medziagu inzinerijos spera

1.Metalu apdirbimas spaudimu. Metalu apdirbimo spaudimu fizikiniai ir mechaniniai pagrindai. Apdirbant metalus spaudimu, gaunamas aukstas nasumas, ekonomiskai sunaudojamas metalas ir pagereja jo mech. savybes. Plastiskumas – tai savybe keisti savo isorine forma, veikiant apkrovai ir islaikyti ta forma nepasikeitusia po to kai apkrova nustoja veikusi. Trapiu met. apdirbti spaudimo budu negalima. Naudojami saltasis ir karstasis apdirbimo spaudimu budai. Vykstant saltajai deformacijai, mech., fizines ir chemines met. savybes nuolat keiciasi: kietumas, stiprumas, trapumas dideja, o plastiskumas, tasumas, atsparumas korozijai ir laidumas eelektr. mazeja. Toks savybiu kitimas vad. sukietejimu. Jei sukietinimas nepageidautinas, jis gali buti pasalinamas gamini kaitinant. Ikaitinus vyksta rekristalizacija – t.y. vietoj deformuotu grudeliu susidaro nauji, gryzta pradines savybes. Rekristalizacijos temp. atskiriems met. yra skirtingos Trekr=0.4Tlyd. Ruosiniu ikaitinimo pries karsta apdirbima spaudimu tikslas yra padidinti metalo plastiskuma, sumazinti pasipriesinima plastinei deformacijai ir pasalinti sukietinima. Sukietinimas isnyksta rekristalizacijos metu. Parenkant ikaitinimo temp., reikia saugotis perkaitinimo, nes tada met. pasidaro nestiprus ir trapus. Per mazai ikaitinus islieka sukietinimo efektas. Pagal temp. pasiskirstymu ppobudi, krosnys, kuriose vykdomas ikaitinimas, skirstomos i kamerines ir metodines. Pagrindinis reikalavimas ikaitinimui – kuo tolygiau ikaitinti ruosini visame turyje per kuo trumpesni laika. Kamerineje krosnyje temp. mazdaug vienoda. Tokiose krosnyse ikaitinami nedideli ruosiniai, nes darbines erdves turis nedidelis. Metodineje kkrosnyje, turincioje ilga pada. temp., atskirose dalyse nevienoda. Ruosiniai juda padu, ju temp., visa laika kyla, kol pasiekia reikiama lygi ir tada jie isimami. Dideliams luitams ikaitinti naudojamos sulinines krosnys. Ruosiniai ikaitinami pagalbinai naudojant liepsnines ir elektrines krosnis. Liepsninese krosnyse ruosiniai ikaitinami kieto, skysto, dujinio kuro degimo produktais. Butina, kad ruosinius kaitintu ne liepsnos liezuviai, o visisko degimo produktai, kuriuose yra mazai deguonies, oksiduojancio metalo pavirsiu. Elektrines krosnys kaitinamos dideles varzos kaitinimo elem., kurie ikaista pro juos tekant elektr. srovei. Liepsninese ir elektrinese krosnyse siluma konvekcijos keliu pereina visam ruosinio turiui. Kaitinant elektra, visa ruosinio mase kaista kartu. Ji kaitinama arba induktyvinemis srovemis, arba del paties ruosinio varzos juo tekant srovei. Kaitinant elektra, reikiama temp. pasiekiama nuo 10 iki 20 kkartu greiciau negu kaitinant nuo pavirsiaus. Pagr. met. apdirbimo spaudimu metodai: valcavimas, traukimas, laisvasis kalimas, presavimas, stampavimas.

2.Valcavimas. Valcavimas – tai metalo ruosinio apspaudimo ir istempimo procesai, ruosini praleidziant tarp besisukanciu valcu. Valcuojant perdirbama apie 80% viso islydomo plieno bei spal. met. ir ju lydiniu. Valcuojant tarpas tarp valcu yra mazesnis uz ruosinio stori. Susidarius spaudimo jegoms, staklyno valcas deformuoja metala. Tuo budu nuosekliai deformuojamas visas apdirbamojo metalo plotas, kol luitas arba ruosinys pereina tarp valcu. Absoliutinis apspaudimas lygus ruosinio storiu sskirtumui pries ir po valcavimo: Δh=H-h. santykiniam apspaudimui apsk. Taikoma si formule: ε=((H-h)*100%)/H. Istempimas charakterizuojamas santykiu, gauto ruosinio ilgio su pradiniu ilgiu, kuris vad. istempimo koef.: μ=l/l0. Pradiniai ruosiniai plieno valcavimui yra liejiniai iki 25t svorio. Valcuotos produkcijos skersinio pjuvio forma vad. jos profiliu. Visu galimu dydziu, ivairiu profiliu sarasas vad. gamybos asortimentu. Valcuoti gaminiai skirstomi i: rusinius, lakstinius, spec. paskirties, vamzdinius, periodinius. Rusiniai profiliai skirstomi i: paprastos geom.. formos (kvadratinius, apvalius, juostinius, trikampius, ovalinius, pusiau apskritiminius, rombinius) ir fasoninius (nelygiasonis kampuotis, lygiasonis kampuotis, lovinis, dvitejinis, tejinis, beginis, zetinis, koloninis). Spec. paskirties profiliai: statybiniai, zemes ukio masinu gamybai, griovelinis plienas lingems. Lakstiniai gaminiai: plonieji (<4mm), storieji (4-60mm). Vamzdiniai gaminiai: besiuliai vamzdziai (isor. sk. 4-450mm, sieneles storis 0.5-40mm), suvirinti vamzdziai (isor. sk. 1400mm, sieneles storis iki 14mm). Spec. gaminiai – tai uzbaigtos formos produkcija (istisai valcuoti ratai, asys, velenai, rutuliai). Periodiniai valcuoti gaminiai – tai gaminiai, kuriu skerspjuvis ilgyje periodiskai kinta. Siu valcuotu gaminiu rusis naudojama kaip fasonines paruosos stampavimui ir mech. apdirbimui. Prie periodiniu valcuotu gaminiu taip pat priklauso ir armatura. Visi valcuoti gaminiai tai gatavi dirbiniai arba ruosiniai paskui apdirbami kalimo, stampavimo, presavimo, traukimo arba pjovimo budu.

