LIETUVOS ISTORIJA XIV – XVIIIa. ir EUROPA XIV-XVIIIa.

| |

|LIETUVOS ISTORIJA XIV – XVIIIa. |

|1492m mirus Kazimierui LDK ponų taryba didžiuoju kunigaikščiu |

|paskelbė Aleksandrą. 1492m valdovas paskelbė privilegiją, kuria |

|praplėtė LDK bajorų teises. Jis įsipareigojo visais valstybės |

|reikalais konsultuotis su Ponų taryba. Kazimiero 1447m ir Aleksandro|

|privilegija sudarė valstybinės teisės pagrindą. Jos nustatė Ponų |

|tarybos – vyriausybės – galią, apribodamos asmeninę monarcho veiklą.|

|1501m pasirašytas Melniko aktas, jame deklaruota, kad Lenkija ir |

|Lietuva yra sujungia-mos į vieną valstybę, ją valdo bendrai |

|išrinktas karalius, šaukiamas bendras seimas, yra viena kariumenė ir|

|vieninga ppinigų sistema. Šis aktas atspindėjo Jogailaičių dinastijos|

|siekius sukurti Didžiąją Lenkiją, tačiau šis aktas nebuvo priimtas. |

|1558m kai kilo karas dėl Livonijos, o netrukus mūšiai su Maskva, |

|Lietuvos bajorija ir Ponų taryba suprato, kad negalės apginti |

|valstybės interesų prieš grėsmingą priešą. Taip pat Lietuvos bajorai|

|siekė šlėktų teisių, kurias turėjo Lenkijos bajorai. |

|1569m sudaroma Liublino unija. |

|Bendra: |

|Valdovas, Seimas, užsienio politika, iždas. |

|Atskira: |

|Kariumenė, teismai, vietos valdžia. |

|Po Liublino unijos įvedimo įvestas naujas pavadinimas Abiejų tautų |

|respublika (ATR). 1572m mirus Žygimantui Augustui rrespublikoje |

|prasidėjo karalių rinkimai.tarp seimo ir išrenkamo karaliaus buvo |

|sudaroma sutartis Pacta conventa, kurioje karalius įsipareigo-davo |

|ką konkrečiai darys, ir ko nedarys. Bajorams buvo suteikta |

|konfederacijos teisė, kurioje, jei bajoras nusprendžia, jog karalius|

|sulaužė Pacta conventa, jis gali sukilti prieš bajorą. TTaip pat |

|bajorams suteikta Liberum veto teisė, kuri leidžia užprotestuoti |

|viso seimo balsavimą UŽ. Konfederacijos ir liberum veto sudarė |

|“aukso laisves”, kurios respublikos valdymą pavertė anarchija. |

|1576-1586 respubliką valdo Steponas Batoras.1579m jis įkuria |

|Vilniaus universitetą. 1581m įkuria Lietuvos vyr. tribunolą. Vyr. |

|tribunolo užduotis buvo spręsti apeliacines bajorų byla, atėjusias |

|iš pavietų teismų. Dabar patys bajorai sprendė apeliacines bylas. |

|Steponas Batoras galutinai prijungia Livoniją prie LDK. |

|1587-1668 Vazų dinastijos laikotarpis. |

|1595m LDK vykdoma Unitų bažnyčios reforma. Skirta stačiatykiams, |

|kurios esmė bu-vo: apeigos paliekamos stačiatikiškos, o tikintieji |

|atsisakydami paklusti Maskvos metropolitui, paklūsta Romos |

|popiežiui. |

|Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu Lietuvos bajorija gynė LDK |

|savarankiškumą ir teises, užfiksuotas III-ajame statute, neleisdami |

|Lenkijai apriboti LDK reikšmės ATR. Tačiau taip pat vyko dviejų |

|tautų artėjimas. |

|1600-1629 II-asis karas su Švedija. 1605m Salaspilio kautynės |

|vadovaujamas J.K. Chodkevičius. Vyksta kova dėl Livonijos. Karas |

|baigiasi Altmarko paliaubomis – dalis Livonijos atitenka Ųšvedijai. |

|Vladislovo Vazos valdymo periodu toliau silpnėjo valdovo įtaka |

|valstybei. Silpnėjo centrinė valdžia. |

|1648-1654m B.Chmelnickiui vadovaujant Pietų Ukrainoje vyko kazokų |

|sukilimas. Kazokai pasiprašo prijungiami prie Rusijos (Perejeslavo |

|sutartimi), dėl to 1654-1667 Rusija kariauja prieš LDK. Andrusovo |

|taikoje LDK praranda daug žemių, o nustatyta siena tarp LDK ir |

|Rusijos išsilaiko iki 1772 (I-ojo padalijimo). |

|Pasinaudodama silpna LDK 1655-1660 LDK vvėl puola Švedija. |

|1655m Lietuvą yra okupavę Švedija ir Maskva. Šiais metais Jonušas |

|Radvila sustabdo kazokų veržimąsi į LDK. Jis pasirašo Kedainių |

|sutartį su Švedija, kurioje LDK yra unijoje su Švedija, tačiau |

|švedijos karalius jos atsisako. Mirus J.Radvilai per 1656m sukilimą |

|LDK išvijo švedus iš šalies. Galutinai karas su Švedija baigės 1660m|

|pasirašius Olyvos sutartį. Neįvyko jokių teritorinių pakitimų, LDK |

|išlaikė prieš karą tuėtas valdas Livonijoje. Jonas Kazimieras Vaza |

|atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą, kurios ilgą laiką prisidėjo |

