Vėdinimo sistema

TURINYS

1. Kursinio projekto užduotis…………………………3

2. Įvadas…………………………9

3. Analogų apžvalga…………………………10

4. Bendra sistemos apžvalga…………………………14

5. Sistemos principinės schemos parinkimas……………………..

6. Sistemos elementų parinkimas…………………………

7. Sistemos pagrindinių charakteristikų nustatymas…………………..

8. Suvirinimo dalis…………………………

9.Technologinė dalis…………………………

10. Išvados…………………………

11. Literatūros sąrašas…………………………

12. Priedai…………………………

Įvadas

Sistemos užtikrina laivų gyvybingumą, saugų plaukiojimą, reikalingas gyvenimo sąlygas, krovinių saugumą ir kitas laivų paskirties funkcijas.

Laivų sistema – tai specializuoti vamzdynai su mechanizmais, armatūra, prietaisais, talpų visuma ir įtaisais atliekančiais nustatytas funkcijas. Laivų sistemų pagalba yra vykdoma: priėmimas ir pašalinimas vandens balasto, kova su gaisru, aprūpinimas ekipažo ir keleivių maistu iir geriamuoju vandeniu, pašalinimas nešvaraus ir užteršto vandens, oro palaikymas patalpose atitinkamų parametrų. Laivų sistemas sudaro šie elementai: vamzdžiai ir jų sujungimai, armatūra, machanizmai ir šilumos aparatai, talpos ir kontroliniai matavimo prietaisai. Detalės sudarančios laivų sistemas (vamzdžiai, armatūra, mechanizmai, aparatai ir t.t) yra vadinami konstrukciniais elementais. Laivų sistemų įranga ir konstrukcija turi atitikti Tarptautinių konvencijų ir klasifikacinių bendrovių reikalavimus. Jos privalo būti gyvybingos, atsparios korozijai, kompaktiškos, tinkamos remontui, ekonomiškos, saugios eksploatuojant. Laivų sistemos turi užtikrinti saugų plaukiojimą, žmonių saugumą ir nneteršti jūrų.

Laivų sistemų yra virš 60. Dauguma laivų sistemų klasifikuojama pagal paskirtį, charakterį ir atliekamas funkcijas. Tokia klasifikacija leidžia vienareikšmiškai skirstyti pagal įrenginį ir darbų charakterį.Visas sistemas, naudojamas laivuose, galima suskirstyti į tris grupes:1) bendros laivų sistemos; 2)specialios paskirties; 33) laivų energetinių jėgainių sistemos.

Pagal paskirtį ir atliekamų funkcijų charakterį laivų sistemos skirstomos į: 1) triumines, 2) priešgaisrines, 3) balasto, 4) buitinio vandens tiekimo, 5) mikroklimato, 6) specialias.

Kursinio projekto tikslas: “Сибир“ tipo laive – transportiniame refrižeratoriuje, suprojektuoti vėdinimo sistemą ir atlikti skaičiavimus. Transportinis refrižeratorius – jūrinis dviejų denių dyzelinis refrižeratorius su laivagalyje išdėstytais anstatu ir kabina, kurio paskirtis – žuvies produkcijos surinkimas žvejybos rajone ir jos transportavimas į nurodytą uostą

Analogų apžvalga

Paveikslas Nr 1.

Bendra laivo vėdinimo sistema:

1 – tualetas; 2 – vonia; 3 – oro ištraukimo tinklelis; 4 – dušų kabinos; 5 – persirengimo kambarys; 7 – oro ištraukimo vamzdis; 8 – ventiliatoriams skirta vieta; 9, 20 – vandens apsauginiai dangčiai; 10 – nuvedamasis oro vamzdis; 11 – ooro ištraukimo elektroventiliatorius; 12 – įsiurbimo (įtraukimo) elektroventiliatorius; 13 – oro filtras; 14 – duslintuvas; 15 – įpučiamoji magistralė; 16 – oro priėmimo vamzdis; 17 – durys; 18 – vožtuvas; 19 – pasiskirstymo anga; 21 – kajutės; 22 – pakartotinis oro pasiskirstymo įrenginys.

Paveiksle Nr 1. pavaizduotas priverstinės ištraukimo – padavimo vėdinimo mechanizmas, kuris yra įmontuotas gyvenamosiose ir buitinėse patalpose. Grynas oras yra įpučiamas ventiliatoriumi (12) iš atmosferos per vandens apsaugos dangtį (20), oro padavimo vamzdis (16) įmontuotas gale, pereina pper magistrales (15) ir per įsišakojusias angas(19) į kajutes (21). Išorinis oras pereidamas per oro filtrą (13) yra išvalomas nuo dulkių ir dūmų. Cilindrinis duslintuvas (14) mažina oro srovės garsą, kuri eina per magistralę (15) iki kajutės (21). Oras į kajutes yra įleidžiamas per pasiskirstymo angas (22). Iš buities patalpų užterštas oras yra ištraukiamas ventiliatoriaus (11) pagalba, per ištraukimo groteles (3), kurie yra įmontuoti oro vamzdyje (7), o toliau šis užterštas oras per nuvedamuosius vamzdžius (10) išeina į lauką. Įputimo (12) ir išputimo(13) ventiliatoriai yra sumontuoti ventiliatoriams skirtoje vietoje.

Paveikslas Nr 2.

Vėdinimo sistema mašinų skyriuje.

1 – degalų ir tepalų seperatorius; 2 – vėdinimo galvutė; 3 – vėdinimo oro pasiskirstymo anga; 4 – pasiskirstymo anga; 5 – ventiliatorius; 6 – oro įkaitinimo prietaisas; 7-11 garo-generatorių skyrius 8, 26 – nukreipiantieji oro vamzdynai; 9 – išmetimo magistralė; 13 – dūmų vamzdis; 14 – vėdinimo anga; 16, 22 – oro priėmimo prietaisai; 18, 24 – įsiurbimo (įtraukimo) elektroventiliatorius; 30, 32 – variklių skyrius; 34 – oro vamzdis; 36 – oro priėmimo grotelės.

