LDK kunigaikščiai

MINDAUGAS

Lietuvos feodalinės valstybės susidarymas susijęe su Mindaugo vardu. Iki jo būta net penkių vyresniųjų kunigaikščių,o Mindaugas it uola iškilo virš jų.

Mindaugas suprato tik vieną Lietuvos vienijimą:”kas ką pasiima,tą ir pasilaiko”.Metraščiuose rašoma,kad Mindaugas savo brolius ir brolėnus žudė arba vijo iš jų žemių.Mindaugas pašalino tik svarbiausius konkurentus.Smulkesnieji žemių kunigaikščiai pripažino jo galybę.Jauna Lietuvos valstybė buvo nevienalytė,didysis kunigaikštis tiesiogiai valdė tik pietryčių Lietuvą.Iš pradžių Mindaugas gana sėkmingai susidorojo su jam pavojingiausiais kunigaikščiais,bet,užkliudęs galingus savo brolėnus Tautvilą ir Edivydą,sukėlė ilgą iir sunkų vidaus karą.

Mindaugo karūnavimas ir krikštas buvo apgalvota politinė akcija. Mindaugas 1253m. vainikavosi pagal karalių karūnavimo reikalavimus; karūna buvo padaryta ne tik jam,bet ir jo žmonai.Karūnavimas įvyko specialiai pastatytoje mūrinėje katedroje.Karūnavimą įvykdė Kulmo vyskupas Heidenreikas Inocento IV nurodymu.

Žemaičių priešinimosi dėka Mindaugas pasiekė,kad popiežius patvirtino įpėdiniu ir būsimuoju karaliumi Mindaugo sūnų.Žemaičių pergalė prie Durbės (1260m)sukrėtusi Vokiečių ordino valdžią,Mindaugą privertė rinktis:arba bendra kova su žemaičiais,arba didėlis konfliktas su visa Lietuvos opinija.Lietuvos karalius,neturėdamas išeities,1261m. pradėjo kariauti prieš vokiečius.Tas karas iškėlė MMindaugą į visos baltų genčių išsivadavimo kovos vadus,bet ir labai pablogino Lietuvos tarptautinę padėtį,kurią sukomplikavo ir intrigos tarp Mindaugo artimųjų. 1263m.sąmokslininkai nužudė jį ir du jo sūnus.

Mindaugo mirtis reiškė pagonybės pergalę ir nesutaikomą Lietuvos konfrontaciją su krikščioniškąja Europa.Tačiau ši mmirtis leido išsaugoti svarbiausią dalyką-Lietuvos valstybę.Karalių nužudė dėl jo sosto,o ne dėl to,kad išdraskytų šalį.Mindaugas savo valdymo metais sulipdė naują Lietuvos valstybę į patvarų politinį junginį.Čia ir glūdi istorinė Mindaugo reikšmė.

VYTENIS

Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytenį pagal negausius šaltinius,galima apibūdinti tik kaip to laikmečio karinį ir politinį veikėją.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis gimė XIIIa.antrojoje pusėje.Jau vaikystės metais jo giminė buvo valdančioji Lietuvos dinastija.Didžiojo konigaikščio sostą Vytenis paveldėjo iš savo tėvo Pukuvero-Butvydo, turėdamas tam tikrą valstybės valdymo praktiką.Dar tėvui esant gyvam,jis du kartus vedė lietuvių kariuomenę į kaimyninę Lenkiją.

Nepaisant garantuotų teisių į Lietuvos didžiojo kunugaikščio sostą, Vytenio valdymo pradžia buvo itin komplikuota.Jau pirmaisiais valdymo metais Žemaitija,kurstoma kryžiuočių,o gal ir jų priversta,bandė visiškai nutraukti ryšius su Lietuva.

Paveldėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio ssostą,Vytenis,kaip ir įprasta ankstyvųjų feodalinių valstybių valdovams,tapo ir vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu.Jis buvo ne tik geras karvedys,bet ir narsus karys. 1311m.įvykusiame Voplaukio mūšyje jis stojo į kovą vienas prieš kitą su Vokiečių ordino riteriu Dusmeriu.

Vytenis buvo talentingas karvedys,puikiai suvokęs laikmečio reikalavimus.Tą patvirtina ir lietuvių rengiami žygiai prieš vokiečių feodalus,ir karybos reformos.

Atremiant Vokiečių ordino puolimus kiek pradėjo ir kaimyninių rusų žemių prijungimas.Dalį šių žemių karių Vytenis panaudojo kovoje su kryžiuočiais.Rusai Lietuvos kariuomenėje dalyvavo žygyje į Prūsiją 1311m.Rusų lankininkų būriai ttalkino Vyteniui šturmuojant Skirsnemunės pilį.

