nuo senoves rytu tautu pasiekimu iki baltojo karo

1. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civ. randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos. Pvz: nagrinėjant Indo civ. matyti kad buvo sukurta nepakartojama kultūra, vėliau perduota aplinkiniams kraštams, archeologai įrodė, kad jais 3 tūkst. pr. Kr. “Mirusiųjų kalvų” ir Harapos miestų žmonės buvo daug ko pasiekę: taisyklingas gatvių išplanavimas, kelių aukštų namai, kanalizacijos sistema, raštas, biurokratijos požymiai, veikia valdininkų ssistema, jie turi savo antspaudus, dideli žemdirbystės, gyvulininkystės amatų pasiekimai (augino medvilnę, kviečius, buivolus, darbo įrankiai, keramika), vykdo dideles keliones, stato laivus. Harapos civ. sunaikina ateiviai arijai, jie tobulina tai kas jau buvo sukurta ankstesnių gyventojų. Pagr. dalykas tam nusakyti yra vedos(budistų knygos). Skaitydami jas sužinome kad daug kultūros laimėjimų buvo perimta iš Harapos, pvz: astronomijos žinios. Kinijos civ. apie 2200 pr. Kr. unitarizuojama ir suvienijama meną kaip tai padaryti parėmė kitos valst. Jos taip pat perėmė raštą (hieroglifiną), bronzą, ddrėkinimo darbų sis., paraką, popierių, žinias kaip kurti šeimą, ją prižiūrėti, išlaikyti, dorovinės sistemos principus, Konfucijaus mokymą. Kai kurių civ. brandumo požymiai: Egiptas – monumentali architektūra ir skulptūra, sarkofagų gamyba, paminklo ant kapo statymas. Faraonas turėjo 12 funkcijų. Babilonas – uuniversali valst., Hamurabio kodeksas, visuotinė kariuomenė. Sirijos civ. – finikiečių abėcėlė, jūreivystės menas, senovės žydų religija, biblija, dekalogas (10 ąsakymų). Hetitai – metalo apdirbimas, humaniškas kodeksas, objektyvi istorija. Šumero-Akado raštas ant molinės plytelės, epų rašymas. Šie Rytų civ. pasiekimai atsispindėjo kitose, vėlesnėse civ., kai kuriais pasaulis naudojasi ir dabar tik juos ištobulinęs, modernizavęs.

2. Apie Graikus. Anglų istorikas Menas apibūdina dvasinę Europos istoriją: visa yra taip paveikta graikų, kad jie buvo yra ir bus siekiamu idealu. Reikia prisiminti Graikų kolonizavimą 18 – 7 a. pr. Kr. jis prasideda įvairiomis kryptimis, jie apgyvendina visas Viduržemio jūros pakrantes, Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius ir Juodosios jūros pakrantes. Kolonizacija buvo sąlyga transformuotis graiką įtakai ir kultūrai. Juos vertė judėti: 1. Agrarinio darbo perteklius; 2. Polinė kkova(pralaimėję pasitraukia); 3. Ekonominiai reikalai vertė kurti faktorijas (gyvenvietes naujose kolonijose), ieškoti rinkos. Jų pasiekimai: Graikų teatras – suaugusių mokykla, auklėjimo įstaiga. Olimpinės žaidynės – 776 pr. Kr. skirtos dieno Dioniso garbei pagoniška šventė, kai nutraukiami karai, ji tęsiasi ir dabar. Architektūra – šventyklos dievams, skulptūros Skulptoriai mokėjo perduoti jausmus. Amfiteatras – architektūrinis paminklas (labai gera akustika), hipodromai. Filosofai – Sokratas, Platonas, Aristotelis. Istorija – istorijos tėvas Herodas. Religija-politeisinė, jos pavyzdžiu sekė kitos šalys. Antropomor- fizmas – dievų sužmoginimas. Politikos mmokslas – demokratijos pradžia(Atėnai). Valdžia buvo išskirta V a. pr. Kr. Sparta – karybos menas, karo technika. Karai su Persija, Makedonija. Literatūra(Sofoklis), matematika(Pitagoras),geometrija(Eukritas)

3. Apie Romėnus. Romos imp. pajungė kraštus, tautas vienai centrinei valdžiai. Ji bent trumpam laikui įgyvendino visų svajonę pax romaną (pasaulinę taiką). Kas laidavo romėnams karines pergales? 1. Jie visada sugebėdavo atsisakyti savo papročių ir tradicijų, jei tik matydavo, kad kažką geresnio galime perimti iš priešų. 2. Priešai buvo silpni, susiskaldę. Tik savo istorijos pradžioje romėnai kovojo su lygiaverčiais priešais (Galais, Etruskais, Lotynais). 5a. pr. Kr. kariaudami su etruskais jie perima iš jų pagrindinius dievus Junoną ir Jupiterį. 3. Jie sumaniausiai naudija dėsnį divide et impera (skaldyk ir valdyk). 3a. pr. Kr. jie valdo jau visą Apeninų pusiasalį. Visa nukariauta teritorija suskaldyta į dalis ir suteiktos ne vienodos sąlygos. Todėl dalys niekada nesusivienija bendrai kovai prieš Romą. Žemes svarbias derlingumu ar geografine padėtim jie vertė valstybinėmis. Po pirmųjų kartaginiečių karų 2,3 a. pr. Kr. Roma įsigali Šiaurės Afrikoje. 2a. pr. Kr. pabaigoje jie užima Ispaniją, Korsiką, Sardiniją, Siliciją, Makedoniją, Graikiją. 4. Iki 2a. pr. Kr. valstybines pareigas eina ti dori piliečiai. 5. Visuose karuose Roma moka pasinaudoti savo sąjungininkais, bet po pergalės ji tuoj susidoroja su jais kitų ssąjungininkų pagalba. 6. Labai patenkinti vidurinieji sluoksniai, jie pritaria valst. politikai, nemaištauja, nekenkia jai. 2a. po Kr. teritorijos jungiamos jau ne karų, o diplomatijos keliu. Ásigalint krikščionybei romėnai ją panaudoja kaip tautas vienijančią religiją, kuri skatina paklusnumą valdovui. Savo geriausiais laikais imperija turėjo 75 mln. gyventojų.

4. Romėnai ir krikščionybė. Valdant imperatoriui Tiberijui(0014 – 0037) Judėjuje atsirado didis mokytojas. Jis platino naują tikėjimą, kuris prieštaravo romėnų tradicijoms, papročiams ir žydų monoteizmui Jis atina į Jeruzalę ir tuo metu ją valdo Pontijus Pilotas. Jo iniciatyva jis nukryžiuojamas ant Golgotos kalno. Kodėl žydams ir romėnams nepatiko Jėzaus mokymas? 1. Propogavo monoteizmą (griauna romėnų politeizmą); 2. Visi prieš dievą lygūs(romėnai jau seniai buvo susiskirstę į patricijus ir plebėjus); 3; Smerkė gladiatorių kovas; 4. Labai nežmoniškas imperatoriaus Nerono žiaurumas(jis nenori valdžia dalytis net su dievu, krikščionybė skelbia kad kiekviena valdžia duota iš dievo); 5. Bijoma, kad nauja rekligija atneš į imperiją neramumus, karus, pavergtų tautų judėjimą; 6. Žudydami krikščionis romėnai turėjo teisę pasiimti jų turtą; 7. Antropocen- trizmas – viskas ką dievas sukūrė yra skirta žmogui. Labiau kenčiantis, pagal Kristų, turi didesnę galimybę patekti į rojų. Prireikia tam tikro laiko tarpo, kad romėnai krikščionybėje pamatytų naudą sau. Viena iš pirmųjų krikščionių buvo imp. Konstantino žmona EElena. Ji daro didelę įtaką sūnui. Po kiek laiko atsiranda Milano ediktas (313).

5. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imp. žlugimo. 476 m. žlugo Vakarų Romos imp. Ant jos grūvėsių po 200 metų susiformuoja Frankų imp., jai priklauso visa Vakarų Europa išskyrus šiaurę ir Britų salas. 9 a. ši imp. žlunga. Po visų Europą išplinta krikščionybė remiama Frankų valdovų (Choldvigo, Karolio Didþiojo), ji tampa viešpataujančia religija ir ideologija Europoje. Kaime gyvena apie 90% gyventojų, prasideda įbaudžiavinimo procesas, atsiranda feodaliniai laiptai, prasideda feodalinis susiskaldymas. Karyba – 8a. balnas su kilpomis(iš Kinijos), pagr. ginklai kalavijas ir ietis, lankas ir strėlė jau atgyveno. Pradedamos statyti pilys(daugiausia medinės). Atsiranda paveldima žemės valda (lenai, domenai, feodai, alodai). Pirmieji žemės savininkai pas karalių einantys karinę tarnybą žmonės. Jie buvo ir karaliaus vasalai (grafai, majorai, margrafai). Stambiais feodalais tampa bažnyčios ir vienuolynai. Prasideda pirmieji feodalų vaidai, dėl to smunka miestų gerovė, susilpnėja prekyba, ji vėl nusigyvena iki mainų lygio. Per kryžiaus žygius ir po jų gerokai smunka gerovė, padidėja nusikalstamumas nes kryžiaus žygių dalyviams nuodėmės buvo atleidžiamos iš anksto. Rytuose atsiranda moters kultas. Po kryžiaus žygių gerokai pakinta kilmungųjų buitis (pirtis, stalo reikmenys, kirpėjas), pasikeičia valdžios samprata( genčių vadų valdžia paremta privarta, renkamumu, o karaliaus valdžia paveldima, patriarchalinio

pobūdžio (paveldima sūnums)). Karaliaus valdžia neretai sudievinama ir skaitoma kaip duota Dievo. Atsiranda popiežiaus sritis Italijoje apie Romą. Franką imp. Karolio Didžiojo tėvas pirmas paskelbia žemes apie Romą krikščionių bažnyčios nuosavybe. Nuo to laiko popiežiaus galia tik auga.

6. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Ankstyvaisiais viduramžiais tik dvasininkai buvo raštingi, tik prie bažnyčių ir vienuolynų steigėsi mokyklos. Nuo 11a. pradedamos steigti katedrų mokyklos, čia mokoma 7 laisvųjų menų: retorika, lotynų kalba, dialektika, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika. Dalis tų mokyklų vvėliau perauga į universitetus. Labai rimtas kultūros židinys buvo vienuolynai, vienuolių dauguma išsilavinę, netgi mokslininkai, knygų perrašinėtojai, filosofai. Čia didžiausios bibliotekos. Kiekvienoje gyvenvietėje pats gražiausias pastatas – bažnyčia. Labai svarbi ir įvairi bažnyčios varpų paskirtis: jie kviečia kasdienei maldai, tai pagr. laiko matas, jie palydi žmogų į kapus, praneša apie gaisrą ar kitą pavojų. Jos vidus tai savotiškas rojaus kampelis žemėje, čia žmogus gali pasijusti ramus, nusimesti savo vargus, pamiršti skurdą, susilyginti su kitais, dvasiškai turtėti. Architektūra ir skulptūra pagrinde vvystėsi per bažnyčią, per ją Europoje plito amatininkų luomas (Gediminas – savo laiškuose popiežiui kviečia amatininkus). Didelis bažnyčios vaidmuo politiniame gyvenime: karalaiaus, senjoro įsakus paprastam žmogui išaiškindavo kunigas. 2 Viduramžių laikotarpyje(11-15a.) bažnyčia tapusi labai turtinga pradeda kištis į šalių valdymą, įįsakinėti monarchams. Bažnyčios rankose labai galingas ginklas: ekskomunikacija (atskyrimas nuo bažnyčios). 16 a. ir vėliau bažnyčios įtaka šiek tiek susilpnėja, nes atsiranda ir vystosi ateistinė(Dievo neigimo) mintis, ji vis labiau stiprėja, prasideda reformacija, kuri gerokai pakerta bažnyčią. Dailėje ir kūryboje tik bažnytinis menas galėjo šviesti ir auklėti žmogų pasaulietinio meno beveik nėra iki renesanso. Šalia bažnyčios kūrėsi įvairūs ordinai, kurių dauguma taip pat tarnauja mokslui, švietimiu, kultūrai. Pirmieji aukštųjų mokyklų dėstytojai buvo būtent bažnytinių ordinų nariai (Vilniaus universitetą ikūrė Jėzuitai). Bažnyčia lydi žmogų per visą jo gyvenimą, tas lydėjimas turi sakralinę ir jis yra vienintelis juridinę galią turintis aktas.

8. 15 – 16 a. pokyčiai pakeitę visuomenę *Agrarinę revoliucija. Didėja dirbamos žemės plotai, keičiasi dirbimo būdai. Vietoj 2-laukės prigyja 3-laukė sistema. GGerėja žemės dirbimo technika, gerėja ir žemdirbio gyvenimas. Sausinamos pelkės, iš jūros atkovojami žemės plotai(polderiai). Išsiplečia gyvulininkystės verslas (daugėja gyvulių rūšių, didėja ganyklų plotai, atsiranda jungas, pavalkai). žemdirbiai darbui pajungia vėją. Arklą pakeičia plūgas. Išsivysto prekyba, ypač suklesti Italija. Paplinta mugės, turgūs. *Susiformuoja socialinė grupė pirkliai turintys savo organizacijas – gildijas. *Atsiranda pinigų kalyklos – tai pirmųjų bankų užuomazga. *Ryškūs laimėjimai 15a. jūreivystės ir navigacijos srityse(burlaivis, karavelė, kompasas, astroliabija(nustato kur yra laivas)). *Prasideda geografiniai atradimai. 1487 Bartolomėjaus Diaso kelionė, atrandamas ppietinis Afrikos taškas ir kelias į Indijos vandenyną. 1492 kelionė į Ameriką K.Kolumbas atranda naują žemyną, prasideda to krašto kolonizavimas. 1498 Vasko Da Gamos kelionė, surandamas trumpiausias kelias į Indiją. 1519-20 F. Magelano kelionė aplink pasaulį, Ramiojo vandenyno atradimas. Geografiniai atradimai duoda pradžią tautų ūkiniam bendravimui, tarptautinei prekybai, kurios centru tampa Atlantas. Prasideda kolonijų grobimas, baltosios rasės viešpatavimas prieš kitas, vergovė, rasizmas. *Išauga miestų vaidmuo, vyksta miestų augimas. *Europos miestai masiškai siekia autonomijos ir Magdeburgo teisių(visiškai nepriklausomas miestas). *Pradeda atsirasti nauji socialiniai sluoksniai iš bajorų formuojasi buržuazijos socialinė grupė, iš nusigyvenusių ir nuvarytų nuo žemės valstiečių – samdomieji darbininkai. *Vykstant kolonijų grobimui tarp valst. kyla konfliktai: 1588 m. Lamanšo sąsiauryje įvyksta jūrų mūšis tarp Anglijos ir Ispanijos laivynų. Sumušamas Ispanijos laivynas Nenugalimojo Armada ir po to jūrose pradeda viešpatauti Anglija. *Riterių luomas netenka vertės ir šalyse pradedamos kurti nuolatinės armijos, dažniausiai sudarytos samdos pagrindais. *Atsiranda pirmas šaunamasis ginklas muškieta, pirmi pistoletai, patobulinamos patrankos, sukuriamos aukštakrosnės.

7. Mindaugas, Gediminas, Vytautas. Mindaugas. 13 a. pradžioje baltų gentims iškilo uždavinys pereiti prie valstybingumo. Neišsprendus šio užd. buvo neįmanoma atremti svetimšalių ekspancijos. Jos galėjo tapti ankščiau susiformavusių valst. grobiu. Valst. kūrime didžiausi nuopelnai skiriami Mindaugui (Mnd.). Jis iškilo tuo metu, kai gentys jau buvo pasiruošusios ssukurti valst. Pačios baltų gentys dažnai konfliktavo su rusais, lenkais. Šiems reikalams spræsti taip pat buvo reikalinga valst. Mnd. pirmas suvokė Liet. išėjimo į Europą ir jos krikšto problemas. Viduje tarp genčių taip pat reikėjo valst. kuri gesintų kunigaikščių tarpusavio vaidus, gintų privatinę nuosavybę, ji pirmiausia reikalinga jau susiformavusiai žemvaldžių grupei. Visa tai suvokęs Mnd. pradeda kurti valst. viduramžių metodais ir taktika. Būtent dėl vals. pagrindų Mnd. krikštijasi, karūnuojasi, šalia kraujo praliejimo naudodamas ir diplomatiją. Didžiausias jo nuopelnais ir yra valst. pagrindų sukurimas, kurie nesugriūva ir po jo mirties. Net Mnd. nužudę priešai tęsia jo darbą. Gediminas didžiausias jo nuopelnas kad jis suteikia Liet. valst. feodalinius bruožus. Labai svarbus Gedimino (Ged.) kaip valdovo diplomatinis darbas (iki jo diplomatų beveik nebuvo). Tai yra Ged. laiškai, sąjunga su Ryga (jis įsiskverbia į ordinų vidų, tarp karinio ir krikščioniško), vaikų diplomatinės vedybos. Atsiradę feodalizmo bruožai: mokesčių sistema, dalinių kunigaikščių egzistavimas, valdžios paveldėjimas, iždas, socialinės grupės (bajorai, laisvieji ūkininkai, miestiečiai). Jis sutinka krikštytis, jei priešai atiduos visas baltų žemes. Vytautas jo kelias į valdžią labai komplikuotas (santykiai su Jogaila, Kęstučio mirtis) oficialiu vienvaldžiu Vytautas (Vyt.) tampa po Astravo sutarties(1392). Jo valdymo metu susiformuoja brandi feodalinė valst., bajorų administracinis aparatas pakeičia dalinius kunigaikščius (Vyt. pusbrolius). LLabai sustiprėja centrinė didžiojo kunigaikščio valdžia. Bajorai žemvaldžai gausiai aprūpinami žeme už karinius ir polotinius nuopelnus, prasideda neoficialus įbaudžiavinimo procesas, ypač po žalgirio mūšio (Vyt. atduodavo žemes su visais kaimais). Iškyla pirmosios bajorų didikų giminės(Radvilos, Goštautai). Kol kas nebuvo svetimtaučių. Valst. tampa centralizuota, veikia didžiojo kun. taryba. Užsienio politika: Vyt. centralizacijos politika iškart kertasi su lenkų interesais, todėl, kad jie nori įsivaizduoti Jogailą Lenkijos ir Liet. karaliumi. Salyno sutartis (1398) – žemaitija atiduodama ordinui. Tada Liet. bajorai pradėjo ją vadinti karaliumi. Vorkslos nelaimė(1399) – Vyt. kariuomenė žiauriai sumušama mongolų-totorių. Liet. nusilpsta, o Maskvos pozicijos sustiprėja. Vilniaus – Radomo unija (1401) – kartoja ankstesnių unijų turinį, tačiau yra 1 punktas “mirus lenkų karaliui naujo karaliaus jie nerenka be Vyt. sutikimo). Žalgirio mūšis (1410) atsiimama žemaitija, atsiranda galymybė ją krikštyti.1429 vykdoma Vyt. karūnacijos politika, 1430 – bandymas krikštyti, po to spalio mėn. jis miršta.