|prie karų tarp šių valstybių kurstymo. |

|1656m Švedija pradėjo kovoti su Rusija dėl įtakos Baltijos jūros |

|regione. Tai vertė Rusiją ieškoti susitaikymo su ATR. 1667m |

|Andrusove pasirašyta paliaubų sutartis. LDK prarado daug teritorijų.|

|ATR įsipareigojo gerbti stačiatikių teises savo valstybėje, o |

|Rusija – ka-talikų. Tai tapo pretekstu Rusijai kištis į ATR vidaus |

|politiką. 1686m nustatyta LDK – Rusijos siena, nepakitusi iki 1772m.|

|Dėl karų sužlugdytas krašto ūkis, valstybei trūko pinigų, reikėjo |

|organizuoti ir išlaikyti kariumenę, rinkti mokesčius karui. |

|Šauktinių kariumenės neužteko, LDK didėjo samdomos kariuomenės |

|reikšmė, o jai pasamdyti reikėjo daugiau pinigų. 1655-1656 prasidėjo|

|badas, maras. LDK neteko (40( gyventojų. |

|Valdant Jonui Kazimierui Vazai reikėjo koreguoti liberum veto |

|neveiksmingumą, seimų darbą bei neefektyvią mokesčių sistemą. |

|Valstybė neturėjo nuolatinių mokesčių, juos seimuose užsidėdavo |

|bajorai pagal poreikį. Suvokdamas ssituaciją, valdovo dvaras siekė |

|sustiprinti centrinę valstybės valdžią – panaikinti liberum veto, |

|įvesti mokesčius. Dėl politinių planų žlugimo ir nesėkmingų karų |

|J.Kazimieras Vaza atsisakė sosto. Jo valdymo metu vyravusią Radvilų |

|giminės įtaką pakeitė Pacų giminė. |

|Mykolas Kaributas Vyšniovieckis buvo silpna asmenybė, pasiduodanti |

|kitų įtakai. LDK galutinai įsigali Pacai. Jo valdymo metu labiau |

|nusilpo centrinė valdžia. |

|Jonas Sobieskis siekė valstybėje įgyvendinti vidaus reformas, |

|sustiprinti centrinę valdžią, tačiau reformoms vėl pasipriešino |

|bajorija. Centrinė valdžia vis labiau degradavo, išsiplėtė |

|anarchija. Didžioji dalis LDK, vadovaujama Pacų, o vėliau Sapiegų |

|buvo opozicijoje J.Sobieskiui. jis ieškojo santaikos su LDK, |

|silpnindamas įsigalėjusius Pacus ir palaikydamas Sapiegas ir |

|suteikdamas jiems pareigybes. Kazimieras Sapiega ėmė vadovauti LDK. |

|Sapiegų valdymą bajorija, vis labiau įsigalint anarchiškoms įdėjoms,|

|laikė bajorijos teisių pažeidimu. 1700m įvyksta Valkininkų |

|konfederacija. Bajorai susivienija į kariumenę ir išvaro Sapiegų |

|giminę. |

|Augustas II Saksas vidaus politikoje siekė užkariauti bajorijos |

|palankumą, grąžindamas jiems karuose pralaimėtas žemes. Vienas |

|asmeninių siekių buvo atkariauti iš Švedijos Livoniją ir padaryti ją|

|savo paveldima valda. |

|1700m Augusto II iniciatyva prasidėjo karas su Švedija. Švedija |

|atsilaikė prieš Augusto II pajėgas ir artėjo prie šr. LDK sienų. |

|Prieš Sapiegas kovoję Valkininkų konfederatai sudarė su Rusija |

|sutartį, nukreiptą prieš Švediją. Švedai buvo sumušti rusų |

|kariuomenės, o Livonija, dėl kurios Augustas III ir LDK kariavo, |

|atiteko Rusijai. |

|1700-1721 po Šiaurės karo Petras I Rusiją paskelbia imperija. |

|Po karo su Švediją LDK vėl prasidėjo badas, siautėjo maras. |

|Augustas II ir po karo puoselėjo valstybės sustiprinimo, pavertimo |

|centralizuota monar-chija planus, ATR laikė savo karioumenę. |

|Bajorija bijodama netekti savo laisvių pradėjo ginkluotą |

|pasipriešinimą, nukreiptą prieš plėšikaujančius Sksonijos |

|kariuomenės laikymą valstybėje. Augustas II, nesugebėjęs įvesti |

|tvarkos valstybėje, į pagalbą pasikvietė Rusiją. |

|Abi pusės sutiko su Petro I tarpininkavimu. Tarpusavio klausimus |

|sprendė, Petro I prižiūrimi, 1717m ATR seime, pramintame Nebyliuoju.|

|Posedžiauta vieną dieną. Nuspręsta: |

|Augustas II turėjo iš valstybės išvesti kariuomenę; nebegalėjo |

|pradėti karo be seimo sutikimo; turėjo vykdyti senatorių nurodymus. |

|Rusija įsipareigojo saugoti ATR, t.y. įgijo teisę kištis į ATR |

|vidaus gyvenimą, jį regu-liuoti. LDK nuolatos buvo svetima |

|kariuomenė, vertusi daryti užsienio šalims palankius politinius |

|sprendimus. |

|Augusto II valdymo pabaigoje pradėjo formuotis dvi pagr. grupuotės: |

|respublikonai ir familija. Respublikonai, vadovaujami Potockių |

|giminės (iš LDK jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višniovieckiai),|

