Lietuvių emigracija į JAV ir ekonominės pasekmės

Dėstytojas

Dr. Nerijus Udrėnas

Vilnius, 2004

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Pirmoji lietuvių emigracijos banga 4

2. Antroji išeivijos banga 8

2.1. Lietuvos ekonominės pasekmės 10

3. Emigracija į JAV po Antro pasaulinio karo 11

3.1 Švietimo sistema 12

3.2 Kultūra 12

3.3 Politinė veikla 13

3.4 Ekonominės pasekmės 14

4. Emigracija į JAV po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 15

4.1. Politika 16

4.2. ,,Protų nutekėjimas” 16

Išvados 17

Literatūra: 18

Įvadas

Gyventojų judėjimas bei kėlimasis iš vienos vietos į kitą yra bendras pasaulinės istorijos reiškinys. Paskiri asmenys, šeimos, giminės, kiltys, net ištisos tautos dažnai keitė gyvenamąsias vietas dėl įvairių priežasčių.

Lietuvių tauta šiuo atveju nėra išimtis. JJi dar proistorinių laikų glūdumoje bus kur nors išsiskyrusi iš indoeuropietiškos protautos ir įsikūrusi Pabaltijy. Ir čia gyvendama, lietuvių tauta netūnojo susigūžusi vienoje vietoje. Ji, kaip ir kitos viduramžių tautos, vykdė vidaus kolonizaciją, apgyvendindama miškų kirtimus, dykvietes, nusausintas pelkes, ir šiaip negyvenamas vietas. Didžiausią kolonizaciją vykdė lietuviai ypač nuo XV a. pr.(po Žalgirio mūšio), kada ėmė kurtis vadinamojoje Užnemunės ir iš dalies Prūsų didžioje dykroje. Šios kolonizacijos eigoje šių dienų Užnemunė iš šiaurės buvo apgyventa istorinių žemaičių ir iš rytų aaukštaičių. Vidaus kolonizacija vyko visais baudžiaviniais laikais, kada žemvaldžiai kilnojo baudžiauninkus į naujas sodybas.

Lietuviai šimtmečius išgyvenę Pabaltyje ėmė keliauti į tolimesnius kraštus vos XIX a. Todėl savo tėvų žemėje dabar lietuvių tebegyvena apie 3 milijonus, o iš vykusių į svetimaus kkarštus yra apie 1 milijoną.

1. Pirmoji lietuvių emigracijos banga

Pirmieji duomenys apie emigraciją iš Lietuvos siejami su XVII a., kai 1654 m. riteriui iš Kuršo (kuršių žemės) Jokūbui Kelteriui jo krikštatėvis Anglijos Karalius Jokūbas I padovanojo Tobago salą Karibų jūroje, kurioje buvo įkurta naujakurių kolonija iš Kuršo ( Lietuva ). Yra taip pat žinių ,kad lietuvių išeivių dalyvauta Amerikos nepriklausomybės ir vėlesnėse (jau XIX a. pradžioje) kovose su anglais. Tačiau nuo tada iki XIX a. yra surinkti tik paskiri duomenys apie individualius emigracijos atvejus iš Lietuvos.

Daugiau ar mažiau skelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia, 1831 m. ir 1863 m. sukilimai prieš rusus vertė nemažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir smulkius bajorus, palikti LLietuvą. Pradžioje šie pabėgėliai daugiausia būrėsi Prancūzijoje, o vėliau kai kurie pasiekė ir JAV.

1861 m. vasario 19d. buvo parengtas baudžiavos panaikinimo manifestas, tai reiškė, jog visoje Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava. Kada tai įvyko, tada visi galėjo vykti, kur tik kam patiko. Kadangi gyvenimas namie buvo tuomet labai vargingas, tad daugelis bandė ieškoti geresnių sąlygų svetur. Kaip tik tada pasklido žinia apie geresnį gyvenimą Amerikoje, ir dauguma ėmė plaukti tenai. Pirmieji ten vyko užnemuniečiai (suvalkiečiai), kurie anksčiau buvo atleisti nuo bbaudžiavos. Netrukus ten pradėjo važiuoti valstiečiai ir iš visos Lietuvos- ypatingai po 1867-1868 m. nederliaus , po kurio prasidėjo badas. Nuo to laiko lietuvių skaičius Amerikoje ėmė augte augti. Vieni ten vyko ,slapstydamiesi nuo kariuomenės (privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos armijoje), kiti, slėpdamiesi nuo rusų persekiojimų už platinimą lietuviškų knygų, silpna ekonomikos ir gamybos plėtra bei didėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse ir t.t. Tačiau dauguma ten ieškojo geresnio gyvenimo. Tai buvo dažniausiai bežemiai ir mažažemiai. Neretai siųsdavo savo sūnus uždarbiauti ir pasiturintieji ūkininkai.

O tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko gyventojų skaičiaus didėjimas. Pavyzdžiui, 1790 metais JAV buvo 4 milijonai, o 1860metais- jau per 30 milijonų gyventojų. Tokį prieaugį galima būtų aiškinti jaunų gyventojų vaisingumu, o kita vertus, dėl skurdo ir politinių persekiojimų 1815-1860m į JAV atbėgusių 5 milijonų europiečių imigracija. Imigrantų laukė pigios žemės Vakaruose: pagal 1819m. vyriausybės nutarimą 32 hektarų sklypas kainavo 100 dolerių. Taip pat 1840-1860m. JAV atsiranda ir geležinkeliai. Jie suteikia JAV pramonės revoliucijai naujų jėgų. Geležinkeliai nepaprastai stimuliavo pačią ekonomiką: reikalingos didžiulės pinigų sumos daygybės viadukų bei tunelių statybai, todėl metalurgijos pramonė įgyjo rinką savo produktams realizuoti, o prekybai atsivėrė naujos erdvės. 1894 m. šalies finansinė padėtis pagerėjo-iš dalies dėl to, kad buvo rasta aaukso Aliaskoje ir Jukono teritorijoje (Kanada). Kita priežastis kodėl ne tik JAV augo gyventojų skaičius, bet ir Europoje, buvo tai ,jog reikšminga pažanga įvyko medicinoje: atrasti mikrobai, bakterijos ir parazitai, skiepai, veiksmingi antiseptikai, nuskausminimas ,cheminiai preparatai. Visa tai padėjo išvengti didelių epidemijų, tokių kaip cholera, maras.

Visi tie anksčiau paminėti įvykiai tiek Lietuvoje, tiek JAV turėjo įtakos lietuvių emigracijai į JAV. Apskritai XIX a. pabaiga gali būti charakterizuojama kaip pirmosios masinės emigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia JAV, pradžia, beveik tuo pat metu sutampanti su šių procesų pradžia ir kitose Rytų Europos šalyse.

Todėl nenuostabu, kad 1869-1899 m. emigrantų skaičius iš Lietuvos vien tik į Jungtines Valstijas siekė 50.000 žmonių. Šie duomenys nėra itin tikslūs, nes iki 1899 m. JAV Imigracijos biuras neregistravo lietuvių kaip “lietuvių“. Dažniausiai jie buvo laikomi lenkais ar rusais.

Tik nuo 1899 m. pradėta gauti daugiau ar mažiau tiksli lietuvių emigrantų į JAV statistika. Pagal oficialią statistiką, nuo 1899 iki 1914 m. į JAV, t.y. į šalį, kuri buvo emigrantų iš Lietuvos galutinis tikslas galite pamatyti 1. lentelėje emigravo 252.594 lietuvių .

1. LENTELĖ Emigracija iš Lietuvos į JAV, 1899-1914 m.

Metai Iš viso Vyrai Moterys Vyrai (procentais)

1899 6 858 5 291 1 567 77.15

1900 10 311 7 683 2 628 74.52

1901 8 815 6 499 2 316 73.73

1902 11 629 8 576 3 053 73.75

1903 14 432 10 7721 3 711 74.29

1904 12 780 8 834 3 926 69.3

1905 18 604 13 842 4 762 74.35

1906 14 257 9 429 4 828 66.14

1907 25 884 18 716 7 168 72.31

1908 13 720 8 522 5 198 62.12

1909 15 254 10 284 4 970 67.42

1910 22 714 15 360 7 354 67.63

1911 17 027 10 473 6 554 61.51

1912 14 078 8 098 5 980 57.53

1913 24 647 16 069 8 578 65.2

1914 21 584 12 282 9 302 59.91

Iš viso 252 946 170 699 81 895 67.58

(Lietuvos Statistikos Departamento duomenys)