9. 16a. LDK istorijoje. Nemažą laiko tarpą valdo žygimantas Augustas paskutinis iš Gediminaičių dinastijos. Jo valdymo metu pradedamos svarbios reformos. *Valakų reforma(1577) kiekviena šeima gauna žemės valaką (apie 21ha) atsižvelgiant į žemės kokybę nustatoma piniginė renta – įinšas ir dvi lažo dirnos į palivarką(dvarą). Įvyksta galutinis valstiečių įbaudžiavinimas, tuo pačiu atsiranda suinteresuotumas išauginti kuo didesnį derlių, labai išauga grudų

gamyba ir pardavimas į užsienį. Pagerėja žmonių gyvenimo sąlygos, susikuria gatviniai kaimai, tai laikinas, bet ekonomikoje pažangus reiškinys. *Seimo reforma – nuo 1565 pradėti šaukti pavietų seimeliai, prieš didijį seimą juose aptariami būsimo seimo klausimai, renkami atstovai į seimą. Šalis suskirstyta į vaivadijas ir pavietus. *Šiame amžiuje paruošiami ir patvirtinami visi 3 Lietuvos statutai:1529,1566,1588. Ypatingai svarbūs 1 ir 3. 1 kaip pirmasis rašytinis įstatymų rinkinys, 3 atsirado jau po Liublino unijos ir vad Lietuvos suverenumo sargu (pagal jį lenkai negalėjo įįsigyti Lietuvoje nuosavybės ir dalyvauti valdyme.). *Pertvarkoma Liet. kariuomenė(žygimantas ¼ savo pajamų skiria nuolatinės kariumenės išlaikymui. Bajorai atleidžiami nuo privalomos karo tarnybos. *renesansas – kartu su juo pabunda ir tautinė savimonė Lietuvoje. Čia formuoujasi feodalinė inteligentija išlaikoma turtingų dvasininkų, didikai kviečiasi užsienio meistrus, kultūros veikėjus. Aiškiausiai humanistines idėjas idėsto Mykolas Lietuvis : 1 Tobulinti esamą santvarką; 2. Pertvarkyti teismus ir bažnyčią. 3. Pakelti visuomenės dorovinį lygį. 4. Stiprinti valst. ekonomiškai, ūkiškai. *pirma lietuviška knyga(1547), Prancuškus Skorina pradeda spausdinti knygas. *Reformacija pprasideda nuo Liuterio Vokietijoje, tačiau Lietuvoje Liuteronizmas neįsigali. Labiausiai paplinta kalvinizmas. *Abraomas Kulvietis Vilniuje įkūrė pirmą protestantišką mokyklą (1539). Kalvinizmu susidomėjo ir turtingi žmonės(Radvilos). Lietuvos didikai dažnai vadinami antitrinitoriais, nes jie neigė šventą trejybę, pripažino tik Jėzų Kristų. *kontreformacija – VValerijonas Protasevičius kviečia pagalbon Jėzuitus. Iš kovos tarp protestantų ir katalikų laimi paprasti žmonės, nes abi pusės kuria mokyklas VU (1579). *Livonijos karas kai Ivanas 4 žygiuoja link Baltijos, bet priėjimo negauna, didelis įnašas Stepono Batoro, jis sugeba sudaryti 10 metų paliaubas. *1569 Liublino unija prasidėjo polonizacija, lenkų kišimasis, bet lietuviai galėjo mokytis Lenkijos universitetuose.

10. Krėvos ir Liublino unijos. 1. Unijų turinys. Krėvos(1385) – akcentuojama sąjunga su Lenkija ir Jogailos vedybos, bendros karūnos atsiradimas. Numatoma apkrikštyti pagonišką Lietuvą. Lietuva sumoka 200 tūkst. Florinų už santuokos nutraukimą. Numatyta sugražinti lenkų belaisvius, padėti jiems atgauti prarastas žemes. Numatyta prijungati lietuvių ir rusų žemes prie Lenkijos karūnos. Liublino (1569) – sukuriama federacinė, dualistinė Lietuvos – Lenkijos valst. Ją valdys vienas bendras karalius. Yra bbendras seimas, senatas, bendra užsienio politika. Karalius karūnuojamas Krokuvoje. Visi LDK pareigūnai duoda priesaiką karaliui. Lenkai gali turėti dvarus Lietuvoje, o lietuviai Lenkijoje. 2.Panašumai. Abi unijos gerokai suartino dvi Europos tautas. Abi unijos sustiprino tautas kariniu požiūriu. Jos atsirado dėl karinio pavojaus (kalavijuočiai, Maskva). Abi unijos padėjo efektyviau spęsti užsienio politikos klausimus. Po abiejų unijų neįvyko visiškas tautų susijungimas. Abi sutartys sudaro sąlygas polonizacijai. Juridiniu požiūriu šios sutartys duoda teisę lenkų feodalams laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi. Sudarant abi sutartis niekas nneklausia tautos nuomonės. 3. Skirtumai. *Krėvos unijos metu Lietuva buvo dar pagoniška ir LDK kunigaikščiai hierarchi- niuose laiptuose stovi žemiau karaliaus. Liublino unijos metu tas skirtumas visai išnykęs ir daugelį metų valdo vienas žmogus, tituluojamas lietuvių-lenkų karaliumi, todėl sutartyje sakoma, kad kuriama federacinė dualistinė valst. (žečpospolita). *Krėvos aktas įsigalioja tik po Jogailos ir Jadvygos sutuoktuvių, o Liublino unija pradeda galioti iškart po 2 Liublino seimo. *po Krėvos unijos Lietuvai buvo likę žymiai daugiau savarankiškumo negu po Liublino. Liublino unijoje vienas narys aiškiai stipresnis. *Krėvos unijoje pilnumoje pateikiama Lietuvos ir Lenkijos didikų nuomonė ir norai o Liublino unijos metu vyrauja Lenkų daugumos nuomuonė ir lietuviai priversti daryti nuolaidas ir politines ir teritorines (Volynės ir Podolės žemių atidavimas) *po Krėvos unijos galėjo būti 2 atskiri valdovai, o po Liublino unijos lenkų karalius tuo pačiu buvo ir LDK kunigaikštis.

11. Europa – pasaulio civilizacijos centras. Pirmas laikotarpis nuo 500iki1000. Pradeda kurtis mokyklos prie bažnyčių ir vienuolynų. Per jas krikščionys deda pagrindus savo egzistavimui. Jas baigęs (nuo 4 iki 8 metų) žmogus galėjo siekti universiteto išsilavinimo Atsiranda universitetai, pats seniausias atsirado Italijoje, Bolonoje, vėliau jis tampa Europos teisės centru. Solerno universitetas davė pradžią medicinos mokslų centrui. Ir universitetai ir 7 laisvūjų menų mokyklos ruošė tarnautojus bbažnytinei ir civilinei tarnybai. O išsimokslinę žmonės ir yra civilizacijos pagrindas. Kūrėsi ankstyvojo feodalizmo valstybės. Pradeda formuotis tautybės, tai ne masinis reiškinys(Anglija). Antras laikotarpis 1300-1500. Viskas tobulinama, kas jau pradėta anksčiau, atsiranda parlamentai, tai tarpinė jungtis tarp karaliaus ir visuomenės. Humanizmo pradžia(14a. pab.-15), susiformuoja naujas pasaulėvaizdis, kitaip suprantama žemės rutulio sandara. M.Kopernikas – lenkas, sakė, kad žemė sukasi apie savo ašį ir skrenda apie Saulę. Džordanas Bruno – visata beribė, saulė ne visatos centras, o viena iš žvaigždžių, kituose pasauliuose gali būti gyvybė. Gililėjo Galilėjas – sumontuoja pirmą teleskopą, suformuoja mokslinės mechanikos pradmenis. Visi geografiniai atradimai, jų reikšmė. B.Diasas(1487), K.Kolumbas(1492), Vaskas Da Gama kelionė į Indiją(1498), F.Magelanas(1519-21). 3.laikotarpis 16a. išsiplėtoja renesanso laikotarpis, viskas apie reformaciją. Kraštuose kur įsigalėjo reformacija, subirėjo feodalizmas. 18a. švietimo epcha. Išaukštinamas protas. Dėka išsilavinimo ir švietimo galima pasiekti viską. Švietėjų idėjos: Volteras-stambiosios buržuazijos idėjos – Dievas reikalingas liaudžiai, bažnyčia ir jos tarnai – vabalai ir juos reikia traiškyti. Monteskje – vid. Buržuazija- kritikuoja feodalinę santvarką ir valdžią. Siūlo valdžių padalijimą į 3 dalis. Ž.Ž.Ruso-smulkiosios buržuazijos idėjos – didelė nuosavybė, nusikaltimas, toliaruojama ti smulki nuosavybė. Kunigas Melje – varguomenės idėjos – socialistinės idėjos, pasisako prieš nuosavybę, išnaudojimą, samdomą darbą. Svarbus to amžiaus laimėjimas – apšviestasis absoliutizmas – ttai kai valdo karalius ir filosofai. Reformos – švietimo, kultūros, kariuomenės. Ávestas privalomas pradinis mokslas.

12. 17a. Anglijos ir 18 Didþioji revoliucijos. Prieþastys:Anglijoje(Ang) revoliucija kilo dël prieðtaravimo tarp monarchijos ir anglø visuomenës, kuriai atstovauja parlamentas. Prancûzijoje(Pranc) revoliucija kyla dël prieðtaravimø tarp ávairiø gyventojø sluoksniø. *Ang karalius nori paversti parlamentà paklusniu savo valdþios árankiu. Supykæs net 11 metø jo neðaukia, dël to kyla pilietinis karas. Pranc karaliaus valdþia jau seniai neribota, taèiau ji nesukialia pirminio konflikto. Revoliucija kyla dël klasikinio baudþiavinio iðnaudojimo, dël besivystanèios burþuazijos teisiø ir laisviø varþymo. Karaliaus dvaras piktina tik tuo, kad jis yra nepaprastai prabangus ir suryja daug valst. lëðø. Ang revoliucijà paspartina ir puritonø persekiojimas. *Prancûzø revoliucija turëjo rimtà idëjiná pagrindà-ðvietëjø idëjas. Anglø revoliucija ideologiniu poþiûriu visai neparuoðta. *Abiejø revoliucijø metu vyksta reformos, taèiau Anglijoje visas reformas vykdo parlamentas, o Pranc. viena po kitos valdanèiosios politinës grupuotës, daugiausia reformø vykdo jakobinai.(An reformos þymiai tvirtesnës: panaikinamos vyskupystës, nusavinta baþnyèiø, vienuolynø þemë, panaikinta vasalinë priklausomybë, valstieèiai daromi þemës ðeimininkais, taèiau Pranc reformos gilesnës, labiau griaunanèios feodalinæ santvarkà, viskas daroma per terorà, smurtà. *Abiejø revoliucijø metu atsiranda dokumentai tvarkantys þmogaus ir pilieèio teises ir laisves. (Pranc – þmogaus ir pilieèio teisiø deklaracija, Ang – leveleriø programa.) *Abiejø revoliucijø metu nukirsdinami

karaliai, neatsþvelgiama á Europos nuomuonæ, á tai, kad karaliaus valdþia duota Dievo. *Abiejose revoliucijose iðsiskiria labai radikalios grupuotës, siekianèios radikaliø pertvarkimø (Pranc – jakobinai, Ang – digeriai). *Pranc nuo pat revoliucijos pradþios kuria konstitucijà, pas anglus tokio dokumento visai nebuvo, jie gyveno pagal Didþiajà laisviø chartijà. *Abi revoliucijos sudavë smûgá feodalizmui, monarchijai.

