Buda

Ávadas

Budos gyvavimo laikotarpiu Indijoje buvo vertinamas individualus

tiesos ieðkojimas. Tai skatino sunkiai suvokiamø dalykø suvokimo

trokðtanèius indus neuþdaryti savæs tarp esamø minèiø, idëjø, tvirtinimø.

Buda, stengdamasis atsakyti á visuotinæ kentëjimo ir mirties máslæ, sukûrë

mokymà, kuris ilgainiui tapo religija ir filosofija, suvaidinusia svarbia

rolæ dvasiniame, kultûriniame ir socialiniame Rytø pasaulio gyvenime ir

20a. iðplitusia á Vakarus.

Ðiame darbe trumpai aptariamos Budizmo atsiradimo aplinkybës,

istorinis vystymasis, mokymas, Budizmo vienuoliø draugijos (sanghos)

susiformavimas ir ryðys su visuomene ir valstybe, bei pagrindinës Budizmo

sistemos.

Budizmo atsiradimas

Budizmas atsirado ðiaurës rytø IIndijoje tarp 6a.pr.Kr. pabaigos ir

4a.pr.Kr pradþios. Tai buvo dideliø socialiniø permainø ir intensyvios

religinës veiklos periodas Indijoje. Mokslininkai nesutaria dël Budos

gimimo ir mirties datø. Daug mokslininkø Europoje, Jungtinëse Valstijose ir

Indijoje tiki, kad istorinis Buda gyveno nuo 563m.pr.Kr iki 483m.pr.Kr.

Daug kitø, ypatingai Japonijoje, tiki, jog jis gyveno ðimtu metø vëliau

(nuo 448m.pr.Kr iki 368m.pr.Kr).

Tuo metu Indija nebebuvo patenkinta Brahmanø aukojimo ir apeigø

iðoriniais formalumais. Ðiaurës rytø Indijoje buvo vienuoliø, kurie bandë

kitaip aiðkinti Vedas. Ið to literatûroje atsirado Upaniðados, kuriose

galima rasti naujà poþiûrá á atsiþadëjimà ir transcendentiná þinojimà.

Ðiaurës rytø Indija, kuri buvo maþiau átakojama arijø, iðvysèiusiø

pagrindines Vedø Indø tikëjimo dogmas ir praktikas, tapo lopðiu daugeliui

heterodoksiniø sektø. Visuomenë tuo metu buvo sunerimus dël genèiø vienybës

suirimo ir keleto menkø karalysèiø ekspansijos. Religine prasme, tai buvo

abejonës, sumiðimo iir eksperimentavimo metas.

Budizmo atsiradimo metu artimiausios ir tuo paèiu svarbiausios sektos

buvo Adþivakas, kuris pabrëþë likimo dësná ir Dþainizmas, asketiðkas

judëjimas, pabrëþiantis bûtinybæ iðlaisvinti sielà ið materijos. Nepaisant

to, kad Dþainizmas, kaip ir Budizmas buvo laikomas ateistine religija, ið

tikrøjø jø ásitikinimai yra þymiai sudëtingesni. Skirtingai negu

ankstyvieji budistai, adþivakai ir dþainistai tikëjo elementø, kurie sudaro

visatà, pastovumu bei sielos egzistavimu.

Budizmas, kaip ir daugelis tikëjimø ir sektø, kurios vystësi tuo metu

ðiaurës rytø Indijoje buvo sukurtas bûnant charizmatiniam mokytojui, pagal

jo skelbiamus mokymus. Budizmo atveju pavyzdþiu tapo Trys Brangenybës

(Triratna), kurias sudarë Buda, mokymas (dharma) ir bendruomenë (sangha).

Èia budistai tradiciðkai ieðkojo prieglobsèio.

Amþiø eigoje po Budizmo ákûrëjo mirties, Budizmas pradëjo vystytis

dviem kryptimis. Pirmoji, paprastai ðiuolaikiniø ðalininkø vadinama

Teravada, iðtikimai iðlaiko tikràsias Budos mokymo tradicijas. Kità kryptis

vadinama Mahajana, “iðganymo bûdai daugeliui þmoniø”. Mahajanos sekëjai

pirmàjà kryptá paniekinamai vadina Hinajana, “iðganymo bûdai nedaugeliui

þmoniø” (paprasèiau vadinama didþiuoju ir maþuoju veþimu).

Plintant Budizmui jis átakojo màstymo budà bei religijas kitose

ðalyse. Kaip atsakas á ávairiø Budistiniø bendruomeniø skirtingus

religinius siekimus, grieþtas karmos ástatymas buvo koreguojamas. Galø gale

Indijoje iðsivystë judëjimas, pavadintas Vadþrajana arba Ezoterinis

Budizmas (arba deimantinis veþimas), kurio tikslas buvo greièiau pasiekti

iðsivadavimà. Galima bûtø teigti, jog tai Mahajanos Budizmo kryptis,

susipynusi su okultizmo, magijos bei mistikos elementais. Ðio tikëjimo

pagrindas – labai sena Indijos filosofija tantrizmas, kuris yra áátakojæs ir

Budizmà, ir Induizmà.

