Lietuvos istorija

1. Baltu teritorijos

Vysla skyre Lenku pamari nuo Prusu. Prusai uzeme teritorija iki Priegliaus, Vidurupio ir Žemupio. Tarp Nemuno ir Priegliaus buvo nadruviai ir abejose Nemuno žemupio pusese – Skalviai. I rytus nuo Nadruvos gyveno Jotvingiai. I rytus nuo Nadruviu ir galindu gyveno jotvingiu gentis – Sūduviai O i pietryčius kita ju gentis – dainaviai. Pietuose jotvingiai gyveno iki narevo. Palenkeje ir poleseje jotvingiai buvo susimaise su slavais. Nemuno dešiniajame kraste buvo zemaiciai ir aukstaiciai. Dabartines latvijos TSR teritorijoje prie Rygos iilankos gyveno Lyviai, i pietus ir rytus nuo ju – kursiai, ziemgaliai, sieliai ir latgaliai.

Kaimynai

Kontūrinis.

2. Zemiu kunigaikstysciu atsiradimas

Zemes turėjo savo vadus kunigaikscius. Pirmuju kunigaiksciu valdos nedideles. Kunigaiksciai, noredami praplesti valdas, prisijungdavo ir dali ne savo genties teritorijos. Kunigaiksciai pilyse laike kariaunas, su kuriomis puldinejo gretimas zemes. Mazas zemes jungtis i viena didesne verte priesu antpuoliai, karo grobio siekimas ir prekybos reikalai. Nors kunigaiksciai tarpusavyje kariavo, tai nekliude sioms zemems jungtis ir veliau susidaryti vieningai lietuvos valstybei.

Vokiečiu ordinu atsikraustimo i Rytu PPabaltiji aplinkybes

XIII a.kai susikure lietuvos valstybe, ji iskart susidure su Vokiečiu feodalu ekspansija i Pabaltiji. Ja vykde vokiečiu ordinas – feodaline dvasine valstybe. Ekspansija buvo susijusi užkariautu baltu zemiu politine, socialine, tautine priespauda, ju kolonizacija. Tik vokiečiu ordinu užkariavimai sutrugde llietuviams tais laikais susijungti i viena valstybe visas senasias baltu zemes.

Valstybes susidarimo isorines ir vidines prielaidos ir priežastys

Feodalu ir priklausomu amoniu sluoksniu atsiradimas buvo VIDINE lietuvos valstybes susidarymo priežastys.

Lietuvos valstybes susidaryma pagreitino ir gretimu tautu rusu, ypac vokiečiu – feodalu antpuoliai, karingu kaimynu puldinėjimai buvo ISORINE lietuvos valstybes susidarymo priežastis.

Mindaugo karalyste

Mindaugo valdžia tapo paveldima, kaip ir pati feodaline nuosavybe. Mindaugas savarankishkai vygde vidaus ir užsienio politika. Jo valdžios niekas neribojo. Jis remesi karine jega. Lietuvos zemeje Mindaugas turėjo savo domenu, piliu. Vadovavo viso krasto pasauktiniu kariuomenej ir turėjo savo kariauna.

Lietuvos krikscioninimo pastangu nepatvarumas

Vyskupo Kristijono padetis buvo sunki, nes zmones priešinosi krikstui.

Durpes musis, prusu ir kitu baltu sukilimai, popieziaus ir imperijos parama Ordinui, siekiančiam pavergti baltus matyt padejo mindauguj aapsispresti ir 1261m. jis atsimete nuo krikscionybes.