13. 18a. – ðvietimo laikotarpis. 18a. ðvietimu buvo susidomëta iki tokio lygio, kad buvo manoma, kad ðvietimas ir mokslas gali atvesti þmonijà á aukso amþiø. Ði idëja atsirado nne be pagrindo, o dëka svarbiø to meto atradimø labai pakeitusiø darbo naðumà, paspartinusiø þmonijos paþangà. Ðiandien yra aiðku, kad þmonija pervertino proto galimybes, neiðëjo vien tik proto pagalba pertvarkyti valstybës santvarkos, visuomenës, kai kurie tø pertvarkymø modeliai patyrë fisiðkà fiasco (socialistai utopistai(Falangas, Ðarlis Furje), amþinasis variklis). Ðio amþiaus ribose buvo svarstomi ávairûs geresnës santvarkos projektai, gyvenama pagal vokieèiø filosofo Emanuelio Kanto ðûká: iðdrysk bûti protingas, turëk dràsos remtis savo protu. Ðvietëjai tikëdavo, kad þmonija eina paþangos keliu, bet tas kkelias kaip ir visi gali bûti su kliûtimis. Ðvietëjai atsisako religijos prietarø, smerkia neþmoniðkà iðnaudojimà, þiaurius ástatymus, reikalauja, kad prieð ástatymus visi bûtø lygûs Dþonas Lokas – pirmas iðkelia visuotinës sutarties teorijà, pagal kurià, þmonës sukûræ valstybæ turi turëti prigimtines tteises nuosavybei, laisvei apsaugoti, valdþià dalija á 2 dalis. Karaliui jis suteikia vykdomàjà valdþià. Vëliau ðias idëjas iðplëtojo Þ.Þ.Ruso pasmerkdamas tautø nelygybæ, nurodydamas kad valdþia turi priklausyti tautai, geriausia valdymo forma – respublika. Ruso idëja bandë ágyvendinti jakobinai. Volteras – pritaria beveik visoms Dþ. Loko idëjoms, bet mano jog valdyti galëtø ir apsiðvietæs monarchas, tai yra iðkelia apðviestojo absoliutizmo formà. Monteskje – skirsto valdþià á 3 dalis, grieþtai reikalauja nemaiðyti ðiø valdþiø ir valdininkø. Apðviestasis absoliutiznas pirmiausia iðplito Prûsijoje. Buvo vykdomi pertvarkymai:centralizuojama administracija, palengvina baudþiamuosius ástatymus, apriboja mirties bausmæ, lengvina baudþiavà.

14. JAV konst., Pranc. þmogaus ir pilieèio teisiø deklar., 1791 Geguþës 3 konst. Turinys – JAV konstitucija(1787)– JAV paskelbiama federacine respublika, kurioje valdþia prikaluso prezidentui renkamam 4 metams, jis valdo iir karines pajëgas. Ástatymø leidyba- kongresas sudarytas ið 2 rûmø – senato ir atstovø rûmø. Kongresà sudaro rinkimø bûdu renkant kandidatus nuo kiekvienos valstijos. 3 valdþia – aukðèiausias teismas, kurio narius iki gyvos galvos skiria prezidentas. Konstitucija vystosi demokratëjimo linkme, papildant jà teisiø biliu(1791) ir kitais normatyviniais aktais. Prancûzijos Þmogaus ir pilieèio teisiiø deklaracija(1789) – jà priima steigiamasis susirinkimas. Skelbiama visø þmoniø lygybë ir lygiateisiðkumas, ðiø dalykø sargu skiriama valstybë. Þodþio, spaudos, religijos iðpaþinimo laisvë, tolygus mokesèiø paskirstimas(didesnis turtas-didesnis mok). LLietuvos, Lenkijos konstitucija 1791 Geguþës 3d. – skelbiama bajorø respublika su renkamu vadovu (konstitucinë luominë monarchija). Vieðpataujanèia religija skelbiama katalikø, nepaþeidþiant kitø tikëjimo teisës, panaikinma liberum veto teisë, uþdraudþia bajorø konfederacijas (sàjungas). Kas 25 metai mumatyta ðaukti seimà konstitucijai perþiûrëti. Ðis dokumentas uþkerta kelià rusø kiðimuisi á Lietuvos reikalus, bet paverèia Liet savotiðka Lenk. provincija. Panaðumai: 1. Ðie dokumentai kuriami turint tkslà sukurti demokratiðkesná valdymo modelá. 2. Ðie dukumentai turi tà patá ideologiná pagrindà (ðvietëjø mintis (Monteskje)), visuose atsispindi valdþiø padalijimo klausimas. 3. Ðie dokumntai skirti nepriklausomom valst., o 1791 konstitucija ir atsiranda dël to, kad jos pagalba stengiamasi uþkirsti kelià Rusijos kiðimuisi á Liet-Lenk reikalus. 4. Visose ðalyse tuo metu formuojasi burþuazija, tai yra burþuazinës minties produktas. 5. Ðie dokumentai uþkerta kelià jau labai seniai subrendusioms ðiose ðalyse blogybëms: JAV – galutinai pakertamos vergovës ðaknys, Pranc – negráþtamai sugriaunamas absoliutizmas, Lietuvoj – uþkertamas kelias bajorø anarchijai.

15. Kas lëmë Lenk. Liet. valst. þlugimà. Vidinës prieþastys: 1. labai silpna karaliaus valdþia ypaè ryðki po paskutiniojo Gediminaièio Þygimanto mirties(1572). Jau pirmas svetimðalis karalius Henrikas Valua pasiraðo tam tikrus artikulus (priþadëjo nedaryti sosto paveldimu, ðaukti seimà 2k. per metus ir tt) nors Valua valdë tik pusæ metø, tie artikulai gyvavo ilgiau. Didþiulë seimo áátaka kraðto reikalams pagimdo nerealià anarchijà, o kaimynines ðalis(Rusijà, Austrijà, Prusijà) valdo absoliutûs valdovai ir jie matydami, kad Þeèpospolitoje silpna padëtis pradeda kiðtis á jos reikalus. 2. kuriasi ávairios bajorø grupuotës, jos uþmezga ryðius su Rusija, Prancûzija, ieðko pagalbos savo interesø ágyvendinimui valstybëje. Dël liberum veto teisës seimai nebegalëjo leisti ástatymø. 3. Feodaliniø dvarø vieðpatavimas. Juose vyravo nenaði, nerentabili iðnaudojimo forma – baudþiava. Ji stabdë pramonës vystimàsi, miestø augimà. Daþnai sukeldavo socialinius konfliktus. 4. Kariuomenës savivalë. Ypatingai kariuomenës ardomasis poveikis pasireiðkë 17a. per karà su rusais ir ðvedais. Kraðtà daþnai niokojo netik svetima bet ir sava kariuomenë, kuriai karaliaus iþdas nesugebëjo iðmokëti algø. 5. Vyravo didþiulë nesantaika tarp lit. ir lenk. bajorø. Ði valst. niekada nebuvo vientisa, niekad nesiformavo viena tautybë. Iðorinës prieþastys: 1. Rusijos, Prûsijos ir Austrijos suartëjimas ir jos kiðimàsis á respublikos reikalus. Karai su Rusija ir Ðvedija 17a. ir Ðiaurës karas 18a. karø padariniai labai baisûs, ypaè po Ðiaurës karo. Maras, badas, hanibalizmas, iðtuðtëjæ kaimai, dirvonuojanèios þemës. 2. Gudø, ukrainieèiø þemiø jungimàsis prie Maskvos. 1645 Podolë ir Volynë. Pasaulyje tuo metu neuvo jokiø organizacijø taikai palaikyti. Padalijimo padariniai: 1. Ávesta nauja valdymo forma po Þeèpospolitos skilimo yra paliginus su buvusia labai nedemokratiðka. 2. Prasideda tautinë priespauda. Lietuva vvirsta ðiaurës vakarø kraðtu. 3. 1840 po nepavykusio lietuviø ir lenkø sukilimo, Liet. ávedama rusø teisë ir visiðkai nustoja galioti 3 Lietuvos statutas ir 1791 konstitucija. 4. Valdymo organai surusinami iki valsèiø. Prasideda rusifikacija ið pradþiø Lenkijoje po to Lietuvoje. Rusifikacija vyksta tai stipriau, tai maþiau, priklausomai nuo lietuviø reakcijos á jà. Ryþtingiausius þingsnius liet. valdþia daro po sukilimø (uþdraudþia VU 1832, liet. spauda 1864, 19a. pab. Prasideda aðtri religinë diskriminacija (Kraþiø skerdynës), uþdarinëjamos katalikiðkos baþnyèios, vienuolynai). 5. Vyksta atviras kraðto kolonizavimas, ypaè po sukilimø, kai lietuviai iðtisais kaimais tremiami á Rusijos gilumà, á jø vietà atkeliami gyventi rusai. Tie rusai irgi tremtiniai.

