Antroji sovietine okupacija Lietuvoje
LIETUVA NAUJOMIS SOVIETINIO REŽIMO SĄLYGOMIS
( 1953- 1988m. )
Politinė padėtis. 1953m. kovo 5d. mirus J. Stalinui, Maskvoje
prasidėjo kova dėl valdžios. SSRS represinio aparato vadovas L. Berija,
stengdamasis įsitvirtinti valdžioje, pradėjo keisti iki tol vykdytą
nusikalstamą nacionalinę politiką.(Varnienė, J. Istorijos konspektai. 1998,
V.). Jis iškėlė idėją, kad sąjunginių respublikų partinio ir valstybinio
aparato darbuotojai turi būti vietos žmonės, įstaigose turi būti vartojama
tautinė kalba. L. Berija Lietuvą lygino su Vokietijos Demokratine
Respublika ir planavo represiniuose organuose įvesti patarėjų
instituciją.1953m. balandžio mėnesį L. Berija, paskambinęs A. Sniečkui,
piktinosi, kkodėl Lietuvoje tiek daug rusų, kodėl antrieji sekretoriai
rusai, kodėl gerai gyvena kunigai. Buvo aišku, kad L. Berija A. Sniečkaus
valdžioje nepaliks.1953m. birželio mėnesį prasidėjo rusakalbių
vadovaujančių darbuotojų prievartinis išsiuntimas iš Lietuvos. 1953m. iš
Lietuvos į Maskvą buvo atšaukta daugiau kaip 3000 žmonių, iš jų 1133
represinių organų, 269 partiniai, 793 ministerijų ir kitų žinybų
darbuotojai. L. Berijos atviras polinkis į diktatūrą, politinės intrigos
bei naujos nacionalinės politikos skatinimas nulėmė jo žlugimą. 1953m.
birželio 26d. L. Berija, kaip “ buržuazinių nacionalistų ir tarptautinio
imperializmo agentas “ suimtas, vėliau sušaudytas. ĮĮ SSRS vadovybės viršūnę
iškilo N. Chruščiovas ir G. Malenkovas. 1953m. birželio- liepos mėnesio
įvykiai keitė padėtį ir Maskvoje ir Lietuvoje. Politiniai pokyčiai Maskvoje
turėjo nemažą įtaką Lietuvos nacionalių santykių raidai. Nuo 1956m.
Lietuvoje rusifikacija stabilizavosi, pradėta daugiau pasitikėti
vadovaujančiais darbuotojais lietuviais, valstybiniame ir visuomeniniame
gyvenime iimta plačiau vartoti lietuvių kalbą, suaktyvėjo tautinės kultūros
plėtotė. 1953m. liepos 19d. raudona vėliava buvo pakeista į naują 3 spalvų
( raudona, balta ir žalia ) LTSR vėliavą, kuri turėjo simbolizuoti Lietuvos
“ suverenumą “. Šalyje prasidėjo naujas politinis kursas- stalininio režimo
liberalizacija.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).
N. Chruščiovo įsitvirtinimas valdžioje užtruko net iki 1958m. N. Chruščiovo
politinės ir ūkinės reformos keitė politinę padėtį ir Lietuvoje. Atsirado
ūkio savarankiškumo, tautinės kultūros, lietuvių kalbos atgaivinimas ir
įtvirtinimas.(Varnienė, J. Istorijos konspektai. 1998, V.).
Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą kontroliavo LKP ir LTSR
valdžios organai, jiems padėjo SSRS okupacinės struktūros. N. Chruščiovo
valdymo metais Lietuva įgijo kultūrinės autonomijos bruožų. Nusistojo
lietuvių ir rusų dvikalbystė. Šiuo laikotarpiu gana sparčiai plėtojosi
Lietuvos ekonomika, pamažu kilo žmonių gyvenimo lygis. Nors priklausymas
komunistų partijai daugeliui žmonių bbuvo ne visai garbingas dalykas, tačiau
tai sudarė didesnę galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti
vadovaujantį darbą. N. Chruščiovo pastangomis buvo atsisakyta gyventojų
trėmimų ir kitų masinių represijų, nutrauktos politinio įtarumo kurstymo
kampanijos, sumažinta represinių organų savivalė.
1955m. rugsėjo 17 ir lapkričio 24d. SSRS AT Prezidiumo ir SSRS MT
nutarimais iš įkalinimo ir tremties vietų buvo leista grįžti daugumai
represuotų žmonių. Dauguma buvusių politinių kalinių ir tremtinių neatgavo
visų pilietinių teisių, jie buvo persekiojami, kitiems nebuvo leista
apsigyventi Lietuvoje.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994,
V.).
Susilpėjus totalitariniam režimui, 1955- 1959m. Lietuvoje vėl
atsirado antisovietinės veiklos tendencijų, kurioms įtakos turėjo ne tik
politinės reformos Sovietų Sąjungoje, bet ir 1955m. Lenkijos ir ypač 1956m.
Vengrijos įvykiai. 1955m. lapkričio 2d. Kaune įvyko nesankcionuotas Vėlinių
minėjimas bei susirėmimas su milicija. 1957m. per Vėlines Kaune kapinėse
susirinko apie 1,5- 2 tūkst. žmonių, buvo deginamos žvakutės, giedamos
giesmės. Tarp milicijos ir susirinkusiųjų įvyko susirėmimas.
