MERCEDES BENZ SUNKVEŽIMIŲ SERVISO REKONSTRUKCIJA RECONSTRUCTION OF THE MERCEDES BENZ LORRIES SERVICE STATION

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 6

1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 7

1.1. Pradiniai duomenys 7

2. GAMYBINĖS PROGRAMOS SKAIČIAVIMAS 9

2.1. Metinė darbų apimtis 9

2.2.Darbininkų skaičiaus apskaičiavimas 12

2.3. Darbo postų ir automobilių laukimo bei saugojimo vietų skaičiaus nustatymas 18

2.3.1 Darbo postų skaičius 18

2.3.2 Automobilių laukimo bei saugojimo vietų skaičiaus nustatymas 21

2.4. Gamybinių ir pagalbinių patalpų plotų skaičiavimas 23

2.4.1. Projektuojamos įmonės TP ir ER zonos plotas 23

2.4.3. Sandėlių plotas 25

2.4.4. Pagalbinių patalpų plotas 25

2.5 Technologinių įrenginių parinkimas 27

2.6.Energetika 39

2.6.1. Elektros energijos sąnaudos 39

2.6.2.Vandens sąnaudos 40

2.6.3.Suslėgto oro sąnaudos 40

3. TECHNOLOGIJOS SKYRIUS 42

3.1 Atliekamų TP ir ER darbų technologinio proceso schema 42

4. DARBO ORGANIZAVIMO SKYRIUS 47

4.1. Įmonės organizacinė struktūra Error! Bookmark not defined.

4.2. Įmonės ddarbo proceso organizavimas 47

4.3. Darbo vietų organizavimas 47

4.5. Darbo ir poilsio režimas 48

5. NESTANDARTINIO PRIETAISO – AUTOMOBILIŲ KĖBULŲ TEMPIMO STENDO PROJEKTAVIMAS 49

5.1. Projektuojamos konstrukcijos paskirtis 49

5.2. Panašių stendų apžvalga ir analizė 49

6. SUKONSTRUOTO STENDO KONSTRUKCIJA IR VEIKIMO PRINCIPAS 51

6.1. Pagrindinių stendo elementų atsparumo skaičiavimas 53

6.1.1. Traukimo gervės atsparuminis skaičiavimas 53

6. 2. Statinio fiksavimo piršto atsparumo skaičiavimas 61

6.3. Grandinės stiprumo skaičiavimas 63

7. ŽMONIŲ SAUGOS IR GAMTOS SAUGOS SKYRIUS 64

7.1. Žmonių sauga. 64

7.2. Aplinkos apsauga 67

7.4. Plovyklos nuotėkų valymo technologija Error! Bookmark not defined.

7.5. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas 67

7.6. Ventiliacijos skaičiavimas 68

LITERATŪRA 69

ĮVADAS

Pasaulyje vykstant globalizacijos procesams pervežamų krovinių ir keleivių kkiekis vis didėja. Tai tęsis ir toliau. Lietuvoje šie procesai taip pat akivaizdūs – vyksta gyventojų migracija, dėl kurios vis daugiau darbo turi keleivių tarptautinių pervežimų įmonės.

Mūsų šaliai esant tranzitine, bei dėl pigesnės darbo jėgos nei Vakarų Europoje, Lietuvos kkrovinių vežėjai gali pasiūlyti klientams konkurencingas tarptautinių pervežimų paslaugų kainas. Be kokybiškų ir patikimų transporto priemonių, bei operatyvių techninės priežiūros ir einamojo remonto paslaugų to būtų neįmanoma pasiekti.

Remonto paslaugos specializuotose techninės priežiūros ir remonto įmonėse Lietuvoje yra apie du kartus pigesnės nei Vakarų Europoje. Tai skatina mūsų vežėjus remontuoti savo transporto priemones Lietuvoje.

UAB „Silberauto“ būdama oficialia ir įgaliota Mercedes – Benz atstovė teikia šias paslaugas, tačiau dėl sparčiai augančios rinkos nebepajėgia tenkinti paklausos. Dėl šių priežasčių aš nusprendžiau parengti sunkvežimių serviso rekonstrukcijos projektą.

1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

1.1. Pradiniai duomenys

Šiame kursiniame projekte aš projektuoju (rekonstruoju) UAB “SILBERAUTO” krovininių automobilių remonto įmonę . Nuo 2002 m. sausio 1 d. UAB “SILBERAUTO” yra oficialus Mercedes – Benz atstovas Vilniaus regione. Bendrovė atstovauja DDaimler Chrysler AG gamykloms – Mercedes – Benz, Unimog ir Evobus, gaminančioms įvairių rūšių Mercedes – Benz markės transporto priemones: lengvuosius automobilius sunkvežimius, vilkikus, mikroautobusus, statybos, kelių universalias mašinas Unimog bei autobusus. UAB „SILBERAUTO“ siūlo šiuos automobilius Lietuvos rinkai, atlieka parduodamų automobilių techninę priežiūrą ir remontą. Įmonė naudoja mobilias dirbtuves techniniams nesklandumams šalinti kelyje . Tai yra miesto tipo firminė automobilių TPS. Ši įmonė intensyviai plečia savo veiklą Vilniaus apskrityje, nes ją remia Mercedes – Benz automobilių gamintojas, kuris siekia kkuo didesnės rinkos.

Įmonėje atliekami visų Mercedes – Benz markės lengvųjų automobilių, mikroautobusų ir sunkvežimių techninės priežiūros ir remonto darbai. Šiuos darbus sudaro automobilių, bei jų mazgų ir agregatų, turinčių įtakos eismo saugumui patikrinimas ir remontas.

Didžiąją dalį įmonės gaunamo pelno sudaro pajamos gaunamos remontuojant automobilius, parduodant jų atsargines dalis ir eksploatacinės medžiagas.

Kursiniame darbe projektuojama Mercedes-Benz sunkvežimių transporto priemonių techninės priežiūros stotis (TPS). TPS projektuojama didelėms gamybos apimtims, įrengiant mazgų ir agregatų kapitalinio remonto barą. Techninės priežiūros stotyje numatoma atlikti įvairius einamojo remonto ir techninio aptarnavimo darbus. Projektuojama TPS bus Vilniaus mieste, Pirklių g. 9, netoli Gariūnų turgaus.

Mercedes-Benz TPS rekonstrukcijos tikslas yra patenkinti didėjančią remonto darbų paklausą. Projektuodamas TPS rėmiausi įmonės apskaitos duomenimis. Juos apibendrinęs gavau, jog numatomų aptarnauti autoriedmenų skaičius yra NTPS = 8800 sunkvežimių ir NTPS = 150 autobusų .Vidutinė metinė rida L = 120000 km sunkvežimiams ir L = 80000 km autobusams. Metų senumo automobiliai sudaro apie 15%, dviejų 30%, trijų 20% aptarnaujamų automobilių per metus. Automobiliai iki penkerių metų senumo sudaro 90%.

Techninės priežiūros ir einamo remonto lyginamąjį darbų imlumą apskaičiavau remdamasis praėjusių metų duomenimis.

t TP,ER =1000* T TP,ER / T TP,ER ; (1.1)

Techninės priežiūros ir einamo remonto lyginamasis darbų imlumas sunkvežimiams:

t TP,ER=1000*23112/6420*120000=0,03 žm•h/1000 km;

Techninės priežiūros ir einamo remonto llyginamasis darbų imlumas autobusams:

t TP,ER=1000*540/150*8000=0,045 žm•h/1000 km;

Gauti techninės priežiūros ir einamo remonto lyginamieji darbų imlumai yra daugiau nei 10 kartų mažesni, nei literatūroje [4]. Tai lemia didelė metinė rida ir sąlyginai mažas darbo valandų skaičiaus tokiai ridai.

Projektuojant Mercedes-Benz sunkvežimių TPS priimu tokius išeities duomenis skaičiavimui:

1. Aptarnaujamų autoriedmenų skaičius per metus NTPS = 9000 vnt;

2. Autoriedmenų vidutinė metinė rida L = 120000 km sunkvežimiams ir L = 80000 km autobusams;

3. TPS darbo režimas. Jis nustatomas darbo dienų skaičiumi per metus ir darbo dienos trukme. Siekiant patenkinti klientų poreikius priimu, kad projektuojama TPS dirbs 5 dienas per savaitę, 8 valandas per dieną, darbininkai dirbs 2 pamainomis.