Nepaisant visø diskusijø apie du iðganymo siekimo bûdus – laipsniðkà

ir greità, bei ávairius “tuðtumos” sàvokos interpretavimo bûdus – tikëjimo

pagrindai iðlieka tokie patys. Vienuoliø organizacijos iðkentë ávairiø

istoriniø situacijø átakà, bet jø pagrindinë struktûra taip pat liko

nepakitus. Buda, pirmasis mokytojas, visada yra pripaþástamas kaip

Budistinës tiesos skleidëjas.

Budos mokymas

Galima teigti, jog visas Budos mokymas yra pagrástas tuo, jog þmogus

kenèia. Visa egzistencija yra skausminga: gimimas, troðkimai, ribotos

galimybës, mirtis, nepastovumas sukelia kanèià. Sekant Budos “keliu”

kiekvienas gali atsikratyti neþinojimo, kuris sukelia jo kentëjimà. Budos

doktrina nepalieka þmogaus beviltiðkoje padëtyje. Gyvenant tarp visà ko

nepastovumo ir buvimo nepastoviu, þmogus ieðko iðsivadavimo, kuris ðvieèia

uþ þmogaus gyvenimo praeinamumo – trumpiau tariant, nuðvitimo.

Tikëjimas pergimimais, arba samsara, kaip nesibaigianèia þemiðkøjø

gyvenimø serija á kurià yra átraukti visi þmonës jau anksèiau buvo

asocijuojama su karmos doktrina iki-Budistinëje Indijoje. Ði doktrina buvo

priimtina ir Mahajanos, ir Teravados tradicijoms. Remiantis karmos

doktrina, geras elgesys atneða malonius rezultatus ir tendencija tolesniam

geram elgesiui, kai tuo tarpu blogi darbai susilaukia nemalonaus atsako ir

veda link naujø blogø darbø.

Budos mokyme svarbiausia yra “keturios kilniosios tiesos”, kurios ir

sudaro Budizmo pagrindà: kanèia egzistuoja; kanèia turi prieþastá; kanèià

galima áveikti. Ketvirtoji tiesa nurodo, kad egzistuoja bûdai, kaip áveikti

kanèià. Tai galima padaryti einant “tauriuoju aðtuongubu keliu”. Taip

pasiekiamas svarbiausias Budizmo tikslas – amþinai iðsivaduoti ið

kentëjimø, iðsilaisvinti ið nesibaigianèio atgimimø ciklo ir áþengti á

nirvanà.

“Aðtuongubas kelias” reikalauja ið þmogaus trejopø pastangø: moralumo,

dvasinës drausmës, áþvalgos. Tai nuosaikus kelias, kuriuo einant atsisakoma

kraðtutinio savæs marinimo ar asketizmo. Aðtuoni Gautamos priesaikai,

kurie yra budisto gyvensenos esmë ir sudaro “aðtuongubà kelià” yra:

teisingas þinojimas, teisingas nusiteikimas, teisingas kalbëjimas, teisingi

poelgiai, teisinga veikla, teisingos pastangos, teisingas suvokimas,

teisinga meditacija.

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje

Buda buvo charizmatinis mokytojas, kuris atskleidë ir skelbë religiná

mokymà ir ákûrë savitus bruoþus turinèià religinæ bendruomenæ. Kai kurie

bendruomenës nariai, kaip ir pats Buda, buvo keliaujantys asketai. Kiti tik

jautë pagarbà Budai, sekë jiems priimtinais Budos mokymo aspektais ir

aprûpino klajojanèius asketus bûtiniausiais daiktais.

Pirmaisiais amþiais po Budos mirties, jo gyvenimo istorija buvo

prisimenama ir pagraþinama, mokymas saugomas ir tobulinamas, o jo ákurta

bendruomenë tapo svarbia religine jëga. Daugybë Budos pasekëjø, kurie buvo

klajojantys asketai, pradëjo apsigyventi pastoviuose vienuolynuose ir

vystyti tvarkà, kuri padëtø palaikyti didþiules vienuoliðkas organizacijas.

Tuo pat metu, pasaulietiðki Budos ðalininkai pateko á ekonominá ir politiná

elità.

Pirmaisiais Budizmo gyvavimo amþiais jis plito ið savo atsiradimo

vietos á ðiaurinæ Indijà ir kai kurias vietoves vakaruose. 3a.pr.Kr.

viduryje Budizmas buvo palankiai sutiktas Maurijø karalystëje, kuri vëliau

ákûrë imperijà, iðsiplëtusià nuo Himalajø ðiaurëje iki Ðri Lankos pietuose.

Naujai besikurianèiø karalysèiø Indijos ðiaurës rytuose valdovai

stengësi globoti sektas, kurios galëjo bûti kaip atsvara didþiulæ politinæ

galià tturintiems brahmanams. Pirmasis Maurijø imperatorius, Kandra Gupta

(321 – 297m.pr.Kr) globojo Dþainizmà ir galø gale tapo vienuoliu. Jo anûkas

Aðoka, kuris valdë didþiàjà subkontinento dalá nuo 270 iki 230m.pr.Kr

stengësi savo karalystëje populiarinti mokymà, pagrástà savikontrolës,

linksmumo, teisingumo, gerumo dorybëmis. Bandë formuoti religinæ-politinæ

kultûrà kurá turëtø Induizmo, Dþainizmo, Adþivako ir Budizmo panaðumus. Jo

tikslas buvo sukurti religinæ ir socialinæ aplinkà, kuri leistø jo ðalies

gyventojams gyventi laimingai ir pasiekti iðganymà sekanèiame gyvenime.

