Įvairūs grafinių failų formatai
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1.Rastrinė ir vektorinė grafika………………………..4
2.Įvairūs grafinių failų formatai, jų trūkumai bei privalumai……….5
2.1.Kokį formatą ir kada naudoti?…………………….5
2.2.Kelių grafinio failo formatų palyginimai…………………6
3.Pagrindiniai formatai……………………..6
3.1.GIF…………………………6
3.2.JPEG…………………………8
3.3.TIFF…………………………9
4.Kada naudoti JPEG ir kada GIF?……………………….9
IŠVADOS…………………………11
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………….12Įvadas
Formatas – tai taisyklių rinkinys, failo kodavimo sistemos apibrėžimas. Formatai naudojami tam, kad sukurtą failą galėtų peržiūrėti ir kiti žmonės kitame kompiuteryje. Tai lyg kalbėjimas viena kalba. Jei žinote failo formatą – žinote, kokią programą naudoti jam peržiūrėti, redaguoti ir t.t. Jei nebūtų failų formatų, nebūtų įmanoma kaupti informaciją ir ja keistis. Failų formatų yra llabai daug. Kai kurie jų naudojami tik specifinėms užduotims atlikti ir nėra plačiai paplitę, tačiau yra ir standartinių failų formatų, kuriuos naudoja daugelis programų. TIFF, PICT formatai spausdinti skirtiems vaizdams, GIF ir JPEG formatai Interneto grafikai vaizduoti.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti grafinių vaizdų, naudojamų leidinių maketavimui, pagrindinius formatus.
Uždaviniai:
1. Surasti grafinių vaizdų pagrindinių formatų privalumus ir trūkumus.
2. Smulkiau panagrinėti pagrindinius formatus.1.Rastrinė ir vektorinė grafika
Visi grafinių failų formatai skirstomi dvi dideles grupes: rastrinius (taškinius) ir vektorinius atvaizdus. Vektoriniuose grafiniuose failuose yra matematiškai aprašytos paveikslo vvaizdavimo taisyklės. Visas paveikslas yra sudarytas iš vektorių, pavyzdžiui, paveiksliukas, kuriame pavaizduotas kvadratas, aprašomas keturiais vektoriais. Tokie failai turi vieną didelį privalumą – pakeitus jų dydį nenukenčia kokybė. Tačiau esama ir trūkumo – reikia gana galingo kompiuterio, kad būtų galima aatlikti matematinius skaičiavimus, reikalingus paveikslėliui pavaizduoti. Vektorinėje grafikoje išskiriami paprasti objektai – tiesės, apskritimai, stačiakampiai, vienspalvės ar daugiaspalvės sritys (užpildai) ir t.t. – vadinami primityvais, kurie naudojami sudėtingesnių objektų kūrimui (1pav.).
1 pav.
Taškinė grafika (rastrinė grafika) – tai skaitmeninių iliustracijų saugojimo būdas, kai paveikslai sudaryti iš mažų taškų, ne iš vektorinių objektų, naudojamų vektorinės grafikos formatuose. Jie nusakomi matmenimis, pavyzdžiui, 800 taškų pločio ir 600 taškų ilgio. Kiekvienas taškas vaizduojamas vienu ar keliais bitais. Vieno bito pakanka, kai paveikslas sudarytas vien iš baltų ir juodų taškų (be pustonių arba spalvų). Keturiais bitais galima užkoduoti 16 pilkio tonų arba tiek pat spalvų, 8 bitais – 256 spalvas. Didinant paveikslą didėja ir jį sudarantys taškai, todėl blogėja paveikslo kokybė. Dažnesni taškinės grafikos formatai –– PNG, JPG, BMP, GIF, TIF, ir kt.
Geltonas veidelis su šypsenėle (2pav.) viršuje kairiam kampe yra taškinės grafikos paveikslėlis. Jį padidinus, gausite maždaug tokį atvaizdą, kaip pavaizduota dešinėje
2 pav. (kiekvienas kvadratėlis atitinka vieną taškelį paveikslėlyje). Dar padidinus matome tris taškelius, kurių spalvos yra aprašytos raudonos, žalios bei mėlynos spalvos santykine verte.2.Įvairūs grafinių failų formatai, jų trūkumai bei privalumai
Šiuo metu sukurta daug skirtingų grafinių vaizdų (objektų) formatų. Formatas atpažįstamas iš failo plėtinio. Išvardysime dažniausiai naudojamus: .pcx, .cdr, .cmx, bmp, .wmf, ..scr, .gif, .tiff, .eps, .jpg, .avi, .fli., .flc., .ppt, .prj, .mpeg ir kt.
