I pasaulinis karas

I Pasaulinis karas

1914 06 28 Sarajeve serbas studentas G.Principas nušovė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį erchercogą Franzą Ferdinandą. 1914 07 28 Austrija-Vengriją paskelbė karą Serbijai. Iki 1914 08 04 į pasaulinį karą įsitraukė ir didžiosios valstybės “Lietuvos Rytas” 1999 12 24

1914 08 01 prasidėjo I Pasaulinis karas A.Šiger (Političeskaja karta mira 1966)

1917 03 04 vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte “Laikinoji sostinė” 200 03 04

1918 11 11 pasirašytos Kompjeno paliaubos pabaigusios I pasaulinį karą A.Šiger (Političeskaja karta mira 1966)

1919 06 28 pasirašyta VVersalio taika , formaliai pabaigusi I pasaulinį karą. Pagal susitarimą Prancūzijai grąžinta Elzasas ir Lotaringija , Belgijai atiteko Eupenis ir Malmedis , Danijai – Šiaurės Šlezvigas. Vokietija pripažino Lenkijos nepriklausomybę ir grąžino jai : Poznanę, dalį Rytų ir Vakarų Prūsijos, dalį Silezijos. Vokietija atsisakė teisių į Memelį (Klaipėdą). Dancigas paverstas laisvu miestu. Saro valdymas perduotas Nacijų Lygai 15m. laikotarpiui (Prancūzijos nuosavybei atiteko anglies kasyklos).

I pasaulinio karo padariniai

Klaipėda, 1999m.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metais. Tai buvo karas tarp dviejų imperialistinių valstybių bblokų dėl pasaulio perdalijimo. Šiame kare dalyvavo daugiau kaip 30 valstybių. Iš vienos pusės – tai Vokietija, Austrija – Vengrija, vėliau prisijungusios Turkija, Bulgarija ir kt. valstybės. Iš kitos pusės – Antantės sąjungos, vadovaujamos Anglijos, Prancūzijos ir Rusijos, šalys: Japonija, IItalija, JAV, Graikija, Serbija, Albanija ir kt. valstybės.

Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918 metais lapkričio 11 dieną, kai tarp Vokietijos ir jos priešininkų Kompjeno miške, netoli Paryžiaus, buvo pasirašytos paliaubos. Rusija, sukrėsta Vasario buržuazinės demokratinės revoliucijos ir bolševikų Spalio perversmo, iš karo išstojo dar 1918m. kovo 3d., su Vokietija ir jos sąjungininkėmis Brest Litovske pasirašiusi separatinę taikos sutartį.

Po pirmojo pasaulinio karo pasikeitė politinis pasaulio žemėlapis. Nustatyti pasaulio tvarką po karo turėjo Taikos konferencija, prasidėjusi Paryžiuje 1919 metais sausio 18 dieną. Po kelis mėnesius trukusių derybų, įveikus smarkius nesutarimus, konferencija parengė taikos sutartį su Vokietija. Sutartis pasirašyta 1919 metais birželio 18 dieną Versalio rūmuose.

Versalio sutartyje aiškiai buvo pasakyta, kurias teritorijas valstybės turi gauti arba prarasti. Ten rašoma, kad Vokietija neteko vakaruose Elzazo, LLotaringijos ir Saaro krašto. Rytuose ji turėjo atiduoti Lenkijai dalį Aukštosios Silezijos, dalį Rytprūsių, Poznanę ir Dancigo koridorių. Klaipėdos kraštas taip pat buvo atskirtas nuo Vokietijos. Suirus Austrijos – Vengrijos imperijai, Vengrija buvo atskirta nuo Austrijos. Galicija buvo prijungta prie Lenkijos. Bochemija, Slovakija ir Moravija sudarė atskirą Čekoslovakijos valstybę. Serbija, Kroatija, Slovėnija ir Juodkalnija buvo sujungta į vieną naują valstybę – Jugoslaviją. Rumunija gavo iš Vengrijos Transilvaniją. Taip pat Rumunija prisijungė Rusijos valdytą Besarabiją (sritį tarp Pruto ir Dniestro upių). RRumunija tapo didžiausia, nors ūkiškai ir kultūriškai labiausiai atsilikusi, Pietryčių Europos valstybė.

