JAV

Kondicionierius – būtinas

Vietovėse, kur aš lankiausi, klimatas gerokai šiltesnis nei Lietuvoje. Palyginti su Lietuva, žiema švelnesnė ir trumpesnė. Pietinėje dalyje, Floridoje, žiemos su minusine temperatūra iš viso nebūna. Vasara ilga ir karšta. 30 laipsnių šilumos yra įprasta temperatūra vasaros dieną. Būna ir 40 laipsnių (kalbu apie Čikagos apylinkes). Oras gerokai drėgnesnis, todėl karštį dar sunkiau iškęsti.

Gamtos stebuklas – Niagaros krioklys

Kitas tikrai vertas dėmesio gamtos objektas – Niagaros krioklys. Tikrai įspūdingas gamtos kūrinys: didžiulės vandens masės krenta iš maždaug 50 metrų aaukščio, ore kybo smulkių vandens lašelių debesys, kurie, saulei nušvitus, pasipuošia vaivorykštėmis. Niagaros upė yra neilga – 54 km. Ji išteka iš Erio ežero, įteka į Ontario ežerą. Ja eina JAV ir Kanados siena. Upė labai srauni, srovės greitis gali siekti 64 km per valandą. Niagara susideda iš dviejų krioklių. Amerikos pusės krioklys pavadintas Amerikos vardu „Amerikan Fall“, o artimesnis Kanadai vadinasi Arklio pasaga – „The Horseshoe Fall“. Per sekundę nuo krioklio keteros nubėga 2,8 mln. litrų vandens. Atvykusiems žiūrovams yyra paruošta apžiūros programa, kuri visiems palieka neišdildomą įspūdį. Sumokėję pinigus, turistai gauna galimybę aplankyti visus seniausio Amerikoje Niujorko valstijos parko „Niagara falls“ renginius: paplaukioti laivais prie krioklių, pasivažinėti parke kursuojančiu senoviniu autobusu, pasivaikščioti krioklių papėdėje įrengtais tilteliais ir kt. NNaktį kriokliai atrodo dar įspūdingiau, nes iš Kanados pusės juos apšviečia spalvoti prožektoriai. Netoli nuo parko Niagaros mieste yra muziejus, kuriame eksponuojama keletas tikrai originalių dalykų. Tarp jų – žmogaus skalpas arba keletas įrenginių, kurių pagalba žmonės bando „saugiai“ nukristi nuo Niagaros krioklio.

Skirtingai negu Lietuvoje, JAV miškai daugiausiai visiškai neprižiūrimi. Kai kur juose padaryti takai pėstiesiems, raiteliams ir dviratininkams, prie vandens telkinių įrengtos aikštelės piknikams, kuriose galima būti iki saulės laidos. Saulei nusileidus, likusius gryno oro mėgėjus išvaiko policija. Patys miškai yra neįžengiami brūzgynai, palikti likimo valiai. Todėl ten prisiveisė daugybė kiškių ir stirnų, kurios dažnai pakliūva po automobilių ratais, atsimuša į priekinius stiklus ar šonus. Kartais susidūrus automobiliui su stirna, žūsta žmonės, sėdintys priekinėse sėdynėse. “Pasimatymą” su stirna teko ppatirti grįžtant iš Niagaros Pensilvanijoje. Ji, vargšė, išlėkusi iš miško, trenkėsi į mūsų „Grand Vojager“ dešinį priekinį sparną, nulaužė veidrodėlį, sulankstė abejas dešinės pusės dureles ir griovyje nugaišo. Taip buvo sugaištos geros dvi valandos, kol atvykęs policininkas iš tarnybos 911 surašė „raportą“ draudimui.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV, kartais klaidingai vadinama tiesiog Amerika) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, bei ribojasi su Kanada (šiaurėje) ir Meksika (pietuose). Nuo 1959 m. iki šiol, JAV turi 50 valstijų. JAV ppriklauso ir teritorijos Karibų jūroje (Puerto Rikas) bei Ramiajame vandenyne (Midvėjus, Guamas).

