Jonas Paulius II
KAROLIS JÓZEFAS WOJTYŁA, nuo 1978 m. spalio mėnesio popiežius JONAS PAULIUS II, gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicuose, nedideliame mieste 50 kilometrų nuo Krokuvos. Jis buvo antras sūnus, gimęs Karoliui Wojtyłai ir Emilijai Kaczorowskai. Jo motina mirė 1929 m. Vyresnysis brolis Edmundas, gydytojas, mirė 1932 m., o jo tėvas, karininkas, – 1941 m.
Pirmąją Komuniją jis priėmė 9 metų, Sutvirtinimo sakramentą – 18. Baigęs Vadovicų Marcin Wadowita mokyklą, 1938 m. įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą ir dramos mokyklą.
Okupavę Lenkiją naciai 11939 m. uždarė universitetą, ir jaunajam Karoliui, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui ir išvengti deportacijos į Vokietiją, teko dirbti karjere (1940–1944), vėliau Solvay chemijos gamykloje.
1942 m., pajutęs pašaukimą į kunigystę, jis ėmė studijuoti pogrindinėje Krokuvos seminarijoje, vadovaujamoje Krokuvos arkivyskupo kardinolo Adamo Stefano Sapiehos. Tuo pačiu metu jis buvo vienas iš pogrindinio „Rapsodijos teatro“ pradininkų.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tęsė savo studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje jam buvo suteikti kunigo šventimai.
Netrukus kardinolas SSapieha išsiuntė jį į Romą, kur jis darbavosi vadovaujamas prancūzų dominikono Garrigou-Lagrange‘o. 1948 m. apgynė teologijos daktaro disertaciją apie tikėjimo sampratą šv. Kryžiaus Jono kūriniuose. Šiuo laikotarpiu per atostogas vykdė pastoracinę tarnybą tarp Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos lenkų imigrantų.
1948 mm. grįžo į Lenkiją, iki 1950 m. dirbo vikaru įvairiose Krokuvos parapijose ir universiteto studentų kapelionu, po to tęsė teologijos ir filosofijos studijas. 1953 m. apgynė tezę „Apie galimybės pagrįsti katalikų etiką etine Maxo Schelerio sistema įvertinimą“ Liublino katalikiškajame universitete. Vėliau tapo moralinės teologijos ir socialinės etikos profesoriumi Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Liublino Teologijos fakultete.
1958 m. liepos 4 d. popiežiaus Pijaus XII buvo paskirtas Krokuvos vyskupu augziliaru ir arkivyskupo Baziako 1958 m. rugsėjo 28 d. įšventintas vyskupu Krokuvos Vavelio katedroje.
1964 m. sausio 13 d. popiežiaus Pauliaus VI nominuotas Krokuvos arkivyskupu, 1967 m. birželio 26 d. – pakeltas kardinolu.
Kardinolas Karolis Wojtyła svariai prisidėjo prie Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Gaudium et spes rengimo, dalyvavo visuose Vyskupų sinodo susirinkimuose.
Pradėjęs savo pontifikatą 1978 mm. spalio 16 d. popiežius Jonas Paulius II atliko 104 pastoracinius vizitus už Italijos ribų ir 146 – Italijoje. Kaip Romos vyskupas aplankė 317 parapijų iš 333.
Tarp pagrindinių dokumentų yra 14 enciklikų, 15 apaštališkųjų paraginimų, 11 konstitucijų ir 45 apaštališkieji laiškai. Popiežius Jonas Paulius II taip pat publikavo 5 knygas: „Peržengti vilties slenkstį“ (1994 m. spalio mėn.); „Dovana ir slėpinys: mano kunigiškųjų šventimų 50 metinių proga“ (1996 m. lapkričio mėn.); „Romos triptikas – meditacijos“ (2003 m. kovo mėn.); „Kelkitės, eeime!“ (2004 m. gegužės mėn.); „Atmintis ir tapatybė“ (2005 m. pavasaris).