Atviriems išpuoliams prieš valdžią turėjo įtakos Vakarų radijo stočių
laidos ir nelegalios organizacijos. 1957m. gruodžio mėnesį buvo demaskuota
nelegali organizacija “ Nacionalinis liaudies frontas “. Didelį dėmesį KGB
kreipė į Lietuvos piliečius, palaikančius ryšius su Vakarų šalyse
gyvenančiais žmonėmis. Didžiausią nepasitenkinimą politiniu režimu, ypač
nacionalinių santykių būkle, rodė Lietuvos rašytojai, Vilniaus
universiteto, Kauno politechnikos ir medicinos institutų studentai bei
dėstytojai, kiti Lietuvos žmonės. Buvo reikalaujama sulietuvinti
valstybines įstaigas, grąžinti senus gatvių pavadinimus ( ypač reikalauta
pakeisti Stalino gatvių pavadinimus ). Padaugėjo buitinių nacionalinių
konfliktų, ypač Vilniuje. 1956m. lapkričio mėnesį LTSR AT sesijoje B.
Baranauskas ir B. Pušinis kritikavo rusų kalbos įsigalėjimą visuomeniniame
gyvenime ( teismuose, parduotuvėse ir kitose vietose ).
N. Chruščiovui įsitvirtinus valdžioje, politinis režimas Sovietų
Sąjungoje stabilizavosi. Įkyrūs kolonistų skundai vertė Kremliaus vadovus
atsižvelgti į susidariusią padėtį Lietuvoje. 1959m. gegužės 28d. Maskvoje
įvykęs SSKP CK plenumas priėmė nutarimą “ Dėl Lietuvos KP CK darbo su
kadrais “. Jame A. Sniečkus buvo kritikuojamas dėl “ besaikio “ lietuviškų
kadrų kėlimo į vadovaujančius ppostus. Šį klausimą liepos 14- 17d. svarstė
LKP CK VI plenumas.
Iš karto po plenumo Lietuvoje prasidėjo kadrų “ peržiūra “. 1959m. iš
Vilniaus pedagoginio instituto dėl “ politinio nepatikimumo “ buvo
pašalinti direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams J. Laužikas, dekanai
F. Mažulis ir V. Kulakauskas, dėstytojai J. Jasinevičius, M. Ročka ir Z.
Slaviūnas. Iš komunistų partijos buvo pašalintas buvęs Vilniaus
universiteto rektorius J. Bulavas. Iki 1959m. lapkričio 1d. buvo pakeisti
42 rajonų žemės ūkio partinių komitetų sekretoriai, 13 vykdomųjų komitetų
pirmininkų. A. Sniečkus griežtai atsiribojo nuo tautinės orientacijos
žmonių.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).
1959- 1960m. pradėtas naujas politinis kursas Sovietų Sąjungoje
sugriežtino Maskvos ir sąjunginių respublikų santykius, sustiprino politinį
režimą ir rusifikaciją. Lietuvos švietimo ministerijos vadovybė sugebėjo
išsaugoti lietuvišką mokyklą. 1963m. Maskvoje buvo pradėta rengti švietimo
reformą. 1964m. rudenį nušalinus N. Chruščiovą, padėtis pasikeitė. 1965m.
sausio 9d. laiške SSKP Centro komitetui A. Sniečkus jau kritikavo švietimo
reformą. 7- dešimtmečio pradžioje politinės represijos šiek tiek prislopino
tautinį pasipriešinimą- sumažėjo slaptų organizacijų, studentų ir
inteligentijos politinis aktyvumas. 1961m. KGB išaiškino nelegalią
organizaciją “ Laisvoji Lietuva “ ( įkurta 1958m., jai vadovavo V. Šakalys
), kuriai priklausė 14 narių ir keletą moksleivių slaptų organizacijų
Vilniuje bei Kaune.
Po J. Stalino mirties prasidėjus N. Chruščiovo reformoms, šiek tiek
palengvėjo Lietuvos katalikų bažnyčios padėtis. 1954m. SSKP CK priėmė
keletą nutarimų, kuriuose buvo atsisakoma ttiesioginio ir atviro bažnyčios
spaudimo. 1955m. katalikų bažnyčios vadovybė kreipėsi į SSRS religinių
reikalų tarybą ir jos įgaliotinį I. Polianskį, prašydama leisti spausdinti
religinę literatūrą, grąžinti Vilniaus Arkikatedrą, statyti bažnyčią
Klaipėdoje.
A. Sniečkaus pavedimu, 1955m. gruodžio 22d. M. Gedvilas ir B. Pučinis
oficialiai priėmė vyskupus P. Maželį, J. Steponavičių ir kanauninką J.
Stankevičių. Tai buvo pirmasis valdžios ir bažnyčios vadovų oficialus
susitikimas po 1945m. 1956m. buvo leista spausdinti religinę literatūrą (
katalikų žurnalą, katalikų kalendorių, maldaknyges ir kt. ). Sprendžiant
bažnyčios reikalus, A. Sniečkus ir LTSR vadovybė reiškėsi kaip principingi
bolševizmo idėjų gynėjai.
1956-1960m. Lietuvoje buvo uždarytos 7 bažnyčios, suimta 11 kunigų.
Visaip buvo persekiojama katalikų bažnyčios vadovybė. 1957m. vyskupai Y.
Matulionis ir V. Sladkevičius buvo pašalinti iš pareigų ir ištremti. 1961m.