4. Techninės priežiūros ir einamo remonto lyginamasis darbų imlumas t TP,ER = 0,03 žm•h/1000 km sunkvežimiams ir t TP,ER = 0,045 žm•h/1000 km autobusams.

5. Automobilių, kuriems bus atliekami plovimo-valymo darbai skaičius per metus; Npl = 4000vnt.

2. GAMYBINĖS PROGRAMOS SKAIČIAVIMAS

3. TECHNOLOGIJOS SKYRIUS

3.1 Atliekamų TP ir ER darbų technologinio proceso schema

Projektuojamų techninio aptarnavimo stoties baro postuose bus atliekami sekantys darbai:

o Tecninis aptarnavimas.

• Apžiūra primant

• Telligent aptarnavimas (pagal prietaisų skydelio parodymus):

 Tepalų servisas varikliui;

 Bendrieji darbai;

 Oro filtras;

 Mechaninė pavarų dėžė: tepalų servisas;

 Retarderis: tepalų servisas;

 Galinis tiltas: tepalų servisas.

• Telligent Metiniai aptarnavimo darbai:

 Tepimo darbai;

 Funkcijų patikrinimas;

 Sandarumo ir bendros būklės patikrinimas

 Skysčių lygių patikrinimas, papildymas;

 Variklis;

 Važiuoklė ir kėbulas;

• Darbų kontrolė:

 Bandomasis važiavimas.

o Remonto darbai:

 Kėbulų remontas;

 Variklių remontas;

 Pavarų dėžių remontas;

 Priekinio ir ggalinio tiltų remontas;

 Atskirų agregatų remontas;

 Elektros įregimų ir prietaisų remontas;

 Diagnostika, reguliavimas;

 Kiti darbai.

Diagnostikos technologinis procesas nusako atliekamų operacijų racionalų eiliškumą, jų darbo imlumą, darbininkų klasifikaciją, naudojamų įrengimų ir įrankių technines sąlygas ir reikalavimus. Operacijų sąraše yra nurodomos paruošiamosios kontrolinės diagnostikos ir reguliavimo operacijos. Diagnostikos įrengimų panaudojimas leidžia gauti patikimą informaciją apie automobilio techninę būklę ir teisingai organizuoti automobilių techninį aptarnavimą ir remontą. Automobilio traukos – ekonomiškumo rodikliai yra tiesiogiai susiję su variklio galingumo rodikliais. Eksploatacijos metu gali sumažėti variklio galingumas ir 25 – 30 % padidėti kuro sąnaudos. Pagrindinės to priežastys būna variklio degimo, maitinimo ir dujų paskirstymo sistemų išsireguliavimas. Visa tai yra tikrinama, reguliuojama ir remontuojama atliekant variklio diagnostiką, maitinimo ir elektros įrengimų TP ir remontą.

3.1 pav. Technologinis procesas

2.3.2 Automobilių laukimo bei saugojimo vietų skaičiaus nustatymas

Suremontuotų ir laukiančių remonto klientų automobilių stovėjimo vietų skaičių

apskaičiuojame pagal formulę:

Xe = X • Ce ; (2.27)

čia X – darbo postų skaičius TPS;

Ce – laukimo vietų skaičius, tenkantis vienam darbo postui.

Literatūroje [2] rekomenduojama priimti Ce = 4 – 5. Atsižvelgdamas į autoriedmenų rūšį ir į tai, kad jų TP ir ER atliekamas dažniausiai pagal išankstinį užsiregistravimą priimu, kad Ce =2.

Tokiu būdu automobilių laukiančių aptarnavimo ir paruoštų išdavimui laukimo

vietų skaičius:

Xe = 21 • 2 = 42.

Suremontuotų ir laukiančių remonto klientų automobilių stovėjimo vietų užimamą plotą skaičiuojame pagal formulę:

F = Xe •(fa +S); (2.28)

čia fa – bazinis transporto priemonės užimamas plotas. Fa = 20 m2;

Xe – suremontuotų ir laukiančių remonto klientų automobilių stovėjimo vietų skaičius;

S – tarpo tarp stovinčių automobilių plotas;

Tarpo plotą tarp stovinčių automobilių apskaičiuojame pagal formulę:

S = 1.5 • fa; (2.29)

S = 1.5 • 20 = 30 (m2).

Tada stovėjimo vietų užimamas pplotas yra:

F = 42 • ( 20 + 30) = 2100(m2).

Darbuotojų automobilių stovėjimo vietų užimamą plotą apskaičiuoju pagal formulę:

Fd = Xd • (fd + Sd); (2.30)

čia Xd – darbuotojų automobilių stovėjimo vietų skaičius;

fd – automobilio užimamas plotas; priimu kad fd = 10 m2;

Sd – tarpas tarp stovinčių automobilių plotas, priimu, kad Sd = 5,0 m2.

Darbuotojų automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:

Xd = kd • X; (2.31)

čia kd – koeficientas, įvertinantis kiek automobilių atitenka vienam ddarbuotojui.

Priimu, kad kd = 0.9;

X – darbuotojų skaičius pamainoje, X = 15;

Xd = 0,9 • 15 = 14.

Tada darbuotojų automobilių stovėjimo vietų užimamas plotas bus:

Fd =14 • (10 + 5) = 210 (m2).

2.4. Gamybinių ir ppagalbinių patalpų plotų skaičiavimas

2.4.1. Projektuojamos įmonės TP ir ER zonos plotas

TP ir ER zonos plotą Fz , m2 skaičiuoju pagal formulę:

Fz = fa • Xz • kp ; (2.32)

čia fa – automobilio užimamas plotas, m2;

xz – postų skaičius zonoje;

kp – postų išdėstymo tankumo koeficientas; priimu kp = 4

Automobilio užimamas plotas, m2 :

fa = L • B ; (2.33)

čia L – automobilio ilgis, m;

B – automobilio plotis, m.

Sunkvežimių užimamas plotas: fa = 8,0 • 2,5 =20 (m2)

Postų skaičius sunkvežimių ir autobusų TP ir ER darbams Xz = 21.

TP ir ER zonos plotas apskaičiuojame pagal (2.33)formulę:

Fz = 20 • 21• 4 = 1680 (m2).

Gamybinių skyrių plotų skaičiavimas:

Fsk = fįr • kt ; (2.34)

čia fįr –– suminis įrengimų užimamas plotas, m2; fįr = m2;

kt – įrenginių užstatymo tankumo koeficientas; parenku kt = 4

Fsk = 53• 4 = 212(m2).

Bendras TP ir ER zonos plotas FzΣ:

FzΣ = Fz +• Fsk ; (2.35)

FzΣ = 1680 +212 = 1892(m2).

2.4.3. Sandėlių plotas

TPS sandelių plotas SS, m2 skaičiuojamas pagal formulę:

SS = SL • NTPS / 1000; (2.36)

čia SL – lyginamas sandėlių plotas, m2/1000 aut.; priimu SL = 22;

NTPS – per metus TPS aptarnaujamų automobilių skaičius. NTPS = 99000.

Kadangi mano projektuojamoje įmonėje bus įrengta atsarginių dalių parduotuvė, todėl skaičiavimuose įvedame šiuos faktorius įvertinantį koeficientą KS = 3. Tokiu būdu sandėlių plotas, m2 bus skaičiuojamas sekančiai:

SS = 22 • 9000 • 3 / 1000 = 594 m2.

2.4.4. Pagalbinių patalpų plotas

Pagalbinių patalpų plotai skaičiuojami pagal lyginamąjį plotą Sp.l., m2 tenkantį vienam darbininkui. Šį plotą, priklausomai nuo etatinių darbuotojų skaičiaus vienai pamainai, t.y. Pe = 25 darbuotojų, parenku Sp.l. = 5,5 m2 / darb. Tokiu būdu pagalbinių Sp, m2 bus:

Sp = Sp.l. • Pe ; (2.37)

Sp = 5,5. • 25 = 137 m2.

2.5 Technologinių įrenginių parinkimas

TP ir remonto barui technologinius įrengimus parenku naudodamasis specializuotų technologinių įrengimų katalogais ir žinynais. Norint, kad TP ir ER technologinis procesas būtų lankstus, reikia kad visi darbo postai būtų aprūpinti keltuvais ir įrankiais.

