Lietuvos ateities scenarijai
1.
________________________________________
ESMINĖS PROBLEMOS, TIES KURIOMIS SUKONCENTRUOTAS SCENARIJAUS SIUŽETAS
1. Rinkų, gamybos, ekonomikos bei valdymo globalizacija ir valstybės valdymo galių mažėjimas.
2. Etninė ir socialinė visuomenės fragmentacija, įvairius interesus atstovaujančių organizacijų gausėjimas bei jų įtakos valstybės valdymui didėjimas.
3. Valstybinio sektoriaus finansinių ir valdymo problemų aštrėjimas.
SVARBIAUSIOS VAROMOSIOS JĖGOS BEI FAKTORIAI, KURIE LEMS LIETUVOS VISUOMENĖS ARBA VALSTYBĖS RAIDĄ
Svarbiausios varomosios jėgos ir faktoriai galintys lemti ateities pokyčius:
.
Socialiniai, demografiniai:
Gyventojų skaičiaus kitimas ir visuomenės “senėjimas” (neigiamas natūralus gyventojų prieaugis; emigracijos šuolis vidutinės trukmės perspektyvoje, gyvenimo trukmės augimo ir ““baby boom” (gimstamumo ciklų) sąlygotas visuomenės senėjimas);
Kartų konfliktai; urbanizacija;
Auganti visuomenės fragmentacija (interesų, etninės, ekonominės-socialinės grupės; kitataučių imigracija, kultūrų maišymasis) ir individualizacija (poreikių, paslaugų, kita);
Materialinių ir dvasinių vertybių skalės ir orientacijos pokyčiai.
Technologiniai:
Informacinių technologijų vystymasis; biotechnologiniai išradimai; robotizacija, miniatiūrizacija; kiti nenumatomi išradimai.
Ekonominiai, politiniai:
Privatizavimas; asmeninės atsakomybės ir pasirinkimo laisvės augimas;
Ekonominės ir socialinės veiklos sričių kapitalizavimas (pavyzdžiui sveikatos ar socialiniame sektoriuje, pritraukiant pinigus iš bankų, draudimo bendrovių, farmacinių ir kitų įmonių ar įstaigų);
Globalizacija (rinkų, valiutų sistemų, vvaldymo, kultūros, pilietybės, žiniasklaidos ir kitų informacinių sistemų. Valstybių, kaip institucijų su aiškiomis sienomis ir geografiškai apibrėžtu kapitalu, įvaizdžio mažėjimas.). Ekonomikos augimas;
Galimas ekonomikos nuosmukis dėl karo, terorizmo, netikėtų klimato pokyčių ir epidemijų globalizacijos grėsmės;
Žmogiškųjų išteklių (įgūdžių) – intelektualaus kkapitalo tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje svarbos augimas; nevalstybinių institucijų, organizacijų – socialinio kapitalo – reikšmės augimas. Valstybės galių decentralizacija (dekoncentravimas, delegavimas);
Biurokratinių-industrinių valdymo modelių tiek valstybiniame tiek privačiame sektoriuje, nykimas (viduriniosios grandies vadybininkų funkcijų nykimas pereinant prie sutartimis paremtų lanksčių, į vartotojų poreikius orientuotų struktūrų, tradicinių valstybinio sektoriaus sričių – sveikatos apsauga, globa, švietimas – privatizavimas).
SVARBIAUSIOS VAROMOSIOS JĖGOS IR FAKTORIAI
1. Globalizacija (rinkų, valiutų sistemų, valdymo, kultūros, pilietybės, žiniasklaidos ir kitų informacinių sistemų ir pan. Valstybių, kaip institucijų su aiškiomis sienomis ir geografiškai apibrėžtu kapitalu įvaizdžio mažėjimas. Ekonomikos augimas.
2. Žmogiškųjų išteklių (įgūdžių) tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje svarbos augimas. Valstybės galių decentralizacija (dekoncentravimas, delegavimas).