Tradiciškai kaimo gyventojai ir bedarbiai sudarė emigrantų daugumą (94,7%), akivaizdžiai dominuojant vyrams (67,6%) . Kitą didelę emigrantų dalį sudarė vadinamieji “laisvieji žmonės”, pavyzdžiui, žmonės, turintys skolų ir besiviliantys užsidirbti pakankamai pinigų joms sumokėti. Amžiaus struktūra (90,2% emigrantų buvo 14-45 metų) rodo, kad visų pirma tai buvo darbo migracija. Be to, emigrantams, turintiems daugiau kaip 60 metų, nebuvo leidžiama važiuoti į JAV . „International Migration in Lithuania“causes, Cosequenses, Strategy, 1997ed. By A. Sipavičienė. Vilnius:Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology.

Klausimas kyla iš kur šie žmonės gaudavo pinigų kelionei, nes jų tikrai reikėjo? Į šį klausimą gali padėti mums atsakyti S.Vaitiekūno 1997 knyga “Gyventojų migracijos Lietuvoje 1918-1939” Taigi tuo tarpu emigracija iš Lietuvos buvo netgi skatinama- Kaune (laikinoji Lietuvos sostinė 1920-1940 m.) buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija ir konkreti pagalba, emigruojant į JAV ir kitas šalis. Neturtingi ar bežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvo manoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį.

Iš kitos pusės, priimančios

šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmė imigrantus. Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionės išlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją.

2. Antroji išeivijos banga

Nuolatinį lietuvių sruvenimą į JAV nutraukė I pasaulinis karas . Po karo jis jau negalėjo atsinaujinti dėl kongreso išleisto griežto įstatymo, kuris lietuviams nustatė labai mažą metinį imigrantų kontingentą (382 žmonės). Tuo būdu, emigracijos durys į JAV beveik užsidarė. Taigi JAV prarado lyderiaujančios šalies, kaip pagrindinio lietuvių emigrantų tikslo, poziciją. Emigracija į kitas šalis tęsėsi, bbet mastai buvo daug mažesni, imigracija netgi viršijo išvykimų skaičių iš Lietuvos. Nepriklausoma Lietuva, nors ir darė žymią ūkinę pažangą, nuo pat pradžių negalėjo pakankamai aprūpinti darbu ir gyvenimo ištekliais visų krašto gyventojų. Labiausiai Lietuvos darbo sluoksnius palietė prasidėjusi pasaulinė ūkio krizė 30-jų metų gale. Ją pajuto visi gyventojų sluoksniai, neišskiriant ir didėjančios krašto inteligentijos, netilpusios į įstaigas ar įmones. Tuo būdu prasidėjo antroji jau nepriklausomos Lietuvos emigracijos banga, krypusi į Kanadą ir Pietų Ameriką – į Argentiną ir Braziliją. TTik po 1926 karinio coup d’etat, emigracija vėl pagausėjo, bet ši banga, nors ir labai intensyvi, buvo laikina.

2. Lentelė. Emigracija iš Lietuvos, 1923-1939

Metai Pietų Amerika Kitos šalys Iš viso

1923-5 1 638 6 975 8 631

1926-30 41 482 17 886 59 368

1931-39 2 969 8 621 11 590

Nepaisant to, kad emigracija iiš Lietuvos, lyginant su prieškario laikotarpiu, žymiai sumažėjo, pagal emigracijos mastą Lietuva vis dar tebebuvo tarp pasaulio lyderių, nedaug teatsilikdama nuo klasikinio imigracijos pavyzdžio – Airijos Respublikos.1926 m. 10 000 Lietuvos gyventojų teko 47 emigrantai. Tuo tarpu kitose Europos šalyse, išskyrus Airiją (101), šis rodiklis buvo daug žemesnis: Estija – 22, Lenkija – 20, Vokietija – 10, Ispanija – 20, Italija – 32. Šiuo laikotarpiu pasikeitė ir emigracijos kryptys: Pietų Amerika (Argentina, Brazilija, Urugvajus).

EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS 1923-1939 M.

Tuo tarpu JAV

1. . Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, (1978), Vilnius

2.1. Lietuvos ekonominės pasekmės

Emigracijos srautas nuo XIX a pabaigos iki 1939m. buvo labai didelis, beveik toks pat kaip natūralus prieaugis, todėl Lietuvos populiacijos augimas vyko labai lėtai. Be to, grįžtamosios migracijos atvejai nebuvo dažni . GGrįžusių migrantų skaičius galėjo būti daug didesnis, jei Lietuvos ekonominė situacija būtų buvusi palankesnė. Taip pat išeiviai į Ameriką išvežė daug lietuviškos jėgos , nes važiuodavo paprastai vyrai ir moterys pačiame savo tvirtume. Išvežė jie nemaža ir pinigų. Yra paskaičiuota, kad į Jungtines Amerikos Valstijas įvažiavę lietuviai valdžios organams yra parodę apie 4 milijonus dolerių. Kai kurie išeiviai pinigų turėjo daug daugiau , negu buvo reikalinga parodyti. Tai pinigų iš Lietuvos į Ameriką buvo įvežta daug daugiau. Jei prie išvežtųjų ppinigų dar pridėsime ir kelionės išlaidas ir Lietuvos išeivių išauginimo išlaidas, tai mūsų piniginiai nuostoliai Amerikos naudai bus labai dideli. Yra paskaičiuota, kad pačiai Lietuvai išauginimas ir įkurdinimas Amerikos lietuvių yra atsiėjęs apie 5 milijardus litų. Tarp išeivių buvo inteligentų, todėl taip pat galime daryti išvadą, jog Lietuva neteko daug lietuvių kultūrą branginusių ir tobulinusių žmonių.

3. Emigracija į JAV po Antro pasaulinio karo

Dar viena lietuvių banga, tik šį sykį politinių pabėgėlių, į JAV plūstelėjo po Antrojo Pasaulinio karo 1948 – 1951 metais, kai Jungtinių Amerikos Valstijų emigracijos tarnybos užfiksavo virš 30 tūkstančių lietuvių, pasinaudojusių taip vadinamojo DP akto nuostatomis, leidžiančiomis atvykti iš Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklų pastoviam gyvenimui į Jungtines Amerikos Valstijas, tad turint tik šiuos skaičius būtų galima teigti, kad JAV yra gausiausiai lietuvių gyvenamas kraštas. Šį teiginį tik patvitrtina tūkstančiai ankstesnių emigracijos bangų atblokštų į JAV lietuvių, o 1979m įvykęs gyventojų surašymas užfiksavo 835 tūkstančius lietuvių kilmės piliečius (www.tmid.lt). Iš Lietuvos vyko įvairių tautų žmonės, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad tai nėra etninės tautos gyventojų skaičius ir žinoma, šie skaičiai nėra tikslūs, nes prabėgus daugiau kaip 100 metų po masinės emigracijos į JAV pradžios, labai sunku atsekti tikslius skaičius.

Šios emigracijos bangos priežastimi galima laikyti svarbiausius politinius įvykius, ttokius kaip: 1939 – 1940m SSRS ir Vokietijos sutartys, jų slaptieji protokolai, 1940m SSRS įvykdytas Lietuvos okupavimas, vėliau aneksavimas, stalinistinės represijos, karas ir hitlerinė okupacija. O taip pat ir nevienodos ekonominės sąlygos: didesnis darbo užmokestis, socialinės garantijos, tikėjimo ir politinė laisvė.

1940 metais sukurta daugelį iki tol veikusių lietuviškų organizacijų suvienijusi organizacija – Amerikos lietuvių taryba nebuvo suinteresuota naujos, visus lietuvius apimsiančios organizacijos gimimu, tad prireikė ilgų derybų mėnesių įtikinti ALT’ą lietuvių bendruomenės būtinumu ir neįkalti pleišto tarp atskirų emigracinių bangų lietuvių, o priešingai – vadovaujantis Lietuvių Chartos principais, visus Amerikos lietuvius suvienyti po lietuvių bendruomenės vėliava. JAV lietuvių bendruomenės įkūrimo aktas paskelbtas 1951 metų lapkričio 18 dieną Niujorke.

