiuteryje įvairius informacinius procesus, palaiko ryšį su vartotoju. OS valdo visus įrenginius ir aprūpina vartotojo programas paprasta sąsaja su geležimi

2. Kaip yra klasifikuojamos operacinės sistemos?

Meinfreimų OS

Serverių OS

Daugiaprocesorinės OS

Personalinių kompiuterių OS

Realaus laiko OS

Banko kortelių OS

3. Kokios yra operacinių sistemų struktūros?

Monolitinė

1. Pagrindinė programa remiasi aptarnavimo procesu.

2. Aptarnavimo procesas aptarnauja sisteminius kreipinius.

3. Pagalbinės procedūros padeda aptarnavimo procedūras

Sluoksnių (THE)

0 Procesoriaus aptikimas ir multiprogramavimas

1 Atminties valdymas

2 Valdytojo ir proceso bendravimas

3 Įėjimo/Išėjimo valdymas

4 Vartotojo programos

5 Valdytojas

4. Apibūdinkite procesą.

Procesas – tai abstrakcija, aprašanti vykdymo programą;

Procesas – tai darbo vienetas, paraiška sistemos resursų panaudojimui;

5. Kokie įvykiai gali sukurti procesus?

1. iniciacija (pradinės būsenos nustatymas)

2. procesų kūrimo sistemos paleidimas

3. vartotojo prašymas sukurti naują procesą

4. paketinės užduoties iniciacija

6. Kokios sąlygos apsprendžia procesų baigtį?

Normalus išėjimas (savanoriškas);

Išėjimas įvykus klaidai (savanoriškas);

Fatali klaida (nesavanoriškas);

Uždarytas kito proceso (nesavanoriškas);

7. Kokios gali būti procesų būsenos?

LAUKIME –pasyvi procesoriaus busena, užblokuotas ir negali būti vykdomas dėl savo vidinių priežasčių, jis laukia kokio nors įvykio.

PARUOŠTAS –pasyvi pprocesoriaus busena, užblokuotas dėl išoriniu jo atžvilgiu priežasčių. Jis turi visus jam reikiamus resursus, bet laukia kol procesorius baigs vykdyti kitą procesą.

VYKDOMAS –aktyvi proceso busena, turi visus resursus ir betarpiškai yra vykdomas procesoriaus.

8. Kaip apibūdintumėte giją arba grandį, kuo skiriasi nuo pproceso?

Gijos, tai tarsi proceso sudedamoji dalis, jų lygyje realizuojamas multiprogramavimas, užduotis aprašoma kaip keletas gijų viename procese.

9. Kokie yra gijų privalumai?

Gijos nėra tiek izoliuotos viena nuo kitos, kaip procesai, todėl tarp jų galima lengvai organizuoti glaudžią sąveiką. Dėl gijų psiaudolygiaigretaus atskirų dalių vykdymo, multiprogramavimas atliekamas greičiau.

10. Kam yra reikalingas planuoklis?

Visoms sistemoms

Sąžiningas – kiekvienam procesui skiria tinkamą dalį CPU

Tvarkos prižiūrėtojas – žiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos

Reguliuoja – palaiko visas sistemos dalis užimtas

Sistemų grupės

Maksimizuoja darbų kiekį per laiką

Suka ratu laiką – minimizuoja laiką tarp pavedimo ir užbaigimo

CPU panaudojimas – palaiko CPU visą laiką užimtą

Interaktyvios sistemos

Reakcijos laikas – greitai reaguoją į užsakymą

Proporcingumas – atitinka vartotojo lūkesčius

Realaus laiko sistemos

Patenkina terminus – išvengia duomenų praradimo

Nuspėjamumas – iišvengia kokybės smukimo multimedijos sistemose

11. Kaip reikia išvengti procesų lenktynių sąlygų?

Užtikrinti, kad kiekvienu laiko momentu kritinėje sekcijoje, susietoje su tam tikru resursu, būtų tik vienas procesas. Tai galima padaryti: leisti procesui, esančiam kritinėje sekcijoje, uždrausti visus pertraukimus;