3. Saules musis

Pirmasis didelis lietuvių susidūrimas su kalavijuočiais buvo 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs mūšis ties Šiauliais. Kalavijuočiai, kuriems vadovavo magistras Folkevinas, su 3000 žmonių užpuolė žemaičių kunigaikščio Vykinto žemes apie Laukuvą. Netikėtai užpuolę, jie paėmė nemaža grobio ir patraukė namo. Tačiau žemaičiai, vadovaujami Vykinto, juos pavijo ir privertė trauktis į pelkes tarp Kulpės ir Mūšos upių. Kautynės įvyko Jauniūnų kaimo lauke, 6 km į Šiaurę nuo Meškuičių piliakalnio (dabar – Kryžių KKalnas). Mūšyje žuvo pats magistras, 48 riteriai, iš viso liko tik dešimtadalis Ordino kariuomenės. Pirmasis lietuvių – vokiečių mūšis buvo labai reikšmingas. Pergalė paskatino prieš vokiečius sukilti kuršius, žiemgalius, sėlius. Be to, suprasdami, kad vieni nesugebės įveikti lietuvių pasipriešinimo, 1237 m. kalavijuočiai iškilmingai susivienijo su kryžiuočių. Faktiškai Kalavijuočių Ordinas tapo Vokiečių Ordino vasalu, pradėtu vadinti Livonijos Ordinu. Vokiečių ir Livonijos Ordinai ėmė vykdyti bendrą politiką, tik ūkininkavimo srityje kalavijuočiai išlaikė savarankiškumą. Durpes musis

1260m. liepos 13d. Prie durpes ezero ivyko kautynes. Zemaiciai isivyliojo ginkluotus riterius i pelketa vieta. Po pirmos valandos kursiai pasitrauke nuo vokieciuir puole juos is užnugario. Durpes musis buvo reiksmingiausias lietuviu laimėjimas XIIIa. Kovose su vokiečiu riteriais. Tada galutinėj zlugo Livonijos ordino viltys užgrobti zemaitija.

Didysis prusu sukilimas

Pirma didele karine pergale atvirame musyje sukileliai(kursiai, ziemagliai, estai) pasieke 1261m. Lietuvoje prasidejo kovos del didžiojo kunigaikscio sosto, jai paciai reikėjo gintis nuo Livonijos ordino, totoriu mongolu. Kryziuociai kreipesi paramos i vakaru europos saliu feodalus. Sukileliai nenugalėjo stipriu priesu.

Visuomene, ukis

Didele feodalu tėvonijos priklausomuju zmoniu dali sudare vergai, jie atliko karine ir ukine tarnyba. Bendruomininkai, prarade uki, pradeje dirbti feodalu bajoru zemeje virto baudzianinkais. Apibendrinant ankstyviaja feodaline lietuviu ir prusu visuomene, galime, mes Ruta ir Kristina, pasakyti: visuomenine ariamosios zemes nuosavybe vvisrto paveldimaja privaciaja nuosavybe, vadinamu lodu. Zemes valdovas – kunigaikštis – lauko bendruomenių valdytojas ir karo vadas. Kai zeme buvo galima paveldėti, pirkti ir parduoti atsirado turtine nelygybe, dalis amonius iskilo i turtinguosius ir kilminguosius – feodalus.

Isaugus gamybinems jegoms kilo lietuviu materialine kultūra ir plito amatai, prekyba. XIII a. II puseje atsirado muro statyba. Buityje XIVa., miestose atsirado daug geležies dirbiniu(reples, pjūklai, zirkles). XIII-XIV buvo puosiamasi papuošalais is sidabro. Pradetos kalti pirmos lietuviu monetos. XIVa. Is geležies ir plieno buvo gaminami ginklai.

4. Gediminaiciu dinastijos pradžia

Vytenio ir Gedinimo dede – Butigeidis buvo pirmasis gediniminaiciu dinastijos valdovas lietuvoje. Gediminaiciu valdymo pradžia sutapo su lemtingais Lietuvos valstybei ivykiais – 1283m. kryziuociu ordinas pavergdamas viena baltu genti po kitos priartejo prie nemuno. Prasidejo nuolatines kovos su kryziuociais

LDK valdymo struktūra

XIV—XV a. buvo būdinga stipri didžiojo kunigaikščio valdžia. Didysis kunigaikštis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teisėjas. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima, tačiau griežtos paveldėjimo tvarkos nebuvo. Faktiškai teises į didžiojo kunigaikščio sostą turėjo visi jo sūnūs, todėl sostas galėjo pereiti bet kuriam iš jų.Gediminas buvo sukūręs nuolatinę tarybą, tačiau ji turėjo tik patariamąją teisę. Vytauto Didžiojo laikais kunigaikščio taryba jau tampa panačia į valstybės įstaigą. Svarbiausias vaidmuo kunigaikščio taryboje tenka Vilniaus iir Žemaitijos vyskupams bei Vilniaus ir Trakų vaivadoms. Iki Vytauto Didžiojo egzistavo sritinės kunigaikštystės, dažniausiai valdomos vietinių dinastijų.XV a. pradžioje vykstant kovoms dėl didžiojo kunigaikščio sosto, didėjo didikų vaidmuo.Lietuvos feodalizmas nepasižymėjo tokia išvystyta vasalinių santykių struktūra kaip Vakarų Europos feodalizmas.