J. Steponavičius buvo ištremtas į Žagarę. Jie buvo ištremti už tai, kad
protestavo prieš valdžios kišimąsi į bažnyčios reikalus.
1960-1964m. Vilniaus ir Ukmergės kalvarijose buvo statomi
visuomeniniai pastatai, Vilniuje susprogdintos 35 Trinapolio koplyčios,
nuolat griaunami Jurgaičių piliakalnio ( Kryžių kalnas ) kryžiai, buvo
trukdoma tikintiesiems ir kunigams lankyti jiems šventas vietas, melstis,
atlikti religines apeigas. Iš kunigų buvo atimami registracijos
pažymėjimai, mažinamas klierikų skaičius Kauno kunigų seminarijoje.
1964m. rudenį Maskvoje buvo įvykdytas valstybinis perversmas, N.
Chruščiovą pakeitė SSKP konservatyviųjų jėgų statytinis L. Brežnevas. L.
Brežnevo valdymo laikmečiu dėl kylančios rusinio bangos augo tautinis
lietuvių pasipriešinimas.(Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.).
N.
Chruščiovo nušalinimui pritarė A. Sniečkus ir diduma Lietuvos partinės
nomenklatūros. Prasidėjo vadinamasis stagnacijos arba “ brandaus socializmo
“ laikotarpis. 1965-1987m. Lietuvos vidaus padėtis buvo stabili,
respublika, išskyrus 1972m. įvykius, politinių, socialinių ar ekonominių
sukrėtimų nepatyrė. LTSR vadovybė daugiausia rūpinosi ekonominiais ir
socialiniais klausimais, propagavo komunistinę ideologiją, persekiojo
kitaminčius. L. Brežnevo valdymo metais buvo atkuriami J. Stalino laikų
valstybės saugumo ir partinių organų tarpusavio santykiai.
Lietuvoje plito nelegali spauda- “ Aušra “, “ Perspektyvos “, “ Alma
Mater “, “ Laisvės šauklys “, “ Vytis “, “ Ateitis ““, “ Tiesos kelias “ ir
kt. leidiniai.
1972m. pavasarį Bažnyčia pradėjo spausdinti ir platinti “ Lietuvos
katalikų Bažnyčios kroniką “. Kronikoje parodyti tikinčiųjų ir žmogaus
teisių pažeidimai Lietuvoje, atkreiptas į juos pasaulio visuomenės
dėmesys.(Lietuvos istorijos konspektas. 1998, A.).
1972m. gegužės 14d. Romos Kalantos susideginimas sukrėtė visą Lietuvą
ir pasaulį. Kaune vyko demonstracijos, skambėjo laisvės ir Nepriklausomybės
reikalavimai, buvo keliama tautinė trispalvė vėliava. Visi asmenys, išdrįsę
padėti gėlių ant R. Kalantos kapo ar jo susideginimo vietoje, buvo
areštuoti. Po šio įvykio buvo suvaržytas domėjimasis Lietuvos
praeitimi.(Baltijos šalių istorijos chrestomatija. 22002).
Svarbiausia disidentų organizacija buvo Lietuvos Helsinkio grupė
(vadovas V. Petkus), įsteigta 1975m. Ji rinko informaciją apie žmogaus
teisių pažeidimus sovietinėje Lietuvoje.(Kasperavičius, A. ir kt. Dokumentų
rinkinys. 2002, V.). Lietuvoje veikė ir kitos disidentų organizacijos:
Lietuvos katalikų sąjunga, Lietuvos laisvoji demokratinė jaunimo sąjunga,
Jaunosios Lietuvos ssąjunga, Tautinis liaudies frontas ir kt. 1977m. V.
Petkaus, latvio V. Kalninio ir esto M. Niklaus iniciatyva buvo įkurtas
Nuolatinis Estijos- Latvijos- Lietuvos tautinio judėjimo komitetas. 1978m.
vasarą A. Terleckas, S. Stungurys, A. Žukauskas ir kt. įkūrė Lietuvos
laisvės lygą (LLL), kurios tikslas- puoselėti Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo idėją. (Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.). 1979m.
rugpjūčio 23d. trijų Baltijos tautų 45 atstovai paskelbė “ Jungtinę
deklaraciją “, reikalaujančią, kad SSRS ir abi Vokietijos ( VFR ir VDR )
paskelbtų Molotovo- Ribentropo paktą negaliojančiu. Kadangi KGB ir RKRT
aktyviai kišosi į Kauno kunigų seminarijos veiklą, todėl 1972m. buvo
įsteigta slapta kunigų seminarija. 1972m. kovo 19d. buvo pradėtas leisti
žymiausias nelegalus leidinys, “ Lietuvos katalikų bažnyčios kronika “.
1978m. buvo įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, bet
vyriausybė atsisakė jį įregistruoti. Šis komitetas gynė persekiojamus
tikinčiuosius, pprašė paleisti neteisėtai suimtus kunigus. Nepaisant griežto
politinio režimo, lietuvių tauta išsaugojo tautiškumo, patriotizmo ir
laisvės troškimo idealus. Tai lėmė ne tik Lietuvos istorinė praeitis,
aukšta tautinė savimonė, bet ir palanki demografinė situacija.
Baltijos ir kitų respublikų rusifikacija kėlė natūralų vietos
gyventojų nepasitenkinimą ir protestą. Rusų kalba vis labiau įsigalėjo
švietimo įstaigose ( mokyklose, vaikų darželiuose ), valstybinių įstaigų
raštvedyboje, visame visuomeniniame gyvenime. P. Griškevičius ir visa LTSR
vadovybė tam nesipriešino, ji klusniai vykdė Maskvos reikalavimus.