Tačiau neturime pamiršti Vytenio pasiektų laimėjimų karyboje.Jo vadovaujamos kariuomenės aktyvūs veiksmai sulaikė tolesnį kryžiuočių valdų plėtimąsi Pabaltyje,o šiame kare įgyta patirtis pasitarnavo vėlesnėse lietuvių kovose už savo nepriklausomybę.Vokiečių feodalus sutriuškinti 1410m.Žalgirio mūšyje be jokių abejonių padėjo ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis

GEDIMINAS

Yra manoma,kad Gediminas gimė apie 1270m.Gana greitai jo šeima tapo valdančiąja dinastija:tėvas – Pukuveras-Butvydas nuo 1283m.kartu su savo broliu Butigeidžiu valdė Lietuvą kaip submonarchas,o nuo 1289m. iki 1295m.-kaip didysis kunigaikštis.Po didžiojo kunigaikščio mirties sostą paveldėjo jo sūnus Vytenis.Pastarojo brolis Gediminas buvo antrasis žmogus Lietuvos valstybėje:jam greičiausiai atiteko Trakų kunigaikštystė.Jis nuo 1305m.pradėjo kontroliuoti ir padėtį Žemaitijoje. Gediminas įsitvirtino Žemaitijoje labai sunkiai.

Atsisakęs vadovauti Lietuvos kariuomenei,Gediminas ėmėsi koordinuoti kovas su kryžiuočiais diplomatiniais keliais.Šioje srityje joks kitas Lietuvos valdovas nepralenkė Gedimino.

Gediminas buvo neeilinių gabumų valdovas.Tačiau tai nieko nepasako apie kunigaikščio ryšį su Vilniumi.Yra žinoma tik tiek,kad Vilnius atsirado kur kas anksčiau,nei Lietuvą pradėjo valdyti Gediminas.Tačiau rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmąkart paminėtas jau Gediminui valdant.Pirmasis šios vietovės paminėjimas vadinamas miesto įkūrimo data.Tai pirmasis argumentas,dėl ko laikome Gediminą Vilniaus įkūrėju.

Antrasis-legenda apie Vilniaus įkūrimą.Skirtingai nuo kitų miestų kilmės aiškinimė,Vilniaus legenda nėra tradiciška:miestas nekildinamas iš kurio nors legendinio lietuvių kunigaikščio vardo.Tai leidžia manyti,kad joje atsispindėjo istorinis Gedimino tapimas didžiuoju kunigaikščiu ir jjo valdų perkėlimas iš Trakų į Vilnių.

Ligi šiol nežinome,kada Vilnius tapo Lietuvos valstybės sostine. Valdant Mingaugui,Vilnius greičiausiai buvo valdomas Tautvilo ir Edivygo.Kaip rodo vietovardžiai,Vilnius didžiosios kunigaikštystės centru galėjęs būti prie Vytenio.Tai rodo netoli Vilniaus sutinkamas Vyteniškių vietovardis.Vadinasi,iki 1316m.Gediminui Vilnius tikrai nepriklausė.Jį užvaldyti Gediminas galėjo tik po 1316m.Tai iš vienos pusės patvirtina jau minėto padavimo realumą.Tačiau tik valdant Gediminui Vilnius tapo pastoviu Lietuvos politiniu centru.

ALGIRDAS

Algirdas-vyriausias Gedimino sūnus,vienas iš septynių brolių,gimęs apie 1296m.iš tėvo paveldėjo Krėvą,o vedęs Vitebsko kunigaikštytę Mariją 1319m.prie savo tėvonijos prijungė Vitebską.1345m.kartu su Kęstučiu nušalinęs Jaunutį,ėmė valdyti Vilnių ir visą Lietuvos didžiąją kunigaikštystę Michailo Aleksandrovičiaus seserį Julijoną.Jis turėjo didelę šeimą 12sūnų,8dukteris.Iki gyvenimo pabaigos taip ir liko pagonys.Metraščiai jį vadina net “pagonių patriarchu”.Visą gyvenimą Algirdas siekė rusų žemes pajungti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

1345m.Algirdas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu,jau kitais metais pradėjo pulti Naugardą.Jis siekė Naugardo nepriklausomybės nuo Maskvos.Tai buvo pirmas Algirdo konfliktas su Maskvos kunigaikščiu. Šiame etape Algirdas siekė pasinaudoti totoriais ir tuo pat metu paremti ir Naugardą,ir Smolenską prieš Maskvą.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė daug padarė gindama Rytų Europos tautas,ypač Pabaltijo,nuo vokiečių riterių agresijos.