Teritorijos pletra, užsienio politika, kovos su kryziuociais

Kryziuociai, pradeje kara su lietuviais, sieke užsitvirtinti prie Nemuno dešiniajame krašte turėjo stiprias pilis. Vokiečiai sieke jas išgriauti, buvo 30 puolimu prieš jas. Į kryžiuočių puolimus lietuviai atsakydavo karo žygiais, į ordino valdas – šturmavo jų pilis. Prie Lietuvos žemės buvo jungiamos įvairiai. Pirmiausia vedybomis. Gediminas sutuokęs Algirdą su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukterimi gavo Vitebską. O kitam sūnui vedus gavo didelę dalį Valuinės. 1341m. buvo užkariautos prie Lietuvos prijungtas Smolensko kunigaikštystės sritys.

Vidaus politika

Gedimino valdymo laikais įsigalėjo nerašytas įstatymas, kad didžiojo kunigaikščio sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam atitenka sostinė.

Santykiai su Lenkija

Gediminas sudarė su Lenkijos karaliumi Vladislovu pirmą Lokietkos sutartį prieš ordiną ir ištekino savo dukterį Aldona už karaliaus sūnaus Kazimiero. 1326m. Lenkijos ir Lietuvos valdovai surengė bendrą karo žygį i Brandenburgo markgrafystę. Tačiau jų sąjunga nutruko. 1339m. prasidėjo Lietuvos Lenkijos kovos.

Krikšto klausimas

Kryžiuočiai visiems skelbė, jog lietuviai Krikščionių priešininkai ir su lietuviais kovojo. Visa Europa, patikėjusi apgavikais, siuntė aukų kryžiuočiams kovai prieš lietuvius.

1323m Gediminas parašė laišką popiežiui, kad Lietuva nekariauja su bažnyčia, o tik gina savo kraštą, kad jis suteikia laisvę pranciškonams ir dominikonams skelbti Kristaus mokymą. Visi suprato, kad lietuviai tik gina savo laisvę, tačiau kryžiuočiai nenustojo jų pulti(neištęsėjo savo pažado). Todėl 1323 – 1324 m. Gediminas atsisakė nuo krikšto.

Ūkis

Svarbiausias lietuvių verslas – žemdirbystė, gyvulininkystė. Laikui bėgant mažėjo medžioklės vaidmuo. Pagalbiniai verslai : bitininkystė, žvejyba. Klestėjo amatai.

5. Sosto paveldėjimo klausimas

Gediminui mirus, Jaunučiui atiteko sostas, Vilnius. Jaunučio broliai Algirdas ir Kęstutis nutarė ppašalinti jį iš sosto ir pasidalinti valdžią. Tuomet 1345m. ivyko Kęstutis su kariuomenę įsiveržė i Vilnių, nors Jaunutis spėjo pabėgti, vėliau buvo suimtas. Valdžia atiteko broliams.

Algirdo ir Kęstučio dualistinis valdymas

Broliai pasižadėjo gyventi santaikoje, vienas kitam padėti, o įgytas žemes ir miestus dalintis pusiau. Nors po perversmo jie ėmė valdyti kraštą bendrai, tačiau turėjo skirtingus uždavinius. Algirdas rūpinosi rytais, santykiais su Rusija ir Totoriais, o Kęstutis – Vakarais ir santykiais su Kryžiuočiais, Mazeriais bei Lenkais. Algirdas valdė Vilnių, Vilniaus kunigaikštystę ir RRusios kunigaikštystes. Rusios kunigaikščius su Algirdu siejo Vasaliniai ryšiai, Kęstutis ėmė valdyti Trakus ir Gardiną, Žemaitiją.