1982m. mirus L. Brežnevui, SSRS vadovu tapo J. Andropovas. Naujasis
SSKP CK ggeneralinis sekretorius, buvęs SSRS KGB vadovas, pradėjo aktyviai
kovoti prieš kitaminčius, korupciją, ekonominius nusikaltimus ir darbo
drausmės pažeidimus. Šitaip jis mėgino pagerinti SSRS ekonomikos
funkcionavimą, padidinti smunkančią gamybą. Tačiau tai buvo daroma KGB
metodais, atvirai pažeidžiant žmogaus ir piliečio teises.
J. Andropovui mirus, į valdžią atėjo senas SSKP CK aparato
funkcionierius K. Černenka. Jo valdymo metais LTSR vadovybė didesnį dėmesį
kreipė į švietimą ( buvo padidinti mokytojų atlyginimai ), sustiprino
komunistinę cenzūrą.
1985m. kovo mėnesį mirė K. Černenka. Naujuoju SSKP CK generaliniu
sekretoriumi tapo M. Gorbačiovas. Jis, gelbėdamas žlungančią ekonomiką ir
sovietinę imperiją, 1985m. pavasarį pradėjo daryti politines ir ekonomines
reformas, kurios buvo vadinamos “ pertvarka “. Maskvoje prasidėjusios
politinės permainos suaktyvino Lietuvos inteligentiją.(Varnienė, J.
Istorijos konspektai. 1998, V.).
Reikšmingiausias 1987m. politinis įvykis buvo rugpjūčio 23d. Vilniuje
surengtas Molotovo- Ribentropo pakto metinių minėjimas. 1987m. lapkričio
14d. mirė LKP CK I sekretorius P. Griškevičius. Naujuoju LKP CK I
sekretoriumi tapo R. Songaila.
1988m. birželio 3d. Vasario 16-osios nepriklausomybės šalininkai įkūrė
Sąjūdį. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, spalio 6d. vėl suplevėsavo
Lietuvos Trispalvė.(Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.).
Ekonomika. 1955m. lapkričio 14d. uždarame LKP CK biuro posėdyje dėl
nesutarimų su A. Sniečkumi iš pareigų buvo pašalintas LTSR MT pirmininkas
M. Gedvilas. Naujuoju vyriausybės vadovu buvo paskirtas buvęs LKP CK II
sekretorius M. Šumauskas. 1957m. Sovietų Sąjungoje vietoj pramonės ir
statybos ministerijų buvo įsteigtos regioninės LLiaudies ūkio tarybos.
6-7 dešimtmetyje Lietuva pagal sovietinį modelį buvo sparčiai
industrializuojama, o jos ekonomika toliau integruojama į SSRS liaudies
ūkį. Buvo plečiamos senos tradicinės pramonės šakos ( lengvoji, maisto,
miško perdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės pramonė, metalo apdirbimas
), atsirado ir naujų pramonės šakų- chemijos pramonė, radiotechnika. 6-7
dešimt. Buvo pastatytas Panevėžio “ Ekranas “, Jonavos ir Kėdainių chemijos
kombinatai, Vilniaus kuro aparatūros, Grąžtų, “ Elfos “ gamyklos, Kauno ir
Elektrėnų elektrinės. Lietuvos pramonė buvo plėtojama pagal SSRS poreikius,
nebuvo paisoma Lietuvos interesų. Spartūs pramonės augimo tempai buvo
pasiekti plečiant gamybos priemonių gamybą. Lietuvoje buvo statomos įmonės,
kurioms žaliava buvo įvežama, o pagaminta produkcija išvežama, įmonės tapo
priklausomos nuo SSRS žaliavų.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos
veikėjai. 1994, V.).
Nušalinus nuo valdžios N. Chruščiovą, įvyko permainų ir SSRS
ekonomikoje. SSRS vadovybė, 1965m. SSKP CK rugsėjo plenume numatė suteikti
įmonėms daugiau savarankiškumo, plačiau taikyti ūkiskaitą, administracinius
valdymo metodus keisti ekonominiais.
L. Brežnevui atėjus į valdžią, Sovietų Sąjungos vadovybė pradėjo
mažinti respublikų ekonominį savarankiškumą, netrukus imta vis labiau
centralizuoti ekonomikos valdymą. 1965m. buvo likviduota LTSR Liaudies ūkio
taryba. Lietuvos pramonė buvo plėtojama ne pagal Lietuvos gyventojų
poreikius, o pagal Sovietų Sąjungos politinius ir ekonominius interesus.
8 dešimt. Ir 9 dešimt. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo statoma daug
socialinės paskirties pastatų ( parduotuvių, mokyklų, vaikų darželių,
buitinio aptarnavimo įmonių, sveikatos, kultūros ir kitų įstaigų ),
sparčiai pplečiama gyvenamųjų namų statyba. Sparti industrializacija darė
žalą Lietuvos gamtai. Kolektyvizacijos sužlugdytas Lietuvos žemės ūkis
beveik 2 dešimt. neiškopė iš krizės. Po 1956m. kiek pagerėjo kolūkiečių
gyvenimas. Buvo panaikintos prievolės ( privalomi darbai, mokesčiai,
produktų pristatymas ), padidintas darbo užmokestis, žemės ūkio produktų
supirkimo kainos. .(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994,
V.).
