graikija -iš šviesų

Šviesa iš Rytu – taip teige senoves graikai. Šis posakis byloja apie ivairius pasiekimus bei išradimus, kuriuos iš Rytu ir Pietryciu civilizaciju pereme senoves Graikija (jiems rytai – tik rytine Viduržemio juros pakrante ir Egiptas). Iš tiesu senoves Finikieciu, Egiptieciu, Mezopotamijos, Indijos civilizacijos paliko daugybe ivairiu išradimu bei laimejimu ne tik senoves graikams bet ir šiuolaikiniam pasauliui. Šiu tautu pasiekimai buvo labai reikšmingi tolesnei žmonijos raidai bei vystymuisi, o kai kurie iš ju naudojami iki šiol.

Mezopotamijos civilizaciju laimejimai

Tigro ir Eufrato kkrašte žmones sukure aukšta kultura, pasieke dideliu mokslo laimejimu. Jais praturtino daugeli pasaulio tautu.

Visu pirma šumerai išrado dantirašti – tai raštas, rašomas ant molio lenteliu ir sudarytas iš ženklu, kurie reiške skiemeni ar net visa žodi. Šumerai pirmieji eme steigti mokyklas. Jas vadino “lenteliu namais”. Šiose mokyklose buvo mokoma rašyti, matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos ir kitu dalyku. Mezopotamijos gyventojai mokejo gydyti kai kurias ligas. Jie gydymui naudojo ivairiai paruoštus augalus taip pat gyvuliu kuno dalis. Šumeru sveikatos dievo simbolis buvo ssusivijusios gyvates. Ta simboli primena ir šiandieniniu gydytoju profesijos ženklas. Šumerai buvo talentingi matematikai. Jie skaiciavo šešiasdešimtaine skaiciavimi sistema. Apskritima dalino i 360 daliu arba laipsniu. Nuo šios skaiciavimo sistemos atsirado valandos dalijimas i 60 minuciu, o minutes dalijimas i 660 sekundžiu. Babilono matematikai mokejo apskaiciuoti plota ir turi. Manoma, kad šiuos matematikos pasiekimus iš šumeru pereme senoves graikai.

Babilono žyniai dave pavadinimus žvaigždynams, vadinamiems zodiaku. Metus suskirstei 12 menesiu, o menesi i 4 savaites. Savaite sudare 7 paros, o para – 24 valandos. Šis skirstymas išliko iki musu laiku, o dangaus tyrinejimai padejo atsirasti astronomijai ir astrologijai. Senoves graikai savo kalendoriu kogero sudare pagal mezopotamijos pavyzdi.Grožines literaturos pradžia buvo šumeru pasakojimai. Žymiausias eiliuotas kurinys skirtas didvyriui Gilgamešui. Taip pat žmones dievu garbei kure himnus, išliko nemažai pasakeciu. Buvo placiai vartojamos patarles ir priežodžiai.

Juodagalviai padare nemažai ukio ir gamybos išradimu. Jie pirmieji išmoko drekinti laukus kanalais. Gerindavo augalu rušis kryžmindami juos, o žeme dirbdavo plugais.

Išrade rata ir burinius laivus, jie ggabeno krovinius dideliais atstumais. Tai turejo itakos prekybos pletotei.

Šumerai mokejo metalus ne tik lydyti, bet ir lytuoti, kniedyti, raižyti. Šumere pradeta gaminti stikla, degti moli, gaminti puodus žiežiamuoju ratu.

Šviesa iš Egipto

Egipto aukšta kultura ir mokslo žinios stebino kitu kraštu gyventojus. Ju mokslo laimejimus labai vertino romenai, jie egiptieciu žinias netgi prilygino šviesai.

IV tukst. pr. Kr. pabaigoje senoves Egipte atsirado raštas. Jie raše ant akmens arba dažniausiai ant papiruso.