3.Valcavimo budai. Velenai, staklynai, papildomi irenginiai. Valcuojant ikaitinti arba salti ruosiniaipraleidziami tarp besisukanciu vvalcu staklyno velenu. Yra 3 pagr. valcavimo budai: isilginis, skersinis ir skersinis sraigtinis. Valcuojant isilginiu budu, velenai sukasi i skirtingas puses deformuodami ruosini. Jo storis mazeja, o ilgis ir plotis dideja. Valcuojant skersiniu budu, didieji velenai sukasi viena kryptimi ir ju asys yra lygiagrecios, o ruosinys deformuojamas jam sukantis apie savo asy. Valcuojant skersiniu sraigtiniu budu (istrizai), skersai pastatyti velenai sukasi viena kryptimi, bet ju asys eina tam tikru kampu, todel ruosinys apdirbant ne tiktai sukasi bet ir slenka isilgai savo asies. Siuo budu gaminami besiuliai vamzdziai asys ir panasios detales. Valcavimo irankiai yra velenai, kurie gaminami is plieno ar ketaus. Jie gali buti glotnus ir kalibruoti. Glotniais valcuojami lakstai, juostos, o kalibruotais, kurie turi apskritus griovelius, valcuojami rusiniai profiliai. Velene esancios ispjovos profiles vad. lataku. Virsutinio ir apatinio gretimi latakai sudaro kalibra. Velenai kalibruojami taip, kad kuo daugiau apspaustu ruosini, t.y., kad ruosini reiketu praleisti maziausiai kartu. Begiams naudojami 9 kalibrai, sijoms 9-13, vielai 15-19. Priklausomai nuo valcavimo stadijos, kalibrai buna: apspaudimo (sumazina ruosinio skerspjuvi), paruosiamieji (priartina ruosinio skerspjuvi prie uzduoto profilio), baigiamieji (duodantys norima profili). Sumontuotu stove grupe velenu sudaro stakliu sekcija. Keliais stakliu sekciju, turinciu spec. pagalbinius irenginius, ir sugrupuotu tarp saves, sudaro valcavimo staklyna: valcavimo velenai ttvirtinasi galuose, kurie randasi staklyno stovuose. Velenai sukamaji judesi gauna nuo variklio per reduktoriu, turinti smagrati per krumpliaraciu sekcija ir spindelius. Jei staklynas susideda is keliato sekciju, tai judesys nuo krumpliaraciu sekcijos per darbo velenus ir spindelius bus perduodamas iki tu sekciju darbo velenais. Prie valcavimo staklyno taip pat priklauso pagalbines masinos ir mechanizmai, kurie atlieka ivairias pagalbines operacijas. Valcavimo staklynu skirstymas. Atsizvelgiant i velenu skaiciu stakliu sekcijoje, sekciju skaiciu ir ju isdestymo schema, o taip pat pagal isleidziamos produkcijos rusi. Pagal velenu skaiciu stakliu sekcijoje staklynai skirstomi i: dvivelenius, trivelenius, daugiavelenius ir universaliuosius. Dviveleniai staklynai turi du velenus kiekvienoje sekcijoje. Jie buna reversiniai (ruosiniai valcuojami i abi puses), nereversiniai (kai valcuojami i viena puse). Reversiniai naudojami storu lakstu ir stambiu profiliu valcavimui, o nereversiniai – ivairiu profiliu ruosiniu valcavimui. Nereversiniai taip pat naudojami karstam valcavimui. Triveleniuose staklynuose i viena puse ruosiniai valcuojami tarp apatinio veleno, o i kita tarp vidurinio ir virsutinio. Daugiaveleniuose staklynuose – mazo skersmens velenai yra darbiniai, o didelio skersmens – atraminiai, apsaugantys darbinius velenus nuo islinkimo. Universaliuose staklynuose yra horizontalieji ir vertikalieji velenai. Juose ruosinys apspaudziamas is visu pusiu. Valcavimo staklynuose sekcijas galima isdestyti i viena linija arba nuosekliai. Viena po kitos (elektr. variklis, krumpl.

