Programavimo kalbos istorija

Nuo ko viskas prasidėjo

Seniai seniai, kai nebuvo šiuolaikinių kalbų, žmonės, tiksliau, tų laikų programuotojai , turėjo reikalų tiesiogiai su mašinų kalba. Žinoma, tokie žmonės buvo labai vertinami, tačiau jiems buvo keliami ir dideli reikalavimai, tokie kaip nepriekaištingos mašininės kalbos žinios, visos kompiuterių architektūros išmanimas (priminsiu, kad tais laikais visa informacija buvo saugoma ne kietajame diske kaip dabar, o perforuotose kortose).Tačiau vis dėlto tų laikų programos buvo ganėtinai primityvios dėl keleto priežasčių : mašininės kalbos, kodo debuginimo sudėtingumo,na, ir ,, žinoma , dėl pačių skaičiavimo mašinų primityvumo. Pirmasis žingsnis link civilizuoto programavimo buvo perėjimas prie asemblerio.

Asembleris

Gali pasirodyti, kad šis perėjimas nebuvo toks revoliucingas, juk programavimas mašininiu kodu taip ir liko. Taip, tačiau tas programavimas yra simbolinis mašininės kalbos komandų užrašymas. Tai buvo milžiniškas žingsnis į priekį, dabar programuotojui nereikėjo aiškintis, kaip užrašyti komandą mašininiu lygiu. Programuojant asembleriu atsirado galimybė naudoti atžymas, tai gerokai palengvino programų testavimą ir klaidų paiešką. Atsirado galimybė gaminti mašinas vienodu ar suderinamu mašininių komandų rinkiniu, ttai galima pavadinti pirmuoju bandymu – taigi kodas pernešamas. Asembleris leido dar vieną naujovę: atsirado du programų variantai, tai yra mašininio kodo ir sukompiliuoto pavidalų. Tačiau bėgant laikui ir tobulėjant šiai kalbai disasembleris darėsi vis sudėtingesnė problema, kol galiausiai tapo iišvis neįmanomas, dėl to atsirado specialios programos disasembleriai.

Fortranas

Pirmoji aukšto lygio kalba fortranas (Fortran) buvo sukurta 1954 m. Džono Bekuso, tuo metu dirbusio IBM kompanijoje. Kaip supranti, tai buvo labai svarbus įvikis: pirmą kartą žmonijos istorijoje programuotojas galėjo su palengvejimu atsidusti ir nebevargti aiškindamasis sudėtingą mašininį kodą. Pats pagrindinis ir esminis skirtumas tarp asemblerio ir fortrano buvo paprogrames. Nors mūsų laikais tai įprastas dalykas, tada tai buvo tikra revoliucija. Kalbos kūrėjams tai buvo labai sudėtinga užduotis: pasakysiu tik tiek, kad paties kompyliatoriaus kūrimas užėmė dvejus metus! 1957 m. kompilaitorius buvo baigtas ir galėjo būti naudojamas IBM –704 mašinose. To nepaisydami programuotojai sutiko šią kalbą ganėtinai šaltai. Jie mane, jog labiau apsimoka parašyti kodą pačiam, nei gauti ją kaip kompiliacijos dalį. Tačiau llaikas nestovi vietoje, reikalavimai vis sudėtingėjo. Greitai buvo suprasta, jog kampiliatorius programuotojui ne priešas, o draugas, tai paaiškėjo atliekant didėlius projektus. Kitas fortrano pranašumas buvo tas, kad jį buvo galima gana lengvai išmokti. Greitai jis tapo daugiau mažiau pripažintu produktu ir buvo naudojamas šešiose skirtingose IBM kampanijos mašinose. Bet kalba turėjo ir savo trūkumų, todėl netrukus atsirado “Fortran II” kalba. Vienas esminių šio fortrano varianto bruožų buvo galimybė prijungti programas, parašytas asembleriu. Vėliau buvo sukurta dar keletas fortrano versijų, galiausiai ppasirodė IV versija. Ši programavimo kalba naudojama dar ir dabar įvairiems moksliniams ir inžineriniams skaičiavimams atlikti. Fortrano vaidmuo tais laikais buvo tikrai didžiulis, ši kalba parodė, jog ateitis priklauso aukšto lygio programavimo kalboms.

