Virusai
Referatas
2005 m.
1. Įvadas
2. Viruso samprata
3. Viruso apibrėžimas
4. Virusų atsiradimas
5. Moriso virusas
6. Viruso veikimas
7. Virusų klasifikacija
8. Kaip apsisaugoti nuo virusų
9. Virusas ,,Hoax“
10. Išvada
1. Įvadas
Kompiuterių virusai – specialios kompiuterinės programos, sukurtos stengiantis sutrikdyti kompiuterio darbą arba bent iškrėsti kokį pokštą. Virusų yra daug ir visokių, jie klasifikuojami, registruojami, aprašomi jų veikimo padariniai. Kuriamos virusų veikimą blokuojančios priemonės – antivirusinės programos. Virusai gali pridaryti didelių rūpesčių, todėl reikia nuolat būti budriems ir taikyti apsaugos nuo virusų priemones.
2. Viruso samprata
Kompiuterių virusas panašus į bbiologinį virusą esmine savybe: įsiskverbęs kenkia. Kenkti gali įvairiai: pakeisti mūsų vykdomos programos atliekamus veiksmus, ištrinti bylas, sunaikinti dalį duomenų, įterpti įvairius pranešimus ar atskirus žodžius, perimti kompiuterio valdymą. Įsiskverbti į kompiuterį virusas gali tik įrašius virusuotą bylą į kompiuterį. Virusuota byla dažniausiai patenka į kompiuterį įkeliant informaciją iš diskelio arba naudojantis kompiuterių tinklu.
Kompiuterių virusas savaime įsiskverbia į kitas programas ir sugeba daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, susiranda kaupiklyje (diske ar diskelyje) dar “neužkrėstą” programą ir įį ją įsiskverbia.
Kompiuterių virusai yra tokios pat programos, kaip ir daugelis kitų įprastinių kompiuterio programų. Tik jos nematomos vartotojui ir jų paskirtis kenkėjiška: įsikišti į kitų programų darbą ir atlikti vartotojui netikėtus ir nepageidautinus veiksmus.
Kol nebuvo kompiuterių tinklų, vvirusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų.
Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir priešvirusinėmis programomis. Daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas – vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams. Todėl mokyklose, įstaigose užsikrėtimo faktas yra įprastas reiškinys.
3. Viruso apibrėžimas
Kompiuterių virusas – programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas ar bylas, įterpdama į jas savo pačios kopijas ar perdirbtus variantus, šitaip ppakenkdama programų darbui.
4. Virusų atsiradimas
Terminą ,,kompiuterio virusas“ pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fredas Koenas 1984 m. 7-oje informacijos saugumo konferencijoje (JAV).
Pirmieji virusų prototipai buvo žaidimų programos, sukurtos 7-ajame dešimtmetyje, kurios stengdavosi sudoroti priešininkų programas ir užimti jų vietą atmintinėje.
1962 metais trys “Bell” laboratorijos (JAV) programuotojai H. McCilroy, V. Visotsky ir R. Moris (Roberto Moriso tėvas), sukūrė kompiuterinį žaidimą “Darvin”. Žaidžiant jį, mašininiais kodais parašytos programos turėjo sunaikinti viena kitą ir “užimti” mašinos atmintį. Nugalėdavo ta programa, kuri “užgrobdavo” visą aatmintį arba sunaikindavo daugiausiai kitų programų. Panašių programų buvo sukurta ir vėliau.
Jos buvo pagrįstos idėja, kurią 9-ojo dešimtmečio viduryje suformulavo Kornelio universiteto (JAV) studentas R. Morisas: programos, užuot ,,žiaumojusios“ duomenis, gali užsiimti kitų, lygiagrečiai vykdomų programų ,,rijimu“. Tokio pobūdžio žaidimai išpopuliarėjo, buvo rengiami netgi tarptautiniai jų turnyrai.