12. Kokie yra planuoklio darbo algoritmai?

a. algoritmai, pagrįsti kvantavimu. Aktyvus procesas pakeičiamas, jeigu:

i. Procesas pasibaigė ir paliko sistemą

ii. Įvyko klaida

iii. Procesas perėjo į LAUKIMO būseną

iv. Pasibaigė procesorinio laiko kvantas, skirtas šiam procesui.

b. algoritmai, pagrįsti prioritetais.

i. santykiniai prioritetai (procesas vykdomas tol, kol jis pats nepaliks procesoriaus, pereidamas į LAUKIMO būseną arba neįvyks kklaida, arba procesas nepasibaigs)

ii. algoritmai, naudojantys absoliutinius prioritetus (procesas gali būti nutraukiamas, jei eilėje atsiranda kitas procesas, turintis aukštesnį prioritetą)

13. Apibūdinkite resursų sąvoką.

Resursai – tai aparatiniai elementai ir programinės sistemos, be kurių nebūtų atliekami procesai. Jiems priskiriami: Procesorius; Atmintis; Išoriniai įrenginiai; Duomenys; Programos;

Resursas – tai bet kas, kas gali būti panaudota tik vieno proceso vienu metu;

14. Kaip resursai yra skirstomi?

• Preemptable (užkertantis kelią) – gali būti :patraukas į šalį“ valdančio proceso be „pašalinių ligų“ (atmintis);

• Nonpreeptable – negali būti „pašalintas“ jo dabartinio savininko be kompiliavimo klaidų;

15. Kas tai yra aklavietė? Pateikite aklavietės pavyzdį.

Aklavietė – tai situacija, kai procesui, esančiam kritinėje sekcijoje, reikia kažko, ką gali suteikti tik kitas procesas, nors dar negavo savo prieigos prie reikiamų resursų ir negali nieko padaryti. Aklavietės atsiranda, kai skirtingi procesai reikalauja vieno resurso.

16. Kokios priežastys apsprendžia aklavietės atsiradimą?

• abipusio išskyrimo sąlyga. Kiekvienas resursas yra arba paskirtas tam tikram vienam procesui arba laisvas;

• sulaikymo ir laukimo sąlyga. Procesas sulaikęs jau paskirtus resursus gali prašyti naujo resurso;

• neleidimo (preemption) sąlyga. Prieš tai paskirti resursai negali būti priverstinai atimti iš proceso. Tie turi būti aiškiai(tiksliai) atlaisvinti juos sulaikančių procesų;

• rato laukimo sąlyga. Turi būti rato formos grandinė iš dviejų ar daugiau procesų, kurių kiekvienas laukia resurso, naudojamo sekančio grandinės nario;

17. Kaip formuojamas Ostricho algoritmas?

a. Problemą ignoruoti

b. Problemą priimti, jei aklavietės aatsiranda retai arba aklavietės pašalinimo kaina yra labai didelė.

Windows ir Linux šitą metodą naudoja. Šis metodas, tai patogumo ir pataisomumo santykis/

18. Kokios egzistuoja strategijos, sprendžiant aklaviečių problemas.

Ignoravimas;

Aklaviečių atpažinimas ir neutralizavimas;

Aklaviečių išvengimas;

Sistemos atstatymas po aklaviečių;

19. Kokius žinote aklaviečių aptikimo algoritmus?

Egzistuoja formalūs, programiškai realizuoti aklaviečių atpažinimo metodai, pagrįsti bendrų resursų lentelių ir užklausų į užimtus resursus lentelių naudojimu. Analizuojant šias lenteles, galima aptikti tarpusavio blokavimus.

Arba

Vienas resursas kiekvienam tipui;

Keli resursai kiekvienam tipui

20. Kokie būdai naudojami išeiti iš aklavietės?

1) Atimti resursą iš kito proceso (priklauso nuo proceso prigimties)

2) Periodiškai išsaugoti informaciją apie procesą ir jei jis patenka į aklavietę, pradėti procesą nuo išsaugotos vietos

3) Sunaikinti vieną iš procesų, patekusių į aklavietę. Sunaikinimui parinkti tokį, kurį galima pradėti iš naujo.