3. Galimas ekonomikos nuosmukis dėl karo, terorizmo, netikėtų klimato pokyčių ir epidemijų globalizacijos grėsmės.
4. Technologijų vystymasis. <
LIETUVOS ATEITĮ 10-20 TOLESNIŲ METŲ LEMS DU PAGRINDINIAI NEAPIBRĖŽTUMAI:
1. Ekonomikos būvis – ekonomikos augimas ar smukimas?
2. Valstybinio valdymo galios būvis – valstybės galios stiprės ar silps?
SIŪLOMI 4 SKIRTINGI SCENARIJAI, sukurti remiantis mintimi, kad vyraus aukščiau nurodyti du pagrindiniai neapibrėžtumai ir varomosios jėgos bei veiksniai:
1. Laipsniškos evoliucijos pasaulis;
2. Diktatūros pasaulis;
3. Chaoso pasaulis;
4. Transformacijų pasaulis.
„Lietuvos ateities scenarijus.
.2010-2020 metai“ Visas scenarijus (pdf): zip, 163 KB
Santrauka
Scenarijų engė: Demokratinės politikos instituto darbo grupė;
Grupės vadovas: Andrius Kubilius – LR Seimo narys, ekspremjeras;
Kiti grupės nariai: Doc. dr. KKestutis Masiulis – Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas, Prof. Vygantas Paulikas – Vilniaus teisės universiteto, Valstybinio valdymo fakulteto Politologijos katedros vedėjas, Arvydas Sekmokas – bendrovės “Baltic Navision Software” direktorius, buvęs Ekonomikos viceministras, Dalius Stancikas – žurnalistas, Kęstutis Škiudas – LR Seimo nario A.Kubiliaus padėjėjas, Vytautas Umbrasas – LR Krašto apsaugos ministro patarėjas, Rimantas Žylius – LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos patarėjas
________________________________________
Pagrindiniai šalies raidą lemiantys veiksniai gali būti suskirstyti į išorinius ir vidinius:
Išoriniai veiksniai, kuriems Lietuva neturi įtakos arba ta įtaka labai menka, yra tokie:
Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos raida;
JAV ir NATO raida;
Europos Sąjungos raida;
Baltijos kaimynų raida;
Globalizacijos, naujų technologijų įtaka.
Vidiniai veiksniai, priklausantys nuo veiksmų, kuriems Lietuvos piliečiai gali daryti esminę įtaką, yra tokie:
Valstybės valdymas, tolimesnė Lietuvos politinė raida;
Ūkio plėtra;
Visuomenės būklė, visuomenės vertybės;
Demografija ir migracija;
Mokslo, švietimo, žinių ekonomikos raida;
Kaimo plėtra.
Visi minėti veiksniai tarpusavyje gana tampriai susiję, tačiau tarp jų yra du labai stiprūs veiksniai, kurių įtaką sunkiausia numatyti. Būtent jie gali labai paveikti kitus lengviau prognozuojamus veiksnius ir tolesnę Lietuvos raidą. Tai tolesnė Rusijos raida (išorinis veiksnys) ir Lietuvos Vyriausybės administraciniai gebėjimai (vidinis veiksnys). Todėl būtent šiems veiksniams skiriame didžiausią dėmesį. Šių išskirtųjų bei kitų ppaminėtų veiksnių samplaika ir lems Lietuvos ateitį per artimiausius 10-20 metų.
Projekto išvados:
1. Lietuvos raidai per artimiausius 10-20 metų didžiausią įtaką darys išoriniai veiksniai: Europos Sąjungos, NATO plėtra ir raida bei Lietuvos narystė šiose organizacijose, Rusijos raida, Baltijos regiono vystymasis ir bendri globalizacijos procesai. Šie veiksniai lems ir Lietuvos vidaus veiksnių, tokių kaip politinės padėties raida, valstybės institucinės sanklodos stiprėjimas, žinių visuomenės plėtra ir permainos ūkyje, raidą. Išskirtinės svarbos veiksniais reikia pripažinti Rusijos raidą, kuri gali pasukti tiek autoritarinės, tiek ir atviros valstybės kryptimi, bei Lietuvos sugebėjimą susitvarkyti valstybės valdymą, kad jo efektyvumas atitiktų globalizacijos iššūkius.