Tokiu bûdu jis sukûræ gerovæ ðalyje ákurdamas medicininæ pagalbà þmonëms ir

gyvuliams, vystydamas prekybà. Bet nepaisant to, jog Aðoka sukûrë naujà

idealios karalystës modelá, kuris turëjo didelës átakos tolimesniam

Budistiniam pasauliui, ávairios neiðsprendþiamos problemos slëgë karalystæ

ir po Aðokos mirties Maurijø imperija ëmë griûti.

Nepaisant to, kad Budizmui teko iðkæsti keletà persekiojimø per

sekantá Ðunga-Kanja periodà (185-28m.pr.Kr), jis sëkmingai iðsilaikë ir

netgi toliau didino savo átakà. Budistø vienuoliø centrai ir didingi

paminklai buvo kuriami visame subkontinente. Ðios organizacijos daþnai

gaudavo karaliðkà globà. Pirmaisiais mûsø eros metais, Budizmas buvo

ypatingai ásivyravæs ðiaurës vakarø Indijoje ir ið tenai greitai plito á

Centrinæ Azijà ir Kinijà.

Guptos dinastijos metu (320-600m.m.e), Budizmà Indijoje paveikë

atsigaunantis Brahmanizmo tikëjimas ir iðkylanti Bhatø srovë (tai buvo

judëjimas, kuris pabrëþë stiprià tikinèiojo meilæ dievui). Tuo periodu kai

kurie induistai pradëjo garbinti Budà, kurá jie laikë Dievo Viðnos avataru.

Þlungant Palos dinastijai 12a., Budizmas iðkentë dar vienà

pralaimëjimà ir

ðá kartà neatsigavo. Kai kurie Budizmo veiksniai iðliko

Indijoje, bet jie buvo tokie nereikðmingi, kad juos buvo sunku pastebëti.

Mokslininkai neþino visø prieþasèiø, pastûmëjusiø Budizmà á þlugimà

savo gimtojoje þemëje. Kai kurie mano, kad Budizmas bûdamas labai

tolerantiðkas kitiems tikëjimams buvo paprasèiausiai uþgniauþtas ið naujo

pasirodþiusiø Induizmo tradicijø. Tai atsitiko neþiûrint á tai, kad Indijos

Mahajanos sekëjai kartais parodydavo savo nepalankumà Bhatø srovei ar

Induizmui. Kita prieþastis gali bûti taip pat svarbi, kaip ir pirmoji:

Budizmas Indijoje tapo vienuoliðku judëjimu ir tikriausiai maþai dëmesio

skyrë pasaulieèiams. Kai kurie vvienuolynai tapo pakankamai turtingi, kad

galëtø turëti vergø ir samdyti darbininkus, kurie rûpintøsi vienuoliais ir

priþiûrëtø jø turimas þemes. Tuo bûdu, po to, kai Muslimø okupantai

apiplëðë Indijos vienuolynus 12a., Budizmas nebeturëjo jëgø atsigauti. Po

vienuolynø sunaikinimo pasaulieèiai nerodë didelës iniciatyvos atstatant

Budizmo mokymà.

Sangha, visuomenë ir valstybë

Budistai visais laikais þinojo bendruomenës gyvenimo svarbà ir per

amþius vystë Budizmui bûdingà modelá, bendrais ryðiais siejantá vienuolius

(kai kurias atvejais ir vienuoles) bei pasaulietinæ bendruomenæ. Ðie ryðiai

tarp vienuoliø ir pasaulieèiø kito ávairiose vietose, bet per visà Budizmo

istorijà abi grupës vaidino svarbø vaidmená kuriant ir pertvarkant

Budistiná pasaulá. Taip pat, ir vienuoliai ir pasaulieèiai, atlikinëjo

ávairias bendras ir papildomas religines praktikas, iðreiðkë Budistines

orientacijas ir vertybes, formavo bendruomenes.

Sangha yra Budizmo vienuoliø draugija, kuri nuo pat Budizmo atsiradimo

laikø studijavo, aiðkino ir saugojo BBudos mokymà. Bendruomenëse vienuoliai

buvo pavyzdþiais pasaulieèiams, bei mokino juos teisingo elgesio. Uþ tai

vienuoliai gaudavo paramà ið pasaulieèiø, kurie tuo bûdu uþsitarnaudavo

palankumà. Vienuolynai ne tik veikë kaip Budizmo propagavimo bei mokymo

centrai, bet ir siûlë galimybæ gyventi atskirai nuo pasaulietiðkø rûpesèiø.

Buvo tikima, kad gyvenimas atsiribojus nuo pasaulio yra bûtinas, arba bent

jau pageidaujamas, norint teisingai sekti keliu, kuris greièiausiai veda á

iðsivadavimà.

Sanghos kilmë ir vystymasis

Pasak mokslininkø, tyrinëjanèiø ankstyvàjá Budizmà, Budos gyvenimo

metu ðiaurës rytø Indijoje klajodavo religiniai atsiskyrëliai, kurie

elgetaudavo po vienà arba grupëmis. Ðie þmonës atsisakydavo savo áprastinio

gyvenimo ir sàsajos su pasauliu, kad sekti doktrinos mokymu, kuris

iðaiðkintø gyvenimà ir pasiûlytø iðeitá. Kai tokie klajokliai sutikdavo kà

nors, kas galëjo pasiûlyti mokymà ir padëtø rasti iðeitá, jie pripaþindavo

já mokytoju (guru) ir klajodavo toliau su juo.