Jonas Paulius II savo pontifikato laikotarpiu vadovavo 147 beatifikacijos (paskelbė palaimintaisiais 1338 asmenis) ir 51 kanonizacijos (paskelbė šventaisiais 482 asmenis) apeigai. Surengė 9 konsistorijas, kurių metu paskyrė 231 (+ 1 in pectore) kardinolą. Jis taip pat sušaukė šešis Kardinolų kolegijos visuotinius susirinkimus.
Nuo 1978 m. popiežius Jonas Paulius II vadovavo penkiolikai Vyskupų sinodų: šešiems paprastiesiems (1980, 1983, 1987, 1990, 1994, 2001), vienam nepaprastajam (1985) ir aštuoniems ypatingiesiems (1980, 1991, 1994, 1995, 1997, 1998 [2] ir 1999).
Nė vienas popiežius nėra susitikęs su tiek daug žmonių kaip Jonas Paulius II: daugiau negu 17 600 000 maldininkų dalyvavo trečiadieniais vykusiose bendrosiose audiencijose, kurių buvo surengta per 1160. Į šį skaičių neįeina visos kitos ypatingosios audiencijos ir religinės apeigos (daugiau negu 8 milijonai maldininkų vien per 2000 Didžiojo jubiliejaus metus), taip pat neįskaičiuoti milijonai tikinčiųjų, kuriuos jis sutiko per savo pastoracinius vizitus Italijoje ir visame pasaulyje. Neužmirština ir gausybė kitų valstybių aukščiausiųjų pareigūnų, su kuriais jis susitiko per 38 oficialiuosius vizitus ir 738 audiencijas bei susitikimus su valstybės galvomis, taip pat 246 audiencijas bei susitikimus su ministrais pirmininkais.
Popiežiaus kelionės
Popiežius Jonas Paulius II buvo daugiausiai keliavęs visų laikų pontifikas.
1978 metais pirmąkart per 455 metus iišrinktas pirmasis popiežius ne italas pasaulio taikos žinią ir religinį konservatyvumą skelbė 129 pasaulio valstybėse ir dalyvavo 104 kelionėse į užseinį.
Popiežius iš viso Italijoje ir už jos ribų nukeliavo 1 247 613 km, o tai prilygsta 3,24 atstumams nuo Žemės iki Mėnulio.
Airija (1979 rugsėjis)
Albanija (1993 balandis)
Angola (1992 birželis)
Argentina (1982 birželis, 1987 kovas)
Armėnija (2001)
Australija (1986 lapkritis, 1995 sausis)
Austrija (1983 rugsėjis, 1988 birželis, 1998 birželis)
Azerbaidžanas (2002 gegužė)
Bahamai (1979 sausis)
Bangladešas (1986 lapkritis)
Belgija (1985 gegužė, 1995 birželis)
Belizas (1983 kovas)
Beninas (1982 vasaris, 1993 vasaris)
Bolivija (1988 gegužė)
Botsvana (1988 rugsėjis)
Brazilija (1980 birželis, 1982 birželis, 1991 spalis, 1997 spalis)
Bulgarija, Bosnija ir Hercogovina (1997 balandis, 2003 birželis)
Burkina Faso (1980 gegužė, 1990 sausis)
Burundis (1990 rugsėjis)
Centrinė Afrikos Republika (1985 rugpjūtis)
Čadas (1990 sausis)
Čilė (1987 kovas)
Čekijos Respublika (1990 balandis, 1995 gegužė, 1997 birželis)
Danija (1989 birželis)
Didžioji Britanija (1982 gegužė)
Dominikos Respublika (1979 sausis, 1984 spalis, 1992 spalis)
Dramblio Kaulo Krantas (1980 gegužė, 1985 rugsėjis, 1990 rugsėjis)
Egiptas (2000 vasaris)
Ekvadoras (1985 sausis)