|propagavo bajorų teisių ir laisvių išlaikymą, valdovo valdžios |

|apribojomą, priešinosi valstybės reformoms. Familijos šalininkai, |

|vadovaujami Čartoriskių, siūlė padidinti ATR kariuomenę, reformuoti |

|iždą, seimų ir seimelių darbą, panaikinti liberum veto. |

|Bajorai didžiavosi savo “aukso laisvėmis”, kokių neturėjo nė vienos |

|Europos valstybės kilmingieji, bijojo tų laisvių sumažinimo, todėl |

|įtariai žiūrėjo

į bet kokias naujoves, vadovavosi šūkiu “nieko |

|nauja”. |

|Augusto III valdymo metu siekė sukurti Didžiąją Švediją. Tuo metu |

|ATR įsigalėjo politinės grupuotės. Siekdamos ateiti į valdžią, jos |

|rėmėsi užsienio valstybėmis, šioms sudarydamos galimybes įtakoti ATR|

|vidaus gyvenimą. Respublikonai ieškojo Prūsijos, Prancūzijos, |

|Turkijos, familija – Rusijos palaikymo. |

|Čartoriskių familija, iš LDK remiama etmono M.J.Masalskio, Vilniaus |

|vyskupo I.J.Masalskio, propogavo stiprios monarchijos idėją. Jų |

|siūlomas kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos |

|įtakoje, buvo išrinktas valdovu. Jis siekė su Rusijos pagalba |

|įvykdyti valstybės reformas ir nugalėti vvidaus opoziciją. Tačiau |

|Rusija valdovui vykdyti savarankiškos vidaus politikos neleido. |

|Čartoriskių iniciatyva seime įvykdyta radikalių reformų: panaikinta |

|liberum veto, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK |

|iždo bei karo komisijos, nustatyta nauja seimo darbo tvarka, |

|atmestas reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti tokias|

|pat teises kaip katalikų polit. teises valstybėje. Pasinaudodama |

|šiuo pretekstu Rusija pasipriešino 1766m seimo reformoms. Rusijos |

|valdovė Jekaterina II paskelbė 1767m deklaraciją prieš reformas. |

|Reformomis buvo nepatenkinti ir familijos priešininkai, vadovaujami |

|K.S.Radvilos. Jie 1767m sudarė Vilniaus konfederaciją, norėdami |

|nušalinti S.A.Poniatovskį. 1767m susibūrė Radomo konfederacija, |

|nukreipta prieš valstybės reformas. |

|1767-1768 vykusiame ATR seime vyravo Radomo konfederatai. Seimas |

|dirbo Rusijos kariuomenės, bauginusios represijomis, apsuptyje. |

|Tokiomis sąlygomis S.A.Poniatovskis perėjo į Radomo konfederatų |

|pusę. Seime buvo atkurta senoji tvarka. |

|1768m susibūrė Baro konfederacija, kkuri prieštaravo Varšuvos seimo |

|nutarimams. Jos programoje senosios konservatyvios bajorų pažiūros |

|persipynė su naujomis XVIIIa idėjomis. Tačiau konfederatai nebuvo |

|vieningi ir tuo pasinaudojo Rusija. 1773m ATR seimas ratifikavo |

|I-ojo užgrobimo rezultatus. |

|To pasekoje 1775m seime įkurta Nuolatinė taryba, turėjusi pakeisti |

|senatą. Ji susidėjo iš 5 departamentų: karo, iždo, policijos, |

|teisingumo ir užsienio politikos. Kitomis reformomis buvo |

|modernizuota ir padidinta kariuomenė, pagerinta teisės sistema ir |

|teismų darbas, pertvarkyti mokesčiai, pradėtos kalti naujos monetos,|

|įvykdytos ekonominės reformos. |

|1773m įkurta Edukacinė komisija (Masalskis pirmininkas). Su šia |

|komisija buvo pertvarkomos LDK mokyklos, kūriamos naujos, |

|valstiečiai atleidžiami nuo baudživos. |

|Daugiausia reformų įvykdė 1788-1792 vykęs Ketverių metų seimas. |

|Seime veikė dvi pagrindinės grupuotės: reformatoriai ir |

|konservatoriai. 1791 05 03 jie paruošė Konstitu-ciją, kurioje: |

|katalikybė – valstybinė religija; bbajorų teisių ir privilegijų |

|patvirtinimas; valstybė įpareigoja globoti valstiečius (nors vis dar|

|įteisinta baudžiava); valdžia: leidžiamojo, vykdomoji ir teisminė; |

|karinės pajegos turi ginti tautą. |

|Ši konstitucija neišsprendė visų valstybėje buvusių prieštaravimų. |

|1792m įsiveržusi Rusijos kariuomenė paskelbė Targovicos |

|konfederaciją. Konstitucijos šalininkų kariuomenė buvo silpna ir |

|negalėjo rimčiau pasipriešinti Rusijai. 1793m Rusija ir Prūsija |

|pasirašė II-ojo ATR užgrobimo aktą. |

|Norėdami pasipriešinti konstitucijos šalininkai – 1794m paskelbė |

|sukilimo manifestą. Sukilime dalyvavo T.Kosciuška (Lenkijoje), |

|J.Jasinskis (Lietuvoje). LDK ir Lenkijos sukileliams svarstant |

|valstybės pertvarkimo būdus, išryškėjo nnesutarimai. Susiskaldymas |

|palengvino Rusijai, Austrijai ir Prūsijai malšinti sukilimą, o taip |

|pat 1795m pasirašyti III-ojo ATR užgrobimo sutartį. |

| |

|ASMENYBĖS |

|P. Skarga pirmasis universiteto rektorius (1579m įkurtas VU). |

|M. Daukša 1595m “Katekizmas” ir 1599m “Postilė” |

|J. Sobieskis sustabdo turkų puolimą, bando sustiprinti centrinę |

|valdžią. |

|Masalskis vadovauja Edukacinei komisijai (pirmininkas) |

|V. Protasevičius 1569m Vilniaus vyskupas, pakvietęs jezuitus į |

|Lietuvą. |

|M. Giedraitis žemaičių vyskupas, subūręs šviesuolius kaip M. |

|Strijkovskį ir M. Daukšą. |

|M. Strijkovskis 1582m “Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios |

|kronika” |

|A.V. Kojelavičius “Retorikos pagrindai”, “Lietuvos istorija”. |

|Pr. Skorina 1522-1525m jo leidybinė veikla Vilniuje – pirmoji knygų |

|spaustuvė Lietuvoje. |

|Ž. Liauksminas parašė populiarų Europoje vadovėlį “Iškalbos politika|

|arba retorikos meno taisyklės” |

|M. Sarbievijus parengė literatūros veikalą “Poetika”. Profesorius, |

|poetas. |

|M.K. Radvila – Našlaitėlis išleido pirmąjį LDK žemėlapį (XVIIa). |

|Keliavo į Egiptą “Kelionė į Jeruzalę” |

|K. Sirvydas parengė trikalbį (lenk-liet-lot) žodyną. “Punktai |

|sakymų” – pamokslų rinkinys. |

|A. Tyzenhauzas LDK iždininkas, valdė Šiaulių ir Alytaus ekonomijas, |

|vykdė reformas, išplėtė palivarkų skaičių, įvedė lažą. Kūrė |

|manufaktūras. |

|L. Stuoka – Gucevičius architektas suprojektavęs Vilniaus katedrą, |

|rotušę, Verkių rūmus. |

| |

| |

| |

|EUROPA XIV-XVIIIa. |

|RENESANSO KULTŪRA |

|Frančeskas Petrarka – meilės sonetai mylimajai Laurai. |

|Džovanis Bokača – “Dekameronas” – 100novelių Florencijos miesto |

|gyvenimo temomis. Pagrindai humanistinei literatūrai. |

|Viljamas ŠŠekspyras vaizdavo renesanso laikų visuomenę, parodė |

|humanizmo idealų ir tikrovės neatitikimą. Jis aukštino žmogaus grožį|

|ir didybę, bet kartu matė ir blogį. |

|Fransua Rablė pajuokė feodalinę visuomenės santvarką, dvasininkų |

|ydas. Tikėjo proto galia. |

|Nikolas Makiavelis. Jį domino Italijos suvienijimas. Sukūrė |

|absoliutizmą, “valstybė pagrįsta jėga”. |

|Tomas Moras – “Utopija”, naujo tipo valstybė, kurioje nėra |

|privatinės nuosavybės. Parodė baisias nelaimes, kurias kentėjo anglų|

|valstiečiai dėl aptvėrimų. |

|Mikolojus Kopernikas – Žemė sukasi apie savo ašį ir kartu su kitomis|

|valstybėmis skrieja aplink saulę. |

|Džordanas Brunas – Visata beribė, neturi nei pradžios, nei pabaigos.|

|Saulė nėra visatos centras, otik viena iš žvaigždžių. |

|Galilėjas Galilėjus – Žemę skiria milžiniški atstumai. Atrasti |

|Menulio kalnai, lygumos, įdubimai. Ištyrė kūnų judėjimo dėsnius ir |

|suformulavo mokslinės mechanikos pradmenis. |

|Leonardas da Vinčis – tapytojas, skulptorius, architektas, |

|rašytojas, mokslo ir meno teoretikas. Stengėsi pažinti žmogaus |

|anatomiją, fiziologiją. |

|Mikelandželas – skulptorius, architektas, tapytojas. Galingos |

|skulptūros simbolizuoja heroizmą, jėgą ir energiją. |

|Rafaelis. Amžininkų portretai ir madonų su kūdikiais atvaizdai. |

|Sukurta erdvės iliuzija. Išaukštintas renesanso žmogaus laisvės ir |

|žemiškos laimės idealas. |

| |

|REFORMACIJA EUROPOJE |

|Reformacijos priežastys: |

|Kunigaikščiai pasauliečiai, riteriai ir miestiečiai manė, kad |

|Bažnyčia yra per brangi; |

|Feodalams kėlė pavydą didelės Bažnyčių pajamos; |

|Humanistų judėjimas tiriantis Senąjį ir Naująjį Testamentus; |

|Žymiausias humanistas buvo Erazmas Roterdamietis. Savo veikaluose |

|jis iišjuokė Katalikų bažnyčią. |

|Martynas Liuteris protetavo prieš indulgencijų prekybą. 1517m prie |

|Vitenbergo bažnyč. Prikalė “95 tezes”, kuriose teigė: Bažnyčia gali |

|apsieiti be popiežiaus; patarė nusavinti Bažnyčios žemes |

