Kaunas vokiečių okupacijos metais2

Kaunas vokiečių okupacijos metais

Mes dažnai girdime,rodos,paprastą,bet keliantį liūdnas mintis,bauginantį žodį-trem-tis.Bet ar iš tiesų suprantame jo neigiamą reikšmę paprastam miringajam?Manau,kad

nei vienas mano kartos žmogus negalėtų tvirtai pasakyti,kad ,,tremtis” jam geraisupra- ntamas žodis,kad jis jaučia jo tikrąją esmę.Mūsų žinios tėra teorinės,todėl,norint geri- iau suprasti,įsijausti į tremtinio naštą,reikia giliau panaršyti tremties labirintais.Ne ap- kasų labirintais,ožmogaus sąmonės ,minčių vingiais.

Tą ir nusprendžiau padaryti,kalbėdama su savo mamos draugės senele Ona Žukauskie-ne.Ši moteris gimė labai sunkiu Lietuvai laikotarpiu 1923-02-18.Ji baigė lietuvių pagrin-dinę mokyklą,tačiau toliau mokslų tęsti nnegalėjo,nes jų penkių asmenų šeima gyveno la-bai sunkiai.Mama Stefanija namuose augino mane ir jauniausią brolį Antaną.Mokėsi tik

Povilas.O dirbo tik tėvas staliumi vienoje mokykloje.Jo atlyginimas nebuvo didelis,o tai

Ir atsiliepė mūsų alkanoms burnoms,pasakoja moteris.Tuomet šeima gyveno Kaune,Bar-

Šausko gatvėje,sename aplūžusiame name.Dabar jo jau nebėra,teigė ji,ir nubraukė kar-

čią ašarą,riedančią skruostu.Kaiman sukako septyniolika metų,pasakoja toliau,birželio

mėnesį Kaunas sulaukė didžiosios nelaimės:tądien į miestą įžygiavo Sovietų Rusijos oku-

pacinė kariuomenė,prasidėjo liūdnas ir sunkus nelaisvės kelias.Kai buvo įvesta Raudonoji

Armija,Kaunas tapo pagrindiniu miestu,kuriame buvo leidžiami įsakymai griauti tai, kas

buvo sukurta per ddvidešimt metų.Netrukus rusai uždarė visas lietuvių kultūrines įstai-gas.Negana to,iš parduotuvių lentynų dingo mums taip reikalingi maisto produktai,apran-

ga.Prekių atsargos buvo išgrobstytos ir išvežtos į Rusiją,prisimena ponia Ona Žukaus-

kienė.

Po metų (1941) prasidėjo Rusijos karas su Vokietija.Kaunas ir vėl tapo viena iš pagrin-dinių žžygio krypčių.Ryte vokiečių aviacija puolė Kauno aerodromą,apmėtė jį bombomis,sudegino kai kuriuos pastatus.Atsimenu ,tą dieną buvo tiesiog siaubinga.Mane pažadino sprogimas,jis buvo labai stiprus,kaip vėliau sužinojau,vokiečiai sprogdino ir Aleksoto tiltą.Jis manbuvo labai brangus,kai jo netekau, širdije kažkotrūko.Vokiečių okupacija buvo sunki.Į išbėgusių rusų vietą plūste plūdo vokiečiai.Pastarieji stengėsi iš miesto išvežti tai,ko dar nebuvo spėję išplėšti rusai.Įsiviešpatavo vokiečiai,baisu buvo net iš namų išeiti.Maisto gauti buvo dar sunkiau nei rusų okupacijos metais.Vokiečiai įvedė maisto korteles,o prekyba visai sustojo.Iš kraututuvių pradingo paskutiniai maisto likučiai.Ir tada mūsųšeima pradėjo badauti.Laimei,viena žydė mums atnešdavo truputį duonos ir bulvių. Mes jai buvome be galo dėkingi