2. Lietuva sėkmingai taps visaverte Europos Sąjungos nare, nors ir šiek tiek vėliau, nei dabar yra tikimasi. Pasikeitus pagrindiniams Europos Sąjungos finansinės paramos instrumentams – regioninei politikai ir bendrajai žemės ūkio politikai – Lietuva gaus mažiau paramos, nei buvo tikimasi prieš įstojant. Europos Sąjungoje vis labiau aiškės bendrasis politinis, karinis ir saugumo tapatumas, kursis aiškesnės bendro valdymo struktūros ir teisinė – konstitucinė sistema. Tačiau skirtumai tarp valstybių išsivystymo lygmens ir spartos išliks pakankamai dideli. Europos Sąjunga po ilgalaikio kairiojo socialdemokratinio dominavimo taps dešiniąja.
3. JAV, tiek dėl besikeičiančių savo politikos prioritetų, tiek ir dėl vis stipriau pasireiškiančio ES noro varžytis su JAV globalioje politinėje ir ekonominėje eerdvėje, trauksis iš Europos, tačiau prieš galutinai pasitraukiant įvykdys savo esminį moralinį įsipareigojimą: palikti Europą vieningą ir saugią. Todėl JAV forsuos NATO plėtrą. Europoje NATO ir ES narystė praktiškai ims sutapti. Tačiau JAV pasitraukus iš Europos, sumažės ir jų dėmesys NATO veikimui. Dėl šių priežasčių NATO taps mažiau veiksminga organizacija.
4. Rusija gali plėtotis pagal du scenarijus. Labiausiai tikėtina, kad Rusijos ekonomikos reikalai iš esmės negerės ir tai lems visuomenės ir politinio elito norą grįžti prie autoritarinių valdymo tradicijų. Kaip įprasta Rusijoje, ekonominio sunkmečio laikotarpiu populiariomis taps didžiavalstybinės idėjos. Rusija stengsis būti aktyvi “artimajame užsienyje”, išnaudodama savo “energetikos diplomatijos” įtaką ir ypač aktyviai dirbdama su verslo, politikos ir žiniasklaidos vietiniu elitu, stengdamasi paveikti visuomenės nuomonę antivakarietiška kryptimi.
5. Baltijos regionas taps vienu iš sparčiausiai besivystančių Europoje. Augimą skatins skandinavų pažanga naujausiose technologijose ir vokiško kapitalo pasklidimas visame Baltijos regione. Rusijos sritys, įeinančios į regioną, norės atsiverti šiai įtakai, tačiau Maskva stengsis tai stabdyti, bijodama, kad tai gali skatinti šių sričių atsiskyrimo nuotaikas.
6. Globalizacija taps vienu iš svarbiausių veiksnių, kuris lems viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos raidą. Žinių ekonomikos plėtra įgaus ekonominės revoliucijos pobūdį ir ilgainiui į praeitį nustums pramonės ekonomikos epochą. Žinių ekonomikos
plėtra taps didžiausiu iššūkiu valstybės valdymui, nes tik efektyviai veikianti valstybė sugebės užtikrinti tai, kad ji neatsiliktų nuo spartaus pasaulio vystymosi. Valstybių ir regionų konkurencija, siekiant savo visuomenėms didesnės naudos iš globalizacijos, taps žymiai aštresne. Naujų technologijų privalumais naudosis ir teroristai, tarptautinis nusikalstamas pasaulis, kuris įgys daugiau galimybių destabilizuoti civilizaciją. Regioniniai konfliktai taip pat įgys didesnės įtakos globalios ekonomikos raidai.