Drauge su šiomis žaidžiančiomis programomis ėmė rastis programos, kurios nepriklausomai nuo vartotojo noro pakeisdavo jo vykdomų programų veiksmus. Taip atsirado kenkėjiškų programų tipas, jas imta vadinti virusinėmis programomis arba – virusais. Visi virusai turi vardus, susijusius su jų atliekamomis ,,šunybėmis“ arba tiesiog egzotiškus.
5. Moriso virusas
1969 metais JAV atsirado globalusis tinklas “Arpanet”, susijungęs tūkstančius kompiuterių ir didžiulį skaičių vartotojų. Tais pačiais metais atsirado eperacinė sistema “Unix”.
1988 metų vasarą, “Bell” kompanijoje (JAV), dirbo vieno universiteto diplomantas Robertas Morisas. Jis dirbo su “Unix” saugumą užtikrinančiomis programomis ir 1988 metų lapkričio 2 dieną:
17.00 val. aptiktas virusas Kornelio (JAV) universitete;
21.00 val. aptiktas virusas Stenfordo (JAV) universitete;
22.00 val. virusas sunaikino Berklio (JAV) universiteto kompiuterinę sistemą;
23.00 val. aptiktas virusas Prinstono (JAV) universiteto matematikos fakultete.
Visi, aptikę virusą, manė, kad tai tik jų sistemos bėda.
23.28 val. virusas aptiktas Deviso ir San Diego universitetuose, Nacionalinėje aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyboje ( NASA).
Paiiškėjo, kad virusas iš “Arpanet” tinklo pateko į “Internet” ttinklą.
Kai Kornelio universitetas netiesiogiai įrodė, jog čia buvo sukurtas virusas, jam suteiktas “Cornel/Arpanet” vardas.
Lapkričio 3-oji diena:
01.00 val. 15 ”Arpanet” tinklo centrų buvo apkrėsti virusu;
02.00 val. virusas aptiktas Harvardo (JAV) universitete;
03.30 val. virusas aptiktas Masačūsetso (JAV) universitete.
Apie sistemų sutrikimus pranešė ne tik žmonės, bet ir skaičiavimo sistemų procesoriai, kurie į tinklą nebesugebėjo priimti naujų duomenų, nes daugindamasis virusas užėmė visą atmintį.
Virusas išplito kompiuterių tinkluose siaubingu griečiu, jis blokavo tinklų
Tarp sistemų administratorių kilo panika, nes užkrėstų sistemų buvo neįmonoma kontroliuoti.
Per penkias valandas virusas išvedė iš rikiuotės apie 800 sistemų, o per lapkričio 2-ąją ir 3-iąją dienas – 6000 kompiuterių. Per “Internet” tinklą virusas pasiekė Europą ir Australiją.
15.00 val. į sistemas pradedamas siųsti antivirusas, atitinkamos tarnybos ima aiškintis, kas yra viruso autorius, Berklio universiteto mokslininkai išanalizuoja virusinę programą ir rekomenduoja “laikiną žingsnių rinkinį” viruso plitimui sustabdyti.
Lapkričio 4-oji diena:
00.27 val. virusas detaliai aprašytas;
14.22 val. informuojama, kad virusinėje programoje aptikta klaidų, kurios viruso elgesį daro neprognozuojamą;
21.52 val. pranešama apie “Internet” virusą.
Tuo tarpu FTB kreipėsi į Kornelio universitetą, prašydamas leisti susipažinti su visų darbuotojų darbo bylomis. Visi magnetiniai diskai buvo areštuoti. Tikrinant aptikta byla su rinkiniu slaptažodžių, į kurios kreipėsi virusas. Šios bylos savininkas 23 metų Kornelio universiteto paskutinio kurso studentas Robertas Morisas. JJis pats atvyko į FTB centrą Vašingtone ir papasakojo, kad lapkričio 2 dieną Kornelio universiteto kompiuteryje “įvedė” virusą, tikėdamasis, kad jis ims veikti tik po keleto dienų. Bet virusas pradėjo veikti tuoj pat. R. Morisas dar bandė sustabdyti jo plitimą, tačiau buvo per vėlu. Nebeveikė kompiuterinis paštas, nebebuvo galima pranešti apie pavojų.
