Skaičiuoklės,jų paskirtis,naudojimas bei įvairovė

SKAIČIUOKLĖS, JŲ PASKIRTIS, NAUDOJIMAS IR ĮVAIROVĖ.

(SKAIČIUOKLĖS PROGRAMOS, PASKIRTIS, PANAŠUMAI. PAGRINDINĖS SKAIČIUOKLĖS

SĄVOKOS : LENTELĖ, EILUTĖ, STULPELIS, NARVELIS, DARBO KNYGA, DARBO LAKŠTAS.

DOKUMENTO FORMATAI)

Skaičiuoklės –(angl. spreadsheet) tai lentelių apdorojimo speciali

kompiuterinė programa,turinti įvairiausių galimybių. Skaičiuoklių programos

greitai ir patikimai apdoroja lentelių duomenis. Dažniausiai tai

duomenys,kuriuos patogu analizuoti surašytus į lentelę, rikiuoti juos pagal

įvairus požymius, grupuoti, atlikti su jais aritmetinius, loginius ar

kitokius veiksmus, pagal tuos duomenis braižyti diagramas,rengti

išvadas,apibendrinimus- ataskaitas.

Skaičiuoklės ypač praverčia,kai duomenų labai daug ir kai jie sudaro

sudėtingos struktūros lenteles. Taip galime paimti duomenis, atlikti su

jais skaičiavimus, ssusisteminti duomenis, nubaižyti grafikus.

Programos sukurtą objektą vadinsime lentele.

Mažiausias lentelės elementas, skirtas duomenims įvesti,vadinamas lentelės

narveliu (sinonimai: langelis, celė, ląstelė ).

SKAIČIUOKLĖS TAIKYMAS

Paprastos lentelės,kurių duomenys yra nekintami ir veiksmai su jomis

atliekami tik kartą,vadinamos statinėmis . Kai lenleių duomenis reikia

keisti,duomenys yra kintami, tai kompiuteriu sukurtos ir nuolat papildomos

lentelės – nepamainoma priemonė. Iš kompiuteriu apdorojamų lentelių galima

tikėtis ir daugiau.

Pavyzdziui, jei reikia sudaryti darbuotojų sąrašą – lentelę, kurioje

nurodyta informacija apie kiekvieną darbuotoją:

| | |kg | |s, mm |per |savaitę,h | |

| | | | | |,h | | |

|V. Aputis |28 |73 |185 |4 |40 |5 |nevedęs |

|. | | | | | | | |

Matome, kad šios lentelės dduomenys yra kintami, juos reikia pataisyti kas

tam tikrą laiką, papildyti, gali tekti pridurti naujų stulpelių, atsisakyti

kai kurių eilučių (pvz. priėmus naują darbuotoją). Tokius duomenis

dažniauisai būna numatyta tvarkyti ilgai,kelerius metus, todėl kompiuteriu

sukurtos ir nuolat papildomos lentelės-nepamainoma priemonė.

Todėl didžiausia skaičiuoklės vertybė – jos dinamiškumas (paslankumas)

apdorojant duomenis. Pakeitus lentelėje bent vieną duomenį, skaičiuoklė

pati atlieka visus reikiamus veiksmus.

Dinaminėms lentelėms sudaryti ir apdoroti pasaulyje parengta ir

teberiangiama daug įvairiausių skaičiuoklių programų. Bene populiariausios

yra Microsoft Office programų rinkinio skaičiuoklė Microsoft Exel, bei

OpenOffice programų paketo skaičiuoklė Calc. Esminis skirtumas tarp jų,kad

Exel skaičiuoklė yra gana brangi,o Calc – nemokama. Skaičiuoklių programos

turi daugybę įvairiausių funkcijų bei galimybių, bet dažniausiai prireikia

tik dalies jų atliekamų funkcijų.

