Zmogus ir kompiuteris

Turinys

Įvadas 3

I. Pažintis su kompiuteriu 4

Ø Pagrindiniai kompiuterio įrenginiai 4

Ø Kompiuterio galimybės 4

II. Žmogaus ir mašinos bendravimas 6

Ø Tiesioginio manipuliavimo pranašumai 6

III. Kompiuterio įtaka vartotojui ir aplinkai 7

Ø Žmogus kompiuterio aplinkoje 7

IV. Sauga kompiuterizuotoje darbo vietoje 8

Ø Situacijos įvertinimas 8

V. Elektromagnetinės spinduliuotės prevencija 9

VI. Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika 10

VII. Taisyklinga laikysena dirbant kompiuteriu 12

VIII. Žmogaus santykis su operacine sistema 13

Ø Vartotojų sąsajos 13

IX. Ar žmogiška atmintis geresnė už kompiuterio atmintį, kadangi ji – netobula? 15

Ø Kompiuterio pasiekimai 15

X. Dirbtinio intelekto problematika 16

Išvados 17

Naudota literatūra 18

Įvadas

20 amžiaus antrosios pusės technikos stebuklas – kompiuteris. Jis pateikia glaustą informaciją, daug žinių, aprėpia viso pasaulio erdvę. Be abejo, tai žmogaus proto kūrinys.

Baisiausias šiuolaikinių kompiuterių inžinierių frankenšteinų košmaras – ateitis, kai kompiuterių ppagrindu gyvuojantys organizmai gali tapti pranašesniais už žmones.

Kompiuteris verčia mus gyventi sparčiau. Kompiuteris diktuoja tokį gyvenimo tempą, kad fundamentaliosios tiesos praranda fundamentalumą, primityvus aiškinimas kelia nuobodulį spėjantiems su technologijos pažanga, o konkretūs pavyzdžiai pasensta greičiau nei parašoma knyga. Metų kaita revoliucijų nesukelia, tik dar labiau padidina gyvenimo tempą. Kompiuteriai vis ,,draugiškesni“ mums, bet patys dirba vis sparčiau ir mums tinginiauti neleis.

Svarbu aptarti sukeliamą kenksmingą poveikį žmogui, darbo vietos ergonomiką, saugą, žmogaus ir kompiuterio tarpusavio bendravimą bei problemų sprendimo būdus.

Pažintis su kkompiuteriu

Kompiuteris – tai elektroninis įrenginys, skirtas žmogaus intelektiniam darbui palengvinti, būtent, apdoroti informacijai. Kompiuteris sukonstruotas taip, tarsi kopijuotų žmogaus galimybes: jis geba priimti informaciją iš aplinkos (jutikliai – klaviatūra, pelė) ir perduoti rezultatus (vaizduoklis, spausdintuvas), įsiminti ir apdoroti informaciją (atmintinė, pprocesorius), įrašyti ir saugoti informaciją, kol jos prireiks (išoriniai kaupikliai). Paprastai išskiriamos šios esminės kompiuterio galimybės: tekstų, grafikos bei vaizdų tvarkymas, matematiniai skaičiavimai, duomenų bazės, naudojimasis kompiuterių tinklu (Internetu).

Pagrindiniai kompiuterio įrenginiai

įvesties įrenginiai (kaip žmogaus regos, uoslės, klausos organai);

išvesties įrenginiai (kalbos ir lytėjimo organai);

sisteminis blokas (kaip žmogaus smegenys);

išoriniai informacijos kaupikliai (kaip ir žmogaus naudojamos užrašų knygelės, konspektai, knygos).

Kompiuterio galimybės

Seniausia kompiuterio funkcija buvo padėti žmogui skaičiuoti. Tai būtų pirmoji ir svarbiausia (pagal spartumą) kompiuterio galimybė – matematiniai skaičiavimai. Jie nuolat tobulinami – vis daugiau aritmetinių veiksmų atliekama per tą patį laiką, vis didesnio tikslumo rezultatai gali būti gaunami. Dabar tiesiog nebeįmanoma įsivaizduoti buhalterinių bei finansinių skaičiavimų be kompiuterio.