1954m. buvo pradėta naikinti tradicinį Lietuvos kaimą. Iki 1967m.
Lietuvoje buvo likviduota 62000 vienkiemių. Prie to daugiausia prisidėjo J.
Maniušio vadovaujama vyriausybė. Buvo priimti specialūs nutarimai, kurie
numatė likviduoti vienkiemius, o jų gyventojus perkelti į gyvenvietes.
Kartu su vienkiemių likvidavimu buvo pradėta žemės ūkio gamybos
specializacija ir koncentracija. Tai padėjo kelti žemės ūkio produkcijos
gamybos lygį, Lietuvos žemės ūkis tapo geriausiai išvystytas Sovietų
Sąjungoje. Nemažai žemės ūkio produkcijos buvo pagaminama asmeniniuose
valstiečių ūkiuose. Kad dar labiau didėtų gyvulininkystės produkcijos
gamyba, 1977m. valstiečiams buvo leista laikyti daugiau gyvulių.(Lietuvos
istorijos konspektas. 1997)
1979-1980m. Lietuvoje ėmė trūkti kuro ir elektros energijos, todėl
sulėtėjo pramonės raidos tempai. 1985m. prasidėję ekonomikos sutrikimai
gerokai paspartino socialistinės sistemos žlugimą Sovietų
Sąjungoje.(Lietuvos istorijos konspektas. 1997, A.).
Kultūra. Buvo bandoma pertvarkyti kultūros ir švietimo įstaigų
sistemą, atstatyti kai kuriuos istorijos ir kultūros paminklus.
Biurokratinis vadovavimas, centralizmas, ideologinė cenzūra neleido
visiškai atsiskleisti menininkams, skatino kultūros atotrūkį nuo gyvenimo,
nuo Lietuvos visuomenės poreikių, slopino kultūros tautiškumą ir
dvasingumą. 1956m. SSKP XX suvažiavimas ir represijų politikos atsisakymas
pagyvino daugumos inteligentų kūrybines nuotaikas. Į Lietuvos
mokyklas buvo
grąžinta gimtojo krašto istorija. Lietuvių inteligentija buvo persekiojama.
1957m. prasidėjo Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros
dėstytojų byla. Įvairiuose susirinkimuose , kuriuose dalyvavo J. Bielinis,
P. Griškevičius, V. Niunka ir A. Sniečkus, buvo kaltinami tuo, kad
nagrinėdami lietuvių rašytojų kūrybą, nukrypo į žalingą estetizavimą,
apeidavo rašytojų idėjines nuostatas, vengė aiškinti partijos politiką. Po
svarstymų iš universiteto buvo pašalintos I. Kostkevičiūtė, M. Lukšienė, A.
Rabačiauskaitė ir V. Zaborskaitė. Komunistų partija ėmė toleruoti
ideologiškai neutralią kūrybą, buvo atsisakoma stalininės kultūros
primityvumo. Lietuvą išgarsino dailininko grafiko S. Krasausko, rašytojo V.
Mykolaičio-Putino ( ypač jjo romanas “ Sukilėliai “ ), poeto E. Mieželaičio,
skulptoriaus J. Mikėno kino režisieriaus V. Žalakevičiaus ( ypač jo filmas
“ Niekas nenorėjo mirti “ ) ir kt. Lietuvos menininkų kūryba.(Tininis, V.
Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).
Daugelyje respublikų nacionalinės mokyklos buvo uždaromos. Lietuvos
švietimo ministerijai pavyko jas išsaugoti. 1964m. pereita prie dešimtmečio
mokymo, nors tam priešinosi Lietuva ir Estija. Po Chruščiovo nušalinimo vėl
grįžta prie vienuolikos metų mokymo.(Varnienė, J. Istorijos konspektai.
1998, V.).
Propagandiniais tikslais 1957-1964m. LKP CK leido Lietuvos miestuose
ir miesteliuose rodyti teatralizuotą “ Pilėnų “ vaidinimą. 1964m.
valstybinis perversmas Maskvoje iš pradžių didesnės įtakos Lietuvos
kultūrai neturėjo. Buvo išleista romanų, vaizduojančių skaudžiausius
lietuvių tautos gyvenimo metus ( J. Avyžiaus “ Sodybų tuštėjimo metas “, “
Degimai “ ), tautinės krypties kūrinių ( J. Marcinkevičiaus poetinė dramų
trilogija aapie lietuvių tautos istorinį likimą ‘ Katedra “, “ Mažvydas “ ir
“ Mindaugas “ ) ir kt. 7-9 dešimt. labai buvo suvaržyti socialiniai ir
humanitariniai mokslai.(Lietuvos istorijos konspektas. 1998, A.).
TAUTINIS ATGIMIMAS
( 1988- 1990m. )
1988m. birželio 3d. Vilniuje mokslinės ir kūrybinės inteligentijos
susirinkime įsteigta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ( LPS ) iniciatyvinė
grupė, kurią sudarė 35 nariai ( R. Adomaitis, J. Bulavas, A. Buračas, A.
Čekuolis, V. Daunoras, B. Genzelis, V. Landsbergis, J. Marcinkevičius, V.
Petkevičius, K. Prunskienė ir kt. ). 1988m. vasaros pradžioje Lietuvoje
kilo didžiulis visuomeninis ir politinis sąjūdis prieš sovietinį režimą.