Paveiksle Nr 2. pavaizduota vėdinimo sistema mašinų skyriuje. Dūmų vamzdyje (13) įstatyti oro priėmimo prietaisai (16) ir (22), per kuriuos elektroventiliatoriai (18) ir (24) siurbia šviežų orą, kuris yra nukreipiamas per ooro vamzdynus (8) ir (26) į darbinę zoną: variklių (30) ir (32) ir garo-generatorių (7) ir (11) skyrių. Oras į patalpas paduodamas per nukreipiančiąsias oro pasiskirstymo angas (4) ir (29). Užterštas oras kyla į viršų ir išeina į išorę per vėdinimo angą (14) ir per groteles, įmontuotas dūmų vamzdyje (13). Užteršto oro ištraukimas vyksta ventiliatoriaus (5) pagalba. Oras įtraukiamas per oro – priėmimo groteles (36), kurie yra įmontuoti oro vamzdyje (34), šaliai išmetimo magistralės (9) nuvedamas į dūmo vamzdžius.

Paveikslas Nr 3.

Vėdinimo sistema kroviniame skyriuje

1,6 – sklendės;

3 – anga;

4, 5, 7 – ventiliatoriai,

2,8 – vėdinimo vamzdžiai, su vandens apsaugos galvutėmis.

Paveiksle Nr3. pavaizduota vėdinimo sistema, kuri yra įrengta krovininiame skyriuje, po pereinamuoju tiltu. Vėdinimas vyksta, kai ventiliatoriai (4, 5, 7) pučia orą, greičiu 9000 kubinių metrų per valandą, o slėgis 2,35 kPa. Šis vėdinimas sugeba siurblių skyriuje padaryti apie 25 kartus oro pakeitimus per valandą. Sistemos vėdinimas sujungtas su triuminiais vamzdynais. Oras vedamas iš viršaus per vėdinimo vamzdžius (2) ir (8) su vandens apsaugos galvutėmis. Ši vėdinimo sistema, kai skyriai būna didesni, tai galima padaryti apie (5) oro išvėdinimus per valandą. Iš patalpų, krovininių skyrių, oras išleidžiamas per specialiai įrengtus vamzdynus, o paduodamas per angą. OOras iš pačios sistemos pašalinamas per angą (3) su vandens apsaugos galvutėmis. Vėdinant siurblių skyrius uždaromi sklendės krovinių vamzdynuose (6) ir atidaromos sklendės (1). Vėdinant skyrius uždaromos sklendės 1, o sklendės 6 krovininiuose siurbliuose atidaromi ir paleidžiami ventiliatoriai.

Vėdinimo sistema skirta oro padavimui į gyvenamasias ir buitines laivo patalpas, reikalinga tam, kad juose būtų reikiama oro sudėtis (drėgnumas, slėgis ir kt. parametrai), būtų mažas triukšmas. Todėl privalumai esantys paveiksle Nr1. yra:

• įmontuotas oro filtras: oras yra išvalomas nuo dulkių ir dūmų;

• cilindrinis duslintuvas, kuris mažina oro srovės garsą;

• įputimo – išputimo ventiliatoriai įrengti, ventiliatoriams skirtoje vietoje, jie neužima vietos gyvenamosiose patalpose.

Šios sistemos trūkumai:

• nėra įrengta oro šildytuvo, kuris, žiemos metu, galėtų orą sušildyti iki reikiamos temperatūros;

• mažas įpučiamo – ištraukiamo oro greitis.

Lyginant šią sistemą su vėdinimo sistema krovininiame skyriuje, ir vėdinimo sistema mašinų skyriuje, tai šioje sistemoje daug mažesnis ventiliatorių triukšmas.

Vėdinimo sistema įrengta mašinų skyriuje, turi paduoti reikalingą orą, kad visi varikliai, katilai dirbtų stabiliai. Šios sistemos privalumai:

• paprasta konstrukcija;

• vietos daug neužima;

• energijos reikia mažiau lyginant su paveikslu Nr3.

Šios sistemos trūkumai:

• Mažas siurbimo greitis, lyginant su paveikslu Nr3;

• nėra oro atšaldymo prietaisų, todėl varikliai gali greitai įkaisti, ir sumažinti savo darbo našumą.

Vėdinimo sistema įrengta krovininiame skyriuje, jos privalumai:

• didelis įsiurbimo –

padavimo greitis, lyginant su paveikslu Nr 1. ir Nr 2.

• Vyksta dideli ir greiti oro pasikeitimai, suteikiantys didesnį darbo našumą.

Šios sistemos trūkumai:

• Didesnės energijos sąnaudos;

• didelis triukšmas.

.

Bendra sistemos apžvalga

Vėdinimo sistema laivuose yra skirstoma į:

• Natūralią vėdinimo sistemą;

• Dirbtinę vėdinimo sistemą;

• Kombinutą vėdinimo sistemą.

Natūralus vėdinimas– tai toks vėdinimas, kai oro keitimasis patalpose vyksta dėl slėgių skirtumo. Natūralus vėdinimas vyksta, bet kurioj patalpoj, kur vidinė temperatūra skiriasi nuo išorinės temperatūros. Dirbtinis vėdinimas – tai toks vėdinimas, kuris patalpose vyksta dėl mechanizmo darbo. Šis mechanizmas vadinams vventiliatoriumi, kad jis veiktų reikalinga engergija – elektra. Dar vienas vėdinimo būdas yra kombinuotas – tai kada natūralus vėdinimas yra kartu su dirbtiniu vėdinimu.

Vėdinimo sistemos reikalingos tam, kad pašalintume iš laivų patalpų užterštą orą ir pakeistume orą į šviežų.