Lapkričio 3 d. 02.00 val. Morisas paskambino draugui į Harvardo universitetą, jo prašydamas pranešti apie gresiantį pavojų, bet buvo per vėlu. Išsigandęs jis pabėgo pas tėvus ir išsikvietė advokatą. Jo padedamas sukūrė įvykio versiją ir lapkričio 4 d. atvyko į FTB. Iki tol panašių įvykių nepasitaikė, buvo neaišku, kaip vertinti R. Moris veiklą – kaip paprastą chuliganizmą ar kaip rimtą nusikaltimą. 1989 m. sausio 22 d. prisiekusiųjų teismas nuteisė R. Morisą 5 metus kalėti ir paskyrė 250 tūkstančių dolerių baudą. Jo advokato pastangomis bausmė buvo sumažinta – teko 3 mėnesius kalėti ir sumokėti 270 tūkstančių dolerių baudą. Morisas buvo išbrauktas iš Kornelio universiteto studentų sąrašų.
Viruso padaryti nuostoliai siekė 98 milijonus dolerių. Virusas penkioms dienoms išvedė iš rikiuotės per 6200 kompiuterių, daugelį kompiuterių tinklų.
Slaptažodžiai, į kuriuos kreipėsi Moriso virusas
A. aaa academia aerobica airplanealbany albert alex alexander algebra allases alphabet ama amorphous anlog anchor andromache animals answer anthropogenic anvils anything aria
ariadre arrow arthur athena atmosphere azure
B. bacchus bailey banana bananas bandit banks barber baritone bass bassoon batman beater beauti beethoven beloved benz beowolf berkeley berliner beryl beverly bicameral bob brenda brian bridget broadway bumbling burges
C. cager campanile cantor cardinal carmen caroline castle cascades cat cayuga celtic cerulean change charming charles charoh chester cigar classis coffee computer condo cookie cornelius couscous creation creasote cretin
D. daemon dancer daniel danny dave december defoe deluge desperate develop dieter digital discovery disney dog drought duncan
E. eager easier eedges edinburgh edges edwin edwina egghaed eiderdown eileen eistein elephant elizabeth ellen emerald engine engineer enterprise enzyme ersatz establish estate euclid evelyn extension
F. fairway felicia fender fermat fidelity finite fishers flakes float flower flowers foolproof football foxesight format forsythe fourier fred friend frighten fun fungible
G. gabriel gardner garfield gauss geirge gertrude ginger glacier gnu golfer gouge graham guest guitar guntis
H. hacker hamlet handily happening harmony harold harvey hebrides heinlein hello help herbert hiawatha hibernia honey horse horus hutchins
I. imbroglio imperial include ingres inna iinnocuous irishman isis
J. japan jessica jester jixian johnny joseph joshua judith juggle julia
K. kathleen kermit kernel kirkland knight
L. ladge lambda lamination larkin larry lazarus lebesque lee leland leroy lewis light lisa louis lynne
M. macintosh mack maggot magic malcolm mark markus marty marvin master maurice mmellon merlin mets michael michelle mike minimum minsky moguls moose morley mozart
N. napoleon ness network newton next noxious nutrition nyquist
O. oceanography ocelot olivetti olivia oracle orca orwell osiris outlaw oxford
P. pacific painless pakistan pam papers password patricia peoria penguin percolate persimonn persona pete peter philip phoenix pierre pizza plover plymouth polynomial pondering pork poster praise precious prelude prince princeton protect protozoa pumpkin puneet puppe
Q.
R. rabbit rachmaninoff rainbow raindrop raleigh random rascal really rebecca remote rick ripple robotics rochester rolex romano ronald rosebud rosemany roses ruben rules ruth
S. sal saxon skamper scheme scott scotty secret sharks shuttle signayure simon simple singer single smile smiles smooch smother snatch snoopy soap socrates sossina sparrows spit spring springer squires strangle statford stuttgart subway success summer super superstage support supported ssurfer suzanne swearer symmetry
T. tangerine tape target tarragon taylor telephone temtation thailand tiger toggle tomato topography tortoise toyota trails trombone trivial tubas
U. umesh unhappy unicorn unknown urchin utility
V. vasant vertigo vicky village virginia
W. warren water weenie whatnot whiting whitney will william williamsburg willie winston wisconsin wizard wombat
X.
