ANTRASIS PASAULINIS KARAS

1. Laikas 1939 m. rugsėjo 1 d. – 1945 m. rugsėjo 2 d.

2. Karo priežastys 1. Versalio sistemos netobulumas

2. Vokietijos siekimas sugriauti šią sistemą ir jos agresyvūs veiksmai

3. Agresyvaus bloko Vokietija – Italija – Japonija susidarymas

4. Anglijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimas Vokietijai

5. Nesėkmingos SSRS ir Vakarų šalių derybos

6. Hitlerio įsitikinimas, kad karas nevyks dviem frontais

3. Sąjungininkai ir priešai Sąjungininkai: Vokietija, Japonija, Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Suomija

Antihitlerinė koalicija: Didžioji Britanija, SSRS, JAV, Prancūzija

4. Karo pradžia 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržia į LLenkiją

5. Karo pabaiga 1945 m. rugsėjo 2 d. Japonijos kapituliacija

6. Žymiausieji mūšiai, sąvokos Keistasis karas – Anglijos ir Prancūzijos 1939m. paskelbtas karas Vokietijai, bet karo veiksmai nepradėti. A. Hitleris, užgrobęs Lenkiją, siūlė Prancūzijai ir Anglijai sudaryti taikos sutartį, tačiau Vakarų valstybės pasiūlymo nepriėmė. Armijos stovėjo viena prieš kitą ir laukė.

Mūšis dėl Britanijos – Po to, kai prancūzai 1940 m. birželį išstojo iš karo, britai kartu su visa savo imperija liko vieni kariauti prieš nacius. Ši kebli padėtis tęsėsi lygiai vienerius metus, ir ttuo laikotarpiu karo veiksmų baigtis bei viso pasaulio ateitis bet kuriuo atveju priklausė nuo Britanijos sugebėjimo atsispirti nacistams. Virš Britanijos užvirė įnirtingiausios iki tol matytos oro kautynės. Vokiečiai siekė nugalėti Karališkąjį oro laivyną. Tuomet, įsiviešpatavę ore, ketino neutralizuoti britų laivyną, oo tada jau įvykdyti operaciją kodiniu pavadinimu „Jūrų liūtas“ – įsiveržti į Britanijos salyną. Britų pilotai nepasidavė ir desperatiškai kovojo iki galo. Po to, kai vokiečiai pralaimėjo oro mūšį virš Britanijos, įsiveržimo planai taip niekada ir nebuvo įgyvendinti.

Žiemos karas – SSRS karas su Suomija. SSRS reikalavo, kad Suomija jai išnuomotų Hanko uostą ir Karelijos sąsmaukos dalį. (Stalinas bandė primesti savitarpio pagalbos sutartį.) Suomijai nesutikus, SSRS pradėjo karą. Pagal taikos sutartį Suomija neteko apie 40 tūkst. km2 teritorijos – Karelijos sąsmaukos, vakarinės Ladogos ežero pakrantės su 11 proc. dirbamos žemės, miškų, pramonės. Kare žuvo apie 25 tūkst. suomių karių 43 tūkst. sužeista. Suomija patyrė daug nuostolių, bet išsaugojo nepriklausomybę.

Stalingrado mūšis – 1942 m. birželio mėn. Vokiečių pradėtas Staliningrado šturmas. Raudonoji armija aatsilaikė ir perėjo į kontrpuolimą. Vokiečiai patyrė pralaimėjimą.

Kursko mūšis – 1943m.liepos mėn. Hitlerio generolai pradėjo gerai paruoštą puolimą Kursko kryptimi, tačiau SSRS ten sutelkė daugiau karinės technikos. Vokiečiai patyrė pralaimėjimą.

Stalingrado katilas – Vokietijos armijos apsupimas ir sutriuškinimas.

II-asis frontas 1944 m . birželio 6d. atidaromas II frontas. Plataus masto puolimą Didžioji Britanija ir JAV pradėjo vadovaujama amerikiečių generolo D. Eizenhauero. Jie išsilaipino Prancūzijos šiaurės vakarų pakrantėje. Tai buvo didžiausias karų istorijoje desantas. Šeši tūkstančiai laivų atgabeno 4 armijas – 37 pėstininkų iir 10 tankų divizijų, iš oro desantą pridengė 11 tūkst. lėktuvų. Vokiečiams antrasis frontas buvo netikėtas.Antrojo fronto sukūrimas reiškė, kad Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas. Nedidelė karininkųgrupė, norėjusi išgelbėti Vokietiją, parengė Hitlerio nuvertimo planą. 1944 m . liepos 20 d. pulkininkas K. Štaufenbergas Hitlerio būstinėje padėjo bombą. Ji sprogo, bet Hitleris liko gyvas.

