Lietuvos istorijos datu konspektas

Lietuvos istorija. Chronologinė įvykių lentelė

Vėlyvasis paleolitas

X–VIII tūkst. pr. Kr. Apie X tūkst. pr. Kr. Lietuvos teritorijoje atsiranda pirmieji gyventojai

Mezolitas

VII–V tūkst. pr. Kr. Gentys įsikuria nuolatiniam gyvenimui Lietuvos teritorijoje

Neolitas

V–III tūkst. pr. Kr. III–II tūkst. pr. Kr. Naujų gyventojų – indoeuropiečių – atsiradimas Pabaltijyje

Žalvario amžius

II tūkst. pr. Kr.–I a.pr. Kr. VI–V a. pr. Kr. Formuojasi vakarų baltų gentys — prūsai. Jotvingiai, kuršiai

Geležies amžius

I a. pr. Kr. – XIII a. 98 m. Tacitas pirmą kartą pamini aisšių gentis

V a. formuojasi rytų baltų gentys

853 m. Kuršių karas su vikingais. AApuolės apgultis

1009 m. Lietuva pirmą kartą paminima Kvedlingburgo analuose

1201 m. įkuriama Ryga

1202 m. įkurtas Kalavijuočių ordinas

1219 m. lietuvių kunigaikščių taikos sutartis su Voluine

1231 m. Kryžiuočių ordinas pradeda prūsų nukariavimą

Lietuvos karalius Mindaugas (1236–1263) 1236 m. Saulės mūšis

1236 m. Mindaugas minimas kaip visos Lietuvos valdovas

1237 m. Kalavijuočių ordinas prijungiamas prie Kryžiuočių ir virsta Livonijos ordinu

1251 m. Mindaugo krikštas

1253 m. Mindaugo karūnacija

1260 m. Durbės mūšis

1260–1274 m. Didysis prūsų sukilimas, vadovaujamas Herkaus Manto

LDK didysis kunigaikštis Treniota (1263–1264)

LDK didysis kunigaikštis Vaišelga (1264–1267)

LDK didysis kunigaikštis Švarnas (1267–1269)

LDK ddidysis kunigaikštis Traidenis (1269–1282) 1273 m. Livonijos ordinas pasistato Daugpilio pilį

1281–1313 m. Daugpilis tampa valdomas lietuvių

(1282–1295) Valdovų vardai nėra visiškai aiškūs 1283 m. Kryžiuočių ordinas priartėjo prie Nemuno ir pradėjo Lietuvos puolimą

1283 m. sūduvių (jotvingių) žemės galutinai pasidalijamos tarp Lietuvos ir Livonijos oordino

1291 m. Žemgala pasidalijama tarp Lietuvos ir Livonijos ordino

LDK didysis kunigaikštis Vytenis (1295–1316) 1297–1331 m. Lietuvos ir Rygos sąjunga prieš Livonijos ordiną

1313 m. pirmoji Kryžiuočių ordino pilis dešiniajame Nemuno krante (Skirsnemunė)

LDK didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) 1323 m. pirmą kartą Gedimino laiškuose (rašyt. šaltin.) minimas Vilnius

1336 m. didvyriškas Pilėnų gynimas

1341 m. Gedimino bandymas krikštytis ir mirtis

LDK didysis kunigaikštis Jaunutis (1341–1345)

LDK didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377) 1348 m. Strėvos mūšis

7–8 deš. Ordinas intensyviausiai per visą karų su kryžiuočiais istoriją puola Lietuvą

1362 m. kryžiuočiai paima Kauno pilį

1362 m. mūšis prie ėlynųjų Vandenų

1368 m. ir 1370 m. Algirdo žygiai į Maskvą

1370 m. Rudavos mūšis

LDK didysis kunigaikštis Jogaila (1377–1382)

LDK didysis kunigaikštis

Kęstutis (1381–1382)

LDK didysis kunigaikštis

Jogaila (1382–1392) 1385 m. Krėvos unija

1387 m. Lietuvos krikštas

LDK didysis kunigaikštis

Vytautas (1392–1430) 1392 m. Astravo sutartis

1397 m. rašytiniuose ššaltiniuose paminėta pirmoji mokykla

1398 m. Salyno taika tarp Kryžiuočių ordino ir Vytauto

1399 m. Vorsklos mūšis

1399 m. Jadvygos, Jogailos žmohos mirtis

1401 m. Vilniaus ir Radomo aktai

1405 m. Smolenskas prijungiamas prie Lietuvos

1410 m. Žalgirio mūšis

1411 m. Torūnės taika

1413 m. Horodlės unija

1413. Žemaitijos krikštas

1422 m. Melno taika

1429–1430 m. „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“

LDK didysis kunigaikštis

Švitrigaila (1430–1432)