Y. yellowstone yosemite
Z. zap
Slaptažodžiui nereikia naudoti vardų, miestų ar šalių pavadinimų.
6. Viruso veikimas
Jei į kompiuterį pateko virusas, jį nebūtinai tuoj pat pastebėsime. Virusas – tai nematoma programa, kuri veikia tuomet, kai ją paleidžiame. Kad virusas pasirodytų, turi būti ppaleista programa, kurioje ,,sėdi“ virusas.
Klasikinis viruso pavyzdys – nedidelė programa, kuri ,,prikimba“ prie kitų vartotojų programų. Kai vykdomos tokios virusuotos programos, kuriuo nors momentu paprastai valdymą perima pati virusinė programa, ir atlikusikenkėjiškus veiksmus dažniausiai vėl perduoda valdymą vartotojo programai. Tokius virusus aptikti nėra lengva. Vartotojo paleista programa baigia darbą, o kad ji ko nors nedarė arba ką nors nereikalingo padarė, gali būti ir paties vartotojo atliekamų veiksmų pasekmė.
Analogiškai veikia ir virusinės programos, kurios nuolat dauginasi ir išplinta po visą kompiuterio atmintinę – tuomet jau nebeįmanoma joks darbas kompiuteriu.
Yra virusinių programų, kurios panašiai kaip klasikinis virusas, pasislepia kitose programose, tačiau nesidaugina, o tik reguliariai atlieka kenkėjiškus veiksmus pvz. nuolatos spausdina įvairius pranešimus, žodžius arba skaičius.
Kai kurios virusinės programos gali ramiai tūnoti kompiuteryje ilgą laiką ir pradėti veikti tik esant kurioms nors aplinkybėms pvz. Atėjus tam tikrai dienai ar prisijungus prie tinklo naujam vartotojui. Pvz. virusas CIH (vadinamas Černobylio) atgyja ir ima veikti tik balandžio 26 d.
Virusų veikimo pasekmės gali būti labai įvairios – nuo menkų papokštavimų iki visiško kompiuterio diskų informacijos sugadinimo. Dažniausiai pasitaikantys kenkimo atvejai:
virusuotos programos visiškai nustoja veikti arba blogai veikia;
trikdomas vartotojo darbas: spausdinami įvairūs pranešimai, ekrane pasirodo įvairūs ženklai ir pan.;
sulėtėja sistemos darbas;
sumažėja vietos kompiuterio pagrindinėje atmintinėje bei ddiskuose arba net visai jos nebėra;
modifikuojami ar kitaip sugadinami duomenys bylose;
sunaikinama informacija diskuose, gali būti net suženklinamas visas diskas prarandant visą jame buvusią informaciją.
fiziškai sugadinami kai kurie kompiuterio įrenginiai pvz. be galo daug kartų rašant į tą patį disko takelį, nutrinamas jo magnetinis sluoksnis.
Nelengva nustatyti ar kompiuteryje yra virusas, ar pati vartotojo programa tiesiog prastai veikia. Keletas būdingesnių požymių, kurie rodo, kad kompiuteryje greičiausiai esama viruso, Tai galėtų būti: įvairių netikėtų pranešimų, žodžių ar ženklų pasirodymas ekrane, raidžių byrėjimas, skaitmenų šokčiojimas,neįprastų garsų atsiradimas, pagrindinės atmintinės ar disko talpos staigus sumažėjimas, staigus kompiuterio darbo sulėtėjimas,neaiškių veiksmų, kurių vartotojas neprašė, atlikimas pvz. netikėti kreipimaisi į diską, anksčiau normaliai veikusių programų dažni sutrikimai ar funkcijų nevykdymas iš viso.
