Graikijos Istorija
GRAIKAI
Olimpo kalnas – graikų dievų buveinė, taippat aukščiausias Graikijos kalnas
(2920 m.).
Antikinę Graikiją sudaro 7 sritys: Peloponesas, Atika, Beotija, Tesalija,
Makedonija, Trakija, Jonija.
Šalis tetinka: avims, vynuogėms ir alyvmedžiams auginti.
Daugelis graikų buvo: žvejai, pirkliai, jūreiviai.
VI tūkst. pr. kr. į Graikiją, Kretą, Egėjo jūros salas atsikelia žemdirbiai
(iš Mažosios Azijos). Prasideda neolito era. Šios senosios civilizacijos
vadinamos: HELADĖS (žemyno Graikija, Peloponesas ir gretimos salos),
KIKLADŲ (Kikladų salos), MINO (pagal legendinio Kretos karaliaus vardą).
Mino civilizacija (3000-1450 m. pr. kr.). Kretiečiai iš pradžių buvo garsūs
kviečių, miežių, vynuogių ir alyvų augintojai – vėliau tapo jūrų
plaukiotojais, valdančiais prekybą Egėjo jūroje. 2000 m. pr. kr. imti
statyti dižiuliai ir prabangūs rūmai be įtvirtinimų. 1450 m. pr. kr. staiga
Kretos civilizacija dingsta, tikriausiai ją sunaikina Mikėnų achajų
galybės, o galbūt stiprus žemės drebėjimas. Gamtos kataklizmą, kuris tuo
metu sunaikino Teros – Santorio salą, kai kas laiko Atlantidos mitu.
II tūkst. pr. kr. po Aziją ir Europą pasklinda indoeuropiečiai, tarp jų
germanų, slavų, graikų protėviai. Tie kurie apsigyvėno Graikijoje vadinami
jonėnais (apie 2000 m.), achajais (apie 1900m.), dorėnais (apie 1100 m.);
istorikai ddavė jiems bendrą vardą helėnai. Romėnai juos vėliau pavadino
graikais.
Achajai įsikuria Peloponese apie 1900 m. pr. kr. (miestai: Tirintas, Argas,
Mikėnai)
1600 – 1100 m. pr. kr. Egėjo jūrojo viešpatauja achajų civilizacija, dar
vadinama mikėnų. Iš pradžių vertėsi: žemdirbyste, gyvūlininkyste – vėliau:
jūreivyste.
1450 m. pr. kkr. achajai sužlugdo Kretos civilizaciją ir apie 1200 m. pr.
kr. sugriauna Trojos miestą (po apgulties trukusios 10 metų).
1100 m. pr. kr. Mikėnų civilizacija pasiduoda Dorėnų civilizacijai. Egėjo
rūmų pasaulis nugrimzdo užmarštin – jis tapo kitoks .
1100 m. pr. kr. – 9 a. pr. kr. – graikų viduramžiai (tamsieji šimtmečiai).
Nuo 1100 m. pr. kr. bronzinius ginklus pakeičia geležiniai, keramika imta
puošti geometriniais motyvais, mirusieji vis dažniau deginami.
Rašytiniai šaltiniai: „Iliada“ ir „Odisėja“. „Ilijadoje“ pasakojama apie
Trojos karą. Trojos kare pasižymėjo Odisėjas – Itakės karalius ir kitas
graikų karalius Achilas, kuriam pavyksta nukariauti Trojos didvyri Hektorą.
„Odisėja“ pasakojimas apie Odisėjo (lot. Uliso) sugrįžimą į tėvynę.
Artėjant 9 a. pr. kr. graikų pasaulis persiorientuoja į miestus, valstybes
(graik. – polis).
Nuo 8 a. iki 5 a. pr. kr. prasideda intensyvi kolonizacija Viduržiemio
jūros ššiauriniuose krantuose bei Juodosios jūros pakantėse. Graikai pradeda
bėgti iš savo miestų dėl derlingos žemės stygiaus. Kolonizacijos principas:
svarbiausias miestas, metropolis, paskiria išsikeliantiems piliečiams vadą,
kuris vertas tapti naujo miesto steigėju. Pirmoji graikų kolonija Pitekūzai
(775 m. pr. kr.)
775 m. pr. kr. – achajinė Graikija – ją sudaro šimtai miestų, dažniausiai
besivaržančių tarpusavyje. Sparčiai vystosi gyvi prekybiniai mainai. 690 m.
pr. kr. pradedamos kalti monetos.