LDK didysis kunigaikštis

Žygimantas Kęstutaitis

(1432–1440) 1435 m. Pabaisko mūšis

LDK didysis kunigaikštis Kazimieras (1440–1492) 1446 m. „Trumpas Lietuvos metraščių sąvadas“

1447 m. privilegija Lietuvos bajorijai ir didikams

1447 m. Kazimieras karūnuojamas Lenkijos karaliumi

LDK didysis kunigaikštis AAleksandras (1492–1506) 1501 m. Melniko aktas

1501 m. Aleksandras karūnuojamas Lenkijos karaliumi

LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis

(1506–1544) 1506 m. Žygimantas Senasis karūnuojamas Lenkijos karaliumi

1507–1537 m. Karas su Maskva

1514 m. Mūšis prie Oršos

3 deš. Lietuvoje pradeda sklisti Reformacija

1529 m. I Lietuvos statutas

1544 m. Žygimantas Augustas gauna iš tėvo teisę valdyti LDK

1547 m. pirmoji lietuviška knyga — M. Mažvydo „Katekizmas“

LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

(1544–1572) 1547 m. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vestuvės

1548 m. Žygimantas Augustas karūnuojamas Lenkijos karaliumi

1550 m. Barboros Radvilaitės karūnacija

1557 m. Lietuvoje pradėta valakų reforma

1558–1582 m. Livonijos karas

1564–1566 m. administracinės ir teisinės reformos

1566 m. II Lietuvos statutas

1569 m. jėzuitai atvyksta į Lietuvą

1570 m. Vilniuje įkuriama jėzuitų kolegija

1573 m. Varšuvos konfederacijos aktas dėl tolerancijos

LDK didysis kunigaikštis Henrikas Valua (1574–1574) 1574 m. Henriko artikulai, pakta conventa

LDK didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1576–1586) 1579 m. Viniaus akademijos įkūrimas

1581 m. įkurtas Lietuvos vyriausiasis tribunolas

1582 m. Jam Zapolės paliaubos su Rusija

LDK didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1587–1632) 1588 m. III Lietuvos statutas

1595 m. M. Daukšos „Katekizmas“

1596 m. bažnytinė Bresto unija

1599 m. M. Daukšos „Postilė“

1600–1611 m. karas su Švedija

1604–1606 m. Lžedimitras I valdo Maskvą

1605 m. Salaspilio mūšis, vadovaujamas J. K. Chodkevičiaus

1606–1607 m. Zebržydovskio rokošas

1609 m. Lžedimitro II žygis

1609–1618 m. karas su Rusija

1617–1629 m. karas su Švedija

1619 m. Deulino paliaubos su Rusija

1620 m. K. Sirvydo žodynas

1623 m. LLDK žydų seimo įkūrimas

1629 m. Altmarko paliaubos su Švedija

LDK didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza

(1632–1648) 1632–1634 m. karas su Rusija

1634 m. Polianovo taika su Rusija

1635 m. Karas su Švedija

1635 m. Štumsdorfo paliaubos su Švedija

1636 m. Smolensko vyskupystės įkūrimas

LDK didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza

(1648–1668) 1648 m. kazokų sukilimas Ukrainoje

1650,1669 m. A. Vijūko–Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“

1652 m. liberum veto pirmąkart panaudota ATR seime

1653 m. D. Kleino gramatika

1654 m. Perejeslavlio sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos

1654 –1667 m. karas su Rusija (su pertraukomis)

1655–1660 m. karas su Švedija

1655 m. Rusija okupuoja Vilnių

1655 m. Kėdainių sutartis

1656 m. badas, maras

1656 m. Nemėžio paliaubos su Rusija

1658 m. uždraudžiami arijonai

1660 m. B. Chilinskio Biblijos vertimas į lietuvių k.