Vėliau vokiečiai ėmėsi ypatingų priemonių prieš žydų tautybės žmones.Visiems,ir mū-sų kaimynei,buvo įsakyta palikti miestą.Tačiau ji su trimis vaikais nespėjo išvykti iš Kau-no.Anksti rytą,apie šeštą vvalandą,į jos namelį įsiveržė vokiečiai,matyt,kažkas pamelavo,

kad jie yra komunistai nors iš tiesų taip nebuvo.Tada jie,neklausydami kalbų,paaiškinimų

bei maldavimų,nužudė ją ir du jos vaikus.Laimei vienas vaikų-Isakas-liko nepastebėtas,o vėliau mes jį priglaudėme.Žinoma,mūsų šeima labai rizikavo,tačiau negalėjome septyne-rių metų berniuko palikti name,į kurį bet kada gali užsukti vokiečiai.

Daugelis tuometinių žydų,kaip teigia moksliniai šaltiniai buvo suvaryti į devintąjį fortą

esantį apie 3 km į šiaurę nuo Vilijampolės.Ten vokiečiai 1941-1944m.buvo įrengę masinio žudymo vietą,kurioje sušaudė ir bendrose duobėse palaidojo apie 70,000 žmonių,dau-giausia žydų,kurie čia buvo ggabenami ne tik iš Vilijampolės geto,Kauno ir visos Lietuvos,

bet ir iš svetimų kraštų:Olandijos,Vengrijos,Austrijos,Čekoslovakilos,Prancūzijos.Nelai-

mingieji buvo laidojami dideliuose 200 m ilgio,3m pločio,ir 2mgylio grioviuose.Neretai čia per dieną sunaikindavo iki kelių tūkstančių žmonių.Kartais varomos žmonių kolonos

priešakys jau būdavo pasiekęs devintą fortą,o jos galas dar būdavo Vilijampolėje.Paju-tę pralaimėsią karą, vokiečiai forto apylinkes aptvėrė aukšta lentų tvora,ėmė kapus at-

kasinėtiir lavonus deginti.Kad nebūtų šio darbo liudininkų,čia dirbusius darbininkus su-naikindavo.

Dar kiti pateko į tarp Mickevičiaus ir Petrašiūnų esantį Kauno VI fortą.tai buvo cari-nių rusų virtovės dalis,pradėta statyti 1883 m. Fortas apėmė nemažą plotą;tebebuvo išlikę sustiprinti blindažai ir požeminiai įrengimai.Po pirmo pasaulinio karo šis fortas buvo apleistas.Kai kuriuose kazematuose buvo įruoštas karo kalėjimas,prie vienos forto

Baterijos buvo šaudomi nusikaltėliai.Antro pasaulinio karo metais vokiečiai čia įsteigė

Karo belaisvių stovyklą Nr.336. Forto teritorijoje ir jo blindažuose laikė daug rusų be-

Laisvių,kurie žiemą ir vasarą gyveno daugiausiai po atviru dangumi.Belaisviai buvo blogai

Maitinami,stačiai marinami badu.Specialiais įsakymais,prikaltais prie forto vartų, gy-

ventojams buvo uždrausta kuriuo nors būdu padėti belaisviams.Bads,epideminės ir ki-

tos ligos,aprangos stoka ,mušimas ir kankinimas daugelį belaisvių nuvarydavo į kapus.Kai

šie išmirdavo ,jų lavonus pakasdavo prie forto ,o į jų vietą atvarydavo naujų,kurių lauk-davo tas pats likimas.Statistikos duomenimis kasdien mirdavę apie 30 balaisvių.1944m.

rudenį VI forto rajone buvo rasta 67 masiniai kapai ir patvirtintas faktas,kad čia esą ppalaidota apie 35,000 karo belaisvių.