16. 19a. Europos pasikeitimai. Ávyko svarbûs pokyèiai dël ðiø prieþasèiø: 1. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais labai ryðki technikos paþanga, kuri duoda daug pasikeitimø þmogaus buityje, ûkyje, kultûroje. 2. Vysta pramonës perversmas, kuris neatpaþystamai pakeièia kai kurias socialines grupes, darbø rûðis, atskirø teritorijø veidà. 3. Pirmà kartà istorijoje iðsivystë pasaulinë prekyba. 4. Iðauga miestø sk. 1-à kartà þmonijos istorijoje atsiranda milijoniniai miestai. Toks þmoniø susitelkimas vienoje vietoje sukelia daugybæ problemø, kurios anksèiau neegzistavo. 5.Keièiantis buièiai ir gyvenimo sàlygoms atsiranda poreikis kai kuriem maisto produktams. 6. Namudinë gamyba buityje uþleidþia vietà fabrikinei. Atsiranda visiðkai nauji dalykai: þvakës, degtukai, fotografijos menas.

7. Tobulëja ryðiai, transportas, panaudojama garo maðina. Atsiranda telegrafas. Ðios naujovës paspartina darbo naðumà, daro þmogaus gyvenimà lengvesniu, vis labiau þmogus jauèiasi galingesnis uþ gamtos jëgas. 8. Dideli pokyèiai ðvietime. Europoje ágyvendintas visuotinis pradinis mokslas, labai iðsiplëtë amatø ir prekybos mokyklø tinklas. Suklesti universitetai. Prie jø didelës bibliotekos, mokymo priemoniø archyvai, daþnai ir spaustuvës. Vokietis keningas sukuria naujà spausdinimo maðinà, kurios darbo naðumas 800 lapø per 1h. (pirma sp maðinà sukûrë Gutenbergas). Pradedami leisti laikraðèiai prieinami visiems 9. Literatûroje vyrauja rromantizmo srovë (A. Diuma, Valteris Skotas, Puðkinas, Mickevièius).Ðalia romantizmo-natûralizmas Atsiranda pirmieji dailës meno muziejai, kuriasi ávairios mokslo ir meno ðakø draugijos. 10. Atsiranda naujos socialinës, politinës teorijos: marksizmas, socialinis liberalizmas (visø socialiniø grupiø laisvë veikti) nacionalizmas. Vyksta ir pirmos socialinës reformos: uþdraudþiamas vaikø darbas, uþdraudþiamas moterø darbas ðachtose, atsiranda darbo inspektoriaus pareigos, kovojama uþ 10h darbo dienà. 11. Kuriasi nacionalinës teorijos: pan-germanizmas, sionizmas, panamerikonizmas. 12. Ávyksta 2 stambiø Europos valst. centralizacija. Susikuria Vok. Imperija ir Italija. 13. Vyksta profsajunginis judëjimas, pprasidëjæs Anglijoje tredjunionø vardu.

17. 19a. 2 pusë Vakarø valst. nukariavo Afrikà ir didelæ Azijos dalá. Ekspancijos prieþastys: 1. Europa nuo seniausiøjø laikø vieðpatauja pasaulyje, kaip vedantis þemynas, þemynas gaminantis prekes, valdantis rinkà ir prekybos kelius. Kiti þemynai buvo þaliavos tekëjais, ppigios darbo jëgos ðaltiniais, uþsigulëjusiø ir nuvertëjusiø prekiø pirkëjais. Noras pirmauti, iðlaikyti savo pozicijas, didinti kapitalus ir atveda Europà prie kolonijø grobimo iðkart po geografiniø atradimø ir iki 19a. pabaigos visas pasaulis suskirstytas á kolonijas ir metropolijas. 2. Europoje lyginant su kitais þemynais buvo labai didelis gyventojø tankumas. Tai daþnai skatino traukimàsi á kitus ktaðtus, grobikiðka uþsienio politika skatino ir rasinës nelygybës vystimàsi, europieèiø nuomone afrikieèiai ir azijieèiai buvo þymiai þemesnio lygio uþ juos. 4. Azijoj ir Afrikoj buvo tikëjimas á “baltojo þmogaus misijà” (baltieji turi neðti savo civilizacijà á jø kraðtus ir pagerinti jø gyvenimà). 5. 19a. antroje pusëje iðkyla nauja ideologija, kuri propaguoja, kad stipriosios tautos turi valdyti silpnasias. Kolonizmo poveikis 1. Suþlugdoma Afrikos, Azijos pramonë. Pramonë kuriama nnaudinga metropolijai, ne kolonijai. 2. Plëðikiðkojo kapitalizmo metu kolonijos nuskurdinamos iki bado lygio, á juos þiûrima kaip á pigià darbo jëgà ir pigias þaliavas pramonei vystyti. 3. Vyksta nutautinimo politika, smunka ðvietimo lygis, labai sunki sanitarinë bûklë. 4. Tarp kolonijø ir metropolijø vyksta nacionalinio iðsivadavimo karai, kurie labai þiauriai nuslopinami. 5. Europos kraðtø átaka kultûriniu poþiøriumkai kur buvo ir gera: technikos lygis, ástatiminë bazë, valdymo metodai, literatûra, dailë, menas. 6. Vergø gaudymas ir veþimas á Amerikà. 7. Prasideda karai tarp AAmerikos genèiø, daþnai religinio pobûdþio, kuriuos kursto atëjûnai iðnaudo-dami romënø principà divide et impera. 8. Kolonijø grobimas, ginklavimosi varþybos priveda prie ginkluoto pasaulio padalijimo 1914 – 1918.

18. Konservatizmas, socializmas ir libera- lizmas. Liberalizmas – tai politinë doktrina (doktrina-tarpusavyje susijusiø ir viena ið kitos iðplaukianèiø politiniø idëjø junginys), kuri atsirado Anglijoje 17a., jos pradininkas Dþ. Lokas. 19a. ðià doktrinà vysto Dþonas Stiuartas Milis. Doktrina teigia, kad visi þmonës ið prigimties yra lygûs ir laisvi, bet kokie þmogaus laisvës suvarþymai ir apribojimai iðvis atmetami, taèiau þmogus turi atsakyti, kad jo laisvë netrukdytø kito laisvei. Doktrina neatmeta nei ástatymø, nei valstybës. Þmogus turi teisæ naudotis spaudos, religijos ir ûkine laisve. Valstybë turi bûti sargu, beðàliðku teisëju. 19a. liberalizmas propaguoja parlamentinæ santvarkà, pabrëþdamas, kad ástatymus turi leisti tik parlamentai. Labiausiai ði doktrina klesti Anglijoje, nes èia vyksta pramonës perversmas.1832metø parlamente daugumà deputatø sudaro liberalai. Labiausiai liberalizmas remia vidutiniàjà klasæ. Socializmas-tai doktrina, kuri svarbiausiomis vertybemis laiko socialinæ lygybæ ir teisingumà. Jie pripaþysta beveik visas liberalizmo idëjas, taèiau ekonominæ lygybæ laiko pagrindu visoms kitoms. Þymiausias socializmo teoretikas Karlas Marksas, jis paraðë knygà “Kapitalas”, jà jis paraðë kartu su Fridchu Engelsu. Ði doktrina labai palanki valstieèiams ir samdomiems darbininkams. 19a. ðios doktrinos ágyvendinimui K.Marksas ákuria komunistø sàjungà(1847). 11864-76 veikia pirmasis internacionalas, kuris vienijo socialistø partijas. 1889 II-as internacionalas, kuris iðyra 1 pas. karo iðvakarëse suskilæs á dvi sroves komunistus ir socialdemokratus. Socialdemokratai veikia per visà 19a., kovoja uþ darbininkø reikalus, 8h darbo dienà, kovos formos – streikai. Komunistinë srovë veikia 20a. Rusijoje su Leninu prieðakyje. Lyginant liberalizmà ir socializmà reikia neuþmirðti, kad laiko iðmëginimus atlaikë liberalizmas. Matyt todël, kad liberalizmo idëjos iðliko sverbios ir po 19a. Konservatizmas – tëvymë Anglija 18a., pradininkas Edmundas Berkas. Ði doktrina vertina tradicijø pastovumà, tvarkà, paproèiø iðsaugojimà. Konservatoriø partijos kritikuoja liberalizmà uþ neteisingà laisvës supratimà, kuris veda prie anarchijos. Pagal juos visuomenë-tai tam tikrà pozicijà uþimanti þmoniø grupë, kuri turi veikti organizuotai ir kartu. Liberalizmas 19a. pab. apmirë, bet dabar vël atgimsta post komunistiniuose kraðtuose. Socializmas 20a. pergyveno savo idëjø laidotuves, bet jos dar gyvos. Konservatizmas dar gyvas ir 20a.