21. Kokie būdai naudojami siekiant išvengti aklaviečių?

Resursus procesams išskirti ta pačia seka;

Priskirti resursus procesams, naudojantis tam tikromis taisyklėmis (resursai gali būti išskiriami bendra visiems procesams tvarka);

Arba

Bankininko algoritmas vienam resursui;

Bankininko algoritmas keliems resursams;

22. Kokias žinote aklaviečių prevencijos sąlygas?

1) Turi galioti abipusio pašalinimo sąlyga (reikia vengti, kad būtų reikalaujama resurso, kai jo būtinai nereikia, bei kuo mažiau procesų turi reikalauti resurso).

2) Procesas niekada neturi laukti resurso, kurio jam reikia. Resursus reikia užsisakyti prieš proceso paleidimą. Problemos: procesas gali nežinoti kokių jam reiks resursų, arba juos gali naudoti kiti procesai. Sprendimas: procesas turi atlaisvinti visus resursus ir tada reikalauti ttik tų, kurių reikia tuoj pat.

3) Neleidimo sąlyga – negalima iš proceso atimti ankščiau suteiktų resursų

4) Žiedinio laukimo sąlyga – užsisakyti resursus paeiliui, t.y. sustoti į eilę.

23. Kaip yra skirstomos atminties valdymo sistemos?

Atminties sekimas (užimta ar laisva);

Atmintis išskyrimas procesams ir jos atlaisvinimas procesams pasibaigus;

Procesų išstūmimas iš operatyviosios atminties į diską, kada pagrindinės atminties nepakanka visiems procesams;

Procesų grąžinimas į operacinę atmintį, kai joje atsiranda laisvos vietos;

Programų adresų priderinimas konkrečiai fizinei atminties sričiai;

24. Apibūdinkite multiprogramavimą su fiksuotomis atminties dalimis.

Palyginamas programos dydis su laisvų skyrių dydžiais ir išrenkamas tinkamas skyrius. Tuomet užkraunama programa ir priderinami adresai.

Tai paprasta realizuoti, bet labai neefektyviai naudojama atmintis. Be to multiprogramavimo lygis apribotas skyrių skilčių (kiek skyrių – tiek programų gali veikti vienu metu).

1) Panašumams – paprasta realizacija

2) esminis trūkumas – kietumas. Kadangi kiekviename skyriuje gali būti vykdoma tik viena programa, tai multiprogramavimo lygis apribotas skyrių skaičiumi, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra programos. Netgi tuo atveju, jei programa yra nedidelė, ji užims visą skyrių, t.y. bus neefektyviai išnaudojama atmintis.

25. Kas yra svopingas? (mainyti)

Svopingas – virtualios atminties atmaina. Kai kurie procesai, paprastai esantys laukimo būsenoje, laikinai iškraunami į diską. OS planuotojas neišbraukia jų iš savo eilių, ir aktyvizuoja tam tikrą procesą`, kuris yra svopingo srityje diske, užkrauna jį į operatyviąją atmintį.

26. Kaip atmintis valdoma bitų

planais?

Atmintis padalijama į priskyrimo vienetus. Atminties sąraše nurodoma informacija apie priskirtus ir laisvus atminties segmentus. Kiekviename elemente pateikiama ar tai procesas ar skylė, informacija apie tai kur prasideda segmentas, segmento ilgis, rodyklė į sekantį segmentą.

27. Kaip atmintis valdoma susijusiais sąrašais?

28. Apibūdinkite virtualią atmintį.

Virtualioji atmintis – tai programinių ir aparatinių priemonių visuma, leidžianti vartotojui rašyti programas, kurių dydis viršija turimą operatyviąją atmintį. Virtuali atmintis patalpina duomenis skirtingo tipo įrenginiuose, pvz., dalis programos operatyviojoje atmintyje, o dalis – diske. Esant reikalui, perkelia duomenis tarp įįvairaus tipo atminties įrenginių, pvz., užkrauna reikiamą programos dalį iš disko į operatyviąją atmintį, transformuoja virtualius adresus į fizinius.

Virtualios atminties realizavimas:

Puslapinis paskirstymas;

Segmentinis paskirstymas;

Puslapinis-segmentinis paskirstymas;

Svopingas;

29. Kas tai yra puslapių lentelės ir kam naudojamos?

Puslapių lentelės – tai lentelės, nurodančios virtualaus adreso atitikmenį realiame adrese. Naudojant adresų lenteles norint efektyviau išnaudoti operacinę atmintį.