Krikšto klausimas

Kęstutis pareiškė Čekų karaliui, kad lietuvių kunigaikščiai priimtų katalikų tikėjimą, jei nepultų kryžiuočiai. Tai sužinojęs popiežius ragino Algirdą ir Kęstutį krikštytis. Popiežiui jie atsakė, kkad sutiktų tapti su krikščionimis ir susitaikyti su kryžiuočiais, jei šių ordinas gražintų Lietuvai visas užgrobtas teritorijas.

Santykiai su Rytais ir Vakarais

Nuo XIVa. Vidurio vokiečiai feodalai sustiprino savo agresiją prieš Lietuvą. Jie įsiverždavo staigiai ir netikėtai, ką spėdavo sudegindavo ir pasitraukdavo su karo grobiu. Nuolatiniais plėšimais ir žudymais buvo siekiama palaužti lietuvių tautos priešinimąsi ir priversti ją pasiduoti ordinui. 1360 – 1380m. Ordinas padedamas Livonijos ordino į Lietuvą surengė apie 70 žygių. Tų kovų metu Lietuvos gyvenvietes buvo sudegintos ir apiplėštos 135 kartus. Daugiausia nukentėjo Žemaitija. Vokiečių riteriai 1365 – 1377m. buvo įsiveržę netgi į Vilnių, pakeliui naikino Trakus, Ukmergę, Maišiagalą.. Nuo 1360m. suintensyvėjo Livonijos ordino puolimai. XIVa. II pusėje Lietuvos kunigaikščiai siekė užkariauti daugiau Rusijos žemių ir dėl jų pradėjo kkonfliktuoti su Maskvos kunigaikštyste. Lietuvių kariuomenę buvo įsiveržusi i Prūsiją 55kartus. Algirdas kariavo su Maskvos valstybe dėl teisės vienyti visas Rusų žemes, jos dvigubai padidino LDK teritoriją ir sukūrė Lietuvos galinga valstybė.

6. Pagoniškos Lietuvos kultūra

Tikėjimas: Lietuva XIVa. II pusėje buvo vienintelė pagoniška valstybė tarp krikščioniškų Europos šalių. Lietuvai buvo tolerantiški visų tikėjimų atžvilgiu. Jų pagonybė XIV a. Jau buvo gerokai nutolusi nuo senovinės pagonybės ir tapusi istorijos anachronizmu. Krikščioniški vakarai nenorėjo pripažinti pagoniškos Lietuvos lygiateise tarptautinės valstybių bendrijos nare. XXVa. viduryje Lietuviai pagonys turėjo 4 skirtingus kulto objektus: ugnį, medžius, miškelius ir žalčius.

Tautosaka, šventės: Per vaišes būdavo atliekamos apeigos, dainuojama, žaidžiama. Lietuviu tautodaile susijusi su žemdirbyste, gamta. Lietuvių tautosaka buvo lyrinė, tad joje vyravo daina ir pasaka. Juose buvo vertinama sumanumas ir gera širdis, kalbama, kad lietuviai buvo vaisingi žmonės, gerbė svečius.

7. Jogaila ir Vytautas. Santykiai. Kova dėl valdžios

Po Algirdo mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Jogaila. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila buvo 1377 – 1381 m. ir 1382 – 1392 m. Kęstutis pripažino Jogailą didžiuoju kunigaikščiu, nors ir turėjo į sostą didesnę teisę. Jis liko Trakų ir žemaičių kunigaikščiu. Iki 1382 m. konflikto Vytautas ir Jogaila gerai sugyveno, netgi draugavo. 1383 m. vasarą Ordinas paskelbė Jogailai karą ir su didele kariuomene įsiveržė į Lietuvą. Žygis buvo nesėkmingas, todėl ir Vytautas čia nieko nelaimėjo. Vytautas jau vedė slaptas derybas su Jogaila. Jis sutiko pripažinti Jogailą didžiuoju kunigaikščiu, tačiau reikalavo grąžinti iš tėvo paveldėtas žemes (Trakus, Gardiną, Palenkę ir Žemaitiją). Jogaila sutiko tai padaryti vėliau, o kol kas pažadėjo tik Gardino ir Palenkės sritis (mat Trakus tuomet valdė Skirgaila). 1384 m. Vytautas apsimetė, kad žygiuoja prieš Jogailą, o iš tikrųjų sudegino Naująjį Marienburgą, keletą kitų Ordino pilių, o pats nnuvyko į Gardiną, tapo sritiniu LDK kunigaikščiu ir ėmė laukti, kol Jogaila grąžins Trakus.