Yra žinoma keletas programų, diskų ar dikelių užkrėtimo požymių. Greta akivaizdžių, kaip raidžių byrėjimas, kamuoliuko šokinėjimas, įvairių pranešimų (“pasakyk Bebe.”) pasirodymas displėjaus ekrane ar neįprasti garsiniai efektai, pasitaiko ir ne tokių ryškių:
pasikeičia command. com ir kitų bylų dydis bei data;
lėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į diską;
neveikia kai kurios rezidentinės programos bei tvarkyklės;
anksčiau normaliai durbusi programa sustoja;
staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis (RAM) dydis bei disko talpa ir kt.
7. Virusų klasifikacija
Virusinių programų, kaip ir bet kurių kitų kompiuterio programų, pasaulyje sukuriama labai daug. JJų skaičiuojama tūkstančiai. Tokią daugybę virusinių programų bandoma suklasifikuoti. Paprasčiausia virusų klasifikacija būtų pagal jų poveikį – kenksmingumą:
beveik nekenksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio darbui, tačiau krečiantys įvairius pokštus;
nelabai kenksmingi, netrikdantys kompiuterio darbo, tačiau mažinantys atmintinės talpą, kliudantys našiai dirbti;
kenksmingi, trikdantys kompiuterio darbą, stabdantys vartotojų programas;
labai kenksmingi, naikinantys programas, duomenis, kompiuterio darbui reikalingą informaciją, įrašytą į sistemines atmintinės sritis, gadinantys įrenginius.
Pagal veikimo pobūdį visus virusus galima suskirstyti į tris dideles grupes:
1. plintančius kartu su programomis bei bylomis;
2. užgrobiančius diskelio arba disko pirmąjį – įkelties – sektorių;
3. plintančius kompiuterių tinklais.
Pirmosios grupės virusai vadinami bylų virusais. Jie dažniausiai pažeidžia bylas, turinčias prievardžius: .bat, .com, .exe, .sys, .lib, .obj, .doc, .dot. Ypač pavojingi būna vykdomųjų bylų .exe ir .com virusai. Jie įsiterpia į bylos vidų – pradžią, vidurį ar pabaigą. Tuo pat metu virusas pakeičia bylos pradžią taip, kad pirmosiomis tos bylos komandomis tampa viruso komandomis. Virusas perima valdymą ir atlieka įvairiausius veiksmus pvz. ieško dar neužkrėstų bylų ir jas užkrečia, įkelia savo kopiją į pagrindinę atmintinę, sukelia įvairius efektus.
Įkelties virusai užkrečia diskelių arba diskų įkelties sektorius. Užkrėsdamas diską ar diskelį, virusas įkelties sektoriuje esančią informaciją perkelia kitur, o ten įrašo savo programą. Kai sisteminė įkelties programa nuskaito įkelties sektoriaus turinį, tai ji perkelia į pagrindinę atmintinę viruso
programą ir perduoda jai valdymą. Tada virusas pradeda savo kenkėjišką darbą, t.y. įvairiai modifikuoja operacinės sistemos darbą.
Smarkiai paplitę makrovirusai, kurie užkrečia Word ir Exel dokumentus, įkeldami savas kenkėjiškas makrokomandas ir šitaip juos apgadindami. Pvz. vienas dažniausiai pasitaikančių tokių uždelsto veikimo virusų yra CAP. Šis virusas paprastai ištrina kai kurias parinktis iš meniu skyriaus, jos tampa neprieinamos vartotojui. Tarptautinės kompiuterių saugumo asociacijos duomenimis apie 80% visų infekcijos atvejų užkrečiama makrovirusais.
Neretai minimi polimorfiniai virusai, kurie plisdami kaskart save pakeičia.
8. Kaip apsisaugoti nuo vvirusų
Programos, skirtos kovoti su virusais, vadinamos antivirusinėmis programomis.
Daugelis antivirusinių programų geba atpažinti virusus, juos pašalinti, turi priemonių dar nežinomoms rūšims aptikti.