2.1 Lentelė. Pagrindiniai technologiniai įrengimai ir gamybinis inventorius

Pavadinimas, pagrindiniai techniniai duomenys Modelis, firma – gamintoja Kiekis vnt. Instaliuota elektros galia, kW Gabaritiniai matmenys mm x mm Užimamas plotas m2 Kaina, Lt

Vieno Visų Vieno Visų Vieno Visų

Technologiniai įrengimai, kėlimo, transportavimo įrengimai

1. Dvitėjinė sija, plotis 30 mm, ilgis 12 m, Metalo prekyba 2 – – 12000×300 3,6 7,2 2270 4540

2. Elektromechaninis telferis YALE, 3 T, Elektrotale CPEF 30-5, Montage inkl.,Garanty-24 Monat 1 2,8/0,7

3,5

690×265 0,183 0,183 24 150 24150

3. Universalus keltuvas, iki 10 t (Blitz GHUSFL 10) Zufuer Slift 10/750 FHZ 1 – – 1000×200 0,2 0,2 11 402 11 402

4. Duobių keltuvas – (kabinamas 15t) (Blitz GHSP) H750 с A Slift HHZ 14/750 , LM Pneumozu- und abfuer, 14t 750mm, + Abstuetzsystem AB-15/SET +ABT 15 4 – – 1000×400 0,4 1,6 15 504 62016

5. Duobių keltuvas (kabinamas) 10t (Blitz GHSP) Slift Pit jack HZ 14/750, LM + Abstuetzsystem AB-13 + VGS 45mm 1 – – 900×800 0,72 0,72 12 150 12 150

6. Teleskopinis keltuvas 1-3t, su kintamu pridėtiniu mechanizmu (BlitzBabyJack 0.7) + Adapter (Blitz GA II /Slift GP2/45starr) AC Hydraulic, VL 10, 3T,H-1170-2000 + Adapter 9059600 1 – – 2000×1500 3 3 1850 1850

7. Žirklinis keltuvas 2. 3t, su adapteriu autobuso variklių ir greičių dėžių nuėmimui. EP 9111 443456, 1000Kg, Tisch760x760, H-470-1390 1 1000×400 0,4 0,4 6 900 6 900

8. Krovininių automobilių pakabos diagnostikos įranga MAHA LMS 20/2 2,5kW 1 2,5 2,5 2700×800 2,16 2,16 26 531 26 531

9. Krovininių automobilių stabdžių tikrinimo tikrinimo stendas, su stabdžių pedalo eigos matavimu, ašies apkrova ir programine įranga.

10. Tachografų kalibravimo įranga. Tachoprüfung MAHA, Eurosystem , DC , PCHardware, 2×11 kW; Software LT,geteilte Kunstoffbeschichtete Rollensaetze ,zwei Geschwind. dinamische Gewichtmessung, Radlauf-Tester,1 TV Konverter ,

Tachoprüfung(TMK mit Pruefmodul MTCO 1324) +Achslastsimulator , Pedalkraftmesser und 4Px/1Pm mit Funk-Fernbedienung, Montage und Metrologie inkl. 1 22 22 2900×1000 2,9 2,9 154 210 154 210

11. Krovininių automobilių lazerinė ratų geometrijos įranga. (Trapo, Anhenger) Haweka HD-20 + AL-20 1 0,2 0,2 1800×500 0,9 0,9 26 050,9 26 050,9

12. Šviesų tikrinimo reguliavimo įranga MAHA, Typ: Lite 1.1 (TUW) Lite 1.2 Fuer Prufstrasse Euro-System 1 – – 500×500 0,25 0,25 3 809 3 809

13. Skaidrumo tikrinimo įranga

( AU-Zulassung) MAHA MDO-2 + Zonde 3m + Wagen 1 – – 500×400 0,2 0,2 13 783 13 783

14. Ašinis telferis 1-2t, ilgis 4 m. YALE, PFP-1000-4000, 1 T, H-3,2m, L-4m, Elektrotale CPMF 10-4+VTP, 1 T Montage inkl.,Garanty-24 Monat 1 2 2 4000×300 1,2 1,2 14 150 14 150

15. padangų mmontavimo stendas “14-25” Beissbarth MS70 1 2,5 2,5 2100×1500 3,150 3,150 18 900 18 900

16. Krovininių automobilių, ratų balansavimo stendas “15-25” Beissbarth MT 785 inkl. Adaptersatz 1 2,2 2,2 2000×1200 2,4 2,4 15 800 15 800

17. Skylių šlifavimo mašinėlė 141 403 003 Pro-Grip 40x3mm 1 – – 200×100 0,02 0,02 292,4 292,4

18. Trijų taškų apkaba padangų remontui 700 400 Pro-Grip 007 1 – – 400×150 0,06 0,06 593,23 593,23

19. Vulkanizatorius Tip-Top 5171525 1 0,750 0,750 600×150 0,09 0,09 3 600 3 600

20. Krovininių automobilių padangų pripūtimo patranka Air-Booster 9539 310 000 1 – – 500×300 0,15 0,15 625 625

21. Apsaugos priemone padangų remontui Tip-Top 5191103 1 – – 300×200 0,06 0,06 595 595

22. Techninių aptarnavimų stotis: Valdymo įranga; kompiuterinė įranga; alyvos surinkimo įranga

Alyvos tiekimo

įranga.

23. Alyvos tiekimo įranga: 7 siurbliai. RAPID 2 6,5 13 2000×800 1,6 1,6 151 986 303972

24. Montavimas RAPID 2 – – – – – 36 427 72854

25. Alyvos tiekimo kolonėlė Europart 2 – – 1500×400 0,6 1,2 2 225 2 225

26. Variklių remonto stendas 1,2t (R11) Ravagrioli R11,Italie, 1.2t,mech, mit Oelwanne 1 – – 2000×1500 3 3 4 123 4 123

27. Didelio galingumo smūginis orinis veržliasukis INGERSOLL RAND, 2080-6, 1″, mit Verlengerung , 6,4Kg ! + Haltewagen 1 – – 400×150 0,06 0,06 2 599 2 599

28. Didelio galingumo smūginis orinis veržliasukis INGERSOLL RAND, 285A-6, 1″, mit 6′ Arbeitswelle ,136-1220 Nm 2 – – 400×150 0,06 0,12 2 619 5238

29. Smūginis orinis veržliasukis INGERSOLL RAND, 2131AS,I-R Mmax-612Nm, 2 Kg! ,6,2Bar , 135L/min 15 – – 200×100 0,02 0,3 639 9585

30. Oro kompresorius (Schneck) 10 barų. Ingersoll-Rand UP5-18-10, Schraubenkompr.

7,3m3/min, 10 bar, 18 kW, 500L 68dB, Garanty-60 Monat 1 18 18 2000×1700 3,4 3,4 25 790 25 790

31. Hidraulinis rato nuėmimo įrenginys AC Hydraulic, WT 500, 0,5t , Hub-515mm,Zwillingraeder, Hidr.Fusspumpe 2 – – 1400×900 1,26 2,52 2100 4200

32. Hidraulinis kėlimo cilindras RODCRAFT, HPP 10, 38 Teilesatz mit Pumpe, Wagen,Zweiwegezylinder 2 – – 400×400 0,16 0,32 3 256 6512

33. Šakinis pakrovėjas 5t / 2.5 t su kranų Alternatyv: STILL R70-30 H:4100,3 T, 1999, 2777 motoSt. Krane KTVH 4.0 T 1 – – 3500×1400 4,9 4,9 46 680 46 680

34. Išmetamų dujų surinkimo įranga Anlagen NEDERMAN 1 12,7 12,7 8400×6000 50,4 50,4 120410 120410

35. Montavimas 1 – – – – – 47 246,6 47 246,6

36. Išmetamu dujų surinkimo begis. 1 1,2 1,2 35000×250 8,75 4200 4200

37. Mažas domkratas tech. pagalbai Rodkraft RH 223 2T 1 – – 150×150 0,0225 0,0225 1 432,2 1 432,2

38. Keltuvas

Rodkraft RH 440 CH 1 – – 1000×200 0,2 0,2 4 677,97 4 677,97

39. Universalūs stumdomi elektromechaniniai keltuvai MAHA RGE-6 1 1,5 9 800×600 0,48 2,88 126952 126952

Iš viso: 61 75,55 89,55 91,765 102,955 936528 1190644

Įrankiai

40. Įrankiai ir medžiagos šaltam padangų klijavimui Tip-Top 5183506 1 3 095 3 095