Sąjūdis iškėlė lietuvių tautos teisių atkūrimo reikalavimus: reikalavo
demokratijos, Lietuvos ekonominio savarankiškumo, Lietuvos suvereniteto
SSRS sudėtyje, visiškos Lietuvos nepriklausomybės. 1988m. birželio 14d.
pirmą kartą Lietuvoje viešai buvo pagerbtas 1941m. tremtinių atminimas.
Rugpjūčio 23d. Vingio parke įvykusiame mitinge reikalauta paskelbti
negaliojančiu 1939m. Molotovo- Ribentropo paktą ir likviduoti jo padarinius
Lietuvai.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).
1988m. Lietuvoje buvo pradėta leisti opozicinę spaudą ( “ Atgimimas “,
“ Sąjūdžio žinios “, “ Kauno aidas “, “ Mažoji Lietuva “ ), kūrėsi
opozicinės organizacijos. Aktyvumu ir radikalumu ypač pasižymėjo LLL, kuri
reikalavo tučtuojau įvesti Lietuvos pilietybę, lietuvių kalbą paskelbti
valstybine kalba, išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę.
Katalikų bažnyčia aktyviai rėmė Sąjūdžio politiką. 1988m. balandžio
mėnesį popiežius Jonas Paulius ii paskyrė vyskupą V. Sladkevičių Lietuvos
vyskupų konferencijos pirmininku, o gegužės mėnesį- kardinolu 1988m.
rugpjūčio mėnesį V. Sladkevičius savo pavaldiniams nurodė, kad “ kandidatų
mokytis į Kauno dvasinę seminariją, o taip pat kunigų paskyrimo nereikia
derinti su jokiais valdžios organais”. 1988m. vasaros pradžioje labai
populiari tapo tautinė atributika ( tautinė trispalvė vėliava, Vytis,
Gedimino stulpai ), Sąjūdžio renginiuose buvo giedama V. Kudirkos “
Tautiška giesmė”. 1988m. spalio 7d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte buvo
iškelta tautinė trispalvė vėliava. Visuomenei reikalaujant, LTSR AT 1988m.
lapkričio 18d. lietuvių kalbą paskelbė valstybine spalva, tautinę trispalvę
pripažino valstybine vėliava, o V. Kudirkos “ Tautišką giesmę “ paskelbė
valstybiniu himnu.(Lietuvos istorijos konspektas. 1998, A.).
1988m. spalio 22-23d. Vilniuje įvyko Sąjūdžio I suvažiavimas, kuris
buvo vienas iš reikšmingiausių Lietuvos tautinio atgimimo įvykių.
1989m. pradžioje įvyko SSRS AT rinkimai, juos Lietuvoje laimėjo
Sąjūdis ir jo remiami žmonės. Kalbos apie Lietuvos nepriklausomybę bei
lietuvių kalbos, kaip valstybinės statusą, 1988-1990m. sukėlė lietuvių ir
rusakalbių bei lenkų konfrontaciją.
Nepriklausomybės ir demokratijos idėjų veikiama, keitėsi LKP-SSKP
sudedamoji dalis. Komunistų sąjūdininkų pastangomis 1989m. gruodžio mėn.
Savo XX suvažiavime LKP atsiskyrė nuo SSKP, priėmė savo kompaniją ir
įstatus.
1990m. vasario 8d. LSSR AT priėmė nutarimą dėl neteisėto Lietuvos
įjungimo į Sovietų Sąjungą. (Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.).
IŠVADOS
1944-1900m.- sovietų okupacija Lietuvoje. Masiškai naikinta patriotinė
ir intelektualinė lietuvių tautos dalis. Teroro būdu sunaikintas privatus
Lietuvos žemės ūkis, pakeista miestų ir kaimų socialinė bei tautų
struktūra. Naikintos tradicinės katalikiškos lietuvių tautos ir Lietuvos
gyventojų vertybės. Lietuvoje vyko tikras partizaninis karas su okupantais.
Sovietmečiu lietuviai savo darbštumu gerai išplėtojo maisto gamybą, kai
kurias pramonės šakas, stengėsi plėtoti mokslą ir kultūrą.
Nuo antrosios sovietinės okupacijos iki nepriklausomybės atkūrimo
neužgeso lietuvių tautos kova dėl laisvės. Po partizaninio karo ji virto
religine ir kultūrine opozicija.
LITERATŪRA
1. Baltijos šalių istorijos chrestomatija. (2002). Vilnius.
2. Kasperavičius, A., E. Manelis., A. Sindaravičius. ( 2002). Dokumentų
rinkinys. Vilnius.
3. Lietuvos istorijos konspektas. (1998). Alytus.
4. Makauskas, B. (2000). Lietuvos istorija. Kaunas: Šviesa.
5. Tininis, V. (1994). Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. Vilnius.
6. Varnienė, J. (1998). Istorijos konspektai. Vilnius: Šviesa.
SVARBIAUSI LIETUVOS ISTORIJOS ĮVYKIAI
1953m.
Gegužės 30d. Šimkaičių miške (Jurbarko r.) suimtas Lietuvos Laisvės Kovos
Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis. Sušaudytas 1954m.
lapkričio 26d.
1953-ieji- organizuotos ginkluotosios rezistencijos, jos centralizuotų
struktūrų veiklos pabaiga.
1954m.