Kodėl tiek daug formatų? Ir kaip čia susigaudyti? Kodėl nesinaudojame vienu, tinkančiu visoms programoms? Kompiuteriams tobulėjant kiekviena programa naudojo sukurtus formatus tik tos programos aplinkoje. Bet laikui bėgant padėtis keitėsi. Viskas prasidėjo nuo PC Paintbrush. Tai buvo viena pirmųjų programų DOS-e, skirta piešimui. PC Paintbrush formato plėtinys buvo .pcx. Šis formatas išpopuliarėjo ir kitose programose, pavertė jį standartu. Šiuo metu jis beveik užmirštas. Dabar populiariausias yra .bmp (Microsoft Windows Paint ). Formatas .bmp tinka Windows aplinkoje (vad. tapetų kūrimui). Jeigu norite savo vaizdus (objektus) publikuoti World Wide Web, naudokite CompuServe .gif, .jpeg (jpg). Svarbiausias įvairių grafinių objektų (vaizdų) formatų skirtumas yra naudojamas suglaudinimo (sutankinimo) metodas. Nėra universalaus grafinių objektų duomenų suglaudinimo metodo. Ir efektyviausi metodai šiek tiek iškraipo vaizdą. Tai leistina įrašant fotografinius vaizdus, bet netinka vaizdams su ryškiais kontūrais ir smulkiomis detalėmis. Vaizdo neiškraipantys suglaudinimo metodai nėra tokie efektyvūs. Suglaudinimu taupoma kompiuterio atmintis, tačiau modifikuotus įrašus perskaityti reikia daugiau laiko.
2.1.Kelių grafinio failo formatų palyginimai
Plėtinys Naudojimas Privalumai Trūkumai
.bmp
(Bitmap) Naudojamas operacinėse sistemose OS/2, Windows. Kiekvienoje sistemoje yra skirtinga vidinė strūktura, bet tas pats plėtinys. Vis daugiau programų gali skaityti abi šio formato atmainas. Gali būti naudojamas RLE (run lenght encoded) sutankinimo metodas Populiarus, duomenys ggreitai perskaitomi ir greitai įrašomi Užima daug vietos
.jpg (.jpeg)
(JPEG -Joint photograp-hic Experts Group) Pritaikytas labai efektyvus sutankinimo metodas. Įrašant šiuo metodu, vaizdas iškraipomas. Kuriant failą galima nurodyti sutankinimo laipsnį. Kuo jis didesnis, tuo failas užima mažiau vietos, bet pablogėja vaizdo kokybė. Saugomi tik turintys 16,8 mln. spalvų vaizdai. Dažnai naudojamas Internete Populiarus, gerai sutankinami duomenys, greitai perskaitomas Iškraipo vaizdą, lėtai įrašomi
.eps
(Encapsu-lated
PostScript) Naudojamas leidybiniame aukščiausios kokybės reikalaujančiame darbe ir įvairiausiuose spaudiniuose Naudojamas programose PageMaker, QuarkXpress lazeriniuose spausdintuvuose ir tipografinėse mašinose Linotronic Reikalauja 3 kartus daugiau atminties negu .tiff
.tiff (Target Image File format) Vienas geriausių ir populiariausių vaizdo saugojimo formatų Netinka Web puslapiams
2.2.Kokį formatą ir kada naudoti?
1. Geriausia visada naudoti vadinamąjį savą formatą. Pvz., .cdr – Corel Draw; .ppt – PowerPoint.
2. Jeigu norite pervesti savo vaizdą į kitą formatą, patartina naudoti .TIFF formatą (jei leidžia atmintis), jei ne, rinkitės .jpeg formatą.
3. Jei norite pervesti į programą, kuri nepalaiko nei .tiff, nei .jpeg, rinkitės .eps.
4. WWW puslapiams kurti puikiausiai tiks .JPEG arba .GIF. formatai.3.Pagrindiniai formatai
3.1. GIF
GIF yra firmos CompuServe formatas, skirtas spalvotiems paveiksliukams koduoti. Šis formatas nepriklauso nuo operacinės sistemos ir labai tinka grafine informacija keistis Internete.