sekcijos, darbines arba valcavimo sekcijos). Nuosekliai viena nuo kitos isdestytos sekcijos turi savarankiskas pavaras ir ju velenai sukasi nustatytu greiciu. Paprastai sukimosi greitis sekancioje sekcijoje yra didesnis negu ankstesneje. Staklynai, su viena po kitos isdestytomis sekcijomis vad. tolyginiais, nes ruosinys eina nuosekliai is vienos sekcijos i kita, be posukiu ir grazinimu. Staklynai, kuriuose derinamos nuosekliai ir linijomis isdestytos sekcijos vad. pusiau tolyginiai. Staklynuose paprastai buna tiek sekciju, kiek reikia daryti praejimu. Pusiau tolyginiuose sekcijose, tolygiai isdestytos sekcijos tarnauja paruosiamajam valcavimui. OO isdestytos i linija – baigiamajam. Pagal isleidziamos produkcijos rusi staklynai skirstomi i: apspaudimo, begiu siju, rusinius, vielai, lakstams, vamzdziams ir spec. paskirties. Apspaudimo staklynai – tai didelio galingumo staklynai skirti stambiems luitams paruosimui apspausti, kurie vad. Bliumingais ir sliabingais. Bliuminguose nuo 5-15t svorio, plieniniai luitai isvalcuojami i kvadratinius ruosinius bliumsus, kuriu matmenys buna nuo 150x150mm. Sliabinguose, nuo 7 iki 25t svorio luitai. Isvalcuojami i lakstinius ruosinius sliabus, kuriu storis buna 125x225mm. Bliumsai toliau naudojami valcuoti ruosiniams profiliams, o sliabai –– lakstiniams. Begiu – siju – valcavimo stakles skirti begiu, dideliu tejiniu, dvitejiniu ir loviniu siju, o taip pat ir kitu profiliu valcavimui ir bliumsui. Rusiniai staklynai – rusiniams profiliams gauti, apvaliams ir kvadratiniam plienui (8-150mm), sijoms (aukscio 50-200mm), kampuociams ((20x20mm) ir kt. Vielos valcavimo staklynai – buna pusiau tolydiniai ir tolydiniai. Valcuojama nuo 5 iki 10mm skersmens viela. Lakstu valcavimo staklynai skirstomi i: plonialakscius, kai valcuojami maziau kaip 4mm storio lakstai, storialaksciai, kai daugiau nei 4mm, storesni kaip 4mm lakstai valcuojami sliabais. Vamzdziu valcavimas skirstomas: besiuliu ir suvirinamu vamzdziu valcavima. Spec. paskirtiesvalcavimo stakles: gaminamos ivairios detales ir ruosiniai. Naudojamas taip pat ir beluitis valcavimas.

4.Traukimas. – tai apdirbamo ruosinio tempimas pro angas, kuriu matmenys mazesni uz ruosinio skersmeni. Traukiant kaip ir valcuojant, apdirbamo ruosinio plotas mazeja, ruosinys ilgeja, o turis nekinta. Gauto ilgio santykis su pradiniu ilgiu vad. istempimo koef.: μ=l/l0. Taip pat tai galima isreiksti ir per skersmeni: μ=F0/F. Apspaudimas nustatomas pagal formule: ψ=(F0-F)/F0. Traukimo budas dazniausiai taikomas ggauti mazo skersmens vielai (5-0.01mm) taip pat kalibruotiems, ivairaus profilio strypams ir ploniems vamzdziams is valcuotu bei presuotu ruosiniu. Traukiant gaunami lygaus pavirsiaus ir tiksliu matmenu gaminiai. Sio budo esme tokia: saltas ruosinys traukiamas pro anga, kuri vad. akute arba filjere, o itaisas, kuriame padaryta keliatas akuciu vad. traukimo lenta arba matrica. Akutes gaminamos is aukstos kokybes legiruoto plieno arba kietlydinio. Jas isdilusias galima pakeisti. Mazesnes nei 0.5mm skersmens viela traukiama pro rubinines arba deimantines filjeres. Trinciai traukiant sumazinti jos ttepamos. Traukiant viela pereiti nuo didelio skersmens akutes prie mazo skersmens neleistina, nes nuo stipraus apspaudimo sumazeja metalo plastiskumas ir viela, pasidariusi per daug kieta ir trapi gali nutrukti. Norint gauti plona viela, ji traukiama iki 20 ar net daugiau kartu. Sukietinimui pasalinti – viela atkaitinama. Jei traukimu skaicius didelis, tai atkaitinama kelis kartus. Valant nuodegas esdinama rugstyje, o po to plaunama sarmo skiedinyje. Pratrauktas ir atkaitintas gaminys lyginamas ir tepamas, o jei reikia alavuojamas arba cinkuojamas. Vamzdziai traukiami trimis budais: be itvaro (kai reikia sumazinti isorini vamzdzio skersmeni), su ilgu itvaru (slenkanciu kartu su vamzdziu, kai reikia sumazinti sieneles stori), su nejudamu kamsciu (kai reikia sumazinti isorini ir vidini vamzdzio skersmeni ir sieneles stori). Siuo budu geriausiai apdirbamas vidinis vamzdzio pavirsius. Traukimo staklynai skirstomi i: bugninius ir tiesiaeigio judesio. Bugninio tipo staklynai, traukimo viela arba mazo skersmens vamzdziai yra suvyniojami i ritinius. Sie staklynai skirstomi i vienkartinius, kur ruosinys pereina per viena filjere, ir daukartinius, kur pereina per kelias mazejancio skerspjuvio filjeres. Vienkartinese staklese daugiausiai traukiama stora (4-15mm, skersmens) viela. Plonesne viela traukiama daukartiniuose staklynuose. Tiesiaeigio judesio staklynuose traukiami strypai, vamzdziai ir ivairus fasoniniai profiliai. Pagal stakliu konstrukcija, juo vienu metu galima apdirbti viena arba kelis gaminius. Tiesiaeigio traukimo sstaklynai turi traukimo jega iki 200t ar net daugiau ir tai leidzia pratraukti strypus iki 150mm skersmens.