Vidurio Europoje vyravo atgimusi Lenkijos valstybė, o Baltijos jūros pakrantėje – savo nepriklausomybę atgavusios Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva.

Vokietija Versalio taikos sutartimi neteko kolonijų Afrikoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o iš Turkijos atimtos arabų šalys. Jos atiteko Prancūzijai, Anglijai, Japonijai, Belgijai.

Labai svarbi I–ojo pasaulinio karo išdava– Tautų Sąjungos įkūrimas, kuri pradėjo veikti 1920 metų pradžioje. Į ją stojančios valstybės įsipareigodavo viena kitai padėti užpuolimo atveju. Taikią pagalbą dviem trečdaliais balsų nutardavo visuotinis Tautų Sąjungos susirinkimas ir jos 9 valstybių atstovų Taryba. Penkios didžiosios valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija – Taryboje turėjo užimti nuolatines vietas. Tautų Sąjungos tikslas buvo garantuoti pasaulyje taiką, bet jau iš pat pradžių ji susidūrė su sunkumais, nes Versalio sutartimi sienos tarp valstybių buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, politinę ir ekonominę vienos ar kitos valstybės situaciją, o tai sudarė sąlygas naujiems konfliktams.

Pirmasis pasaulinis karas turėjo rimtų padarinių Europai. Visų pirma tai didžiulis žmonių aukų skaičius. Kare 10 mln. žmonių žuvo, apie 20 mln.

buvo sužeista (iš jų 3,5 mln. tapo invalidais). Lentelėje matome, kad didžiausius žmonių nuostolius patyrė Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Prancūzija, Anglija ir Italija.

