BALTIJOS AUDINIAI GAMYBOS TECHNOLOGINĖ ANALIZĖ
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
FINANSŲ INŽINERIJOS KATEDRA
UAB „BALTIJOS AUDINIAI“ GAMYBOS TECHNOLOGINĖ ANALIZĖ
Darbą atliko:
Darbą tikrino:
Vilnius, 2014
TURINYS
ĮVADAS 3
1.ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA 4
1.1.Įmonės įkūrimas, statusas, veiklos pobūdis, pasiekimai 4
1.2.Gaminių nomenklatūra, naudojamos žaliavos, jų tiekėjai. 5
1.3.Darbuotoju kvalifikacija 7
2.RINKA IR KONKURENTAI 8
2.1.Esamos rinkos apžvalga 8
2.2.Vartotojai 8
2.3.Pagrindinis Konkurentas 9
3.PRODUKTO GAMYBOS TECHNOLOGIJA 11
3.1.Naudojami įrengimai 11
3.2.Gamybos tipas, procesai, fazės
12
3.3.Technologinė gamybos schema 14
3.4.Procesų ir operacijų detalizavimas 17
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 20
LITERATŪRA 21
PRIEDAI 22
ĮVADAS
Lengvoji pramonė – tai tekstilės, drabužių siuvimo, kailių išdirbimo, odos ir odos dirbinių pramonė. Ši pramonės šaka buuvo viena iš svarbiausių tarpukario Lietuvoje ir sovietinės okupacijos metais. Stambiausia Lietuvos lengvosios pramonės šaka yra tekstilės pramonė (60% visos lengvosios pramonės produkcijos vertės). Tekstilės pramonės produkcija – suverpti verpalai, išausti audiniai ir kilimai, numegzti trikotažo gaminiai, kojinės, puskojinės. Lietuvos tekstilės pramonė naudoja atvežtines žaliavas (išskyrus linus) – medvilnę, vilną, sintetinį pluoštą. 62% pagamintos produkcijos eksportuoja. Šalyje daugiausiai išaudžiama medvilninių audinių (52% visų išaustų audinių), tačiau pirmą vietą užima vilnonių audinių gamyba (pagal audinių vertę).
Šiame darbe aprašysiu gamybos organizavimo sampratą, pllanuojamus gaminius, tame tarpe ir audinių iš vilnos gamybos technologiją uždaroje akcinėje bendrovėje ”Baltijos Audiniai”.
Darbo tikslai yra:
Įtvirtinti gamybos technologijų ir organizavimo teorines žinias, bei išspręsti pagrindinius audinių iš vilos gamybos technologijos projektavimo klausimus;
Darbo uždaviniai:
Apžvelgti UAB ”Baltijos Audiniai” įkūrimą, statusą, vystymąsi, veeiklos pobūdį, naudojamus išteklius, darbo jėgos imlumą, technologijos reikšmę.
Apžvelgti įmonės gaminamų gaminių nomenklatūrą, naudojamas medžiagas;
Apžvelgti esamą rinką ir pagrindinius konkurentus,
Aptarti gamybos tipus, fazes, procesus ir operacijas projektuojamoje technologijoje;
Šiame darbe informacija pateikiama remiantis analogiškų įmonių apliekama veikla, internetiniais straipsniais, gamybine literatūra.
ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA
Įmonės įkūrimas, statusas, veiklos pobūdis, pasiekimai
UAB ”Baltijos Audiniai” turi ilgą priešistorę, nors jos įsikūrimas pažymimas 1999-ųjų gruodžio 20-tosios data. Pasistengsiu trumpai aprašyti pagrindinius faktus.
1907 m. Rokiškio rajone, Juodupėje, atidaryta privati vilnų karšykla, ilgainiui išsiplėtusi.1931m. ji bankrutavo ir buvo nupirkta AB ”Nemunas”. 1940 m. ”Nemuno” fabrikas – nacionalizuotas. Po 5 metų pradėta austi paltiniai audiniai. 1952 m. fabrikas stipriai nukentėjo nuo gaisro. Atsigauti padėjo kitos tekstilės įmonės. Įmonė ne tik buvo atstatyta, bet ir išsiplėtė jos materialinė bazė: daugėjo įrengimų, pllėtėsi plotas, buvo statomos pagalbinės patalpos, sandėliai. Pradėjo dirbti apdailos cechas, sudaryti ir įvykdyti verpimo ir audimo cechų rekonstrukcijos techniniai projektai. Pradėjo sparčiai gerėti įmonės padėtis. Audiniai buvo parduodami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. ”Nemuno” fabriko audiniai savo gera kokybe įgijo nemažą paklausą. Kasmet 70% buvo atnaujinamas gaminių asortimentas. Ilgainiui šalyje pradėjus kurtis kitoms audinių įmonėms, keičiantis madai, produkcija tapo mažiau paklausi. 1994 m. kaip ir daugelis įmonių fabrikas buvo kauniečių privatizuotas ir oficialiai įregistruotas AB ”Juodupės Neemuno” vardu. Įmonės veikla nepagerėjo ir sulaukė bankroto. Darbininkams net dabar dar nėra išmokėtas panašiai metinis atlyginimas.