1661 m. Vilnius išlaisvintas iš Rusijos okupacijos

1665–1666 m. Liubomirskio rokošas

1667 m. Andrusovo paliaubos su Rusija

LDK didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Vyšniovieckis (1669–1673) 1673 m. kas trečias ATR (Abiejų Tautų Respublika – Lenkija ir Lietuva) seimas šaukiamas LDK teritorijoje

1673 m. Chocimo mūšis su Turkija

LDK didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1674–1696) 1678 m. LDK ir Lenkijos konfliktas dėl karo su Prūsija

1683 m. Vienos mūšis su Turkija

1686 m. amžinoji taika su Rusija

1693–1696 m. P. Bžostovskio ir K. Sapiegos konfliktas

LDK didysis kunigaikštis Augustas II Saksas

(1696–1704) 1697 m. coaequatio iurium priėmimas

1700 m. Valkininkų mūšis

1700–1709 m. Valkininkų konfederacija pasiskelbia LDK konfederacija

LDK didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis

(1704–1710) 1704 m. Stanislovas LLeščinskis Švedijos šalininkų išrenkamas valdovu

1706 m. Altranštato sutartimi Augustas II atsisako sosto

1708–1711 m. badas, maras

1709 m. Poltavos mūšis, Rusija sumuša Švediją

LDK didysis kunigaikštis Augustas II Saksas

(1710–1733) 1710 m. Augustas II su Rusijos pagalba grąžinamas į sostą

1717 m. Nebylusis seimas, Rusijos įtakos ATR vidaus gyvenime išaugimas

1721 m. Nyštadto taika tarp Rusijos ir Švedijos

1726 m. Vilniuje įkurta pirmoji pijorų mokykla

LDK didysis kunigaikštis Augustas III Saksas

(1733–1763) 1742 m. Collegium nobilium įkūrimas

XVIII a. I pusė K. Donelaičio „Metai“

LDK didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795) 1766 m. seimo reformos, liberum veto panaikinimas sprendžiant ekonominius klausimus

1767 m. Vilniaus ir Radomo konfederacijos prieš reformas

1768 m. reformų panaikinimas

1768 m. Baro konfederacija

1769 m. „Pavlovo respublikos“ įkūrimas, mėginimai naikinti baudžiavą

1772 m. I ATR užgrobimas (padalijimas)

1773 m. panaikintas Jėzuitų ordinas

1773 m. Edukacijos komisijos įkūrimas

1775 m. Nuolatinės tarybos įkūrimas

1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija ir spalio mėn. Jos papildymas „Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymu“

1792 m. Targovicos konfederacija prieš reformas

1793 m. II ATR užgrobimas (padalijimas)

1794 m. sukilimas

1795 m. III ATR užgrobimas (padalijimas)

Carų valdžioje (1795–1914)

Rusijos carienė Jekaterina II — LDK žemių valdovė (1762–1796) 1795 03 22 iš Targovicos konfederacijos šalininkų sudaryta LDK delegacija prisiekia ištikimybę imperatorienei

1796 m. caro valdžia sukuria naują administracinę tvarką

Rusijos caras Pavlas I

(1796–1801) 1797 m. iš prijungtų LDK žemių sudaroma Lietuvos gubernija, pavaldi Pabaltijo generalgubernatoriui

1801 m.

Lietuvos gubernija suskaidoma į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas

Rusijos caras Aleksandras I

(1801–1825) 1803 m. Vilniaus imperatoriškojo universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos įkūrimas

1807 m. Napoleonas, nugalėjęs Prūsiją, įsteigia Varšuvos kunigaikštystę, į kurią įeina ir Užnemunė

1811 m. M. K. Oginskio ir jo šalininkų LDK valstybingumo atkūrimo Rusijos sudėtyje projektas

1812 m. trumpas Napoleono valdymas Lietuvoje; veikia prancūzų kontroliuojama LDK laikinoji vyriausybė

1812–1822 m. Vilniuje ir kituose Lietuvos regionuose aktyviai veikia masonų ložės

1815 m. Vienos kongreso nutarimu sudaroma Lenkijos karalystė

1817 m. Vilniaus gubernijos seimelyje dauguma bbajorų pasisako už baudžiavos panaikinimą

1822 m. uždraudžiama slaptųjų org–jų veikla

1822–1823 m. Vilniuje išspausdinami pirmieji A. Mickevičiaus kūriniai

1823–1824 m. represijos prieš Lietuvos švietimą; susekamos slaptosios studentų ir moksleivių org–jos

Rusijos caras Nikolajus I

(1825–1855) 1828 m. bandymas Vilniaus universitete įsteigti lietuvių kalbos katedrą

1830–1831 m. sukilimas prieš caro valdžią

1831 m. pab. Rusų pradų atkūrimo politikos taikymo pradžia

1832 m. uždaromas Vilniaus universitetas

1838 m. susekama S. Konarskio telkiama slapta org–ja

1839 m. pradedama įgyvendinti valstybinių valstiečių reforma

1840 m. panaikinamas III Lietuvos statuto veikimas

1840 m. uždaroma Vilniaus medicinos–chirurgijos akademija

1841–1842 mm. valstybė perima bažnyčios žemes

1841 m. prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių leidžiama steigti prad. mokyklas