Tokios klajojanèios grupës sustodavo per lietaus sezonà (vassa), kuris

trukdavo nuo liepos iki rugpjûèio. Tuo metu jie pasirinkdavo koká nors

prieglobstá netoli kaimo, kur jie kasdien elgetaudavo, kad patenkintø

bûtiniausius poreikius, bei tæsdavo savo dvasinius ieðkojimus. Buda ir jo

sekëjai galëjo bûti pirma grupë radusi kasmetiná prieglobstá nuo lietaus.

Po Budos mirties jo pasekëjai neiðsiskyrë, bet toliau tæsë klajojimus,

bei atsiskyrimus lietaus sezono metu. Tuo metu jie, ko gero, pasistatydavo

trobeles ir gyvendavo atskirai, kartu susirinkdami tik kas dvi savaitës per

mënulio jaunatá ir pilnatá.

Per keletà ssekanèiø amþiø po Budos mirties, sagha iðsiskyrë á dvi

vienuoliø grupes. Pirmoji iðliko klajojanti grupë; ði grupë buvo didþiulë

kurianti jëga Budizmo istorijoje ir vaidina didelá vaidmená dabartiniame

Budizme, ypatingai Ðri Lankoje ir pietryèiø Azijoje. Kita, þymiai didesnë

grupë, nustojo klajoti ir ásikûrë pastoviose vienuoliðkose kolonijose. Tam

buvo dvi pagrindinës prieþastys. Pirma, Budos sekëjai, remdamiesi

iðpaþástamu tikëjimu galëjo sukurti darnià vienuoliðkà organizacijà. Antra,

pasaulieèiai dovanojo Budos sekëjams þemes ir statë tenai pastatus, kad

vienuoliai galëtø gyventi pastoviai, gaudami reikalingiausius iðgyvenimui

maisto produktus, bei vykdydami Budos nurodymà mokyti þmones. Tuo bûdu

nedidelës vienuoliø kolonijos atsirado ðiaurës rytø Indijoje ðalia

teritorijø, á kurias plito Budizmas, ribø. Valdant Aðokai Budizmas

supasaulëjo, nes Aðoka globojo Budizmà, bei skleidë mokymà, skirtà visiems

þmonëms.

Vëlesniu laikotarpiu Budistiniai vienuolynai didëjo ir ágijo daug

turtø. Apie 5a.m.e. iðsivystë mahaviharos, arba vienuoliðki centrai,

veikiantys kaip universitetai (pvz. Nalanda). Ðie universitetai buvo

Budizmo propagavimo ir mokymo centrai, ðvietë vienuolius ið Kinijos ir

Tibeto, bei siuntë juos tolyn á tuos kraðtus. Ðios organizacijos buvo

atviros aplinkos átakai, ir jas veikë atgimstantis Induizmas. Tai ir buvo

viena ið Budizmo susilpnëjimo ir iðnykimo Indijoje 13a. prieþasèiø.

Visose Budistinëse ðalyse vienuolynai ir toliau veikë kaip mokymo

centrai, bei prieglobsèio vieta. Ávairiose vietovëse iðsivystë skirtingø

tipø vienuolynai. Daþniausiai bûdavo keletas dideliø vienuolynø, kurie

veikë daugiau maþiau vieningai su klasikinio Budizmo normomis, bei daug

maþø vienuolynø, daþniausiai esanèiø kaimø teritorijose, kur buvo

tvarkomasi daug laisviau. Daþniausiai ðios organizacijos buvo paveldimos ir

vyriausio vienuolio teisës bûdavo perduodamos pasirinktam mokiniui.

Vietovëse, kur buvo praktikuojamos dvasininkø vedybos (pvz. viduramþiø Ðri

Lankoje) iðsivystë giminës paveldimumo tradicija.

Vidinë sanghos organizacija

Grupës klajojanèiø elgetø, kuriuos laisvai jungia jø tikëjimas Buda ir

jo mokymu iðsivystymas á vienuolius, kartu gyvenanèius vienuolynuose

ápareigojo juos kurti taisykles ir hierarchines organizacijas. Ankstyvøjø

Indijos vienuolynø organizacijos buvo demokratiðko bûdo ir tam turëjo

átakos dvi istorinës prieþastys. Pirmiausia, Buda nepaskyrë savo ápëdinio,

kas buvo bûdinga tø laikø mokytojams. Vietoj to, Buda aiðkino, jog

kiekvienas vienuolis turi stengtis sekti jo mokymu. Ðis Budos paliepimas

sulygino visus vienuolius, todël negalëjo bûti nei vieno autoriteto, o

autoritetas buvo Budos mokoma dharma. Antra, regionas, kuriame atsirado

Budizmas, buvo garsus savo gentinës demokratijos sistema. Kada regione

iðkildavo rimtesni klausimai, visi vyriðkos lyties gyventojai susirinkdavo

ir svarstydavo veiksmø eigà daþniausiai iðrinkdami laikinà vadovà. Ðià

tradicijà ir perëmë ankstyvoji sangha.

