Barbora Radvilaite
Barbora Radvilaitė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos
karalienė, Žygimanto Augusto antroji žmona, gimė tarp 1520–1522 m., mirė
Krokuvoje 1551 m. gegužės 8d. Jos tėvas Jurgis Radvila buvo Vilniaus
kaštelionas ir vyriausiasis Lietuvos etmonas. O motina Barbora – Sandomiro
kašteliono Koliankos Valskio duktė. Barbora turėjo dar už save jaunesnę
seserį Oną ir brolį Mikalojų, žinomą istorijoje Mikalojaus Radvilos Rudojo
vardu. Jos pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis vėliau buvo Vilniaus
vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas.
Barbora buvo gerai išmokslinta: be vietos kalbų, ji dar mokėjo lotynų ir
italų kalbas. 1538 m. BBarbora buvo išleista už vyro – Stanislovo, Alberto
sūnaus, Goštauto, Naugarduko vaivados, kuris 1539 m. buvo pakeltas Trakų
vaivada. Jos vyras už ją buvo daug senesnis. Su Stanislovu Barbora išgyveno
tik ketverius metus, nes 1542 m. jis mirė. Barbora apleido savo vyro
tėviškę Geranainius ir grįžo į Vilnių pas motiną, taip pat našlę nuo 1541
m.
Nuo 1544 m. Vilniuje gyveno Žygimantas Augustas, gavęs iš tėvo
Žygimanto II savarankiškai valdyti Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Jis
turėjo žmoną – Elzbietą Habsburgaitę. Mirus jai Žygimantas Augustas
atkreipė dėmesį į savo kaimynę BBarborą, ir greitai tarp jų užsimezgė artimi
santykiai. 1547 m. rugsėjo mėn. jie slapta susituokė. Šių jungtuvių
liudytojai buvo tik Barboros broliai ir pusbrolis Radvilos bei jų
giminaitis Stanislovas Kęsgaila.
Žinia apie Žygimanto Augusto santykius su Barbora pasiekė jo motiną,
karalienę Boną, dar prieš jjo nuvykimą į Lenkiją, bet ji slėpė tai nuo visų
degdama neapykanta moteriai, kuri galėjo ryžtis paveržtis jos sūnų iš jos
įtakos. Senasis karalius, kurį taip pat buvo pasiekę gandai apie jo sūnaus
ketinimą susituokti su Goštautiene, pareiškė: „Tai dalykas netinkamas ir
negali būti“. Karalius pareiškė, kad tokios vedybos galėtų sudaryti negarbę
visai valstybei. Sugrįžus jaunajam karaliui į Vilnių, jo laukė taip pat
didelis Lietuvos ponų nepasitenkinimas.
Lenkijoje karalienė našlė Bona, negalėdama priversti sūnaus išsiskirti
su Barbora, išvažiavo su dukterimis iš Krokuvos į Mazoviją, kad tik
nesusitiktų su ja. Žygimanto Augusto vedybos pasidarė pačiu svarbiausiu
politikos reikalu. Barboros priešai rašė ir lipdė pamfletus, sunkiai
įžeisdami jos gerą vardą. Bonos šalininkai, nepajėgdami suardyti Barboros
moterystės, reikalavo, kad ji bent nebūtų vainikuota. Bet tam griežtai
pasipriešino Barboros brolis Mikalojus, kurio nuomonės atsiklausė karalius.
Jo svarbiausias argumentas buvo tas, kad iš nevainikuotos karalienės
Žygimantas Augustas negalės susilaukti teisėto jo valstybių sostų įpėdinio.
Viso seimo metu barbora gyveno Radome. Karalius visą laiką bijojo, kad ji
nebūtų nunuodyta. Apie 1549 m. audra prieš Barborą pamažu ėmė tilti. Į
valstybės reikalus Barbora nesikišo. 1549 m. Barborą ištiko dvi nelaimės:
buvo gauta žinia, kad Vilniuje mirė motina ir, be to, pasirodė pirmieji
požymiai ligos, nuo kurios ji vėliau mirė. Seimo nešaukimas iš pradžių
sukėlė didelį kai kurių Lenkijos ponų protestą. Dvasininkija, išsigandusi
plintančios reformacijos, meilinosi karaliui. Arkivyskupas Dzierzkowski
sutiko jją vainikuoti. Lenkų magnatai pamažu perėjo Barboros pusėn. Tik
viena karalienė Bona pasirodė nepermaldaujama. Barborai nedraugiška
pasiliko ir dalis bajorų. 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvoje Barbora buvo
vainikuota. Tačiau karalienė jau jautėsi nepagydomai serganti. Kas per liga
ją kankino, nežinia. Vieni ją vadino vėžiu, o kiti spėja, kad viduriuose
buvo atsiradę vočių, dar kiti mano, kad ją nunuodijo. Tokiomis aplinkybėmis
1551 m. kovo 30 d. Per italų kunigą Pranciškų Lismaniną Bona atsiuntė
Barborai linkėjimų pareikšdama norą pripažinti ją tikra marčia. Tačiau
karalius įsakė jokiu būdu neprileisti motinos prie sergančios žmonos. Jis
bijojo jos nuodų. Barbora mirė 1551 m. gegužės 8 d.; prieš mirdama Barbora
pareiškė norą būti palaidota ne Lenkijoje, kur tiek iškentėjo, o Lietuvoje.
Karalius gegužės 26 d. išlydėjo jos kūną iš Krokuvos, visą laiką iki
Vilniaus jojo raitas. Vilniuje Barbora buvo palaidota Katedros koplyčioje
greta pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Elzbietos.
.