Kita šiais laikaisi labai reikalinga kompiuterio galimybė – rašyti bei tvarkyti tekstus. Kaip patogu: ggali turėti įvairiausių raštų pavyzdžių (šablonų), juose pakeisti reikiamas vietas – ir per pora minučių gauti jau naują raštą.

Kompiuteriuose galima laikyti daugybę įvairiausių rūšių duomenų. Juos galima visaip apdoroti: grupuoti, išrinkti reikiamus, papildyti naujais, pasenusius išmesti ir pan. Duomenų paprastai būna daug. Todėl reikia mokėti iš daugybės duomenų greitai išrinkti norimus. Tam duomenys grupuojami, jungiami pagal požymius, – tada jie vadinami duomenų bazėmis. Šitaip vadinamos ir pačios programos, palengvinančios darbą su dideliais susietų duomenų kiekiais, – duomenų bazių valdymo programomis. <

Dar viena svarbi galimybė atsiranda sujungus kompiuterius į tinklą. Tada įmanomi informacijos mainai – perdavimas ir priėmimas. Į kompiuterių tinklą įjungtas kompiuteris gali persiųsti informaciją bet kuriam kitam tinkle esančiam kompiuteriui. Kompiuteriai į tinklus jungiami kabeliais (kai tinklas vietinis), naudojantis esamomis telefono ryšio linijomis arba nutiesus modernias optinio ryšio linijas (optinius kabelius ir pan.). Iš pasaulinių kompiuterių tinklų šiuo metu plačiausiai naudojamas Internetas. Internetu gali naudotis kiekvienas, tereikia minimalių darbo įgūdžių.

Aptarėme pačias svarbiausias kompiuterio galimybes. Be abejo, jų yra daugiau ir įvairesnių. Tačiau yra ir tokių uždavinių, kurių kompiuteris išspręsti negali arba labai nedaug tegali padėti žmogui. Tai įvairios kūrybinio mąstymo reikalaujančios užduotys, ypač susijusios su intuicija, vaizduote.

Viską, ką daro kompiuteris, pirmiau turi sugalvoti žmogus, o kompiuteris sudaro galimybę vieno protingo žmogaus darbo vaisiais pasinaudoti daugeliui.

Žmogaus ir mašinos bendravimas

Žmogaus ir kompiuterio sąveikoje didelį vaidmenį vaidina vartotojo sąsaja,- kurią renkantis reikia pastebėti, kad grafinė sąsaja yra daug sudėtingesnė. Todėl žymi resursų dalis turi būti panaudota kuriant tokią sąsają.

Šiomis dienomis dauguma programinės įrangos kūrėjų siūlo savo sąsajų valdymo sistemas, kurios yra nesuderinamos tarpusavyje. Tai reiškia, kad daug pastangų sunaudojama perkeliant aplinka nuo vienos mašinos prie kitos.

Dabar jau pradedama standartizacija ir kaip standartas naudojamas X-window sąsaja. Šis standartas yra palaikomas visų darbo sstočių, bet tai dar nėra personalinio kompiuterio standartas.

Tiesioginio manipuliavimo sąsaja siūlo vartotojui modelį informacinių laukų, kuriuos vartotojas gali tiesiogiai keisti. Tokiame modelyje vartotojui nebūtina aiškinti informacijos apdorojimo komandų. Paprasčiausias tiesioginio manipuliavimo pavyzdys, tai teksto redaktorius. Norint įterpti tekstą, kursorius perkeliamas į norimą vietą ir tekstas įvedamas.Vesdamas tekstą vartotojas gali iškarto matyti rezultatą.

Tiesioginio manipuliavimo pranašumai

1.Vartotojas jaučia, kad gali kontroliuoti kompiuterį ir nesibaimina jo.

2.Paprastai tokiai sąsajai vartotojo apmokymas yra paprastas.

3.Vartotojas betarpiškai grįžta prie savo veiksmų, todėl klaidos gali būti aptiktos ir ištaisytos labai greitai.

Kompiuterines sistemas vis labiau naudoja atsitiktiniai ir neapmokyti vartotojai, todėl tiesioginio manipuliavimo sąsaja vis daugiau naudojama.

Komandų sąsaja reikalauja vartotojo įvesti tekstinę komandą sistemai. Komanda gali būti klausimo pavidalo, kokios nors komandų posistemės įvedimas arba ji gali iškviesti kitų komandų seką.