Geografija

JAV yra viena didžiausių pasaulio valstybių (trečia pagal plotą), taigi ir šalies kraštovaizdis labai skirtingas – nuo vidutinio klimato miškų rytinėje pakrantėje, mangrovių miškų Floridoje iki Didžiųjų lygumų centrinėje dalyje, Uolėtųjų kalnų į vakarus nuo lygumų, dykumų ir vidutinio klimato pakrantės zonos kalnų vakaruose bei drėgnųjų miškų Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Klimatas kaip ir kraštovaizdis kinta nuo tundros Aliaskoje iki subtropinio klimato Floridoje. Didelėje šalies dalyje vyrauja žemyninis klimatas su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Daliai Kalifornijos būdingas Viduržemio jūros klimatas.

Šalį galima skaidyti į tris skirtingas dalis: kontinentinę (48 valstijos), Aliaską, kuri ribojasi tik su Kanada ir Havajų salyną centriniame Ramiajame vandenyne.

Aukščiausias taškas – McKinley kalnas, Aliaskoje (6 194 m).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: JAV politinė sistema

Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus. Valstijos atskirai sprendžia vidinius reikalus – susijusius su nuosavybe, susisiekimu, verslu, valstijos baudžiamuoju kodeksu, darbo sąlygomis. Kolumbijos apygarda yra valdoma JAV Kongreso ir turi ribotą autonomiją.

Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos iir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos aprašo detaliau ir tikslaiu nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus.

Jungtinių Valstijų sostinė yra Vašingtonas, kuriame yra JAV Kongresas – JAV įstatymų leidžiamoji valdžia.

Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkikai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos.

Kapitolijaus rūmai, kuriuose dirba Kongresas

Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai.

Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – Respublikonai ir Demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus.

Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“ kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais.

Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kkaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.

Regionai

Jungtinės Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:

• Kalnų (Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;

• Naujosios Anglijos (New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas;

• Pietryčių (Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;

• Pietų Atlanto (South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;

• Pietvakarių (Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;

• Ramiojo vandenyno (Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;

• Šiaurės rytų (Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;

• Šiaurės vakarų (Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;

• Vidurio Atlanto (Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: JAV ekonomika

JAV ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., Medicare, Medicaid ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.

Jungtinių valstijų ekonomikai būdingas nuolatinis augimas, žemas

nedarbo lygis, nežymi infliacija, didelis prekybos deficitas ir spartus pažangiųjų technologijų vystymas.

JAV akcijų biržos stebimos kaip pasaulio ekonomikos rodiklis, JAV doleris yra plačiai naudojama pasaulyje valiuta. Kai kurios šalys su JAV doleriu yra susiejusios savo nacionalines valiutas, ar net naudoja dolerį kaip nacionalinės valiutos pakaitalą.

Šalis turtinga mineraliniais ištekliais, čia gausios aukso, naftos, anglies, urano atsargos. JAV užima pirmaujančias pozicijas kukurūzų, kviečių, cukraus, tabako gamyboje. Pramonės įmonėse gaminami automobiliai, lėktuvai, elektronika. Didžiausia ekonomikos šaka yra paslaugos, kuriose dirba 3/4 JAV gyventojų.

Didžiausias pprekybos partneris – Kanada. Kiti svarbūs prekybos partneriai: Meksika, Europos Sąjunga, Azijos pramoninės valstybės, Japonija, Indija, Pietų Korėja. Svarbūs prekybiniai santykiai ir su Kinija.

JAV yra trečia pasaulyje pagal apsilankančių turistų skaičių (41,9 mln. per metus), ją lenkia tik Prancūzija (77 mln.) ir Ispanija (51,7 mln.).

Religija

2004 m. pagrindinės religijos JAV buvo: protestantizmas (52% gyventojų), katalikybė (24%), mormonizmas (2%), judaizmas (1%), islamas (1%), taip pat nuo 0,3 iki 0,5% kiekvienos iš šių religijų – budistų, induistų. 10% gyventojų nepriskiria savęs jokiai religijai, nnuo 0,3 iki 0,5% laiko save ateistais ir agnostikais. Didžiausia bažnyčia yra Romos Katalikų bažnyčia, po kurios eina Pietų Baptistų Konventas ir Mormonų bažnyčia.