Karo metais laikraščiai buvo pilni kurstančių straipsnių,įrodančių,kad žydai yra di-džiausi piktadariai.Dokumentuose rašoma,kad pirmąją karo savaitę lietuvių leidiniai ėjo be nacių karo cenzūros reguliavimo,bent jau iki vokiečių atėjimo į Kauną.Mat Vokietijos kariuomenės Lietuvoje lauko vadas gen.majoras R.von Pohl birželio 30 d.pranešė Kauno miesto lietuvių komendantui,kad ,,visi bet kuria kalba spausdinti leidiniai gali išeiti tik po išankstinės cenzūros.Dėl to visus spaudinius reikia pateikti peržiūrėti propogandos kuopos spaudos skyriui Kaune Vienybės aikštė 3-4.Beje,kaip poasakoja ponia Ona Žu-kauskienė,už žydų gyvenamųjų vietų nurodymą buvo mokami pinigai,o už jų globojimą-baudžiama mirtimi.

Vėliau vokiečiai,demonctruodami savo jėgą,ištrėmė daugybę nekaltų žmonių į koncen-tracijos stovyklas.Tarp jų buvo ir mano vyresnysis brolis Povilas su tėvu.Kurių dugiau jau niekada nepamačiau.

Kauno vaizdas po susirėmimųir kautynių gerokai pasikeitė:sugriauta daug pastatų,iš-sdaužytos krautuvių vitrinos,nuniokotos mokyklos,įstaigos pasakojo ponia Žukauskienė.

Okupacijos metai taip pat buvo skaudūs ir Vilijampolei.1941-1944m.ji pergyveno šiur-pius įvykius.Vokiečiai iškraustė iš Kauno,jo piemiesčių ir apylinkių vietovių žydų tauty-bės gyventojus ir sukėlė į Vilijampolę;čia įkurtas žydų getas,iškurio iškelti kitų tauty-bių gyventojai.Čia buvo keliasdešint tūkstančių žydų.Sudaryta geto administracija,ge-tas aptvertas aukštomis spygliuotų vielų tvoromis,atidžiai saugomas sargybų.Žydų die-nos nebuvo ilgos;jie kasdien buvo varomi ar vežami į šaudymui skirtas vietas.Kai kurie žydai bandė bėgti,kiti slapstėsi pačiame gete,kasėsi gilius urvus,tačiau nedaug kam pa-vykdavo ištrūkti,nors lietuviai,pagal išgales,stengdavosi padėti.Žudant žžydus,geto ribos palaipsniui siaurintos.Nemaža žydų neteko gyvybės ir pačiame gete.

Prasidėjus gaisrui ugnyje žuvo ir visos Vilijampolės žydų amžių būvyje surinktos kul-tūrinės vertybės,turtingos bibliotekos su retomis knygomis,rankraščiais bylomis ir kita archyvine medžiaga.1944m.liepos mėnesį,traukdamiesi iš Lietuvos,vokiečiai sudegino šiaurinę Vilijampolės dalį.Gaisro metu žuvo ir nemaža gyventojų.

Okupacijos metai palietė ir Šančius.Buvo išnaikinta gausi Šančių žydų bendruomenė.

1944m.kovų metu Šančiai smarkiai nukentėjo:sugriauta ar sudeginta daug fabrikų,gyve-namųjų namų,sudegintas kareivinių rajonas.

Štai tokia buvo tuometinė Kauno padėtis.Iš istorinių šaltinių ir ponios Onos Žukaus-kienės pasakokjimo praplėčiau savo akiratį,giliau sureikšminau tuos įvykius,kurių taip išsamiai nežinojau.Supratau,kad dėl laisvos ir nepriklausomos Lietuvos turiu būti dė-kinga žmonėms,kurie sugebėjo iškęsti tiek daug kančių ir nepalūžti lemiamu momentu.

Vokiečių okupacija labai skaudžiai palietė ne tik Kauną ir jo apskritį,bet ir visą Lietu-vą.Taigi įsibrovėlių įsigalėjimas karo metais atnešė daug skausmo visų tautybių žmo-nėms tuo metu gyvenusiems Lietuvoje.Belieka tik dėkoti Dievui,kad tokie negailestingi žmonės apleido Lietuvos teritoriją.