Kovo 4-15d. Maskvoje buvo surengta Lietuvių literatūros ir meno dekada,
turėjusi pademonstruoti kūrybinės inteligentijos “ komunistinį
persiauklėjimą “.
1955m.
Lapkričio 2d. per Vėlines Kaune prie karių kapų grupė jaunuolių, giedojusių
tautines giesmes, buvo išblaškyta milicijos. Pirmoji vieša protesto akcija
po rezistencijos nuslopinimo.
1956m.
Spalio 1d. iš Vilniaus universiteto etatų mažinimu ir sumažėjusios darbo
apimties pretekstu buvo atleista apie 112 “ rusakalbių ateivių “.
Lapkričio 2d. be valdžios leidimo Vilniuje ir Kaune paminėtos VVėlinės.
Lapkričio 5d. Komunistų partijos vadovybė kreipėsi į Maskvą, siūlydama
uždrausti grįžti iš tremties į Lietuvą buvusios Lietuvos Respublikos
aukštiesiems pareigūnams, pokario rezistencijos aktyviausiems dalyviams.
Toks sutikimas buvo gautas.
1957m.
Gegužės 1d. pirmąją laidą transliavo pradėjusi veikti LSSR televizija.
Birželio 6d. laikinai išplėtus sovietinių respublikų ekonominės veiklos
teises, buvo sudaryta LSSR liaudies ūkio taryba, veikusi iki 1965m. spalio
20d.
Lapkričio 2d. Kaune per Vėlines įvyko maždaug 2 tūkst. žmonių gaivališka
protesto demonstracija. Per susirėmimą su milicija 105 žmonės buvo suimti.
1958m.
Gruodžio 24d. priimtas įstatymas dėl visuotinio privalomo aštuonmečio
mokslo.
1959m.
Gegužės 28d. Maskvoje SSKP CK priėmė nutarimą dėl Lietuvos KP CK darbo su
kadrais. Jame griežtai pasmerkti bandymai sulietuvinti vietos
administraciją.
1960m.
Balandžio 18d. visu pajėgumu pradėjo veikti ant Nemuno pastatyta Kauno
hidroelektrinė.
1961m.
Rugpjūčio 13d. užbaigtas dujotiekio Dašava-Vilnius tiesimas.
Lapkričio 11d. įsteigta LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija,
vienintelė tokios paskirties organizacija Sovietų Sąjungoje.
1962m.
Gruodžio 30d. Elektrėnuose pradėjo veikti VRE.
1963m.
Gruodžio 28d. pradėjo veikti Kėdainių chemijos kombinatas.
Tais metais skulptoriui G. Jakuboniui už paminklą “ Pirčiupio motina “
paskirta Lenino premija.
1964m.
Gruodžio 17d. užbaigtas elektrifikuoti visų kolūkių ir tarybinių ūkių
gyvenvietės.
1965m.
Birželio 12-19d. Lietuvoje įvyko pirmoji Poezijos pavasario šventė.
Spalio 20d. likviduota LTSR Liaudies ūkio taryba.
1966m.
Spalio 22d. pirmą kartą Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas
iškeltas JAV Senate. Rezoliucija nebuvo priimta.
1968m.
Lapkričio 7d. Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo mikrorajono architektūra
pripažinta geriausia Sovietų Sąjungoje. Jos
kūrėjams paskirta valstybinė
premija.
1970m.
Lapkričio 3d. atidarytas moderniausias Sovietų Sąjungoje greitkelis Vilnius-
Kaunas.
Lapkričio 23d. lietuvis jūreivis S. Kudirka iš sovietinio laivo mėgino
perbėgti į JAV pasienio katerį. Paprašė politinio prieglobsčio, tačiau buvo
perduotas atgal Sovietams ir nuteistas 10 metų griežtojo režimo lagerio
Mordovijoje.
1972m.
Kovo 19d. pasirodė Lietuvos katalikų bažnyčios kronika- pirmasis lietuvių
pogrindžio leidinys, kuris buvo slapčia persiunčiamas į užsienį, verčiamas
į kitas kalbas. Iki 1987m. išėjo 75 numeriai.
Gegužės 14d. Kauno muzikinio teatro sodelyje dėl Lietuvos laisvės
susidegino moksleivis R. Kalanta.
Gegužės 18-19d. Kaune vyko politiniai mitingai, pasirodė antisovietinio
turinio atsišaukimų. Vidaus kariuomenei išblaškius mitinguotojus, buvo
suimti keli šimtai protesto dalyvių, 3 iš jų patraukti baudžiamojon
atsakomybėn.
1974m.
Sausio 22d. Druskininkuose mirė ilgametis Lietuvos komunistų partijos
vadovas (1936-1974) A. Sniečkus. Jis vienintelis iš sąjunginių respublikų
vadovų “ išlaviravo “ J. Stalino, N. Chruščiovo, L. Brežnevo laikais,
apsaugojo LKP nuo represijų.
Vasario 19d. LKP CK I sekretoriumi tapo P. Griškevičius.
1976m.
Lapkričio 25d. Vilniuje įsteigta disidentų organizacija- Lietuvos Helsinkio
grupė, vadovaujama V. Petkaus. Veikusi pusiau legaliai, ji rinko
informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus sovietinėje Lietuvoje.
1978m.
Birželio 14-15d. įkurta pogrindinė organizacija- Lietuvos Laisvės Lyga,
vadovaujama A. Terlecko. Jos pastangomis Lietuvos laisvės klausimas keltas
tarptautiniu mastu. Taip pat siekta ugdyti tautinę, politinę, religinę
okupuoto krašto žmonių sąmonę.