Pasibaigus organizaciniam darbui, visoje valstybėje susikūrė 60 apylinkių, dėl didelių atstumų susijungusių į 8 apygardas. Per 50 veiklos metų šie skaičiai nedaug keitėsi ir 2002 metais buvo 69 apylinkės, susiskirstę į 9 apygardas. Nepaisant gana autonominės kiekvieno padalinio veiklos, vis dėlto renkama viso krašto valdyba, tiesiogiai atstovaujanti JAV lietuvių interesus Pasaulio lietuvių bendruomenėje.

3.1 Švietimo sistema

Statistikos duomenimis, daugiausia lietuviškų mokyklų veikė 1966-1967 metais – 53, kuriose dirbo 327 mokytojai ir mokėsi 3223 mokiniai. Skaičiai, žinoma, neprilygo perkeltųjų asmenų stovyklose buvusiems, tačiau gyvenant naujomis sąlygomis, išsiskirsčius po visą didžiulę valstybę, tai buvo tikrai ddaug ir tai reiškė, kad šias mokyklas lankė maždaug kas 10 naujosios bangos emigrantas. Vėliau šie skaičiai po truputį mažėjo ir 1996 – 1997 mokslo metais veikė tik 18 mokyklų, kurias lankė tik 919 mokinių ir dirbo 171 mokytojas. Po to vėl prasidėjo mokinių skaičiaus didėjimas (ypač Čikagos regione), tačiau tai jau daugiausia naujosios emigrantų bangos vaikai. 2002 – 2003 mokslo metais veikė jau 21 lituanistinė mokykla (įskaitant ir Lituanistikos institutą), kuriose mokėsi 1384 mokiniai ir dirbo 203 mokytojai. Lietuviškose mokyklose didelį išradingumą ir kūrybingumą turėjo parodyti ir mokytojai, nes reikėjo parašyti naujus vadovėlius, paruošti kitą mokymui būtiną medžiagą, nors pastaruoju metu naudojami ir kai kurie Lietuvoje išleisti vadovėliai. Lituanistikos institutas Čikagoje rengė naujus mokytojus, kiekvieną vasarą organizuotos mokytojų studijų savaitės. (www.tmid.lt)

3.2 Kultūra

Atvykus pokarinių emigrantų bangai, stipriai pasikeitė ir kultūrinis JAV gyvenimas – jis įgijo daugiau profesionalumo ir masiškumo bruožų. Stipriai nusilpęs ankstesniųjų lietuvių emigrantų gyvenimas buvo papildytas naujomis jėgomis – lietuvių bendruomenės globoje kūrėsi chorai, tautinių šokių grupės – tarp jų ir pagarsėję ne tik lietuvių tarpe. Tai ir iš DP stovyklų persikėlęs Čiurlionio ansamblis, ir Čikagos lietuvių opera, pagarsėjusi ganėtinai aukšto lygio pastatymais.

JAV lietuvių bendruomenė labiausiai pagarsėjo masiniais kultūriniais renginiais – maždaug kas ketveri metai

kartu su Kanados lietuvių bendruomene ruošiamos dainų, tautinių šokių šventės, sutraukiančios didiulius būrius žiūrovų. Kas keleri metai organizuojami teatro festivaliai. Norėdama pademonstruoti išeivijos mokslinį pajėgumą, JAV lietuvių bendruomenė pradėjo rengti mokslo ir kūrybos simpoziumus, sutraukusius didelę dalį išeivijos įvairių sričių mokslininkų pasidalinti savo naujausiais pasiekimais. Jie neliko nepastebėti ir JAV mokslo visuomenės. Atsikūrus Lietuvos valstybingumui, šių simpoziumų geografija dar labiau išsiplėtė – juose pradėjo aktyviai dalyvauti ir Lietuvos mokslininkai; galiausiai jie pradėti rengti pakaitomis – JAV ir Lietuvoje.