19. 1 valst., 1 tauta., 1 vadas. Kurios valst. vadovavosi ðia idëja? Italija – faðizmo tëvynë, joje pradeda kurtis pirmos faðistø grupuotës, èia iðkyla pirmas Europos faðistas Benitas Musolinis. 1922 jis suorganizuoja juodmarðkiniø þygá á Romà, kuriame dalyvauja apie 40000þmoniø. 1924 m rinkimuose faðistø partija gauna daugumà. Valdþioje faðistai bando ágyvendinti 1 tautos, 1 valst., 1 vado idëjà. Kà jie daro: 1. Áveda ggrieþtà cenzûrà ir paskiria naujà administracijà jai priþiûrëti. 2. Uþdraudþia kitas partijas. 3. Sukuria platø ir galingà politiná aparatà. 4. Tautos vadas-Duèë, jo rankose visø rûðiø valdþia. 5. Profsajunginis judëjimas labai kontroliuojamas. 6. Valdþios institucijose tik faðistai. 7. Faðistinës propogandos devizas – “Italai galinga tauta”. 8. Ginklavimasis, militaristinë politika. Faðistai kai kuria savo veikla patraukë þmones (likviduoja nedarbà, iðleidþia ástatymus dël nelaimingø atsitikimø ir ligos atvejø). Vokietija – 1919 susikuria VNSDP (Vokietijos nacionalistø darbininkø partija). Nuo 1921m jai vadovauja Hitleris. 1923 organizuojamas alaus puèas, faðistai nori uþimti valdþià jëga. Po puèo jo dalyvius pasodina á kalëjimà, èia Hitleris paraðo knygà “Mien kaif” (mano kova), tai racistinë naciø teorija. 1932-33 rinkimuose laimi faðistai, Hitleris tampa vyriausybës, o vëliau ir valstybës valdovu. 1. Faðistinë diktatûra pirmiausia uþdraudþia visas partijas. 2. Ákuriama slaptoji policija – gestapas, pradedamos masiðkai kurti koncentracijos stovyklos. 3. Nepaprastai didelis karinis biudþetas. 4. Labai ryðki antisemitizmo politika. Sovietø sàjunga – totalitarinë valdymo sistema su Stalinu prieðakyje susiformuoja 3 deðimtmetyje. Sukuriama prievartos sistema reþimui palaikyti: 1. Visi laimëjimai, kurie buvo realiai pasiekti industrializuojant pramonæ kainavo nesiskaitymà su þmogum ir jo darbu. 2. Turto konfiskacija, iðbuoþinimas, trëmimai – tai kova su opozicija. 3. Aiðkus 1 þmogaus kultas. Buvo sakoma “Stalinas –tautø

saulë”. 4. Viena partija ir visos visuomeninës organizacijos su ta paèia ideologija. 5. Milþiniðkos jëgos ginkluotei aukèiausia teroro ir smurto forma – gulagø sistema. Milijonai þmoniø ákalinti atðiauriose sàlygose. 7. Asmenybë lygi nuliui. Panaðûs dalykai buvo Ispanijoj, Japonijoj.

20. Faðizmas ir komunizmas. Komunistinës idëjos pirmiausia subrendo Rusijoje ir 1917 metais perversmo bûdu komunistai paima valdþià Rusijoje todël, kad ji buvo labiausiai nusilpusi. Èia daugiausia skriaudø, skurdo, iðnaudojimo. Faðizmas gimë Italijoje bet toliausiai nuëjo Vokietijoje iðsirutuliojæs ið nacionalizmo ideologijos. Panaðumai: abiejø tikslas &– totalitarizmas (kai apima visas gyvenimo sritis). Prievarta, grieþta kontrolë, vienos ideologijos vieðpatavimas. Represijos ne tik prieð kitas tautas, bet ir prieð savo tautà. Vieðai skelbiami draudimai kitoms partijoms, demonstracijoms, kultûra ir ðvietimas tarnauja ideologijai.Asmens kultas. Visiðkai nevarþoma valdanèiojo asmens atsakomybë. Prievartai ir smurtui vykdyti sukuriama sistema. 3 valdþios vienose rankose. Valstybines pareigas eina tik savø partijø þmonës. Labai panaðûs abu vadai pagal savo idealus gráþtantys á viduramþius Stalino – Ivanas Rûstusis, Hitlerio – Barbarosa. Skirtumai: 1. Faðistai niekada nesidangstë ddemokratiðkais lozungais kaip tai darë komunistai. 2. Faðizmo ryðkus bruoþas nacizmas. Niekinamos kitos tautos, iðaukðtinama germanø rasë. Komunizmas propaguoja tautø lygybæ, suverenumà. Ir bent jau prieð terorà ir smurtà tos tautos tikrai lygios. 3. Faðistai ateina á valdþià taikiais bûdais, kkomunistai per ginkluotà perversmà. 4. Faðistai gina nuosavybæ, stambøjá turtà, komunistai puola já per nacionalizacijos procesà. 5. Tarybø Sajungoje komunistinio valdymo metu nepasireiðkë ryðkus antisemitizmas. 6. Komunistai labai arðiai kovoja su baþnyèia, pasireiðkia kaip atëjistai, faðistai viskà stengiasi pritaikyti prie savo krikðèioniðkos ideologojos, net dangstosi ja. 7. Faðistø koncentracijos stovyklos tai mirties fabrikai, rafinuoto þudymo meno vietos, komunistø gulagos – þemo lygio þmoniø naikinimo priemonë.

21. Palyginti 2 karus.

Rodikliai I pas. karas II pas. karas

Karo trukmë 4 metai 6 metai

Valstybiø sk Virð 30 Virð 60

Kariavusiø ðaliø gyv sk. Apie 1 milijardà 1.7 milijardo

Karo veiksmø teritorija 4 mln. km2 22 mln. km2

Mobilizuota 70 mln. 110 mln.

Þuvo 13,6 mln. 50 mln.

Suluoðinta 20 mln. 90 mln.

Nuostoliai $ 360 milijardø 4000 milijardø

Pirmojo karo centras – Europa, antrasis karas vyksta Ðiaurës Afrikoj ir pitryèiø Azijoj ir Ramiajame vandenyne. I kare okupuotos teritorijos apdëtos mokesèiais, ttraukiantis iðveþamas turtas, II be ekonominës prievartos vykdomas ir masinis gyventojø persekiojimas, rasiniu, religiniu poþiûriu, vyksta masinis þmoniø naikinimas. I kare klesti infliacija, skolos uþsieniui, II nebelieka civilinës pramonës, pinigai iðstumiami ið prekybos. I kare viskà sprendþia þmogus – kareivis, II – daugiausia viskas priklauso nuo technikos, panaudojamas atominis ginklas. I kare masiðkai nebuvo naikinami þydai, II jø sunaikinta 6 mln. Po I atsiranda Tautø Sàjunga, po II JTO. Dël abiejø karø kalta Vokietija. Dël I karo vokieèiø imperializmas, dël III – nacizmas. Po I karo Vok. nesuskaldyta, po II padalinta á 2 dalis.

22. Liet. valst. atkûrimas 1918 ir 1990. 1918m. Vasario 16d. aktas skelbë: 1. Kreipimasis á visø ðaliø, pirmiausia Rusijos ir Vokietijos, vyriausybes pagarsinant, kad yra tokia Liet. taryba ir ko ji nori. 2. Aktas remiasi tautø apsisprendimo teise ir Vilniaus konferencija (1918 rûgpjûtis, nusprendë, kad reikia sukurti Liet. tarybà). 3. Skelbdama, kad atstatoma nepriklausoma Liet. valst. su sostine Vilniumi ir demokratiniais pagrindais 4.Atsiribojama nuo visø ryðiø su kitom ðalim. Naujus ryðius ir santykius nustatys steigiamasis seimas. 5. Praðo visø valst. pripaþinti Liet. nepriklausomybæ. Kovo 11 aktà priëmë aukðèiausioji taryba: 1. Paneigia 1940 m. pertvarkymus atliktus kitos valst. ir jëga. 2. Skelbiamas sienos nelieèiamumas ir teritorijos nedalomumas, kaip svarbiausi uþsienio politikos dalykai. 3. Skelbia nepriklausomybës ágyvendinimo pradþià, kuri tesiasi iki ðiol. Abu aktai panaðûs tuo, kad visur remiasi tautø apsisprendimo teise. Abu skelbia demokratinæ Lietuvà. Taèiau jø atsiradimo sàlygos labai skirtingos. Vasario 16 aktas ne tik skelbë nepriklausomà Lietuvà bet ir naikino 1917 gruodþio 11 aktà (skelbë nepriklausomybæ, bet uþtikrino priklausomybæ Vokietijai). Vasario 16 aktui atsirasti reikëjo ilgo laviravimo tarp Rusijos ir Vokietijos, tarptautinë situacija labai sudëtinga, labai sunki financinë bûklë iðkart reikia vesti nepriklausomybës kovas. Kovo 11 aaktui atsirasti sàlygos þymiai palankesnës: TSRS vyksta “perestroika”, vienijasi Vokietijos, griûva socializmo stovykla. Tarptautinë aplinka ir visas pasaulis palankesnis Lietuvai 1990, nes Liet. yra pirmutinë socializmo stovykloje griaunanti jëga. Palaikyti Liet. – kovoti prieð socializmà. 1918 Liet. kûrësi kaip burþuazinë, demokratinë valst. ir tokiø valst. buvo daug. (Lenkija, Èekoslovakija, Estija, Latvija). Palaikyti jø tradicijas – griauti imperiná màstymà, konservatizmà.

23. Liet. valst. ir visuomenë prieð ir po 1926 gruodþio 17. Iki 1926 Liet. valst. gyveno pagal 1922 metø konstitucijà. Tai demokratinë konstitucija, kurioje aiðkiai iðskirtos 3 valdþios, ástatymø leidyba uþsiima seimas, prezidento rinkimø tvarka irgi demokratiðka. 1922 priimtas þemës reformos ástatymas, jis vykdomas norint sukurti normalià þemëvaldà, sudaryti pagrindus agrarinei valst. ávedama sava valiuta – litas. Valstybëje verda normalus gyvenimas, labai dideli pokyèiai ðvietime, einama prie visuotinio pradinio mokslo, kuriamos pro gimnazijos, specialios mokyklos. 1922 ákurta pirmoji aukðtoji mokykla – Kauno universitetas, vëliau ákurta Dotnuvos þemës ûkio akademija. Normaliai funkcionuoja spauda, veikia teatrai, bibliotekos. Taèiau 1926 ávyksta valst. perversmas, ásigali autoritarinis reþimas. 1928 priimama nauja konstitucija. Daug teisiø suteikiama prezidentui, jo rankose ið dalies susikoncentruoja visos 3 valdþios. Nuo 27 iki 36 seimas ið viso nebeðaukiamas. 1938 priimama vël nauja konstitucija, kur galutinai átvirtinamas autoritarinis reþimas (prezidentà renka tautos atstovai). 1929 ppriimamas naujas þemës ûkio ástatymas (leidþiami dvarai iki 150 ha), kuriasi akcinës bendrovës: maistas, pieno centras, Liet. ûkis. Pramonë vystosi kylanèia kreive, ekonomika stabilëja, valiuta 1 Europos deðimtuke. Kultûrinis gyvenimas vystosi lëèiau, nes visuomenëje maþiau demokratijos. Panaðumai: 1. Prieð ir po perversmo rûpinamasi þemës ûkiu, pramone, kultûra. 2. Normaliomis sàlygomis gyvena tautinës maþumos. 3. Uþsienio politikoje siekiama tarptautinio pripaþinimo ir normalaus bendravimo. 4. Ginamos savo sienos, sprendþiamas Vilniaus klausimas. Skirtumai: 1. Nebeðaukiamas seimas. 2. Uþdraustos partijos. 3. Prezidento naudai keièiama konstitucija. 4. 35 metais ávesta cenzûra spaudai, knygom, autoritarinis reþimas tautos vienybæ supranta kaip aklà paklusnumà.