Estija (1993 rugsėjis)
Fidžis (1986 lapkritis)
Filipinai (1981 vasaris, 1995 sausis)
Gabonas (1982 vasaris)
Gambija (1992 vasaris)
Gana (1980 gegužė)
Graikija (2001)
Gruzija (1999 lapkritis)
Guamo sala (1981 vasaris)
Gvatemala (1983 kovas, 1996 vasaris, 2002 birželis)
Gvinėja (1992 vasaris)
Gvinėja-Bisau (1990 sausis)
Haitis (1983 kovas)
Hondūras (1983 kovas)
Indija (1986 vasaris, 1999 lapkritis)
Indonezija (1989 spalis)
Islandija (1989 birželis)
Ispanija (1982 spalis, 1984 spalis,1989 rugpjūtis, 1993 birželis, 2003 gegužė)
Izraelis (2000 kovas)
Jamaika ((1993 rugpjūtis)
Japonija (1981 vasaris)
JAV (1979 rugsėjis, 1981 vasaris, 1984 gegužė, 1987 rugsėjis, 1993 rugpjūtis, 1995 spalis, 1999 sausis)
Jordanija (2000 kovas)
Kamerūnas (1985 rugpjūtis,1995 rugsėjis)
Kanada (1984 rugsėjis, 1987 rugsėjis, 2002 birželis)
Kapo Verdė (1990 sausis)
Kazachstanas (2001)
Kenija (1980 gegužė, 1985 rugpjūtis, 1995 rugsėjis)
Kolumbjia (1986 birželis)
Kongas (1980 gegužė)
Kosta Rikas (1983 kovas)
Kroatija (1994 rugsėjis, 1998 spalis, 2003 birželis)
Kuba (1998 sausis)
Kurakao (1990 gegužė)
Latvija (1993 rugsėjis)
Libanas (1997 gegužė)
Lenkija (1979 birželis, 1983 birželis, 1987 birželis, 1991 birželis, 1991 rugpjūtis, 1995 gegužė, 1997 gegužė, 1999 birželis, 2002 rugpjūtis)
Lesotas (1988 rugsėjis)
Lichtenšteinas (1985 rugsėjis)
Lietuva (1993 rugsėjis)
Liuksemburgas (1985 gegužė)
Madagaskaras (1989 balandis)
Malavis (1989 balandiss)
Malis (1990 sausis)
Malta (1990 gegužė, 2001)
Mauricijus (1989 spalis)
Meksika (1979 sausis, 1990 gegužė, 1993 rugpjūtis, 1999 sausis, 2002 birželis)
Morokas (1985 rugpjūtis)
Mozambikas (1988 rugėjis)
Naujoji Zelandija (1986 lapkritis)
Nikaragva (1983 kovas, 1996 vasaris)
Nigerija (1982 vasaris, 1998 kovas)
Norvegija (1989 birželis)
Olandija (1985 gegužė)
Pakistanas (1981 vasaris)
Palestinos Savivalda (2000)
Panama (1983 kovas)
Papua Naujoji Gvinėja (1984 gegužė, 1995 sausis)
Paragvajus (1988 gegužė)
Peru (1985 sausis, 1988 gegužė)
Pietų Afrika (1995 rugsėjis)
Pietų Korėja (1984 gegužė, 1989 spalis)
Portugalija (1982 gegužė, 1983 kovas, 1991 gegužė, 2000 gegužė)
Prancūzija (1980 gegužė, 1983 rugpjūtis, 1986 spalis, 1988 spalis, 1996 rugsėjis, 1997 rugsėjis, 2004 rugpjūtis)
Puerto Rikas (1984 spalis)
Pusiaujo Gvinėja (1982 vasaris)
Rytų Timoras (1989)
Rumunija (1999 gegužė)
Ruanda (1990 rugsėjis)
Salvadoras (1983 kovas, 1996 vasaris)
San Marinas (1982 rugpjūtis)
San Tome ir Principė (1992 biržellis)
Senegalas
(1992 vasaris)
Seišelai (1986 lapkritis)
Singapūras (1986 lapkritis)
Slovakija (1995 birželis, 2003 rugsėjis)
Slovėnija (1996 gegužė, 1999 rugsėjis)
Solomono salos (1984 gegužė)
Suomija (1989 biželis)
Sudanas (1993 vasaris)
Svazilandas (1988 rugsėjis)
Sirija (2001)
