JAV susikurimas

JAV SUSIKŪRIMAS

Šiaurės Amerikos kolonizavimas prasidėjo XVII a. pr., kai anglai įkūrė Virdžinijos koloniją (1607 m.). Be britų, kolonijas kūrė prancūzai, švedai, olandai. Kolonistų interesai susidūrė dėl teritorijos, todėl kilo Septynerių metų karas tarp Prancūzijos ir Anglijos. Prancūzai pralaimėjo ir prarado Luizianą bei Kanadą.

Emigracijos į Ameriką priežastys:

• Siekimas praturtėti. Europoje tuo metu buvo tikima, kad didžiausias tautų turtas – aukso ir sidabro kasyklos, todėl į Ameriką plūdo aukso ieškotojai.

• Noras laisvai išpažinti religiją. Puritonai dėl drąsių demokratijos ir respublikonizmo idėjų Anglijoje buvo persekiojami, iieškojo tokios žemės, kurioje galėtų gyventi pagal savo principus.

• Politinės-religinės kovos gimtojoje Anglijoje.

• Noras įsigyti žemės.

• Noras įgyvendinti laisvės ir lygybės idėjas.

Kolonistų gyvenimo Šiaurės Amerikoje sąlygos

Fizinės-ekonominės

• Kolonistai nekentė bado, jiems netrūko būtiniausių buities dalykų, geriau maitinosi.

• Beveik nebuvo lūšnų ir tiek daug valkatų kaip Anglijoje.

• Nereikėjo išlaikyti nuolatinės kariuomenės, karalių dvarų, aristokratijos. Politinės-socialinės

• Kolonijos turėjo plačią savivaldą, atstovaujamuosius susirinkimus, konstitucijas.

• Nors iš pradžių buvo priimti įstatymai, numatantys rangų hierarchiją, bet žemvaldiška aristokratija neprigijo. Patys savininkai turėjo dirbti žemę.

• Žmonėms buvo suteikta įsitikinimų ir religijos laisvė, kolonistai buvo gana raštingi.

Nepriklausomybės karo ppriežastys (1775-1783 m.) Anglijos parlamentas priėmė keletą aktų, reglamentuojančių Šiaurės Amerikos užsienio prekybą. kolonijas norėta paversti žaliavų šaltiniu ir pigios pramonės rinka.

• Tabaką į kitas šalis buvo galima išvežti tik per Anglijos uostus, parduoti tik Britanijos pirkliams ir išsiųsti tik anglų llaivais.

• Kontrabandą siekta pažaboti įvedant naujus muito mokesčius.

• Uždrausta leisti popierinius pinigus – atsiskaityti galima tik sidabru.

• Parengtas žyminės rinkliavos įstatymas, apmokestinti visi juridiniai dokumentai, spaudos leidiniai ir kt.

• Žymūs kolonijų žmonės įrodinėjo, kad Anglijos valdžia neturi teisės taip elgtis, ir kad kolonijoms lieka viena išeitis – atsiskirti nuo metropolijos.

Nepriklausomybės deklaraciją (1776 m.liepos 4 d.) priėmė kolonijų atstovų kongresas. Ją parengė žymus mąstytojas Tomas Džefersonas. Deklaracijos mintys apibendrino XVIII a. Europos švietėjų idėjas. Paskelbta, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką valstybę, nustatė naujos valstybės santvarkos pagrindus: valstybėje turėtų būti užtikrinta visų piliečių lygybė ir prigimtinės teisės, o jas turi garantuoti valdžia, kurios šaltinis – valdomųjų sutikimas.

Versalio taikos sutartis (1783 m.) – Anglija pripažino JAV nepriklausomybę.

Nepriklausomybės karo reikšmė:

• Amerikos žemyne susikūrė nauja ssavarankiška valstybė – JAV.

• Panaikintos feodalizmo liekanos, kurias palaikė metropolija.

• Visi gyventojai (išskyrus indėnus) tapo lygūs prieš įstatymus.

• Šiaurinėse valstijose dar karo metu buvo panaikinta vergija.

Konstitucija (1787 m.);

• JAV – federacinė valstybė.

• Sustiprinta centrinė valdžia, tačiau valstijos gali spręsti savo vidaus klausimus ir turi įstatymų leidžiamuosius susirinkimus.

• Vykdomoji valdžia priklauso Prezidentui ( renkamas 4 metams), kuris turi teisę tvirtinti arba atmesti kongreso nutarimus, skirti ministrus ir kitus aukštus pareigūnus, sudaryti sutartis su užsienio valstybėmis.

• Įstatymų leidimo valdžia priklauso Kongresui, kurį sudaro dveji rūmai: Aukštieji – Senatas (kiekviena vvalstija siunčia po du atstovus) ir Žemieji –Atstovų (deputatai renkami nuo kiekvienos valstijos).

• Teisminės valdžios viršūnė – Aukščiausiasis teismas.

• Rinkimų teisę iš pradžių turėjo suaugę baltieji vyrai, vėliau – visi suaugę JAV gyventojai.

Teisių bilis (1791 m.) – konstitucijos pataisos, kurios suteikė piliečiams žodžio, spaudos, susirinkimų, sąžinės laisvę

Modernioji demokratija – demokratijos forma, kai piliečiai išsirenka savo atstovus ir paveda jiems valdyti vyriausybės, valstybės reikalus.

Federacija – centralizuota valstybė, kurioje kelios valstybės ar teritoriniai junginiai susivienija į vieną valstybę. Susideda iš centrinės vyriausybės (rūpinasi nacionalinės reikšmės reikalais) ir federacijos narių (turi autonomiją, kontroliuoja vietinės svarbos reikalus).

Konstitucija – pagrindiniai valstybės įstatymai, kuriais nustatoma valstybės valdymo forma, aukščiausias valdžios organas, asmeninės ir viešosios piliečių teisės ir pareigos. Pirmosios rašytinės konstitucijos: JAV (1787 m.), ATR (1791 m.), Prancūzijos (1791 m.).

Kongresas – 1. Amerikos parlamentas; valdžios institucija, susidedanti iš Atstovų rūmų ir Senato ir turinti įstatymų leidžiamąją galią. 2. Tarptautinė konferencija.

Senatas – kai kurių valstybių parlamento aukštieji rūmai; JAV kongreso sudedamoji dalis.

Prezidentas – respublikos aukščiausiasis pareigūnas, valstybės vadovas. Gali būti renkamas parlamento arba visų valstybės piliečių.

Džordžas Vašingtonas  – JAV valstybės veikėjas, Nepriklausomybės kare (1775 – 1783m.) – sukilėlių vadas. 1789m. išrinktas pirmuoju JAV prezidentu. Jo garbei pastatyta nauja JAV sostinė.