Džordžas V. Bušas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jump to: navigation, search

Džordžas Bušas spaudos konferencijoje 2005 m. balandžio 28 dd.

George Walker Bush (Džordžas Volkeris Bušas, g. 1946 m. liepos 6 d. New Haven, Konektikutas) yra JAV respublikonų politikas, 43-asis JAV prezidentas, po 2004 metų rinkimų valdantis antrąją kadenciją. Prieš eidamas į politiką dirbo naftos pramonėje, nuo 1994 m. iki 2000 m. dvi kadencijas buvo Teksaso valstijos gubernatoriumi.

Protesto mitingas prieš antrąją Dž. V. Bušo inauguraciją

Džordžas V. Bušas yra kilęs iš turtingos ir įtakingos Bušų šeimos. Jo tėvas Džordžas Bušas buvo 41-asis JAV prezidentas (vieną kadenciją) ir viceprezidentas aštuonerius metus. Dž. V. Bušo brolis Jeb Bush yra dabartinis Floridos gubernatorius, o senelis Prescott Bush buvo JAV senatorius.

Dž. V. Bušas su savo jaunesniais broliais ir seserimis – Jeb, Neil, Marvin ir Dorothy augo Midland ir Hiustone (Teksasas). Dar viena jaunesnė sesuo mirė nnuo leukemijos būdama 3 metų 1953 m. Dž. V. Bušas turi savo rančą Teksaso valstijoje, mėgsta ten vairuoti savo džipą, priimti kitų valstybių vadovus.

Iš karto po NATO valstybių vadovų susitikimo Prahoje ir dokumentų pasirašymo dėl NATO plėtros, kuri buvo itn reikšmingas, beprecedentis įvykis pasaulio istorijoje, 2002 m. lapkričio 22 d. atvyko į Vilnių. Sekančią dieną pasakė kalbą daugiatūkstantinei miniai prie Vilniaus rotušės, pagarsėjusią fraze, kad kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu. Tai buvo pirmas JAV Prezidento vvizitas į Lietuvą.

Pilnas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų sąrašas per visą JAV istoriją, susideda iš 43 šalies vadovų.

Spalvos parodo, kuriai politinei partijai priklauso tuo metu valdžioje esantis prezidentas.

Prezidentas Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga Priklausomybė partijai

1 Džordžas Vašingtonas (George Washington)

1789 m. 1797 m. Nepartinis

2 Džonas Adamsas (John Adams)

1797 m. 1801 m. Federalas

3 Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson)

1801 m. 1809 m. Demokratas-Respublikonas

4 Džeimsas Madisonas (James Madison)

1809 m. 1817 m. Demokratas-Respublikonas

5 Džeimsas Monro (James Monroe)

1817 m. 1825 m. Demokratas-Respublikonas

6 Džonas Adamsas (John Quincy Adams)

1825 m. 1829 m. Demokratas-Respublikonas

7 Endriu Džeksonas (Andrew Jackson)

1829 m. 1837 m. Demokratas

8 Martinas Van Burenas (Martin Van Buren)

1837 m. 1841 m. Demokratas

9 Viljamas Harisonas (William Henry Harrison)

1841 m. 1841 m. [M] Vigas

10 Džonas Taileris (John Tyler)

1841 m. 1845 m. Vigas

11 Džeimsas Polkas (James Polk)

1845 m. 1849 m. Demokratas

12 Zacharijus Teiloras (Zachary Taylor)

1849 m. 1850 m. [M] Vigas

13 Milardas Filmoras (Millard Fillmore)

1850 m. 1853 m. Vigas

14 Franklinas Pirsas (Franklin Pierce)

1853 m. 1857 m. Demokratas

15 Džeimsas Bušananas (James Buchanan)

1857 m. 1861 m. Demokratas

16 Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln)