Reikalavimai montuojant vėdinimo sistemą:

• vėdinimo kanalus patalpose žemiau denio pertvarų galima montuoti tik vandeniui nepralaidžiose vietose;

• vertikalūs vėdinimo kanalai žemiau denio pertvarų turi būti vandeniui nepralaidžios ir turi turėti pakankamą vietinį tvirtumą;

• vėdinimo kanalai esant šalia ugniai atspariom pertvarom, turi turėti ugnies nnepraleidžiančias pertvaras, išdėstomas iš visų pusių;

• vėdinimo kanalai vietose, kur atsiranda vandens lašai (garuojant vandeniui) turi turėti izoliaciją ir aramtūrą, tam vandeniui nuleisti;

• vėdinimo kanalai skirti pavojingiems mišiniams transportuoti, turi būti nepralaidžios dujoms. Turi sugebeti išsiurbti nuodingas dujas ir likusį orą.

Paveikslas NNr 4.

natūrali vėdinimo schema patalpose

Paveiksle Nr 4. mes turime beveik hermetinę patalpą, stačiakampio formos. Tokiose patalpose oras įkaitinamas nuo išorinės iki vidinės temperatūros, todėl slėgis padidėja visoje patalpoje. Vidinis slėgis bus didesnis už išorinį slėgį, todėl patalpoje padaromos dvi angos: apačioje anga A ir viršuje anga B. Vidinis slėgis patalpoje pradeda mažėti, nes per angą A ir angą B patenka išorinis oras. Slėgis pagal aukštį h pasikeičia. Tūrinis vidinis svoris, kurio temperatūra didesnė už išorinio, tampa mažesnis už išorinį oro svorį. Šiltas oras bando išeiti pro angą B, todėl patalpoje susidaro didelis slėgis. O apačioje slėgis yra mažas, todėl pro angą A įeina šaltas oras. Tokiu būdu susidaro oro vėdinimas.

Laivuose yra daug mechanizmų, aparatų, prietaisų, vamzdynų, kkurie dirbant įkaitina orą, taip pat žmogus įkaitina orą, del to laivų patalpos labai greitai įkaista, atsiranda drėgnumas. Ne tik žmogus, bet ir mechanizmai negali normaliai ir pastoviai dirbti, esant aukštai temperatūrai. Pvz: elektriniai prietaisai, kurie vėsinami oru, esant patalpos temperaturai 35-40 laipsnių, jie perkaista. Ir dėl to turime mažinti jų darbo našumą, apsisukimo momentą, ir kt. parametrus, blogiausiu atveju, jie visai išsijungia. Visiems prietaisams, mechanizmams, taip pat ir žmogui, reikia palaikyti pastovią temperaturą, todėl visose patalpose naudojamas oro vėdinimas.

Laivų patalpose oras būna užteršiamas dėl šių priežaščių:

• dulkės;

• dujos;

• didelis drėgnumas;

• didelis perkaitymas.

Visos vėdinimo sistemos minusas yra, kad ventiliatoriai sukelia triukšmą, dėl to jie nemontuojami gyvenamosiose patalpose.

Paveikslas Nr 5.

Vėdinimo prietaisai: a – deflektorius; b – inžektorinė galvutė

1 – stabdis;

2 – šviežias oras;

3 – vamzdis;

4 – anga su tinkleliu;

5 – inžektorius;

6 – įeinamasis konusas;

7 – denis;

8 – užterštas oras.

Paveiksle Nr5. oro išvalymas prie natūralaus vėdinimo vykdomas per posūkių deflektorių, kurios yra įrengiamos viršutiniame denyje ir anstate. Per posūkio deflektorio (4) angą, šviežias oras patenka į vėdinimo patalpas, šis oras įpučiamas laivo judėjimo kryptimi. Oras iš patalpos paduodamas per vėdinimo vertikalų vamzdį (3). Inžektorinė galvutė reikalinga, kad ištrauktų užterštą orą iš patalpų, todėl ta galvutė yra įstatoma į konusą (6). Išorinis oras pereina per šį konusą, ir įgyja didesnį greitį. Patalpoje, viršutinėje zonoje, oras įsielektrina. Dėl to oras iš patalpos išsiurbiamas į inžektorių (5) ir toliau stumia vamzdyną į atmosferą.

Paveikslas Nr 6.

Deflektoriaus tipai

Paveiksle Nr 6. deflektoriai (a ir b) dirba priklausomai nuo slėgio, ir dėl to jis arba ištraukia orą, arba tik įtraukia. Deflektorius (c) naudojamas įtraukiant orą, o deflektorius (d) – apvalus deflektorius, jis naudojamas oro ištraukimui. Tam, kad oras laisvai išeitų arba patektų į deflektorius, jie mmontuojami aukštyje nuo 0,6 – 0,8 m. aukščiau, negu šalia jų esančių anstatų.

Paveikslas Nr 7.

Paveiksle Nr 7 pavaizduotas vėdinimo prietaisas – oro pasiskirstymo prietaisas, per šį prietaisą oras praeina ir gali judėti pagal nustatyą kryptį. Galvutės pagalba reguliuojamas oro padavimo kiekis, o judant visam prietaisui, reguliuojamas padavimo kampas.

Ventiliatoriai yra skirti oro judėjimui ortakiuose ir patalpose sukelti. Jiems sukti sunaudojama beveik visa vėdinimo sistemos suvartojama elektros energija; jie yra pagrindinis vėdinimo sistemų keliamo triukšmo ir vibracijų šaltinis, todėl netinkamai parinkto arba prastos kokybės ventiliatoriaus trūkumai yra akivaizdūs.

Pagal veikimo principą ventiliatoriai yra radalieji (išcentriniai) ir ašiniai (paveiksle Nr 8 ). Gaminami įvairios paskirties ventiliatoriai: vieni skirti švariam orui (kuro užterštumas artimas patalpų oro užterštumui, o temperatūra 40 – 80 C ), kiti dulkėtam orui (krovinių skyriuje), naudojami specialūs ventiliatoriai, gaminami nerūdijantys, nesukeliantys sprogimo pavojaus, žemo triukšmo ventiliatoriai ir pan. Paskirtis nulemia ventiliatoriaus medžiagą. Bendrosios paskirties ventiliatoriai būna plieniniai, dulkėtam orui pūsti ir pan. Nerūdijantys ventiliatoriai gaminami iš plastikų, plastiku padengto plieno, titano, aliuminio. Ventiliatoriai naudojami ne tik vėdinimo tikslams – taip pat ir varikliams ir kitiems dirbantiems mechanizmas aušinti.

