Pasaulio istorijos datos

40 000 m. pr. Kr. Europoje atsiranda tiesioginis europidinės rasės protėvis – kromanjonietis.

18 000 m. pr. Kr. Pagrindinis kromanjoniečio užsiėmimas yra rankiojimas, papildomi – medžioklė ietimi su titnaginiu antgaliu ir žvejyba žeberklu. Pradėtos gaminti adatos iš medžio ir kaulo.

XI tūkst. pr. Kr.Vyksta galutinis ledyno atsitraukimas.

X tūkst. pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose prasidėjo neolitas – naujasis akmens amžius.

10 000 m. pr. Kr. Baigėsi paskutinis ledynmetis – pleistocenas ir prasidėjo nuosaikaus klimato tarpledyninis laikotarpis – holocenas, kuris tęsiasi ir dabar. Atsitraukė ledynai, jjūros pasiekė dabartinį lygį, atsiskyrė žemynai.

9000 m. pr. Kr.Mesopotamijoje (gr. mesos – „tarp”, potamos – „upių”) tarp upių Tigro ir Eufrato pasirodo pirmieji žemdirbiai ir apsigyvena Šumero krašte – Mesopotamijos pietuose.

8000–5000 m. pr. Kr. Mezolitas Europoje. Įrankių gamyboje pradeda vyrauti mikrolitai. Atsiranda prielaidos pereiti prie gamybinio ūkio. Vyrauja rankiojimas, bet išauga žvejybos reikšmė.

8000–6500 m. pr. Kr.Seniausios žinomos gyvenvietės: Artimuosiuose Rytuose (Jordanijoje) Jerichonas, Turkijoje – Čatal Chiujukas.

7000 m. pr. Kr. Anatolijoje (dabartinė Turkija) šaltu būdu iš vario buvo gaminami įrankiai.

VI–III tūkst. ppr. Kr. Europoje plinta neolitas. Įsivyrauja žemdirbystė ir gyvulininkystė. Gyventojai tampa sėslūs.

6500–1700 m. pr. Kr.Indo civilizacija. Indo upės lygumoje (dabartinė Indija ir Pakistanas) apsistoja ir pradeda dirbti žemę pirmosios medžiotojų, rankiotojų, piemenų gentys, sukūrusios Indo civilizaciją.

VI tūkst. pr. Kr.Kretą, EEgėjo jūros salas ir žemyninę Graikijos dalį užima žemdirbių tautos, atsibasčiusios iš Mažosios Azijos.

5200 m. pr. Kr. Į Nilo slėnį iš „Derlingojo pusmėnulio” atsikelia žemdirbiai.

5000 m. pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose lydomas varis.

~ 4000–2000 m. pr. Kr. Vario amžius. Žmonės gyvena sėsliai ežerų ir upių pakrantėse.

3500 m. pr. Kr. Viduriniuosiuose Rytuose pasirodo bronza.

~ 3500 m. pr. Kr. Šumerų miestai Tarpupyje virsta miestais-valstybėmis, kuriems priklauso keletas dešimčių kaimų.

~ 3500–3100 m. pr. Kr. Šumerai sukūrė pirmąjį raštą – dantiraštį.

IV tūkst. pr. Kr. vidurys. Tarpupyje išrastas ratas ir arklas iš pradžių su mediniu noragu, paskui su bronziniu.

IV tūkst. pr. Kr.Artimuosiuose Rytuose nukalti pirmieji geležiniai daiktai.

~ 3100 m. pr. Kr. Karalius Menas suvienijo Egiptą.

~ 3000–1500 m. pr. Kr. Iškilo ir baigėsi seniausia Europoje –– Kretos civilizacija.

III tūkst. pr. Kr. pradžia.Dabartinės Sirijos, Libano ir Izraelio teritorijoje įsikuria semitų tauta, graikų pavadinta fenkhu – finikiečiai.

2680–2180 m. pr. Kr.Egipto Senoji karalystė su sostine Memfiu. Egiptas šiuo laikotarpiu tapo labai galingas.

2600–2500 m. pr. Kr.Senovės Egipte pastatytos penkios didžiosios piramidės, tarp jų Cheopso, Chefreno ir Mikerino al Gizoje.

2300 m. pr. Kr.Akadų imperijos pradžia. Akado miesto karalius Sargonas I pirmą kartą suvienija Mesopotamiją.

2050–1780 m. pr. Kr.Vidurinės karalystės laikotarpis Senovės Egipte. Sostinė perkelta į Tėbus.

II tūkst. pr. Kr. pradžia.Artimuosiuose RRytuose (Anatolijoje) hetitai pradėjo lydyti geležį.

2000–750 m. pr. Kr.Bronzos amžius. Gyvenvietės prie vandens, bet gausėja jų ir aukštumose.

1800–166 m. pr. Kr.Pirmoji Babilonijos karalystė. Ji žlugo dėl kasitų įsiveržimo prasidėjusios suirutės.

~ 1750 m. pr. Kr. Babilone paskelbtas Hamurabio įstatymų kodeksas.

1600–1100 m. pr. Kr.Egėjo jūroje viešpatauja achajų civilizacija, dar vadinama Mikėnų civilizacija.

1580–1080 m. pr. Kr.Naujoji Senovės Egipto karalystė – nepaprasto Egipto suklestėjimo laikotarpis.

1400–1419 m. pr. Kr. Egipto faraonas Amenchotepas IV įvykdė religinę reformą. Pasiskelbęs Echnatonu (Atono žvilgsniu) valstybine religija paskelbė Atono (Saulės) dievo kultą.

1200 m. pr. Kr.Italijoje įsikūrė daugelis iš Rytų atsikėlusių indoeuropiečių tautų, vadinamų italikais arba italiotais.

1100 m. pr. Kr.–800 m. pr. Kr. pabaiga. „Tamsieji šimtmečiai” arba „graikų viduramžiai” – laikotarpis, apie kurį beveik nėra žinių.

VIII a. pr. Kr. Homeras sukūrė poemas „Odisėją” ir „Iliadą”.

776 m. pr. Kr. Tradicinė Olimpinių žaidynių Graikijoje data.

753 m. pr. Kr. Tradicinė Romos miesto įkūrimo data. Pagal padavimus, ją įkūrė vilkės išmaitinti dvyniai Romulas ir Remas.

