istorijos konspektas

1 Pasaulinis karas

Karo priežastys:1)prieštaravimai tarp didžiųjų Europos valstybių 2)Europos valstybių siekimas perdalyti jau pasidalytą pasaulį 3)jaunųjų Europos valstybių(Italijos, Vokietijos) siekimas praturtėti kitų sąskaita 4)plito nacionalizmas, skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas.

Karo pretekstas: 1914a Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Ferdinandas

Karo rezultatai:1)Vokietija ir jų sąjungininkės neteko dalies teritorijų 2)jos turėjo mokėti reparacijas 3)pasaulis buvo perdalytas pagal nugalėtojų interesus 4)iškilo pirmaujantis JAV vaidmuo 5)Rusijoje į valdžią atėjo bolševikai 6)suiro a-v , Rusijos imperijos 7)susikūrė naujos valstybės: Suomija Estija Latvija Lietuva Lenkija Čekoslovakija Vengrija AAustrija Jugoslavija 8)įsikūrė tautų sąjunga

Vakarų frontas: 1914m prie Marnos sustabdyta vok kariuomenė 1916m vokiečiams nepavyko pralaužti verdeno tvirtovės sienos Rytų frontas:1914m. rusai puolė rytų Prūsiją, galiciją 1915m su Bulgarija sutriuškino Serbiją, užėmė Lietuva, Lenkiją

1915m Vokietija okupavo Lietuvą

1917m vasario revoliucija: iš streikuojančių darbininkų išrinkta Petrogrado darbininkų taryba. Parlamentas įkūrė laikinąjį komitetą(G.Lvovas, a. Kerenskis)-laikinoji Rusijos vyriausybė, privertė atsistatydinti Nikolajų 2, Michailo naudai, jis sosto atsisakė. Rusija tapo respublika. Nuo kovo iki liepos įsigalėjo dvivaldystė(Laikinoji vyriausybė ir DKDT

Spalio 23 perversmas: Bolševikai vadovaujami Petrogrado ttarybos(Trockis) užėmė Žiemos rūmus

1917mrugsej vyko Vilniaus konferencija(Basanavičius, Smetona) nutarimai: atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvą, sušaukti Vilniuje Steigiamąjį Seimą, tautinėms mažumoms suteikti kultūrines teises, išrinkta 20asm Lietuvos Taryba. Jos veikla:1917m gr 11 pasirašyta Lietuvos nepriklausomybės deklaracija(Smetona) 1918vas 16 Vilniuje pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aaktas(Basanavičius)

1917m kov Brest-Litovske tarp Vokietijos ir bolševikinės Rusijos pasirašyta separatines taikos sutartis(Bresto) 1918m lapk11 Kompjeno miške pasirašytos paliaubos

1918m saus JAV prezidentas V.Vilsonas kongresui svarstyti pristatė naują taikos planą(14punkt)

1919m saus18 prasidėjo Paryžiaus taikos konferencija

1919m biržel28 Versalio rūmų Veidrodžių salėje, Vokietijos Vyriausybė pasirašė taikos sutartį(Vokietija neteko kolonijų, prekybos laivyno, vok turėjo būti demilitarizuota. Prancūzijai turėjo atiduoti Elzasą ir Lotaringiją, sumokėjo kontribuciją)

Separatinė taika-taika, kuria be sąjungininkų žinios arba sutikimo sudaro valstybė, priklausanti kariaujančiai koalicijai

Rekvizicija-priverstinis atlygintinis asmens turto paėmimas valstybės organų nutarimu

Reparacijos-karo padarytų nuostolių atlyginimas

Kontribucija- sumos kurias pralaimėjusi valstybė moka laimėjusiai

Demokratija ir Diktatūra

Demokratija. visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Valstybės valdymą įgyvendina demokratiškuose laisvuose rinkimuose išrinkta vyriausybė, veikdama pagal konstituciją. Tiesioginė demokratija – kai už visus galiojančių įstatymų pakeitimus balsuoja visi rinkimų tteisę turintys piliečiai. Atstovaujamoji demokratija- kai rinkimų teisę turintys piliečiai išrenka atstovus, kurių pažiūros maksimaliai atitinka daugumos piliečių pažiūras. Šie atstovai balsuoja už visus galiojančių įstatymų pakeitimus.

