KTU spera pirmakursiams

SOC EKO KULT TAUT RELYG LT PAD PO + PRIE RU

Nuo 18a imp Jakaterinos2 manifeste uztikrinoLt kad ju teises nebus pazeidziamos(tai buvo skirta bajorams ir is dalies miestieciams,nes valstiec neturejo jokiu teisiu)Jakater dalino L zemes totoriams, favoritams. Pacios sv bilos buvo sprendziamos Piteri.veike gubernijos teismai ikurta general gubernatoriausbuveine Vln. Jak2 vieta uzemes sunusPavelas1grazino panaikinta statuta.po 1730-31 prasidejo rrusifikacija nuo 1800 LT buvo ivestas rusiskas svenciu kalendorius 13dienu skirtumas.i valstybines istaigas dirbti buvo priimami tik rusai, reikalaujama vertiniu i rusu k.Laisvo mmiesto teise turejo tik Vln, Kn, Suul, veliaupan, ukmerg, svencion, telsiai Lietuvos zemes nebuvo prarandamos karo metu.17pab buvo 45% laisvi zmones nuo 19pr laisvu gyv sk sumazejo nuo 25 iki 5.2% Pagalves mok turejo moketi visi vyrai nuo 12m. apie 7.3rub i metus. Nuo baudziauninku buvo ikmamas 2,.. rub mokestis. Reikejo moket tam tikra mokesti vietines administr.islaikymui.Vyrams-rekrutai-25metai karines tarnybos.kiekvienas dvarininkas per metus atiduodavo 1 rekruta.buvo ivesta karine ekzekucija.apsigivendavo pora rekrutu is uzsienio.

LT PRAMONES VISTYMASIS

1861 02 19 caro isakymu panaikinta baudziava. ZZmoes igijo teise issipirkti zeme. iki siol jie tik laike zeme,ji galejo buti atimta. Kaina buvo l.didele. valstieciui reikejo papildomai pajamu.tai salygojo pramones pakilima.bat tam reikejolaiko.pram pakilima itakojo rinka.80%zm.vertesi zemes ukiu. 1894 prasidejo pakilimas. Pramones gamyba ypac padidejo nuo 1894iki 119001894 Lt buvo apie 800imoneliu,kad ir is 5 zm.praejus 4metams pramones darbinikku padaugejo beveik dvigubaiisigalejo sakine pramones struktura,anksciau buvo dominuojanti aisto pramone, o dabar pradejo dominuoti metalo perdirb.lt nebuvo problemu su pervezimu,nes Ru per Lt gabeno zaliavas vyravo degtines taako alaus gam.pram.buvo issivysciusi statyb.medz g.,popieriaus trikotazo siuvimo,poligrafijos pramoe su muitu pagalba vienos sakos buvo skatinamos, kitos stabdomos.prie pram padidejimo prisidejo ir rysiu susisiekmo vistymsis.piterio-varsuvos gelezink.;Liepojos-Romos gelez.gelez iki gardino.+dar juros keliai, plentai,taciau vikas buvo daroma xaosiskai.pirmas .telegrafas.dar viena to meto problema buvo gatviu grindimas ir apsvietimas.KL-pirmas apsviestas miestas.tiestas andentiekis,pirmieji buvo mediniai Zaliavos ir irenginiai buvo vezami ne tik is rusijos,bet ir is vok.ir lenkijos.

Liet ekonomikoje isigalejo uzsienio kapitalas. Cia krovesi turtus ir investavo lesas zydai,steige savo imones, mexanizavo daugeli imoniu.Isaugo labai ddidelis amatininku skaicius.

PIRMIEJI LAIKRASCIAI

To meto spauda atliko ruporo vaidmeni. 1883iki 1886Ausra-1 lt laikrastis simboliniu paved.tautos zadintoja.Lt nuolat girdejo, kad prasta tauta, dalis buvo nutautejusuPL,laikrasc leisti savo lesomis, honoraru uz straipsnius nebuvo.tirazas gana didelis1000egz.

1nr skaite iskart daug zmoniu.redagavo basanavicius, sliubas-desinioji ranka. Buvo aukstinama lietuvos praeitis.senove,gediminas, kestutis,kt.Tikslas skatinti didziavimasi Ltspauzdinami kunigu mokytoju inzinieriu straipsnai.Profu nebuvo.Straipsniuose faktu buvo nedaug,daug fantazijos. Skaitytojas buvo eilinis, paprastas, patiklus zmogus.prie laikrascioleidino daug prisidejoKalnenas,Viksas,Jankus,kunigai.Visos zinios apie “ausra” tinka ir kitiem leidiniam “varpui”, “Tev. Sargui”.Laikrasciai kovojo pries kolonizacija,nutautejima. AAutoriai galejo remtis tiklenku veikalais ir vieninteliu Dukantu. Lt buvo didziule cenzura istoriniams veikalams.ausrininkai vadovavosii utopinemis idejomis,jie norejo su lenku pagalbaatsispirtirusu ir vokieciu itakai.Tautiniu ideju reiskimas kulturine veikla tai pat buvo politika. Dar utopiskesne ideja buvo susigrazinti nutautejusius bajorus.Ausroj buvo rasomas prasymas lenkams susigrazinti Mickeviciu,Krasevski,Kondratovic.Labai idomi buvo mintis kad lietuviai yra tik kitaip snekantys lenkai.Ausra turejo 80bendradarbiu,varpas 500autoriu-tai buvo kokibiskesnis leidinysautoriai labiau ispruse:Kudirka,grinius,Visinskis,vileisis.