24. Tautinës maþumos 20a. Liet. Rusai – daug ðios tautybës þmoniø apsigyveno Lietuvoje po 2 pas. karo, á Liet., ið TSRS buvo siunèiami valdininkai, kariðkiai specialistai iki 1990 jie turëjo labai plaèias teises, jie labai skyrësi nuo savo tëvynainiø, atkeliavusiø á Liet. anksèiau. Veikia rusø mokyklos, darþeliai, sudarytos sàlygos ásigyti aukðtàjá iðsilavinimà. Kaip ir iki karo tautinë maþuma nejautë jokios diskriminacijos, jeigu buvo susiaurinta sàþinës laisvë, tai dël to, kad tai vyko visoje Rusijoje. Po 1990 kai kurie rusai priëmë Liet. pilietybæ, kai kurie pasitraukia á Rusijà. Ið Rusijos pusës Liet. vyriausybei priekaiðtø yra tikrai maþai. Liet. kalbos ástatymas – tai ne nacizmo pasireiðkimas.

Þydai – iki karo gausiausia tautinë maþuma. Iki 26 m perversmo turëjo visiðkà kultûrinæ autonomijà, po perversmo jie jauèia tam tikrà spaudimà, antisemitizmo propagandà. Þydai labai aktyvûs Liet. vidaus ir uþsienio politikoje. 300 þydø buvo Lietuvos savanoriai, labai rûpinasi kraðto ekonomika, tarptautinëse organizacijose kelia Vilniaus gràþinimo klausimus. 1941 prasideda þydø genocidas Lietuvoje. Getai miestuose, þydø þymëjimas 6-kampëm þvaigþdëm. Apie 220 tûkst. þydø sunaikinta., sugriautos sinagogos, uþdarytos rabinø mokyklos. Yra faktø liudijanèiø, kad lietuviai þudë þydus. Dabar tai nëra gausi maþuma, nnes 1980 prasidëjo masinë þydø trauka á Kanaanà, didþiausia organizacija Vilniuje, jai vadovauja Emanuelis Zingeris. Vilniuje yra atkurta sinagoga. Lenkai-daugiausia gyvena Vilniuje ir Vilniaus kraðte, tarybiniais metais turëjo savo mokyklas, vystë savo kultûrà, ðiandien sàlygos maþai pasikeitusios. Lietuviø akimis þiûrint lenkai turi visas teises. Taèiau lenkø frakcija seime ir patys lenkai kaip tautinë maþuma daþnai skundþiasi savo padëtimi, ypaè dël valst. kalbos statuso. Ðità klausimà reikia spæsti nuolat lyginant jø padëtá su lietuviø padëtimi Lenkijoje. Totoriai, karaimai – 1987 ðventë ssavo 600 jubilejø nuo atsikraustimo á Lietuvà. Ðios maþumos gerai sutaria su Liet. tauta turi veikianèias keneses ir meèetes. Gyvuoja iðtisi ðiø maþumø kaimai Vilniaus, Alytaus rajonuose. Visoms tautinëms maþumoms atstovauja tautybiø komitetas, kuraim atstovauja karaimë Galina Kvebeckaitë. Lietuvoje demokratiðkai ssprendþiami tautiniø maþumø klausimai.

25. 1918 – 1940 nepriklausomos Liet. laimëjimai. Þemës ûkis – 22 metais pradëta vykdyti þemës ûkio reforma, 20000 maþaþemiø gauna þemës, kuriasi apie 40000 naujakuriø ûkiø. Apie 60% Liet. þemës pertvarkoma pagal reformos ástatymà. Vietoj 3-laukës sistemos ávedama daugialaukë, kas met vyksta melioracijos darbai, visa per tà laikà numelioruojama apie ½ mln. hektarø. Padaugëja þiemkenèiø plotø, atsiranda cukriniai runkeliai, kukurûzai, vyksta þemës ûkio kooperacija: “Lietuvos Ûkis”,“Maistas” “Pieno centras”. Dotnuvos þemës ûkio akademija iki 40 metø iðleido 2 ½ tûkst. specialistø. Veikia 9 þemës ûkio mokyklos. Intensyviai pradedamos naudoti mineralinës tràðos, derlingumas iðauga iki 9-12 cnt. ið ha. Duoniniø javø uþtekdavo prasimaitinti valst. ir dar ðiek tiek eksportuodavo. Labai daug iðveþdavo pieno ir mësos, pastoviai 4 vietoje Europoje. PProblemø bûdavo tik su smulkiais ûkiais iki 10 ha. Tokiø buvo apie 45%, tai rodo, kad pradëta 22 reforma nebuvo uþbaigta, þemiø paskirstymas þmonëm neproduktyvus, nerentabilus. Pramonë – : 1930 Liet. svarbiausia perdirbamoji maisto pramonë(mësos, pieno, muilo, cukraus fbrikai). 1939 Liet. buvo 80 tekstilës pramonës ámoniø, apie 70% reikalingø audiniø pasigamindavo viduje. Veikë 2 stambûs avalynës fabrikai, stiklo fabrikas Panevëþyje. 33 pastatytas Petraðiûnø popieriaus fabrikas. Vienas didþiausiø laimëjimø – stabili valiuta. Labai daug nuveikta kultûros ir ðvietimo srityje. 6 kartus iiðaugo kiekis lankanèiø pradines mokyklas, 30 ávestas privalomas pradinis mokslas, tik 6% gyventojø neraðtingi. Veikë 62 gimnazijos, 27 progimnazijos, 146 spec. mokyklos, nemaþai mokyklø skirta tautinëms maþumoms. 1922 atidarytas Kauno universitetas, kuris iðleido apie 4000 specialistø. Studentai daþnai tæsdavo mokslà uþsienyje. 38 iðleista 1300 pavadinimø knygø, leidþiami 159 laikraðèiai ir þurnalai, 35 pradëta kurti Liet. enciklopedija. Garsûs þmonës – Jablonskis, Bûga, Ivanauskas, Sruoga, Cvirka, Brazdþionis, Putinas. 19 pradëjo veikti pirma opera Kipras Petrauskas Trûko gydytojø, aukðtame lygyve sportas.

26. 1928-1940 – atsitraukimø, praradimø laikas. 1938 ypaè pablogëja santykiai su Lenkija, kovo 1d. lenkai áteikia ultimatumà, reikalaudami uþmegsti diplomatinius santykius, prieðngu atveju grasina karu. Uþmegzdami diplomatinius santykius lietuviai savotiðkai pripaþysta Vilniaus kraðto aneksija. Vyriausybë nusprendþia ultimatumà priimti, lenkai atidaro savo atstovybæ Kaune, o lietuviai – Varðuvoje. Nusileidþiama brutaliai jëgai, nes stoti á kovà jëgos per maþos. 1938 pablogëja santykiai ir su Vokietija, Klaipëdos kraðte suaktyvëja faðistiniai elementai. 39 vokieèiai reikalauja perduoti Klaipëdos kraðtà geruoju. 1939 kovo 22 lietuviai pasiraðo sutikimà ir á Klaipëdos kraðtà ávedama vok. armija. Tai didelis nuostolis Lietuvai ir puikus atramos taðkas vokieèiams prieð TSRS. 38 Lietuvos vyriausybë svarsto, kaip jai ágyvendinti neutralumo politikà. 39 priimamas ástatymas dël neutraliteto, tikslas – parodyti pasauliui taikià politikà ir iðsaugoti tautà. 39 rrugsëjo 1 prasidëjus 2 pas. karui Lietuva toliau laviruoja tarp Tarybø Sàjungos ir Vokietijos. Vokietija stengiasi átraukti Lietuvà á karo veiksmus, siûlydama kariauti prieð Lenkijà ir atsiimti Vilniø. Tarybø Sàjunga taip pat siûlo Lietuvai bendradarbiauti, ðie siûlymai baigiasi 1939 spalio 10 sutartimi, kai Tarybø Sàjunga Liet. grraþina Vilniø, uþ tai á Liet. áleidþiamas ribotas Raudonosios Armijos kontingentas. Tai reiðkë Lietuvos aneksijos pradþià, nes kartu su águlomis atvyksta ir kariðkiø ðeimos, ðnipai, diversantai. Provokacijos baigiasi 40 birþelio 14 ultimatumu Lietuvai, TSRS reikalauja: 1. Atstatydinti vidaus reikalø ministrà Skuèà ir saugumo departamento direktoriø Povilaitá, nes jie kalti dël provokacijø prieð TSRS kariuomenës águlas. 2. Sudaryti naujà vyriausybæ, kuri uþtikrintø 39 spalio 10 sutarties vykdymà. 3. Á Liet. ásileisti neribotà Raudonosios armijos águlà. Prezidentas Smetona sutinka svarstyti tik vienà punktà – naujos vyriausybës sudarymà, dël kitø reikalavimø jis siûlo prieðintis ginklu, taèiau prezidento tarybos dauguma ðá siûlymà atmeta. Ultimatumas priimtas, prezidentas pasitraukia á uþsiená. Birþelio 15 á Liet. teritorijà ávedama Raudonoji Armija. Liet. ir visas pasaulis nieko neþino apie slaptuosius Molotovo – Ribentropo pakto protokolus. Pasauliui tuo metu nerûpëjo maþø valst. likimai, didþiosios valst. nuolaidþiavo faðizmui, tai norëdamos iðvengti tiesioginio susidurimo su juo. Kapitalistinis pasaulis tikisi supjûdyti komunizmà ir faðizmà, po to jie mmano, kad pasikeis pasaulio politinis þemëlapis.