Kompiuterio įtaka vartotojui ir aplinkai

Žmogus kompiuterio aplinkoje

Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien savo veikloje nuolat naudoja kompiuterius. Akivaizdi asmeninių kompiuterių kiekio visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, didėjimo tendencija.

Jau dabar kompiuteris yra ne tik efektyvi gamybos priemonė, intelektualaus darbo įrankis. Kompiuteris iš gamybinių patalpų ateina į namus, kur įvairiems tikslams jį naudoja dideli ir maži šeimos nariai. Jau netolimoje ateityje dauguma civilizuotų žmonių nemažą savo veiklos dalį bus susiejusi su betarpišku bendravimu su aasmeniniu kompiuteriu.

Esant tam tikram asmeninių kompiuterių skverbimosi į įvairiausias žmogaus veiklos sferas agresyvumui, natūraliai kyla klausimas apie galimą kompiuterio įtaką žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu didelis dėmesys šiam klausimui auga visame pasaulyje. Tai paaiškinama tuo faktu, kad su kompiuteriu vartotojai dirba betarpiškai arti ir ilgą laiko tarpą kasdien. Labai entuziastingai prie kompiuterių valandų valandas leidžia vaikai, kurių organizmas ypač jautrus įvairiems išoriniams poveikiams.

Laikoma, kad visų rūšių apkrovos dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatos sumažinimui būtina:

ergonomiškai suprojektuota kompiuterizuotoji darbo vieta;

kokybiška įranga darbo vietoje;

sveiko darbo su kompiuteriu įgūdžiai.

Sauga kompiuterizuotoje darbo vietoje

Situacijos įvertinimas

Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje turėtų dar sparčiau augti. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.

Pastaruoju metu daug kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute įrengto kompiuterio ilgas valandas leidžia moksleiviai ir studentai.

Žiūrintys į šį procesą skeptiškai kelia klausimą – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Populiarus Vokietijos žurnalas FOCUS rašo, kad eilinis darbuotojas visos savo darbinės karjeros metu darbo vietoje išbūna iki 65 000 valandų. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios

kėdės ne visada gerai vėdinamoje patalpoje. Tada skeptikas ir klausia – ar neateina kartu su kompiuteriu į darbo vietą papildomos rizikos faktorius jo sveikatai.

Vertinant įvairių šaltinių gana skirtingai pateikiamą informaciją, šiuo metu Lietuvoje yra virš 200 000 kompiuterių. Realus kompiuterių vartotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, nes didelė kompiuterių dalis naudojama kolektyviai darbo, mokymo, studijų ar namų aplinkoje. Galima tvirtinti, kad Lietuvoje nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki visų darbo dienų su viršvalandžiais visos savaitės bėgyje –– kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių.

Elektromagnetinės spinduliuotės prevencija

Elektromagnetinė spinduliuotė kompiuterizuotoje darbo vietoje bus mažiausia, jei:

naudojama kokybiška kompiuterinė įranga;

darbo aplinkoje įrengiama kokybiška organizacinė technika, o rečiau naudojama įranga iškeliama už darbo vietos ribų;

tinkamai sutvarkyta darbo vieta;

darbo vietoje dirba spinduliuotės problemą išmanantys darbuotojai.

Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas, būtina laikytis tokių biologinės apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės principų:

apsauga atstumu – jei patalpoje aptinkama padidinta spinduliuotė, darbo vietą būtina perkelti į tokią vietą, kur nustatytas mažiausias spinduliuotės šaltinio poveikis;

apsauga llaiku – jei tenka dirbti padidintos elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje, būtina joje būti trumpiausią laiką;

elektromagnetinės spinduliuotės lygio mažinimas – naudoti ekranavimą, įžeminimą, iškelti iš darbo vietos nebūtiną įrangą, išjungti kitus padidintos spinduliuotės šaltinius arba juos pakeisti.