Hirosima ir Nagasakis – Japonijos miestai, ant kuriu JAV numetė atomines bombas.

Kamikadzė – japonų karo aviacijos lakūnas savižudis.

Niurnbergo procesas – 1945m. lapkričio 20 -1946 m. spalio 1 d. vykęs teismo procesas, kurio metu buvo teisiami kaip kariniai nusikaltėliai 24 buvę fašistinės Vokietijos vadovai ir pripažintos nusikalstamomis svarbiausios fašistinės organizacijos.

Lendlizas – 1941m. JAV priimtas įstatymas pagal kurį jos tiekė, skolino ir nuomojo antifašistinėms šalims ginklus, šaudmenis ir maisto atsargas.

7. Asmenybės A. Hitleris – Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 m. kaip „Vadas ir kancleris“ tapo Vokietijos vyriausybės ir valstybės vadovu. Vokietijoje sukūrė „Trečiojo Reicho“ nacionalsocialistinę diktatūrą, uždraudė visas opozicines partijas ir persekiojo politinius priešininkus. Dėl jo veiksmų kilo Antrasis pasaulinis karas, kurio metu jo sprendimu sistemingai buvo atimtos teisės Vokietijos užimtose teritorijose esantiems žydams, o apie 6 milijonus jų bei kitų tautų žmonių sunaikinta koncentracijos ir naikinimo stovyklose.

J. Stalinas – Sovietų Sąjungos politinis veikėjas. Nuo 1927 iki 1953 m. faktiškai buvo vvienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG’o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu. Užsienio politikoje siekė, kad SSRS po Antrojo pasaulinio karo taptų galingiausia pasaulio valstybe.

J. Ribentropas – Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938 iki 1945 m.. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrajį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas.

V. L. Čerčilis – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 m. gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija.

V. Molotovas – buvo tarybinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris (1943), Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovas (1930-1941) ir užsienio reikalų ministras (1939-1949, 1953-1956). XX a. 6-me dešimtmetyje iš aktyvios politinės veiklos jį išstūmė N.Chruščiovas. Kaip Stalino užsienio reikalų ministras tarėsi su Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministru J.Ribentropu dėl nepuolimo sutarties tarp TSRS ir Vokietijos, kuri 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta Maskvoje.

Šarlis de Golis – žymus Prancūzijos politinis veikėjas, generolas. Dalyvavo pasauliniuose karuose. 1944 – 11946 m. – Prancūzijos vyriausybės vadovas.

8. Karo padariniai Karas, pasibaigęs 1945 m., pasirodė esąs tikras totalinis karas. Pasaulio istorijoje jis reiškia didžiulį lūžį. Europą suniokoja jėga, kurią ji iš pradžių pati išprovokavo. Dviejų supervalstybių – Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos – iškilimas atspindi Europos, iki tol dominavusios pasaulyje, smukimą. Per masinius oro antskrydžius numestos bombos beveik su žeme sulygino šimtus miestų. Karo sugriovimai mažiausiai 50% sumažino Europos ekonominį potencialą, o finansų sistema visai žlugo. Niekada ankščiau ginkluotas konfliktas neatnešė tiek aukų. Žuvo apie 19,2 mln. kareivių, apie 39,2 mln. civilių, iš viso apie 56 mln. žmonių. Karas išties nepagailėjo taikių gyventojų; jie kentėjo nuo bombardavimų, trėmimų ir bado. Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie kuriuos Trečiasis reichas laike nepilnaverčiais: čigonai, slavų belaisviai, homoseksualistai, bet daugiausia žydai. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln. Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų, stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų, vastybių ir jų sienų pertvarkymo aukų. Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos ir technologijos. Tarp naujų strategijų buvo Blitzkrieg (greitas puolimas besiremiantis tankų, sunkvežimių ir kitos technikos panaudojimu), oro atakos. Lėktuvų aptikimui plačiai pradėti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis

ginklas.