5.Presavimas – tai metalu apdirbimas spaudimo budu, kai metalas isspaudziamas is uzdaros ertmes pro anga ir gaunamas strypas, kurio pjuvis yra angos, pro kuria spaudziamas, formos. Presuojami plienai, spalvotieji met. ir ju lydiniai. Visi met. ir lydiniai, isskyrus Pb, presuojami karsti. Yra du presavimo budai: tiesioginis ir atvirkstinis. Tiesioginis presavimo budas: presuojant tiesioginiu budu ruosinys idedamas i konteineri, kurio viename gale istatyta matrica. Puansonas spaudzia presavimo plokste ir ruosinio metalas, strypo pavidalu isspaudziamas pro matricos anga. Atvirkstinis presavimo budas: presuojant siuo budu, ruosinys idedamas i aklina konteineri. Presavimo procese jis nejuda ir presuojamasis metalas isspaudziamas pro i ji spaudziama matrica. Presuojant tiesioginiu budu reikia daugiau jegos. Presuojant atvirkstiniu budu, ruosinys konteineryje nejuda. Taip pat presuojant atvirkstiniu budu, konteineryje lieka maziau liekamojo metalo (apie 5%), negu presuojant tiesioginiu budu (apie 15%). Atvirkstinis budas naudojamas reciau, nes cia metalas maziau deformuojamas ir presuotame strype yra lieto metalo strukturos pedsaku, o taip pat cia reikalingi sudetingesni puansonai. Istisinio skerspjuvio strypai presuojami ir tiesioginiu ir atvirkstiniu budu. Vamzdziai presuojami tik tiesioginiu budu. Idetas i konteineri, luitas pirmiausia apspaudziamas puansonu, paskui praduriamas virbalu ir toliau spaudziant puansonui, metalas iisteka is ziedo formos kalibro, sudaryto is matricos angos ir virbalo. Presuojant gaminami ivairiu profiliu gaminiai ir vamzdziai, kuriu skerspjuvis buna nuo keleto iki 400mm. Presavimas pasizymi aukstu nasumu, dideliu tikslumu, po jo nereikia apdailos darbu ir igalina gauti sudetingo profilio ruosinius, kuriu valcuojant gauti neimanoma. Taciau presavimas turi ir trukumu: smarkiai dyla irankiai ir susidaro daug metalo atlieku.

6.Laisvasis kalimas – tai karsto metalo ruosinio plastine deformacija, tarp kujo ir priekalo. Kalimas vad. laisvuoju, nes jo metu metalu formos kitimas neapribojamas formu sienelemis ir metalas keicia forma laisvai. Gaminiai gauti kalant vad. kaltiniais. Kaltiniai gali buti ivairios formos ir matmenu ir sverti nuo keliato gramu iki keliato tonu. Dideli kaltiniai gauti tiesiai is luitu. Laisvojo kalimo budas taikomas vienetineje ir smulkiaserijineje gamyboje. Jis skirstomas i: rankini ir masinini. Rankinis kalimas pagrindinai taikomas remonto darbams, jo nasumas labai mazas. Masininis kalimas atliekamas panaudojant kalimo kujus arba presus. Pagrindines laisvojo kalimo operacijos: 1) istesimas – tai operacija, kurios metu kaltinys pailgeja, o jo skerspjuvis sumazeja. Istesimo budu gaminami valcai, svaistikliai, traukes. Skerspjuvis mazeja, ilgis dideja. Viena istesimo operacijos rusis yra suplojimas, kuris naudojamas ruosinio plociui padidinti. 2) susodinimas – tai atvirkstine istesimui operacija. Susodinant, kaltinio gaminio skersmuo padideja, o aukstis sumazeja.

Kad susodinamas ruosinys neislinktu, jo ilgis turi buti daugiau negu 2.5 karto didesnis uz stori. Kai susodinama tik dalis ruosinio, toks susodinimas vad. daliniu. Siuo atveju ikaitinama tik tam tikra ruosinio dalis. Susodinama norint gauti neaukstus, bet didelio skersmenio kaltinius gaminius. Susodinimas taip pat naudojamas kaip parengtine operacija gaminant tusciavidurius ruosinius. 3) lenkimas – pakeicia ruosinio asies krypti. Dazniausiai taikomas vietinis ruosinio ikaitinimas. Lenkiamos ruosinio vietos storis mazeja, todel, kad sulenktas kaltinys butu vienodo skersinio pjuvio, pries lenkiant jis susodinamas. LLenkimo budu gaminamos apkabos, kabliai ir kiti. 4) pradurimas – tai operacija, kurios metu ruosinyje padaromos angos arba idubos. Tam naudojami irankiai vad. pramustuvais. Jie buna cilindrines arba fasonines formos. Pramusant didelio storio ruosinius, pradzioje smugiuojama is vienos ruosinio puses, po to jis apverciamas ir smugiuojama is priesingos puses. Angos ispleciamos ir islyginamos naudojant statines formos itvarus. 5) susukimas – tai vienos ruosinio dalies susukimas apie jos asi kitos atzvilgiu reikiamu kampu. Susukimas taikomas gaminant alkuninius velenus su alkunemis, spiralinius ggraztus ir pan. 6) kirtimas – taikomas vienai ruosinio daliai atskirti nuo kitos. Viena is kirtimo rusiu yra iskirtimas, kuriuo is kaltinio ruosinio iskertama dalis metalo.