750–100 m. pr. Kr.Geležies amžius Europoje. Ėmė kurtis aukštumose įtvirtinti kaimai. Laidojama pilkapiuose.

750–450 m. pr. Kr. Ankstyvasis geležies amžius (Halštato kultūra) Europoje.

VII a. pr. Kr.Drakono įstatymai Atėnuose.

VII–VI a. pr. Kr. Didžioji graikų kolonizacija.

VI a. pr. Kr. pabaiga Solono reformos.

525 m. pr. Kr.Egiptą užkariavo persai.

510 m. pr. Kr.Atėnų demokratijos kūrimo pradžia.

500–449 m. ppr. Kr. Graikų-persų karai. Graikija kariavo su Persijos imperija (nuo 500 m. pr. Kr.), sujungusia senovės Rytų tautas.

450–100 m. pr. Kr.Vėlyvasis geležies amžius (La Teno kultūra) – Europoje imta plačiai vartoti geležį.

443–429 m. pr. Kr.Atėnų demokratijos klestėjimo laikotarpis valdant Perikliui.

431–355 m. pr. Kr. Peloponeso karai.

221 m. pr. Kr.–1911 m. Kinų imperijos gyvavimo metai.

47 m. pr. Kr.Julijus Cezaris užima Aleksandrijos miestą.

Ia. Atsiradus krikščionybei, romėnų religija, turinti senas tradicijas, patyrė sunkų sukrėtimą. Naujasis tikėjimas, kilęs iš Palestinos, greitai apėmė imperijos miestus.

64 m.Neronas organizavo pirmąsias krikščionių žudynes.

98–117 m. Labiausiai išsiplėtusi Romos teritorija imperijos laikotarpiu.

161–180 m.Marko Aurelijaus valdymo laikotarpiu Romoje ėmė ryškėti krizės požymiai.

II–III a. Daugėja tikinčiųjų Kristumi, nepaisant krikščionių persekiojimų.

284–476 m. Dominantas Romoje.

306–337 m. Konstantino Didžiojo valdymas.

313 m. Milano ediktas. Romos imperijoje leista išpažinti krikščionybę.

325 m. Nikėjos Bažnyčios susirinkimas.

392 m. Imperatorius Teodosijus Romos imperijoje paskelbė krikščionių religiją valstybine.

395 m. Romos imperija skilo į dvi dalis – Rytų (Bizantiją) ir Vakarų Romą.

455 m. Vandalai nusiaubė ir sudegino Romą.

476 m. Žlugo Vakarų Romos imperija – senovės istorijos pabaiga.

481–511 m. Chlodvigas – frankų karalius.

486 m. Mūšis prie Suasono. Frankai, vadovaujami Chlodvigo, nugalėjo romėnus. Įkurta frankų karalystė.

496 m. Chlodvigo – frankų karaliaus – krikštas.

VI a. pradžia Sudarytas pirmasis frankų įstatymų rinkinys – „Salijų teisynas”.

527–565 m. Imperatoriaus JJustiniano I valdymas – Bizantijos imperijos klestėjimo laikai.

528–534 m. Parengtas ir išleistas Justiniano kodeksas.

529 m. Šv. Benediktas įkūrė pirmąjį Vakarų Europoje vienuolyną Monte Kosine, Italijoje.

~ 538 m. Konstantinopolyje pastatyta šv. Sofijos katedra.

570–632 m. Pranašo Mahometo gyvenimo metai.

622 m.Mahometas persikėlė iš Mekos į Mediną. Islamo pradžia.

~ 630 m. Įkurta arabų valstybė.

VII–VIII a. Arabų valstybės klestėjimo laikai. Arabai nukariavo Palestiną, Siriją, Persiją, Egiptą, Šiaurės Afriką, Ispaniją, – teritorija išplito nuo Ispanijos iki Kinijos.

VII–XV a. Rekonkista. Arabų užimtų teritorijų atkariavimas Pirėnų pusiasalyje.

732 m. Mūšis prie Puatjė. Frankų pergalė prieš arabus.

756 m. Susikūrė Popiežiaus sritis.

768–814 m. Karolio Didžiojo valdymas.

772–804 m.Karolio Didžiojo karas su saksais.

VIII–XII a. Vikingų epocha.

800 m. Karolis Didysis vainikuotas imperatoriumi.

843 m. Verdeno sutartis. Karolio Didžiojo imperijos padalijimas.

862 m. Į slavų žemes atvyko Riuriko vadovaujami vikingai ir įkūrė Novgorodo miestą.

IX a.Susikūrė Kijevo Rusia.

IX a. vidurys. Šv. Kirilas ir šv. Metodijus graikų alfabeto pagrindu sukūrė slavų abėcėlę – Kirilicą.

IX a.Konstantinopolyje įkurtas pirmasis universitetas.

X a.Susikūrė Čekijos, Lenkijos, Vengrijos valstybės.

X–XI a. Kliuni reforma – Katalikų bažnyčios persitvarkymas.

962 m. Įkurta Šventosios Romos imperija. Otonas I vainikuotas imperatoriumi.

988 m.Kijevo Rusios krikštas.

1019–1054 m. Kijevo Rusios suklestėjimas valdant Jaroslavui Išmintingajam.

1054 m. Krikščionių bažnyčia suskilo į Rytų ir Vakarų bažnyčias.

1066 m. Hastingso mūšis. Normanai nukariavo Angliją.

1073–1085 m. Popiežiumi buvo Grigalius VII.

m. Paskelbiama Anglijos žemės nuosavybės knyga, žinoma kaip „Paskutinio teismo knyga”.

1095 m. Klermono Bažnyčios Susirinkimas. Popiežius Urbonas II pakvietė į Kryžiaus žygį prieš kitatikius.

1096–1099 m. Pirmasis kryžiaus žygis.

XI a. pabaiga Italijoje įkurtas Bolonijos universitetas – pirmasis Vakarų Europoje.

XII a.–XIII a. pradžia Kijevo Rusia suskilo į atskiras kunigaikštystes.

1122 m. Vormso konkordatas – sutartis tarp popiežiaus ir Vokietijos imperatoriaus, kuria susitarta, kad vyskupus skirs dvasinė valdžia.

1147–1149 m. Antrasis kryžiaus žygis.