27. 40-41, 41-44, 44-53 pasiprieiðinimai Liet., jø prieþastys. 40-41 – tai natisovietinë rezistencija, platinami antisovietiniai lapeliai, vyksta inteligentijos (mokytojø, studentø), patriotinis judëjimas. Liet. pasiuntiniai áteikia notas visø ðaliø vyriausybëms, demaskuoja kremliaus politikà, praðo nepripaþinti liaudies seimo nutarimø. 40 m. Vokietijoje ásteigia LAF’as (Lietuvos Aktyvistø Frontas) vadovaujamas pulkininko Ðkirpos. Organizacijos tikslas – atkurti nepriklausomà Liet. Paèioje Liet. kuriasi pogrindinës organizacijos, kurios, Vokietijos ir TSRS karo iðvakarëse pradeda ginkluotà partizaninæ kovà, branduolá sudaro nuo trëmimø pabëgæ þmonës. Prasidëjus karui (birþelio 22) birþelio 23 Kaune prasideda sukilimas vadovaujamas LAF, o pagr. vadovas – Prapuolenis. Suiminëjami sovietiniai pareigûnai, uþimami raudonosios armijos sandëliai, suformuojama ir per Liet. radijà paskelbiama naujoji vyriausybë, kuriai vadovauja Ambrasevièius. Taèiau vyriausybë egizistuoja tik 6 savaites. 41-44 – tai antinacinë rezistencija, ji buvo taiki, nes kova prieð vokieèius palengvintø TSRS sugráþimà ir bûtø prarandami jauni þmonës. Vyksta kariniø ir ekonominiø ásakymø boikotas. Slapstomasi nuo iðveþimo darbams á Vokietijà, globojami ir slepiami þydai. Demaskuoja iðdavikus, veda antinacinæ propagandà, leidþia propagandiná laikraðtá “Lietuvos Jûda”. 44-53 – tai natisovietinë rezistencija, partizaninis karas. 1- oje vietoje dvasinë rezistencija – tautos nesusitaikymas su esama padëtimi, laukimas permainø, religijos, paproèiø iðsaugojimas. Sovietinës mobilizacijos boikotas, rinkimø boikotas, prieðinimasis kolektyvizacijai, nestojimas á partijà. Aukðèiausioji

rezistencijos forma – partizaninis karas, jai branduolá sudaro Plechavièiaus rinktinë. Jëgos nelygios, pagalbos ið uþsienio nesulaukta, partizaninis judëjimas iðsigimsta á þvëriðkumus ir galø gale viskas paskæsta kraujyje. Skirtumai–per 3 rezistencijos etapus pasikeièia 2 okupantai. 1. Sovietinës okupacijos metu (40-41), iðskyrus 41 birþelio sukilimà, aktyvios rezistencijos beveik nebuvo. 2 etape pagrindinë rezistencijos forma – ginkluota kova prieð sovietus. 44-53 rezistencija prieð vokieèius vien tik taiki. Motyvai – 41 birþelio sukilimas vyksta, nes norima parodyti naujam ateinanèiam okupntui vokieèiui savo nepriklausomybës troðkimà. 444-53 ginkluota kova – ignoravimas Lietuvos priklausomybës tarybø sàjungai. Ði kova turëjo, lietuviø nuomone, sulaukti pagalbos ið vakarø. Reikðmë – niekas istorijoje nevyksta veltui, niekas nenueina be pëdsakø. Partizaninis judëjimas davë dingstá naujai pokarinei lietuviø kartai pradëti judëjimà dël nepriklausomybës.

28. Liet. partizanai ir disidentai. Partizaniniam judëjimui atsirasti susidarë sàlygos jau po 1 sovietø okupacijos (40-41). Þmonës slapstësi nuo pirmojo trëmimo, represijø ir ëmë ginklà á rankas, masiðkas partizaninis judëjimas prasideda 44. To preiþastys: 1. Mobilizacija á raudonajà armijà vykdoma prievarta. 22. Plechavièiaus daliniø susikûrimas. Pirmame etape 1946 partizanai gerai ginkluoti,kovos bûriai gerai organizuoti apie 60000 þmoniø. Pirmame etape buvo dideliø mûðiø, kurie vykdavo po kelias paras, su didelëmis aukomis ið abiejø pusiø, partizanai kovësi su raudonosios armijos águlomis. Pirmame etape bbuvo tikimasi vakarø pagalbos, vyravo didþiulis patriotizmas, didvyriðkumas. Nuo 1946 partizanø jëgos maþëja, dalis pasiduoda valdþiai, nusiviliama vakarø pagalba. Nuo 49 partizanø jëgos iðsenka, prarandamas þmogiðkumas, prasideda beprasmis þudymas, provokatoriø darbas partizanø eilëse, dël kolektyvizacijos ið kaimø iðtraukti ûkininkai, partizanai netenka savo maitintojø, 53 likviduojami paskutiniai partizaninio judëjimo þidiniai. Disidentai. Þymiausi disidentai tarybinës okupacijos metais Terleckas, Petkus, Boguðis, Sadûnaitë priklausë pagrindinei organizacijai Lietuvos Laisvës Lyga. Jie smerkia sovietinius trëmimus, persekiojimo politikà, pasisakë uþ neprikalusomybæ, leido propogandinæ spaudà, atsiðaukimus. 1987 rugpjûèio 23 d. ði organizacija Vilniuje organizuoja pirmà atvirà mitingà, skirtà Molotovo – Ribentropo pakto pasmerkimui. Tai buvo pirmas vieðas politiniø jëgø, nepritarianèiø okupacijai, pasirodymas. 1988 birþelio 3 Lietuvos mokslø akademijoje sudaroma akademiko Vilko vadovaujama komisija, kuri turi pertvarkyti LTSR konstitucijà ddemokratiniais pagrindais. Ði data yra ir iniciatyvinës Lietuvos persitvarkymo Sàjûdþio grupës susikûrimo data. 1989 Sàjûdis áteisinama, kaip visuomeninë organizacija. Vyksta jo suvaþiavimas, po to ávairios akcijos (Baltijos kelias) ir rinkimai á aukðèiausià tarybà, kuriuos laimi Sàjûdis. Po rinkimø Kovo 11 skelbiama nepriklausomybë. Galima pasakoti apie Romà Kalantà 72 geguþës 14. Kas jungia: 1. Noras atkurti nepriklausomą Lietuvą, pertvarkyti politinę santvarką, pakeisti režimą. 2. Kova prieš rusinimą, tautų asimiliaciją. 4. Tėvynės meilė, tautinės savimonės išlaikymas. Kas skiria: 1. Partizanų ginkluota kova, ddisidentų – neginkluota. 2. Labiausiai organizuotas buvo Sąjųdis. Tai buvo intelektualūs žmonės. To negalima pasakyti apie partizanus. 3. Išorinės sąlygos žymiai palankesnės disidentams.

29. Ðaltasis karas. Nuo 1945 iki 1990 tarp JAV ir Tarybø Sàjungos vyko politika kuria vad. ðaltuoju karu. Tai didþiulës ginklavimosi varþybos, ideologinë kova, nepasitikëjimas, ekonominës blokados, kova dël átakos sferø pasaulyje. Jëgø iðbandymas per tarpininkus lokaliniuose karuose. Tai karai Vietname, Korëjoje, Kambodþoje, Afganistane. Ðios ðalys ávairiais laikotarpiais tampa tarptautiniais poligonais, kur iðbandomi Tarybø Sàjungos ir JAV ginklai. Kodël kilo tokia politika: po karo JAV iðliko ekonomiðkai stipriausia pasaulyje. Spëjo pasigaminti ir atominá ginklà ir norëjo, kad pasaulis jai paklustø. Tarybø Sàjungos ji bijojo kaip socialistiniø idëjø ekspancijos ðaltinio.TSRS karo nualinta, bet turi didþiausià pasaulio armijà ir jos padedama valdo visà rytø Europà. Ðita valst. taip pat nori, kad jos klausytø ir ji bijo tik JAV, nes jos politika labiausiai nesutampa su socialistinëmis idëjomis. Rytø Europoje susikuria socialistinë sistema. 56 nuslopinta Vengrija, 68-70 Èekoslovakija, 55 susikuria Varðuvos gynybinis paktas, kurá kontroliuoja Maskva. 61 Karibø krizë (kai TS bando á Kubà áveþti tarpþemynines raketas, ir JAV tai suþino). Kaip ði politika reiðkësi: 1. 1945-48 rytø Europoje ásigalëjo komunizmas, ðis regionas tapo priklausomas nuo TSRS. 2. Amerika pradeda teikti pagalbà GGraikijai, Turkijai ir reikalauja bendradarbiavimo ir leidimo sukurti karines bazes tenai. 3. 1949 susikuria 2 Vokietijos. Susikuria NATO. 4. Kuraimos vis naujos ginklø rûðys, kainuojanèios milþiniðkus pinigus. Tai blogina ekonominæ, socialinæ valst. bûklæ. 1955 susikuria Varðuvos sutarties organizacija, tai sovietiniø ðaliø pilitinë, karinë organizacija, prieðpastatyta NATO. 7. Ypatinga nesutarimø zona tampa Berlynas, atsiranda Berlyno siena. 8. 1961 Karibø krizë 9. 8-9 deðimtmeèiais Afganistanas. Padariniai: 1. Ðaltasis karas uþtrukæs 45 metus árodë, kad patvaresnë yra rinkos ekonomika. 2. Ðio karo metu þmoniø gerbûviui, kraðto ekologijai buvo padaryti milþiniðki nuostoliai. 3. Dël karo nebuvo vykdoma ekonominë pagalba besivystanèiom ðalim ir jose klestëjo epideminës ligos, badas, èia kilo AIDS problema.