Krėvos sutartis

Unijos priežastys 1. Sujungus Lietuvos ir Lenkijos jėgas, galima efektyviau kovoti su Ordinu ir totoriais. 2. Siekimas išlaikyti Rytų slavų žemes ir toliau plėsti ekspansiją šia kryptimi. 3. Lenkijos noras likviduoti LDK valstybingumą, įsiviešpatauti jos žemėse (ypač Podolėje ir Voluinėje). 4. Krikšto problema. Lietuvą reikėjo krikštyti, o priimti krikštą iš Ordino buvo negalima. Tokiu būdu unija su lenkais buvo problemos sprendimas. 5. Ekonominiai abiejų šalių interesai. Unijos sąlygos 1. Jogaila veda karalaitę Jadvygą, tampa Lenkijos karaliumi, sumoka Austrijos kunigaikščui 200.000 florinų išpirką už sužadėtuvių sulaužymą. 2. Jogaila, jo broliai ir pavaldiniai priima krikštą. 3. LDK grąžina lenkų (krikščionių) belaisvius ir padeda atsiimti Haličą iš Vengrijos. 4. Lietuva ir jai priklausančios slavų žemės prijungiamos prie Lenkijos. Unijos pasekmės / reikšmė 1. Unija sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui. 2. Spartino LDK feodalizaciją. 3. Įgalino suvienyti lietuvių ir lenkų militarines jėgas prieš kryžiuočius ir totorius. 4. Teikė Lenkijos feodalams juridinių argumentų laikyti LDK Lenkijos dalimi, Krėvos unijos pagrindu kurti naujų sąjungų projektus Lietuvos krikštas

Viena iš svarbiausių Krėvos unijos sąlygų buvo krikšto priėmimas. 1387 m. pradžioje Jogaila, lydimas lenkų dvasininkų, atvyko krikštyti Lietuvos. Aukštaitijos bajorai iir kai kurie valstiečiai buvo apkrikštyti po vieną, o paprasti žmoneliai priėmė „grupinį“ krikštą. Iš tiesų skubotas krikštas reiškė ne tiek krikščionybės priėmimą, kiek pagonybės atsisakymą. Nes pagonybė dar ilgai neužleido vietos naujam tikėjimui.

Krikščionybės įvedimo reikšmė 1. Įvedus krikščionybę, Europos šalys pripažino Lietuvą – ji, o ne Ordinas, tapo krikščionybės forpostas Rytuose. 2. Ordinas nebeteko idėjinio pamato agresijai. Katalikiški Vakarų Europos kraštai nebegalėjo viešai remti vokiečių invazijos į Lietuvą (bent jau nebebuvo skelbiami kryžiaus žygiai). 3. Didelę reikšmę krikščionybė turėjo kultūrai. Susidarė sąlygos Lietuvoje plisti Vakarų kultūrai, be to, bendravimas su kitais kraštais Lietuvai tapo prieinamesnis ir natūralesnis. Baigėsi kultūrinė izoliacija.

Santykiai su Lenkija

Karalius Jogaila valdė Lenkiją 48 metus. Tais laikais Lenkija tapo viena galingiausių Europos valstybių, tai didelis Jogailos nuopelnas. Lenkijos padėdama Lietuva apsigynė nuo kryžiuočių.

1413m. buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykių. Susitarė, jog mirus Lenkijos karaliui Jogailai, be Vytauto žinios Lenkai nerinks savo karaliaus, o mirus Vytautui, Jogaila turės teise skirti Lietuvos valdovą. Abi šalys pasižadėjo viena kitai padėti, ginantis nuo priešų. Buvo nutarta, kad Lietuvos ir Lenkijos bajorai prireikus galės suvažiuoti i bendrus seimus ir ta pačia proga buvo sutarta ir Lietuvoje įvesti tokią valdymo tvarką, kokia jau buvo Lenkijoje: teritoriniais, administraciniais valstybės vienetais padaryti

vaivadies, į jas didžiojo kunigaikščio vietininkais numatyta skirti vaivadas, o į svarbiausias vaivadijų pilis – Kaštelionus.