1189–1192 m. Trečiasis kryžiaus žygis.

XII–XIV a.Anglija tapo centralizuota valstybe.

1202–1204 m.Ketvirtasis kryžiaus žygis. Šio kkryžiaus žygio dalyviai nusiaubė Konstantinopolį.

1204–1261 m.Įkurta Lotynų imperija.

1215 m.„Didžioji laisvių chartija” Anglijoje.

1233 m.Domininkonų ordinui patikėta inkvizicija.

1240 m.Kijevo Rusia pateko į mongolų-totorių priespaudą.

1243 m.Įkurta Aukso Orda.

1253 m.Livonijos riteriai užpuolė Pskovo žemes.

XIII a.Liudvikas IX (1226–1270) įtvirtina savo valdžią Prancūzijos pietuose.

1257 m. Paryžiuje įkurta Robero de Sorbonos kolegija vargingiesiems mokslinti.

XIII a. vidurys.Sudaromi pirmieji žemėlapiai.

XIII a.Paryžius – didžiausias Vakarų miestas, turėjęs 200 000 gyventojų.

1261 m.Bizantijos imperijos atkūrimas.

1263–1265 m.Pilietinis karas Anglijoje.

1265 m.Sušauktas Anglijos parlamentas.

1270 m.Aštuntasis, paskutinis kryžiaus žygis.

1271–1295 m.Venecijiečio Marko Polo kelionės. Septyniolika metų jis ggyveno Kinijoje.

1280–1368 m.Mongolų Juan dinastija Kinijoje.

1281–1289 m. Osmanas I įkūrė nedidelę valstybę, kuri tapo Osmanų imperijos branduoliu.

1282 m.Sicilija prijungta prie Aragono Ispanijoje.

1285–1314 m.Pilypas IV Gražusis – Prancūzijos karalius.

1291 m. Prieš Habsburgus susivienija Ūrio, Švico ir Untervaldeno kraštai.

1291 m. Akros, paskutinės kkryžininkų tvirtovės , žlugimas Artimuosiuose Rytuose. Krikščionys išvejami iš Rytų.

1295 m.Marko Polo kelionių aprašymai „Stebuklų knygoje”.

XIII a. pabaiga.Pasirodo pirmieji vekseliai. Keliaujančius pirklius keičia sėslūs prekybininkai. Iš mainų gimsta bankas.

1300 m.Indija subyra į daugybę kunigaikštysčių.

1302 m. Sušaukti Generaliniai luomai Prancūzijoje.

1309–1377 m. Popiežių „Avinjono nelaisvė”. Didžiojo Vakarų Bažnyčios skilimo pradžia.

1314 m.Panaikintas tamplierių ordinas.

XIV a. pradžia.Šiaurės ir pietų šalys jau nuolatos susisiekia vandenynu.

XIV a. pradžia.Florentietis Dantė Aligjeris (Dante Alighieri) parašo „Dieviškąją komediją”, viduramžių Europos literatūros šedevrą.

1320–1384 m.Džono Viklifo gyvenimo metai. Anglijos kunigas, garsus pamokslininkas. Jis neigė popiežiaus valdžią.

XIV a. Europoje paspartėja žemės ūkio pažanga, tai galima pavadinti „agrarine revoliucija”.

XIV–XVI a.Renesanso epocha Europoje.

1325–1340 m. Ivanas Kalita – Maskvos kunigaikštis (nuo 1328 m. – didysis kunigaikštis).

1325 m.Maskvoje pradėta statyti pirmoji mūrinė cerkvė – Uspenės soboras.

1327–1377 mm.Eduardas III – Anglijos karalius.

1335–1392 m.Dviejų vyriausybių – šiaurinės ir pietinės – Japonijoje periodas.

1335–1340 m.Badas nusiaubia Viduržemio jūros pakrantes.

1336–1338 m.Florencijoje buvo apie 80 bankų.

1337–1453 m. Šimtametis karas tarp Prancūzijos ir Anglijos.

1337 m. Anglija paskelbė karą Prancūzijai.

XIV a.Beveik visa Vakarų Europa apimta karo. Maras ir karas nusinešė du trečdalius Vakarų Europos gyventojų.

1342–1382 mLiudvikas I – Vengrijos karalius.

1343 m. Kališo taikos sutartis. Lenkijos karalius Kazimieras sudarė sutartį su Kryžiuočių ordinu, kuria faktiškai panaikino 1325 m. sutartį su Lietuva.

1346 m. Mūšis prie Kresi. AAnglų pergalė prieš prancūzus. Anglai užsitikrina priėjimą prie žemyno.

1347 m. gruodis. Prasideda maras Marselyje.

1347–1378 m.Karolis IV – Vokietijos imperatorius ir Čekijos karalius.

1348 m. Įkurtas Prahos universitetas.

1348–1350 m. „Juodoji mirtis” – maro epidemija Vakarų Europoje.

1349 m. Strasbūre imta žudyti žydus, įtariant juos sukėlus maro epidemiją.

1350 m. Paryžiuje išleistas įsakymas, draudžiantis sveikiems žmonėms elgetauti.

1356–1358 m. Etjeno Marselio sukilimas Paryžiuje.

1356 m.„Auksinė bulė”, išleista imperatoriaus Karolio IV.

1356 m. Mūšis prie Puatjė. Anglija nugalėjo Prancūzijos kariuomenę. Prancūzija priversta pasirašyti Brentji sutartį, pagal kurią dalis jos teritorijų atitenka Anglijai.

1358 m.Žakerija Prancūzijoje.

1364 m.Krokuvoje įkurtas pirmasis Lenkijos universitetas.

1364–1380 m. Karolis V – Prancūzijos karalius. Jis atsikariauja anglams pagal Brentji sutartį atiduotas teritorijas.

1367 m. Prancūzijoje gimė Ričardas II, kuris nuo 1377 iki 1399 m. buvo Anglijos karalius.

1368–1644 m.Mingų dinastija Kinijoje.

1370 m. Prasidėjo Stiuartų dinastijos valdymas – Škotijos karaliumi tapo Robertas II.

1371–1415 m. Jano Huso gyvenimo metai.

1377–1399 m. Ričardas II – Anglijos karalius.

1378–1417 m. Didžioji Bažnyčios schizma (skilimas). Katalikų bažnyčios laikotarpis, kai vienu metu valdė 2 arba 3 popiežiai.