41. Automobiliniai įrankiai (SILBERAUTO) mechanikams – 25 – – 450×300 0,135 2,025 1 371 20565

42. Ribinio sukimo terkšlė LOKOMA ,17051280 ,175mm 15 – – – – – 640 9600

43. Deferalinis įvorių padėties nustatymo prietaisas MIRA BB-86 , D-90-170mm , Magnethalter Schneider 1 0,5 0,5 470×400 0,188 0,188 10 395 10 395

44. Endoskopas Starres Endoskop, D-4mm 1 – – – – – 12 543 12 543

45. Įrankių komplektas W 003 589 01 99 00 Ohne Wagen 7 – – 500×450 0,225 1,575 6 266,7 43867,3

46. Pneumatinė gręžimo mašinėlė Ingersoll-Rand 7816-EU 13mm 2100 Umdr,1,1 Kg,110 L/min 2 – – 230×190 0,0437 0,0874 672 1344

47. Pneumatinė gręžimo ir šlifavimo mašinėlė Ingersoll-Rand LA422-EU 125mm 12000 Umdr,1,0 Kg,170 L/min 2 – – 150×70 0,0105 0,021 699 1 398

48. Pneumatinė poliravimo mašinėlė Ingersoll-Rand 314-EU 178mm 2500 UUmdr,2,0 Kg,220 L/min 1 – – 200×100 0,02 0,02 840 840

49. El. gręžimo mašinėlė Makita DP3003 1 0,9 0,9 250×200 0,05 0,05 541,52 541,52

50. Kniediklis Rodkraft LHHT20 1 – – 500×200 0,1 0,1 499,83 499,83

51. Siaurapjūklis MAKITA Makita 4340 FCT 1 0,7 0,7 430×200 0,086 592,54 592,54

52. Kampinė šlifavimo mašina Flex L2106 + stovas Flex 1 1,8 1,8 540×190 0,102 0,102 1 127,12 1 127,12

Iš viso 49 3,9 3,9 0,9602 4,1684 39 283 106 408

Gamybinis inventorius

53. Stacionarus presas 75 / 100 t INTERTECH, INT PRM 100 , H-2280 Elektro/Hidropumpe 1 1,2 1,2 1400×400 0,56 0,56 12 260 12 260

54. Kompiuterinis diagnostikos stendas. STAR DIAGNOSIS. IBM. 4 0,1 0,4 650×1300 0,85 3,4 3800 15200

55. Padangų azoto pripildymo įrenginys

HORN, N2-Master M1,1’000 L/h, 12 LKW Raeder/kurzfristig, 95% 1 – – 500×500 0,25 0,25 7 875 7 875

56. Variklio galvučių ir bloko paviršiaus šlifavimo stakles Comec Brevetti RP 1300 – VERTICAL GRINDING AND MILLING MACHINE 1 7,1 7,1 2500×1200 3 3 51800 51800

57. Variklio galvučių sandarumo tikrinimo stakles Comec Brevetti BPT 1000 – CYLINDER HEAD TESTING BBENCH 1 2,18 2,18 1600×800 1,28 1,28 5100 5100

58. Vožtuvo briaunelių šlifavimo stakles Comec Brevetti RV 516 – PRECISION VALVE REFACER 1 0,75 0,75 750×540 0,405 0,405 11500 11500

59. Vožtuvų lizdų tekinimo stakles Comec Brevetti FSV 190 – VALVE SEAT AND GUIDE MILLING MACHINE 1 1,265 1,265 1600×550 0,88 0,88 24700 24700

60. Manometras skirtas azoto įrenginiui. Canvik 1 – – 200×100 0,02 0,02 795 795

61. Stalines gręžimo stakles OPTIMUM,Opti B17Pro,D-16mm 1 1,4 1,4 600×300 0,18 0,18 1184 1184

62. Stacionarus akumuliatorių krovimo įrenginys ELEKTRON ,SL 600 , 12/24V Ladestrom 100 A,Startstrom 600A, Elektonicsteuerung 2 15 30 400×300 0,12 0,24 4 869 9738

63. Hidraulinio (stabdžių skysčio) skysčio keitimo įrenginys HPS SE 30-60 ROMESS; 230V, 30-60l; 0,5-3,5bar + 5 Adapter 1 0,6 0,6 700×650 0,455 0,455 5 136 5 136

64. Detalių plovimo vonele 150-200 kg V21N Rav V21/N, WxDxH-, 200 kg 1 – – 1000×730 0,730 0,730 2 882 2 882

65. Darbastaliai su spaustuvais H-840 N-3-04-01 LT 2 Schubl. 16 – – 1400×600 0,84 13,44 980 15680

66. Spinta KS2P12 LT 100 Kg / Regal x4 3 – – 1200×500 0,6 1,8 868 2 604

67. Galandimo stakles KNUTH , DSB300, 1,5kW, stationer, zwei Schmirgelscheiben 300x25x50 1 1,5 1,5 1000×440 0,44 0,44 4 472 4 472

68. Darbastalis BOTT, 14 Tafel mit Halter und Haken MB 1 – – 1000×500 0,5 0,5 4 211,87 4 212

69. Ultragarsinis valymo įrenginys

Duesen SONOREX Super RK 100 SH 40 KHz, 3Liter ,mit Duessenhalter, Deckel, Reiniger MB 1 0,3 0,3 500×400 0,2 0,2 2925 2925

70. Purkštukų tikrinimo įrenginys Leitenberger (D) DET-061, 1 0,35 0,35 470×400 0,188 0,188 895 895

71. Automobilių laikymo atramos 6-7t 2 000 mm Rav 260A1- 7500kg 1330-2030mm 8 – – – – – 445 3 560

72. Automobilių laikymo atramos 3t 300-600 mm Oma 694 , 3t,290-490mm 12 – – – – – 93 1116

73. Mobilus stabdžių slėgio tikrinimo įrenginys. ATE MB-001589642100 1 0,3 0,3 600×400 0,24 0,24 5 200 5 200

74. Kondicionierių išsiurbimo ir užpildymo įranga. (R 134a) Kaelte Fischer FAST 1500X Jumbo ,fahrbar, vollautomatisch, 48Kg/val, 220kg, 1 0,47 0,47 900×760 0,684 0,684 32494,5 32494,45

75. Kondicionierių nutekėjimų paieškos prietaisas. Mastercool 55200 Electronisch bis 3g/Jahr + UV 1 – – 350×240 0,084 0,084 1 675 1 675

76. Ritės suspaustam orui tiekti RAPID 21 – – 550×200 0,11 2,31 380 7980

77. Įrankių spinta Bott 10018501.16+ 3 – – 1200×520 0,624 1,872 2 339 7 017

78. Kilnojama frezavimo – gręžimo mašina MAB 450 DBS 1 1,4 1,4 480×210 0,1 0,1 3 694,07 3 694,07

79. Pavarų dėžių ardymo stendas su vonele alyvai Ravagrioli,Italie, mit Oelwanne 1 – – 1650×1730 2,85 2,85 1790 1790

80. Detalių laikymo stelažas Vildeta 1 – – 1340×940 1,26 1,26 670 670

Iš viso: 89 33,915 49,215 17,45 37,368 195033 244155

Bendrai viso 193 113,365 142,665 114,88 139,30

2.6.Energetika

2.6.1. Elektros energijos sąnaudos

Įrengimų metinės elektros energijos sąnaudos, kWh:

(2.38)

čia – srovės imtuvų instaliuota galia, kW;

– tikras metinis įrengimų darbo laiko fondas, val.:

– posto metinis darbo laiko fondas val.;

– įrengimų apkrovimo koeficientas:

– paklausos kkoeficientas:

(kWh).

Metinės elektros energijos sąnaudos apšvietimui, kWh:

(2.39)

čia – reikalingas apšvietimo galingumas ploto vienetui, W/m2;

W/m2;

– apšvietimo elektra valandų skaičius per metus, val.;

val.;

– baro grindų plotas, m2.

kWh.

Bendros metinės elektros energijos sąnaudos, kWh:

(2.40)

kWh.

2.6.2.Vandens sąnaudos

.Apskaičiuoju vandens sąnaudas:

(2.41)

m3.

čia: – darbuotojų skaičius bare;

– darbo dienų skaičius metuose.

2.6.3.Suslėgto oro sąnaudos

Metines suslėgto oro sąnaudas nustatau susumavęs įvairių vartotojų suslėgto oro sąnaudas, m3:

(2.42)

m3.