Visą laiką labai ssvarbų vaidmenį JAV lietuvių gyvenime vaidino ir iki šiol tebevaidina bažnyčia. Nors pagrindinis lietuviškų parapijų steigimo pikas buvo iki Antrojo Pasaulinio karo, kai buvo įsteigtos net 132 lietuviškos parapijos ir pastatytos bažnyčios, kurių didelė dalis vėlesniais laikais atiteko kitų tautų tikintiesiems, iki šiol lietuviai gausiai lanko išlikusias lietuviškas parapijas arba tas bažnyčias, kuriose aukojamos lietuviškos mišios. (www.tmid.lt)

3.3 Politinė veikla

JAV lietuvių bendruomenė pasižymėjo aktyviausia politine veikla. Be visų kitų faktorių tai nulėmė ir Jungtinių Amerikos Valstijų įtaka pasauliniams politikos procesams. Vargu aar būtų galima palyginti šios, vienos didžiausių pasaulio valstybių įtaką su kitų laisvojo pasaulio valstybių, kuriose taip pat būrėsi nemažai lietuvių. Vis dėlto ir JAV lietuviai Lietuvos išlaisvinimo reikalu patys nieko kito negalėjo nuveikti, kaip tik priimti rezoliucijas JAV valdžios iinstitucijoms, aukščiausiems pareigūnams, senatoriams, ragindami nepamiršti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupacijos ir dėti visas pastangas jų išlaisvinimui. JAV lietuvių bendruomenė tikėjosi aktyvesnės šios valstybės pozicijos, iškeliant šį klausimą Jungtinių Tautų organizacijoje, juolab remiantis JAV vykdoma Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politika. Lietuvos laisvės problema visada buvo iškeliama įvairiuose lietuvių susibūrimuose Vasario 16-osios bei kitų Lietuvos tautinių švenčių progomis, kur beveik visada būdavo kviečiami Atstovų rūmų nariai, gubernatorių atstovai, miestų merai ar jų atstovai. Aktyvūs lietuvių bendruomenės veiksmai neleido būti įgyvendintiems JAV valdžios pareigūnų bandymams sunaikinti Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką. Regis, tik simbolinę reikšmę turėjęs prierašas apie okupacijos nepripažinimą grįžo į JAV leidžiamus Baltijos valstybių žemėlapius aktyvios bendruomenės veiklos dėka.

Nuo pat susikūrimo JAV lietuvių bendruomenė puikiai suvokė bendradarbiavimo su žiniasklaida rreikšmę ir kiekviena proga stengėsi tokią galimybę išnaudoti ir tai darė ne tik politiniuose reikaluose, nors Lietuvos likimo iškėlimas per didžiąsias JAV žiniasklaidos priemones taip pat galėjo pasitarnauti sprendžiant Lietuvos ateitį; tikėtasi, jog JAV rinkėjai gali paveikti savo išrinktus politikus. JAV lietuvių bendruomenės pastangomis 1975 metais pradėta Laisvės radijo transliacija į Lietuvą lietuvių kalba. Pati JAV lietuvių bendruomenė 1955 – 1963 metais leido informacinį biuletenį „Amerikos Lietuvių Bendruomenė“, tačiau jį pakeitė 1963 metais pradėtas leisti Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinys „Pasaulio llietuvis“. 1977 metais pradėtas leisti laikraštis lietuviškai nebekalbantiems „Bridges“, kurio tikslas – įtraukti į bendruomenės veiklą kiek galima daugiau lietuviškos kilmės žmonių, kurie, Lietuvių Chartos principais, taip pat priklauso lietuvių bendruomenei. Buvo pasinaudota palankia situacija, JAV buvus ne vienam lietuviškam laikraščiui, nuspręsta savo oficiozo nekurti, tačiau bendradarbiauti su seniau leidžiamais laikraščiais – „Draugu“, „Dirva“, „Darbininku“ bei kitais. 2001 metais naujai atvykusieji iš Lietuvos pradėjo leisti savo laikraštį – „Amerikos lietuvis“, labiausiai atspindintį ką tik iš Lietuvos atvykusiųjų aktualijas. (www.tmid.lt)

3.4 Ekonominės pasekmės

Pokario metais išeivija nesavanaudiškai teikė materialinę pagalbą, kooperuotais kapitalais, bandyta palengvinti Lietuvos finansinę situaciją, nors jų galimybės kištis į politinę partijų veiklą buvo ribojamos.