|Vokietijoje; neigė dvasininkijos kaip tarpininkės tarp žmonių ir |

|Dievo vaidmenį; žmogus galįs išganyti sielą tikėjimu; vienintelis |

|tikėjimo šaltinis Šv. Raštas. 1521m M.Liuteris iškviestas į Vormse |

|posedžiavusį reichstagą išsakyti savo idėjas. |

|Tomas Miunceris. Jo mokymas apie išganymą arba tikėjimą ganytojiška |

|Kristaus auka, yra viena scarbiausių protestantizmo dogmų. Liuteris|

|stojo už ankstyvosios Krikščionių bažnyčios tradicijų grąžinimą, |

|t.y. norėjo panaikinti visą brangiai kainuojančią hierarhiją. Pigios|

|bažnyčios reikalavimas atitiko biurgerių interesus. Vieninteliu |

|tikėjimo šaltiniu turi būti Šv. Raštas. Liuterio mokymas darė |

|religiją pasaulietiškesnę. Jis teigė, jog žmogaus veikla turi |

|tarnauti Dievui. |

|1555m Ausburgo religinė taika. Kunigaikščiai gavo teisę pasirinkti |

|savo valdomų žemių gyventojams tikėjimą. Atsirado atskiros katalikų |

|ir protestantų teritorijos – dar labiau susiskaldė Vokietija. |

|Liuteronų bažnyčia pasidarė visiškai pavaldi kunigaikščio valdžiai. |

|Reformuota bažnyčia atsisakė prašmatnių apeigų, supaprastino |

|pamaldas, panaikino šventųjų ir relikvijų garbinimą. |

|Ulrichas Cvinglis šveicarų reformatorius. Jis radikaliai pertvarkė |

|Bažnyčią į demokratiš-kesnę. Cvinglis komuniją laikė paprastu |

|veiksmu Jėzaus Kristaus mirčiai atminti, nepripažino duonos ir vyno |

|virtimą Kristaus kūnu ir krauju. |

|Jonas Kalvinas – kalvinizmo kūrėjas. Absoliutinė lemties dogma: |

|Dievas nulėmęs žmogaus likimus (rojus ir pragaras). Jo mokymas

|

|skatino veiklumą. Didžiausia dorybė taupumas. Svarbiausią vaidmenį |

|pamaldose užėmė Biblijos skaitymas. Kalvinai panaikino Bažnytinę |

|hierarhiją. |

|Prancūzijoje kalvinus vadino HUGENOTAIS. Jie čia sudarė stiprią |

|partiją, priešišką absoliutinei monarchijai ir Katalikų bažnyčiai. |

|1572m Baltrametiejaus naktis. Paryžiuje nužudoma (3000 hugenotų. |

|Kalvinizmo įtaka Nyderlandų revoliucijai buvo l. Didelė. Reformacija|

|tapo pagrindiniu akstinu kovoti su Ispanijos absoliutizmu ir ja |

|remiančia Katalikų bažnyčia. |

|PURITONAIS Anglijoje buvo vadinami kalvinizmo šalininkai. Jie norėjo|

|“apvalyti” Anglikonų bažnyčią, t.y.reformuoti ją. Puritonizmas virto|

|Anglijos revoliucijos ideologija. |

|Anglikonų bažnyčia pasidarė valstybine, privaloma. Ji išpažino |

|protestantizmo dogmas – tikėjimą išganytojiška Kristaus auka ir Šv. |

|Raštą kaip tikėjimo šaltinį. |

|Džonas Noksas. Reformacija Škotijoje buvo susijusi su kova prieš |

|Stiuartų dinastiją. Katalikai pralaimėjo, įsitvirtina Presbiterionų |

|bažnyčia. |

|Katalikų kontrreformacija prasidėjo Tridento bažnyčios susirinkimais|

|1545-1563. Jie paskelbė visus protestantus eretikais ir nusprendė: |

|aukšč. autoritetas – popiežius, paliktos senosios katalikų dogmos, |

|apeigos, nuspręsta šviesti dvasininkus. |

|Ignotas Lojola įkūrė Jezuitų ordiną. Jie ypač stengėsi įgyti |

|palankumą aukštų pareigūnų ir panaudoti juos savo tikslams. Ordinui |

|vadovavo jėzuitų generolas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. Jėzuitų |