1378–1382 m. Vilnos audėjų ir dažytojų sukilimas Florencijoje. Juo siekta susilpninti amatininkų cechų valdžią.

1380 m. Kulikovo mūšis. Rusų pergalė prieš Aukso Ordą.

1381 m.Wat’o Tyler’io vadovaujamas sukilimas Anglijoje.

XIV a. pabaiga.

Į Europą iš Mažosios Azijos pradeda veržtis turkai.

1382 m.Maskvą užpuola chano Tochtamyšo kariuomenė. SSukilimas Maskvoje.

1382 m.Sukilimas Ruanoje, Prancūzijoje.

1386 m.Anglija ir Portugalija pasirašė Vindzoro sutartį, pagal kurią pasižadėjo viena kitai amžiną sąjungą ir draugystę.

1386–1434 m.Jogaila – Lenkijos karalius nuo 1386 m. kovo 4 d.

1389 m. Kosovo mūšis. Jungtinę serbų kariuomenę nugalėjo Osmanų kariuomenė.

1389 m. Falkiopingo mūšis. Danai sumušė Švedijos karaliaus Alberto pajėgas ir į nelaisvę paėmė patį karalių. Danijos karalienė Margarita tapo faktiška Švedijos ir Danijos valdove.

1392–1393 m.Nižnij Novgorodo prijungimas prie Maskvos.

1395 m. pabaiga.Smolensko kunigaikštis Jurijus siaubė Lietuvos valdas.

~ 1397–1468 m. Johano Gutenbergo, knygų spausdinimo išradėjo, gyvenimo metai.

XIV a. pabaiga. Ant laivų bortų įtaisoma artilerija.

XV a. Sukonstruojama karavelė, mažas ir judrus laivas, labai pasitarnavęs didiesiems geografiniams atradimams.

XV–XVI a.Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpis.

XV a.Dažnai atliekamos chirurginės operacijos: atstatomi kaulų lūžiai, prideginamos kraujagyslės, susiuvamos žaizdos, šalinami inkstų akmenys ir kt. Taip pat taikomas nuskausminimas opijumi ir kt. medžiagomis.

XV a.Vakarų Europoje nyksta baudžiava.

1403 m.Sukilimas Bulgarijoje prieš turkų feodalus.

1405 m. Gimė būsimasis popiežius Pijus II, tikrasis jo vardas Enėja Silvijus Pikolominis.

1405 m. Keliaudamas užgrobti Kinijos mirė karvedys Timūras. XIV a. pabaigoje jis valdė teritoriją nuo Kinijos iki Viduržemio jūros.

1405–1433 m.Kinų admirolas Džengchė perplaukia Indijos vandenyną ir pasiekia Pietų Afriką.

1407 m.Mingų dinastija užkariauja Vietnamą.

1409 m.Pizoje sušauktas Bažnyčios susirinkimas – visų vyskupų sinodas. Jis išrinko naują popiežių – Aleksandrą VV.

1413–1422 m. Henrikas V – Anglijos karalius.

1414–1418 m.Konstanco Bažnyčios susirinkimas. Jis nušalino nuo sosto visus tuo metu buvusius tris popiežius ir išrinko naują – Martyną V, kurį visi pripažino.

1415 m.Anenkūro mūšis. Anglijos karalius Henrikas V Prancūzijoje prie Azenkūro išžudo burgundų šalininkų riteriją.

1417 m.Portugalai pasiekia Bochadoro kyšulį.

1419–1434 m. Husitų karai Čekijoje.

1420 m.Trua sutartis. Anglijos karalius Henrikas VI tampa Prancūzijos ir Anglijos karaliumi.

1422–1461 m.Karolis VII – Prancūzijos karalius.

1424 m.Mirė Janas Žiška, husitų vadas Čekijoje (g. 1360 m.).

1425–1462 m.Vasilijus II Tamsusis – Maskvos didysis kunigaikštis.

1429 m.Vadovaujama Žanos d’Ark, Prancūzijos kariuomenė išvaduoja Orleaną iš anglų valdžios.

XV a. 4 dešimtmetis.Vietnamas atgauna nepriklausomybę.

1430 m. gegužės 23 d.Prancūzų karžygė Žana d’Ark pateko į britų nelaisvę.

1430 m. Gimė Škotijos karalius Jokūbas II.

1431 m. Ruane ant laužo sudeginta Žana d’Ark.

1433–1499 m.Marsilijus Fičinas, vienas pirmųjų humanistų.

1437–1438 m.Sukilimas Šiaurės Rytų Vengrijoje.

1438–1546 m. Martyno Liuterio gyvenimo metai.

~ 1440 m. Išrasta knygų spausdinimo mašina.

1440 m. Už satanizmą ir 140 vaikų nužudymą pakartas prancūzų maršalas Žilis de Raisas. Jo nusikaltimų pagrindu vėliau buvo sukurta pasaka apie Mėlynbarzdį.

1440 m.Lenkijos ir Vengrijos unijos sudarymas.

1445 m.Portugalai pasiekia Žaliąjį kyšulį.

1447 m. birželio 25 d.Kazimieras Krokuvoje vainikuotas Lenkijos karaliumi.

1451 m. balandžio 22 d.Gimė Kastilijos (nuo 1474 m.) ir Ispanijos karalienė Izabela I, Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo rėmėja. Valdant

šiai karalienei Ispanijoje buvo įvesta inkvizicija, išvyti žydai bei pradėti persekioti maurai.

1452 m.Šventosios Romos imperijos imperatorius nebekarūnuojamas Romoje.

1452–1519 m. Gyveno Leonardas da Vinčis. Tapytojas, išradėjas, muzikas, architektas ir skulptorius.

1453 m. Osmanai užėmė Konstantinopolį. Žlugo Bizantijos imperija.

1453 m.Šimtamečio karo pabaiga. Prancūzija išveja anglus.

1455–1458 m. Raudonosios ir Baltosios rožių karai Anglijoje.

1461–1483 m. Liudviko XI valdymas Prancūzijoje.

1467–1536 m. Erazmo Roterdamiečio gyvenimo metai.

1469–1527 m. Gyveno Nikolas Makiavelis. Florencijos politikas ir filosofas, istorinio veikalo „Kunigaikštis” autorius.