Kovojant su vokiečių riteriais lietuvių tautai tiesiog gyvybiškai reikėjo slavų paramos.Toji parama pati savaime neatėjo,todėl reikėjo ieškoti kelių.Algirdo atvesti rusų pulkai dalyvavo visuose svarbesniuose llietuvių karo žygiuose į Ordino žemes ir kautynėse su kryžiuočiais.Taip buvo ir mūšiuose prie Strėvos 1348m.,ir Rudavos mūšyje 1370m.,pagaliau ir Žalgirio mūšyje 1410m.Nė vienas rusų pulkas neatėjo į pagalbą iš Maskvos valstybės.Algirdas siekė pajungti visas rusų žemes Lietuvai-tai jis pareiškė Vakarams kaip būtimybę Lietuvos krikštui.Tokia politika,kai sparčiai stiprėjo Rusų centralizuota valstybė,buvo visai nereali.Lietuva anksčiau ar vėliau kovą su Maskva del rusų žemių turėjo pralaimėti: valstybė kuri kūrėsi apie Maskvą,buvo tautinė ir rusų žemes vienijo viena religija.Lietuviams pagonims rusų žemėse buvo sunku adaptuotis. Lietuvių kunigaikščiai,patekę į rusų žemes,priimdavo pravoslavų tikėjimą.Po 1386m.unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto pasitikėjimas sumažėjo ar jo visai neliko.Apie 1480m.,Maskvos valdovai ėmė vienyti visas rusų žemes,tarp jų ir tas,kurios priklausė lietuviams.Daugiausia Algirdo pastangomis sukurta Lietuvos did.Kunigaikštystė ėmė sparčiai irti.

JOGAILA

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas savo ir antrosios žmonos Julijonos pirmągimį sūnų,gimusį apie 1351m.Vilniuje,pavadino Jogaila- “stipriu raiteliu”.Tai buvo šeštasis Algirdo sūnus.Pirmosios žmonos Marijos vaikai- penki sūnūs ir keletas dukterų- gimė Vitebske,kai Algirdas,tėvo Gedimino paskirtas,valdė Krėvos ir Vitebsko kunigaikštystes.Visi jie buvo pakrikštyti stačiatikių papročiu.

Jogailos motina,Tvėrės kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus duktė, kaip ir pirmoji Algirdo žmona,buvo pravoslavė.Tačiau jos sūnūs,gimę Vilniuje,nebuvo pakrikštyti tėvui gyvam esant.Julijonos įtaka iki Algirdo mirties buvo labai nežymi.Tikrieji Jogailos broliai,gimę Vilniuje,buvo Skirgaila,Karigaila,Kaributas,Lengvenis,Vygantas ir Švitrigaila. Ištikimiausias ir artimiausias

Jogailai buvo Skirgaila.

Jogailos vaikystė prabėgo Vilniuje.Dalyvaudamas medžioklėse,puikiai išmoko valdyti ginklą,tvirtai sėdėti balne,įgavo pirmuosius vadovavimo įgūdžius.Jaunystė prabėgo dalyvaujant karo žygiuose prieš Kryžiuočių Ordiną,Lenkiją,Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.Algirdo mylimiausias sūnus dalyvavo kartu su kitais didžiojo kunigaikščio tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi svarstomi varbiausi valstybiniai reikalai. Geriausias jaunystės draugas buvo Trakų kunigaikščio Kęstučio sūnus,jo pusbrolis Vytautas.Jogaila su Vytautu ne kartą dalyvavo medžioklėse ir karo žygiuose.Pavyzdžiui,1376m.Jogaila ir Vytautas,Kęstučio vadovaujami,nuteriojo Mažosios Lenkijos žemes ir su dideliu grobiu grįžo į Lietuvą.Tai buvo paskutinis jų bendras žygis Algirdui ddar valdant LDK.

1377m.pavasarį,mirus Algirdui,Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo mylimiausias ir gabiausias jo sūnus Jogaila.Savo įpėdinį Algirdas paskyrė pats pasitaręs su savo broliu Kęstučiu,didžiojo kunigaikščio “submonarchu”,faktiškai besidalinančiu valdžią su juo.Kęstutis neprieštaravo,nes ir pats būdamas labai jau senas,manė perduoti valdžią savo sūnui Vytautui.Jogaila Vilniaus valdovu tapo turėdamas 26-erius metus.Jis buvo vienas jauniausių iki jo valdžiusių kunigaikščių.

KĘSTUTIS

1344-1345m.po įvykusio perversmo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą užėmė Gedimino sūnus Kęstutis.Susiklostęs Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje “diarchinis”valdymas aukščiausiajam Lietuvos valdovui neužtikrino realios valdžios visoje vastybėje.Todėl neatsitiktinai,nuvertus Jaunutį,įvyko vvaldžios pasiskirstymas tarp Algirdo ir Kęstučio.Pastarąjam pagal tradiciją,be Trakų kunigaikštystės,teko žemaičiai.Kęstutis vadovavo lietuvių kovai su vokiečių feodalais.Būdamas submonarchu,per trumpą savarankišką Lietuvos valdymo laikotarpį (1381m)jis siekė išlaikyti nepakitusias vakarines Lietuvos valstybės sienas.