NAC. INTELIGENT. FORMAVIMASIS

Intelig. buvo ir pries baudz. panaik. (poska, basanavicius) merginos nesieke mokslo. Po baudz panaikinimo 1864 kauno gubern net1/3buvo valstietiskos kilmes. Dar 1859 Oginskis Rietave atidare zemes u. Mokykla-liet.k. 1860 Joniskelyje-Karpio mok. Pirmieji studentai(ne lietuvos)patraukdavo i rusija, nes ten buvo pigiau nei vakaru u.vaziavo i peterb, tartu,Karaliauc.l.issilavine turejo baigti ne viena u.Daugiausia buvo kunigu.itaka dare caras,lt nebuvo seminariju,jos buvo piteri, prie caro,taip galejo kontroliuotitaciau jie grizdavo i gimt. Eidavo ne is pasaukimo. Tuo metu pazanga padare groz literatura Po 1863-64 sukilomo su pilna jega prasidejo rusifikacijos polotika.Lt-Rusijos vakaru krastas.atsiranda savoka,kad nuo seno lt buvo rusiska pravoslaviska.tikslas per trumpa laika nutautinti Lt.nuo1865 uzdrausta: lt spauda lot. rasmenimis,destyti gimtaja kalb., visur vartojama rusu kalba,Lt k. kai kur buvo destoma kaip dalykas.Kas 10 vaikas mokesi ikimokiklinese mok. Veike slaptosios mok.deste-daraktoriai,jie nebuvo labai issilavine, 2-3 kl baige. Tai buvo pavojingas, antiistatimiskas ddarbas, kaimo pakrasty, troboj.Per visa laikotarpinuo1865-1904 carui pavyko58pavadinimu „grazdanka“ slaviskom raidem liet kn., persekiojo knygnesius, per ta laika buvo isleista apie 3000 lot rasm.tekstu, baznyt rast,veliau atsirado ir grozine literatura.Taciau vien tik to neuzteko, reikejo laikrasciu, periodisku leidiniu.reikejo suvokti, kad lt.taut zeminima tesiasi net nuo Liublino unijos.1557 su Valaku reforma

IMPERATOR.VU.1803-1832

Caro act v viriausiajai mokyklai buvo suteiktas imperatoriskojo univ.teises.tikslas-duoti issimokslinima visiems lomams

Ir visoms tarnyboms

Funkcijos-mokslo kurimas,svietimo organizavimas, administravimas , 4fakultetai:fiz-mat; medic,moral ir polit moksl;literat ir laisvuju menu.Per 30 gyvavimo metu jis pasieke auksc gyvavimo metus.Studentams suteiktas discipline.pasirinkimas.padaugejo dalyku VUpagal studentu skaiciu buvo pats didz Ru.imperijojeauguma sudare buvusios LDK teritorijos gyventojai,ma dali smulkiu bajoreliu, nes aukstas mokslas suteikdavo galimybe siekti valdininko karjeros.buvo ir valstieciu, bet nuo 1813buvo reikalaujam bajor.doku, o veliau tie reikalavimai dar labiau sugrieztejoa darbodienabuvo 7sav.Visi naujausi laimejimai rasdavo atgarsi vu. Tai buvo savotiska ’kulturos svietimo ministerija’ vu personalas aprupindavo vadoveliais mokyklas-gimnazijas. Mokyklos buvo vu globoje. Iki1823 jautesi vu gyvavimas.1833atsirado Vu policija. Vu turejo autonomijos teise, jis privalo studenta saugot nuo smurto, net nuo miesto policijos.vu dirbo daug izymiu zmoniu; sniadeckis-gamtos m., Frankas-medic,Niskovskis-xirurgas,Levelis-laikomas naujos istoriku mokyklos pradininkas,Onacevicius pirmas.destesLt.istorija.danilavicius-teisebuvo turtinga biblioteka,populiarus leidinai,grieztos taisykles;veike ne viena jaunim.organizacija filomatai,filaretai tacaiu uz ta veikla galejo nubausti caro pareigunai,represijos.Okupacine valdzia uzdraude medicines akademija,dvasine akad.perkele.i.reterburga.lietuva liko be aaukstos mokykl..intelektualiniai raidai padaryta zala.bandyta atkurti, taciau caras neleido.

VALSTYBES IZDO BUKLE

Izdas turejo nuolatiniu pajamu ir ne nuoatiniu.Nuolat: is seniuniju, dvaru, ekonomiju; is misku gaunamos pajamos;hibermamokestis asmenu nenorinciu tureti savo namuose kariuomenes.;mok is laisvu gyventoju, nieste gyveno 10% Nenuolat:seimo sprendimu uzdedami vienkartiniai mok.;dvasininumokami mokesciai(vienuolynai, baznycios nebuvo apmokestinti); dumo mokestis nuo1629 padumes. Isskirtinais atv bajorai sutikdavo moketi nevienkart mok. Nuo 1762 buvo ivesta pagalves mok.imamas mok nuo asmenujis buvo priimamas tik seimo nutarimu., ypatingais atv galima buvo taikyti kontribucijas.mok pirkliams ir laisv valstiec, amatininkams ir pan. Pradedant nuo 16a-17a izdas budavo nuolattuscias. Valstybe negalejo sumoketi umokescio samdomai kariuom.del to kildavo maistai, streikai.