1999 m. AB “Juodupės Nemunas” perpirktas kito savininko taip pat iš Kauno ir įregistruotas UAB ”Baltijos Audiniai” vardu. Dabar tai uždaroji akcinė bendrovė su bendru JAV kapitalu.
Pagrindinė bendrovės veikla – vilnos audinių bei verpalų gamyba ir didmeninė prekyba. Įmonėje atliekamas pilnas gamybos ciklas: nuo paruošimo iki audimo.
Įmonė taip pat gali atlikti ir kitas paslaugas iš užsakovų žaliavos: pluošto dažymą, verpimą, verpalų fasonavimą, audimą, apdailą (dažymą, šiaušimą, vėlimą, specialų cheminį apdorojimą).
Savo klientams įmonė siūlo ne tik galutinį produktą – platų asortimentą grynavilnių pledų, karštinės vilnos audinių – bet taip pat ir tarpinius produktus – verpalus bei žaliavinį audinį. Klientams pageidaujant, atliekamos esamų audinių ar pledų dizaino, sudėties bei struktūros korekcijos, sukuriami audiniai, bei pledai pagal užsakovo sumanymą. Mūsų siūlomas išskirtinis produktas, tai aukščiausios kokybės vietoje gaminamos merino vilnos, kuri yra paplitusi tarptautinėje rinkoje.
UAB ”Baltijos Audiniai” yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas sudarytas iš steigėjų įnašų ir padalintas į akcijas. Bendrovė įsteigta uždaru būdu, neribotam laikui, steigėjų pasirašytos bendrovės steigimo sutarties pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei Vyriausybės nutarimais.
Bendrovė yra juridinis asmuo, kurio įstatinio kapitalo dalį sudaro investuotas užsienio kilmės kapitalas, turintis savo anntspaudą, sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose, komercinį – ūkį, finansinį bei organizacinį savarankiškumą. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimų bendrovei.
Gaminių nomenklatūra, naudojamos žaliavos, jų tiekėjai.
Audinys – medžiaga, suformuota iš verpalų. Audiniai iš vilnos turi senas gamybos tradicijas.
UAB ”Baltijos Audiniai” yra išskiriamos šios vilnonių audinių rūšys:
Grynavilniai
Vienspalviai
Paltiniai
Mišrūs su:
1) viskoze;
2) poliamidu;
3) poliasteriu;
4) akrilanu;
5) polipropilenu.
Įvairiaspalviai:
1) nopiniai;
2) melanžiniai
Plediniai
Baldiniai
Kostiuminiai
Bendrovė gamina įvairių tipų vilnonius audinius: veliūrą, flanelę, tvidą, audinius iš fasoninių verpalų ir kt. Labai platus įmonės gaminių asortimentas.
Gatavi audiniai apibūdinami šiais pagrindiniais parametrais:
Artikulo pavadinimu;
Ilgiu;
Svoriu;
Pločiu;
Rūšimi.
Net 97% savo produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia į JAV. Taip pat į Dominykos Respubliką, Rusiją, Švediją, kitas šalis.
Vyksta derybos su anglais ir italais. Lietuvos rinkai gaminama tik pagal užsakymus, nes vidaus rinkoje produktas paklausus tik 4-5 mėnesius per metus. Įmonė neturi net savo firminių parduotuvių, nes yra netikslinga išlaikyti prekybinius plotus. UAB “Baltijos Audiniai” produkcija Lietuvoje prekiauja mažmenininkai, o pati įmonė užsiima didmenine prekyba, nukreipta į užsienio šalių rinkas.
Nors įmonė, palyginus, gyvuoja dar labai trumpai, tačiau ji jau suspėjo įgyti pasitikėjimą užsienio šalių rinkose, ne UAB “Baltijos Audiniai” produkcija yra aukštos kokybės ir nebrangi.
Maksimalūs gamybiniai pajėgumai yra 30 tūkstančių ilginių metrų per mėnesį. Diidelis dėmesys skiriamas šiuolaikinių ir perspektyvių audinių kūrimui.