1471–1528 m. Vokiečių dailininko Albrechto Diurerio gyvenimo metai.

1471 m.Portugalai perkerta eekvatorių.

1475–1564 m. Gyveno Mikelandželas Buonatoris. Florencijos tapytojas, skulptorius ir architektas.

1480 m. Rusai išsivadavo iš mongolų-totorių jungo.

1483–1520 m. Gyveno Rafaelis Santis. Italų tapytojas ir architektas.

1487–1488 m. Bartolomėjus Diasas pasiekė Gerosios Vilties kyšulį, piečiausią Afrikos tašką.

1492 m. Rekonkistos pabaiga. Arabai galutinai išvejami iš Pirėnų pusiasalio. Ispanija tampa centralizuota valstybe.

1492–1504 m. Kristupo Kolumbo kelionės.

1492 m. Kristupas Kolumbas atrado Kubą.

1492 m. liepos 27 d. Lenkijos karaliumi išrinktas Jonas-Albrechtas.

1493–1504 m. Kristupas Kolumbas atranda Antilų salas prie Centrinės ir Pietų Amerikos krantų.

1494 m. Tordesiljo sutartis tarp IIspanijos ir Portugalijos dėl naujai atrastų žemių pasidalijimo.

1497–1499 m. Vasko da Gamos kelionės.

1498 m. gegužės 18 d.Vasko da Gama pasiekia Klikutą (Kožikodę) ir atveria kelią į Indiją iš Rytų pusės.

1498 m. Kolumbas atranda žemę, vėliau pavadintą Kolumbija.

XV a. pabaiga.Prancūzija tapo ccentralizuota valstybe.

XV a. pabaiga.Šveicarai tampa iš esmės nepriklausomi nuo Šventosios imperijos.

XV a. pabaiga–XVI a. pradžia. Rusų valstybė tapo centralizuota.

1500 m.Alvaresas Kabralis išsilaipina Brazilijoje, manydamas atplaukęs į Indiją.

1501 m. Mirė Lenkijos karalius Jonas Albrechtas.

1501 m. spalio 4 d. Aleksandras išrinktas Lenkijos karaliumi.

1501 m. gruodžio 12 d. Aleksandras vainikuojamas Lenkijos karaliumi.

1501 m.Prekybos juodaodžiais vergais iš Afrikos pradžia.

1503 m. Gimė prancūzų astrologas ir pranašas Nostradamas. 1555 m. jis paskelbė savo garsiąją pranašysčių knygą.

1506 m. rugpjūčio 20 d. Mirė Aleksandras, Lenkijos karalius.

1506 m. sausio 24 d. Žygimantas vainikuojamas Lenkijos karaliumi.

XVI a.Labai sumažėja inkvizicijos vaidmuo.

1509–1564 m. Ž. Kalvino gyvenimo metai.

1512–1594 m. G. Merkatoriaus – šiuolaikinės kartografijos pradininko – gyvenimo metai.

1513 m.Ispanų misionierius Balboa (Miguel Cabello-Balboa) nuo Panamos kalnų viršūnės pamato nežinomą jūrą, įtardamas, kad tai ggalėtų būti naujas vandens kelias.

1516 m. Tomas Moras parašė „Utopiją”.

1517 m. spalio 31 d.M. Liuteris paskelbė 95 tezes. Reformacijos pradžia.

1519–1521 m. F. Kortesas užkariavo Meksiką.

1519–1522 m. Pirmoji kelionė aplink pasaulį, vadovaujama Ferdinando Magelano.

1519–1556 m.Karolis V – šv. Romos imperijos imperatorius.

1520 m. Ferdinandas Kortesas su šešiais šimtais kareivių sutriuškina Actekų imperiją.

1521 m. Vormso reichstagas Vokietijoje. Priimtas ediktas prieš Liuterį.

1522 m.Į Ispaniją grįžta laivas „Viktorija”, apiplaukęs aplink pasaulį. Įrodyta, jog žemė apvali.

1522 m.Rusija prisijungė Riazanę.

1522 m. Osmanų imperija užgrobė Rodo salą.

1525 mm. Panaikintas Kryžiuočių ordinas. Įkurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė.

1525 m.Valstiečių karas Vokietijoje.

1526 m. Mohačo mūšis. Turkų pergalė prieš vengrus.

1526 m.Vidurinės Azijos tiurkų vado Timūro palikuonis Baburas, pasinaudojęs Indijos susiskaldymu, tampa Šiaurės Indijos valdovu.

1527 m.Reformacija Švedijoje ir Anglijoje.

1529 ir 1531 m.Šveicarijoje vyksta Kapelio karai – vieni prieš kitus stoja katalikiškieji ir protestantiškieji kantonai. Šiose kovose žūva Cvinglis, protestantų vadas.

1529 m.Karolis V, šv. Romos imperijos imperatorius, atstumia turkus nuo Vienos.

1530 m. „Augsburgo išpažinimas” – liuteronybės pagrindų išdėstymas.

1531 m. Šmalkaldeno sąjunga. Ją sudarė protestantai kunigaikščiai, atsisakę vykdyti imperatoriaus reikalavimą paklusti Romai.

1533–1584 m. Ivano IV valdymas Rusijoje.

1534 m. Pasirašytas supremacijos aktas, atskyręs Anglijos Bažnyčią nuo Popiežiaus ir paskelbęs karalių Anglijos bažnyčios galva.

1534 m.Žakas Kartjė Pranciškaus I vardu paskelbia Kanadą Prancūzijos nuosavybe.

1535 m.Karolis V išsilaipina Tunise.

1540 m. Ignotas Lojola įsteigė Jėzuitų ordiną, tapusį pagrindiniu kontrreformacijos įrankiu.

1542, 1545 m.Ispanija įvedė Amerikos indėnų feodalinę priklausomybę kolonistams.

1543 m. Lenkų mokslininkas M. Kopernikas paskelbė heliocentrinę teoriją.

1545–1563 m. Tridento Bažnyčios susirinkimas.

1547 m. Ivanas IV vainikuotas Rusijos caru.

1547–1616 m.Servanteso, „Don Kichoto iš La Mančos” autoriaus, gyvenimo metai.

1548 m.Karolio V ir Vokietijos kunigaikščių katalikų pergalė prieš protestantų kunigaikščių Šmalkaldeno sąjungą.