1861 m. 1865 m. [N] Respublikonas

17 Endriu Džonsonas (Andrew Johnson)

1865 m. 1869 m. Demokratas

18 Ulisas Grantas (Ulysses Grant)

1869 m. 1877 m. Respublikonas

19 Ruterfordas Hajesas (Rutherford B. Hayes)

1877 m. 1881 m. Respublikonas

20 Džeimsas Garfyldas (James Garfield)

1881 m. 1881 m. [N] Respublikonas

21 Česteris Artūras (Chester Arthur)

1881 m. 1885 m. Respublikonas

22 Gruveris Klyvlendas (Grover Cleveland)

1885 m. 1889 m. Demokratas

23 Bendžaminas Harisonas (Benjamin Harrison)

1889 m. 1893 m. Respublikonas

24 Gruveris Klyvlendas (Grover Cleveland)

1893 m. 1897 m. Demokratas

25 Viljamas Makinlis (William McKinley)

1897 m. 1901 m. [N] Respublikonas

26 Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt)

1901 m. 1909 m. Respublikonas

27 Viljamas Taftas (William Howard Taft) <

1909 m. 1913 m. Respublikonas

28 Vudrovas Vilsonas (Woodrow Wilson)

1913 m. 1921 m. Demokratas

29 Vorenas Hardingas (Warren Harding)

1921 m. 1923 m. [M] Respublikonas

30 Kalvinas Kulidžas (Calvin Coolidge)

1923 m. 1929 m. Respublikonas

31 Herbertas Huveris (Herbert Hoover)

1929 m. 1933 m. Respublikonas

32 Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt)

1933 m. 1945 m. [M] Demokratas

33 Haris Trumanas (Harry S. Truman)

1945 m. 1953 m. Demokratas

34 Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower)

1953 m. 1961 m. Respublikonas

35 Džonas Kenedis (John Fitzgerald Kennedy)

1961 m. 1963 m. [N] Demokratas

36 Lyndonas Džonsonas (Lyndon Johnson)

1963 m. 1969 m. Demokratas

37 Ričardas Niksonas (Richard Nixon)

1969 m. 1974 m. [A] Respublikonas

38 Džeraldas Fordas (Gerald Ford)

1974 m. 1977 m. Respublikonas

39 Džimis Karteris (Jimmy Carter)

1977 m. 1981 m. Demokratas

40 Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan)

1981 m. 1989 m. Respublikonas

41 Džordžas H. Bušas (Vyresnysis) (George Herbert Bush)

1989 m. 1993 m. Respublikonas

42 Viljamas Klintonas (William Jefferson Clinton)

1993 m. 2001 m. Demokratas

43 Džordžas V. Bušas (Jaunesnysis) (George Walker Bush)

2001 m. prezidentauja Respublikonas

Paaiškinimai:

• [A] – atsistatydino

• [M] – mirė natūralia mirtimi

• [N] – nužudytas

Istorija

1620 m. Šiaurės Amerikoje įkurta pirmoji anglų kolonija Plimutas, Naujosios Anglijos centras. 1626 m. olandai įkūrė Naująjį Amsterdamą, vėliau tapusį Niujorku.

Prasidėjus Amerikos revoliucijai 1776 m. pirmosios trylika kolonijų pasklebė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Jos sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija. Faktiškai nepriklausomos Jungtinės Valstijos tapo po to, kai laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1787 m.), kuri numatė labiau centralizuotą vvalstybės formą.

XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. 1819 m. buvo nupirkta Florida. 1846–1848 m. karo su Meksika metu JAV užėmė pusę šios valstybės ploto ir prisijungė ją iš pradžių kaip teritorijas, o vėliau kaip valstijas. 1867 m. JAV iš Rusijos nusipirko Aliaską.

Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m., Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.

Kultūra

JAV kultūra turi labai didelę įtaką visam pasauliui. JAV muziką klauso visame pasaulyje, čia gimė bliuzas, džiazas, nemažai kitų muzikos žanrų. Holivudo filmus ar amerikietiškus televizijos serialus galima pamatyti beveik bet kurioje pasaulio vietoje.