Kęstutis buvo išties neeilinė asmenybė,galėjusi suderinti karvedžio ir politiko ssavybes.Nuo 1345m.iki pat mirties (1382m)nebuvo nė vieno stambesnio žygio ar mūšio,kuriame jis nedalyvautų.Tai buvo karvedys, sugebėjęs suderinti dvi,atrodo,nesuderinamas ypatybes,gero taktiko ir stratego bei karo vado,kuris apie savo veiksmus pranešdavo iš anksto. Tokį jo elgesio būdą,be abėjonės lėmė pasitikėjimas savimi.Pranešdamas apie savo žygius iš anksto,jis užklupdavo priešą jam nepalankiausiu metu, kur kas anksčiau negu buvo tikimasi.Antai manė Ordino vadovybė. Kęstučio karinis talentas,jo politinė ordino stovykloje.Kryžiuočių šaltiniai mini,kad kiekvienas Vokiečių ordino riteris laikydavo didžiule ir sunkiai pasiekiama garbe paspausti Kęstučiui ranką.

Visos šios Kęstučio savybės,atrodo,dar labiau nesuderinamos su jo politine veikla.Tačiau ir čia jo nuopelnai milžiniški.Vien ką reiškia jo diplomatinėmis priemonėmis pasiektas 16metų Vokiečių ordino karų atoslūgis.Šio atoslūgio metu pasiekti laimėjimai ir naujai užvaldytos rusų žemės padėjo atremti atsinaujinusius kryžiuočių žygius prieš LLietuvą. Rusų žemių jėgų panaudojimas kovoje su Vokiečių ordinu tapo tradicija tik valdant Algirdui ir Kęstučiui.

Kęstučio,Lietuvos valdovo,veikla buvo nukreipta prieš Vokiečių feodalų skverbimąsi į Lietuvą.Jis organizavo šią kovą,tuo išreikšdamas daugumos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gyventojų interesus,todėl visiškai pargrįstai istoriografijoje Kęstutis vadinamas lietuvių tautos gynėju.

VYTAUTAS

Vytautas didysis,kaip manoma,gimė 1392metais.Mirė-1430 metais. Prieš pat savo mirtį,Vytautas galvojo,ką gero jis yra padaręs Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.Jis jautė,kad viskas pradėjo slysti jam iš rankų. Bet jis tikėjo,kad už viską bus atlyginta:už Lietuvą ir ypač uuž Žemaitiją, kuriai,anot jo,teko pastumdėlės dalia.Jis niekuomet negalvojo,kad kaunasi dėl savęs,viską stengėsi daryti Lietuvos labui.Užgrobęs Vytautas buvo tik dvi žemes,tai Smolenską ir Juodosios jūros pakrantę.Kitos žemės:Juodoji ir Baltoji Rusia,Kijevo,Volynės,Podolės,Černigovo žemės priklausė Vyteniui,Gediminui ir Algirdui.

1415m.Vytautas su Jogailos žinia ir pritarimu sušaukė Naugarduke pravoslavų vyskupus bei įtakinguosius bajorus į bažnyčios susirinkimą, kuriame buvo paskelbta,kad LDK pravoslavų bažnyčia atsiskiria nuo Maskvos metropolijos ir išsirinko atskirą metropolitą Grigorijų Čamblaką.

1411m.Torno sutartimi Ordinas,sumuštas Žalgiryje,sutiko grąžinti Vytautui ir Jogailai tas žemes,kurias jie buvo Ordinui dovanoję,be Kaipėdos ir jos krašto,nes toji Žemaitijos dalis buvo nedovanota,o jėga užimta.

Ordino atstovas,atsakydamas į skundą,aiškino,kad Žemaitiją kryžiuočiai valdę teisėtai,tvarka buvusi gera ir gyventojams naudinga,tik Vytauto kurstomi Žemaičiai ėmę valdžios nebeklausyti ir sukilę elgėsi kaip barbarai.Ordinas sutiko,kad Lvovo ir Vilniaus vyskupai būtų pasiųsti krikštyti žemaičių ir prašė,kad Ordino teisės nebūtų pažeistos,nes po Jogailos ir Vytauto mirties Žemaitija turinti grįžti Ordinui.

Popiežius Jonas XXIII 1415m.vasario 26d.atšaukė Lietuvos dovanojimą Teutonų ordinui ir Lietuvos krikštą pripažino teisėtą.Jogailą su Vytautu paskyrė generaliniais vikarais.

Šaltiniai : Juozas Jurginis “LIETUVOS KRIKŠTAS”

A.Nekrošienė “IŠ KUR MES ATĖJOME”