Šri Lanka (1995 sausis)
Švedija (1989 birželis)
Šveicarija (1982 birželis, 1984 birželis, 1985 rugsėjis, 2004 birželis)
Tanzanija (1990 rugsėjis)
Tailandas (1984 gegužė)
Togas (1985 rugpjūtis)
Trinidadas ir Tobagas (1985 sausis)
Tunisas (1996 balandis)
Turkija (1979 lapkritis)
Uganda (1993 vasaris)
Ukraina (2001)
Urugvajus (1987 kovas, 1988 gegužė)
Venesuela (1985 sausis, 1996 vasaris)
Vengrija (1991 rugpjūtis, 1996 rugsėjis)
Vokietija (Vakarų Vokietija 1980 lapkritis; 1987 balandis, 1996 birželis)
Zairas (1980 gegužė, 1985 rugpjūtis)
Zambija ((1989 balandis)
Zimbabvė (1988 rugsėjis)
Jonas Paulius II ir Lietuva
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas susijęs su dvasiniu lietuvių tautos atgimimu.
Jonas Paulius II buvo pirmasis istorijoje popiežius, aplankęs Lietuvą, taip pat Baltijos kaimynes, Latviją ir Estiją. Šio atmintino lankymosi metu 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Šventasis Tėvas savo sveikinimo žodžius, homilijas bei kalbas sakė daugiausia lietuviškai, taip pat Lietuvoje gyvenančių tautų kalbomis.
Popiežius Jonas Paulius II nuo pat pontifikato pradžios reiškė solidarumą “Tylinčiajai Bažnyčiai” tuose kraštuose, kur tikėjimas buvo persekiojamas ar vvaržomas. Jau per savo inauguracijos iškilmes jis tarė sveikinimo žodį lietuviškai, o vėliau daugelį kartų sveikino lietuvius jų gimtąja kalba.
Ypač reikšmingi buvo Romoje surengti didingi minėjimai – 500 metų nuo šv. Kazimiero mirties (1984 m.) ir Lietuvos Krikšto 600 mmetų jubiliejus 1987 m. Šie renginiai priminė pasauliui sovietų okupuotą Lietuvą ir jos persekiojamus tikinčiuosius. 1987 m. minint Lietuvos Krikšto jubiliejų popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju arkivyskupą Jurgį Matulaitį.
Komunistinės sistemos griūties išvakarėse 1988 m. Šventasis Tėvas parodė Lietuvai dar vieną palaikymo ir įvertinimo ženklą, pakeldamas vyskupą Vincentą Sladkevičių kardinolu.
1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Lietuvos teritorijoje įkūrė dvi bažnytines provincijas – Vilniaus ir Kauno arkivyskupijas su sufraganinėmis vyskupijomis. Lygiagrečiai buvo pertvarkytos ir kaimyninių Lenkijos bei Baltarusijos vyskupijos. Simboliška, kad iš Lenkijos kilęs popiežius šiais aktais įtvirtino Vilniaus arkivyskupijos priklausomybę Lietuvai.
1993 m. apaštališkoji kelionė po Baltijos šalis buvo pirmasis Šventojo Tėvo apsilankymas buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje. 2000 Jubiliejaus metų proga lietuviai buvo pagerbti ne visoms tautoms tekusia pprivilegija – galimybe švęsti Jubiliejines lietuvių dienas Romoje.
2001 sausio 21 d. popiežius Jonas Paulius II, papildydamas kardinolų kolegiją, įtraukė į ją ir Vilniaus arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį.