1842–1844 m. Vilniaus Romos katalikų akademija perkeliama į Peterburgą

1843 m. iš 7 Vilniaus gubernijos apskričių sudaroma Kauno gubernija

1844 m. panaikinami kahalai, žydai integruojami į miestiečių luomą

1848 m. VVilniuje lietuvių kalba pasirodo M. Valančiaus istorinis veikalas „Žemaičių vyskupystė“

1850 m. Valančius tampa Žemaičių vyskupu; Bažnyčia pasuka lietuvių valstiečių link

1854 m. Nemune pasirodo pirmieji garlaiviai

1854 m. nutiesiama pirmoji telegrafo linija Lietuvoje

Rusijos caras Aleksandras II

(1855–1881) 1855–1861 m. politinio atšilimo metai

1855 m. pradeda veikti Vilniaus archeologijos komisija

1858 m. pradeda kurtis M. Valančiaus organizuojamos blaivybės draugijos

1861 m. baudžiavos panaikinimas

1863 m. sukilimas prieš caro valdžią

1863 m. pavasarį M. Muravjovas paskiriamas vyriausiuoju Šiaurės vakarų krašto viršininku

1864 m. caras patvirtina I. Kornilovo parengtą rusų pradų atkūrimo programą

1866–1867 m. Veiveriuose pradeda veikti pedagoginiai kursai (vėliau seminarija) Užnemunės pradžios mokyklų mokytojams ruošti

1897 m. sudaroma Suvalkų gubernija

1871–1876 m. nutiesiamas Liepojos–Romnų geležinkelis

1879–1923 m. Mažojoje Lietuvoje veikia mokslinė Lietuvių literatūros draugija

Rusijos caras Aleksandras III

(18–1894) 1883–1886 m. pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“

1885–1914 m. Tilžėje veikia kkultūros draugija „Birutė“

1893 m. Kražių skerdynės

Rusijos caras Nikolajus II

(1894–1915) 1896 m. įkuriama Lietuvos socialdemokratų partija]

1889–1905 m. leidžiamas „Varpas“

1899 m. Palangoje suvaidinamas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis

1902 m. įkuriama Lietuvos demokratų partija

1904 m. pradeda eiti pirmasis legalus dienraštis „Vilniaus žinios“

1904 m. panaikinamas lietuvių spaudos draudimas

1905 m. Rusijoje prasideda demokratinė revoliucija; Lietuvos miestuose vyksta politiniai streikai

1905 12 04 – 05 Vilniuje įvyksta Lietuvių suvažiavimas; Lietuvos kaime prasideda tautinė revoliucija

1905–1906 m. įsteigiamos katalikiškos švietimo draugijos „Saulė“, „Židinys“, „Šviesa“

1906 m. caro valdžia karinėmis priemonėmis atkuria „tvarką“ LLietuvos kaime

1906 m. I Rusijos valstybės dūma

1906 m. pradedama valstiečius skirstyti į vienkiemius

1907 m. Vilniuje atidaroma pirmoji lietuvių dailės paroda

1907 03 05–06 15 posėdžiauja II valstybės dūma

1907 11 14 – 1912 III Rusijos valstybės dūma

1912 m. IV Rusijos valstybės dūma

Pirmasis pasaulinis karas, Vokietijos okupacija

(1914 08 01 – 1918) 1917 09 18–22 Vilniaus konferencija išrenka Lietuvos Tarybą

19 12 11 Lietuvos Tarybos aktu paskelbtas su Vokietija susietos Lietuvos valstybės atkūrimas

1918 02 16 priimtas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės aktas

1918 m. nominalus Lietuvos karalius Mindaugas II, Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas — A. Smetona, pirmasis Ministras pirmininkas — A. Voldemaras

1918 11 02 priimta I Laikinoji kinstitucija

1918 12 29 M. Sleževičiaus vyriausybė paskelbė atsišaukimą į savanorius

Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1919–1920) 1919–1920 m. Nepriklausomybės karai su bolševikais, bermontininkais ir lenkais

Lietuvos prezidentas (iki 1922 — laikinasis) Antanas Stulginskis (1920–1926) 1920 m. balandis–1922 m. spalis. Steigiamasis seimas

1920 07 12 taikos sutartis su Rusija

1920 10 07 pasirašyta ir sulaužyta Suvalkų sutartis su Lenkija, Lietuva neteko Vilniaus

1922 08 01 pirmoji demokratinė konstitucija

1922 m. lapkritis–0923 gegužė I–asis Seimas

1922 m. pradėtos finansų ir žemės reformos

1923 01 09 prasidėjo Klaipėdos sukilimas

1923 m. gegužė–1926 m. gegužė II–asis Seimas, krikdemų vadovavimo laikot.