Plebiscitas-liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu valstybės Klausimu. Referendumas – visuotinis šalies, regiono ar valstybės piliečių apklausos būdas balsuojant dėl tam tikro klausimo patvirtinimo ar atmetimo. Parlamentas–didelio administracinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidybos institucija. Asamblėja-kai kurių valstybių įstatymų leidybos arba tarptautinių organizacijų organas, bendras, visuotinis susirinkimas.

Diktatūra – neribota asmens (kai kada – grupės asmenų) valdžia, nneapribota jokias įstatymais, konstitucija ar kitais visuomeniniais bei politiniais faktoriais. Diktatūra paprastai būna pagrįsta jėga ir išreiškia viešpataujančios klasės interesus. Demokratija nuo diktatūros skiriasi laisvais rinkimais, diktatūroje vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams, varžomos žmonių teisės ir laisvės, ribojama opozicinė veikla.

Autoritarizmas-ne demokratinė diktatūrinė valdymo forma, kai vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams, nevyksta reguliarūs, laisvi rinkimai, kontroliuojama spauda. Leidžiama ribota opozicijos veikla, nekontroliuojama piliečių ūkinė, kultūrinė veikla. Valdymas susiformuoja po politinių perversmų. Totalitarizmas-vyriausybė ne tik nėra atsakinga savo piliečiams bet ir visiškai pajungia savo kontrolei šalies politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, panaikina ribą tarp viešųjų ir privačiųjų reikalų, reikalaujama vienamintiškumo. Autoritarinėse sistemose griežtai kontroliuojama tik politinė sistema. Totalitariniai režimai linkę politinėmis priemonėmis kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis ir net asmeninius santykius.

Lietuvos švietimas, kultūra, sportas tarpukariu

Švietimas: pradinės mokyklos, gimnazijos, progimnazijos, realinės mokyklos, specialiosios mokyklos. 1922m Kaune atidarytas Lietuvos universitetas(30-aisias tapo Vytauto Didžiojo). Aukštosios mokyklos: žemės ūkio ir veterinarijos akademijos, Aukštieji karininkų kursai, konservatorija. Leidiniai: lietuviškoji enciklopedija, KD-rytas, xx amžius, VL – Lietuvos žinios, T-lietuvos aidas.

Kultūra: rašytojai-žemaitė, bitė, lazdynų pelėda, Šatrijos ragana, Maironis, Vaižgantas(pragiedruliai), Krėvė, vienuolis, šeinius, myk-putinas, sruoga, binkis, s. Nėris. Teatrai-1919 Kaune įkurtas tautos teatras, 1922-valstybės teatras, 31-šiaulių dramos teatras. Pirmasis spektaklis-1920 Kauno operos teatre pastatyta dž. verdžio traviata. Baletas-1925 baleto studijoje LL.Delibo kopelija. Dailininkai: a Vienožinskis, a varnas, p kalpokas. Skulptoriai: p rimša, m menčinskas-žvejas, j mikėnas. Architektai: v dubeneckis, m Songaila. Sportas:1924-Lietuvos sporto lyga, 1938-kaune vyko pirmoji tautinė olimpiada. Krepšinio pionieriai- s darius, k dineika. 1936 ir 1939 Europos krepšio čempionatai.

Socializmo žlugimas

SSRS iki 1985 būdinga:1)lėtėja gamyba ir auga prekių deficitas 2)ryškėja techninis atsilikimas nuo V šalių 3)mažėja prekybos apimtys, auga skolos su užsieniu 4)visuomenėje vyrauja moralinis nuosmukis 5)izoliacija dėl Afganistano karo.

Ekonomika.1)siekiama didinti įmonių savarankiškumą-infliacija, deficitas 2)1987 gyventojams leista imtis individualios darbinės veiklos-smuko gamyba, turto grobstymas 3)1990 SSRS pereina prie rinkos ekonomikos, įteisinta privati nuosavybė-korupcija

Politika. 1)viešumo politika-žodžio ir spaudos laisvė, galima kalbėti aktualiom temom 2)rinkimų proceso demokratizavimas-respublikose komunistai prarado valdžią 3)tautinių problemų sprendimas-panaikintas straipsnis apie vadovų komunistų partijoje vaidmenį 4)santykių gerinimas su užsieniu-įvesta prezidento institucija

Užsienis.1)1987 susitarė likviduoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas Europoje 2)1990 susitarta sumažinti NATO ir VSO ginkluotes 3)1991liep sumažinta puolamoji ginkluotė 4)1989 sovietinės armijos atsitraukimas iš Afganistano 5)atsisakyta Brežnevo doktrinos santykiuose su užsieniu – 1)sumažėjo branduoliniai arsenalai, ginkluotės apimtys 2/3, baigėsi invazija į Afganistaną.