Kai iðkildavo klausimas ar problema, susirinkdavo visi vienuolyno

vienuoliai ir klausimà aptardavo. Jeigu buvo priimamas koks nors

sprendimas, jis bûdavo perskaitomas tris kartus su tyliu reikðmingu

pritarimu. Jeigu atsirasdavo nesutarimø, bûdavo rengiamas balsavimas arba

klausimas perduodamas spræsti gretimo vienuolyno vyresnybei. Vystantis

sanghai buvo sukurta hierarchinë administracija. Vyriausias vienuolis

bûdavo svarbiausias valdytojas, kuriam bûdavo patikima neribota galia

sprendþiant vienuolyno reikalus. Kituose kraðtuose hierarchinis valdymas

nebuvo vertinamas. Kinijoje vyriausias vienuolis visus iðkilusius klausimus

svarstydavo su vienuoliø taryba, kuri ir iðrinkdavo já vadovu. Labai

panaðiai, pietryèiø Azijos ðalyse tradiciðkai buvo bjaurimasi hierarchiniu

valdymu.

Vystantis Budistinei sanghai buvo ávestos ávairios taisyklës ir

apeigos, kurios dar ir dabar labai maþai skiriasi tarpusavyje visuose

Budistiniuose vienuolynuose. Taisyklës, pagal kurias vienuoliai yra

teisiami ir baudþiami yra suraðytos vinajos tekstuose.

Teravados ðalyse (Ðri Lankoje, Tailande, Kampuèijoje, Laose)

Budistinës vienuoliðkos bendruomenës bûdavo sudarytos ið vyrø vienuoliø ir

naujokø, baltai apsirengusiø asketø (jiems priklausë ir praktikuojantys

vyrai ir moterys, kurie nors nepriklausë sanghai, bet praktikavo

atsiskyrëliðkà gyvenimà), bei pasaulieèiø. Kai kuriose Teravados ðalyse,

daþniausiai pietryèiø Azijos þemyne, berniukai ir jauni vyrai tradiciðkai

buvo apgyvendinami vienuolynuose kaþkuriam laiko tarpui, kur jie

medituodavo, bei bûdavo apmokinami. Taip didþioji dauguma vyrø ðiose

vietovëse buvo (ir ið dalies yra) tiesiogiai susijæ su vienuoliðkais

paproèiais. Ði praktika skatino þmoniø dalyvavimà vienuolynø gyvenime.

Mahajanos ir Vadþrajanos ðalyse tradiciðkai buvo priimtas vienø metø

laiko tarpas, per kurá kandidatai tapdavo naujokais sanghoje. Ðis laiko

tarpas buvo skirtas iðbandymams, per kurá kandidatas iðlikdavo pasaulietis,

bet tuo paèiu ir bûdavo mokinamas, bei tarnaudavo vienuolyne. Metø gale

kandidatas turëdavo laikyti egzaminà, kuris susidëdavo ið gerai þinomos

sutros dalies deklamavimo, kurios ilgis priklausydavo nuo to ar kandidatas

vyras, ar moteris, bei diskusijos apie ávairius doktrinos klausimus.

Remiantis vinajos taisyklëmis, stojimas á sanghà buvo kiekvieno

asmeninis reikalas ir priklausë tik nuo jo, bei jo ðeimos norø. Kai kuriose

Budistinëse

ðalyse áðventinimas buvo kontroliuojamas valstybës, bei

valstybë vadovavo stojimo á sanghà egzaminams. Kai kuriose situacijose

áðventinimas á sangha buvo pasiekiamas ne tik per egzaminus, bet ir per

aukðtus pareigûnus, ar perkant áðventinimo paþymëjimà ið valdþios. Ðiuo

pardavinëjimu kartais valdþia imdavo piktnaudþiauti bandydama papildyti

savo iþdà.

Visuomenë ir valstybë

Ilgos Budizmo istorijos eigoje sàryðis tarp Budistinës bendruomenës ir

valstybës valdþios buvo ágavæs ávairiausias formas. Ankstyvojo Budizmo

sangha Indijoje jos valdovø buvo traktuojama kaip savo valdþià turintis

junginys, nereikalaujantis karaliaus valdþios kol jame nejauèiama skilimo

grësmës ar vidiniø bei iðoriniø ggriuvimo poþymiø. Aðoka, savo tikëjimu ir

ávaizdþiu padëjæs iðsiplëtoti Budizmui ið regioninës á visuomeninæ

religijà, laikësi bûtent tokios politikos. Saugodamas nuo griuvimo jis

ásikiðo á Budistiniø vienuolynø veiklà iðmesdamas atskalûnus.

Budizmas Teravados ðalyse buvo stipriai priveligijuotas arba

oficialiai valdþios pripaþintas, taigi kûrybinë sàveika tarp valdþios ir

vienuoliø buvo pasiekiamas tikslas. Sanghos vaidmuo ðioje sàveikoje buvo

skleisti ir saugoti mokymà ir veikti kaip dvasiniam vedliui. Nepaisant to,

jog sangha ir valdþia buvo dvi atskiros struktûros, yra þinomi ðiø

struktûrø susiliejimai; vienuoliai daþnai veikë kaip laikini patarëjai; ir

karaliai, bent jau Tailande, kartais praleisdavo ðiek tiek laiko

vienuolynuose. Taip pat vienuoliðkos organizacijos veikë kaip ryðys tarp

kaimo ir miesto þmoniø.

Kinijoje sàveika tarp sanghos ir valdþios laikui bëgant keitësi.