2003 m. rugsėjo 5–14 d. įvairiais renginiais Vilniuje, Kaune, Kryžių kalne ir Šiluvoje paminėtas popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje dešimtmetis. Ta proga Jono Pauliaus II vardu pavadintas naujai pastatytas dvasinis centras Šiluvoje.
Popiežius Jonas Paulius II mus paliko
Vatikanas pranešė, kad balandžio 2 d. ( šeštadienį) vakare mirė Popiežius Jonas Paulius III. Remiantis oficialiu Vatikano informacijos centro pranešimu, Popiežius paliko šį pasaulį 22 val. 37 min. savo apartamentuose Apaštalų rūmuose Vatikane.
Romos Katalikų bažnyčios popiežius laidojamas, praėjus 4-6 dienoms po jo mirties.
Naują Popiežių turinti išrinkti kardinolų konklava, į kurią susirinks 117 kardinolų iš viso pasaulio, prasidės po 15-20 dienų po Popiežiaus mirties.
Žemiau pateikiame Jono Pauliaus II testamento tekstą.
Vardan Švenčiausios Trejybės. Amen.
«Būkite pasirengę, nes nežinote, kada jūsų Viešpats ateis» (Mt 24, 42) – šie žodžiai primena man paskutinį šaukimą, kuris įvyks tada, kai Viešpats to panorės. Trokštu eiti link šio šaukimo ir trokštu, kad viskas, kas įvyksta mano žemiškame gyvenime, paruoštų mane šiai akimirkai. Nežinau, kada ji ateis, bet taip, kaip ir viską, taip ir šią akimirką atiduodu į mano Viešpaties Motinos rankas: totus Tuus. Tose pačiose motiniškose rankose palieku viską ir Visus, su kuriais susiejo mane mano gyvenimas ir mano pašaukimas. Visų pirma šiose Rankose palieku Bažnyčią, taip pat mano Tautą ir visą žmoniją. Visiems dėkoju. Visų prašau atleidimo. Prašau taip pat melstis, kad Dievo Gailestingumas būtų aukštesnis negu mano silpnybė.
Per rekolekcijas perskaičiau dar kartą Šventojo Tėvo Pauliaus VI testamentą. Jo tekstas įkvėpė mane parašyti šį testamentą.
Nepalieku jokios nuosavybės, kurią reikėtų paskirstyti. Kasdienio vartojimo daiktus, kuriuos naudojau, prašau išdalinti savo nnuožiūra. Asmeninius užrašus prašau sudeginti. Prašau, kad šiuos reikalus tvarkytų kn. Stanislovas, kuriam dėkoju už ilgametį supratingą bendradarbiavimą ir pagalbą. Visą kitą padėką palieku savo širdyje prieš Patį Dievą, nes sunku ją čia išreikšti.
Kalbant apie laidotuves, laikausi tų pačių pozicijų, kaip ir Šventasis Tėvas Paulius VI. (pastaba paraštėje: Karstas žemėje, be sarkofago. 13.III.1992). Dėl vietos tegul nusprendžia Kardinolų Kolegija ir Žemiečiai.
«Apud Dominum Misericordia et copiosa apud Eum redemptio »
Jonas Paulius II
Roma, 6.III.1979.
Po mirties prašau Šventųjų mišių ir maldų.
5.III.1980.
***
Giliausiai tikiu, kad nekreipdamas dėmesio į mano silpnumą, Viešpats suteiks man visas reikiamas malones, kad Savo Valia supaprastintų visus uždavinius, patirtį ir kančią, kurių norės pareikalauti iš savo tarno jo gyvenimo kelyje. Taip pat tikiu, kad Jis neleis, kad aš kada nors kokiu nors savo poelgiu: žodžiais, veiksmais ar apsileidimu, galėčiau paniekinti savo pareigas šioje Šventoje Petro Sostinėje.
***
24.II. – 1. III.1980.