Ašiniai ir radalieji ventiliatoriai paprastai montuojami taip, kad jų darbo rato ašis būtų horizontali. Pagal sukuriamą pilnutinį sslėgį ventiliatoriai būna: mažo slėgio ( iki 1 kPa), vidutinio ( 1-3 kPa) ir didelio slėgio – iki 12 kPa. Dar didesnio slėgio ventiliatoriai vadinami orpūtėmis ir vėdinimui nenaudojami. Radalieji ventiliatoriai būna įvairaus slėgio, o ašiniai dažniausiai tik mažo slėgio.

Pagrindiniai ventiliatoriaus elementai matyti paveiksle Nr 8., o darbo ratų tipai – paveiksle Nr 9. Radialusis ventiliatorius veikia šitaip: sukantis darbo ratui, išcentrinė jėga numeta oro daleles nuo menčių, todėl ties menčių galais oro slėgis padidėja, o rato centre sumažėja. Darbo rato centre susidariusio vakuumo veikiamas oras įsiurbiamas į ventiliatorių. Pūtimo anga gali būti nukreipta į bet kurią pusę. Darbo ratas jungiamas su varikliu tiesiogiai – trapecinių diržų pavara arba užmaunant jį ant elektros variklio veleno. Ventiliatoriai su išlenktomis į priekį mentėmis, esant tam pačiam našumui ir sūkių skaičiui, yra mažesni, sukuria didesnį slėgį (naudingumo koeficientas max 72 %). Lyginant su kitos formos darbo ratais, ventiliatoriai su atgal išlenktomis mentėmis, turi didžiausią naudingumo koeficientą ( iki 86 %), todėl naudojami ten, kur svarbu žemas triukšmo lygis (gyvenamosios patalpos), mažos eksploatavimo išlaidos. Jei ventiliatoriaus mentės tiesios, naudingumo koeficientas mažiausias (max 67%), bet prie menčių ne taip limpa dulkės, jos lėčiau dyla, todėl tokie darbo ratai montuojami dulkėms

ir lašeliais užterštuose skyriuose.

Ašiniai ventiliatoriai paveiksle Nr 9., b. Ašinių ventiliatorių variklis, paprastai, yra transportuojamų dujų sraute, todėl jie tinka orui be agresyvių priemaišų ir lipnių dulkių pūsti, be to, oro temperatūra, turi būti tokia, kad variklis būtų pakankamai aušinamas ( iki 40 C ). Dauguma jų mažo slėgio (iki 0,3-0,4 kPa), o naud koef iki 86 %. Lyginant su radialiaisiais, yra kompaktiškesni, bet triukšmingesni.

Oras patalpose turi būti paskirstomas taip, kad norminės oro sąlygos darbo zonoje bbūtų sukuriamos mažiausiai energijos reikalaujančiu būdu. Patalpų dydis, technologiniai procesai, vėdinimo sistemų darbo režimai yra įvairūs, todėl ir orui tiekti naudojami skirtingų tipų skirstytuvai. Pagrindinės situacijos, reikalaujančios atitinkamos konstrukcijos skirstytuvo:

– žemos mažos patalpos; jose tiekiamo oro srovės turi kuo greičiau susimaišyti su patalpos oru, kad nebūtų skersvėjo;

– aukštos patalpos; kai išsiskiria šiluma ir oras tiekiamas į darbo zoną, neturi jaustis pūtimo; esant didesniam atstumui tarp oro skirstytuvų ir nuolatinių darbo vietų, aplink oro tiekimo antgalius leistina didesnė diskomforto zona ( 11-2 m);

– jei dirbant susidaro daug dulkių, tiekiamas oras turi padėti joms nusėsti;

– dideli skyriai, kuriuose aukšti įrengimai trukdo oro cirkuliacijai: švarus oras turi patekti tarp įrengimų, jei ten yra įrengtos darbo vietos, stovi kontrolės ir matavimo prietaisai; skirstytuvai turi nnukreipti švarų orą iš viršaus žemyn.

– dideli cechai be perteklinės šilumos šaltinių; kai nenaudojamos labai kenksmingos medžiagos ir patalpa neužgriozdinta įrengimais, pageidautinas paprasčiausias ir pigiausias oro paskirstymo būdas – glaudžiosiomis srovėmis į viršūnę zoną;

– ypač mažo dulkėtumo (“švarios“) patalpos; jose turi susidaryti minimalaus sūkuringumo besileidžiantis oro srautas, nusodinantis dulkes.

Daug racionaliai ir profesionaliai suprojektuotų bei gerai sumontuotų vėdinimo įrengimų būna neefektyvūs dėl neteisingo eksploatavimo. Kad vėdinimo sistemos veiktų naudingai, turi būti tenkinamos šios sąlygos:

– pakankamas aptarnaujančio personalo skaičius;

– periodinė patalpų oro kokybės kontrolė;

– įrengimų darbo efektyvumo nustatymas, derinimas ( kai prireikia);

– užtikrinama tvarkinga techninė įrengimų būklė, įrengimai laiku remontuojami.

Sistemos pasiskirstymo vieta pagal patalpas:

• Bendra vėdinimo sistema, aptarnaujanti gyvenamąsias, buitines ir kt patalpas;

• Vėdinimas aptarnaujantis mašinų ir katilų skyrius;

• Vėdinimas aptarnaujantis triumų skyrius;

• Vėdinimas aptarnaujantis refrežetorinius skyrius.