7. Lietuvos raidos scenarijai priklausys tiek nuo išorinių veiksnių – euroatlantinės integracijos bei Rusijos imperinių ambicijų, tiek nuo vidinių veiksnių – vvisuomenės ir politinės kultūros raidos bei gebėjimų valdyti valstybę. Tikėtina, kad žmonių nepasitenkinimas socialine gerove ir valstybės valdymu, politinių partijų tolesnė krizė, pasižyminti jų susmulkėjimu, neišvengiamai atves prie plačios koalicijos sudarymo, ir tai, Vakarų Europos pavyzdžiu, sustiprins Vyriausybės ir Premjero vaidmenį politinėje sąrangoje. Šis procesas sudarys palankesnes aplinkybes partijoms ir visuomenės elitui susitarti dėl valstybės ir ūkio strateginių krypčių ilgalaikės perspektyvos, tokiu būdu bus padėti pagrindai spartesnei žinių ekonomikos plėtrai Lietuvoje. Dešimtmečio pabaigoje Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime vis labiau jjausis naujos, nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios kartos įtaka. Tai lems spartesnę politinės kultūros brandą bei ūkio raidą.
8. Svarbiausiu valstybės ir visuomenės pažangos veiksniu, ypač globaliųjų procesų akivaizdoje, taps veiksmingas ir tikslingas valstybės veikimas. Visuomenės pasitikėjimo valdžia ir valstybe krizė privers iš eesmės pertvarkyti valstybės valdymą. Prie to prisidės ir euroatlantinė integracija, naujos sąlygos taip pat reikalaus žymiai veiksmingesnio valdymo. Strateginis planavimas, programinis finansavimas, valstybės tarnybos vertinimas pagal pasiektus rezultatus, nuoseklus skaidrumo ir atskaitomybės principų įgyvendinimas leis ne tik pasiekti žymiai pagerinti valdymą, bet ir atstatyti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir valdžia.
9. Lietuvos pažangos raktas glūdi sparčioje žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtroje. Lietuva turi ypač didelį potencialą informacinių technologijų, biotechnologijų ir nanotechnologijų srityse. Pažangą šiose srityse gali sustiprinti bendros Baltijos regiono plėtros tendencijos, čia bus labai svarbi Skandinavijos šalių pažanga naujose technologijose. Lietuvai bus ypač svarbu sukurti reikalingą pažangos infrastruktūrą: šiuolaikines telekomunikacijas, žinių visuomenei būdingą švietimo sistemą ir mokslo bei verslo sąveikos sistemą. Žinių ekonomika pareikalaus visai naujų ekonominio ir socialinio reguliavimo ppriemonių, kuriose atsispindės ypatingas dėmesys asmeniui, jo sugebėjimams ir žinioms.
10. Į kaimą ateis investicijos, o kartu su jomis ir šiuolaikinės technologijos. Vis daugiau gyvenančių kaime dirbs šiuolaikines ryšių priemones turinčiose bendrovėse, kurių būstinės bus miestuose. Žemės ūkis darysis vis labiau diversifikuotas ir prisitaikęs konkuruoti dinamiškoje pasaulinėje rinkoje. Pastebimai pakils kaimo pragyvenimo bei buities lygis.
„Lietuvos imitacinis modelis.
Struktūra ir analizė“ Visas scenarijus (pdf): zip, 372 KB
Santrauka
Projekto vadovas: Dr.Saulius Norvaišas.
________________________________________
Strateginiame planavime per paskutinius dešimt metų atsirado nauja priemonė – kompiuterinis strategijų modeliavimas, ddar kitaip vadinamas imitaciniu modeliavimu. Žinoma, kad “standartinis” žmogus negali aprėpti ir vienu metu operuoti daugiau nei 7-9 kintančiais faktoriais. Yra įvairių strateginio planavimo metodų, tačiau dauguma iš jų nesuriša daugiau nei keleto kintamųjų į priežasčių ir pasekmių grandinę, todėl jų nauda tėra epizodinė. Tai kodėl nepasinaudojus kompiuteriais, kurie paskutiniu metu įgijo didžiulius galingumus? Tereikia atitinkamus faktorius – o jų gali būti kiek norima (arba kiek reikia) daug – aprašyti specialia modeliavimo kalba ir tokiu būdu analizuoti įvairias strateginio projekto situacijas, užduoti klausimus ir gauti atsakymus.