EXEL2000

Biuro programų rinkinys MS Office šiuo metu yra viena patogiausių ir

geriausių asmeninių bei įstaigos dokumentų ruošimo, tvarkymo bbei

apsikeitimo informacija priemonių.Į visus MS Office rinkinius įeina

elektroninių lentelių kūrimo ir tvarkymo programa Microsoft Excel 2000. Ja

galima atlikti įvairiausią duomenų analizę, daryti suvestines, dinamines

ataskaitas, duomenis atvaizduoti grafiškai, parodyti juos geografiniame

žemėlapyje. MS Excel 2000 – nepaikeičiama priemonė tvarkant didelės

apimties lenteles darbo grupėje. Sukurtas lenteles, dinamines ataskaitas

lengvai paruošite publikavimui Internete. Duomenis į lenteles galėsite

įvesti ne tik klaviatūra, bet ir importuoti iš tekstinių failų, duomenų

bazių, interneto svetainių.

OpenOffice Calc

Atvirojo teksto raštinės pakete „OpenOffice.org“ veiksmams su lentelių

duomenimis atlikti skirta skaičiuoklė , vadinama „OpenOffice Calc“. Ja,

kaip iir su bet kuria kita skaičiuokle, galima apdoroti įvairių tipų

lentelėmis pateiktus duomenis: atlikti veiksmus su duomenų stulpeliais,

eilutėmis, atskirais duomenimis ar jų grupėmis, taikyti formules, naudoti

daugybę standartinių funkcijų . Skaičiuoklės „OpenOffice Calc“ programa

panaši i „Microsoft Excel“ programą , tik turi šiek tiek mažiau galimybių .

Vartotojui itin patogu, kad šia programa galima atverti „Microsoft Excel“

sukurtus dokumentus – lenteles, diagramas. Tiesa, kartais gali būti

nesuderinti šriftai ar spalvos, dėl ko atsiranda iškraipymų . Skaičiuokle

„OpenOffice Calc“ sukurtus dokumentus galima įrašyti ir „OpenOffice.org“,

ir „StarCalc“, ir „Microsoft Excel“ formatu.

Darbas su skaičiuokle

Su skaičiuokle pradedama dirbti kaip ir su bet kuria kita programa –

pirmiausia ji iškviečiama darbui. Ekrane atsiveria pagrindinis skaičiuoklės

langas. Skaičiuoklės programos pagrindinis langas yra panšus į kitų

programų langus, tačiau jame yra ir specialių priemonių, būdingų tik

skaičiuokėms. Daugumos jų sudarant paprastas lenteles nė žinoti nereikia.

Tačiau yra keletas sąvokų, kurias verta įsidėmeti.

Skaičiuokės programos langas turi pavadinimo juostą, meniu juostą, dvi ar

keletą priemonių juostų ir būsenos juostą.

Svarbiausias lango elementas – jo centrinė dalis, suliniuota kaip

popieriaus lapas – jis vadinamas lakštu (angl. sheet). Jame rengiamas

dokumentas (lentelė), todėl neretai jis vadinamas dokumento langu. Visas

skaičiuoklės dokumentas vadinamas darbo knyga (angl. workbook) – ją sudaro

keletas ar keliolika lakštų (gali būti ir ne vienas).

Kai paleidžiama skaičiuoklės programa, jos lange pateikiama pirmoji tuščia

darbo knyga, kuriai net nnesuteiktas pavadinimas (Calc- „be pavadinimo 1“,

Exel- „Book 1“). Pirmoji knyga pateikiama maksimalaus dydžio ir jos

dokumento pavadinimo juosta sutampa su programos pavadinimo juosta. Vardų

pavadinimus galima keisti.

Darbo knyga- tai skaičiuoklės formato lentelių bei diagramų

rinkinys,saugomas vienoje byloje (Calc skaičiuoklės bylų prievardis .sxc,

Exel – .xls) . Knygą sudaro lakštai (dar vadinami lapais). Lakštai būna

dviejų tipų : darbo lakštai (angl. worksheets) ir diagramų lakštai (angl.

chart sheets). Vienoje knygoje gali būti abiejų tipų lakštų. Atverus naują

knygą, joje pateikiami trys lakštai. Lakštų pavadinimai matomi knygos lango

apačioje, jie užrašyti ant auselių (angl. tab) . Lakštų pavadinimus

nesunku keisti, tereikia dukart spragtelėti kairiuoju pelės klavišu auselę

ir galima įrašyti naują pavadinimą. Kai reikia, galima sukurti ir naują

lakštą – tam reikia pasirinkti meniu Įterpimas (Insert) komandą Lakštai

(Worksheet) arba dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti į lakšto auselę ir iš

atsivėrusio vietinio meniu pasirinkti norimą įterpimo būdą. Naujas lakštas

bus įterpiamas prieš lakštą,į kurio auselę buvo spragtelėta.