Pradþioje Budizmas buvo laikomas svetima religija, potencialiu valdþios

konkurentu. Ðis suvokimas átakojo grieþtà Budizmo engimà ir ástatymus,

apribojanèius Budizmo átakà. Kai kurios taisyklës apribojo vienuoliø kieká

ir garantavo valdþios átakà áðventinimo egzaminams, bei áðventinimo

paþymëjimo suteikimui. Po kiek laiko, ankstyvaisiais Tangø dinastijos (614-

845m.) amþiais Budizmas buvo beveik laikomas valstybine religija. Valdþia

paskyrë ypatingàjá ágaliotiná religijai, kad uþsitarnauti palankumà

valdþiai statant ðventyklas, vienuolynus, Budà garbinanèius atvaizdus.

Japonijoje Budizmas patyrë panaðius pasikeitimus. Nuo 10 iki 13

amþiaus, vienuolynai ágijo turtingas þemes ir pasaulietinæ galià. Buvo

suformuotos didþiulës armijos, sudarytos ið vienuoliø, samdytø kareiviø,

kurios kariavo su konkuruojanèiomis religinëmis grupëmis. 14a. galia ëmë

nykti ir 17a. Tokugavos santvarkos laikotarpiu, Budistinës institucijos

uþëmë svarbià padëtá valdant valstybæ. Tik Tibete Budistai sukûrë

teokratinæ valstybinæ santvarkà ilgam laiko tarpui.

Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada

Po Budos mirties Sangha suskilo á atskiras grupes, tikëjimus, sektas,

kurios ávairiai stengësi pritaikyti mokymà prie naujø aplinkybiø.

“Remiantis senuoju budizmu viena po kitos susiformavo apie dvideðimt

grupiø, kurios buvo iðtikimos doktrinos principams. Ið ðiø grupiø iki mûsø

dienø iðliko tik Teravada, dar tebeklestinti Ðri Lankoje ir Azijos

pietryèiuose.” (1;158)

Teravados pasekëjai laikë senosios Indijos Budizmo Palio kanonà

autoritetingu ir sekë pirmosios Budistinës vienuoliø bendruomenës vyriausiø

vienuoliø tradicijomis. Teravada buvo kodifikuota maþdaug 5a.m.e. didþiojo

sihalø mokytojo Budagoðos. Vieðpataujant imperatoriui Aðokai Teravados

mokymas persikëlë á Ðri Lankà, kur jis suskilo á tris pogrupius. Vienas ið

jø (Mahavihara) tapo dominuojantis II tûkst.m.e. pradþioje ir ëmë

palaipsniui plisti á rytus. Tailande jis ásivyravo 11a.m.e., KKampuèijoje ir

Laose – 14a.m.e.

Teravada paþymi kokios svarbios yra þmogaus pastangos, nepripaþásta

dieviðkosios paramos, atmeta ritualus. Teigiama, jog tapti Buda, ar bent

arhatu yra labai sunku, todël ðis tikëjimas yra nelabai pritaikytas

paprastø mirtingøjø reikmëms.

Teravados poþiûriu egzistuoja daugybë visatø, apsuptø vandens ir kalnø

grandiniø. Kiekviena visata yra trijø lygiø: (1) troðkimø pasaulis; (2)

formø pasaulis, kuris susijæs su meditacinëmis bûsenomis, kuriose

jutiminiai troðkimai yra sumaþinami iki minimumo. Ðis pasaulis dalinama á

keturis aukðtus, kurie atitinka keturis budistinës meditacijos etapus. Ir

(3) beformiðkumo arba nematerialumo pasaulis, kuris yra susijæs su

meditacinëmis bûsenomis, kurios yra dar labiau iðaukðtinanèios. Èia yra

keturi aukðtai, kurie atitinka keturis nematerialius susikaupimus. Laikoma,

kad pasaulis yra sudarytas ið keturiø elementø: þemës, vandens, ugnies,

oro, kurie sudaro ávairias kombinacijas.

Laikas suvokiamas cikliðkai. Ciklas apima pastovumo, atsinaujinimo,

trukmës ir þûties periodus, po kuriø ciklas vël kartojasi. Þmogaus

egzistencija yra priveligijuota bûsena, nes tik þmogus bûnantis bodisatva

(bûsimuoju buda) gali tapti buda. Taip pat jis turi galimybæ daryti gerus

arba blogus darbus, kas átakoja jo tolimesnius gimimus.

Teravados mokytojai teigia, jog idealus budistas yra arhatas. Tai

“nusipelnæs ir gerbtinas ðventasis, kuris pasiekë ketvirtàjá Iðsivadavimo

kelio etapà, nirvanà ðiame gyvenime ir niekur nebeatgims, nes iðeikvojo

visas jam tekusias aistras ir klaidas.” (1;182)

Teravados tradicijose þinomi du meditavimo bûdai, kurie yra atliekami

ávairiomis formomis ir kombinacijomis.