Parenkant patalpas kompiuterizuotai darbo vietai įrengti, bbūtina laikytis tokių reikalavimų, kurie padeda sumažinti elektromagnetinės spinduliuotės lygį:

Patalpa turi būti parinkta labiausiai nutolusi nuo išorinių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių (galingų transformatorių, skirstymosi spintų, galingų apkrovų elektros kabelio, radijo perdavimo įtaisų ir t.t.). Visais atvejais rekomenduojama ištirti elektromagnetinių laukų lygius patalpoje, projektuojant čia kompiuterizuotas darbo vietas.

Ant langų esančias metalines grotas būtina įžeminti, nes jos gali veikti kaip elektromagnetinę spinduliuotę priimanti antena.

Grupines kompiuterizuotas darbo vietas rengti žemutiniuose aukštuose. Tada pastate jų įtaka elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu bus mažiausia.

Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika

Formaliai kalbant, kompiuterizuotą darbo vietą galima tirti ir vertinti kaip sistemą „žmogus-kompiuteris“. Tokios sistemos veiksmingumas priklausys nuo abiejų komponentų darbo efektyvumo. Žmogaus darbo našumas priklauso nuo jo sveikatos būklės. Būtina siekti, kad darbas kompiuterizuotojoje darbo vietoje turėtų mažiausią poveikį dirbančiojo sveikatai. Čia rreikia įvertinti tris pagrindinius dalykus:

regėjimą – vartotojas turi dirbti neįtempdamas žvilgsnio ir nevargindamas akių;

nugarą – sėdėjimas ir judesiai darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;

psichika – vartotojas darbo vietoje turi jausti visapusišką komfortą, nes kompiuteris gali tapti psichologinės įtampos bei streso šaltiniu.

Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus – klaviatūrą, ekraną, dokumentus. Atlikus matavimus nustatyta, kad žvilgsnis šokinėja nuo 15 iki 50 kkartų per minutę. Itin dažnas akies perfokusavimas įvairiems atstumams bei ryškumo kontrastams laikomas vienu iš labiausiai negatyvių darbo su displėjumi veiksnių. Be to, ekrane dažnai atsispindi kiti daiktai. Visa tai labai vargina akis ir kenkia regėjimui.

Asmeninių kompiuterių ergonominė sauga apibūdinama individualaus informacijos atvaizdavimo priemonių normomis, t.y. displėjų reikalavimais vaizdo parametrams. Atlikti tyrimai parodė, kad žmogaus, dirbančio prie ekranų, saugos svarbiausios sąlygos yra teisingas displėjų regimųjų parametrų ir darbo vietos apšvietimo sąlygų parinkimas. Neteisingai parinktas ekrano ryškumas ir apšvietimas, ženklų kontrastas, ženklų ir fono spalvos, esantys ekrano blyksniai, vaizdo mirgėjimai bei virpėjimai sukelia regėjimo pablogėjimą, galvos skausmus, padidina fiziologinę bei psichologinę apkrovą. Nustatyta, kad paaugliams, dirbantiems prie nekokybiškų ekranų, regėjimas per metus susilpnėdavo net viena dioptrija.

Ergonomikos specialistai nustatė, kad nėra tokios idealios darbo padėties, kurioje būdamas žmogus praleistų visą darbo dieną. Daugumai dirbančiųjų pakankamai komfortabili yra tokia darbo vieta, kurioje galimos bent dvi padėtys. Kėdės, monitoriaus ir klaviatūros padėtis visada turi atitikti atliekamo darbo pobūdį, dirbančiojo antropologinius duomenis bei įpročius. Neturi būti nepatogių padėčių ar ilgalaikių įsitempimų.

Būtina pabrėžti, kad nei tvarkingas monitorius, nei kokybiškai organizuota kompiuterizuota darbo vieta negali visiškai panaikinti rizikos faktoriaus dirbančiojo sveikatai.

Būtina sąlyga, kad kiekvienas darbuotojas būtų supažindintas su higieniniais darbo kompiuterizuotoje darbo vietoje reikalavimais ir jų laikytųsi. BBūtina laikytis darbo ir poilsio režimo – daryti pertraukas, atlikti rekomenduojamus specialius akių ir kitokius fizinius pratimus.

Kompleksiškas visų čia išvardytų reikalavimų įvertinimas leis užtikrinti sistemos „žmogus-kompiuteris“ veiklos veiksmingumą, o atskiri darbuotojai darbo vietoje jaus mažiausią rizikos faktorių savo sveikatai.

Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis:

trys ketvirtadaliai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais;

pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus;

du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas.

Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:

padidintas akių nuovargis;

dažnesnė trumparegystė;

kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai;

dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;

odos pažeidimas veido bei kaklo srityje;

poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui.

Taisyklinga laikysena dirbant kompiuteriu

Vis daugiau ir daugiau laiko teks praleisti prie kompiuterio. Reikia laikytis taisyklių dirbant kompiuteriu. Čia taip pat labiausiai varginamos akys – žiūrima į vaizduoklio ekraną – bei rankos, ypač jei daug naudojatės pele, kadangi tenka ją visaip sukioti ir spaudinėti. Keletą pačių būtiniausių darbo prie kompiuterio taisyklių:

prie kompiuterio reikia įsitaisyti patogiai, neįsitempus, pagal galimybes susirasti tinkamą kėdę – su atlošu, ne per aukštą ir ne per žemą;

kojas reikėtų laisvai nuleisti ant grindų arba remtis į kokią nors atramą;

vaizduoklio ekrano vidurys turi būti akių lygyje, maždaug 550 – 60 cm nuotoliu;

rankos sulenktos per alkūnes 90o kampu ir laisvai padėtos ant klaviatūros, alkūnėmis į stalą nesiremiama;

klavišus reikia spaudyti švelniai, nedaužant jų (tada pirštų neskaudės);

pelė laikoma apgaubta delnu ir tolygiai sukiojama ant specialaus padėklo ar stalo paviršiaus;

būtina daryti pertraukas: kas 30 – 40 minučių atitraukti akis nuo ekrano, pakeisti rankų padėtį, geriausia, jei yra galima, pavaikštinėti.

Žmogaus santykis su operacine sistema

Žmogus tiesiogiai dirba ne su kompiuteriu, o su operacine sistema. Pats žmogus tik įjungia arba išjungia elektros srovę kompiuteriui. Iš tikrųjų, kai žmogus tvarko duomenis arba programas kompiuteryje (pavyzdžiui, parkėlinėja piktogramas ekrane), tai jis dirba su operacine sistema. Kai žmogus nori atlikti kurį nors konkretų darbą, tai jis, naudodamasis operacine sistema, iškviečia reikiamą programą – tarkime, tekstų redaktorių. Tuomet jis dirba su teksto redaktoriumi, o redaktorius nuolat palaiko ryšį su operacine sistema, prašydamas jos (taip pat ir žmogaus) paslaugų. Kita vertus, redaktorius pateikia rezultatus į ekraną ne tiesiogiai, o naudodamasis operacine sistema. Taigi operacinė sistema visur ir visuomet dalyvauja.

Tarkime, reikia kurią nors programą perkelti iš kompiuterio disko į diskelį (norime perduoti draugui). Tuomet geriausia pasitelkti kurią nors darbo su duomenimis programą, sakysime „Windows Commander“.

Veiksmų, atrodo, nedaug: pasirenkamas reikiamas diskas, jame surandama norima programa ir, paspaudus

atitinkamą klavišą, ši programa perkeliama į diskelį. Tačiau iš tikrųjų čia didžiulį darbą atlieka operacinė sistema: ji įjungia išorinės atmintinės skaitymo įrenginių (abiejų diskasukių) variklius, skaitymo galvutes nustato į reikiamas vietas (į ten, iš kur bus skaitoma, ir į ten, į kur bus rašoma), perrašius programą, patikrina, ar viskas gerai įrašyta ir pan. Šių darbų vartotojas nemato – juos atlieka neregima operacinė sistema.

Ø Vartotojų sąsajos

Žmogus naudojasi kompiuteriu per operacinę sistemą, taigi jo darbo patogumas priklauso nuo operacinės sistemos – iš ttikrųjų, nuo tos operacinės sistemos teikiamos sąsajos.

Sąsaja vadinama ryšio priemonė tarp kompiuterio įrenginių ir programų bei žmogaus. Dažniausiai taip apibūdinamos priemonės, palengvinančios vartotojo darbą su operacine sistema. Galite sutikti literatūroje ir kitą terminą – apvalkalas. Jis taip pat nusako priemones, skirtas palengvinti darbui su operacine sistema, t. y. jos tarsi „apvelka“ sistemą. Daugeliu atvejų tai yra tapačios sąvokos, pavyzdžiui, programinė įranga „Windows 3.11“ gali būti laikoma ir sąsaja, ir operacinės sistemos apvalkalu.