Cobol

Greitai, 1960 m. ,buvo sukurta COBOL kalba. Ši kalba buvo skirta specialiai komercinėms programoms kurti. COBOL – iššifruojama kaip “Common Business Oriented Language” – universali, į verslą orientuota, kalba. Viskas prasidėjo 1959 m. pasibaigus konferencijai skirtai programavino kalboms – CODASYL. Jos organizavimo priežastis buvo poreikis sukurti universalią kalbą, skirtą verslo aplikacijoms kurti. Tai ir buvo realizuota “ COBOL “. Kalba iš karto buvo pripažinta verslo srities atstovų, buvo lengvai suprantama ne tik programavimo asams ir, kas svarbiausia, buvo nepriklausoma nuo mašinų sandaros. Ši kalba gerokai tapo populeresnė, kai buvo išleista antroji jo versija, o tai įvyko 1960 m. dėl to šia kalba buvo parašyta tūkstančiai verslo programų. Viena svarbiausių šios kalbos bruožų buvo galimybė dirbti su daugybe duomenų, o tai ypač svarbu verslo programoms. Reikėtų priminti, jog neatsižvelgiant į tai, kad ši kalba turėjo daug ką benda su fortranu, ją sutiko lengviau.

PL/1

IBM kompanija 1964 m. sukūrė naują programavimo kalbą NPL (“New Programming Language”). Tačiau tam, kad išvengtų nesusipratimų, susijusių su Anglijos nacionaline fizikos laboratorija, kurios abreviatūrataip pat buvo NNPL (“National Physical Laboratory”), kalba buvo pervardinta į PL/1. Kuriant šią kalbą norėta, kad ji pakeistu tiek fortrana, tiek Cobola. Iki tol visos kalbos buvo kuriamos kokiai nors specifiniai sričiai, pavyzdžiui, mokslui ar verslui. PL/1 turėjo būti universali kalba. Tai ir skyrė šią kalbą nuo kitų, to lyg ir turėjo užtekti tam, kad visi pasakytu PL/1 – programavimo kalba numeris vienas, tačiau to nebuvo. Rodos, kalba, apdovanota tokia galybe sintaksinių konstrukcijų, turinti plačias panaudojimo galimybes, galėjo į tai pretenduoti. Tačiau bėda buvo ta, kad ši kalba, palyginti su kitomis to meto programavimo kalbomis, buvo ganėtinai sudėtinga. Dėl šios priežasties šios kalbos kompiliatoriaus kūrimas buvo labai sudėtinga užduotis, tad ši kalba nepaplito ir buvo vartojama tik IBM kompanijoje.

Basic

1963 m. Dortmundo koledžo Matematikos fakulteto darbuotojai Džonas Kemenas ir Tomas Kurcas parašė paprasta ir lengvą mokitis kalbą BASIC (“Basic Beginner’s All – purpose Symbolic Instruction Code”- universalus simbolinių instrukcijų kodas pradedntiesiems). Ši kalba buvo sugalvota kaip mokymo priemonė ir kaip pirma programavimo kalba, kurią turėtu mokitis programuotojas. Tą patį tvirtina ir dabartiniai informatikos dėstitojai. Nors, reikia pasakyti, jog dabar šį vaidmenį dažniau atlieka “ Pascalis”. 1975 m. buvo sukurtas pirmasis beisiko interpretatorius, kurį sudarė maždaug 8 lapai aštuntainio kodo. Jį parašė du mėgėjai pprogramuotojai Dikas Uiplis ir Džonas Arnoldas. Tais pačiais metais kompiuterinio programavimo pasaulyje pasirodė visų gerbiamas ir keikiamas Bilas Geitsas, su savo draugu Polu Alenu parašęs vieną beisiko variantų. Vėliau ši kalba įgijo lengvos, greitai išmokstamos ir tinkamos profesionaliai naudoti reputaciją. Buvo sukurta keletas galingų BASIC realizacijų, palaikančių pačias moderniausias koncepcijas.

Pascal ir Delfi

Na, štai mes ir priėjom iki vienos iš esminių programavimo kalbų. “Pascalis”, kaip žinia, taip buvo pavadintas vieno prancūzų matematiko garbei ir buvo sukurtas 1970 m. , jo kūrejas informatikos profesorius Nikolas Vitras. Greitai jis labai išpopuliarėjo ir kai kuriose srityse netgi nukonkuravo beisiką, jo pranašumai buvo akivaizdūs: sąlyginai lengvai išmokstamas, paprastas, lengvai suprantamas kodas ir plati naudojimo sfera. Kodėl aš jį pavadinau esminiu? Todėl, kad jo bazėje buvo sukurtos daugelis kitų kalbų, tokių kaip ADA, “Modula-2 “. Po kurio laiko Anderso Chailsbergo dėka ši kalba tapo galingu profesionaliu programavimo įrankiu – “Turbo Pascaliu”. Ši sistema tapo tokia populiari visame pasaulyje, jog išleidžiama keletas jo versijų. Nuo 4.0 versijos paskalio atsirado galimybė ne tik greitai kompiliuoti programas, bet ir skaidyti jas į atskiras dalis, kurios kompiluojamos atskirai. 1988 m. rudenį atsirado 5.0 versija, kurioje buvo dar didesnis galimybių rinkinys. Tačiau visiškai paskalio galimybės atsiskleidė “Borland” kompanijos produotuose –