Bendroje vėdinimo ssistemoje (gyvenamosios, buitinės ir kt patalpos) vėdinimas gali turėti vietinį-distancinį, arba automatinį valdymą. Dažniausiai naudojame distancinį elektroventiliatorių valdymą ir išjungimą iš valdymo centro. Paskutiniu laikotarpiu, dideliuose laivuose, vis daugiau teikiama pirmenybė automatiniam valdymui. Naudojamos automatinės programos, jų dėka yra įvykdomas automatinis įjungimas ir išjungimas elektroventiliatorių pagal nustatyą darbo grafiką. Įpučiamas oras paduodamas į darbo zoną, kurioje yra aptarnavimo personalas. Šviežus (grynas) oras paduodamas į patalpas per išsiskirstymo angas, jų pagalba galima keisti oro kiekį ir kryptį. Žiemos laiku oras yra ppašildomas su oro šildytuvu iki reikiamos temperatūros (~18C ). Kai būna dirbtinis vėdinimas, tai ant kajučių durų, tarnybinių patalpų, būna įdedamos grotelės, kad per jas būtų galima pašalinti užterštą orą. Dirbtinis-ištraukiamas vėdinimas naudojamas sanitarijos patalpose, skalbymo patalpose, rūkymo ir maudymo patalpose, taip pat, kur intensyviai susidaro dujos ir garai.

Krovininiuose triumuose pritaikyta naudoti įtraukimo – išmetimo dirbtinis vėdinimas, arba natūralus vėdinimas. Kai vyksta krovinių pervežimas, kuriems pavojinga drėgmė, krovinių triumuose pritaikyta naudoti dirbtinė vėdinimo sistema su džiovinimu, arba oro įputimu į patalpą. Tokioje sistemoje vyksta cirkuliacija triumuose, su nedideliu šviežaus oro padavimu. Sistemos vėdinimas krovinių triumuose yra projektuojamas pagal autonominį, arba grupinį principą. Krovinių, siurblių ir akumuliatorių skyriuose natūralus ir dirbtinis vėdinimas montuojamas pagal autonominį principą.

Tanklaiviuose oro įtraukimo angos, kurie yra uždaryti dujų nepralaidžiomis dangteliais, yra išdėstyti ant specialių kolonų, kurių aukštis yra 2,4m nuo krovinių skyriaus dugno.

Vėdinimas, įrengtas mašinų skyriuje, turi paduoti reikalingą orą, kad visi varikliai, katilai dirbtų stabiliai ir, kad oras nueitų per visą patalpos plotį: nuo viršaus iki apačios, nes apačioj dažniausiai susirenka nuodingosios dujos. Tos dujos turi didesnį tankį, negu pučiamas oras.

Veleno tuneliuose turi būti išdėstyta viena iš vėdinimo sistemų (natūrali arba dirbtinė), o vamzdžių tuneliuose būtinai turi būti įrengta ddirbtinis ištraukimo vėdinimas.

Sistemos principinės schemos parinkimas

Transportiniame refrižeratoriuje „Сибир”, montuosime atskirų patalpų ir postų vėdinimo sistemą. Jos paprastai montuojamos grupiniu principu. Vėdinimo sistemą montuosime MK (mašinų skyriuje), gyvenamosiose patalpose, bei triumuose. Kad patalpos būtų pilnai vėdinamos, montuosime dirbtinę vėdinimo sistemą.

Gyvenamosiose patalpose montuosime dirbtinį padavimo – ištraukimo vėdinimo mechanizmą. Šio mechanizmo sudedamosios dalys: oro vamzdis, oro išraukimo – įpūtimo elektroventiliatorius (4), kurį įmontuosime į magistralinį vamzdyną, , duslintuvas (6). Magistralinį vamzdyną tvirtinsime koridoriuose, ant lubų. Oras įkaitęs į buitines patalpas pateks per kanalus (atšakinį vamzdyną), kurie baiksis oro skirstymo armatūra. Kad oras būtų grynas ir mažiau užterštas vamzdžiuose, įmontuosime filtrus (2).

Vėdinimas, įrengtas mašinų skyriuje, turi paduoti reikalingą orą, kad visi varikliai, katilai dirbtų stabiliai ir, kad oras nueitų per visą patalpos plotį: nuo viršaus iki apačios, nes apačioj dažniausiai susirenka nuodingosios dujos. Todėl mašinų skyriuje naudosime taip pat dirbtinę vėdinimo sistemą, kuri susideda iš šių elementų: vėdinimo galvutės, oro vamzdžio, oro įtraukimo angos (1), vėdinimo angos(12), įsiurbimo elektroventiliatoriaus(4).

Vėdinimo sistemą krovinių skyriuje, naudosime tam, kad pašalintumėm nemalonų kvapą, kad patalpose būtų šviežus oras. Pagrindiniai elementai sudarantys šią sistemą: oro ištraukimo elektroventiliatoriai, anga, sklendės, vėdinimo vamzdžiai.

Pagrindinius vėdinimo sistemos elementus – ventiliatorius įrengiame laive taip, kad būtų kuo efektyviau būtų panaudojami.

Sistemos principinė schema pateikta priede.