30. Kokie yra puslapių keitimo algoritmai?

Optimalus šalinimo algoritmas –įsimena kokius puslapius naudojo aną kartą paleistas tas procesas.

Seniausiai naudoto puslapio pakeitimo algoritmas (pagal tada kada kreiptasi ir modifikuota)

FIFO – first in first out ((kuris pirmas buvo įrašytas, tas pirmas ir bus ištrintas). Trūkumas – pirmas įrašytas puslapis gali būti dažnai naudojamas

Antro šanso pašalinimo algoritmas – surikiuojama FIFO tvarka, bet pagal tai kiek kartų į tą puslapį buvo kreiptasi.

Laikrodžio šalinimo algoritmas – žiūri visus ppaeiliui ir priklausomai nuo R bito arba išvalo arba žiūri sekantį

31. Apibūdinkite tvarkyklę (draiveris).

Programa, kuri žino konkretaus I/O įrenginio ypatybes, per kurią jie yra pasiekiami. Procesai bendrauja su tvarkyklėmis, tvarkyklės – su kontroleriais. Tvarkyklėje yra visas nuo įrenginio priklausantis kodas.

32. Apibūdinkite kontrolerį.

Kontroleris gali valdyti kelis prietaisus. Tai elektroninė I/O prietaisų dalis. Kontroleris pakeičia nuoseklų bitų srautą į baitų blokus; atlieka klaidų korekciją; jo dėka galimas priėjimas prie pagrindinės atminties.

33. kaip gali būti paskirstyta adresų erdvė atminčiai ir I/O įrenginiams?

1) atminčiai ir I/O portams skiriamos skirtingos atminties adresų sritys;

2) naudotis ta pačia sritimi;

3) atmintyje talpinami duomenų buferiai;

34. apibūdinkite tiesioginį atminties priėjimo metodą. Kokie jo privalumai?

Kreipiamasi tiesiai į atminties adresus. Privalumas – greitis.

DMA kontroleryje yra atminties adreso registras, baitų skaičiavimo registras, kontrolerių registras.

1.CPU pažiūri DMA registrų aplinką ir ssužino kur ką reikia perkelti. Tada duodama disko kontroleriui komanda skaityti duomenis iš disko į buferį.

2. DMA kontroleris duoda leidimą vykdyti užklausą.

3. Įrašomi duomenys į pagrindinę atmintį.

4. Kai įrašoma į pagr atmintį disko kontroleris siunčia signalą DMA kontroleriui, kad įvykdyta.

5. Kai viskas padaryta DMA kontroleris siunčia pertraukimo signalą į CPU.

Kai įrenginys pabaigia darbą siunčiamas pertraukimo signalas į pertraukimo kontrolerį. Jei kiti pertraukimai nelaukiami, tai procesas nutraukiamas. Jei kuris nors vienas procesų dar vykdomas, tai šis procesas ignoruojamas.

35. kam reikalingi pertraukimai?

Aklaviečių iišvengimui

Aparatūros tausojimui

36. Kokie yra I/O programinės dalies sluoksniai?

0. Pertraukimų apdorojimas

1. Įrenginių tvarkyklės

2. Nepriklausomas nuo įrenginių OS sluoksnis

3. Vartotojo programinės įrangos sluoksnis

37. kaip yra skirstomi I/O įrenginiai?

• blokams orientuoti įrenginiai – duomenis saugo fiksuoto ilgio blokais, kurie turi savo adresą (diskai)

• baitams orientuoti įrenginiai – neadresuojami ir neleidžia atlikti paieškos operacijų, jie generuoja arba naudoja baitų sekas (terminalai, spausdintuvai)

• specialūs įrenginiai – išduoda tam tikrais laiko momentais pertraukimo signalą (taimeris).

38. kokias funkcijas atlieka nepriklausomi nuo įrenginio I/O programinė įranga?