Bendrovė dirba su patikimais žaliavų tiekėjais, audinių gamybai naudojama Australijos, Naujosios Zelandijos, Europos, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos vilna bei poliamido, viskozės, poliesterio, poliakrilo pluoštai. Dažai ir kiti chemikalai perkami iš pasaulinių šios pramonės lyderių ir importuojami iš Šveicarijos , Vokietijos, Švedijos.
Vilnos ir gatavų audinių apdorojime, apdailoje naudojami:
1) chemikalai ir dažai, kurie importuojami iš Šveicarijos, Švedijos;
2) verpimo emulsijos ir antistatikai iš Vokietijos, Anglijos;
3) vėlimo skystis, minkštikliai, purvą, vandenį atstumiantys chemikalai iš Vokietijos, Šveicarijos.
Darbuotoju kvalifikacija
Darbuotojai darbui šioje įmonėje priimami sudarant su jais darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje ir darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų:
darbuotojo darbo vietos ( įmonės padalinio ir pan.);
darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;
darbo apmokėjimo sąlygų.
Šiuo metu įmonėje dirba apie 150 darbuotojų. Dauguma eilinių darbuotojų nėra aukštos kvalifikacijos, jie apmokomi darbo vietoje.
Įmonė dirba remdamasi tradicijomis, naudodamasi atnaujinta įranga bei šiuolaikinėmis vadybos žiniomis.
RINKA IR KONKURENTAI
Esamos rinkos apžvalga
Tekstilės ir aprangos sektorius yra ypatingai svarbus Lietuvos ekonomikai. Nors pastaraisiais metais šio sektoriaus dalis šalies ekonomikoje pastoviai mažėjo, jis išlieka, o tikėtina, kad ir išliks svarbiu pramonės sektoriumi. Antra vertus, šis sektorius visame pasaulyje patiria gana gilią transformaciją. Nors jo struktūroje ir vyrauja klasikiniai produktai, skirti plačiai v
artotojų masei, nuosekliai auga ir gaminių, kurių gamybai reikia šiuolaikinių mokslo ir technologinių žinių, stiprėja ne gamybinės veiklos lyginamojo svorio didėjimo tendencija. Tokių įmonių daugėja ir Lietuvoje.
Lietuvos tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo pramonė ilgą laiką buvo pripažįstama viena svarbiausių šalies pramonės šakų, tačiau šiuo metu patiria esminius pokyčius ir palaipsniui praranda savo vaidmenį. Pastaruoju metu šis procesas ypatingai sustiprėjo, todėl svarbu identifikuoti veiksnius, kurie galėtų padėti išsaugoti ir sustiprinti sektoriaus konkurencingumą.
Lietuvos tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siūvimo sektoriaus SWOT aanalizė pateikiama priedų skiltyje.
Konkurencingumo faktorių atžvilgiu Lietuvos tekstilės pramonė remiasi keletu svarbių veiksnių įtakojančių šios pramonės šakos gyvybingumą dabartiniu metu:
tekstilės tradicijos;
gerai kvalifikuoti palyginus su darbo kaštais specialistai;
geografinė padėtis, ES ir Rusijos rinkų artumas (šis faktorius svarbus Lietuvai dėl šiai pramonės šakai keliamų specifinių reikalavimų, t.y. sugebėjimo greitai reaguoti į sezoninius vartotojų poreikius ir besikeičiančias mados tendencijas. Lietuvos gamintojai šiuo atžvilgiu sugeba tinkamai vykdyti kontraktinius įsipareigojimus ir turi pranašumą prieš kitas galbūt ir žymiai mažesniais gamybos kaštais galinčias operuoti valstybes).
Vartotojai
Kadangi UAB „„Baltijos Audiniai“ gamina ne vien vilnos gaminius, tokius kaip pledai, bet ir įvairius karštinės vilnos audinius. Didžiausią dalį asortimente sudaro audiniai skirti vyriškų ir moteriškų viršutinių drabužių siuvimui, tai yra storesni vienspalviai ir margi veliūriniai, bukliuoti, reljefiniai, dvipusiai audiniai, drapai sskirti šiltų paltų ir puspalčių siuvimui, taigi vartotojai yra vyrai, moterys, bei vaikai.
Taip pat gaminami audiniai uniformoms, kurie pagal kliento poreikius cheminiu būdu apdorojami taip, kad taptų atsparūs vandeniui, purvui ir ugniai.
Įmonė įdomi ir baldžiams: viena šalies baldų gamintoja užsakė eksperimentinę aštuonių spalvų vilnonių gobelenų baldams partiją, nes įmonė kuria kolekcijas audinių, skirtų baldų apmušimui bei užtiesalams.