Kovos su kryžiuočiais

Liepos 15 d. čia įvyko Žalgirio mūšis. Vyriausiuoju sąjungininkų vadu buvo Jogaila, tačiau faktiškai kautynėms vadovavo Vytautas. Praslinkus maždaug valandai nuo mūšio pradžios, Vytauto vadovaujama kariuomenė, išskyrus tris Smolensko pulkus, ėmė tariamai bėgti. Tokį karinį manevrą lietuviai naudodavo ir anksčiau. Atsitraukę lietuvių pulkai persigrupavo ir, triuškindami besivejančius riterius, grįžo į mūšio lauką. Manevras pavyko – kryžiuočiai jau buvo įsitikinę pergale ir užtraukę ppergalės giesmę, metę į mūšį 16–os pulkų rezervą, tačiau lietuvių pulkai, grįžę į kautynių lauką, ir lenkai juos sutriuškino. Žuvo visa Ordino vadovybė. Tik naktis sustabdė bėgančių kryžiuočių persekiojimą. Žalgirio mūšio reikšmė 1. Žalgiris buvo istorinis tautų, kovojančių už laisvę, gyvenimo posūkis, palaidojęs Ordino nenugalimumo mitą. 2. Pergalė užkirto kelią vokiečių agresijai į baltų bei slavų kraštus. 3. Lietuva susigrąžino Žemaitiją. 4. Ordinas liko Vokietijos Imperijos satelitu ir ėmė vykdyti jos politiką.

Teritorijos plėtra

Rytuose Vytautas stengėsi užgrobti kuo daugiau rusų žemių, ttuo stiprindamas Lietuvą. Tačiau tam reikėjo nugalėti vis stiprėjančią Maskvos kunigaikštystę. Po pirmojo pabėgimo pas kryžiuočius, 1384 m. Vytautas valdė Gardiną, Volkovyską ir Palenkę. 1387 m. Jogaila jam davė dar ir Lucko žemę.1404m. Vytautas prisijungė Smolenską.

Vytauto pastangos karūnuotis

Vytautas, jausdamasis jjau senas, neturėdamas sūnaus paveldėtojo ryžosi tapti Lietuvos karaliumi be lenkų ponų sutikimo. Susitaręs su Vokietijos imperatoriumi jis paskyrė vainikavimuisi 1430m. rugsėjo 8d. Kadangi, vainikavimuisi reikėjo vainikų iš Vokietijos, vokiečiai juos siuntė. Tačiau lenkai norėjo suardyti Vytauto planus ir pagrobė vainikus. Vainikavimasis atidėtas. Vytautas supyko ant lenkų. Sergantis pakeliui iš Vilniaus i Trakus nukrito juo žirgo smarkiai susitrenkė. 1430m. spalio 27 d mirė.

8. Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis

Po Vytauto mirties LDK bajorai, susitarę su slavų žemių didikais, didžiuoju kunigaikščiu paskelbė jaunesnįjį Jogailos brolį Švitrigailą, valdžiusį Černigovo, Seversko – Naugardo ir Briansko žemes. Švitrigaila Lietuvą valdė iki 1432 m. – du metus. Jis gynė Lietuvos suverenumą ir siekė gauti Vytauto karūną. Švitrigaila Lietuvą valdė iki 1432 m. – du metus. Jis ggynė Lietuvos suverenumą ir siekė gauti Vytauto karūną. Tačiau lenkai Podolės negrąžino, todėl LDK kariuomenė įsiveržė į šią žemę, o Jogaila buvo sulaikytas antrąkart. Jogaila bandė taikytis, o lenkų ponai buvo labai nepatenkinti, kad Švitrigaila išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, be to, jie nenorėjo prarasti Podolės. Brendo karas. Lenkai pareikalavo dar ir Voluinės. 1432 m. Ašmenoje apsistojusį Švitrigailą užpuolė sąmokslininkai, tačiau jam pavyko pasprukti į Polocką. Po perversmo didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas jaunesnis Vytauto brolis Žygimantas.LDK suskilo į dvi dalis, nes Švitrigaila ėmė kkovoti dėl sosto. Žygimantą kovoje rėmė Lenkija, jį pripažino Lietuva ir kai kurios rusų žemės, o Švitrigailą – visi kiti slaviški LDK kraštai. Žygimantas Kęstutaitis valdė Lietuvą iki 1440 m. Iš pradžių, tik mirus Vytautui, jis rėmė Švitrigailą kovoje su Lenkija, bet vėliau, lenkų kurstomas gelbėti katalikybę, prisidėjo prie sąmokslo prieš Jogailą, todėl jam buvo būtina lenkų parama. 1432 m. jis pasirašė Gardino sutartį, kuria gavo valdyti Lietuvą.