įrenginių tvarkyklių bendro interfeiso realizavimas

įrenginių įvardinimas

įrenginių apsauga

nepriklausomo bloko ilgio realizavimas

buferizavimas

atminties paskirstymas blokams orientuotiems įrenginiams

išskirtų įrenginių priskyrimas ir atlaisvinimas

informavimas apie klaidas

39. kas tai yra disko cilindras, takelis, sektorius?

Diskas suskirstytas į cilindrus, kuriuos sudaro takeliai. Takeliai suskirstyti į sektorius.

40. kokia yra CD ir CD-ROM disko struktūra?

1) Polikarbonato sluoksnis

2) Dažų sluoksnis (čia lazeriu išdeginamos skylutės)

3) Atsispindintis auksinis arba sidabrinis sluoksnis

4) Apsauginis lakas

5) Etiketė

41. kokį bazinį formatą turi CD?

12 cm skersmens, 1,2mm storio, skylė 15mm skersmens

CD-R, CD-RW

42. kokia yra įrašančio disko struktūra?

CD-R struktūra panaši į CD, tik CR-R turi auksinį arba sidabrinį sluoksnį. CD-R sudaro: spausdinimo sluoksnis; apsauginis lakas; atspindintis auksinis – sidabrinis sluoksnis; dažų sluoksnis, polikarbonatų sluoksnis. Lazerio šviesa išdegina duobes dažų sluoksnyje.

43. kokia yra DVD disko struktūra?

DVD skiriasi nuo CD: mažesnės duobelės – 0,4 mikrono, glaustesnė spiralė – 0,74 mikrono tarp dviejų takelių, bangos ilgis mažesnis – 0,65 mikrono.

44. kokie formatai naudojami DVD diskuose?

. DDVD diskai yra : vienpusiai vieno sluoksnio (4,7GB); vienpusiai dviejų sluoksnių (8,5GB); dvipusiai vieno sluoksnio (9,4GB); dvipusiai dviejų sluoksnių (17GB).

45. kokie yra naudojami disko skaitymo galvutės svirties judėjimo algoritmai?

nuskaitymas pagal seką- pirmiausia nuskaitomi tie sektoriai, iki kurių yra trumpiausias kelias

lifto arba elevatoriaus algoritmas– nueina į vieną galą, paskui į kitą

46. kokie yra kompiuterinio laikrodžio pagrindiniai elementai?

1) Kristalinis osciliatorius

2) Skaitliukas (prideda vienetą su kiekvienu pulsu)

3) Registras (naudojamas užkrauti skaitliuką)

47. kokias pagrindines funkcijas atlieka kompiuterinis laikrodis?

1) Rodo laiką

2) Gali dirbtinai modeliuoti kelis laikrodžius

3) Organizuoja pertraukimus

48. kokiais būdais gali būti nustatomas dienos laikas?

Yra trys dienos nustatymo būdai. Pirmas būdas yra naudoti 64 bitų skaičiuoklę. Antras būdas – naudoti 32 bitus dienos laikui laikyti sekundėmis ir jau praėjusioms akimirkoms. Naudoti pagalbinį skaičiuotuvą, kuris suskaičiuotu susikaupusias akimirkas. Todėl kad 232 sekundės yra daugiau negu 136 metai, tai šis metodas veiks iki 22 amžiaus. Trečias būdas – skaičiuoti akimirkas, bet daryti tai atitinkamai nuo laiko kai sistema buvo užkrauta. Ta skaičiavimą susieti su fiksuotu tarptautiniu laiku. Kai vartotojas dirba realiu laiku yra skaičiuojamas laikas kuri vartotojas dirba. Jis pridedamas prie laiko, kuris buvo skaičiuotas ankščiau pagal tarptautinį laiką ir gaunamas tikrasis sistemos dienos laikas.

49. kaip skirstomi terminalai?

• RS-232; susideda iš monitoriaus ir klaviatūros. Atminties neturi. Jie naudoja nuoseklią sąsaja (t.y vienu laiko momentu 1 b siunčiamas arba ggaunamas).

• Grafinis; kiekvienas grafinis terminalas turi savo atmintį, naudojami atvaizduoti grafiniai informacijai. Ji yra atvaizduojama vektoriais.

• Tinklų terminalas.

50. kokie yra pagrindiniai energijos vartotojai kompiuteryje?