Šiuose failuose informacija glaudinama (tai vadinama kompresija), t.y. prieš įrašant paveiksliuką į diską jis suarchyvuojamas, o jį peržiūrint informacija „išpakuojama”. GIF paveiksliukuose informaciją glaudinant ji nneprarandama (tai kompresija „be praradimų” ), visa grafinė informacija saugoma faile. Tokių paveiksliukų privalumas yra tai, kad vaizdas neiškraipomas, kontūrai vaizduojami labai aiškiai. Tačiau esama ir vieno esminio trūkumo: GIF paveiksliukuose naudojamos tik 256 spalvos, o jų neužtenka realiems gyvenimo vaizdams (nuotraukoms, realistiškiems tapybos darbams) perteikti.
GIF formato savybės:
1. Galimybė saugoti informaciją interlaced būdu. Kai paveiksliukas siunčiamas Internetu, iš pradžių jis matomas prastos kokybės, tačiau siunčiant daugiau informacijos kokybė gerėja. Kai paveiksliukas saugomas paprastu būdu (non-interlaced), matoma tuo metu atsiųsta aukštos kokybės paveiksliuko dalis. Žiūrovui maloniau matyti ryškėjantį prastos kokybės paveiksliuką negu laukti, kol bus atsiųstas visas paveiksliukas, ir matyti tik jo dalį.
Paprastai informacija paveikslėlio faile saugoma nuosekliai, t.y. pradžioje saugoma informacija apie pirmą taškų eilę (iš kairės į dešinę), paskui apie antrą, apie trečią ir t.t. Tokia tvarka paveiksliukas ir rodomas ekrane. Interlaced paveiksliukuose informacija saugoma nenuosekliai. Saugomos ne 1, 2, 3, 4, 5, 6 eilutės, kaip įprastame faile, bet 1, 4, 2, 5, 3, 6 ar pan. Kai toks paveiksliukas siunčiamas, iš karto matomas visas vaizdas (kas ketvirta eilutė), nors ir blogesnės kokybės. Tai kelia įspūdį, kad viskas vyksta greičiau. Jei jūsų tai nedomina, galima vos pamačius kontūrus (parsisiuntus ¼ paveiksliuko) eiti į kitą puslapį. Siųsdamiesi paprastą
paveiksliuką turėtumėte laukti, kol jis bus parsiųstas visas.
2. Animacinis GIF failas. Tai būdas, kai į vieną failą galima sudėti kelis paveiksliukus (kadrus) ir nurodyti jų keitimosi dažnį. Jei paveiksliukai nedaug skiriasi vienas nuo kito, judesys būna kaip animaciniame filme. Tai Internete dažniausiai naudojama ir lengviausiai sukuriama animacijos rūšis.
Kadangi animacijos faile saugomas kiekvienas kadras (ne skirtumas tarp kadrų), reikia sekti failo dydį. Geriausia pasirinkti nedaug spalvų ar šešėlių turinčius paveiksliukus, nenaudoti fotografinių vaizdų. Žinoma, kartais šito išvengti nepasiseka.
33. Permatomumas (Transparency). GIF formato paveiksliukuose galima vieną spalvą padaryti permatomą. Dažniausiai permatomas būna paveikslėlio fonas. Tai leidžia išvengti tradicinės stačiakampio formos ir sukurti bet kokios formos paveiksliuką.Kartais patogiau sukurti „netikrą” permatomumą, t.y. paveikslėlio foną (ar kokį kitą fragmentą) padaryti tokios pačios spalvos kaip tinklalapio fonas.
3 pav. GIF formatui (3 pav.) specifiniai iškraipymai (kairėje), atsiradę dėl riboto spalvų skaičiaus. Tokie iškraipymai atsiranda bandant išsaugoti nuotraukas ir kitą panašią informaciją. Diagramoms 256 spalvų visiškai pakanka. Plg. su JPEG.3.2.JPEG
JPEG – Jungtinės fotografijos eekspertų grupės standartas (Joint Photographic Experts Group Standard). JPEG („džey-peg“) – tai standartizuotas statinių paveiksliukų kompresijos mechanizmas.