Be visko, dizainerių siūtų drabužių iš „Baltijos Audiniai“ audinių kolekcijos pristatomos visame pasaulyje: Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse. Taigi vartotojai yra tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Be to, „Baltijos Audiniai“ dalyvauja įvairiose parodose, pristato savo naujausias vilnonių audinių kolekcijas, taip įmonė suranda vis naujų klientų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Taipogi įmonė priima specialius užsakymus, taigi sau reikalingą gaminį įsigyti gali net ir pats iišrankiausias.
Bet kadangi 97% savo produkcijos eksportuojame į užsienį, pagrindiniai vartotojai yra JAV, Dominykos Respublika, Rusija, Švedija.
Pagrindinis Konkurentas
UAB „Baltijos Audiniai“ vieni didžiausių konkurentų yra pigi kinietiška produkcija, bei gaminiai iš Italijos, Austrijos ir Lenkijos. Šios produkcijos platintojai teikia rinkai žemesnes kainas už tekstilės produktą, jų yra daug ir pavienių. Lietuvos kapitalo įmonių sudarančių konkurenciją yra keletas:
AB „Linas“
AB „Vernitas“
UAB „Nostra“
UAB „Barker Textiles“
UAB „Barker Home“
UAB „Kurima“
UAB „Interscalit“
UAB „Baltijos tekstile“
Kaip pagrindiniai konkurentai užimantys Lietuvoje didesnes rinkos dalis yra UAB „Interscalit“, AB „Vernitas“ ir UAB „„Nostra“, kurios gamina medvilninius, vilnonius, akrilinius verpalų pluoštus. Taip pat didmeninė ir mažmeninė prekyba, siūlai kilimų, pledų, gobelenų gamyba, verpalų dažymo, verpalų susukimo ir kitos gamybinės paslaugos. Transportavimas, importas ir eksportas taip pat viena iš veiklos sričių. Šie konkurencingų įmonių produktai yra gerai išplėtoti ir nuolat siekia tobulėjimo ir modernizavimo, seka rinkos tendencijas. Taip pat didžioji dalis produkcijos eksportuojama į NVS, vakarų Europos, bei kai kurias Azijos šalis. Konkurentų gamybiniai įrenginiai aukštos kokybės, kurie apmokytų specialistų pagalba pagaminta didelius kiekius kokybiškos produkcijos.
Tačiau kol kas „Baltijos Audiniai“ neketina pasiduoti – ieškoma naujų partnerių, pagal galimybes modernizuoti įranga.
PRODUKTO GAMYBOS TECHNOLOGIJA
Naudojami įrengimai
1. Verpalų gamyba. Drobėje verpiami įvairios pluoštinės sudėties (100% vilna, 65/35, 45/55, 20/80 – vilna/ poliesteris) nuo 24 iki 64 numerio verpalai. Verpalai gaminami žiediniais verptuvais, naudojant klasikinę ir Siro technologijas. Šiomis technologijomis gaminami ir verpalai su elastano siūlais. Per metus pagaminama vidutiniškai 1600 tonų verpalų.
Verpalų gamyboje sumontuoti ir įsisavinti nauji bei modernizuoti esami įrengimai. Naujai poliesterio žiužio pjaustymo technologinei linijai įsisavinta mašina SEYDEL Mod 911 ir firmos Sant ANDREA NOVARA temptuvės.
2. Verpalų ir sluoksnos dažymas ir džiovinimas atnaujintas 1998 metais firmos KRANTZ dažymo aparatais bei aukšto dažnumo srovių džiovykla STALAM. Dažai ir receptūros ruošiamos specialioje dažų.
3. Vilnos šukavimui naudojamos modernizuotos firmos TTEKSTIMA šukavimo mašinos modelio 1603.
Knatelių gamybai įdiegta firmos Sant ANDREA NOVARA. priešverpimo įrengimų komplektas su nauja knatelių gamybos technologija.
2001 metais sumontuoti firmos COGNETEX 4 verptuvai.
4. Verpti verpalai yra ričiuojami mašinomis AUTOCONER-138, kurios yra aprūpintos elektroniniais verpalų defektų šalinimo įrenginiais.
Verpalų sukimui naudojamos firmos ELITEX dvigubo sukimo mašinos modelis: VTS-07/2.