Monitorius, CPU, kietasis diskas, modemas, garsas, atmintis.

51. kaip galima sumažinti energijos sunaudojimą kompiuteriuose?

Sudėlioti langus į kuo mažiau zonų

Sumažinti įtampą (greitis sumažėja perpus, energijos suvartojimas keturgubai)

Pasakyti programoms naudoti mažiau energijos

Sumažinti rezoliuciją, raišką, spalvas

52. kaip gali būti išdėstyta informacija failuose?

1) failai gali būti įrašyti bitų seka – eina baitas po baito;

2) įrašų seka;

3) kai failai turi medžio struktūrą

53. kaip skirstomi failai?

• įprastiniai failai: testiniai ir dvejetainiai;

• specialūs failai – tai failai asocijuoti su I/O įrenginiai, kurie leidžia vartotojui atlikti I/O operacijas, panaudojant įprastas rašymo į failą arba skaitymo iš failo komandas.

• Katalogai – tai, iš vienos pusės apjungtų failų grupė, o iš kitos pusės, tai failas, kuriame yra sisteminė informacija apie iš sudarančią failų grupę. Kataloge yra į jį įeinančių failų sąrašas ir duomenys apie failus ir jų charakteristikas.

54. kokie yra failo struktūriniai elementai?

• antraštė;

• tekstas;

• duomenys;

• perkėlimo bitai;

• simbolių lentelė.

55. kokie yra priėjimo prie failo būdai?

• nuoseklus – iš eilės skaitomi visi įrašai;

• atsitiktinis – skaitoma bet kokia tvarka.

56. kas tai yra failo atributai ir kokie jie gali būti?

Failų atributai: juose nurodoma papildoma informacija apie failą.

Jie gali būti:

• informacija apie kreipinio leidimą;

• kreipinio į failą slaptažodis;

• failo savininkas;

• failo autorius;

• požymis “tik skaitymas”;

• požymis “paslėptas failas”;

• požymis “sisteminis failas”;

• požymis :archyvuotas failas”;

• požymis “dvejetainis/simbolinis”;

• požymis “laikinas”;

• požymis “vykdomasis”;

• blokavimo požymis;

• įrašo

ilgis;

• nuoroda į raktinį lauką įraše,

• rakto ilgis;

• sukūrimo, paskutinio kreipimosi ir paskutinio keitimo data ir laikas;

• failo ilgis;

• maksimalus failo ilgis.

57. kokias operacijas galima atlikti su failu?

• sukūrimas;

• ištrynimas;

• atidarymas;

• uždarymas;

• skaitymas;

• rašymas;

• papildymas;

• ieškojimas;

• pervadinimas.

58. kaip skirstomos direktorijos?

• vieno lygio direktorijos (šakninė direktorija ir joje yra failai);

• dviejų lygių (yra šakninė iš jos išeina vartotojo direktorijos, kuriose yra failai);

• hierarchinės (yra šakninė iš jos išeina vartotojo direktorija. Joje gali būti subdirektorijos ir failai).

59. kaip gali būti nurodytas kelias iki failo?

Per adresą (Windows naudoja FAT), per katalogų medį,.

60. kokias operacijas galima vykdyti su direktorijomis?

• sukūrimas;

• ištrynimas;

• atidarymas;

• uždarymas;

• skaitymas;

• pervadinimas;

• link;

• unlink.

61. koks yra failų sistemos išdėstymas diskuose?

Failų sistema iišdėstyta ant disko. Nulinis disko sektorius vadinamas MBR (master boot record – pagrindinis įkelties įrašas) naudojamas paleidžiant kompiuterį. Po MBR eina particijų lentelė (nurodoma particijų pradžios ir pabaigos adresai). Particijos yra įkrovos blokai, superblokai, laisva erdvė, informacinės viršūnės, šakninė direktorija, failai ir direktorijos. WIN naudoja FAT (file allocation table) failų išdėstymo lentelę.

62. kaip gali būti išdėstyti blokai diske?

Iš eilės arba su tarpais

63. kaip gali būti aprašyti laisvi blokai diske?

Taip pat kaip ir užimti, bet į juos įrašyti nuliai.

64. kokios gali būti atminties išklojos iiš disko i išorini atminties įrengini?