7.Stampavimas – tai procesas, kai metalas deformuojamas stampe. Stampo baigiamojo latako konfiguracija visiskai atitinka dduoto ruosinio. Metalo tekejima stampe apriboja ertmiu pavirsiai. Stampuojant yra didesnis nasumas, matmenu tikslumas ir pavirsiaus glotnumas. Stampuoti tikslinga tik esant masinei ir serijinei gamybai. Stampavimas buna turinis ir lakstinis. Turinis stampavimas skirstomas i: atvira (kai metalas stampavimo metu teka ir uzpildo forma, o metalo perteklius isspaudziamas i ziedini grioveli ir sudaro taip vadinama islaja), uzdara (siuo atveju islaju nesusidaro). Lakstinis stampavimas – tai paprasto veikimo stampu galima atlikti viena kokia nors lakstinio stampavimo operacija (iskirsti, istempti, lenkti ar kt.). lakstiniam stampavimui naudojami: paprasto ir dvigubo veikimo alkuniniai presai, hidrauliniai presai, lenkimo masinos, presai ir automatai, automatiniai presai ir pusiauautomaciai. Dazniausiai i lakstinio stampavimo technologini procesa ieina sios operacijos: medziagos ruosimas, ruosiniu gamyba, (kerpant, iskertant), ruosinio formos keitimas (lenkiant, istempiant, rreljefiskai formuojant), terminis apdirbimas (pradinio ruosinio, tarp daugkartinio istempimo operaciju arba gatavos detales), isbaigimas (kalibravimas, serpetu nuvalymas, esdinimas, valymas, poliravimas, padengimas dangomis ir kt.).

8.Formavimas. Formavimo budu pakeiciama ruosinio forma, vykstant vietinems deformacijoms. Kiti lakstinio stampavimo budai. Stampuojant ne daug gaminiu, naudoti sudetingus stampus neekonomiska, todel naudojami kitokie stampavimo budai. Stampavimas guma – siuo budu galima atlikti iskirtima, pramusima, lenkima, uzrietima ir istempima. Taciau iskirtimo konturas gaunamas nelygus ir su itrukimais. Stampavimas guma naudojamas Al, Cu lydiniams ir mazaanglio plieno iki 22mm storio lakstams. Is metalo daroma tik viena stampo dalis (puansonas ir matrica), o kita dalis pakeiciama i masyvia guminia pagalve. Puansonu spaudziant i ruosini, ji isspaudziam i gumine pagalve ir jai veikiant ruosinys apgaubia puansona. Stampuojant sprogdinimu ruosinys igyja matricos ertmes formas veikiant skysciui arba dujoms. Stampuojant sprogdinimu vendenyje isvysto didesne deformacijos energija negu dujose. Sprogdinimu stampuojami sunkiai deformuojami metalai, pvz.: nerudijantis plienas, titano lydiniai ir kt. tampa plastiskesni ir gali buti 75% deformuoti daugiau negu iprastiniais stampavimo metodais.

9.Detaliu gamyba is metalo milteliu. Milteline metalurgija (MM) – tai technologijos saka pagal kuria gaminami metalu milteliai, is ju supresuojamos detales ir po to termiskai apdirbamos, tai yra sukepinamos. Siuo budu gaminant nereikia mechaninio apdirbimo, procesas lengvai automatizuojamas, del ko labai sumazeja detaliu savikaina. Metalo isnaudojimo koef. sudaro 0.95-0.97. MM privalumai: labai paprastas technologinis procesas, praktiska technologija, galimybe gauti medz. su specifinemis savybemis, ir galimybe gauti tradicines medz. zymiai geresnemis savybemis. MM trukumai: salyginai didele milteliu ir technologines irangos kaina, ribotas detaliu dydis ir svoris. Milteliu gamybos metodus galima isskirti i tris grupes: 1) fizikiniai – cheminiai metodai; 2) mechaniniai metodai; 3) kombinuoti metodai. Prie fizikiniu – cheminiu metodu galima priskirti tuos, kur milteliu gavimas susijes su zaliavos chemines sudeties ppasikeitimu esant cheminiam ar fizikiniam poveikiui. Fizikiniai – cheminiai milteliu gamybos metodai: 1) redukavimas is oksidu arba kitu metalu junginiu; 2) vandens tirpalu elektrolize (gaunami svarus milteliai); 3) karbonilu disociacija. Karbonilai – tai metalu junginiai su CO grupe. Sis procesas brangus, taciau gaunami labia geros kokybes milteliai; 4) isgavimas ir kondensacija. Daugiausia garinami Zn, Mg, Cd milteliai; 5) tarpkristaline korozija naudojama gauti nerudijanciu plienu milteliams; 6) elektroerozinis metodas – suvirinant elektroeroziniu metodu susidaro metalu kibirkstys, jos surenkamos ir gaunami milteliai. Mechaniniai gamybos metodai: 1) metalu smulkinimas; 2) sumalimas, taip pat siuo budu milteliai gali buti gaunami ispurskiant islydyta metala argono, suslegto or oar vandens srautu veikiant iscentrinems jegoms, taip pat miltelius galima gauti apdirbant metalus pjovimo, pvz.: slifuojant. Kombinuoti gamybos metodai: buna kai abu anksciau pamineti metodai naudojami kartu. Milteliai yra charakterizuojami chemine sudetimi, fizikinemis ir technologinemis savybemis. Chemine sudeti apsprendzia pagrindinio metalo ir priemaisu kiekis. Fizikines savybes – tai grudeliu forma, ju dydis ir pasiskirstymas pagal dydi, lyginamasis pavirsius, mikrokietumas. Technologines svybes – tai supilimo tankis, presuojamumas, formuojamumas, atsparumas korozijai, cheminis atsparumas.