1550 m.Rusijoje parengtas ir priimtas Teisynas.

1552 m.Ivanas IV sutriuškina Kazanės chanatą.

1555 m. Augsburgo religinė taika.

1556–1598 m. Ispanijos karaliaus Pilypo II valdymas.

1558–1583 mm. Livonijos karas.

1558–1603 m. Anglijos karalienės Elžbietos I valdymo metai.

1560–1574 m.Karolis IX – Prancūzijos karalius.

1561–1629 m. Frencio Bekono, pasaulietinės filosofijos pradininko, gyvenimo metai.

1562–1598 m. Religiniai karai Prancūzijoje.

1564–1642 m. Galileo Galilėjaus gyvenimo metai. Jis pirmasis stebėjo dangaus kūnus teleskopu.

1564–1616 m.Šekspyro, anglų rašytojo, gyvenimo metai. Jis laikomas vienu didžiausiu visų laikų dramaturgu.

1564 m. Gimė italų matematikas, astronomas ir fizikas Galilėjus Galilėjas. Vėliau jis išrado teleskopą, per kurį pamatė Mėnulio kraterius bei Jupiterio palydovus.

1565–1572 m. Opričnina Rusijoje. Priemonių sistema, siekusi palaužti bojarinų opoziciją.

1566–1609 m. Nyderlandų revoliucija. Išsivadavimo karas prieš Ispaniją.

1568 m.Turkija sudarė taiką su Austrijos Habsburgais.

1569–1650 m. Renė Dakarto, prancūzų matematiko ir filosofo, gyvenimo metai.

1569, 1596, 1607 m.Valstiečių sukilimai Anglijoje prieš aptvėrimus.

1570 m. Ppopiežius Pijus II išleido bulę, kuria nuo Bažnyčios atskyrė Anglijos karalienę Elžbietą I.

1571–1630 m.Johano Keplerio, vokiečių mokslininko, astronomo gyvenimo metai.

1571 m.Krymo chanas Devlet-Girėjus užpuola Maskvą.

1571 m.Pilypas II Ispanas sutriuškina turkus jūros mūšyje prie Lepanto.

1572 m. rugpjūčio 24 d.„Šv. Baltramiejaus naktis” Prancūzijoje – hugenotų žudynės.

1573 m. Anglų keliautojas Fransis Dreikas pirmasis išvydo Ramųjį vandenyną.

1574 m.Osmanų imperija užgrobia Tuniso miestą.

1574–1589 m.Henrikas III – Prancūzijos karalius.

1576 m.Pasiektas vadinamasis Gento susitaikymas – visos 17 Nyderlandų provincijų susitarė dėl bendros kovos prieš Ispanijos administraciją.

1576 m.Olandas Barencas atranda Špicbergeną.

1576 m.Hugenotų konfederacija Prancūzijoje.

1577–1579 m.Gyveno Piteris Paulis RRubensas.

1578–1637 m.Ferdinando II Habsburgo valdymas.

1579 m. Utrechto sąjunga. Olandijos nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimas.

1580 m.Pilypas II paveldi Portugaliją.

1581 m.Rusijoje išleistas įsakymas, draudžiantis valstiečiams palikti savo feodalą.

1581 m.Ispanija prisijungia Portugaliją.

1582 m.Popiežius Grigalius XIII paskelbė bulę, kuria vietoj Julijaus kalendoriaus įvedė Grigaliaus naujojo stiliaus kalendorių.

1583 m.Pliuso paliaubos tarp Rusijos ir Švedijos

1584 m.Valteris Ralegas įkuria Virdžiniją, pirmąją iš trylikos anglų kolonijų.

1585–1642 m.Kardinolo Rišeljė gyvenimo metai.

1587 m.Džonas Devis leidžiasi į pavojingą kelionę iš Grenlandijos į Ameriką.

1588 m.Ispanijos laivyno – „Nenugalimosios armados” sutriuškinimas prie Anglijos krantų.

1588 m.Henrikas III susidoroja su Henriku de Gizu.

1589 m.Nužudytas Henrikas III. Su juo baigėsi Prancūzijos Valua dinastija.

1589–1610 m.Henrikas IV Burbonas – Prancūzijos karalius.

XVI a.Antverpenas tampa didžiausiu Nyderlandų uostu.

1593 m.Henrikas IV išsižada protestantizmo ir pasirenka katalikų tikėjimą.

1596 m.Kadžio prieplaukoje anglai sutriuškino ispanų laivyną.

1596 m.Japonijos siogūnas Hidejošis Tojotomis uždraudė krikščionybę.

1598 m. Riurikaičių dinastijos pabaiga Rusijoje.

1598 m. Nanto ediktas Prancūzijoje, kuriuo protestantams pripažįstama teisė laisvai praktikuoti savo religiją.

1600 m. Džordanas Brunas sudegintas ant laužo vienoje Romos aikščių.

1600–1833 m.Veikė Anglijos prekybinė Ost-Indijos kompanija.

1603 m.Olandija įkuria pirmąją savo koloniją Javos saloje.

1605–1606 m.Lžedmitrijaus I valdymas Rusijoje.

1607 m. Anglai įkūrė Virdžinijos koloniją Amerikoje.

1608 m. Šv. Lauryno upės žiotyse prancūzai įkūrė Kvebeko fortą, kuris buvo Kanados kolonijos pradžia.

1608 m.Sudaryta Evangelikų unija.

1609 m.Sudaryta Katalikų lyga.

1609 m. Ispanija pripažino Olandijos

nepriklausomybę.

1610 m. gegužės 14 d.Katalikas fanatikas Ravaljakas dviem peilio dūriais nužudo Henriką IV.

1610–1643 m. Liudvikas XII – Prancūzijos karalius.

1613 m. Romanovų dinastijos pradžia Rusijoje.

1617 m.Rusijos ir Švedijos taika.

1618 m.Čekų protestantų maištas prieš kataliką Ferdinandą II Habsburgą.

1618 m. Susijungė Prūsija ir Brandenburgas.

1618–1648 m. Trisdešimtmetis karas.

1620 m. Į Ameriką atvyko anglų puritonai.

1620 m.Kautynės ties Baltuoju Kalnu.