|ordinas vvisur steigė bendrojo lavinimo mokyklas, jie paprastai |

|būdavo rūmų dvasininkai – karalių ir karalienių nuodemklausiai. |

|REFORMACIJOS |

|KONTRREFORMACIJOS |

| |

|XVIa. |

|XVIa.vid – XVIIa. |

| |

|Panaikintas indulgencijų pardavinėjimas; |

|Atsisakyta prašmatnių bažnytinių apeigų; Panaikintas šventųjų ir |

|relikvijų garbinimas; |

|1525m panaikintas Kryžiuočių ordinas |

|Įsteigtas vvyr. inkvizicijos tribunolas (1542m); Įkurtas Jėzuitų |

|ordinas (1540m); Visi protestantai paskelbti eretikais; Aukšč. |

|autoritetu tikėjimo dalykuose paskelbtas popiežius; Įvesta griežta |

|bažnytinė cenzūra; Kurtos dvasininkų seminarijos |

| |

| |

|NYDERLANDŲ REVOLIUCIJA XVIa |

|PRIEŽASTYS |

|REZULTATAI |

| |

|Ispanijos viešpatavimas; |

|Feodalinė santvarka, kurią palaikė Ispanija; |

|Katalikų bažnyčios kova su reformacija |

|Nyderlandų šiaur. buvo panaikintas Isapanijos viešpatavimas; Įsikūrė|

|nepriklausoma Olandijos respublika (1579m); pradėjo sparčiau augti |

|ekonomika ir kultūra: |

|išaugo gelumbės, šilko, linų, laivų statybos pramonė; |

|Amsterdamas tapo galingiausia jūrų valstybė; |

|Olandija tapo galingiausia jūrų valstybe; |

|ji užgrobė daug kolonijų; |

| |

| |

|Olandija buvo tankiausiai gyvenama teritoija Europoje. Čia kūrėsi |

|manufaktūros. Olandija buvo prekybos kelių sankrižoje: prekiavo su |

|Anglija, Prancūzija, Vokietija, Pabalčiu. Lėšas skyrė kapitalistinei|

|gamybai. XVIa. sparčiai iro feodalizmas. Kapitalistinių santykių |

|raidą labai stabdė svetimšalių įtaka, priespauda. Ispanijos kkaralius|

|žlugdė pramonę nepakeliamais mokesčiais, įv. suvaržymais, gynė |

|feodalinę santvarką. Olandijoje smuko gelumbės gamyba dėl didelių |

|muitų. Ispanijos valdžia Nyderlanduose rėmėsi katakikų bažnyčia, |

|kuri persekiojo reformatus (kalvinus). Reformacija tapo ne tik |

|religinis sąjudis, bet ir kovos su Ispanijos absoliutizmu forma. |

|1566m prasidėjo Olandijos revoliucija. 1572m Baltramiejaus naktis – |

|(3000 hugenotų buvo nužudyti. 1609m Ispanija pripažino Olandijos |

|nepriklausomybę ir ją 1648m Vestfalio taikoje patvirtino. Su šia |

|taika nusistovėjo Europos politinis žemėlapis. |

| |

| |

|ANGLIJOS REVOLIUCIJA |

|PRIEŽASTYS |

|REZULTATAI |

| |

|Absoliutinė karaliaus valdžia; Feodalinė ssantvarka; Anglikonų |

|bažnyčios viešpatavimas |

|Anglija tapo konstitucinė monarchija; Buvo paspartintas senos |

|luominės santvarkos irimas ir naujos – demokratinės formavimasis |

| |

| |

|Svarbiausia Anglijos šaka – gelumbės gamyba. Dėl ganyklų bajorai |

|grobė bendruomenės žemes, valstiečių skypus, prievarta nuvarydami |

|juos nuo žemės. Atimtos žemės pavadintos “aptvėrimais”. Valstiečiai |

|tapdavo samdomaisiais darbininkais. Naujieji bajorai pradėjo |

|ūkininkauti naujoviškai, į žemės ūkį pradėjo skverbtis |

|kapitalistiniai santykiai. Jūrų prekyboje Anglija sukaupė nemaža |

|dalį kapitalo. Dėl įsigalėjimo jūroje vyksta kovos su Ispanija. |

|1588m anglai nugali “nenugalimąją armadą”. |

|XVIa anglai pradeda kolonijinę ekspansiją. |

|XVIIa Anglijoje steigiamos manufaktūros (XVa panaikinta baudžiava). |

|Turtingi miestiečiai galėjo tapti bajorais. Susidarė palankios |

|sąlygos verslininkystei. |

|Anglija – demokratinė respublika be rašytinės konstitucijos, |

|vadovavosi 1215m Didžiąja laisvių chartija. Karalius įsipareigojo |

|nedidinti mokesčių, be parlamento pritarimo nekeisti įstatymų, |

|kariuomenės dydžio. Karalius sutinka, jog valdžią gauna iš |

|parlamento, kuris atstovauja visus luomus išskyrus valstiečius. |

|Valstybės santvarka Anglijoje skyrėsi nuo kitų šalių: ją valdė |

|karalius atsiklausdamas parlamento, kurį sudarė dveji rūmai: lordų |

|(aristokratai ir vyskupai) ir bendruomenių (žemvaldžiai, pirkliai). |

|Be parlamento nebuvo priimamas joks įstatymas. |

|Karalius vadovavo anglikonų bažnyčiai. Katalikškų apeigų ir vyskupų |

|išlaikymas kėlė puritonų nepasitenkinimą. Puritonai smerkė prabangą |

|pasisakė už asketizmą. |

|XVIIa padidėjo prieštaravimai, nes po Šimtamečio karo karalius |

|sustiprina savo galią. 1640-1649m vyksta pilietinis karas tarp |

|parlamento, (miestiečiai ir bajorija) puritonai ir karaliaus |

|(anglikonai, katalikai). 1640m sušaukiamas Ilgasis parlamentas. |

|Atšaukiami neteisėti mokesčiai, paleisti nusikaltėliai už |

|nusikaltimus valdžiai, puritonai. Buvo priimtas įstatymas |

|draudžiantis paleisti parlamentą be jo sutikimo. Karalius neturi |

|jėgų gintis. Parlamento kariuomemė nugalėdama karalių užima ir |

|Airiją, Škotiją. 1649m Karoliui I nukirsdinama galva, kad sukėlė |

|karą nesilaikydamas įstatymų. Anglija paskelbiama respublika. |