10.Milteliu savybiu itaka presavimo procesui. Fizikines, chemines ir technologines milteliu savybes turi esmine itaka presavimo procesui. Supresuotu detaliu (briketu) tanki priklauso nuo granulometrines milteliu sudeties. Esant tam ppaciam presavimo slegiui, briketu tanki dideja didejant grudeliu dydziui. Milteliai su sakota grudeliu forma susitankina prasciau, taciau formuojamumas, atsizvelgiant i tai, kad geresnes uzsikabinimo salygos, aukstesnes lyginant su milteliais, kurie turi glotnu pavirsiu. Sutankinamumas sumazeja, jei milteliu grudeliu pavirsiuje yra zymus oksidu kiekis. Supresuotu briketu kokybe charakterizuojama ju stiprumu, kuris priklauso nuo mechaniniu grudeliu pavirsiaus nelygumo susikabinimo, o taip pat nuo tarp atominiu traukos jegu. Stiprumas dideja didejant kontakto plotki tarp grudeliu. Is plastisku metalu pagaminti briketai pasizymi didesniu stiprumu. Metalu lydiniu presuojamumas yra blogesnis negu grynu metalu.

11.MM presavimo technologija. Pagrindines technologines operacijos MM yra presavimas ir sukepinimas. Jei MM budu pagamintos detales bus mazai apkraunamos tai jos gaminamos vienkartiniu presavimu ir sukepinimu. Jei gaminamos atsakingos detales, tai naudojamas daugkartinis presavimas su tarpiniais apkaitinimais ir auksta temp. galutiniu sukepinimu. Milteliniu medziagu presavimas apima milteliu misinio su uzsiduota chemie ir granulometrine sudetini paruosima, dozavima ir misinio uzpilima i presforma, presuotes paveikima tam tikra jega, ruosiniu ispresavima ir kokybes kontrole. Milteliu paruosimas apima ju isvalyma nuo ivairiu priemaisu, mechanini apdirbima, milteliu issijojima i atskiras frakcijas pagaj dydi, granuliacija, termini apdirbima. Grudeliai pradzioje suskirstomi i frakcijas po to norimu santykiu sumaisomi. Komponentu sumaisymas – gali buti atliekamas mechaniku arba cheminiu metodais. Sumaisymo

laikas svyruoja nuo keliu min iki keliu val. Kuo misinio sudetis sudetingesne ir kuo skirtingesni kampai pagal tanki, forma ir grudeliu dydzius, tuo sumaisymas vyksta ilgesni laika.

12.Presformu skirstymas: pagal eksploatacines ypatybes (t.y. stacionarines ar nuimamas), pagal matricos uzpildymo milteliais principus (svorinio ir turinio dozavimo), pagal presavimo buda (vienpusio ir dvipusio presavimo), pagal matricos konstrukcija (isardoma ir neisardoma), pagal lizdu skaiciu (vienalizdes ir daugializdes), pagal presavimo metoda (rankinio, pusiau automatinio, automatinio), pagal sluoksniu skaiciu presuojamoje detaleje (vienasluoksnis, daugiasluoksnis). Labai svarbus yyra milteliu kiekio paskaiciavimas. Kai jis per mazas, sumazeja supresuoto briketo tanki, pazeidziama detaliu forma ir matmenys, del to pablogeja gaunamu mechanizmu savybes. Jei milteliu yra per daug, atsiranda itrukimai, greiciau dyla presformos, taip pat pakinta detaliu forma ir matmenys. Esant svoriniam dozavimui, gaunamos tikslesnes detales su pastoviais matmenimis ir tankiu, taciau toks dozavimo budas yra naudojamas, kai gamyba yra smulkiaserijine arba kai reikalingi labai rikslios mases gaminiai, taip pat kai i metalu sudeti ieina brangus metalai. Kai presavimas yra aautomatinis, naudojamas turinis milteliu dozavimas. Jis yra paprastai atliekamas, yra nasesnis, bet yra maziau tikslus. Siuo atveju reikia, kad butu naudojami milteliai, kurie turi pastovu piltini tanki.

13.Presavimo brokas ir jo padariniai. Itrukimu atsiradimo priezastys: 1) per didelis presavimo slegis; 22) netolygus slegio nuemimas ispresuojant briketa is presformosdel neteisingos konstrukcijos ar presformos persikreipimo; 3) mazas ispresavimo greitis arba presavimo proceso sustojimas; 4) neteisingas milteliu dozavimas presuojant sudetingos formos detales; 5) netolygus legiruojanciu elem. ar priemaisu pasiskirstymas ikrovoje del blogo sumaisymo; 6) neteisinga matricos konstrukcija.

14.Sukepinimas – tai terminis presuociu apdirbimas, kad gaminiai igautu norimas fizikines mechanines savybes. Sukepinimo metu atsiranda stiprus metalinis rysys. Po sukepinimo detales igauna savybes, budingas milteliniams kunams. Ypatinga reiksme sukepinimo metu turi temp., laikas, sukepinimo atmosfera, sukepinimo temp. sudaro 0.7-0.9Tlyd., kuris turi maziausia lydymosi temp. Sukepinimo procesa geriausia atlikti redukuojancioje atmosferoje, kuri uztikrina O2 pasalinima is presuotes. Ypatingai gerai per trumpesni laika sukepinimas vyksta vakuume. Sukepinimas taip pat gali buti vykdomas ir issilydzius metalui, kuris turi zzemiausia lydymosi temp. ir toks sukepinimas vad. sukepinimu su skysta faze. Siuo atveju detales pagrindas lieka kietas, lengvai lydus komponentai issilydo. Skystos fazes buvimas leidzia grudeliu ribose susidaryti glaudesniam kontaktui, del to padideja sukepintu gaminiu stiprumas. Skystos fazes kiekis negali virsyti kietos fazes kiekio, nes kitaip gaminys gali pakeisti forma, kuri jau buvo suteikta presavimo metu.