1621 m.Trisdešimtmečiame kare dalyvauja Ispanija, siekdama atgauti Jungtines Provincijas.

1624 m.Olandija užima dalį Taivanio salos.

1624–1642 m. Kardinolas Rišeljė – pirmasis karaliaus Liudviko XIII ministras. Veikalo „Politinis testamentas” aautorius.

1626 m.Olandai Šiaurės Amerikoje įkūrė Naująjį Amsterdamą.

1628 m.Karališkosios pajėgos paima hugenotų tvirtovę La Rošelį.

1628 m.Teisių peticija. Bandoma atgaivinti Didžiosios Laisvių Chartijos idėjas ir apriboti karaliaus valdžią Anglijoje.

1629–1640 m.Anglijoje nebešaukiamas Parlamentas, karalius valdo kaip absoliutus monarchas.

1630 m. Įkurtas Bostono miestas.

1632–1704 m. Gyveno Džonas Lokas. Anglų švietėjas, knygos „Du traktatai apie valdymą” autorius. Laikomas liberalizmo pradininku.

1632 m. Lutceno mūšyje per Trisdešimties metų karą žuvo Švedijos karalius Gustavas II.

1636 m.Pietų Mongolija pripažino mandžiūrų chano valdžią.

1637 m.Mandžiūrų chano valdžią pripažino Korėja.

1640–1642 m. Anglijos revoliucija.

1640–1688 mm. Prūsiją valdė Frydrichas Vilhelmas.

1642–1649 m. Pilietinis karas Anglijoje.

1643–1715 m. Liudvikas XIV – Prancūzijos karalius.

1644–1911 m.Cingų dinastija Kinijoje.

1645 m. Neisbio mūšis. Sumušti karaliaus šalininkai.

1648 m. Vestfalijos taika. Trisdešimtmečio karo pabaiga.

1648–1653 m. Fronda. Judėjimas Prancūzijoje prieš absoliutizmą.

1649 m. Priimtas „Soboro teisynas” RRusijoje. Galutinis valstiečių įbaudžiavinimas.

1649 m. Nukirsdintas Anglijos karalius Karolis I. Anglija paskelbta respublika.

1649–1660 m.Anglijos respublika.

1651 m. Paskelbtas Navigacijos aktas, draudžiantis Olandijos tarpininkavimo prekybą su Anglija.

1653–1658 m. Oliveris Kromvelis – lordas protektorius.

1654 m.Perejeslavlio Rada. Ukrainos prijungimas prie Rusijos.

1655 m.Anglai užgrobė Jamaikos salą.

1656–1658 m.Rusijos karas su Švedija

1656 m.Gimė britų astronomas Edmundas Heilis, kuris pirmasis apskaičiavo kometos orbitą. Jo vardu pavadinta garsioji Heilio kometa.

1657 m.Florencijos bandymų akademijos įkūrimas.

1658–1707 m.Valdant Aurangzebui, Didžiųjų Mongolų imperija apima beveik visą Indiją.

1660 m. Anglijoje atkurta monarchija.

1661–1715 m.Liudviko XIV valdymas Prancūzijoje.

1664–1729 m. Gyveno Žanas Meljė. Prancūzų švietėjas. Veikalo „Testamentas” autorius.

1666 m.Paryžiuje įkurta Mokslų akademija.

1668–1744 m.Džambatisto Viko, italų filosofo gyvenimo metai.

1672–1678 m.Liudviko XIV karai Europoje.

1672 m.Gimė Petras I.

1673 m. „Testo bilis”. Įstatymas Anglijoje, pagal kurį kandidatas į valstybės tarnybą pprivalėjo priimti anglikonų tikėjimą ir atsisakyti katalikybės.

1676–1681 m.Rusijos karas su Turkija.

1679 m. Priimtas Asmens neliečiamybės aktas Anglijoje.

1682–1725 m. Petro I valdymas Rusijoje.

1685 m. Fonteblo ediktas. Panaikintas Nanto ediktas dėl religinio pakantumo.

1688–1713 m. Frydricho I valdymo metai Prūsijoje.

1689 m. Anglijos parlamentas priėmė Tautos ir Parlamento teisių deklaraciją – „Teisių bilį”. Anglija tapo konstitucine monarchija.

1689–1725 m.Caro Petro I valdymas Rusijoje.

1694–1778 m. Gyveno Volteras. Prancūzų švietėjas, poetas, dramaturgas, istorikas ir filosofas.

1697–1718 m.Karolis XII – Švedijos karalius.

1697–1698 ir 1717 m.Caras Petras I vieši Vakarų EEuropoje.

1699 m.Karlovico taika tarp Turkijos ir Austrijos, Venecijos bei Lietuvos-Lenkijos respublikos.

1700–1721 m. Šiaurės karas.

1701 m. Prūsija paskelbta karalyste.

1701–1714 m. Ispanijos įpėdinystės karas Prūsijoje.

1702 m.Pasirodo pirmasis anglų dienraštis „Daily Courant”.

1703 m. sausio 2d.Rusijoje išleidžiamas pirmasis spausdintas dienraštis „Vedomosti”.

1703 m. Petras I įkūrė Peterburgą ir perkėlė į jį Rusijos sostinę iš Maskvos.

1704 m.Anglija užgrobia Gibraltarą.

XVIII a.„Intelektualinė revoliucija” Europoje. Pasaulis pradedamas tyrinėti ne tik pasipelnymo, bet ir moksliniais tikslais.

1704–1770Gyveno Fransua Bušė, prancūzų dailininkas.

1707 m. Prie Anglijos galutinai prijungta Škotija. Britų salas imta vadinti Didžiąja Britanija.

1801 m. pasirašyta Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės unija.

1708 m. Karolis XII pradėjo žygį į Rusiją.

1709 m. birželio 27 d.Poltavos mūšis. Rusų pergalė prieš švedus.

1710 m.Liudviko XV gimimo metai.

1711 m.Rusijoje įsteigtas 10 narių Senatas.

1712–1778 m. Gyveno Žanas Žakas Ruso. Prancūzų švietėjas, rašytojas. Knygos „Visuomenės sutartis”, turėjusios didelės įtakos Prancūzijos revoliucijai, autorius.

1713–1740 m. Frydricho Vilhelmo I valdymas Prūsijoje.