Pirmasis yra artimai susietas su Indø jogos tradicijomis, bei su

keturiais meditavimo (dhyana) pasiekimø lygiais. Á meditavimà átraukiamas

moralinis ir intelektualinis apsivalymas. Pirmajame lygyje medituojantysis

atsiskiria nuo jausminiø troðkimø analizuodamas ir svarstydamas; taip jis

pasiekia emocinæ pasitenkinimo ir dþiaugsmo bûsenà. Antrame lygyje

intelektualinë veikla sumaþinama iki pilnos vidinës ramybës, mintys bûna

kryptingos ir koncentruotos. Treèiame lygyje visos emocijos, áskaitant

dþiaugsmà, dingsta. Tokiu bûdu medituojantysis lieka abejingas viskam, bet

sàmoningas. Ketvirtame lygyje visi pojûèiai (pasitenkinimas, skausmas,

ramybë) dingsta, nes iðnyksta tendencija á geras ir blogas mintis.

Medituojantysis pasineria á aukðèiausio tyrumo bûsenà, abejingas viskam,

bet pilnos sàmonës.

Kitas Teravados meditacijos bûdas vadinamas suvokimo meditacija. Ðios

rûðies meditacijai reikalinga koncentracijà, kurià galima apsiekti

atliekant kvëpavimo koncentracijos pratimus. Ði meditacija padeda

suformuoti vienkryptes mintis ir pasiekti nirvanà.

Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana

Paèioje krikðèioniðkosios eros pradþioje susiformavo nauja Budizmo

kryptis – Mahajana. Ði nauja doktrina atsirado ðiaurës Indijoje ir

prieðpastatë save Palio kanonui. Mahajanos Budizmas – labai humaniðka ir

didþiadvasë religija, joje daugybë nuolaidø masiø pamaldumui. Ðis judëjimas

paskatino atsirasti gausià literatûrà Mahajanasutras (“ilgø iðsirutuliojimø

tekstai”). Susilaukæs didelio pasisekimo Indijoje vëliau jis iðplito

visuose Tolimuosiuose Rytuose, Centrinëje Azijoje, Kinijoje, Korëjoje,

Japonijoje, Indokinijoje.

Iðskirtinis Mahajanos bruoþas yra tas, kad ðis tikëjimas paneigia, kad

tik vienuolis gali pasiekti iðsivadavimà. Mahajanos pasekëjø manymu teisæ á

iðsivadavimà turi visa þmonija, o ne tik keli dvasiðkiai. Tai buvo vienas

ið faktoriø, kuris iðkëlë religijà þmoniø akyse ir padarë jjà populiaria ir

paplitusia.

Mahajana niekina arhato idealà kaip egoistiðkà. Ji ápareigoja savo

ðalininkus sekti Budos pavyzdþiu ir jau ðiame gyvenime tapti bodisatvomis –

bûsimaisiais budomis.

Dar vienas ypatingas Mahajanos mokymo bruoþas yra bodisatvos doktrina.

Pagal ðià doktrinà bodisatva atideda savo áþengimà á nirvanà, kad iðgelbëtø

kuo daugiau þmoniø nuo amþino pergimimø rato. Bodisatvos prisiekia padëti

kiekvienam, kuriam reikës pagalbos ne tik ðiame, bet ir kituose

gyvenimuose. Su ðia priesaika kandidatas tapti Buda pradeda savo veiklà,

kur áveikia deðimt dvasiniø lygiø ir pasiekia apsivalymà praktikuodamas

deðimt dorybiø. Ðeði lygiai, kurie pamaþu kyla, iðkelia bodisatvà iki

Budos. Pirmieji ðeði lygiai yra paruoðiamieji, vaizduojantys ðeðiø

tobulybiø (kilnumo, moralës, kantrybës, energijos, koncentracijos,

iðminties) praktikà. Negráþtamumas pasiekiamas septintajame lygyje. Nuo ðio

momento bodisatva laikomas Budos pradþia, nepaisant to, kad tolimesni

apsivalymai ir átvirtinimai bus pasiekti tolimesnëse stadijose. Ðiuo

momentu jis vykdo savo, kaip bodisatvos ásipareigojimus. Skirtumas tarp

ankstesniø ðeðiø stadijø ir dabar yra toks, kad dabar jo veikla aiðkinama

kaip ágimta ir savaime veikianti, bei savanoriðka ir juo labiau nelinkusi á

abejones.

Bodisatvos meilë þmonëms yra beribë, todël jis þymiai daugiau negu

mokytojas ir jo misija svarbesnë – gelbëtojo ar atpirkëjo. Jis padeda

þmonëms eiti teisingu keliu, pagelbsti sunkumuose, kasdieniniame gyvenime.

Visiðkai prieðingi yra Teravados ir Mahajanos poþiûriai á Budas. Pagal

Teravados ankstyvuosius tekstus Budø buvo ðeði, o vëliau priskaièiuojama ir

daugiau. Mahajana byloja, jog “Budø yra

tiek daug, kiek smilteliø, o visi

Budos susilieja vienoje bûtybëje – absoliute.” (2;236) Taip pat Mahajana

pateikia þymiai konkretesnià nirvanos sampratà.

Mahajanos Budizmas pripaþásta þymiai daugiau kultø ir ritualø, negu

Teravados Budizmas. Nepaisant to, kad kurio nors Budos garbinimas ir nëra

taip vertinamas, kaip sekimas Budos mokymu, bet ði ritualø gausa buvo

didelis paskatinimas tiems, kurie tikëjime buvo silpnesni.

Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse

Dabartinio Budizmo statusas labai skiriasi ávairiose pasaulio

vietovëse. Galima iðskirti penkiø rûðiø situacijas.