Sistemos elementų parinkimas

Dažnio keitikliai GOST CX/CXL/CXS/CS

Elektroterminės pavaros GOST M100/Z100

Elektrinės mažos linijnės pavaros moduliuojančiam valdymui GOST M7410E

Flanšų suvirinimas OS 3002E

Flanšiniai sujungimai OS 1208E

Rankiniai ir mechaniniai vamzdžių sulenkimai OS 0915E

Rotorinio vožtuvo pavaros GOST M7061E

Ortakių oro temperatūros jutikliai GOST LF20

Patalpos temperatūros jutikliai GOST T7412

Suvirinimo siūlės OS 0503E

Tinklelis GOST 2715 – 75

Vamzdžiai GOST 1074 – 76

Vamzdžių atramos ir apkabos OS 0501E

Vamzdžio alkūnė OS 05016

3 – eigiai rotoriniai vožtuvai PN6 GOST V5431A

Sistemos pagrindinių charakteristikų nustatymas

1. Minimali norma tiekiamo oro nustatomas iš šios išraiškos (Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.30)

Žmonių skaičių laive priimame pagal kajučių skaičių (1 kajutei – 2 žmonės).

l/h

Čia: M – anglies dioksido kiekis skiriamas vienam žmogui; M=23 l/h

– leistina koncentracija anglies dioksido patalpoje; =1

– anglies dioksido koncentracija išorės ore; =0,3

n – žmonių skaičius laive; n=36

2. Vėdinimo našumas gyvenamose ir tarnybinėse patalpose nustatomas iš šilumos pertekliaus pašalinamo per šiltą laivybos periodą(Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.30)

Čia: suminis šiluminis pritekėjimas į patalpas;

– oro specifinis šiluminis talpumas;

oro tankis;

oro temperatūra patalpoje;

aplinkos oro temperatūra;

– temperatūrų skirtumas tarp vidinės ir išorinės;

Pagal sanitarinius reikalavimus, temperatūrų skirtumas negali viršyti 3 . Būtina atkreipti dėmesį, kad aplinkos oras

praeidamas per ventiliatorių ir vamzdynus šiek tiek pašyla. Tai skaičiavimuose yra įvertinama ir pridedama .

Suminis šiluminis pritekėjimas į gyvenamąsias patalpas šiltu plaukiojimo periodu nustatomas pagal šią išraišką: (Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.30)

Čia: – žmonių išskiriama šiluma;

– šiluma išskiriama nuo dirbtinio apšvietimo;

– šilumos pritekėjimas arba nutekėjimas per aitvaras;

Žmonių išskiriama šiluma:

1 kcal = 4184 J

n – žmonių skaičius laive.

– išsiskirianti šiluma. Šaltinis: Чиняев, И. А . Судовые системы.- Москва:Транспорт, 1984.- 147p.

Šiluma išskiriama dirbtinio apšvietimo:

Čia: – dirbtinio aapšvietimo šaltinių galia.

Lempų skaičius =50 , galia 1 lempos 0,1 kw

Saulės radiacijos išskiriama šiluma (Šaltinis: Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.30)

Čia: – saulės radiacijos įtempimai; =525. Šaltinis: Чиняев, И. А . Судовые системы.- Москва:Транспорт, 1984.- 147p.

– sienelės pralaidumo koeficientas.

 Kai stiklas dvigubas

– koeficientas įvertinantis stiklinio paviršiaus užtemimą.

Šilumos perdavimas per aitvaras: (Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.31)

Čia: k – šilumos perdavimo koeficientas

temperatūrų skirtumas

– aitvarų plotas.

Skirtumą apskaičiuojame:

Čia: atitinkamai, skaičiuojamosios patalpos ir išorės oro temperatūros

– paros išorės oro virpesių amplitudė.

Skirtumas apskaičiuojamas:

Čia: – temperatūrų skirtumas išorinio ir vidinio aitvarų paviršiaus, esančių šešėlyje.

– koeficientas įvertinantis aitvarų paviršiaus išorinę spalvą.

 Pilkai ir melsvai spalvai priimame 0,8

3. Tiekiamo oro kiekis į mašinų skyrių šiltame plaukiojimo periode:

Apskaičiuojame vėdinimo našumą ppašalinant šilumos perteklių iš mašinų skyriaus.

Mašinų skyriuje atsižvelgiant į palyginti sąlyginai mažą žmonių skleidžiamą šilumą, mes nevertiname tos šilumos, pagrindinė šiluma, kurios perteklių reikia pašalinti, gaunama dirbant varikliams, generatoriams.

Apskaičiuojame visų variklių galingumą:

Remiantis šaltiniu: Senčila, V. Laivo jegainė: konspektas – Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.23,

nusistatome variklio naudingumo koeficientą:

Apskaičiuojame kiek šilumos varikliai skleidžia į aplinką per vieną valandą:

Čia: – perteklinis šilumos išsiskyrimas mašinų skyriaus ore.

Pagal sanitarinius reikalavimus, skaičiuojamasis temperatūrų skirtumas tarp mašinų skyriaus ir išorės oro negali būti didesnis negu

4. Vėdinimo našumas triumuose:

Vėdinimo našumą lems tik minimali tiekiamo oro norma, t.y. atsižvelgsime tik į koncentraciją ore. Kadangi refrižeratoriuje yra žema temperatūra, tai į vėdinimo našumą pašalinant šilumos perteklių iš patalpų neatsižvelgsime.

l/h

5. Vėdinimo vamzdžio diametras:

Skaičiuojant dirbtinį vėdinimą, ooro greitis magistralėje priimamas 10-15 m/s, o atšakose 5-8 m/s. Mes naudojame stačiakampio skerspjūvio vamzdžius.

Magistraliniam vamzdynui priimame v=12 m/s; atšakiniam v=7 m/s.

Pagal formulę apskaičiuojame magistralinį ir atšakinį diametrą. Vamzdžius renkame stačiakampio formos, kurių diametras magistraliniam vamzdynui 140x180mm ir atšakiniam vamzdynui 100x130mm.

Pasirenkame matmenis a ir b = 140x180mm

Atšakinio vamzdyno diametrą priimame pagal formulę:

; parenkame standartinį diametrą 125mm, pasirenkame matmenis a ir b = 100×130

Duomenys paimti iš: Овчинников, И. И., Овчинников, Е. И. Судовые системы и трубопроводы.- ССанкт Петербург: Судостроение, 1988.- p.266 – 80lent.