Pokyčius 1989-1990 įtakojo: 1)pertvarkos vykdymas SSRS 2)Brežnevo doktrinos atsisakymas santykiuose su socialistinėmis šalimis.

1986m Maskvoj Gorbačiovas pareiškė, kad komunistų partija atsakinga savajai liaudžiai, tarpus santykiuose neturi likti diktato, priklausomybės(SSRS atsisako Brežnevo doktrinos-spaudimo ir jėgos ppanaudojimo socializmui ginti)

Lenkija. 1980 prasidėjo streikai, įsisteigė nepriklausomų profsąjungų „solidarumo“ susivienijimas( Valensa ).1981 gruod13 Jaruzelskis įvedė karinę padėtį, suimti solidarumo vadai, cenzūra. 1988 vėl prasidėjo streikai. 1989bal „apskritojo stalo“ susitarimas(įteisinta solidarumo veikla, senato ir prezidento pareigybės įsteigimas. Birželį rinkimus laimėjo solidarumas, prezidentas-Jaruzelskis. 1990 LJDP pakeitė Lenkijos Respublikos socialdemokratija, prezidentas-Valensa.

Vengrija. 1989 įteisintos kitos partijos. 1990rinkimuose komunistai(Vengr social part) neteko valdžios.

Čekoslovakija.1989 mitingai, atsistatydino vyriausybė, naujoji vyriausybė-opozicija-Piliečių forumo veikėjai, prezidentas Havelas

Bulgarija. 1989 nušalintas Živkovas, komunistai(Bulgarijos socialistų partija) ėmėsi pertvarkymų, 90 gavo daugumą.

Albanija. Po 85 Hodžos mirties 90 išsiplėtė opozicija, paleisti politiniai kaliniai, komunistai laimėjo laivus rink, bet buvo ir kitų partijų.

Rumunija. 1989gr Prieš Čaušesku sukilo armija, demonstracijos. Suiro komunistų partija. Sukurtas Nacionalinis gelbėjimo frontas(NGF), 1990geg prezidentas Ilijesku.

Vokietijos suvienijimas.1989 VDR prasidėjo opozicinis judėjimas, atsistatydino VVSP vadovas Honekeris, nugriauta Berlyno siena(lapkričio 9). VFR kancleris Kolis siekė susijungti 1990 rinkimų nelaimėjo Demokratinė socializmo partija. 1990 liepą įvesta markė, panaikinti muitai. 1990rug Maskvoj ssrs jav anglijos pranc. VDR VFR sutartis-suvienytos Vokietijos sienos, Vokietija įsipareigojo negaminti naikinimo ginklų, apribota kariuomenė, išvesta SSRS kariuomenė. Spalio3 VDR prisijungė prie VFR.

Tarpukaris

Kinija. 1931 užgrobė Mandžiūriją, 1937-Nankiną

Austrija.1938 kovo 13 anšliusas

Čekoslovakija. 1935 pasirašė susitarimus su SSRS ir Pranc. 1938 rugs13 maištas Sudetuose. Prezidentas Benešas. 1938 rugs28 pasirašytas Miuncheno susitarimas. 1939 kovo14 kapituliacija. Lietuva. 1938

kovo17 Lenkija įteikia ultimatyvią notą, užmegzti diplomatiniai santykiai. 1939 kovo22 Urbšys atidavė Klaipėdos kraštą. Lenkija. 1939 Vokietija nutraukė 34m nepuolimo sutartį su Lenkija ir 35m sutartį su Anglija dėl karinio laivyno, gegužės mėnesį sudarė „plieno paktą“ su Italija. Anglija ir Prancūzija pažadėjo ginti Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją, Lenkiją, Rumuniją, Graikiją, Turkiją. Fiureris Stalinui pažadėjo kilus karui likti nuošaly, grąžinti Balt šalis, Suomiją, dalį Lenkijos ir Rumunijos. 1939 rugpjūtį 23 Molotovo ir Ribentropo paktas. Įsipareigota nepulti viena kitos, nedalyvauti susitarimuose nukreiptuose prieš ssusitariančią šalį. Slaptasis protokolas. Suomija, Estija, Latvija, Besarabija – SSRS.