7 – 6 a. pr. kr. uzurpatoriai, tironai, įtvirtina asmeninę, nepaveldimą
valdžią – atsiranda nauja valdžios forma – tironija. Ši revoliucija
baigiasi demokratija. Graikija vvis dar išlieka iliuzine valstybe, nes taip
ir neįstengia politiškai susivienyti.
V a. pr. kr. pasižymi tuo, kad graikai siekai politinės vienybės. Tai
„klasikinė“ epocha, kai sutaria karas ir darna.
VI a. pr. kr. persai atima iš graikų Joniją, Trakiją, Makedoniją (persų
karalius Darijas).
499 m. pr. kr. Atėnų ir Eritrėjos palaikomi miesto Euboje palaikomi sukyla
Jonijos miestai. Graikai sudegina persų miestą Sardus. Po 5 metų Darijus
sugriauną Miletą.
490 m. pr. kr. Darijaus laivynas plaukia užkariauti Gaikijos, tačiau jie
buvo sutriuškinti.
480 m. pr. kr. persai vėl bando pakartoti savo žygius, tačiau vėl
nesėkmingai – jie buvo sutriuųkinti – Medų karus (persai dažnai vadinami
medais) laimėjo graikai.
Atėnai norėdami atitolinti persų pavojų su graikų miestais sudaro Delo
sąjungą. Netrukus Atėnai iškyla virš kitų miestų ir tampa Egėjo jūros salų
ir pakrantės imperijos centru.
510 m. pr. kr. Atėnai kuria savo demokratiją. Atikos miesto politikai
vadovauja Peiklis. Iškyla tokie dramaturgai, kaip: Sofoklis, Euripidas,
Aristofanas; tokie istorikai, kaip: Herodotas, Tukididas; tokie filisofai,
kaip: Skoratas, Platonas, Aristotelis. Atėnai imti vadinti Graikijos
mokykla..
431 m. pr. kr. – prasideda Peloponeso karas su Sparta – 404 m. pr. kr.
Atėnai kapituliuoja, pasiduoda išsekusiai Spartai.
359 m. pr. kr. Makedonijos karaliumi tampa Pilypas II. Jis sukuria falangų
kariuomenę, 388 m. pr. kr. jis pavergia graikų miestus, suteikia tam tikrų
laisvių Atėnams, suvienija visus likusius miestus išskyrus Spartą ir sudaro
Korinto sąjungą – bbaigiasi suverenaus ir nepriklausomo miesto valstybės
vaidmuo.
336 m. pr. kr. vos nusprendęs pradėti karą su persais Pilypas II nužudomas,
sostas atitenka jo sūnui Aleksandrui – jisai galutinai išvaduoja Graikiją
iš persų jungo. 336 m. pr. kr. persai dar bando atsitiesti tačiau jie
sutriuškinami prie Iso. Vėliau Aleksandras Egipte pastato miestą
Aleksandriją. Aleksandras Mesapotamijoje sutriuškina persus ir jam
atsiveria Babilono vartai, netrukus jis nukariauja ir Indiją. 323 m.
Aleksandras miršta – greičiausiai nuo maliarijos. Jam mirus vyksta kova dėl
valdžios ir įsiviešpatauja Lagidų, Seleukidų ir Atigonidų dinastijos. Tai
buvo helenistinė civilizacija .
Dievų pasaulis. Laukuose gyveno kentaurai (pusiau žmonės, pusiau arkliai),
satyrai (ožio kojomis), miškų šaltiniuose gyveno nimfos. Žmonės didvyriai:
Tesėjas (Atėnų įkūrėjas nužudęs Minotaurą), Edipas (išvadavęs Tėbus),
Heraklis (atliko 12 garsių darbų).
Nuo 776 m. pr. kr. rengiamos sportinės žaidynės Dzeuso garbei.
Pomirtinis gyvenimas (pragaras) – Hado karalystė. Rojus – Eliziejaus
laukai.
147 psl. dievai.
Graikai sugalvoja: žemę dirbti trasomis, išranda geležinį noragą vietoje
arklo, girnas ir spaustuvą. Smarkiai buvo plėtojama statyba ir architektūra
– išrasti kėlimo prietaisai skridinys ir skrysčiai. Išrasta trirema –
karinis laivas su daug irkluotojų. Smarkiai išvystytas mokslas: 300 m. pr.
kr. Euklidas parašo geometriją, Ktesibijas išranda garo mašiną tačiau to
pats dar nesuvokia .
Metekai – svetimšaliai taip vadinti Atėnuose.
Helotai – vargai taip vadinti spartoje.
Periokai – laisvi tačiau poliinių teisių neturintys žmonės gyvenę spartoje.