čia 1,5 – suslėgto oro eksploatacinių nuostolių koeficientas;

– vienvardžių suslėgto oro vartotojų skaičius;

– vieno nepertraukiamai veikiančio vartotojo suslėgto oro sąnaudos, m3/h;

– įrengimų darbo vienalaikiškumo koeficientas. Jis priklauso nuo vartotojų skaičiaus.

Apskaičiuoju reikalingą oro kompresoriaus našumą, l/min.:

(2.43)

l/min.

čia – atsargos koeficientas, .

Parenku kompresoriaus modelį. Pagal mano paskaičiuotą reikalingą oro kompresoriaus našumą, parenku sraigtinį kompresorių Ingersoll-Rand UP5-18-10, kurio našumas 7300 ltr/min., variklio galingumas 18 kW, slėgis 10 atmosferų.

3. TECHNOLOGIJOS SKYRIUS

3.1 Atliekamų TP ir ER darbų technologinio proceso schema

Projektuojamų techninio aptarnavimo stoties baro postuose bus atliekami sekantys darbai:

o Tecninis aptarnavimas.

• Apžiūra primant

• Telligent aptarnavimas (pagal prietaisų skydelio parodymus):

 Tepalų servisas varikliui;

 Bendrieji darbai;

 Oro filtras;

 Mechaninė pavarų dėžė: tepalų servisas;

 Retarderis: tepalų servisas;

 Galinis tiltas: tepalų servisas.

• Telligent Metiniai aptarnavimo darbai:

 Tepimo darbai;

 Funkcijų patikrinimas;

 Sandarumo ir bendros būklės patikrinimas

 Skysčių lygių patikrinimas, papildymas;

 Variklis;

 Važiuoklė ir kėbulas;

• Darbų kontrolė:

 Bandomasis važiavimas.

o Remonto darbai:

 Kėbulų remontas;

 Variklių remontas;

 Pavarų dėžių remontas;

 Priekinio iir galinio tiltų remontas;

 Atskirų agregatų remontas;

 Elektros įregimų ir prietaisų remontas;

 Diagnostika, reguliavimas;

 Kiti darbai.

3.1 pav. Technologinis procesas

3.1 lentelė. TP ir ER darbų maršrutinė – technologinė kortelė

Operacijos pavadinimas Atlikimo

vieta Technologinė įranga, inventorius Įrankiai,

įtaisai Techninės sąlygos Darbininko

kategorija Darbo laiko norma

val. Pastaba

1. Apžiūra priimant A/m išvaizda (ar yra kėbulo rūdžių, dažų ar kitokių pažeidimų).

Šoninės apsaugos, stogo šoniniai spoileriai.

Tachografas (patikros data) Meistras

2. Automobilio pervarymas Mechanikas 0,15

3.Plovimas Plovykla Karscher Šepečiai Mechanikas 0,5

Telligent aptarnavimas

4. Variklio alyvos ir filtro keitimas TP baras Talpa panaudotai alyvai spec. raktas alyvos filtrui atsukti ir užsukti 32 l, dangtelio užsukimo sukimo momentas

25 Nm Mechanikas 1,0

5. Karterio vėdinimo sistemos filtro keitimas TP baras 30 Nr. Torx atsuktuvas Mechanikas 0,2

6. Vožtuvų tarpų reguliavimas TP baras Tarpumačiai 0,4mm 0,6mm šaltam varikliui Mechanikas 1,3

7. Grubaus valymo kuro filtras TP baras prapūtimo tūta nekeičiamas (išvalyti) Mechanikas 0,15

Kuro filtras TP baras diržinis atsukimo raktas pakeisti elementą Mechanikas 0,15

Smulkaus valymo kuro filtras TP baras spec. raktas kuro filtrui atsukti ir užsukti dangtelio užsukimo sukimo momentas 25 Nm Mechanikas 0,4

Stabdžių kaladėlių nusidėvėjimo nustatymas TP baras Star Diagnose arba nuskaitymas pagal displėjų Mechanikas 0,1

Paveržti varžtus ir veržles (pr. tilto lingių sąvaržas, gal. tilto oro pagalvių laikiklius, gal tilto apatinį ir viršutinį stabilizatorių, kabinos pakabą, kuro bako tvirtinimo juostas) TP baras kontroliuoti užveržimo momentą (žiurėti technines sąlygas) Mechanikas 0,8

Oro filtro šiukšlių vožtuvas TP baras prapūtimo tūta nekeičiamas (išvalyti) Mechanikas 0,1

Oro filtro elemento keitimas TP baras Mechanikas 0,3

Mechaninė pavarų dėžė alyvos keitimas TP baras Talpa panaudotai alyvai Manometras Pav. dėžė be vėdinimo MobilTrans MBT 75W-90, su vėdinimu Mobilube GX 80W-A Mechanikas 0,6

Galinio tilto alyvos keitimas TP baras Talpa panaudotai alyvai Manometras Mobilube HD 85W-90A Mechanikas 1,1

4. DARBO ORGANIZAVIMO SKYRIUS

4.1. Įmonės darbo proceso organizavimas

Visose krovininių automobilių techninės priežiūros ir remonto stotyse technologinis procesas yra organizuojamas pagal funkcinę schemą. Mano projektuojama TPS susideda iš TP ir ER baro. TP ir ER baras atitiks visus šiuolaikinius techninės priežiūros ir remonto stoties reikalavimus.

4.1 pav. darbo proceso organizavimas

4.2. Darbo vietų organizavimas

Darbo vietos organizavimą sudaro aprūpinimas organizacine ir technologine įranga. Organizacinei įrangai priklauso priemonės skirtos įrankiams, prietaisams saugoti ir su jais dirbti. Tai įrankių spintelės, darbastaliai, taip pat reikalinga įranga, skirta mazgų ir detalių laikinam sandėliavimui – tai stelažai, speciali tara. Organizacinei įrangai priklauso priemonės, skirtos švarai ir tvarkai palaikyti, įranga užtikrinanti

patogią ir saugią darbo padėtį, vietinio apšvietimo šviestuvai, vietinė ventiliacija, taip pat kėlimo – transportavimo mechanizmai.

Atliekant automobilio variklio diagnostiką yra naudojama Star Diagnose įranga, išmetamųjų dujų dūmingumo analizatorius. Ratų geometrijos patikrinimui naudojama ratų geometrijos patikrinimo ir reguliavimo įranga. Padangoms montuoti ir išmontuoti yra naudojamas ratų montavimo – išmontavimo stendas, ratų balansavimui – ratų dinaminio balansavimo stendas. Visa TPS technologinė įranga yra skirta tiesiogiai vykdyti įmonėje numatytų darbų technologinį procesą.

4.3. Darbo ir poilsio režimas

Darbas TPS stotyje organizuojamas dviem pamainomis, kurių ttrukmė po 8 valandas. Dvi pamainos yra planuojamos todėl, kad planuojamame ER bare stovinčių automobilių skaičius bus didelis, todėl planuoti darbą dviem pamainomis yra tikslinga.

TPS stotis per metus dirbs 304 dienas. Darbininkai įmonėje dirbs dviem pamainomis. Pirmos pamainos darbo pradžia 800 val., antros pamainos darbo pradžia 1300 val. Pirma pamaina darbą baigia 1700 val. Antros pamainos darbo pabaiga 2200 val. Pirma pamaina dirbs 6 darbo dienas per savaitę, o antra pamaina dirbs 4 dienas per savaitę, taip yra planuojama ttodėl, kad per dvi savaites darbo valandų skaičius pirmos ir antros pamainos bus lygus. Remiantis LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų po kiekvienos darbo valandos darbuotojams suteikiama 15 min. pertrauka, taip pat pamainų darbo laikas yra sutrumpinamas 1 valanda prieššventinėmis ddienomis, bei prieš poilsio dienas.

5. NESTANDARTINIO PRIETAISO – AUTOMOBILIŲ KĖBULŲ TEMPIMO STENDO PROJEKTAVIMAS

5.1. Projektuojamos konstrukcijos paskirtis

Atliekant automobilių priežiūrą ir remontą, norint padidinti darbo našumą,

pagerinti remonto kokybę, patenkinti vis augančius klientų poreikius būtina naudoti mechanizuotas remonto priemones, kur tik galima atsisakant sunkaus ir nenašaus rankų darbo. Naudojami prietaisai turi būti našūs, patikimi ir kiek galima paprastesni konstrukciniu bei aptarnavimo požiūriu. To siekiama dėl kelių priežasčių: kiek galima mažesnės įrenginio savikainos, paprastesnės priežiūros, o taip pat dėl galimybės savo techninėmis priemonėmis atsiradus gedimui sutaisyti įrenginį.