“Borland Pascal” ir “Delphi” naudojamas “Object Pascal”. “Delphi” iš esmės yra paskalio kompiiatorius. Pirmoji “Delphi” versija tapo pirmu įrankiu “Windows” aplikacijoms kurti, siejančiu patikimą kampiliatorių, vizualią kūrimo aplinką ir didelias galimybes dirbant su duomenų bazėmis. Praėjus metams po “Delphi 1” pasirodymo buvo išleista antroji šio produkto versija, skirta 32 bitų aplikacijoms kurti. Kaip ir kiekvienas sėkmingas produktas, “Delphi” buvo ir yra kuriamas ir tobulinamas, paskutinė jo versija – 6.0. Taigi “Delphi” yra kitas žingsnis paskalio kalbos evoliucijoje.

C ir C++

1972 m. ffirmoje “Bell Labs” dirbes Denis Ritchie sukūrė C programavimo kalbą. Ši kalba buvo parašyta specialiai “Unix” operacijų sistemai kurti. Ši kalba dažnai vadinama pernešamu asembleriu, nes leidžia dirbti su duomenimis beveik taip pat efektyviai kaip ir asembleris. Kaip tik tuo ir galima paaiškinti šios kalbos populiarumą. 1977 m. prasidėjo darbas su C kalbos transliatoriumi, kuris turėjo palengvinti šios kalbos perdavimą į kitas atchitektūras. Dėl to atsirado net 15 skirtingų architektūrų trancliatorių. C kalba turi bruožų, būdingų tiek žemo, tiek aukšto llygio kalboms. Pirmosios C++ versijos buvo sukurtos tos pačios “Bell Labs” kompanijos darbuotojo Brajeno Struastrupo. Tai įvyko 1986 m. Į naują kalbą buvo įtraukta objektinio programavimo galimybė bei buvo ištaisytos vėlesnės versijos klaidos. Pirmieji šios kalbos vartotojai buvo “Bell Labs” kkompanijos darbuotojai, o pirmasis komercinis transliatorius buvo parašytas 1993 m. Pirmuoju transliatoriumi tapo preprocesorius croft, transliuojantis C++ kodą į alternatyvų jam C kodą. Kaip tik nuo tada atsirado knygų apie C++ ir jos greitai išpopuliarėjo. Dabar ši kalba skaitoma kaip viena svarbiausių kuriant didelius ir sudėtingus projektus. Žinoma, C++ kaip ir visa kita, turi ir trūkumų.

Java

1995 m. korporacijos “Sun Microsystems” darbuotojai Kenas Arnoldsas ir Džeimsas Golsingas sukūrė “Java” kalbą. Jeigu tikėsime legendomis, tai viskas prasidėjo nuo projekto “Oak”, kurio tikslas buvo sukurti objektiškai orientuotą aprašymo įrankį. Tačiau greitai šis projektas patyrė nesėkmę ir visos jėgos buvo skirtoos produktams, naudojamiems internete, kurti. Tad nuo 1955 m. internetu buvo pradėta platinti “Hot Java” – vartotojo sąsaja Web puslapiams peržiūrėti tinkanti “Sun” platformoms. ŠŠiuo metu “Hot Java”yra realizuota ne tik “Sun Os” ir “Soliaris”, bet ir daugeliui kitų “Unix bei Windows” platformoms. “Java” perėmė iš C sintaksę, bet tuo pat metu atsikratė kai kurių C nepatogumų. Esminis skirtumas tarp “Java ir C” yra tas, kad pirmosios kodas yra kompiliuojamas abstrakčiai mašinai (Java Virtuoal Machine), kuriai paskui rašomas transliatorius.

“Ada” ir “Ada 95”

“Ada” programavimo kalba ypatinga tuo, kad ji buvo kuriama JAV karinėms reikmėms. Nors kalba buvo kuriama grupės žmonių, vienas šios grupės lyderių bbuvo Audusta Ada Laives – tapusi pirmaja moterim programuotoja, kurios garbei ir buvo pavadinta ši kalba.galiausiai 1983 m. pasirodė galutinė “Ada” kalbos specifikacija. Šios kalbos struktūra labai panaši į paskalio vėliau JAV kariuomenė sukūrė tobulesnį kalbos standartą t.y. “Ada 95”. “Ada 95” tapo pirmaja pasaulyje objektiškai orientuota kalba, turėjusia tarptautinį standartą. Bet vis dėlto abi šios kalbos netapo populiarios tarp civilių programuotojų.