Taip pat per šias rekolekcijas svarsčiau apie tiesą, apie Kristaus kunigystę Perėjimo, kokiu kiekvienam iš mūsų yra Jo mirties akimirka, perspektyvoje. Atsisveikinti su šiuo pasauliu – kad gimtum kitam – ateities pasauliui, kurio lemiančiu ir išraiškingu ženklu yra Kristaus Prisikėlimas.
Taigi perskaičiau pernai metų mano testamento įrašą, padarytą taip pat rekolekcijų metu – palyginau jį su mano didelio Pirmtako ir Tėvo Pauliaus VI ttestamentu, su šiuo nuostabiu krikščionio ir popiežiaus mirties liudijimu – ir atnaujinau savyje supratimą, apie kurį rašiau 6.III.1979.
Šiandien prie jo noriu pridurti tik tiek, kad į mirties galimybę kiekvienas iš mūsų turi atsižvelgti. Ir visada turi būti pasiruošęs tam, kad atsistos prieš Dievą ir Teisėją – ir tuo pačiu prieš Išganytoją ir Tėvą. Taigi ir aš nuolat apie tai galvoju, patikėdamas šį lemiamą momentą Kristaus ir Bažnyčios Motinai – mano vilties Motinai.
Laikai, kuriais gyvename, yra be galo sunkūs ir neramūs. Sunkiu ir išbandomu tapo taip pat ir Bažnyčios kelias – ir Tikinčiųjų, ir Ganytojų. Kai kuriose šalyse (pvz. toje, apie kurią skaičiau per rekolekcijas), Bažnyčia yra persekiojama ne mažiau negu pirmaisiais šimtmečiais, o gal netgi labiau – abejingumo ir neapykantos atžvilgiu. Sanguis Martyrum – semen Christianorum. Be to, tiek žmonių žūsta nekaltai, nors ir šitoje šalyje, kurioje gyvename.
Trokštu dar kartą visiškai atsiduoti Viešpats Valiai. Jis Pats nuspręs, kada ir kaip turiu baigti savo žemišką gyvenimą ir ganytojo kelią. Gyvenime ir mirtyje Totus Tuus per Nekaltąją. Jau dabar priimdamas šią mirtį, tikiu, kad Kristus suteiks man šio paskutinio Perėjimo arba Paschos malonę. Taip pat tikiu, kad padarys ją naudinga tam didžiausiam reikalui, kuriam stengiuosi tarnauti: žmonių išganymui,
žmonių šeimos, visų tautų išgelbėjimui (tarp jų mano širdis labiausiai nukreipta į mano Tėvynę), asmenims, kuriuos Viešpats man patikėjo – Bažnyčios reikalui, Pačio Dievo garbei.
Nieko daugiau nenoriu pridurti prie to, ką parašiau prieš metus – tik išreikšti savo pasirengimą ir tikėjimą, kuriam mane naujai nuteikė šios rekolekcijos.
Jonas Paulius II
**
5.III.1982
Šių metų rekolekcijų metu vėl (kelis kartus) perskaičiau 6.III.1979 testamento tekstą. Nors ir toliau manau, kad jis dar nėra galutinis, palieku jį tokia forma, kokia yra. Nieko (kol kas) nekeičiu, nieko nepridedu, kkalbant apie jame pateikiamus nurodymus.
13.V.1981 dienos pasikėsinimas į mano gyvybę tam tikra dalimi patvirtino 1980 m. rekolekcijų metu užrašytų žodžių teisingumą (24.II – 1.III).
Dar giliau jaučiu, kad esu visiškai atiduotas į Dievo Rankas – ir toliau lieku mano Viešpaties dispozicijoje, atsiduodamas į Jo Rankas per Nekaltąją Motiną (Totus Tuus).
Jonas Paulius II
***
5.III.1982.
P.S. Kalbant apie paskutinį 6.III.1979 dienos testamento sakinį (: Apie laidotuvių vietą) «tegul nusprendžia Kardinolų Kolegija ir Žemiečiai» – paaiškinu, kad turiu omeny Krokuvos Metropolitą arba Lenkijos Episkopato Pagrindinę Tarybą –– ir prašau Kardinolų Kolegijos, kad kiek įmanoma patenkintų galimus prašymus.