Baigiamajame darbe suprojektavau stendą, kurio paskirtis atstatyti automobilių kėbulų geometriją po įvykusių autoavarijų. Stendas atstato kėbulo pirmykštes formas tempimo būdu. Stendo pagalba bus galima atlikti ir kėbulo geometrinių parametrų tikrinimą. Šioje dalyje , aš, atlikau visus atsparuminius sskaičiavimus.

5.2. Panašių stendų apžvalga ir analizė

Pasaulyje egzistuoja labai daug tokio tipo įrangos gamintojų. Tačiau yra bent trys pagrindiniai matavimo įrangos tipai (stendo matavimo įrangos pagalba yra fiksuojamos kėbulo matmenų nuokrypos nuo nominalių reikšmių):

1. šabloninė matavimo įranga;

2. elektroninė matavimo įranga;

3. lazerinė matavimo įranga.

Didžiausią tikslumą galima pasiekti naudojant elektroninę bei lazerinę matavimo sistemas. Tačiau kėbulų lyginimo stendų, kurie turi šabloninę ir elektroninę ar lazerinę matavimo sistemas, kainos skiriasi nuo 3 iki 5 kartų. Be to, naudojant šablonines matavimo sistemas žymiai sumažėja remonto kkaina, kas verčia manyti, kad tokia paslauga bus paklausi. Todėl pasirinkau projektuoti kėbulų lyginimo stendą su šablonine matavimo įranga.

Apžvelgsiu keletą analogų:

– Celet EZ Liner 25

– Ekspert 2000

– Chief EZ Liner

Išnagrinėsiu juos, ir jų pagrindu suprojektuosiu savo kėbulų remonto stendą. Štai, kad ir firma ,,Celet’’ specializuojasi būtent tokių stendų gamyboje. Visa jos suprojektuota tokio tipo įranga leidžia greitai nustatyti ir pašalinti kėbulo deformacijas. Jis susideda iš pakeliamo rėmo ir keturių atramų, kurios veikiamos hidrocilindrų ištempia deformuotus kėbulo elementus. Kėbulas yra nejudamai fiksuojamas užspaudėjais užspaudžiant ant slenksčių esančias išilgines iškyšas.

,,Ekspert 2000’’ kėbulų remonto stendas turi tvirtą rėmą, kėbulas čia tvirtinamas užspaudėjais. Lyginimo įrenginys sudarytas iš hidraulinio cilindro pajungto prie pneumohidraulinio siurblio, kablių, grandinių, figūrinių dalių. Hidrocilindras išvysto 100 kN jėgą ir yra įtaisytas ant šarnyrų, o tai leidžia sudaryti jėgas, priešingas jėgoms, veikusioms kėbulą jo deformavimo metu. Matuojant bazinių taškų koordinates matavimas atliekamas liniuočių ir suportų pagalba.

Mano suprojektuotas stendas palyginus jį su prieš tai aptartais kėbulų remonto stendais turi šiuos privalumus:

– universalumas ;

– konstrukcijos paprastumas;

– nesudėtingas aptarnavimas;

– paprasta gamyba;

– palyginus maža kaina.

Taip pat, dar vienas didelis mano suprojektuoto stendo pliusas yra tas, kad atliekant kėbulų atstatymo darbus nėra būtina numontuoti kartu su kėbulu komplektuojamas detales. Dėl šito fakto žymiai sutrumpėja automobilio kėbulo rremonto trukmė. Tai dar vienas labai svarbus projektuojamo stendo privalumas.

6. SUKONSTRUOTO STENDO KONSTRUKCIJA IR VEIKIMO PRINCIPAS

Projektuojamas stendas komplektuojamas kartu su vienu hidrocilindru, kuriuo pagalba automobilio kėbulas yra tampomas. Šis hidrocilindras (2) valdomas kojinio siurblio pagalba ir yra sujungtas aukšto slėgio hidrauline žarna į vieną kontūrą. Šitas hidrocilindras išvysto iki 10 t jėgą ir įtempdami grandines, sudaro jėgą priešingą deformavimo jėgos krypčiai. Stendo rėmas (1) yra pagamintas iš tvirtos suvirintos rėminės konstrukcijos. Kėbulų lyginimas suprojektuoto stendo pagalba atliekamas naudojant kėbulo ištempimo metodą jo išorinio paviršiaus atžvilgiu. Deformuotas automobilio kėbulas yra tvirtinamas ant atramų 3, baziniuose taškuose. Automobilis ant stendo užfiksuojamas specialiais laikikliais. Kadangi kiekvienas automobilis tvirtinamas skirtinguose taškuose, prie stendo bus pagamintas labiausiai paplitusių automobilių modelių įvairių matmenų ir formų specialus šių laikiklių komplektas.

Stabiliai užfiksavus ant stendo automobilio kėbulą toliau bus atliekamas jo geometrijos atstatymas. Šiam darbui atlikti prie projektuojamo stendo bus pagamintas specialių kablių komplektas, kurie tvirtinsis prie atstatomos kėbulo vietos. Kabliai bus sujungti su grandinėmis. Grandinės veikiamos hidraulinės jėgos, kurią išvystys hidraulinis cilindras veikiamas hidraulinio siurblio, trauks deformuotą kėbulo vietą priešinga kryptimi jėgai, veikusiai kėbulo deformavimo metu. Atstatymo jėgos pridėjimo aukštį bus galima reguliuoti prailgintojų pagalba, o kampus fiksavimo pirštais.

Atstatyti kėbulo matmenys bus tikrinami specialiais šablonais bei įįvairiausiomis specialiai tam pritaikytomis liniuotėmis. Pakankamai atstačius kėbulo geometriją, bus atliekamas galutinis kėbulo formos atstatymas. Galutiniam paviršiaus ištaisymui bus naudojami rankinio lyginimo įrankiai. Taip pat, kur tik reikės, bus galima panaudoti suvirinimo įrenginius.

Šis įrenginys leidžia greitai ir tiksliai nustatyti kėbulo deformacijas bei jas pašalinti. Stendas taip pat užtikrina laisvą priėjimą prie visų kėbulo vietų jo remonto ir kontrolės metu. Dažniausiai pasikartojančių automobilio kėbulo deformacijų lyginimui tempimu bei išstūmimu yra tikslinga suprojektuoti tam tikrus skirtingų matmenų įtaisus, skirtus tam, kad būtų galima palaipsniui atstatyti automobilio nominalius matmenis arba naudoti kompiuterines programas. Sumontuotas stendas (žirklinis keltuvas) yra pritvirtintas prie grindų varžtais. Tvirtinimo prie grindų rėmas yra tuo pačiu ir stendo pagrindas ir tarnauja automobilio tvirtinimui, įrangos sustatymui, hidrauliniam lyginimui. Rėmo konstrukcija leidžia sustatyti visą reikalingą remontui įrangą skirtinguose stendo taškuose ir skirtingomis kryptimis remontuojamo automobilio atžvilgiu.

6.1 pav. Kėbulų geometrijos atstatymo stendas: 1 – rėmas; 2 – hidrocilindras; 3 – laikiklis; 4 –

traukimo gervė

6.1. Pagrindinių stendo elementų atsparumo skaičiavimas

6.1.1. Traukimo gervės atsparuminis skaičiavimas

Traukimo gervė skaidoma į atskirus elementus pridedant veikiančias jėgas ir reakcijas (žr.6.2pav).

6.1 pav. Traukimo gervė

Traukimo gerves strėlės skaičiavimas atliekamas pagal supaprastintą schemą (žr. 6.2 pav.).

6.2 pav. Tempimo gervės strėlės supaprastinta schema

Atraminių reakcijų skaičiavimas

Momentų suma apie

šarnyrą A (žiūrėti.3 pav.)

Momentų suma apie šarnyrą B:

Ašinių jėgų skaičiavimas

Skersinių jėgų skaičiavimas

Lenkimo momentų skaičiavimas

Jėgų pasiskirstymo diagramas pateikiu 6.3 pav.

6.3 pav. Jėgų pasiskirstymo diagramos

Strėlės skerspjūvio parinkimas ir įtempimų skaičiavimas

Strėlei parenku stačiakampį tuščiavidurį skerspjūvį (žr. 6.4 pav.).