15.Metalu suvirinimas – tai detaliu neisardomo sujungimo technologinis procesas. Suvirinimas taikomas sujungiant kelis is mazaanglio plieno (iki 0.3%C) padarytus ruosinius. Turintis daugiau C, plienas ssusivirina blogai (kalvisku budu). Pliene esancios priemaisos blogina suvirinamuma. Suvirinami metalai, nemetalai (plastmases, stiklas, keramika, ir kt.), taip pat skirtingos kilmes medziagos. Suvirinimo budai atsizvelgiant I energijos rusi: mechaninis, cheminis, elektrinis, elektromechaninis, cheminis mechaninis. Atsizvelgiant i medziagos bukle visi suvirinimo budai skirstomi i: slegini suvirinima (kontaktinis, dujinis presinis, terminis presinis, ultragarsinis, detonacinis, saltasis, suvirinimas trintimi) ir lydomaji suvirinima (lankinis (rankinis, automatinis po fliusu, apsauginese dujose, suv. lankine plazma), elektroslakinis, suv. elektronu spinduliais, dujinis suv.).

16.Dujinis suvirinimas. Suvirinant dujomis, gaminio briaunos ir pridetinis metalas islydomi siluma, susidarancia degant degiuju duju ir deguonies misiniui. Taciau nedidelis suvirinimo zonos ikaitinimo greitis, nedidele silumos koncentracija, susidaro didesne siluminio poveikio zona, labiau deformuojasi gaminys. Dujomis suvirinamas plonalakstis plienas, mazo ir vidutinio skersmens vamzdziai, taip pat ketus, varis, aliuminis ir ju lydiniai. Dujiniam suv. reikalinga: deguonis, degiosios dujos (acetilenas C2 H2), suvirinimo viela, fliusai. Dujiniam suv. naudojami sie irenginiai: acetileninis generatorius, vandeninis uzdoris, balionai, reduktorius, degiklis.

17.Kontaktinis suvirinimas. Suvirinant metalus kontaktiniu budu, pratekanti elektros srove ikaitina suspaustu detaliu salycio zona iki plastines busenos arba iki tol, kol apsilydo. Isjungus maitinima ir papildomai suspaudus, detales susivirina. Silumos kiekis suv. zonoje priklauso nuo sroves stiprumo, jos tekejimo trukmes ir nuo varzos detaliu salyciu vietoje. Kontaktinio suv. budai: pagal sujungimo mmetoda (esant kietajai arba skystajai fazei), pagal naudojama aplinka (ore ar apsaugineje aplinkoje), pagal sroves tiekima ir rusi (kontaktinis, indukcinis, kintamaja srove, nuolatine srove), pagal suv. technologija (taskinis, reljefinis, siulinis, sandurinis).

18.Taskinis suvirinimas – tai kontaktinio suv. variantas, kai detales suvirinamos ne istisai, o tik kai kurie taskai. Suvirinamos detales suspaudziamos tarp dvieju vandeniu ausinamu variniu elektrodu ir ijungiama srove.

19.Reljefinis suv. – tai analogiskas taskiniam suv. cia detales vienu kartu sujungiamos keliuose taskuose.

20.Siulinis suv. – tai toks kontaktinio suv. budas, kai detales sujungiamos ne kai kuriuose taskuose, o istisine siule. Siuliniam suv. budinga tai, kad siule susidaro detalems judant tarp dvieju besisukanciu ritininiu elektrodu, pagamintu is vario.

21.Sandurinis suv. – tai toks kontaktinis suv., kai del temp. ir slegio itakos susivirina visos detales pavirsius.

22.Elektroslakinis suv. – tai lydomasis suv., cia pagrindinis ir pridetinis metalas islydomi siluma, kuri issiskiria tekant elektros srovei per skysto slako vonia.

23.Lazerinis suv. Suvirinimui, litavimui, pjovimui ir kitiems darbams naudojami optiniai kvantiniai generatoriai, vad. lazeriais. Cia met. ikaitinamas ir islydomas galingu lazerio spinduliu, kurio elektromagnetinis spinduliavimas yra labai intensyvus. Lazeriais dazniausiai suvirinamos radioelektronines detales.

24.Difuzinis suv. vakuume yra vienas is sleginio suv. budu. Metalai cia susijungia vykstant abipusei atomu difuzijai juos kaitinant ir plastiskai deformuojant. Svarbiausieji difuzinio suv. parametrai yra ssie: kaitinimo temp. ir trukme, detaliu suspaudimo jega, vakuumo gylis.

25.Ultragarsinis suv. Jo esme ta, kad neisardomas detaliu sujungimas gaunamas jas veikiant ultragarsinio daznio virpesiais ir kartu spaudziant didele jega. Toks suv. placiai taikomas mikroelektronikoje, prietaisu gamyboje, plastmasiu suvirinimui, klinikineje praktikoje. Sprogdinamasis suv. suvirinant siuo budu, detales uzspaudziamos didele jega, kuri susidaro sprogstant sprogstamajam misiniui.

26.Saltasis suv. – tai vienas is placiausiu detalems sujungti budu. Suvirinant siuo budu, plastiskai deformuojamos suvirinamosios vietos is isores nekaitinant. Siuo budu gerai susivirina metalai, kuriu gardele yra kubine centruotu sieneliu: Al, Zn, Ag, Ni, Pb. Suvirinami aliumininiai kabeliu apvalkalai, puslaidininku prietaisu korpusai, buitiniai prietaisai, laidai, kontaktai.