Dažymui skirti verpalai perričiuojami į specialias dažymo pakuotes firmos SSM pervyniojimo mašina modelis: DPI-W.lio IDEA-83, aprūpinti CORE SPUN ir DUO SPUN sistemomis virtuvėje
5. Audinių gamyba. Gaminami grynavilniai ir pusvilnoniai audiniai kostiumams, švarkams, suknelėms, įvairios paskirties uniformoms. Gatavų audinių plotis 150±2cm, 1 metro svoris yra nuo 230 iki 460 gramų. Taip pat gaminami tampūs audiniai su elastano (Lycra) siūlais, bei tampūs grynavilniai audiniai be elastano. Pusvilnonių audinių gamybai yra naudojami lino ir viskozės, vilnos ir natūralaus šilko, medvilnės komponentai bei kompleksiniai tekstūruoti poliesterio siūlai. Per metus išaudžiama apie 4,5 mln. metrų audinių.
Matmenų paruošimui dirba kompiuterizuotos firmos BENNINGER metimo mašinos BEN-ERGOTRONIC-2200(1998) ir BEN-TRONIC-2200(2000), firmos KARL MAYER pavyzdžių metimo mašina, modelis: MKS(1995), bei firmos VAMATEX rapyrinės audimo staklės LEONARDO.
6. Audinių apdaila. Atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus, taurinimo proceso metu audiniams gali būti suteikiamos šios apdailos:
– flanelės ir švaraus paviršiaus,
– natūralaus tampumo,
– skirtingo laipsnio fermentinio apdirbimo,
– “Teflon” ir “Repellan” neteplumo, minkšto grifo ir kt.
Apdaila atliekama naudojant naujausias technologijas iir modernius vakarų firmų įrengimus. Tai firmos ZONCO gniūžtinė plovimo mašina, kurioje plaunami vidutinio svorio audiniai. Sunkūs bei flaneles tipo audiniai yra plaunami firmos MAT gniūžtinėje plovimo-vėlimo mašinoje TURBOMAT. Taip pat yra naujai sumontuotos kompiuterizuota gniūžtinė plovimo mašina ROTORMAT ir firmos ZONCO audinių plovimo ištiestame būvyje linija AQUA. Audinių džiovinimas bei pluoštų fiksacija atliekama džiovinimo- termofiksavimo mašinomis HIRANO KIINZOKU ir TEXTIMA. Apdailoje taip pat naudojami periodinio ir nuolatinio veikimo dekatyrai MULTIDEKAT-2, audinių presavimo mašina CONTIPRESS, firmos SPIROTTO RIMAR audinių susodinimo mašina ZERO, audinių pūko kirpimo mašina LAFER ir kt.
Gamybos tipas, procesai, fazės
Gamybos procese yra šios sudedamos dalys: darbas, darbo priemonės ir darbo objektai. Taigi, kad vyktų gamybos procesas, turi būti visos šios sudedamos dalys. Įmonės turi turėti pakankamai darbo jėgos, įrengti gamybines patalpas, nupirkti reikalingus technologinius įrengimus, įsigyti žaliavų, pagrindinių medžiagų, komplektuojančių dirbinių ir kt. Nors ir turint visas šias reikalingas gamybos proceso sudedamąsias dalis – gamybos procesas neįvyks. Tam būtina organizacinė veikla. Gamybos proceso organizavimas – tai priemonių, racionaliai derinančių dalinius gamybos procesus su darbo priemonių ir darbo objektų naudojimu, sistema. Ji apima visus įmonės veiklos etapus ir visas veiklos sritis. Mažos ir vidutinės įmonės turi savus gamybos proceso organizavimo ypatumus: dėl mažų gamybos apimčių, ribotų gamybinių pajėgumų, kapitalinių į
dėjimų, darbo organizavimo ypatumų ir kitą. Į tai reikia atsižvelgti organizuojant pagrindinius, pagalbinius ir patarnavimo procesus.
Pagrindiniai procesai – tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: formos, matmenys, fizinės bei cheminės savybės ir kt. Pagrindinių procesų galutinis rezultatas yra gatavi gaminiai, patarnavimai. Pagrindiniai gamybos procesai susideda iš trijų fazių: paruošimo, apdirbimo ir surinkimo.
Paruošimo fazėje iš medžiagų gaminami ruošiniai, o iš jų – detalės.
Apdirbimo fazėje, gaminamos detalės, o surinkimo fazė skirta gataviems gaminiams surinkti, išbandyti, jų apdailai ir kt. Šių ffazių technologiniai procesai priklauso nuo gamybos pobūdžio ir paslaugų rūšies. Mažosiose ir vidutinėse įmonėse gali ir nebūti visų šių fazių. Tai priklauso nuo specializacijos lygio. Gamybos procesus reikėtų kooperuoti tarp įmonių tada sumažėtų gamybos išlaidos, padidėtų darbo našumas.