6. Slėgio nuostoliai

Slėgio nuostoliai dėl trinties vamzdyne apskaičiuojami pagal formulę:

Magistraliniam vamzdynui:

Čia: – slėgio nuostoliai ilgio vienete

Iš 91pav. esančiame grafike nusistatome, kad

(Чиняев, И. А . Судовые системы.- Москва:Транспорт, 1984.- p.156)

Atšakiniam vamzdynui (skaičiuojama analogiškai kaip magistraliniam vamzdynui):

Nusistatome vamzdynų ilgius, naudodamies sistemos principine schema:

Mašinų skyrius:

1. Magistralinis – 16,77m

2. Atšakinis – 5,88m

Gyvenamosios patalpos:

1. Magistralinis – 16,02m

2. Atšakinis – 5,88m

Triumuose:

1. Magistralinis – 82,18m

2. Atšakinis – 5,88m

MK (mašinų skyrius):

magistralinis:

atšakinis:

Gyvenamosios patalpos:

magistralinis:

atšakinis:

Triumuose:

Magistralinis:

Atšakinis:

7. Vėdinimo sistemos vietiniai nuostoliai apskaičiuojami (Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.32)

Nusistatome kokios vietinės kliūtys bus toje atšakoje ir iš lentelės surandame vietinių kliūčių koeficientus (. Šaltinis: Чиняев, И. А . Судовые системы.- Москва:Транспорт, 1984.- 147p.)

Kliūtis

Magistraliniam

vamzdynui Atšakiniam vamzdynui

Kolektorius 0,15 0,15

Alkūnė

1,2 –

Trišakis 0,33 –

Galvutė 1,2 1,4

Sklendė 0,16 0,20

3,04 1,75

Magistraliniam vamzdynui:

;

Atšakiniam vamzdynui:

8. Vėdinimo sistemos suminiai nuostoliai susideda iš kelio ir vietinių nuostolių. (Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.31)

;

Suminiai nuostoliai mašinų skyriuje:

Suminiai nuostoliai gyvenamosiose patalpose:

Suminiai nuostoliai triumuose:

9. Žinant suminius nuostolius ir būtiną tiekimą, galime apskaičiuoti ventiliatoriaus galingumą: (Šateikienė, D. Konspektas.-Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.31)

Mašinų skyriuje:

Gyvenamosiose patalpose:

Triumuose:

10. Ventiliatorių parinkimas:

Įvertinę vietinius ir slėgio nuostolius dėl trinties, parenkame 3 ventiliatorius, kuriuos montuosime į vėdinimo sistemą mašinų skyriuje, gyvenamosiose patalpose ir triume. Ventiliatorius parenkame atsižvelgdami į reikalingą galingumą. Kadangi skaičiavome tolimiausio laivo patalpos taško pilną vvėdinimą ir oro aprūpinimą, galime parinkti tokio galingumo ventiliatorių, kurio galia būtų lygi arba truputį didesnė, negu galingumas, kuris reikalingas pilnam patalpų vėdinimui. Pasirenku ventiliatorių mašinų skyriuje pasirenku PLUG tipo ventiliatorių, kurio galingumas 40kW, gyvenamosiose patalpose pasirenku VKA tipo ventiliatorių, kurio galingumas 25kW, o triume pasirenku AKU tipo ventiliatorių, kurio galingumas 15kW. Tinkamai parinkti ventiliatoriai dirbs efektyviai.

Suvirinimo dalis

Šiame skyrelyje apžvelgiame suvirinimo technologiją, kuri bus taikoma virinant vėdinimo sistemos vamzdžius.Pirmiausiai nustatysime magistralinio ir atšakinio vamzdynų sienelių storius (Šateikienė, D. Laivų sistemos: Konspektas, 2007,-34p., 1 lent.):

Magistraliniam vamzdynui:

;

Atšakų vamzdynui:

mm;

Pasirenkame rankinį elektrolankinį suvirinimą. Jis ekonomiškas, suvirinimo prietaisų gabaritai maži, geros suvirinimo siūlės savybės, tačiau reikalauja didelės patirties virinant. Kadangi sistema montuojama laive, ir ten nera daug vietos atlikti suvirinimo darbus, tai šitas suvirinimo tipas yra pats geriausias.

1. Plieno suvirinamumo nustatymas:

Parenkame vamzdžių plieną: legiruotas plienas 15XCНД (Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 81. ) .Nustatome plieno 15XCНД suvirinamumą (Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 81. ) pagal ekvivalento dydį:

Vamzdžiams parinktas plienas yra mažai legiruotas, todėl jo suvirinimas yra geras.Be to, pradedant virinti nereikia pakaitinti metalo briaunų ir pačios detalės, ir tai supaprastina suvirinimo darbus.

2. Glaistytų elektrodų tipo ir markės parinkimas:

Atsižvelgiant į suvirinamo plieno mechanines savybes parenkame elektrodo tipą Э50 (Narušavičius, J. SSuvirintojo žinynas.// -1983, p. 94. ). Parenkama elektrodo markė ВСH3 ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 94. ).

3. Elektrodinės vielos skersmens parinkimas pagal metalo storį:

Elektrodinės vielos storį parenkame pagal suvirinamų dalių storį: Elektrodo vielos storis abiem vamzdžiams: D= 3 mm ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 134.).

4. Siūlės parinkimas

Pagal konstrukcijos dalių sujungimo tipus, bei dalių storį parenkame sandūrinį siūlės tipą, su nenusklembtomis briaunomis ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 134. ).

5. Suvirinimo srovės nustatymas

Kai žinomas virinamo metalo storis ir elektrodo diametras, iš 8.3 lentelės ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 135. ) pasirenkame reikiamą srovės stiprį (Analogiška srovė tiek magistralinio vamzdyno virinimui tiek atšakų vamzdyno):

6. Ėjimų skaičiaus nustatymas

Nustatome ėjimų skaičių iš 8.6 lentelės ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 135. ):

7. Lanko ilgio nustatymas.

Nustatome lanko ilgį ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 130. ):

Suvirinimo metu lanko ilgis turi būti optimalus ir jo ilgis paskaičiuojamas pagal formulę:

mm

7. Lanko įtampos nustatymas

Nustatome suvirinimo lanko įtampą iš 1.1 lentelės ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 8. ):

-koeficientas, rodantis įtampos kritimą anodo ir katodo srityse. Suvirinant

lydžiais elektrodais, =10 V

-koeficientas, rodantis įtampos gradientą lanko stulpe, =3,4 V/mm

V

9. Virinimo greičio nustatymas

Suvirinimo greičio nustatymas ( Narušavičius, J. Suvirintojo žinynas.// -1983, p. 137 ): Suvirinant rankiniu būdu, suvirinimo greitis kontroliuojamas pagal optimalias siūlės formavimo sąlygas. Apytikriai suvirinimo greitis apskaičiuojamas pagal formulę:

Magistralinio vamzdyno suvirinimo greitis:

-prilydimo koeficientas, kuris lygus 9,0g/(Ah).