JPEG algoritmas yra skirtas spalvotoms arba juodai baltoms nuotraukoms glaudinti. Šis formatas puikiai tinka fotografijoms, natūralistiniams tapybos darbams koduoti, tačiau nelabai tinka ttekstui, paprastiems nedaug spalvų turintiems paveikslėliams, grafikos darbams. JPEG yra skirtas statiniams paveikslėliams – judantiems vaizdams skirtas kitas, tačiau į jį labai panašus formatas MPEG.
JPEG kompresija yra kompresija „su praradimu” – tai reiškia, kad informacija, kurios nepastebi žmogaus akis, iš paveiksliuko eliminuojama. Kuo didesnis suspaudimo lygis, tuo blogesnė paveiksliuko kokybė. JPEG kompresijos algoritmas paremtas žmogaus akies netobulumu, t.y. atsižvelgiama į tai, kad žmogaus akis labiau reaguoja į ryškumo pakitimus nei į spalvos pasikeitimą.
JPEG formatu labai tinka naudotis Internete – jis įgalina daug kartų sumažinti paveiksliuko užimamą vietą kompiuterio diske, taip pat parsiuntimo laiką, žmogaus akiai nepastebint, kad pasikeičia paveikslėlio kokybė.
Svarbi JPEG formato savybė yra tai, kad galima reguliuoti suspaudimo, taip pat ir kokybės praradimo laipsnį. Tokiu būdu ggalima pasiekti kompromisą tarp kokybės ir failo užimamos vietos (dydžio).
Jei planuojama keletą kartų redaguoti (atidaryti, uždaryti, išsaugoti, koreguoti) paveiksliuką, naudokitės kokiu nors kitu 24-bitų formatu (pvz.: BMP, TIF, TGA, PCX, PSD). Kad atliekant ankščiau minėtus veiksmus nenukentėtų kokybė, tik galutinį rezultatą išsaugokite JPEG formatu.
JPEG formatas turi panašią savybę kaip Interlaced GIF formatas. Tai vadinama progresyviniu JPEG. Skirtumas tik tas, kad kraunantis Interlaced GIF paveiksliukui vaizduojama kas antra taškų eilutė, o progresyvusis JPEG ryškėja 8×8 4 pav. taškų kvadratėliais.
JPG fformatui (4 pav.) specifiniai iškraipymai (kairėje), atsiradę nustatant itin didelį suspaudimo laipsnį. Parinkus optimalesnį suspaudimo laipsnį, šie iškraipymai būtų iš esmės visiškai nepastebimi (plg. su GIF).
JPEG naudojamas:
a) norint sumažinti failo užimamą vietą diske;
b) norint saugoti vaizdus, kurie turi daugiau nei 256 spalvas (24-bitai vienam taškui).3.3. TIFF
TIFF (Tag Image File Format) šiuo metu yra labiausiai paplitęs rastrinės grafikos formatas (visi naujieji grafikos redagavimo įrankiai suteikia galimybę redaguoti ir išsaugoti TIFF failus). Jame saugoma visa paveikslėlio informacija, galima naudoti kompresiją „be praradimų” (tai labiausiai paplitęs LZW kompresijos algoritmas). Dėl didelės failų apimties TIFF formatas nėra WWW standartas. TIFF formatu galima saugoti juodai baltus bei daug spalvų turinčius atvaizdus (1, 4, 8 bitų juodai baltus ir 8, 16 ir 24 bitų spalvotus). Šis formatas naudotinas atvaizdams archyvuoti, jei reikia, kad jie būtų geros kokybės, taip pat skenuoti atvaizdus spausdinimui. Jei neapsisprendėte, kuriuo WWW formatu reikia išsaugoti paveiksliuką, galite jį išsaugoti TIFF formatu, o vėliau konvertuoti į reikiamą formatą.4. Kada naudoti JPEG ir kada GIF?
Internete labiausiai paplitę GIF ir JPEG paveiksliukų formatai. Tokiu būdu užkoduotus paveiksliukus gali rodyti visos Interneto naršyklės. Internet Explorer naršyklė dar gali rodyti BMP formato paveiksliukus, tačiau jie užima daug vietos kompiuterio diske ir ilgai siunčiami, todėl naudoti šį fformatą nepatartina.