|Po karaliaus nukirsdinimo vyko levelerių ir digerių judėjimai, kurie|

|buvo greitai numalšinti Kromvelio kariuomenės. |

|1679m priimtas Habeas corpus act (žmogus yra nekaltas, kol jo kaltė |

|nėra pripažinta) |

|1688m priimtas “Teisių bilis”. Šiuo dokumentu karalius pagrindinę |

|valdžią parlamentui. Anglijoje įsigali konstitucinė monarcija. |

| |

|NEPRIKLAUSOMYBĖS KARAS ŠIAURĖS AMERIKOJE 1775-1783 |

|PRIEŽASTYS |

|REZULTATAI |

| |

|Anglijos uždraudimas kolonistams be leidimo keltis į Vakarus už |

|Apalačų kalnų; |

|Žyminės rinkliavos įstatymo išleidimas; |

|Kolonijų pramonės ir prekybos plėtros apribojimai; |

|Naujų įdėjų, kad valdžią vyriausybei turi suteikti tauta, plitimas. |

|Anglija pripažino JAV nepriklausomybę; |

|Susikūrė pirma savarankiška respublika Amerikoje; |

|Buvo nuversta kolonijinė Anglijos valdžia; |

|Panaikinti feodalizmo elementai, apribojimai kolonijų ūkinei |

|veiklai; |

|Visi gyventojai, išskyrus negrus, vergus ir indėnus, tapo lygūs |

|prieš įstatymus; |

|Šiaurėje buvo panaikinta vergija. |

| |

| |

|1607m pirmoji anglų kolonija Virdžinijoje. |

|1773m Bostono uosto darbininkai, persirengę indėnais, išmeta į jūrą |

|anglų apmuitintą arbatą (Bostono arbatėlė). |

|1775m nepriklausomybės karo pradžia. |

|1776 liepos 4 dieną NNepriklausomybės deklaracijos priėmimas. |

|1783m Nepriklausomybės karo pabaiga. Versalio taikos sutartis. |

|1787m JAV Konstitucijos priėmimas. |

|1789m Džordžas Vašingtonas išrenkamas pirmuoju šalies prezidentu. |

|1789m priimamas Teisių bilis, kuris įsigalėjo 1791m. |

|Šiaurės Amerikoje dirbo “sutartiniai tarnai” – vargingieji išeiviai |

|iš Anglijos, dirbę, kad sumokėtų už kelionę, turėjo galimybę gauti |

|žemės. Kolonijose vyravo plantacijų ūkis. Indėnai, vietiniai |

|gyventojai, buvo stumiami į vakarus. Kolonistų sparčiai gausėjo, |

|plėtojosi ūkis, augo miestai. Naujojoje Anglijoje plėtojosi |

|laivininkystė, prekyba ir pramonė, vergų prekyba. |

|Lemiama kova dėl viešpatavimo Šr.Amerikoje įsiliepsnojo Septynerių |

|metų kare 1756-1763m kariumenės persvara karą laimėjo Anglija. |

|Kolonijoms nepatiko karaliaus vykdoma politika: apribojamos kolonijų|

|savivaldos, priimtos žyminės rinkliavos įst., pagal kurį |

|apmokesdinami visi prekybiniai sanderiai, dokumentacija.; įvesti |

|griežti apribojimai kolonijų pramonei ir prekybai. B. Franklinas |

|pradėjo kalbėti apie kolonijų atsiskyrimą nuo Anglijos. 1775m |

|Masačiutsete prasidėjo karo veiksmai, persimetė į kt. kolonijas. |

|Karaliui nedarant jokių nuolaidų sudaryta reguliarioji armija (Dž. |

|Vašingtonas) |

|1776m kongresas priėmė “Nepriklausomybės deklaraciją”, kuri skelbia,|

|kad 13 valstijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką |

|valstybę. Anglijos varžovės rėmė sukilusias prieš ją kolonijas. |

|Amerikiečius palaikė ir Europos šviesuomenė. Įsivyravo silpna |

|centrinė valdžia, tačiau 1787m JAV priima konstituciją. 1791m |

|konstituciją Teisių bilis. |

| |

|PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA 1789-1799m. |

|PRIEŽASTYS |

|REZULTATAI |

| |

|Absoliutinė karaliaus valdžia; |

|Feodalinė santvarka; |

|Luominė santvarka; |

|Švietėjų mintys apie santvarkos pakeitimo

būtinumą. |

|Panaikinta absoliutinė monarchija; |

|Panaikinta feodalinė santvarka; |

|Panaikinta luomų santvarka; |

|Paspartintas feodalinės santvarkos irimas visoje Europoje; |

|Atvertos galimybės verslų plėtrai; |

| |

| |

| |

| |

| |

|I etapas |

|1789m Generalinių luomų darbo paradžia. |

|1789 liepos 14d Bastilijos šturmas – absoliutizmo žlugimas. |

|1789 rugpjūčio 26d Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. |

|1791m priimama Prancūzijos konstitucija – įtvirtinama konstitucinė |

|monarchija. |

|1792m Liudviko XVI nušalinimas nuo sosto ir jo įkalinimas |

|–konstitucinės monarchijos pabaiga. |

| |

| |

|II etapas |

|1792m Prancūzija paskelbiama respublika. |

|1793m Giljotinuotas Liudvikas XVI. JJakobinų atėjimas į valdžią. |

|Visuomenės gelbėjimo komiteto veiklos pradžia |

| |

| |

|III etapas |

|1793m Konventas priima naują Konstituciją. Vykdoma jakobinų |

|diktatūra. |

|1794m Termidoro perversmas. Robespjero nukirsdinimas – jakobinų |

|diktatūros pabaiga (Revoliucija ryja savo vaikus |

| |

| |

|Absoliutizmas – tai tokia valstybės valdymo forma, kai visa aukšč. |

|valdžia priklauso monarchui. Karalius Prancūzijoje rūpinosi pramone |

|bei prekyba, globojo steigė manufaktūras. Finansinėmis operacijomis,|

|perkant tarnybas valstybės valdžios aparate vietas, išplėtė |

|biurokratują. Bajorai mokesčių nemokėdavo, pagrinde viską apmokėjo |

|valstiečiai, pramoninkai, prekybininkai. Prancūzijos karalius |