Paprastesnių operacinių sistemų sąsaja yra tekstinė: žmogus klaviatūra surenka kkomandas, operacinė sistema jas vykdo, apie vykdymo rezultatus praneša žmogui taip pat tekstu. Tokios operacinės sistemos pavyzdys yra MS-DOS. Patogesnė yra grafinė sąsaja, kai vietoj teksto ekrane matomi įvairūs paveiksliukai su užrašais – piktogramos. Tuomet komandos pavadinimo rinkti nebereikia – kkomanda iškviečiama nustačius žymeklį ties tą komandą vaizduojančia piktograma ir spustelėjus pelės klavišą. Operacinių sistemų su grafine sąsaja pavyzdžiai yra įvairūs Microsoft Windows variantai, OS/2 ir kitos sistemos.

Ar žmogiška atmintis geresnė už kompiuterio atmintį, kadangi ji – netobula?

Atsakymas – „be abejo!“. Kodėl? Būdami žmonėmis, savo rasę laikome pranašiausia Žemėje. Kompiuteris yra nenutrūkstamos žmogaus proto raidos – nuo „lempų krūvos“ tipo aparato iki labai sudėtingo mikroscheminio „galvojančio“ tvarinio – kūdikis. Kalbėdami apie atminties gerumą ar blogumą, nepamirškime proto problematikos, kadangi atmintis yra tapatumą konstruojanti proto dalis.

Pirmiausia – apie tai, kodėl kompiuteris apskritai yra blogesnis už žmogų, kodėl žmonės vis dar laiko kompiuterį įrankiu. Baisiausias šiuolaikinių kompiuterių inžinierių-frankenšteinų košmaras – ateitis, kai kompiuterių pagrindu gyvuojantys organizmai gali tapti pranašesniais už žmones. Visuose ffuturistiniuose filmuose, mokslinės fantastikos leidiniuose, pasakojančiuose apie kompiuterinio proto įkūnijimą žmonėse ar žmonėse-gyvūnuose, apie mašinas ir robotus, tvyro nuojauta, kad į žmogaus viršenybę greitai pasikėsins to paties žmogaus tvarinys. Štai taip – nauja mechanizuota rasė pasinaudos savo intelektualiniu bei fiziniu pranašumu ir sunaikins tingią, mutavusią ir iškrypusią žmonių rasę.

Kompiuterio pasiekimai

Balso atpažinimas

Skaitmeninis kalbėjimas

Žaidimas šachmatais

Atvaizdo atpažinimas

Dirbtinio intelekto problematika

Kompiuterių eros pradžioje buvo manoma, kad iki dirbtinio intelekto sukūrimo liko labai nedaug. Tačiau vėlesnė patirtis parodė, kad ši problema nėra taip lengvai sprendžiama. Šiuo mmetu intelektikos mokslas yra pasiekęs tokį lygį, kad kompiuteriai sugeba imituoti žmogaus protinę veiklą. Dirbtinis intelektas gali būti plačiai panaudojamas įvairiausiose mokslo ir gyvenimo šakose pradedant nuo mikrobangų krosnelių galinčių atpažinti maisto produktus iki galingų superkompiuterių analizuojančių DNR ar kitaip prisidedant civilizacijos vystymesi.

Tačiau vis dar diskutuojama, ar įmanoma sukurti protinga mašina? Ar gali (galės) mašina protu, intelektu pavyti ar pranokti žmogų? Kokios galėtu būti to pasekmės?

Intelektikos mokslo objektas greičiausia turėtų būti žmogaus mąstymo tyrimas bei algoritmų ir principų paieška kompiuteriniam intelektui kurti. Šiuo metu kompiuteriai gali jau atlikti geriau ar prasčiau tam tikras „protingas“ operacijas – atpažinti raštą, vaizdus, versti iš vienos kalbos į kitą, kontroliuoti (valdymo sistemos), patarti (ekspertinės sistemos) ir pan.