Antivirusinės programos skirstomos pagal jų veikimo pobūdį į dvi pagrindines grupes:
Budinčios (rezidentinės) programos įsimena duomenis apie programų ir diskų būklę ir nuolat ją kontroliuoja. Apie įtartinus veiksmus tuoj pat praneša vartotojui.
Veikiančios pagal vartotojo pageidavimą programos.Šios programos nėra labai patogios, nes pačiam reikia nuolat prisiminti ir tikrinti diskelius bei kompiuterio atmintinę.
Antivirusinės programos ne tik aptinka virusą, bet dažniausiai ir išgydo nuo jjo,pašalina viruso padarytas pasekmes. Ne visuomet ir ne visas bylas pavyksta išgydyti – kartais virusas jas labai smarkiai pakeičia.
Nemažai tarptautinių firmų kuria antivirusines programas. Nuolatos atsiranda naujų bei modifikuojamos senosios. Vienos žinomiausių ir efektyvesnių antivirusinių programų: McAfee, VirusScan, Norton AntiVirus, CCommand AntiVirus, Panda AntiVirus.
Antivirusinės programos padeda sunaikinti daugelį virusų, ypač pažįstamų iš anksčiau. Virusai vis tobulėja, kasdien sukuriama vis naujesnių, modernesnių, tad reikia ir patiems stengtis išvengti virusuotų programų. Tam reikia laikytis profilaktikos priemonių:
Kiekvieną iš kitur atsineštą diskelį reikia tikrinti antivirusine programa.
Savo diskelį apsaugoti blokuojant įrašą į jį.
Nesinaudoti vogtomis programų, kurios neturi kopijavimo apsaugos, kopijomis.
Bylas kompiuteryje laikyti suglaudintas, nes į tokias bylas virusas neprasiskverbia.
Pagrindinę programinę įrangą reikia sudėti į atskirą loginį diską ir apsaugoti jį nuo įrašymo.
Nevykdyti neaiškių ar elektroniniu paštu gautų programų. Pradedant vykdyti naują programą, reikia būtinai patikrinti ją antivirusine programa.
Periodiškai atnaujinti turimas antivirusines programas, įsigyti visiškai naujų.
Turėti svarbiausių programų ir duomenų kopijas. Taip informacija nepradings, jei virusas sugadins kompiuteryje esančias bylas.
9. Virusas ,,Hoax“
Netikri virusai. Jau kelinti mmetai po kibernetinį pasaulį klajoja pranešimai apie pavojingus virusus, plintančius elektroniniu paštu. Tokius įspėjimus dažniausiai platina „Interneto“ vartotojai. Dažnai jie įsivaizduoja darą didelę paslaugą savo laiškų adresatams ir apsaugą juos nuo kone mirtino pavojaus. Šie įspėjimai ragina tučtuojau ištrinti laiškus, turinčius vieną ar kitą frazę „Subject“ laukelyje. Priešingu atveju virusas užkrėstų visus duomenis nelaimėlio diske, juos ištrintų ar netgi sugadintų kompiuterio procesorių.
Kas jie tokie? Šie įspėjimai neturi rimto pagrindo. Tai yra sociologinis reiškinys, elektroninio amžiaus fenomenas, pavadintas „Virus Hoax“ vvardu (lot. „hocus“ – apgavystė, mistifikacija, pokštas). Pavojingųjų laiškų ir virusų, dėl kurių keliama painka, dažniausiai nėra ir nebuvo. Virusu galima pavadinti patį įspėjimą, bet tai yra ne kompiuterinis, o socialinis virusas, užkrečiantis ne pačius kompiuterius, o jų vartotojus ir plintantis ne savaime, o tik naivių internautų dėka. Šis „virusas“ unikalus dar ir tuo, jog gali plisti ir faksu. Jo keliama žala – bereikalingai sugaištas elektroninio pašto skaitytojų bei rašytojų laikas ir beprasmiais įspėjimais užterštos pašto dėžutės. Ypač pirmaisiais „Hoax“ gyvavimo mėnesiais „supervirusų“ egzistavimu buvo patikėję tokių solidžių firmų ir organizacijų kaip NBC, NASA, JAV gynybos ministerijos ir netgi „Microsoft“ darbuotojai.