Lietuvos prezidentas Kazys Grinius (1926) 1926 m. gegužė–gruodis III–asis Seimas, liaudininkų vadovavimo laikotarpis 1926 12 17 karinis tautininkų perversmas

Autoritarinė prezidento AA. Smetonos diktatūra

(1926 12–1940 06) 1934 m. nepavykę voldemarininkų pučai

1936 m. išrinktas tautininkų seimas

1938 m. priimta Konstitucija, įtvirtinusi A. Smetonos režimą

1938 03 17 Lenkijos ultimatumas

1939 03 22 Vokietija užima Klaipėdą

1939 10 10 sutartis su SSRS atiduoda Vilnių Lietuvai ir įveda karines SSRS įgulas į Lietuvą

1940 06 15 pateikusi ultimatumą SSRS okupuoja Lietuvą

SSRS okupacija (0941–1941), prie SSKP prijungtos LKP I sekretorius Antanas Sniečkus (1940–1974) 1940 07 21 komunistinis Liaudies seimas paskelbia LSSR sukūrimą ir inkorporuoja Lietuvą į SSRS

1941 06 14–18 pirmieji masiniai trėmimai

Antrasis pasaulinis karas, vokiškoji okupacija

(1941–1944) 1941 06 22 Vokietija pradeda karą su SSRS

1941 06 23 LAFo sukilėliai Kaune paskelbė nepriklausomybės atkūrimą

1941 08 05 Laikinoji J. Brazaičio–Ambrazevičiaus vyriausybė dėl vokiečių spaudimo nutraukia savo veiklą

1941–1944 m. masinio Lietuvos tautinių bendrijų naikinimo metas

1944 m. pavasarį sudaryta ir išvaikyta Vietinė rinktinė kovai su antrąja sovietų okupacija

SSRS okupacija (1945–1992), SSKP CK sekretorius Josifas Stalinas

(1922–1953) 1945 m. sausis SSRS okupacija

LKP pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (1945–1974)

1944–1953 m. organizuotas partizaninis karas Lietuvoje

SSKP CK generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas (1953–1964) 1949–1953 m. masinė kolektyvizacija

1953 m. naudojantis SSRS politiniu nestabilumu, Lietuvoje įtvirtinama lietuviška administracija

1955–1957 m. masiniai Vėlinių neramumai

1957–1962 m. LŪT veikimo metas – Lietuvos ekonomika patenka LKP vadovybės žinion

SSKP CK generalinis skretorius Leonidas Brežnevas (1964–1982) 1964–1983 m. taikaus katalikų priešinimosi kovingam ateizmui laikotarpis

1972 m. gegužė R. KKalantos susideginimas ir masiniai neramumai Kaune

1972 m. pasirodo pirmieji „Letuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeriai

LKP pirmasis sekretorius Petras Griškevičius (1974–1987)

1976 m. įkuriama Lietuvos Helsinkio grupė — disidentinio judėjimo pakilimas

SSKP CK generalinis skretorius Jurijus Andropovas (1982–1984) LKP pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila (1987–1988)

SSKP CK generalinis skretorius Konstantinas Černenka (1984–1985)

SSKP CK generalinis skretorius Michailas Gorbačiovas (1985–1991)

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas (1991–1992) 1988 06 03 sukuriama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė

LKP pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas (1988)

Lietuvos Respublikos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis (1990–1992) 1990 03 11 atkuriama Lietuvos nepriklausomybė

1991 01 13 LKP(SSKP) organizuoto perversmo bandymas

1991 m. rugpjūtį po nepavykusio perversmo Maskvoje Lietuvos nepriklausomybę pripažįsta tarptautinė bendrija

Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas (1993–1998) 1992 m. Rusijos armija palieka Lietuvą

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus (1998–2003)

Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas (2003 02 26 –2004 04 06) 2004 03 29 Lietuva priimta į NATO

2004 04 06 R. Paksas atstatydintas apkaltos būdu

Lietuvos Respublikos laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas (2004) 2004 05 01 Lietuva priimta į Europos Sąjungą

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus (pageidautina)) (2004– 2004 06 13 I Rinkimai į europarlamentą; priešlaikiniai prezidento rinkimai