Gamybos proceso organizavimą mažosiose ir vidutinėse įmonėse lemia palyginti maži gamybiniai pajėgumai (gamybiniai plotai), maža gamybos apimtis, specifinės darbo organizavimo sąlygos ir kiti aspektai.
UAB ”Baltijos Audiniai” specializuojasi kaip masinės gamybos įmonė: dideliais kiekiais gamina ribotą giminingų gaminių asortimentą. Gaminių nomenklatūra maksimaliai unifikuota, normalizuota iir standartizuota. Bendras gamybos procesas – tai sudėtingos struktūros visuma, kurią nagrinėjant sisteminiu požiūriu tenka išskirti keletą tarpusavyje sąveikaujančių posistemių arba procesų rūšių.
Pagrindiniai procesai – tai procesai, kurių metu keičiasi įvairios darbo objektų savybės: forma bei matmenys, struktūra, išvaizda, atskirų ddarbo objektų padėties keitimas kito atžvilgiu.
Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas normaliai, be sutrikimų vykti pagrindiniams procesams. Jų produkcija nerealizuojama, o naudojama įmonės vidaus reikalams: įrengimų remontas, energijos priežiūra.
Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir pagalbiniams procesams, juos patarnauti. Tai gali būti transporto, sandėliavimo, kokybės kontrolės, darbo vietų aptarnavimo (valymo) operacijos.
Pagrindiniai procesai vaidina didžiulį vaidmenį, tačiau be pagalbinių ir aptarnavimo procesų tinkamo organizavimo bendras gamybos procesas, susidedantis iš atskirų operacijų negalėtų sklandžiai vykti.
Operacija – elementari gamybos proceso dalis kurią darbininkas ar darbininkų brigada atlieka toje pačioje darbo vietoje , tiems patiems darbo objektams, neperderindama įrenginių.
Galima išskirti:
1. Gamybinės – tikslingas darbo objektų bei cheminių savybių keitimas;
2. Kontrolės – darbo objektų, pusfabrikačių arba gaminių kokybės ir kiekio kontrolė;
3. Transporto – bet koks darbo objekto pperkėlimas iš vienos vietos į kitą.
4. Sandėliavimo, saugojimo – tokia gamybos objektų būklė, kai jų negalima paimti be atitinkamo asmens leidimo arba net be dokumentinio apiforminimo.
UAB ”Baltijos Audiniai” sėkmingai tęsia šias tradicijas, atnaujindama esamas kolekcijas, kurdama vis naujus audinius, kurie yra įvairaus storio, rašto, sudėties paskirties ir t.t. Taigi, mano objektas ir yra vilnonis audinys.
Bendrovėje gaminami audiniai yra skirti:
1) kostiumams;
2) paltams;
3) pledams;
4) baldams.
Vilnoniai audiniai Lietuvos rinkoje yra labiau paklausūs šaltuoju metų laiku, o į užsienį eksportuojami ištisus metus. Audiniai yra aaukštos kokybės ir konkurencingi, sugeba nukonkuruoti kitų šalių gaminius.
Technologinė gamybos schema
1 lentele. Gamybos organizavimo procesai.
2 lentelė. Gamybos organizavimo procesai.
Procesų ir operacijų detalizavimas
Kaip keičiasi žaliava (nuo vilnos iki gatavo audinio) gamybos proceso eigoje, pasistengsiu išnagrinėti ir aprašyti kiekvieną žingsnį. Gauta žaliava yra nukirpta ir plauta vilna. Ji yra mechaniškai užteršta. Vilna yra karbonizuojama sieros rūgštimi. Šio proceso metu visi nešvarumai išdega. Po to ji dažoma, neutralizuojama, džiovinama. Dabar jau turime švarią vilną, kurią presuoja, vėliau kedena, kedenimo mašinoje.
Audiniai būna grynavilniai ir susintetinti (su viskoze, poliamidu, poliesteriu, akrilanu, polipropilenu). Jei reikia gaminti audinį, kurio sudėtyje bus sintetikos, tai dabar į maišymo mašiną dedama atitinkamas kiekis vilnos ir sintetikos. Gautas mišinys yra karšiamas ir gaunamas karšinys.
Karšiant formuojasi knatelis. Po trijų karšimo kartų jis galutinai susiformuoja. Tada jis gabenamas į verpimo cechą, kuriame verpimo mašinos suformuoja verpalus. Verpalai suvyniojami ant šyvų. Gali būti formuojami fasoniniai siūlai. Iš gatavų verpalų audžiami audiniai. Mano manymu, audimas yra viena iš svarbesnių operacijų.