***
1.III.1985 (per rekolekcijas):
Ir dar – dėl kreipinio «Kardinolų Kolegija ir Žemiečiai»: «Kardinolų Kolegija» nėra įpareigota klausti dėl šito reikalo «Žemiečių», tačiau gali tai padaryti, jeigu nuspręs, kad to reikia.
JPII
2000 metų jjubiliejinės rekolekcijos
(12.-18.III.)
(į testamentą)
1. Kai 1978 spalio 16 dieną kardinolai išrinko Joną Paulių II, Lenkijos Primas kard. Steponas Višinskis man pasakė: «naujo popiežiaus uždavinys – įvesti Bažnyčią į Trečią Tūkstantmetį». Nežinau, ar kartoju šį sakinį pažodžiui, bet tikrai tokia buvo šių žodžių prasmė. Juos išsakė Žmogus, kuris įėjo į istoriją kaip Tūkstantmečio Primas. Didysis Primas. Buvau Jo misijos liudininkas. Jo pastangų ir Jo pergalės liudininkas. «Pergalė, kai ateis, tai bus pergalė per Mariją» – buvo pratęs kartoti Tūkstantmečio Primas savo Pirmtako kard. Augusto Hlondo žodžius.
Tokiu būdu buvau paruoštas šiam uždaviniui, kuris man iškilo 1978 m. spalio 16 dieną. Šią akimirką, kai rašau šiuos žodžius, jubiliejiniai 2000 metai jau tapo realybe, kuri tęsiasi. 1999 metų gruodžio 24 d. naktį buvo atidaryti DDidžiojo Jubiliejaus Vartai Šv. Petro Bazilikoje, vėliau Lateranoje prie šv. Jono, prie Aukščiausios Dievo Motinos (S.Maria Maggiore) – per Naujuosius Metus, o sausio 19 d. Šv. Pauliaus Bazilikos Vartai «už mūrų». Šis paskutinis įvykis, atsižvelgiant į jo ekumenišką pobūdį, labiausiai įsirėžė man į atmintį.
2. Taip kaip Jubiliejiniai 2000 metai eina pirmyn, dieną po dienos ir mėnuo po mėnesio, užsidaro už mūsų dvidešimtas amžius, o atsiveria dvidešimt pirmas. Dievo lemties man buvo duota gyventi šiame sunkiame šimtmetyje, kuris nueina praeitin, o ttais metais, kai mano gyvenimo amžius siekia aštuoniasdešimt metų («octogesima adveniens»), reikia klausti, ar ne laikas atkartoti biblijinį Simeoną «Nuncdimittis »?
1981 m. gegužės 13 dieną, kai per audienciją šv. Petro aikštėje buvo pasikėsinta į Popiežiaus gyvybę, Dievo lemtis stebuklingu būdu išgelbėjo man gyvybę. Tas, kuris yra vienintelis Gyvybės ir mirties Viešpats, pats pratęsė mano gyvenimą, tiesiog jį man naujai padovanojo. Nuo tos akimirkos jis dar labiau Jam priklauso. Tikiu, kad Jis Pats leis man atpažinti, kur turiu vykdyti šią pareigą, kuri man buvo suteikta 1978 m. spalio 16 d. Prašau Jo, kad pasikviestų mane tada, kai Pats to panorės. «Gyvenimu ir mirtimi priklausome Viešpačiui . esame Viešpaties» (Rz 14, 8). Taip pat tikiu, kad kol man bus duota vykdyti Petro pareigą Bažnyčioje, Dievo Gailestingumas suteiks man jėgų šią pareigą vykdyti.