Prasidėjus karui, JAV lietuviai suorganizuoja Katalikų kunigų komitetą nuo karo nukentėjusiems šelpti. Šis ir kiti komitetai, tokie kaip Lithuanian National Relief Fund, bendradarbiavo, tikėdamiesi gauti paramos iš Amerikos National War Fund. Taigi buvo įsteigtas BALF’as – Bendras Amerikos lietuvių fondas. Kai BALF’as buvo priimtas į National War Fund, jo veikla apėmė visas lietuvių kolonijas, buvo įsteigta apie 140 skyrių, kurie rinko aukas drabužiais, maistu ir pinigais. BALF’as tiesioginei tremtinių pašalpai išleido 3,5 mln. dol.

Taip pat į Lietuvą grįždavo ir grįžta dalis amerikos lietuvių pajamų. Geresnės socialinės padėties amerikos lietuviai siųsdavo pinigus bei kitokius reikalingus daiktus Lietuvoje llikusiems giminaičiams. Tai ypač buvo aktualu Lietuvai esant Sovietų sąjungoje. Juk žinome kokie dideli skirtumai tarp daiktų pagamintų SSRS ir JAV (juk rinktis praktiškai ir nebuvo galima). Žinoma, tai nereiškia, kad visi išvykėliai sugebėjo įsitvirtinti JAV, daugelis dirbo taip vadinamus “juodus darbus”: kasyklose, statybose, pramonės fabrikuose. Tačiau svarbu paminėti, kad lietuviai, tapę JAV pramonės darbininkais, surado savyje jėgų ir galimybių naujoje ir demokratiškesnėje aplinkoje šviestis, kultūrėti, kurti savo draugijas ir organizacijas, kurios ne tik apsaugojo lietuvius imigrantus “naujoje tėvynėje”, bet ir susiformavo į savotišką atskirą etninę imigrantų visuomeninę struktūrą , kuri visiškai patenkino išeivijos materialinius ir dvasinius poreikius, bei teikė tam tikrą materialinę ir dvasinę, idėjinę-kultūrinę paramą Lietuvai.

4. Emigracija į JAV po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo

Tai naujausia emigracijos į JAV banga, prasidėjusi po Sovietų sąjungos žlugimo. Politinė laisvė ir neribojamos emigracijos procesas paspartino šį procesą. Tačiau pagrindinėmis priežastimis galime laikyti paprastą žmogiską norą “gyventi geriau”. Į šią savoką telpa tiek ekonominiai – socialiniai , tiek politiniai veiksniai. Prisiminus jaunos Lietuvos vystimosi procesą – perėjimą nuo socializmo iki demokratijos, nesunkiai galima įsivaizduoti emigracijos tikslus.

Naujausi demografiniai tyrimai rodo, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo JAV ilgesniam ar trumpesniam laikui įsikūrė virš 100 tūkstančių lietuvių.

4.1. Politika

Naujas politinės veiklos baras atsivėrė Lietuvai 1990 mmetais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – lobistinės veiklos vystymas, siekiant Lietuvos priėmimo į NATO.

Tam tiko ir ankstesniais metais nutiesti kanalai į valdžios įstaigas, tiko ir būdai, kuriais anksčiau būdavo atkreipiamas valdžios ir žiniasklaidos dėmesys į Lietuvos laisvės bylą. Vėl buvo priimamos rezoliucijos, vėl siuntinėjamos vietos ir federalinės valdžios atstovams. Prie Lietuvos pakvietimo į NATO 2002 metų rudenį nemažai prisidėjo ir ši bendruomenės veikla.

4.2. ,,Protų nutekėjimas”

Taigi nors ir nereikėtų emigracijos vienareikšmiškai vertinti kaip nuostolį Lietuvos valstybei, kaip minėjom Lietuvių išeivija sukaupė savyje, taip reikalingas, dideles materialines ir moralines jėgas, nemaža jų dovanodama ir senąjai Tėvynei, visgi protų nutekėjimas yra labai žalingas mūsų kraštui. Aukščiausią kvalifikaciją turinčių gyventojų emigracija – tai itin aktualu mūsų dienomis – gali sulėtinti ūkio plėtrą. Lietuvoje mokslininkai susirūpino, kad iš Lietuvos bėga patys gabiausi jauni mokslininkai, kurie dirbdami Lietuvoje galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, nes kas skaudžiausia, remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytu tyrimu, dažniau į užsienį rengiasi vykti jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo žmonės.