Mūsų grupė, kurią sudaro daugiausiai studentai, kaip tik ir ėmėsi šio darbo. Reikia pasakyti, kad sudarytasis modelis apjungia iš viso 3133 faktorius, tarp kurių yra 843 konstantos, 325 talpos, 1965 pagalbiniai elementai, 7147 jungtys (visa tai – imitavimo “objektų” pavadinimai). Visas Lietuvos imitacinis modelis yra suskaidytas į šešis sektorius: gamybos, namų ūkio, darbo jėgos, valstybės, makroekonominių kintamųjų, ir bankinį. Turint dinaminį (t.y. kintantį laike) modelį, visada galima jį papildyti, įtraukiant naujus faktorius, o įvedus vienokias ar kitokias prielaidas – analizuoti galimus scenarijus. Kitaip sakant, imitacinis modelis yra viena iš svarbiausių priemonių hipotezėms testuoti bei adaptyviems ir optimaliems scenarijams kurti. Tik jų pagalba galima sužinoti, kokios faktorių reikšmių kombinacijos veda į katastrofą ar chaosą, oo kokios – į vystymąsi ir klestėjimą.
Imitacinis modelis, kuris apima 5 metų šalies vystymosi skaičiavimus (skaičiuojant ilgesnį laiką, paklaidos augimas sumenkina skaičiavimų prasmė), mūsų darbe yra “pratęstas” trimis įsivaizduojamais (ne matematiškai apskaičiuotais) Lietuvos vystymosi scenarijais – optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu.
Taigi, mes besąlygiškai rėmėmės ta idėja, kad svarbu yra ne tiek pačios strategijos, kiek galimybė turėti įrankį, kuriuo būtų galima tas strategijas analizuoti. Strategijos nėra savaime geros ar blogos, jos yra įgyvendinamos arba neįgyvendinamos. Neįgyvendinamos, arba nerealios strategijos rezultatas yra netgi blogesnis, negu galima tikėtis “blogiausiu atveju” – grįžtamuoju ryšiu neigiamai paveikiama projekto dalyvių elgsena, atsiranda nusivylimas ir nepasitikėjimas. Taip gali būti ir su šiuo metu populiariais “klasterių” kūrimo planais, kurie Lietuvos sąlygomis yra nerealūs. Kaip sakant – “Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk!”.
Imitaciniame modeliavime neatsisakoma ir euristinių metodų. Jie savaime yra tas “vidinis” variklis, kuris sukuria inovatyvią aplinką ir iškelia dažnai paradoksalias, bet efektyvias hipotezes. Juk šioje IT epochoje ypač gerai matome, kad kai kurios šalys sparčiau vystosi visai ne kitų šalių sąskaita, bet išnaudojant vidinius, kaip taisyklė – organizacinius ir intelektualius resursus. Tačiau kartu tokių šalių patirtis byloja – vien klasikinio strateginio planavimo neužtenka, reikalingas ir dinaminis modeliavimas. Šaliai kokybiniam šuoliui atlikti reikalingos specifinės sąlygos, o jos įįvertinamos tik “buhalteriškai” tiksliai skaičiuojant, t. y. sudarant projektų modelius. Tik imitacinio modelio pagalba galima sužinoti silpnąsias ir stipriąsias strateginio plano puses. Taigi, svajonės arba rimti modernizavimo scenarijai turi būti sistemiškai pagrįsti.
Gerai yra žinoma, jog tiek politikai, tiek ir valdininkai skeptiškai atsiliepia apie modeliavimą ir jo panaudojimą šalies vystymosi planų sudaryme. To nepasakytume apie privačių įmonių vadovų požiūrį į modeliavimą kaip į vieną iš svarbiausių sėkmingo verslo šaltinių. Pagrindinė skepticizmo priežastis dažniausiai yra nepilnas, išskaidytas modeliavimo užduoties atlikimas. Bet juk modeliavimas savo prigimtimi yra sisteminis metodas, kuris tik tada veikia, kai yra panaudojamas nuosekliai ir pilnai.