|išlaikė feodalinę ssistemą, bajorų privilegijas. Absoliutizmas |

|Prancūzijoje pradėjo formuotis XVa, kai Generaliniai luomai karaliui|

|leido rinkti nuolatinį žemės mokestį (taliją). XVIa vid. religiniai |

|karai sustabdė absoliutizmo kilimą. Tačiau vėliau biurokratija tapo |

|ištikimiausiu absoliut. monarchijos ramsčiu. |

|XVIIa vid. Prancūzija tapo galingiausia vakarų Europos valstybe. |

|Valdant Liudvikui XIV absoliutizmas suklestėjo, parlamentas visiškai|

|neteko įtakos. Dažni karai alino kraštą, valstiečiai nuskurdo, |

|nepataisomai suiro finansai, padidėjo valstybės skolos. Tai |

|paspartino revoliucijos pradžią. |

|Visuomenės sluoksnių nepasitenkinimas: |

|miestiečiai piktinosi ūkinės veiklos suvaržymais; skirstymas į |

|luomus: dvasininkija, bajorija, III-iasis luomas – |

|neprivilegijuotieji; nebuvo konstitucinių garantijų, teismas nebuvo |

|savarankiškas. Politinė veikla buvo neįmanoma, nes buvo persekiojami|

|kritikai, švietėjai. |

|Generaliniai luomai susirinko 1789m. Buržuazija ir daugelis deputatų|

|siekė panaikinti absoliutizmą. Trečiojo luomo deputatams |

|reikalaujant Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju |

|susirinkimu, kurio užduotis parengti konstituciją. Liepos 14d. |

|sukilėliai užėmė Bastilijos tvirtovę. Valstiečiai siekė nusikratyti |

|feodalinių prievolių ir tapti žemės savininkais. Po Bastilijos |

|užgrobimo žlugo absoliutizmas, o Aukščiausia valdžia priklausė |

|Steigiamajam susirinkimui. Netrukus 1789m mbuvo priimta “Žmogaus ir |

|piliečio teisių deklaracija”, o 1791m Prancūzijos konstitucija. |

|Revoliuciniai pertvarkymai kėlė vvis didėjantį buvusių |

|privilegijuotųjų luomų nepasitenkinimą. Bajorija prarado |

|pirmaujančią padėtį, valdžia atiteko turtingajai buržuazijai, |

|kaimuose nesiliovė bruzdėti valstiečiai, kurie reikalavo visiškai |

|panaikinti feodalines prievoles. Tačiau visi iki tol vykę |

|pertvarkymai nieko nedavė sankiulotams. Jie tapo grėsminga jėga. |

|Sankiulotų pastangos pagerinti gyvenimą sutapo su vienos iš |

|politinių grupuočių – jakobinų – planais. Jų svarbiausias uždavinys |

|buvo sumažinti turtinę nelygybę. |

|1791m žlugo konstitucinė monarchija, vietoj jo išrinktas konventas. |

|1792m Prancūzija paskelbta respublika. Konvente prasidėjo kova dėl |

|valdžios tarp jakobinų ir nuosaikiųjų respublikonų –– žerondistų. |

|1793m Liudvikas XVI buvo nukirsdintas. Po to vyko kovos tarp |

|žirondistų ir jakobinų, kurios trukdė respublikai kovoti su vidaus |

|kontrrevoliucija ir užsienio priešais. Jakobinai buvo artimesni |

|liaudžiai, nes žirondistai stojo prieš senjorų žemių nusavinimą ir |

|būtiniausių prekių kainų kontolę, kurių reikalavo sankiulotai. 1793m|

|sankiulotai apsupo konventą ir privertė iš jo pašalinti žerondistus.|

|Valdžia atiteko jakobinams. 1793m buvo priimta konstitucija. Po jos |

|valdžia priklausė konventui ir gelbėjimo komitetui. |

|Nuo 1794m jakobinų diktatūra išgyveno krizę. Prancūzija per |

|penkerius audringų revoliucijos sukrėtimų metus pavargo ir troško |

|ramybės. 1794m Termidoro perversmu konvento daugumos nutarimu |

|Robespjerui nukirsdinta galva. |

| |

|ŠVIETĖJAI |

|I. Kantas – “išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo |

|protu”. Norint pasiekti pažangą reikia šviesti žmones. Jis reikalavo|

|žmonių lygybės prieš įstatymą. |

|Dž. Lokas suskirstė valdžią į įstatymų vykdomąją ir leidžiamąją. |

|Stojo už sąžinės laisvę. |

|Š. Monteskjė kritikavo absoliutizmą. Idealizvo konstitucinę |

|monarchiją. Skirstė valdžią į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir |

|teisminę. |

|Volteras pasisakė už apsišvietųsį monarchą. Karalių ir filosofų |

|bendras priešas – Katalikų bažnyčia. Jis negailestingai išjuokė |

|bažnyčią. |

|Ž. Žakas Ruso smerkė teisinę ir turtinę nelygybę. Teigė, kad valdžia|

|turi priklausyti tautai, pasisakė už respubliką. |

|Ž. Melje ragino panaikinti privatinę žemės nuosavybę, skirstymą į |

|luomus ir net valstybę, kaip žmonėms priešišką bei svetimą jėgą. |

|G. Mabli teigė, kkad visų nelaimių priežastis yra privatinė |

|nuosavybė. O blogybes galima sušvelninti įvedant išmintingus |

|įstatymus, kurie ribotų prabangą bei žmonių gobšumą ir įtvirtintų |

|paprastą gyvenimo būdą. |

|Švietėjų sąjudžio esmė – kritikavo valstybės bei visuomenės |

|santvarką ir siūlė įvairius būdus jai tobulinti. Susidomėta mokslu |

|bei švietimu. |

|“Apšviestasis absoliutizmas” – laisvės, lygybės ir tautos suverenumo|

|idėja. Pertvarkymus turėjo vykdyti apsišvietę valdovai. |

|Sostų ir filosofų sąjunga: valdovams reikėjo sąjungininkų, kurie |

|kritikuotų bei išjuoktų kas yra sena ir atgyvenę. Ši sąjunga truko |

|iki Prancūzijos revoliucijos. |