65. kas yra multimedia?

Paprastai skaitmeniniai filmai vadinami multimedia. Dauguma žmonių terminą multimedia naudoja apibūdinti informacijai susidedančiai iš dviejų arba daugiau dalių, kurios po tam tikro laiko intervalo gali pasikartoti.

66. kokie du pagrindiniai reikalavimai turi būti išlaikyti perduodant vvideo informaciją?

• Didelis tinklo pralaidumas;

• Didelis kompresijos koeficientas (esant dideliam koeficientui blogėja kokybė).

67. kokie kadrai naudojami MPEG-2 formate?

Nevaldomi kadrai (JPEG)

Kadrai, su skirtumais nuo paskutinio kadro

Kadrai, su skirtumais su prieš tai buvusiu ir sekančiu kadru

68. apibūdinkite monotoninio greičio tvarkraščio (RMS) algoritmą bei kada jis naudojamas?

Kiekvienas periodinis procesas turi pasibaigti savo nustatytu laiku

Kai vyksta vienas procesas, negali būti vykdomas kitas

Kiekvienas pradedamas vykdyti procesas reikalauja vienodo laiko CPU

Kiekvienas neperiodinis procesas neturi pabaigos limito

Procesų perjungimas vyksta akimirksniu

69. apibūdinkite artimiausios paskutinės linijos (EDF) algoritmą bei kada jis naudojamas?

Procesas kurio limitas yra arčiausiai, eina pirmas.

72.kam reikalingas kešavimas perduodant video informaciją?

Reikalingas greičiui ir kokybei. Kašavimas, tai informacijos patalpinimas į laikiną atminty. Video informacija siunčiama dalimis, kurių viena patalpinama į laikinają atmintį ir iš ten paleidžiama, kai ji pasibaigia tada siunčiama kita informacijos ddalis ir t.t. (taip turėtu būti, bet ar yra nežinau). Pvz kai yra vienas vartotojas paleidęs filmą, o kitas – ta patį tik už 10 sek.

74.kaip veikia planuokis perduodant video informaciją?

Gali veikti pagal tam tikrus algoritmus (susitarimo reikalas) perduodant. Pvz RMS ar EDF.

75.kokie yra pagrindiniai kompiuterinių sistemų tikslai ir kokios grupės šioms sistemoms egzistuoja?

Informacijos konfidencialumas. Grėsmė – duomenų neapsaugojimas

Informacijos vientisumas. Grėsmė – duomenų sugadinimas

Sistemos pasiekiamumas. Grėsmė – sistemos užlūžimas

76.kokios yra kompiuterinių įsilaužėlių kategorijos?

• netechninių žmonių atsitiktinis smalsumas;

• šniukštinėtojai (tie kurie turi žinių kkaip įsilaužti);

• noras pasidaryti pinigų (jie yra baudžiami įstatymo);

• pramoninis ir karinis špionažas (baudžiama įstatymo nustatyta tvarka).

77.dėl kokių priežasčių gali būti prarandama informacija?

Trina virusai, stichines nelaimes, sutrenktas kietas diskas, programų ar įrenginių klaidos, žmogaus klaidos.

78.kokie yra informacijos šifravimo principai?

Paprastas tekstas(T)  Šifravimo raktas(K)  Šifravimo algoritmas(A)  Užšifruotas tekstas(C); C = A(T, K)

F(duomenys + raktas) = koduoti duomenys. Pvz: skaityti simbolius ne iš eilės arba pagal tam tikrą algoritmą.

79.kuo skiriasi atviras tekstas nuo šifruoto teksto?

Atvirą tekstą gali skaityti kiekvienas vartotojas, o šifruotą tik tas asmuo kuris turi dešifravimo raktą.

80.kokie gali būti šifravimo raktai?

Secret-Key – (kiekviena raidė pakeičiama kita. Jei duodamas užšifravimo raktas, lengva atšifruoti)

Public-Key – vartotojas pasirenka public-key ir private-key porą. Public-key yra rodomas visiem, jis yra užšifravimo raktas, private-key yra atšifravimo raktas

One-Way funkcijos – duota funkcija y = f(x). Lengva padaryti y, bet x rasti sunku

81.kas tai yra elektroninis parašas?