Priekiniame plane esantis lakštas, su kuriuo tuo metu dirbama, vadinamas

aktyviuoju, ir dirbti galime tik jame. Aktyvusus lakštas pakeičiamas

spragtelėjus pele kito lakšto auselę.

Kiekvienas skaičiuoklės darbo lakštas yra stačiakampė lentelė, turinti 256

stulpelius ir 65536 eilutes. Eilutės numeruojamos natūriniais skaičiais: 1,

2, 3, 4, . (vadinamais eilučių antraštėmis), o stulpeliai žymimi

lotyniškomis raidėmis bei jų deriniais: A, B,.AA, AB,. XZ.(

vadinamais stulpelių antraštėmis). Lentelės narvelio vieta nusakoma

koordinatėmis,raidžių iir skaičių, žyminčių stulpelį ir eilutę, pvz.: AĘ,

EX11. Norint pradėti rašyti duomenis į narvelį, pirmiausia reikia jį

suaktyvinti – spragtelėti pelės klavišu arba krypčių klavišais nuvesti

žymeklį iki jo. To narvelio kontūrai paryškėja, ir į jį galime rašyti

duomenis. toks narvelis vadinamas aktyviuoju. Aktyviojo narvelio

koordinatės matomos ekrano viršuje,kairėje pusėje esančiame narvelio

laukelyje.

Dirbant su skaičiuoklės lentele dar vartojama narvelių bloko sąvoka. Taip

vadinamas gretimų stulpelių arba eilučių narvelių junginys. Pažymetas

narvelių blokas ekrane išskiriamas kitokia spalva. Bloko koordinatėmis

laikomos dviejų narvelių koordinatės: narvelio,esančio kairiajame

viršutiniame kampe, ir narvelio, esančio dešiniajame apatiniame kampe,

atskiriant jas dvitaškiu, pavyzdžiui, B2:L10. sudėtiniu bloku vadinama

sritis, kurią sudaro keli pažymėti neturintys bendrų kraštinių narveliai

arba blokai.

PAGRINDINIAI SKAIČIUOKĖS VEIKSMAI

Skaičiuoklės darbo rezultatai dažniausiai suvedami į lentelę. Prieš

pradėdami dirbti skaičiuokle, pirmiausia turėtume apgalvoti, kokios bus

antraštės ir kokio pavidalo turi būti ta lentelė, t.y. susidaryti lentelių

projektą: numatyti, kokios bus antraštės, kad netektų darbui įpusėjus viską

pradėti iš naujo.

Sakykim, mums reikia sutvarkyti mokinių antro semestro rezultatus. Tada

lentelėje turės būti įrašyta mokinio pavardė bei vardas, taip pat kiekvieno

mokomojo dalyko pusmečio pažymys. Paprasčiausia lentelė turetų atrodyti

maždaug taip:

| | | | | | | | | | | |

| |

Pirmiausia bus surašomi duomenys, t.y. tekstas ir skaičiai. Tekstą bei

skaičių surinkti lentelėje labai paprasta – tereikia du kartus spragtelėti

pelės kairiuoju klavišureikiamą informaciją. Renkamas tekstas rodomas ir

aktyviajame narvelyje, ir formulės laukelyje, esančiame virš lentelės.

Baigus rinkti tekstą paspaudžiamas įvesties klavišas – tik tada duomenys

įrašomi į narvelį. Duomenys įrašomi ir tuo atveju, jei pereiname į gretimą

narvelį (naudodamiesi krypčių arba tabuliacijos klavišais) arba

apragtelėdami pele įvesties mygtuką – formulės laukelio kairėje esantį mažą

kvadratuką, pažymėtą varnele.

Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos

12r3 klasės mokinės

XXXXXX

Informatikos darbas

Skaičiuoklės, jjų paskirtis, naudojimas ir įvairovė

Data : 2004 04 27