Lapkričio 13d. Lietuvos kunigai įkūrė Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų
komitetą.
1981m.
Spalio 10d. Baltijos kraštų disidentai savo pareiškimuose SSRS ir šiaurės
valstybių vadovams reikalavo Pabaltijyje įsteigti laisvą, be atominio
ginklo, zoną.
1983m.
Gegužės 26d. SSKP Vadovybė SSRS Vyriausybė priėmė nutarimą dėl rusų kalbos
mokymo sustiprinimo sąjunginių respublikų mokslo ir mokymo įstaigose,
įvedant jos mokymą net vaikų darželiuose ir parengiamosiose klasėse.
1986m.
Vasario 5d. neaiškiomis aplinkybėmis autoavarijoje žuvo vienas iš
Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komiteto (TTGKK) steigėjų kun. J.
Zdebskis.
1987m.
Rugpjūčio 23d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo Lietuvos Laisvės Lyga
surengė protesto mitingą (dalyvavo keli šimtai žmonių) grobiško Molotovo-
Ribentropo pakto bei jo slaptųjų protokolų 48-ųjų metinių proga.
1988m.
Vasario 16d. pogrindyje valdžios puolimo sąlygomis paminėta
Nepriklausomybės diena. Naktį Vilniuje, Palangoje ir kitur virš kai kurių
pastatų iškeltos trispalvės vėliavos.
Birželio 3d. Vilniuje mokslinės ir kūrybinės inteligentijos susirinkime
įsteigta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, kurią
sudarė 35 nariai.
Birželio 14d. Gedimino aikštėje Lietuvos Laisvės Lyga paminėjo 1941m.
birželio stalininio mmasinio trėmimo Lietuvoje pradžią. Mitingo metu pokario
rezistentas L. Laurinskas viešai iškėlė draudžiamą Lietuvos trispalvę.
Liepos 9d. Sąjūdžio organizuotame masiniame mitinge Vingio parke, kuriame
dalyvavo per 100 tūkst. žmonių, pareikalauta didesnio Lietuvos
savarankiškumo, tautinės simbolikos grąžinimo.
Rugpjūčio 23d. Vilniuje, Vingio parke, masiniame protesto mitinge (150
tūkst. žmonių) minint Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 49-ąsias metines
pasmerkta stalininės agresijos prieš Lietuvą politika, reikalauta istorinio
teisingumo atkūrimo.
Rugsėjo 28d. vidaus kariuomenė ir milicija išvaikė Lietuvos Laisvės Lygos
organizuotą mitingą, skirtą SSRS ir Vokietijos sandėriui dėl valstybės
sienų nustatymo paminėti. Konfrontacijos tarp LKP ir Sąjūdžio vadovybės
paaštrėjimas.
Spalio 6d. LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakais trispalvė
vėliava ir himnas- V. Kudirkos “ Tautiška giesmė “ įteisinti kaip LSSR
simboliai.
Spalio 7d. Vilniuje, ant Gedimino pilies bokšto, daugelio tūkstančių
susirinkusiųjų akivaizdoje iškelta tautinė trispalvė Lietuvos vėliava.
Spalio 19d. Sąjūdžio spaudžiama, pasikeitė komunistų partijos vadovybė:
atistatydino I sekretorius R. Songaila, nušalintas sekretorius N. Mitkinas.
Komunistų partijos vadovu išrinktas A. Brazauskas.
1989m.
Gegužės 13-14d. Taline įvykusioje Estijos, Latvijos liaudies frontų ir
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio asamblėjoje įkurta Baltijos Taryba, priimti
bendrus politinius veiksmus koordinuojantys dokumentai.
Gegužės 18d. LSSR Aukščiausioji Taryba priėmė Deklaraciją dėl Lietuvos
valstybinio suvereniteto ir LSSR konstitucijos pataisas, skelbiančias
Respublikos įstatymų viršenybę SSRS konstitucijos pataisas, skelbiančias
Respublikos įstatymų viršenybę SSRS jurisdikcijos atžvilgiu.
Rugpjūčio 23d. minint J. Stalino ir A. Hitlerio sandėrio prieš Baltijos
valstybes 50-metį, surengta Baltijos kelio solidarumo akcija, kurioje
dalyvavo apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojų. Jie vienu metu
susikabino rankomis į gyvą grandinę, nusitęsusią nuo Vilniaus per Rygą iki
Talino apie 650 km. Iškilmingoje Sąjūdžio Seimo sesijoje pareikšta, kad
Lietuvos ir SSRS santykiai turi būti grindžiami 1920m. liepos 12d. Taikos
sutartimi su Rusija.
Rugpjūčio 26d. SSKP CK paskelbė grasinamąjį pareiškimą Baltijos tautoms,
reikalaujančioms nepriklausomybės.
Gruodžio 7d. LSSR Aukščiausioji Taryba pakeitė 6-ąjį ir 7-ąjį LSSR
konstitucijos straipsnius, panaikindama komunistų partijos politinį
monopolį ir vienvaldystę Lietuvoje.
Gruodžio 19-20d. LKP neeiliniame XX suvažiavime reformatorių dauguma
atsiskyrė nuo Maskvos ir pasiskelbė savarankiška socialdemokratinės
pakraipos partija. Ištikimi Maskvai komunistai susibūrė į LLKP (SSKP).