Pabaisko mūšis

1435m. rugsėjo 1d. Netoli Ukmergės įvyko Pabaisko mūšis. Tuo metu Žygimantas buvo gerai įsitvirtinęs soste, tačiau žygi į Baltarusijos žemes jo kariuomenei nesisekė. Švitrigaila surinko Baltarusu žemėse didelę kariuomenę ir drauge su Livonijos ordino dalimis išsirengė į žygį. Žygimantas į pagalbą pasikvietė Lenkiją. Įvykusi mūši Švitrigailos ir Livonijos ordino kariuomenės pralaimėjo. Pabaisko mūšyje žlugo Livonijos ordino galybė.

Kazimiero valdymas

Jogailos sūnus Kazimieras, kuris 1440 m. birželio 29 d. Vilniaus Katedroje buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, nepaisant lenkų prieštaravimų. Taip buvo nutraukta personalinė unija su Lenkija. 1440 – 1492 m. LDK didžiuoju kunigaikščiu buvo Kazimieras – paskutinis LDK valdovas, mokėjęs lietuviškai. Tačiau lenkai nepripažino jo didžiuoju kunigaikščiu, kuriuo titulavosi Vladislovas III. Kazimiero vyriausybė rūpinosi ryšiais su užsieniu. Draugški santykiai buvo palaikomi su Ordinu, Pskovu, Naugardu, Moldavija. 1444 m. mūšyje ties Varna žuvo Vladislovas III, 11446 m. buvo sutarta, kad Lenkijos karaliumi taps Kazimieras. 1447 m. pavasarį, išvykdamas karaliauti į Lenkiją, Kazimieras suteikė Lietuvos ponų tarybai iškilmingą privilegiją, kuria norėjo parodyti, kad LDK negresia savarankiškumo praradimas. Ši privilegija užtikrino Lietuvos valstybės savarankiškumą ir praplėtė bajorijos teises.

Kazimiero valdymo reikšmė Atsidėkodamas Maskvai, kuri atsisakė remti Mykolą Žygimantaitį, Kazimieras sustabdė ilgaamžę lietuvių ekspansiją į Rytus. Laviruodamas ir vesdamas atsargią politiką, jis išvengė LDK ir Lenkijos karo dėl Voluinės bei Podolės. Vakarų Podolė liko lenkams, o Voluinė – lietuviams. Valdant Kazimierui, labai pablogėjo santykiai su Krymo chanatu. Iki 1484 m. totoriai LDK nuo Juodosios jūros atstūmė per 150 km. Kazimieras mirė 1492 m. Gardine. Ūkis

XIVa. Vyravo ekstensyvus ūkis. Žemdirbystė apribodavo laukų paruošimo sėjį. Buvo ignoruojami žemės ilgalaikio naudojimo tikslai. Vyravo lydiminė ūkio sistema. Rinkai javų nebuvo auginama.

Luominės visuomenės formavimasis

Įtvirtinant feodalinę žemės nuosavybę kartu buvo siaurinamos valstiečių teisės. 1447m. bajorų valstiečiai buvo atleisti nuo duoklės, piniginio mokesčio, didžiojo kunigaikščio teismo. Visai tai atiteko bajorams. Valstybė atsisakė priimti i savo žemę bajorų, valstiečių bėglius. 1468m. Kazimiero teisynas garantavo teisminį bajorų imunitetą, nurodė kaip jiems teisti pavaldžius žmones už nusikaltimus. Valstiečių asmens nelaisvę – baudžiavą – įtvirtino trys Lietuvos statuto redakcijos. Nustačiusios 10 metų terminą bėgliui valstiečiui ieškoti ir uždraudusios bet kkokį žmonių suartėjimą prastųjų. Tiek valstiečių šeima, tiek kiekvienas jos narys tapo bajoro nuosavybe.