Kita vertus, šalies biudžetas praranda daugybę lėšų vien dėl to, kad vykdomos programos dubliuojamos, nėra jų tarpusavio koordinavimo. Taip atsitinka todėl, kad nesudarytas bendras šalies modelis, o vykdoma daug atskirų “projektukų”, scenarijų ir t. t. Nors modelio sudarymas yra gana brangus užsiėmimas, tačiau jo atsipirkimas yra neabejotinas. Paskutiniu metu klasikiniai strateginio planavimo metodai vis labiau išstumiami, pakeičiami moderniais matematinio eksperimento metodais, o tai užtikrina aukštą strateginio planavimo lygį. Be to, Lietuva savo dydžiu yra labai palanki modeliavimo požiūriu – nei per maža, nei per didelė.
Mūsų darbe Lietuvos imitacinio modelio sudarymas pradedamas nuo labiau suprantamo pavyzdžio – pasaulio dinamikos modelio. Šiame modelyje tarpusavyje surišti
demografiniai duomenys, kapitalas (fondai), geografiniai duomenys, gamtiniai ištekliai, maisto produktų gamyba ir užterštumas. Modelis yra konstruojamas jau žinomų dėsnių, pastebėjimų bei prielaidų pagrindu. Sujungiant savarankiškas koncepcijas į bendrą modelį gali atsirasti ir naujų vidinių savybių ir net prieštaravimų, nes prie pavieniai veikiančių komponenčių savybių, įjungiant jas į bendrą modelį, gali atsirasti papildomų savybių, kurios savo ruožtu gali pakeisti visą posistemę.
Modelis, aprašantis pasaulio sistemą, demonstruoja keletą alternatyvių “pasaulio elgsenos” variantų. Kuri elgsena labiausiai atspindi ateitį, priklauso nuo politikos, kurią šalys tturi galimybę pasirinkti. Pasaulio modelyje daroma daug alternatyvių prielaidų, kurios priklauso nuo to, kaip mes reguliuosime gyventojų skaičių, kapitalo panaudojimą, žemės ūkio produkcijos gamybą, gamtos išteklių panaudojimą ir kaip organizuosime užterštumo kontrolę.
Pavyzdžiui, pasaulio modelis turi keturias komponentes, kurios apriboja gyventojų skaičiaus augimą – riboti gamtos ištekliai, aplinkos užterštumas, gyventojų perteklius, maisto produktų trūkumas. Skyrelyje, pavadintame “Modelio rezultatų komentarai”, yra pavaizduotas šių faktorių poveikis gyventojų skaičiaus augimui.
Pasaulio dinamikos modelis sudarytas Romos klubo užsakymu prieš 25 metus, užduotį atliko jungtinė mokslininkų grupė. BBūtent šis modelis atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į galimas globalines problemas ir privertė vyriausybes priimti ryžtingus sprendimus. Šiuo metu vyriausybių ar įstaigų užsakymu sukurta šimtai panašių į minėtąjį modelį, prognozuojančių pačių įvairiausių sistemų kitimą. Dar dažniau tokie kompiuteriniai modeliai leidžia ssuprasti, kodėl vyksta visai ne tai, ko norime ar tikimės iš tiriamojo reiškinio.
Toliau pateikiamas Lietuvos imitacinis modelis. Pasinaudojus šiuo modeliu bei statistiniais duomenimis, kompiuterinio paketo Powersim pagalba atlikti trijų Lietuvos vystymosi scenarijų skaičiavimai, kurių dalis (realistinis scenarijus) pateikta lentelės ir grafikų pavidalu. Skaičiavimai atlikti iki 2006 metų. Kaip jau minėjome, galima atlikti skaičiavimus ir ilgesniam laiko horizontui, tačiau tiek teoriškai, tiek ir praktiškai jie yra mažai vertingi, jei nedaromos specialios prielaidos apie sistemos vidaus ir išorės stabilumą.
Remiantis šiuo ir kitais skaičiavimo rezultatais, kitame skyrelyje pasiūlyti trys šalies vystymosi scenarijai (istorijos) – optimistinis, pesimistinis ir realistinis.
„Lietuvos ateities kasdienybė“