Pirmiausia kai kuriose ðalyse stipriai ásiðaknijusi Budistinë

tradicija iðkentë sunkiais kliûtis, kurios sumaþino Budizmo átakà ir

stipriai iðsekino gyvybingumà. Tokia situacija visø pirma vyrauja ðalyse,

kuriose gyvavo komunistinis valdymas. Èia Budizmas deðimtmeèius buvo

intensyviai spaudþiamas ir tai sumaþino jo galià ir átakà dideliems þmoniø

kiekiams. Taip atsitiko Mongolijos teritorijose Centrinëje Azijoje,

Kinijoje (uþ Tibeto ribø), Ðiaurës Korëjoje ir ið dalies Vietname.

Yra ðaliø, kuriose stipriai ásiðaknijusi Budistinë bendruomenë

iðgyveno ávairias kliûtis, bet didþioji dalis þmoniø iðlaikë iðtikimybæ

Budizmui. Ko gero ryðkiausias to pavyzdys yra Tibetas, kur Kinijos

komunistai, vykdæ anti-Budistinæ politikà nesugebëjo nutraukti Budizmo ir

Tibeto ryðio. Lygiai taip pat Kampuèijoje ir Laose valdæ komunistai

nepajëgë sunaikinti þmoniø iðtikimybës Budizmui.

Kai kur galima aptikti situacijà, kur Budistinë visuomenë iðlaikë

daugiau ar maþiau priimtinà pozicijà kaip vadovaujanti religinë jëga ir

toliau stipriai átakojo politiná, ekonominá ir socialiná gyvenimà. Taip yra

Ðri Lankoje, kur Budizmas yyra dominuojanti religija tarp Ðri Lankos ir

Birmos gyventojø daugumos ir Tailande, kur daugiau negu 90% þmoniø yra

budistai. Ðri Lankoje etniniai konfliktai ir autoritarinis valdymas bei

ekonominë stagnacija átakojo politiná nepastovumà ir tai vykdë griaunamà

efektà vietinëms Budistinëms bendruomenëms. Taèiau Tailande Budizmas turi

tvirtà pozicijà stabilioje ir greitai modernëjanèioje visuomenëje.

Ketvirtame situacijos tipe gerai iðvystytas Budizmas veikia laisvëje

ir modernioje visuomenëje, kur jis vaidina labiau apibrëþta rolæ. Tokia

situacija egzistuoja kai kuriose Ramiojo vandenyno pakrantës ðalyse

áskaitant ir Pietø Korëjà, Taivaná ir Singapûrà, bei ið dalies pietryèiø

Azijos ðalis, tokias kaip Malaizija ir Indonezija, kur Budizmas yra

praktikuojamas nemaþo kiekio uþsienio kinø. Pagrindinis ðios situacijos

pavyzdys yra Japonija, kur Budizmas uþima svarbià dalá. Modernioje

visuomenëje, kuri iðsivystë Japonijoje, daug giliai ásiðaknijusiø tradicijø

(Tendai, Zen) atsilaikë ir prisitaikë prie besikeièianèiø sàlygø. Tuo pat

metu nnaujos Budistinës sektos (Soka-gakkai) pritraukë milijonus tikinèiøjø

Japonijoje ir visame pasaulyje.

Galø gale Budistinës bendruomenës susiformavo tenai, kur jos seniai

buvo iðnykusios arba niekada neegzistavo. Tuo bûdu Indijoje, kur Budizmas

faktiðkai iðnyko 15a., Indijos inteligentija formavo naujas Budistines

bendruomenes, Tibeto pabëgëliai ákûrë Budizmo kolonijas. Vakaruose (ið

dalies ir Jungtinëse Valstijose) Budizmas plito per emigrantus ið rytø ir

pietryèiø Azijos. Budizmo átaka prasiskverbë á daugybæ Vakarø kultûros

srièiø.

Iðvados

Daugiau negu du tûkstantmeèius Budizmas buvo galinga religinë,

politinë ir socialinë jëga pirmiausia savo gimtinëje Indijoje, o vëliau ir

daugybëje kitø ðaliø. Religijos tolerancija, teisingumas padarë jà

patrauklià milijonams þmoniø. Buda sulygino visus þmones, bei suteikë

vilties kovojant uþ savo dvasiná skaidrumà bei iðganymà.

Religija prisitaikë prie ávairiø tautø, kultûrø, vietoviø, laiko

etapø. Jau minëta religijos tolerancija leido ávairiai interpretuoti

mokymà, ko pasekoje susiformavo daugybë Budizmo sistemø, savaip

prisitaikiusiø prie atitinkamos ðalies ar visuomenës, bet skleidþianèiø tas

paèias pagrindines tiesas turintá mokymà.

Budizmas ir ðiandien iðlieka galinga religinë, politinë ir kultûrinë

jëga daugybëje vietø visame pasaulyje.

Naudota literatûra

1. Jean Boiseler “Budos iðmintis”; Vilnius, 1992.

2. “Pasaulio religijos” [populiarus þinynas]; Vilnius, 1997.

3. “Encyclopedia Britannica” 1994-1999; multimedia edition.

Turinys

Ávadas 1

Budizmo atsiradimas 1

Budos mokymas 2

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje 3

Sangha, visuomenë ir valstybë 4

Sanghos kilmë ir vystymasis 4

Vidinë sanghos organizacija 5

Visuomenë ir valstybë 6

Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada 7

Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana 8

Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse 9

Iðvados 10

Naudota literatûra 11