Barbora Radvilaite

Barbora Radvilaitė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos

karalienė, Žygimanto Augusto antroji žmona, gimė tarp 1520–1522 m., mirė

Krokuvoje 1551 m. gegužės 8d. Jos tėvas Jurgis Radvila buvo Vilniaus

kaštelionas ir vyriausiasis Lietuvos etmonas. O motina Barbora – Sandomiro

kašteliono Koliankos Valskio duktė. Barbora turėjo dar už save jaunesnę

seserį Oną ir brolį Mikalojų, žinomą istorijoje Mikalojaus Radvilos Rudojo

vardu. Jos pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis vėliau buvo Vilniaus

vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas.

Barbora buvo gerai išmokslinta: be vietos kalbų, ji dar mokėjo lotynų ir

italų kalbas. 1538 m. BBarbora buvo išleista už vyro – Stanislovo, Alberto

sūnaus, Goštauto, Naugarduko vaivados, kuris 1539 m. buvo pakeltas Trakų

vaivada. Jos vyras už ją buvo daug senesnis. Su Stanislovu Barbora išgyveno

tik ketverius metus, nes 1542 m. jis mirė. Barbora apleido savo vyro

tėviškę Geranainius ir grįžo į Vilnių pas motiną, taip pat našlę nuo 1541

m.

Nuo 1544 m. Vilniuje gyveno Žygimantas Augustas, gavęs iš tėvo

Žygimanto II savarankiškai valdyti Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Jis

turėjo žmoną – Elzbietą Habsburgaitę. Mirus jai Žygimantas Augustas

atkreipė dėmesį į savo kaimynę BBarborą, ir greitai tarp jų užsimezgė artimi

santykiai. 1547 m. rugsėjo mėn. jie slapta susituokė. Šių jungtuvių

liudytojai buvo tik Barboros broliai ir pusbrolis Radvilos bei jų

giminaitis Stanislovas Kęsgaila.

Žinia apie Žygimanto Augusto santykius su Barbora pasiekė jo motiną,

karalienę Boną, dar prieš jjo nuvykimą į Lenkiją, bet ji slėpė tai nuo visų

degdama neapykanta moteriai, kuri galėjo ryžtis paveržtis jos sūnų iš jos

įtakos. Senasis karalius, kurį taip pat buvo pasiekę gandai apie jo sūnaus

ketinimą susituokti su Goštautiene, pareiškė: „Tai dalykas netinkamas ir

negali būti“. Karalius pareiškė, kad tokios vedybos galėtų sudaryti negarbę

visai valstybei. Sugrįžus jaunajam karaliui į Vilnių, jo laukė taip pat

didelis Lietuvos ponų nepasitenkinimas.

Lenkijoje karalienė našlė Bona, negalėdama priversti sūnaus išsiskirti

su Barbora, išvažiavo su dukterimis iš Krokuvos į Mazoviją, kad tik

nesusitiktų su ja. Žygimanto Augusto vedybos pasidarė pačiu svarbiausiu

politikos reikalu. Barboros priešai rašė ir lipdė pamfletus, sunkiai

įžeisdami jos gerą vardą. Bonos šalininkai, nepajėgdami suardyti Barboros

moterystės, reikalavo, kad ji bent nebūtų vainikuota. Bet tam griežtai

pasipriešino Barboros brolis Mikalojus, kurio nuomonės atsiklausė karalius.

Jo svarbiausias argumentas buvo tas, kad iš nevainikuotos karalienės

Žygimantas Augustas negalės susilaukti teisėto jo valstybių sostų įpėdinio.

Viso seimo metu barbora gyveno Radome. Karalius visą laiką bijojo, kad ji

nebūtų nunuodyta. Apie 1549 m. audra prieš Barborą pamažu ėmė tilti. Į

valstybės reikalus Barbora nesikišo. 1549 m. Barborą ištiko dvi nelaimės:

buvo gauta žinia, kad Vilniuje mirė motina ir, be to, pasirodė pirmieji

požymiai ligos, nuo kurios ji vėliau mirė. Seimo nešaukimas iš pradžių

sukėlė didelį kai kurių Lenkijos ponų protestą. Dvasininkija, išsigandusi

plintančios reformacijos, meilinosi karaliui. Arkivyskupas Dzierzkowski

sutiko jją vainikuoti. Lenkų magnatai pamažu perėjo Barboros pusėn. Tik

viena karalienė Bona pasirodė nepermaldaujama. Barborai nedraugiška

pasiliko ir dalis bajorų. 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvoje Barbora buvo

vainikuota. Tačiau karalienė jau jautėsi nepagydomai serganti. Kas per liga

ją kankino, nežinia. Vieni ją vadino vėžiu, o kiti spėja, kad viduriuose

buvo atsiradę vočių, dar kiti mano, kad ją nunuodijo. Tokiomis aplinkybėmis

1551 m. kovo 30 d. Per italų kunigą Pranciškų Lismaniną Bona atsiuntė

Barborai linkėjimų pareikšdama norą pripažinti ją tikra marčia. Tačiau

karalius įsakė jokiu būdu neprileisti motinos prie sergančios žmonos. Jis

bijojo jos nuodų. Barbora mirė 1551 m. gegužės 8 d.; prieš mirdama Barbora

pareiškė norą būti palaidota ne Lenkijoje, kur tiek iškentėjo, o Lietuvoje.

Karalius gegužės 26 d. išlydėjo jos kūną iš Krokuvos, visą laiką iki

Vilniaus jojo raitas. Vilniuje Barbora buvo palaidota Katedros koplyčioje

greta pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Elzbietos.

.