Tai vyksta todėl, kad jaunimas su savo sukauptu žinių bagažu ir potencialiais įgyvendinti trokštamais projektais, įeina į darbo rinką, kur gyvenimo būdas ir veikianti ekonomikos sistema lemia, kad svarbiausiu iššūkiu tampa pats naujo profesionalo įėjimas į darbo rinką: t.y., naujos darbo vietos kuriamos

lėtai, darbo rinka yra užpildyta kvalifikuotais specialistais, taigi jaunimas susiduria su prisotintos darbo rinkos problema ir turi atlaikyti spaudimą imtis žemesnių kvalifikacijų negu jo turimos reikalaujančio darbo, daryti išlygas ir kompromisus darbo užmokesčio ir socialinių garantijų požiūriu.

Taigi, šie struktūriniai visuomenės ir valstybės bruožai skatina emigracines tendencijas tokio profesiškai negalinčio save realizuoti jaunimo tarpe – jie apleidžia savo nacionalinės valstybės ekonomiką, nes jie jai yra kaip ir nereikalingi. (www.atgimimas.lt)

Išvados

Taigi, išsikėlimas iš tėvynės gali būti skatinamas įvairių priežaščių. Žmonės emigravo dėl politinių, eekonominių, socialinių ir kitokių priežasčių. Lietuvių emigracija XIX – XX amžiais buvo ekonominė, nors tam tikrą vaidmenį vaidino ir politiniai motyvai. Vykstant lietuvių emigracijai į užsienį, daugiausia į JAV, persikėlė apie ketvirtadalis tautos. Gausi emigracija labai padėjo lietuvių tautai formuotis, prisidėjo prie tautinio išsivadavimo judėjimo, ypač spaudos draudimo metais, ji turėjo įtakos krašto kultūrai, lėmė kai kurias lietuvių politinių partijų programas bei nuostatas, veikė krašto ekonominį gyvenimą .

Karai, priespaudos, sunki socialinė padėtis vertė žmones migruoti dėl mums visiems suprantamų priežasčių, ttačiau tai vyksta ir mūsų dienomis, tik dabar, kaip minėta, dažnai vyksta gabūs, išsilavinę ir jauni žmonės. Išvažiuoja tikėdamiesi būti įvertinti pagal savo sugebėjimus, dirbti pagal specialybę, gauti atitinkamą darbo užmokesti.

Mūsų užduotis – stengtis pristabdyti šį procesą – protų nutekėjimą .. Tačiau kaip tą padaryti?. Kultūra, kur aukštesnės pareigos, karjera ir atlyginimas priklauso nuo pažinčių ar politinio sprendimo, o ne nuo nuopelnų, visada praras tokius reikalingus žmones. Įtakos turi ir užsienio įmonių, galinčių pritraukti ir suteikti galimybes realizuotis jauniems kvalifikuočiausiems asmenims skaičiaus gausinimas. Nes, kaip teigia “The Economist”, pirmiausiai reikėtų, kad valstybė būtų trokštama vieta dirbti ir siekti karjeros.( www.atgimimas.lt)

Literatūra:

· Nijolė Letukienė, Jonas Gineika ,, Istorija, politologija”

· A.Šapoka ,,Lietuvos istorija”

· Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, (1978), Vilnius

· www.tmid.lt

· www.atgimimas.lt

· www.Lietuva.lt

· A.Šapoka ,,Lietuvos istorija”

· International Migration in Lithuania: Sauses, Consequences, Strategy, 1997, By A. Sipavičienė

· ,,Čikagos lietuviai“

· Vaitiekūnas ,,Gyventojų migracijos Lietuvoje 1918-1939“

· Lietuvos Statistikos Departamento šaltinių statistika.

· Alfonsas Eidintas ,, Lietuvių kolumbai”