Audinį sudaro dvi ar net kelios viena su kita persipynusios siūlų sistemos:
išilginių siūlų-metmenų;
skersinių siūlų – ataudų.
Verpalų paruošimo audimui nuoseklumas yra labai svarbus aspektas, prieš audžiant, verpalai turi būti paruošiami. Metmenys ir ataudai ruošiami skirtingai. Svarbesnis ir ilgesnis metmenų paruošimas. Ataudų paruošimas, kai kada juos terreikia palaikyti tam tikrose klimatinėse sąlygose.
Metmenų paruošimas:
1) pervijavimas (norint padidinti verpalų ilgį pakuotėje, patikrinti verpalų kokybę);
2) metimas (norint suvynioti nustatytą siūlų skaičių lygiagrečiai vienas su kitu ant metimo veleno);
3) šlichtavimas (norint padidinti verpalų atsparumą mechaniniui poveikiui);
4) vėrimas (prieš įstatant metmenų veleną, verpalai turi būti suverti į metmenų saugiklius – lameles, nyteles ir skietą).
Ataudus audimo staklėse mažiau veikia mechaninės jėgos, todėl jų kokybei keliami mažesni reikalavimai. Ataudų paruošimas:
1) ataudų emulsinimas arba drėkinimas (priklauso nutrūkimų skaičius);
2) ataudų pervijimas (kad suformuoti ataudų pakuotę, tinkančią ataudų staklėms).
Audinių pynimu vadinama ataudų ir metmenų persipynimo tvarka. Kai metmenys ir ataudai praėjo atitinkamą paruošimą, prasideda atskiras procesas – audimas. Gaunamas žaliavinis audinys, kuris dar bus perdirbamas. Išaustą audinį tikrina kontrolė, po patikrinimo jis ardomas. Prieš apdailą jis dar sykį praeina kontrolę. Pilnai paruoštas žaliavinis audinys pasveriamas, išmatuojamas, kad žinoti kiek toliau velti ir panašiai. Žaliaviniai audiniai tokiu pavidalu beveik nenaudojami. Jie taurinami. Tada audinys patenka į vėlimo – plovimo mašiną, kur kartu veliamas ir plaunamas. Po to išdžiovinamas, šiaušiamas. Pereina dekatyrą ir patenka į galutinę kontrolę. Po jos audiniai suvyniojami, pasveriami, sumatuojami, sužymimi ir nugabenami į sandėlį. Audinių kokybė priklauso nuo defektų kiekio. Jie vertinami sąlyginiais vienetais – balais. Tai nurodoma standartuose.
Audinių apdailos tikslas – pagerinti išorinį auddinio vaizdą ir kokybę. Apdaila skirstoma į pagrindinius etapus. Pagrindinė audinių apdailos gamyba susideda iš:
1) paruošimo;
2) dažymo;
3) marginimo;
4) baigiamosios apdailos.
Iš žalių audinių išvalomos priemaišos, jie apkerpami, drėkinami, apretuojami, platinami ir kalandruojami. Lygūs audiniai (balinti, dažyti ar marginti ) apretuojami, drėkinami, platinami ir kalandruojami.
Apretavimas – tai audinių įmirkymas keliomis medžiagomis: krakmolu, klijais, dektrinu, specialiomis cheminėmis medžiagomis. Priklausomai nuo aprieto ir audinio rūšies, apretuojama gali būti dviejų ar trijų velenų pliusuotėse, sujungtose su džiovinimo platinimo mašinomis.
Prieš pateikiant audinius pardavimui, visiems audiniams atliekami testai, kad nustatyti jų tvirtumą, spalvos atsparumą, atsparumą įvairiems veiksniams.
Audinių dažymas. Tikslas – suteikti audiniui spalvą ir ją užfiksuoti. Audiniai dažomi dažymo – plovimo mašina. Pluoštai ir verpalai dažomi gaminant melanžinius ir raštuotus audinius. Prieš dažymą pluoštas iškedenamas ir plakamas, po to dažomas. Nudažytas ir išplautas pluoštas atgaivinamas specialiu druskos glicerino tirpalu.
Audinių marginimas. Tikslas – nudažyti tik kai kurias audinio vietas, kad pasidarytų raštas.
Cheminiai procesai marginimo metu panašūs į dažymo, tačiau reikalingos kitokios sąlygos ir įrenginiai:
Marginimo piešinius, pačių audinių raštus kuria desinatorės.
Baigiamosios apdailos operacijos skirstomos į mechanines ir chemines.
Mechaninės: džiovinimas, kalandravimas, platinimas.
Cheminės – aperitavimas įvairiomis medžiagomis.