„Virus Hoax“ pranešimuose dažnai teigiama, jog elektroninio pašto virusai gali ištrinti kompiuterio kietąjį diską, užkrėsti programas ar sugadinti įrangą vien tik pabandžius perskaityti laišką. Taip būti negali. Elektroninis laiškas nėra programa ir neturi jokių galimybių daryti kažką savarankiškai. Elektroninis paštas čia naudojamas tik kaip programos ar dokumento transporto priemonė ir šia prasme nesiskiria nuo diskečių. Paties laiško skaitymas negali būti pavojingas. Pavojingi ar apkrėsti virusais gali būti tik pridedami failai (attachments).
Kaip juos atpažinti? Netikrą aliarmą skelbiantys ir paniką keliantys laiškai dažnai būna pavadinti („Subject“ eilutėje) „Virus Warning“. Adresatas primygtinai prašomas parsiųsti laišką visiems draugams ir pažįstamiems. Tariamas virusas aapibūdinamas kaip baisiai pavojingas, galintis ištrinti visą informaciją ar net sugadinti kompiuterio elektroniką. Įspūdžio sustiprinimui kartais trumpai aprašomas viruso veikimo principas, vartojami sudėtingi techninai terminai. Jei tikri virusai gali pakenkti tik tam tikrą operacinę sistemą ar programą turintiems kompiuteriams, tai „Virus Hoax“ laiškuose aprašomi, užpuola ir sunaikina viską. Labai dažnai informacijos šaltiniu vadinama žinoma firma ar organizacija (pvz. „Microsoft“, „McAfee“). Nė viena iš jų neplatino ir neplatins tokių pranešimų, neinformuos apie tikrą pavojų tokiais būdais.
Kaip jie atsiranda? Dauguma tokių įspėjimų neturi visiškai jokio pagrindo. Labiausiai tikėtina, jog pirmuosius tokius pokštus pradėjo platinti koks nors šmaikštus studenčiokas, o jo pavyzdžiu vėliau pasekė ir kiti. Seniausias ir labiausiai žinomas iš tokių yra pranešimas apie „Good Times“ virusą, atsiradės 1994 m. pabaigoje ir sėkmingai besidauginantis iki šiol.
Kai kurie „Virus Hoax“ pranešimai kažkada turėjo ir realią priežastį. Prieš porą metų pasirodė ir greit išnyko pavojinga programa („Trojos arklys“), ištrinanti kai kuriuos kompiuterio sisteminius failus. Ji pasirodė ir vėl prapuolė, o įspėjimai apie ją klajoja po „Internetą“ iki šiol. Ir juose kalbama jau nebe apie programos, o apie paties laiško pavojingumą.
Yra tokių pagąsdinimų, kurie yra nukreipti prieš vadinamus grandininius arba piramidės laiškus , kurie tikrai egzistuoja, bet yra visiškai nepavojingi. Prie tokių ggalima priskirti raginimą tučtuojau ištrinti „Get More Money“ besivadinančius pranešimus. Gandus apie laiškuose esantį virusą galėjo paskleisti ir tų laiškų priešininkai, norintys sustabdyti jų platinimą.
Kaip elgtis, gavus tokį įspėjimą? Nepulti persiuntinėti laiško kitiems elektroninio pašto gavėjams, t.y., neužsikrėsti „Hoax“ virusu pačiam ir neplatinti jo kitiems. Paprasčiausiai ištrinkite tokį laišką. Jeigu vistik abejojate, ar atėjęs įspėjimas tikrai neturi pagrindo, galite paieškoti informacijos apie laiške minimą virusą „Interneto“ paieškos sistemose.
