Maksimiljanas Robespjeras

Maksimiljanas Robespjeras Mari Izidoras gimė 1758 m. gegužės 6 d. Arase. Tai buvo Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas. Teisininkas 1781 m. baigęs Paryžiaus universitetą dirbo advokatu Arase ir 1783 m. buvo išrinktas Araso mokslo ir meno akademijos nariu. 1789 m. išrinktas į Generalinius luomus (kaip Araso III luomo atstovas), jis gynė liaudies interesus, rėmė valstiečių reikalavimus. 1791 m. atsirado pirmosios užuomazgos apie Prancūzijos revoliuciją, kadangi tauta buvo nepatenkinta karaliaus valdžia, siekė respublikos vardo. 1792 m. rugpjūčio 10 d. kilo sukilimas, nes ssankiulotai, vadovaujami Paryžiaus komunos, puolė Tiuili rūmus. Tuomet M.Robespjeras ir buvo išrinktas į Paryžiaus komuną, vėliau į Konventą. Kartu su Ž.Maratu ir kitais jakobinais vadovavo kovai su žirondistais, kuriuos rėmė miesto buržuazija ir inteligentija, kai jakobinai atstovavo vidutinei Paryžiaus ir provincijos miestų buržuazijai bei sankiulotams. Jakobinai reikalavo mirties bausmės karaliui ir vietoj jo siekė visuotiniu balsavimu išrinkti Nacionalinį konventą. Nuvertus žirondistus (1793 m. birželio 2 d.), jis tapo jakobinų revoliucijos diktatūros vadovu. Teoriškai pagrindė aukščiausią revoliucijos formą – revoliucinę demokratinę ddiktatūrą, pakeitusę konstitucinį rėžimą. Nuo 1793 m. liepos vadovaudamas visuomenės gelbėjimo komitetui, šaukė liaudį į kovą su vidaus ir užsienio kontrrevoliucija. 1793 pab. ją įveikę jakobinai įsitvirtino valdžioje. M.Robespjeras tapo jakobinų diktatūros vadovu. Jakobinai norėjo sukurti naują teisingą visuomenę, tačiau rrealiai tai įgyvendinti buvo neįmanoma. Ilgainiui išryškėjo skirtingi jakobinų grupuotės vidaus interesai. Sustiprėjus buržuazijai, ji pradėjo reikalauti nutraukti terorą, tačiau jakobinai bandydami dar labiau sustiprinti savo valdžią priėmė įstatymą dar labiau sugriežtinantį terorą. Šis poelgis kėlė visuotinį nepasitenkinimą ir paspartino sąmokslą prieš jakobinus. 1794 m. liepos 27 d. M.Robespjeras ir 21 jakobinų šalininkai buvo uždaryti į kalėjimą. Po Termidoro kontrrevoliucijos perversmo be teismo liepos 28 d. Paryžiuje giljuotinuoti.