Valstybė

Mobilizuotų

Nukautų ir mirusių

Sužeistų

Belaisvių ir dingusių

Iš viso

Nuostolių%

Rusija

12.000.000

1.700.000

4.950.000

2.500.000

9.150.000

76,3

Prancūzija

8.410.000

1.357.800

4.266.000

537.000

6.160.800

73,3

D.Britanija

8.904.467

908.371

2.090.000

191.652

3.190.235

35,8

Italija

5.615.000

650.000

947.000

600.000

2.197.000

39,1

JAV

4.355.000

126.000

234.300

4.500

350.300

8,0

Japonija

800.000

1.210

0,2

Rumunija

750.000

335.706

120.000

80.000

535.706

71,4

Serbija

707.343

45.000

133.148

152.958

331.106

46,8

Belgija

267.000

13.716

44.686

34.659

93.061

34,9

Graikija

230.000

5.000

21.000

1.000

27.000

11,7

Portugalija

100.000

7.222

13.751

12.318

33.291

33,3

Juodkalnija

50.000

3.000

10.000

7.000

20.000

40,0

Iš viso

42.188.810

5.152.115

12.831.004

4.121.090

22.089.709

52.3

Vokietija

11.000.000

1.773.700

4.216.058

1.152.800

7.142.558

64,9

Austro-Vengrija

7.800.000

1.200.000

3.620.000

2.200.000

7.020.000

90,0

Turkija

2.850.000

350.000

400.000

250.000

975.000

34,2

Bulgarija

1.200.000

87.500

152.390

27.029

266.919

22,2

Iš viso

22.850.000

3.386.200

8.388.448

3.629.829

15.404.477

67,4

I š viso

65.038.810

8.538.315

21.219.452

7.750.919

37.494.186

57,6

Po pirmojo pasaulinio karo įvyko reikšmingi ekonominiai pokyčiai. Europa iš karo išėjo labai nusilpusi. Prie žmonių aukų prisidėjo didžiuliai materialiniai nuostoliai, kurių dydis siekė šimtus milijardų frankų. Valstybių finansų būklė katastrofiška: karui finansuoti prispausdinta pinigų, klesti infliacija, prasiskolinta užsieniui. Karui pasibaigus, Europos pinigų kursas, palyginti su doleriu, krinta, ir europiečiai, kadaise buvę pasaulio bankininkais, tampa skolininkais. Europos valstybės turi ir kitų sunkumų: po karo ėmusios vėl eksportuoti savo gaminius, pamato, kad jų vietą jau užėmė rimti, kare mažai tenukentėję konkurentai: Japonija, JAV. Taip pat smarkiai dėl valstiečių mobilizacijos į armiją smuko ir žemės ūkis. Tuo tarpu JAV ekonomika smarkiai praturtėjo iš karinių tiekimų ir ne tik išmokėjo skolas Vakarų Europos šalims, bet ir skolino joms didžiules sumas, tapdama jų svarbiausia kreditore. Taigi, karas labai sumažino Europos įtaką pasaulyje.

I-asis pasaulinis kkaras, jo sukelta šalių ūkių suirutė, žmonių nuskurdimas turėjo įtakos ir kare dalyvavusių šalių politinei tvarkai. Rusija iš carinės monarchijos tapo Tarybų respublika, Vokietija iš kaizerinės pusiau absoliutinės monarchijos 1919 metais tapo Veimaro respublika, Vengrija iš monarchijos tapo buržuazine demokratine valstybe. O štai Italijoje po karo įsigalėjo fašistinės nuotaikos ir 1922m. B. Musolinis įvedė fašistinę diktatūrą.

Per pirmąjį pasaulinį karą imperialistinės valstybės ėmė dar labiau išnaudoti savo kolonijas: jos tapo žaliavų ir žmonių šaltiniu karo veiksmams. Tuo pačiu karo metu ėmė sparčiai vystytis vietinė, nacionalinė pramonė. Visa tai skatino šalių nacionalinį išsivadavimo judėjimą. Todėl po karo ėmė irti kolonijinė sistema. Nepriklausomybę išsikovojo: Turkija (1923m.), Iranas (1922m.), Afganistanas (1919m.), Egiptas (1919m.) ir kt. valstybės.

Tokie svarbiausi Pirmojo pasaulinio karo padariniai.

Dviejų karinių-politinių blokų susidarymas ir jų prieštaravimų didėjimas.

Vokietija XIXa. pabaigoje-XXa. pradžioj virto viena galingiausių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu valstybių. Ji su silpnesnėmis valstybėmis – Italija, Austrija-Vengrija, Japonija – siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinę persvarą turėjo senosios daug svetimų žemių ir kolonijų turinčios valstybės.

Ypač dideli prieštaravimai iškilo tarp Vok. ir Didžiosios Britanijos dėl kolonijų, DB užplūdusių Vok. prekių, augančio Vok. laivyno. Buvo prieštaravimų tarp Vok. ir Pranc., Rus.

Vok., Austrija-Vengrija ir Italija 1882 sudarė Trilypę Sąjungą. 1891-1907 susidarė Pranc., Rus, DB karinė-politinė sąjunga Antantė. Tarp

šių blokų ėmė kilti daug nesutarimų.

Karo pradžia

1914 birželio 28 Sarajeve serbų patriotai nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą. Austrija-Vengrija, gavusi Vokietijos sutikimą, po mėnesio paskalbė karą Serbijai, kurią stojo ginti Rusija. Tada Vokietija paskelbė karą Rusijai ir pradėjo karo veiksmus prieš Prancūziją. Tada karą Vokietijai paskalbė DB. Trilypės sąjungos pusėje 1914 rudenį į karą įsitraukė Turkija. Karo pradžioje Antantė sumobilizavo 11mln., o Trilypė sąjunga – 6 mln. kareivių. Visos valstybės siekė grobikiškų tikslų, bet kalčiausia buvo Vok., nes ji siekė ppirmauti pasaulyje.

Karo planai

Abu blokai planavo trumpą manevrinį karą. Vokietija tikėjosi greitai nugalėti Pranc, po to planavo pulti Rus. Rusija sudarė 2 frontus: Šiarės Vakarų ir Pietvakarių. Prancūzija planavo sutalkti prieš Vokietiją 1,7 mln. žmonių. DB turėjo sumušti Vok. karinį laivyną.