Kitos parazitų rūšys. Prie „Hoax“ priskiriami ir tokie (beveik) savaime besiplatinantys laiškai, kurie nėra susiję su tariamais virusais. Jie vadinami grandininiais. Galima išskirti kelias tokių pranešimų rūšis.
Piramidinės sistemos laiškai („Make Money Fast“) ragina sumokėti tam tikrą pinigų sumą vienam iš laiške minimų žmonių ir išsiųsti pranešimą keliems savo pažįstamiems, įrašius į jį savo duomenis. Kiekvienas jų parsiųs laišką dar keliems, ir t.t. Tokiu būdu per trumpą laiką laiškas pasieks kelis tūkstančius gavėjų. Kiekvienas jų galų gale sumokės po porą dolerių jums, ir turtai garantuojami! Sistema paprasta ir logiška, bet realiame gyvenime visiškai nepasiteisinanti. Panašūs laiškai prieš keliolika metų buvo siuntinėjami po plačiąją tėvynę paprastu paštu, kai kas tikrai siuntė penkis rublius kažkokiam Leningrado gyventojui, bet anas turbūt ir liko vienintelis, iš tokios sistemos pasipelnęs. Beje, piramidinės sistemos laiškai kai kuriose pasaulio
šalyse yra draudžiami įstatymų.
Kitas iš ankstesnių laikų žinomas reiškinys – tai laimės laiškai, turintys 9 kartus apkeliauti pasaulį. Juos ignoravę suserga, bankrutuoja ar numiršta, o per 96 valandas persiuntę devyniems pažįstamiems – praturtėja, pasveiksta ar būna kitai pamaloninti. Naujųjų technologijų laikais tokie pranešimai siunčiami ir elektroniniu paštu.
„Nike“ dovanoja sportinius batelius, „Walt Disney“ suteikia galimybę nemokamai nuvažiuoti į „Disneilendą“, pats Billas Gatesas asmeniškai žada 1 000 dolerių ir nemokamą „Windows 98″ licenciją,- tereikia persiųsti laišką kuo didesniam skaičiui gavėjų, iir laimė tikrai aplankys Jūsų namus. Tokie pranešimai apie nemokamas loterijas ar naujos elektronio pašto sekimo sistemos bandymus su proga pasipelnyti kartais pasiekia ir Lietuvą.
Dar viena „Hoax“ veislė – tai graudūs laiškai, prašantys pagalbos ir solidarumo. Tipiškas scenarijus: Niujorke ( ar kur kitur) gyvena mažas vaikas, beviltiškai sergantis vėžiu (ar kita mirtina liga) ir nori, kad šis laiškas keliautų po pasaulį (ar visi rašytų būtent jam). Kartais netgi pridedama, jog už kiekvieną persisųstą laišką ligoninė (ar specialus fondas) gaus ppo kažkiek dolerių (ar centų) reikiamai operacijai. Yra buvę atvejų, kai tokias laiškų siuntinėjimo akcijas iš tiesų paskelbdavo sergantys, bet absoliuti dauguma tokių laiškų – kažkieno šmaikščios (ar ligotos) fantazijos vaisius.
10. Išvada
Kompiuteriniai virusai kas dieną vis naujėja ir ttobulėja. Nuo jų apsisaugoti galima antivirusinėmis programomis, kurias reikia vis keisti naujesnėmis, nes tobulėjant virusams reikia naujesnių antivirusinių programų. Tačiau yra ir tokių virusų, kurie yra visiškai nepavojingi tik krečiantys pokštus.Jie nepakenkia ir nepažeidžia kompiuterinių programų.
Tad būkime budrūs, prižiūrėkime kompiuterį ir laikykimės virusų apsisaugojimo taisyklių ir neleiskime virusams užvaldyti mūsų kompiuterio.
1. Valentina Dagienė. ,,Informatikos pradmenys“. IX-X kl. III dalis. 1999 m., Vilnius.
2. ,,Informatikos skaitiniai“. Aukštesniųjų klasių mokiniams. Sudarė: Vainas Brazdeikis ir Gražvydas Leonavičius. 1996 m., Kaunas.