27.Suvirinant trinties budu, du pavirsiai susivirina ikaite del trinties ir papildomai suspausti.

28.Smuginis kondensatorinis suv. – tai metaliniu detaliu sujungimas veikiant jas smugine apkrova lankines iskrovos metu, kuri susidaro issikraunant kondensatoriams. Siuo budu privirinami laidai prie detaliu, reliu kontaktai, automobiliu detales, termoporos.

29.Metalu pjovimas, apvirinimas ir metalizavimas. Deguoninis metalu pjovimas pagristas tuo, kad metalas dega deguonies ciurksleje ir susidaro degimo produktai. Pjovimo pradzioje metalas iki uzsiliepsnojimo temp. ikaitinamas degiuju duju ir deguonies liepsna. Ikaitinus metala iki reikalingos temp., pro pjoviklio antgalio centrine kiauryme leidziamas grynas deguonis. Metalui degant, deguonies ciurksleje issiskiria siluma. Susidare oksidai ir slakai is pjuvio vietos ispuciami arba veikiami savo

mases krinta zemyn. Pramoneje placiausiai taikomas dujinis elektrinis metalu pjovimo budas. Metalas cia ikaitinamas elektros lanku. Pjovimui naudojama zematemperature plazma, susidaranti degant elektros lankui tarp elektrodo ir pjaunamojo metalo. Dujinio elektr. pjovimo budai yra sie: orinis lankinis, deguoninis lankinis, plazminis.

30.Metalizvimas – tai toks procesas, kai gaminio pavirsius apipurskiamas islydytu metalu. Apipurskiamas gaminys gali buti metalinis, keraminis, plastmasinis arba medinis. Apipurksti galima metalu, lydiniu, keramika ir kt.

31.Litavimas. Lituojant nesusidaro bendros sujungiamojo metalo ir pridetinio metalo voneles. Issilydo tik lydmetalis, kuris ssuvilgo sujungiamuju detaliu briaunas ir susidarius bendram tarpatominiam rysiui, lydmetalis sujungia pavirsius. Litavimui reikalingas lydmetalis, fliusas ir silumos saltinis. Lydmetalis yra grynas metalas arba met. lydinys, kurio zemesne lydymosi temp. negu lydomojo metalo.

32.Plastmasiniu detaliu gamybos technologija. Polimerai – tai stambiamoliakuliniai anglies junginiai su vandeniliu, deguonimi, azotu, siliciu ir kitais elem. Ju melek. susideda is daugelio tukstanciu ar net milijonu atomu. Atsizvelgiant i molekuliu issidestyma ir ju tarpusavio rysi, polimerai gali buti: amorfiniai ir kristaliniai. Plastmases – tai medz., kuriu pagrindas yyra polimeras. Jos skirstomos i: termoreakcines (reaktoplastikai) ir termoplastines (termoplastikai). Termoplastikai (polietilenas, kapronas, viniplastas, polistirolas, fluoroplastas, organinis stiklas ir kt.) minksteja aukstesneje temp. ir vel sukieteja atause. Jie daug kartu gali is kietu arba labai elestingu pasidaryti klampiais, takiais ir aatvirksciai, nesikeiciant ju molek. strukturai. Reaktoplastikai (fenolio – formaldehido, polieterines, epoksidines dervos) kaitinami lengvai suminksteja, pasidaro klampiai takus, bet ilgiau palaikius del silumos poveikio juose vyksta polimerizacijos reakcijos. Jie negryztamai sukieteja, pasidaro neklampiai takus. Medziagos detalems gaminti gali buti ivairaus buvio: polimerai, milteliu, granuliu, skysciu pavidalu. Labiausiai paplite sie plastmasiniu detaliu gamybos budai: presavimas, liejimas, ekstruzija.

33.Guminiu detaliu gamybos technologija. Masinu gamyboje naudojami ivairus guminiai techniniai gaminiai: dirzai (sukimo judesiui perduoti), rieboksliai, movos, transporteriu juostos, pneumatines padangos. Guminiu techniniu gaminiu technologinis procesas susideda is atskiru operaciju: gumos misinio ruosimo, formavimo ir vulkanizavimo.

1.Metalu apdirbimas spaudimu. Metalu apdirbimo spaudimu fizikiniai ir mechaniniai pagrindai.

2.Valcavimas.

3.Valcavimo budai. Velenai, staklynai, papildomi irenginiai.

4.Traukimas.

5.Presavimas

6.Laisvasis kalimas

7.Stampavimas

8.Formavimas

9.Detaliu gamyba is metalo milteliu. Milteline metalurgija

10.Milteliu savybiu itaka presavimo procesui.

11.MM presavimo technologija.

12.Presformu sskirstymas:

13.Presavimo brokas ir jo padariniai.

14.Sukepinimas

15.Metalu suvirinimas

16.Dujinis suvirinimas

17.Kontaktinis suvirinimas.

18.Taskinis suvirinimas

19.Reljefinis suv

20.Siulinis suv

21.Sandurinis suv

22.Elektroslakinis suv.

23.Lazerinis suv.

24.Difuzinis suv.

25.Ultragarsinis suv.

26.Saltasis suv

27.Suvirinant trinties budu

28.Smuginis kondensatorinis suv

29.Metalu pjovimas, apvirinimas ir metalizavimas

30.Metalizvimas

31.Litavimas.

32.Plastmasiniu detaliu gamybos technologija

33.Guminiu detaliu gamybos technologija.