-elektrodo metalo tankis=7,89g/

– siūlės skerspjūvio plotas;

– Srovės stipris

Atšakų suvirinimo greitis:

Magistralinio vamzdyno siūlės skerspjūvio plotas:

;

Atšakos vamzdyno siūlės skerspjūvio plotas:

;

– vamzdžio išorinis diametras;

&– vamzdžio vidinis diametras;

SUVIRINIMO VIETA (montažinis brėžinys)

Technologinė dalis

Montuojant duotame laive vėdinimo sistemos vamzdžius, naudosime išardomas ir neišardomas jungtis. Išardomi sujungimai leidžia eksploatacijos arba remonto metu sistemų vamzdynus išardyti ir vėl sumontuoti. Iš išardomų jungčių naudosime flanšus, jungiant tiek magistralinio vamzdyno vamzdžius, tiek atšakinio.

Vėdinimo sistemoje yra naudojami apvalūs arba stačiakampio formos vamzdžiai. Projektuodamas laivą naudoju stačiakampius vamzdžius, kurių matmenys: magistralinio vamzdyno 140x180mm, o atšakinio vamzdyno 100x130mm. Magistralinį vamzdyną tvirtinsime prie lubų. Gyvenamųjų patalpų magistralinis vamzdynas bus montuojamas prie koridoriuose esančių lubų. PPrie lubų vamzdžius tvirtinsime lentynėlių pagalba ir naudosime laikiklius, nes jais nesudėtinga pritvirtinti vamzdžius. Be to astetinis vaizdas yra geresnis. Atšakinis vamzdynas bus tvirtinamas taip pat prie lubų ir jis nuo magistralinio vamzdyno bus nutiestas į gyvenamąsias ir bendro naudojamo ppatalpas. Magistralinis vamzdynas su atšakiniu bus sujungtas ir alkūnėmis, priklausomai nuo tiekiamo oro kiekio srauto. Mašinų skyriuje vamzdžių montavimas bus analogiškas kaip ir gyvenamosiose patalpose. Magistralinį vamzdyną tvirtinsime prie lubų, netoli diametralinės plokštumos. Triumuose magistralinį vamzdyną montuosime ant lubų, tvirtinsime lentynėlėmis ir specialiais laikikliais. Atšakinį vamzdyną tiesime į šonus.

Ant vamzdynų izoliacijos dėti nereikia, nes vamzdynuose oro srauto temperatūra nėra didelė.

Išvados

Kursiniame projekte buvo išnagrinėta ir suprojektuota vėdinimo sistema, kurią sumontavome „Сибир“ tipo laivą- transportinį refrižeratorių. Tai jūrinis dviejų denių dyzelinis refrižeratorius su laivagalyje išdėstytais anstatu ir kabina, turintis vieną fiksuoto žingsnio sraigtą. Laivo ilgis 130 m., o plaukiojimo rajonas neribotas.

Atlikus analogų apžvalgą buvo nuspręsta, kad šiam laivui labiausiai tinka dirbtinė vėdinimo sistema, sumontuota autonominiu principu. Atlikus bendrą sistemos apžvalgą iišsiaiškinome kokie pagrindiniai vėdinimo sistemos elementai yra naudojami laivuose. Parinkome vamzdynų ir elementų išdėstymo vietą laive, nubraižėme sistemos principinę schemą. Atlikome pagrindinius sistemos charakteristikų skaičiavimus, parinkome sistemos elementus, parinkome standartinius vamzdžių diametrus: magistralinio vamzdyno parametrai , atšakinio vamzdyno parametrai . Sistemoje bus naudojami flanšiniai sujungimai, kurie pasirinkti dėl didelių vamzdžių matmenų. Vamzdžius prie laivo korpuso pritvirtinsime standartinių lentynėlių pagalba. Vamzdynas bus suvirinamas rankiniu elektrolankiniu būdu, su tam darbui parinktais elektrodais ir nustatyta įtampa bei srovės stipriu.

Suprojektuota vėdinimo sistema atitinka visus sistemai keliamus reikalavimus bei kriterijus, todėl patikimai ir operatyviai atliks patalpų vėdinimo funkciją.

Naudota literatūra:

1. Šateikienė, D. Laivų sistemos: Konspektas/ Klaipėdos universitetas.-Klaipėda, 2007.-33p.

2. Senčila, V. Laivo jegainė: konspektas – Klaipėdos Universitetas – Klaipėda, 2007.-p.23.

3. Александров, А. В. Судовые системы.- Санкт Петербург: Судпромгиз, 1962.- 340p.

4. Губанов, В. Е. Судовые системы.- Санкт Петербург: Судостроение, 1985.- 396p.

5. Епифанов, Б. С. Судовые системы.- Санкт Петербург: Судостроение, 1980.- 176p.

6. Овчинников, И. И., Овчинников, Е. И. Судовые системы и трубопроводы.- Санкт Петербург: Судостроение, 1988.- 314p.

7. Хордас, Г. С. Расчеты общесудовых систем.- Санкт Петербург: Судостроение, 1983.- 442p.

8. Хордас, Г. С. Отопление судов.- Санкт Петербург: Судостроение, 1977.- 223p.

9. Чиняев, И. А . Судовые системы.- Москва:Транспорт, 1984.- 216p.