Prieš baigiamąją apdailą audiniai grupuojami pagal rūšis.
Kiekvienai grupei parenkamos skirtingos apdailos operacijos.
Klientui pateikiamame asortimente pateikiamos kitoks gaminio apibūdinimas.
Įmonė gamina apie šimto rūšių vilnonius audinius, o kur
dar spalvų ir atspalvių įvairovė. Audinio spalva priklauso nuo užsakovo pageidavimo. Yra dešimt dominuojančių spalvų. Kitų spalvų daromi tik pavyzdžiai. Kadangi UAB “Baltijos Audiniai” atliekamas pilnas gamybos ciklas: nuo pluošto paruošimo iki audinio, tai žaliava yra tik nukirpta, išplauta, bet ne apdirbta vilna.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Rinkdamas medžiagą ir atlikdamas šį darbą turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su vilnonių audinių gamybos technologija ir organizavimu bei su vilnonių audinių gamyba konkrečioje aprašomoje įmonėje – UAB “Baltijos Audiniai”. Bendrovė jau puikiai įsitvirtino ne ttik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.
Bendrovė gamina įvairių tipų vilnonius audinius: veliūrą, flanelę, tvidą, audinius iš fasoninių verpalų ir kt. Labai platus įmonės gaminių asortimentas. Bendrovė dirba su patikimais žaliavų tiekėjais, audinių gamybai naudojama Australijos, Naujosios Zelandijos, Europos, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos vilna bei poliamido, viskozės, poliesterio, poliakrilo pluoštai. Dažai ir kiti chemikalai perkami iš pasaulinių šios pramonės lyderių ir importuojami iš Šveicarijos , Vokietijos, Švedijos. Gaminamo produkcijos ir tiekėjų žaliavos kokybės rezultatas yra, jog vartotojai gauna aukščiausios kokybės produkciją ggaminamą vietoje ir kurios negali pasiūlyti kiti gamintojai vietinėje rinkoje.
Vilnonių audinių gamybos technologinės schemose yra pavaizduoti reikiami gaybos atlikimo procesai. Belieka pridurti, kad gamybos organizavimas ir technologija nuolat tobulinama, siekiama vis aukštesnių kokybės rezultatų, tam naudojama moderni technika, tobulinamos darbuotojų žžinios.
UAB „Baltijos Audiniai“ vadovai puikūs savo darbo specialistai. Tai rodo jų darbo vaisiai – nepriekaištinga kokybė, įmonės gaminių paklausa ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Efektyviu vadovavimu pavyksta organizaciją iš dabartinės būklės perkelti į ateitį, pasinaudojant vadovų gebėjimais sukurti potencialių galimybių ateities paveikslą. Efektyvų vadovavimą besirenkantiems vadovams pavyksta pasiekti tai, ką įmonė turi geriausio, darbuotojų iniciatyvą, entuziazmą bei kūrybiškumą.
Bendrovei siūlyčiau kelti pagrindinių darbininkų kvalifikaciją, kviečiant į seminarus tam tikrus šios srities specialistus. Stengtis pritraukti jaunus, išsilavinusius žmones, kurie savo sugebėjimais, energija ir patirtimi keistų nusistovėjusią tvarką.
LITERATŪRA
Tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo pramonė. Versli Lietuva.
http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-eksportuotojams/konkurencingumo-centras/pramones-saku-konkurencingumo-analize/tekstiles-gaminiu-gamybos-ir-drabuziu-siuvimo-pramone/ (Žiūrėta 20114 05 029)
Tekstilės ir drabužių siūvimo pramonė. Euro. http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2001/Tekstiles_pramone_ataskaita_lt_2001.pdf (Žiūrėta 2014 06 01)
Versli Lietuva. http://www.verslilietuva.lt/files/files/PDF/medziaga_ekspertiniam_vertinimui.pdf (Žiūrėta 2014 05 30)
Sektoriaus informacija. LATIA. http://www.latia.lt/members/textile (Žiūrėta 22014 06 01)
Tekstilė. Vikipedija. http://lt.wikipedia.org/wiki/Tekstil%C4%97_(menas) (Žiūrėta 2014 06 01)
Aprangos ir tekstilės pramonė – vėl ant bangos.Verslo Žinios. http://vz.lt/article/2014/3/21/aprangos-ir-tekstiles-pramone-vel-ant-bangos (Žiūrėta 2014 06 01)
A. Bargelis, S. Baskutis, R. Jonušas, K. Juzėnas, J. Kalpokas. Inovacinės gamybos technologijos. Vilnius. 2008.
PRIEDAI
1 Priedas
2 Priedas
3 Priedas
4 Priedas
