Lietuvos ūkinė raida tarpukario laikotarpiu

Žemės reforma

Buvo paliekama 80 ha žemės valda dvarininkams, vėliau įrodžius dokumentais buvo palikta iki 150 ha. Už nusavintą žemę valstybė mokėjo dvarininkams, tačiau neteisėtai įgytos žemės (Rusijos caro dovanotos,.) buvo nusavintos neatlyginamai. Taip pat nusavinta miškų ir vandenų perteklius, kuris viršijo 25 ha. Už išperkamąją žemę turėjo mokėti naujakuriai:

I rūšies žemė 1 ha: 180 – 252 Lt

II rūšies žemė 1 ha: 90 -126 Lt

III rūšies žemė 1 ha: 36 – 54 Lt

IV rūšies žemė 1 ha: 18 – 27 Lt per 36 metus.

Savanoriai žemę gaudavo nneatlyginamai.

Žemės reforma vyko visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Nepriklausomoje Lietuvoje vyravo smulkūs žemės ūkiai, jie pasižymėjo dideliu gamybiniu pajėgumu. Pradedama auginti ne vien javus, bet ir gyvulius. Daugiausia grūdų eksportuota 1935 ir 1938m. Eksportuota bulvės. Pagal linų auginimą Lietuva pasaulyje užėmė trečią vietą po Rusijos ir Lenkijos. Nuo 1931m. pradėta auginti cukriniai runkeliai, jų perdirbimui pastatyti trys cukraus fabrikai, vienas iš jų Marijampolėje.

1924m. ir 1928m. daugiausia eksportuota arklių.

Pieninėse daugiausiai gaminamas sviestas. Jo didžiausiai eksportas 1937m. Sviestą importavo Anglija, Vokietija, JAV ir kkt. kraštai. Karvės (veislinės) importuojamos iš Danijos, Švedijos, Olandijos ir Rytprūsių. Kiaulės arba jų mėsa buvo eksportuojama į Vokietiją, Angliją ir JAV. Gyvuliams ir paukščiams skersti buvo pastatyti 5 fabrikai. Bekonienos eksportas prasidėjo 1928m. ir daugiausia mėsos buvo išvežta 1932m.

Lietuvos žžemės ūkio organizavimu rūpinosi šios institucijos: Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio Rūmai, Žemės ūkio Akademija 1924m. Per nepriklausomybės laikotarpį žemės ūkis pasiekė didelių laimėjimų. Trys cukraus fabrikai priklausė akcinei bendrovei “Lietuvos cukrus”, penkios didelės skerdyklos priklausė akcinei bendrovei “Maistas”, linų perdirbimas priklausė bendrovei “Linas.”

Pramonė

Pramonės šakos: Kasyklų pramonė (durpės)

Akmens ir žemės pramonė (plytinės, stiklo pramonė,