Kompiuterio ir žmogaus intelekto lyginimo problema yra svarbi apibrėžiant pačią kognityvistikos esmę. Daugelio autorių nuomone, įvairius pažintinius mokslus siejanti grandis yra bendras žmogaus ir kompiuterio informacijos apdorojimo būdo aiškinimas. Artimai su tuo susijęs vienas iš kertinių kognityvistikos klausimų: ar galima lyginti kompiuterio galias su žmogaus intelektu? Šis klausimas nagrinėjamas per visą neilgą kognityvistikos istoriją (o plačiau žvelgiant, galimybė sukurti mašiną, techninį įtaisą, prilygstantį žmogui, nagrinėjama buvo jau ir viduramžiais; paminėtinas, pvz., Paracelsas, kuris aprašė būdą, kaip sukurti dirbtinį žmogų). Požiūris į kompiuterio intelekto problemą keitėsi nuo entuziastingo ooptimizmo iki kraštutinio skepticizmo.

Išvados

Galima vardinti begalę įvairiausių privalumų, patogumų naudojantis kompiuteriu. Tačiau, ką daro kompiuteris turi sugalvoti žmogus, o kompiuteris sudaro galimybę vieno protingo žmogaus darbo vaisiais pasinaudoti daugeliui.

Kompiuteris atsirado kaip priemonė žmogaus intelekto darbui palengvinti. Pradžioje jis sukėlė viltį greitai suprasti ir įvaldyti patį sudėtingiausią mums žinomą objektą – žmogaus protą. Tai pasireiškė netgi atskiros tyrimų srities, vadinamos „dirbtiniu intelektu“, susiformavimu. Deja, ketinimai buvo pernelyg dideli. Tyrėjai sulaukė daug pagrįstos kritikos. Dabar „dirbtinis intelektas“ išlikęs labiau kaip sąlyginis vienos kompiuterių mokslo sričių pavadinimas.

Mokslininkai apskaičiavo, kad bendraudamas su kompiuteriu per pusmetį žmogus gali prarasti ryšius su jį supančiu gyvuoju pasauliu. Pastebėta, kad jaunesnio amžiaus vaikai, ilgai žaidžiantys su kompiuteriu, atpranta nuo mylimų gyvūnėlių, nebenori būti gryname ore, tampa irzlūs. Viename mokslininko straipsnyje teigiama, jog vaikas, prieš tai rūpinęsis žuvytėmis akvariume, po užsiėmimų prie kompiuterio įnirtingai ima daužyti stiklo indą. Kodėl? Atsakymas vienas – nuovargis, išsekimas, susvetimėjimas. Taip nutinka, kai prie šio stebuklo sėdima per ilgai, nederinant poilsio ir darbo. Taip dažniausiai nutinka vaikams. Vyresnio amžiaus žmogus jau sąmojingesnis : jis apskaičiuoja savo jėgas, įvertina galimybes, išdėsto darbą per keletą valandų arba dienų. Žinia, kompiuteris nepakeičiama priemonė žurnalistams, rašytojams, mokslininkams, ir daugeliui kitų profesijų žmonių.

Nors kompiuteris turi ir žalingų įįpročių – kenkia žmonių sveikatai – jis yra žmogiško tobulėjimo priemonė. Be jo žmogus neišsivers naujajame tūkstantmetyje.

Naudota literatūra

Kučinskas V. 2001. Ergonomika. Vilnius.

Paulauskas Ž. 1995. Intelekto teorijų ir jo tyrimo problemų apžvalga // Psichologija. Mokslo darbai. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla.

Ramonas Z., Čikotienė D. 2004. Ergonomika. Vilnius.

Prieiga per internetą: http://daivainfo.puslapiai.lt/kompiuteris1.htm

Prieiga per internetą: http://ai.macrosoft.lt/apie.htm

Prieiga per internetą: http://www.vpu.lt/ecdl/1modulis/9_1.html

Prieiga per internetą: http://www.vsv.lt/mokymas/Ergonomika/1383.html

Prieiga per internetą: http://www.sociumas.lt/Lit/nr18/memory.asp

Prieiga per internetą: http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=gyvensena&lid=2&rodyti=str&strid=2435&subtema=55