Elektroninis parašas, yra sugeneruojamas iš elektroninio pranešimo, pritaikius skaitmeninės santraukos funkciją ir asimetrinio šifravimo sistemą taip, kad bet koks asmuo iš pradinio, nepakeisto elektroninio pranešimo ir pasirašiusiojo viešojo šifravimo rakto gali tiksliai nustatyti:

a) ar generavimas įvykdytas naudojant pasirašiusiojo privatųjį šifravimo raktą, atitinkantį pasirašiusiojo viešąjį raktą;

b) ar pradinis elektroninis pranešimas nebuvo pakeistas po skaitmeninio parašo generacijos.

82.kas tai yra vartotojo autentiškumas ir kkam tas yra reikalinga?

Kai vartotojas jungiasi prie kompiuterio operacinė sistema (įveda prisijungimo vardą ir slaptažodį) nustato kas yra vartotojas. Šis procesas vadinamas vartotojo autentiškumo nustatymas. Vartotojo autentiškumo nustatymas reikalingas norint sužinoti ką vartotojas veikė prie kompiuterio, ar jis neatliko neleistinu veiksmu ir panašiai.

83.kokiais būdais gali būti patvirtintas vartotojo autentiškumas?

Vartotojo autentiškumas patvirtinamas teisingai įvedus prisijungimo vardą (login) ir slaptažodį (password). Pranešimas apie neteisingai įvedamus duomenis gali būti pateikiamas 2 būdais: neteisingai įvedus prisijungimo vardą duodamas pranešimas apie tai ir prašoma įvesti dar kartą, arba įvedus prisijungimo duomenis pranešama, kad jie įvesti neteisingai ir prašoma pakartoti įvedimą.

Taip pat vartotojo autentiškumas gali buti patikrintas naudojant magnetine kortele, naudojant pirstu antspaudus.

84.kaip gali būti pažeistas operacinės sistemos saugumas?

1) Virusais, trojos arkliais, kirminu, hakeriais,

2) Login Spoofing (imituoti prisijungimą)

3) Loginės bombos (kas kažkiek laiko reikia įvesti slaptažodį ar panašiai, kitų atveju programa pradės veikti)

4) Trap doors

85.kokie yra pagrindiniai principai saugumui pasiekti?

Nepaleidinėti neaiškių .axe failų.

Turėti antivirusinę programą

Sumažinti grafinę aplinką

Kiekvienam procesui duoti kiek galima mažiau privilegijų

Apsaugos mechanizmas turi būti paprastas, informatyvus, žemiausiame sistemos lygyje

86.kokie pavojai tyko dirbant tinkluose?

1) Išorinė grėsmė (kodas atsiunčiamas iš kito kompiuterio ir paleidžiamas sistemoje)

2) Virusai – gali daugintis ir patys plisti

87.kokie yra virusų veikimo pobūdžiai?

Vieni virusai kaupia informaciją apie operacinės sistemos vartotoją ir duomenis siunčia viruso kūrėjui, kiti dauginasi kkas kart paleidus užkrėsta failą ir taip apsunkina kompiuterio darbą. Kita virusų grupė naikina kompiuteryje esančius duomenis, o dar kiti gadina kompiuterio techninė įrangą.

88.kaip virusai plinta?

Kaskart paleidus “užkrėstą” programą, virusas susiranda kaupiklyje (diske ar diskelyje) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia.

Virusas padedamas ten, iš kur galimas failas bus nukopijuotas

Prikabinamas prie e-mail

89.kam reikalingi ir kaip funkcionuoja antivirusinės programos?

Antivirusinės programos suranda viruso “užkrėstus” duomenis ir siūlo vartotojui juos pašalinti iš kompiuterio. Antivirusinės programos tikrina visus iš interneto siunčiamus failus ir aptikusios virusą apie tai perspėja vartotoją.

90.kokios gali būti apsaugos priemonės?

Norint apsisaugoti nuo virusų reikia nejungti kompiuterio į tinklą, nenaudoti kompaktinių diskų ir kitų laikmenų su nežinomais duomenimis arba prieš vartojant tikrinti juos antivurusinėmis programomis.