3. Kaip ir kasmet per rekolekcijas perskaičiau savo 6.III.1979 testamentą. Ir toliau palaikau jame pateiktus nurodymus. Tai, kas tada, o taip pat ir kitų rekolekcijų metu buvo prirašyta, atspindi sunkią ir įtemptą bendrą situaciją, kuri buvo būdinga aštuoniasdešimtiems metams. Nuo 1989 m. rudens ši situacija pasikeitė. Paskutiniame praeito šimtmečio dešimtmetyje nebuvo įprastos įtampos, o tai nereiškia, kad neatnešė naujų problemų ir sunkumų. Reikia dėkoti Dievo Lemčiai, ypač už tai, kad vad. ««šalto karo» laikotarpis baigėsi be ginkluoto konflikto, kurio grėsmė tuo metu kabėjo virš pasaulio.
4. Stovėdamas trečio tūkstantmečio slenkstyje «in medio Ecclesiae », noriu dar kartą padėkoti Šventajai Dvasiai už didelę Vatikano Soboro II dovaną, už kurią kartu su visa Bažnyčia – ypač su visu Episkopatu – jaučiuosi skolingas. Esu įsitikinęs, kad dar ilgai ateinančios kartos naudosis šiais turtais, kuriais šis XX amžiaus Soboras mus apdovanojo. Kaip Vyskupas, kuris dalyvavo Soboro įvykyje nuo pirmos iki paskutinės dienos, noriu patikėti šį didžiulį paveldą visiems, kurie yra ir ateityje bus pašaukti jo realizavimui. O aš pats dėkoju Amžinajam Ganytojui už tai, kad leido man tarnauti šiam didžiuliam reikalui per visus mano pontifikato metus.
«In medio Ecclesiae » . nuo pirmųjų vyskupo pašaukimo metų – būtent Soboro dėka – man buvo leista džiaugtis broliška Episkopato bendrija. Kaip Krokuvos Arkidiecezijos kunigas patyriau, kas yra broliška prezbiteriumo bendrija – o Soboras atvėrė naują šio patyrimo matmenį.
5. Kiek asmenų turėčiau čia išvardinti? Turbūt jau dauguma iš jų Dievas pasišaukė – Tuos, kurie yra šiapus, tegul primins šio testamento žodžiai, visus ir visur, kur jie bebūtų.
Per daugiau kaip dvidešimt metų, kai tarnavau Viešpačiui «in medio Ecclesiae», patyriau geranorišką ir vaisingą Kunigų Kardinolų, Arkivyskupų ir Vyskupų, daugelio kunigų, tikinčiųjų Brolių iir Seserų bei pasaulietinių žmonių bendradarbiavimą, geranoriškumą iš Romos Diecezijos vikariato ir kitų aplinkų pusės.
Kaip galėčiau nepaminėti su dėkingumu visų pasaulio Episkopatų, su kuriais susitikau lankydamasis įvairiose šalyse «ad limina Apostolorum »? Kaip galėčiau neprisiminti tiek daug Brolių krikščionių – ne katalikų? O Romos rabino? Ir tiek kitų nekrikščioniškų religijų atstovų? O kiek kultūros, mokslo, politikos, komunikacijos priemonių pasaulio atstovų?
6. Šiuo metu, kai mano žemiškas gyvenimas artėja į pabaigą, savo atmintimi grįžtu prie jo pradžios, prie savo Tėvų, Brolio ir Sesers (kurios nepažinojau, nes ji mirė prieš mano gimimą), prie Vadovicų parapijos, kur buvau pakrikštytas, prie to mano jaunystės miesto, prie bendraamžių, pagrindinės mokyklos, gimnazijos ir universiteto draugių bei draugų, prie okupacijos laikų, kai dirbau paprastu darbininku, o vėliau prie parapijos Negovicyje, ir Krokuvos šv. Florino parapijos, prie akademijos ganytojų, prie aplinkos . prie daugelio aplinkų . Krokuvoje, Romoje . prie asmenų, kuriuos Viešpats man ypač patikėjo –
visiems noriu pasakyti viena: «Teatlygina Jums Dievas»!
«In manus Tuas, Domine, commendo spiritum meum ».
A.D.
17.III.2000.