Egiptieciai mokejo atlikti visus keturis matematinius veiksmus, sugebejo skaiciuoti trupmenomis, turejo savo skaitmenis iir skaiciu sistema. Jie dar galejo apskaiciuoti nupjautines piramides ir žemes sklypo plota, bei apskritimo ilgio santyki su skersmeniu (dabar žymimas taip – ).

Dangaus kunu stebejimas padedavo egiptieciams orientuotis ivairiuose gyvenimo srityse. Jie sukure kalendoriu, kuriame metai turejo 365 dienas (nustatytos metu trukmes paklaida buvo tik 6 valandos). Metus padalino i 12 menesiu, kuriu kiekvienas turejo 30 dienu. Pagal dangaus kunus Nilo šalies gyventojai nustate kada geriausia seti ir nuimti derliu. Pagal žvaigždes orientavosi juroje ir dykumoje, jie taip pat gerai orientavosi pasaulio šaliu atžvilgiu, o Cheopso piramides briaunos nukreiptos labai tikslei i šiaure, pietus, rytus ir vakarus.

Egiptieciai dar neblogai išmane ligas, kaip jas gydyti ir žinojo žmogaus anatomija. Kartais net svetimu šaliu valdovai kviesdavo Egipto gydytojus.

Nilo slenio šalyje veike mokyklos. Jose buvo mokoma matematikos, astronomijos, geometrijos, medicinos. Juose mokiniai dar mokesi nuspeti ateiti bei išburti arba užkeikti.

Ypatingai Egiptas stebina savo monumentaliaja architektura. Mokslininkai ir dabar nesugeba išaiškinti su piramidemis susijusiu misliu. O žmones negali atsistebeti statiniu, ivairiu statulu ir dirbiniu grožiu bei harmonija. Butent egiptieciu architektura itakojo senoves graiku architektura. Mat graikai pereme Egipto šios srities pasiekimus.

Indo civilizacijos palikimas

Ši kultura paliko daugybe gausia literatura. Tai religies giesmes, maldos, legendos ir padavimai, aukojimo paprociai ir kita. II tukst. pr. Kr. vviduryje parašytos vienos garsiausiu žmonijos poemu – “Ramajana” ir “Mahabharata.

VI a. pr. Kr. Šiaures Indijoje atsirado nauja religija – budizmas. Šio tikejimo pradininkas yra princas Gautama (buda, t.y. praregejusysis). Budizmas šiandien yra viena iš triju pasaulio religiju, taciau Indijoje ji netapo vyraujancia.

Indai sukure skaiciavimo sistema, kuria dabar naudojasi bebeik visas pasaulis, pirmieji eme vartoti ženkla reiškianti nuli.

Šachmatus sugalvojo taip pat indai, jie rodo tuometinees kariuomenes išdestyma.

Finikieciu laimejimai

Finikieciai – tai nedidele tauta rytineje siauroje Viduržemio juros pakranteje. Jie nesukure galingos imperijos, taciau jie daug prisidejo prie žmonijos laimejimu.

Didžiausias ju pasiekimas yra raštas. I- osios eros pr. Kr. pradžioje finikieciai pirmieji išrado abecelini rašta, kuriame kiekvienas ženklas reiške butent garsa, o ne žodi ar skiemeni. Rašta sudare 22 ženklai – vien tik priebalses. Graikai ir Romenai, pakeite finikieciu ženklus ir prideje 4 papildomus, sukure savo abecele, taip pat ju abecele pereme ir kitos Europos tautos.

Finikieciai nuo seno buvo jurininku tauta, todel šioje srityje tuo metu jie buvo gabiausi. Žymiausias žygis yra Biblijoje aprašytas ir trejus metus trukes žygis aplink Afrika. Ši žygdarbi pavyko pakartoti tik po 2100 metu.

Graikai buvo labai gabus ne tik kurti išradimus ir naujoves, bet ir perimti bei patobulinti kitu tautu ar supercivilizaciju laimejimus ir kultura. Tai padejo jjiems sukurti stipria ir visapusiškai daug pasiekusia valstybe, kurios pasiekimais žavimes iki šiu dienu.