Sakydami, kad naršyklės gali rodyti tam tikro formato paveiksliukus, turime omenyje, kad šios programos turi paprogrames tokiems paveiksliukams rodyti. Galima peržiūrėti ir mažiau paplitusius failų formatus, tačiau norint tai padaryti reikia įdiegti papildomus naršyklės įskiepius (plug-ins) – tai daugeliui vartotojų nepriimtina, užima laiko. Todėl Internete patariama naudotis standartiniais failų formatais.
Realiems vaizdams saugoti JPEG formatas yra pranašesnis už GIF – jis gali saugoti pilną spalvinę informaciją. Taigi skenuotos ar skaitmenine kamera darytos nuotraukos ir kitokie vaizdai bus geresnės kokybės ir užims mažiau vietos, jei bus užkoduoti JPEG formatu.
GIF formatas labiau tinka kelių spalvų paveiksliukams, pavyzdžiui, grafikos darbams ar piešiniams. Šiuo atveju GIF paveiksliukas geriau atvaizduoja kontūrus, jis yra mažesnis nei toks pat JPEG paveikslėlis. GIF formatas naudotinas paveiksliukams su dideliais tos pačios spalvos plotais, taip pat juodai baltiems paveiksliukams, turintiems nedaug pustonių (iki 256). GIF ir JPEG failai savo dydžiu gali skirtis net keliasdešimt kartų.
Jei reikia išsaugoti aiškius kontūrus, kampus, irgi turi būti naudojamas GIF formatas. Šito retai prisireikia realiems atvaizdams, bet aktualu tekstams, pabraukimams, užrašams, dažnai naudojamiems Internete.
Jei turite vieno iš aptartų formatų failą, geriau palikti jį tokį, koks yra, t.y. nekonvertuoti į kitą formatą – tai neefektyvu ir reikalauja daug darbo. Geriausia dar skenuojant nuotraukas aar paveiksliukus pasirinkti reikiamą formatą.
JPEG:
1. Nuotraukoms (5 pav.)
2. Realistiškiems paveikslams (tapybos darbams, akvarelėms ir t.t).
3. Juodai baltiems paveikslams, kurie turi daugiau nei 256 pilkos spalvos atspalvius ir spalvotoms nuotraukoms, kurios turi daugiau nei 5 pav. 256 spalvas.
GIF:
1. Dviejų lygių juodai baltiems paveiksliukams arba paveiksliukams, turintiems ne daugiau kaip 256 pilkos spalvos lygius.
2. Spalvotiems piešinukams (6 pav.), turintiems nedaug spalvų (iki 256), ir paveiksliukams, turintiems didelius vienos spalvos plotus (pvz.: logotipams, animacijos kadrams).
6 pav. 3. Grafikos darbams (lineart).
4. Užrašams, tekstui, kai reikia išsaugoti ryškius kontūrus.
Išvados
Pastebėjome, kad labiausiai paplitę formatai yra GIF ir JPEG, mažiau – TIFF. Tokiu būdu užkoduotus paveiksliukus gali rodyti visos Interneto naršyklės. Sakydami, kad naršyklės gali rodyti tam tikro formato paveiksliukus, turime omenyje, kad šios programos turi paprogrames tokiems paveiksliukams rodyti. Galima peržiūrėti ir mažiau paplitusius failų formatus, tačiau norint tai padaryti reikia įdiegti papildomus naršyklės įskiepius (plug-ins) – tai daugeliui vartotojų nepriimtina, užima laiko. Todėl dažniausiai naudojami standartiniai failų formatais. JPEG formatą geriau rinktis nuotraukom, kai mūsų paveikslėlis yra ralistiškas, o GIF atvirkščiai – juodai baltiems, nedaug spalvų turintiems paveikslėliams. FIFF formatas yra skirtas, norint turėti labai geros kokybės, ir spalvotą, ir nespalvotą vaizdą.
Literatūros sąrašas
1. http://andrius.mikrovisata.net/pamokos/html/Grafika/grafiniai_elementai.html
2. http://www.kf.vu.lt/~public/ib4/jolanta/zinios/rastine..htm
3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Ta%C5%A1kin%C4%97_grafika
4. http://lt.wikipedia.org/wiki/JPG
5. http://lt.wikipedia.org/wiki/GIF
6. http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/6/teorija14.html