6.4 pav. Tempimo gervės strėlės skerspjūvis

Skerspjūvio atsparumo momentas skaičiuojamas pagal formulę [6.1]:

čia b – horizontalioji skerspjūvio kraštinė.

h – vertikalioji skerspjūvio kraštinė.

Parinkau tuščiavidurį skerspjūvį, tai atsparumo momentą skaičiuoju pagal tokią formulę [6.2]:

čia B ir H – skerspjūvio išorinių kraštinių ilgiai, m.

b ir h – skerspjūvio vvidinių kraštinių ilgiai, m.

Tikrinu skerspjūvio stiprumą pagal lenkimo momentą [6.3]:

čia – lenkimo įtempimai, MPa.

– skerspjūvio atsparumo momentas, [7].

– maksimalus lenkimo momentas, kNm.

– leistini lenkimo įtempimai, MPa.

Strėlės medžiaga parenku plieną 40X. Jo leistini lenkimo įtempimai σadm = 785MPa.

Tikrinu stiprumą:

Stiprumo sąlyga tenkinama.

Tikrinu skerspjūvio stiprumą pagal skersines jėgas :

Strėlės skerspjūvio plotas skaičiuojamas pagal formulę:

čia B ir H – skerspjūvio išorinių kraštinių ilgiai, m.

b ir h – skerspjūvio vidinių kraštinių ilgiai, m.

Plieno 40X leistini tangentiniai įtempimai σadm = 550 MPa.

Stiprumo ssąlyga tenkinama.

6.2 Ištraukiamos strėlės skerspjūvio parinkimas ir įtempimų skaičiavimas

Ištraukiamai strėlei parenku stačiakampį tuščiavidurį skerspjūvį (žr. 6 pav.).

6.6 pav. Tempimo gervės ištraukiamos strėlės skerspjūvis

Skerspjūvio atsparumo momentas skaičiuojamas pagal formulę:

Tikrinu skerspjūvio stiprumą pagal lenkimo momentą [5]:

Tikrinu stiprumą:

Stiprumo sąlyga tenkinama.

Tikrinu skerspjūvio stiprumą pagal sskersines jėgas [5]:

Tikrinu stiprumą:

Stiprumo sąlyga tenkinama.

6. 3. Statinio fiksavimo piršto atsparumo skaičiavimas

Statinio fiksavimo pirštą skaičiuoju šlyties deformacijai (žr. 6.7 pav).

6.7 pav. Pirštas

Leistinieji tangentiniai įtempimai yra lygūs [6.7]:

Fiksavimo pirštas pagamintas iš Plieno 45. Šios markės plieno normaliniai įtempimai lygūs

σ =230 MN/m2.

Tokiu būdu leistinieji tangentiniai įtempimai:

Tangentinio stiprumo sąlyga [6.8]:

Jėgą P priimu lygią 100 KN.

Fiksavimo piršto diametras d = 0,026 m.

Tuomet tangentiniai įtempimai lygūs:

Fiksavimo pirštas atlaikys šlyties deformaciją, nes tenkinama tangentinio stiprumo sąlyga:

6.4. Grandinės stiprumo skaičiavimas

Šioje dalyje apskaičiuosiu grandinės atsparumą šlyties deformacijai.

Grandinė pagaminta iš Plieno 45.

6.8 pav. Grandinė

Tokiu būdu leistinieji tangentiniai įtempimai:

Tangentinio stiprumo sąlyga atrodys taip [6.10]:

Jėgą P priimu lygią 100 kN.

Grandinės grandies skersmuo d = 0,012 m.

Tokiu atveju grandinę veikiantys tangentiniai įtempimai lygūs:

Gauti rezultatai rodo, kad grandinė atlaikys ją vveikiančią šlyties deformaciją, kadangi:

7. ŽMONIŲ SAUGOS IR GAMTOS SAUGOS SKYRIUS

7.1. Žmonių sauga.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai TPS vykdomi remiantis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei atitinkamais norminiais aktais.

Už darbuotojų saugą darbo vietose atsako automobilių remonto įmonės vadovas, jis veda nustatytos formos žurnalą, kuriame registruojami duomenys apie darbuotojų instruktavimą darbo vietose.

Visų automobilių ir mechanizmų, kėlimo įrengimų valdymo įtaisai išdėstomi tokia tvarka, kokia yra atliekamos tam tikros operacijos. Stabdymo ir išjungimo įtaisai įrengiami taip, kad juos greitai galima būtų ppastebėti ir pasiekti iš bet kurios darbo padėties. Visi naudojami įrankiai turi būti tvarkingi ir naudojami tik pagal paskirtį. Elektriniai ir pneumatiniai įrankiai prieš darbo pradžią turi būti išbandyti tuščiąja eiga.

Prieš pradėdamas darbą automechanikas turi apsirengti darbo drabužiais ir apsiauti darbinius batus. Susipažinęs su darbo užduotimi, jis pasiruošia visus reikalingus įrankius, individualias apsaugos priemones bei pagalbines priemones, elektrifikuotus instrumentus ir kilnojamus šviestuvus ir būtinai patikrina jų techninę būklę. Iš darbo vietos pašalina nereikalingus daiktus, agregatus ir lengvai užsidegančias medžiagas. Neleistina, kad gamybinėse patalpose susikauptų daug netinkamų eksploatacijai automobilių detalių. Neturi būti užkrauti praėjimai. Baro grindys yra lygios, tvirto pagrindo ir neslidžios.

Automobilio techninė būklė tikrinama tik išjungus variklį arba jei reikia, kad variklis dirbtų, prie išmetimo vamzdžio yra užmaunama išmetamųjų dujų išsiurbimo žarna. Išmetimo dujos TP ir remonto bare yra pašalinamos vietine ventiliacija. Apžiūrint neapšviestas automobilių vietas, matomumui pagerinti naudojamos nešiojamos lempos arba prožektoriai (rankiniai), kurių įtampa neviršyja 42V. Labiausiai tinkanti apšvietimui yra 12V įtampa.

Automechanikas, dirbantis prie varstoto (darbastalio), turi žiūrėti, kad spaustuvai būtų tinkamai pritvirtinti prie stalo. Jeigu jie juda dirbti pavojinga. Svarbus yra ir varstoto apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi apšviesti visą darbo vietą, kad aiškiai būtų matoma taisoma detalė. Jeigu prie varstoto dirba keletas žmonių, būtina juos aatskirti 0,75 m. aukščio tinkline pertvara.

Prieš pradėdamas darbą su keltuvu, šaltkalvis privalo patikrinti keltuvo viršutinės ir žemutinės eigos ribotuvų darbą, patikrinti keltuvo grandinių, žvaigždučių ar velenų ir movų sriegines dalis. Pastatęs automobilį ant keltuvo, šaltkalvis turi įsitikinti, ar automobilis teisingai pastatytas, ar nėra galimybės jam nukristi pradėjus kelti arba darbo metu.

Prieš nuimant hidraulines arba tepimo, aušinimo ir maitinimo sistemų detales, mazgus, agregatus, tepalas, aušinimo skystis, kuras iš anksto yra išleidžiami į specialius indus. Dirbama atsargiai, kad skysčiai neišsilietų.

Tikrinant ar sutampa mazgų ir agregatų sujungiamųjų detalių skylės yra naudojami laužtuvėliai, specialūs spraudikliai. Draudžiama pirštais tikrinti skylių sutapimą. Reikia žiūrėti, kad techniškai apžiūrint ir remontuojant, ant judančių dalių arba korpusuose neliktų varžtų, veržlių, įrankių, skudurų. Draudžiama išardyti ir surinkti mašinas, agregatus ir detales kabančias ant kėlimo mechanizmų lynų.

Demontuojant padangas, iš kamerų pirmiausiai turi būti išleidžiamas oras. Draudžiama montuoti padangas ant sugedusių diskų, naudoti kitokio dydžio negu padangos ratų diskus ir nuimamus flanšus. Pumpuojant sumontuotą padangą, reikia naudoti aptvarą, arba apsauginėmis priemonėmis apdengti padangą.

Jei automobilio korpuse atliekami suvirinimo darbai akumuliatorius turi būti atjungtas. Pradžioj atjungiama „minus“ klema, po to „plius“ klema.

Atsukinėti veržles didesnių matmenų raktais, dedant metalines plokšteles tarp veržlių ir rakto briaunų, o taip pat ilginti raktą kkitu raktu ar vamzdžiu draudžiama.

Automobilis išrenkamas ir surenkamas specialiais įrengimais. Kai agregatams ir detalėms nuimti reikia didelės fizinės jėgos, naudojami nuimtuvai, kurie palengvina automechaniko darbą ir apsaugo jį nuo traumų. Jų strypai turi būti nesulinkę, darbo paviršius nesugadintas, sriegiai nenutrūkę ir nenuglemžti. Negalima naudotis susidėvėjusiais ir sugedusiais nuimtuvais ir prietaisais, nes jais dirbant galima susižeisti. Keliant variklius ir kitus didelės masės mazgus bei detales, reikia naudoti specialius griebtuvus ir mobilius keltuvus – gerves. Draudžiama vienam kelti krovinį (agregatą) kurio svoris viršija 50kg.

Pasibaigus darbo pamainai nebaigtus remontuoti automobilius nuo keltuvo nuleisti ant žemės. Avariniais (ypatingais) atvejais pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą, pajutus svylančių laidų kvapą, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtina išjungti elektros srovę ir pranešti tiesioginiam vadovui. Kilus gaisrui elgtis ramiai, nesutrikti, išsikviesti ugniagesius telefonu 01; 112, o iki tol kol jie atvyks gaisrą gesinti turimomis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvu, uždengiant nedegia medžiaga), keltuvu pakeltus automobilius jei tai įmanoma pasistengti nuleisti ant žemės ir išvaryti iš patalpos.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo, nedelsiant išsikviesti

greitąją medicinos pagalbą, suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiąjam, informuoti tiesioginį vadovą. Jei nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje, darbo vietą ir įrengimų būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu, jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.

Įvykus avarijai, nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą, o esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pastato artimiausiu keliu, vadovaujantis evakuacijos schemomis ir žženklais.

Šaltkalvis pastebėjęs rimtus keltuvo arba bet kokius kitus gedimus ar pavojus gresiančius žmonių saugumui, nedelsiant privalo nutraukti darbus. Iš pavojingos zonos turi išvesti žmones ir apie tai pranešti padalinio vadovui, o jam nesant darbdavio įgaliotam asmeniui. Draudžiama išleisti iš remonto automobilį nebaigus remonto, jeigu tai gresia vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Darbuotojas baigęs darbą privalo patikrinti, ar neliko neuždarytų langų įjungtų elektros įrengimų, apšvietimo, gaisrą sukeliančių medžiagų ir priemonių, taip pat privalo sudėti įrankius, inventorių, įrenginius į ttam skirtą vietą, nuvalyti nuo jų tepalą bei kitus nešvarumus.

7.2. Aplinkos apsauga

Automobilių transportas yra vienas iš didžiausių gamtos teršėjų, todėl TPS prižiūrint automobilius stengiamasi kuo geriau atlikti visus TP ir remonto darbus. TPS siekiama sumažinti kenksmingų medžiagų poveikį ssupančiai aplinkai, todėl yra laikomasi visų ekologijos reikalavimų. Projektuojant TPS turi būti įrengti valymo įrengimai. Nutekamųjų vandenų ir kanalizacijos vamzdynai yra pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų, kas leidžia ilgainiui juos eksploatuoti, nebijant vamzdynų įtrūkimų ir cheminių medžiagų patekimo į dirvožemį. Įmonėje yra naudojamas mechaninis nutekamųjų vandenų valymas. Mechaniniu būdu iš nutekamųjų vandenų pašalinama apie 90% neištirpusių mineralinių ir apie 20% neištirpusių organinių priemaišų. Pirmiausia vanduo yra košiamas pro įvairias groteles. Valymo metu grotelių pagalba iš košiamo vandens yra atskiriamos sulaikytos šiukšlės, neištirpusios mineralinės ir organinės priemaišos, kurios vėliau patenka į smulkintuvus ir yra susmulkinamos. Po to pašalinus iš vandens putas, sodintuvuose ir smėlio gaudyklėse yra nusodinamos smulkesnės priemaišos ir atskiriamos organinės dalelės, kurios vėliau yra utilizuojamos. Galiausiai vanduo yra filtruojamas. PPo visų šių etapų vandenyje nelieka chemikalų, organinių ir neorganinių medžiagų ir vandenį galima naudoti pakartotinai.

Aplink TPS yra sanitarinė apsauginė zona, kuri užima apie 50 metrų. Ši zona yra apsodinta medžiais, krūmais ir žole. Želdiniai prisotina orą deguonimi, sugeria anglies dvideginį, sumažina triukšmą, valo orą nuo dulkių ir reguliuoja mikroklimatą.

7.3. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas

Norint nustatyti langų skaičių, esant šoniniam apšvietimui arba stoglangių skaičių esant viršutiniam apšvietimui reikia apskaičiuoti reikalingą langų plotą, m2. Langų skaičius reikalingas natūraliam apšvietimui, m2:

(7.1)

m2.

čia – baro grindų plotas, m2;

– apšvietimo koeficientas. Priklauso nuo bare atliekamų darbų.

Taigi projektuojamuose baruose turi būti įrengta 444 m2 langų. Didžioji langų dalis bus stoglangių tipo.

Apskaičiuoju reikalingą dirbtinio apšvietimo galingumą, kW;

(7.2)

kW.

čia – elektros energijos galingumas reikalingas 1 m2 baro grindų plotui apšviesti, W/m2. R=15-20 W/m2.

Apšvietimui reikalingų šviestuvų skaičius:

(7.3)

vnt.

čia – vieno šviestuvo galingumas, kW. Priimu W galingumo šviestuva.

Taigi apšviesti TP ir ER barui bus reikalingaos178 lempos.

7.6. Ventiliacijos skaičiavimas

Visose gamybinėse patalpose atliekama natūrali, ir papildoma dirbtinė ventiliacija. Dirbtinės ventiliacijos našumas yra apskaičiuojamas į patalpos tūrį, m3/val.:

(7.5)

m3/val.

čia – baro tūris, m3:

(7.6)

m3.

čia – baro aukštis, m.

– oro pasikeitimo koeficientas. Priklauso nuo bare atliekamų darbų.

Pagal paskaičiuotą dirbtinės ventiliacijos našumą parenku šešis ventiliatorius su garso izoliacija Remak-RPH, kurių kiekvieno našumas nuo 1000-9000 m3/val.

LITERATŪRA

1. P. Staniulis. Darbo apsauga. Vilnius : Mokslas, 1988. 352 p.

2. Lašas. Automobilių techninio aptarnavimo ir remonto kursinis projektavimas. – V.: VISI, 1988. – 36 p.

3. R. Jukelevičius. Akademinių darbų ir projektų pasirengimo taisyklės. Vilnius: VTU, Automobilių transporto katedra, 1993. 32 p.

4. L. Jonaitis. Mašinų servisas. Kaunas : Smaltija, 1998. 312 p.

5. V. Sliesoriūnas. Mašinų braižyba. Vilnius : Mokslas, 1987. 302 p.Čižas. Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas. Vilnius : Mokslas, 1985. 278 p.

6. R. Zeromskas. AAutotransporto įmonių plovyklų purvo nukenksminimas ir utilizavimas. Vilnius: Mokslas, 1985. 278 p.

7. Čižas. Medžiagų atsparumas : konstrukcijų elementų mechanika. Vilnius : Technika, 1993. 408 p.

8. B. Klebanovas. Autoremonto įmonių gamybos barų projektavimas. Vilnius : Mokslas, 1983. 166 p.

10. Haпoльский Г. M. Texнoлoгическое пpoeктирование автотранспортных предприятий и станций технического обслуживания. Mocквa : Tpaнcnopт, 1985. 232 p.

11. Kyзнeцoв E.C. Texническая эксплуатация автомобилей. Mocквa: Tpaнcnopт,1991. 416 p.

12. Фacтовeц. Г. Ф. Opгaнизaция тexничecкoгo обслуживания и peмонта лeгковыx автомобилей. Mocквa: Tpaнcпopт, 1998. 232 p.

13. Cyxaнов Б. Texническое обслуживание И peмонт автомобилей. Mocквa: Tpaнcпopт, 1991. 159 p.

14. Г. М. Напольский. Технологическое проектирование автотранспортных предприятий и станций технического обслуживания. – М.: Транспорт, 1985. – 231 с.

15. http://www.targetlifts.com/assets/products/lifts/4%20post/t4050/_intro.html

16. http://gotis.aftersales.daimlerchrysler.com