1713–1784 m.Gyveno Deni Didro. Prancūzų rašytojas ir filosofas, „Enciklopedijos” sudarytojas.

1714 m. Hanko mūšis. Rusija sutriuškino švedų laivyną.

1715–1723 m.Regentystės laikotarpis Prancūzijoje. Šalį valdo regentas Pilypas Oranietis.

1715–1774 m.Liudvikas XV – Prancūzijos karalius.

1717 m.Kinijoje imperatoriai uždraudžia skelbti krikščionybę.

1720 m.Europos prekyba sudaro du trečdalius pasaulinės prekybos.

1721 m. Ništato taika. Šiaurės karo pabaiga.

1721 m. Petras I vainikuojamas imperatoriumi.

1723–1774 m. Liudviko XV valdymas Prancūzijoje.

1724–1804 m. GGyveno Imanuelis Kantas, vokiečių filosofas.

1725 m.Rusijoje įkurta Mokslų akademija

1725–1730 m.Pirmoji Rusijos ekspedicija į Kamčiatką.

1729–1797 m. Gyveno Edmundas Berkas, konservatizmo pradininkas.

XVIII a.Kinija užsidaro ir atsilieka nuo Europos.

1732–1799 m.Gyveno Džordžas Vašingtonas.

1735–1739 m.Rusijos ir Austrijos karas prieš Turkiją.

1735 m.Anglijoje pradėtas lydyti ketus kaitinant akmens anglimi.

1740–1786 m. Prūsiją valdė Frydrichas II, vadinamas „Didžiuoju”.

1740–1748 m.Austrijos įpėdinystės karas.

1748 m.Išleistas Monteskjė veikalas „Apie įstatymų dvasią”.

1750–1800 m.Žmonių skaičius pasaulyje išaugo nuo 750 mln. iki 960 mln. Azijoje gyveno du trečdaliai pasaulio gyventojų.

1750 m.Europoje pradėta kritikuoti prekyba juodaodžiais.

1750 m.Baroko menas Europoje virsta „rokoko” stiliumi, kuriame vyrauja asimetriniai, dažniausiai kriauklės motyvo ornamentai.

1754 m.Prancūzai ir anglai kariauja Amerikoje.

1756–1763 m. Septynerių metų karas. Prūsija tapo didžiąja valstybe.

1760–1820 m.Angliją valdo Jurgis III, mėginęs atstatyti karaliaus autoritetą.

1762–1796 m. Jekaterinos II valdymas. Rusija įsitvirtino prie Juodosios jūros.

1763 m. Prūsijoje išleistas privalomo pradinio mokymo įstatymas.

1763 m.Paryžiaus taikos sutartis. Septynerių metų karo pabaiga.

1765–1790 m.Austrijos valdovas Juozapas II – šv. Romos imperijos imperatorius.

1766–1769 m.Bugenvilis tyrinėja Ramųjį vandenyną.

XVIII a. 7 dešimtmetis.Jėzuitų ordino veikla uždrausta Prancūzijoje ir Ispanijoje.

1767–1768 m.Rusijoje posėdžiauja Įstatymų leidžiamoji komisija.

1767 m. Ričardas Arkraitas išrado verpimo mašiną.

1768–1779 m.D. Kuko kelionės, kurių metu ištiriamos Australijos ir Naujosios Zelandijos pakrantės.

1769 m. Džeimsas Vatas sukūrė garo mašiną.

1769 m.Birma tapo Kinijos vasale

1770 m. Bostono skerdynės.

1771 m.Anglijoje įkurtas pirmasis fabrikas.

1773 m. „Bostono aarbatėlė”.

1773–1859 m. Austrijos kanclerio K. Meternicho gyvenimo metai.

1773–1775 m.Pugačiovo vadovaujamas valstiečių karas Rusijoje.

1773 m.Popiežius Klemensas XIV uždarė Jėzuitų ordiną.

1774–1792 m. Liudviko XVI valdymas Prancūzijoje.

1775–1783 m. JAV Nepriklausomybės karas.

1776 m. liepos 4 d. JAV Kongresas priėmė „Nepriklausomybės deklaraciją”.

1777 m.Prancūzijoje išėjo pirmasis dienraštis „Journal de Paris”.

1780–1790 m. Austrijos imperatoriaus Juozapo II valdymas. Tai nuosekliausias „apšviestojo absoliutizmo” atstovas.

1781 m.Juozapas II panaikino baudžiavą Austrijoje.

1781 m. Jorktauno mūšis JAV. Anglų kariuomenės pralaimėjimas.

1783 m. Paryžiaus sutartis. Didžioji Britanija pripažino JAV nepriklausomybę.

1783 m. lapkričio 21 d.Paryžiuje pirmą kartą skrido šilto oro pripildytas oro balionas.

1785 m. Edmundas Kartraitas išrado mechanines audimo stakles.

1787 m. Priimta JAV konstitucija.

1789–1797 m. Dž. Vašingtonas – pirmasis JAV prezidentas.

1789–1974 m. Prancūzijos didžioji revoliucija.

1789 m. gegužės 5 d. Sušaukti Generaliniai luomai Prancūzijoje.

1789 m. liepos 14 d. Sukilėliai Prancūzijoje užėmė Bastiliją.

1789 m. rugpjūčio 4–11 d. Steigiamasis susirinkimas Prancūzijoje panaikino luomų privilegijas.

1789 m. rugpjūčio 26 d. Steigiamasis susirinkimas Prancūzijoje priėmė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją”.

1791 m. Vareno krizė. Liudvikas XVI sugrąžintas į Paryžių.

1791 m. rugsėjisSteigiamasis susirinkimas Prancūzijoje priėmė Konstituciją, kuri įtvirtino šalyje konstitucinę monarchiją.

1791 m. JAV įsigaliojo „Teisių bilis”.

1792 m. Prasidėjo Prancūzijos karas su Austrija ir Prūsija.

1792 m. rugpjūčio 10 d. Įstatymų leidžiamasis susirinkimas Prancūzijoje nuo sosto nušalino Liudviką XVI. Nustojo egzistavusi konstitucinė monarchija.

1792 m.

rugsėjo 20 d. Prancūzų pergalė prie Valmi.

1792 m. rugsėjo 22 d.Konventas Prancūziją paskelbė respublika.

1793 m. sausio 21 d. Revoliucijos aikštėje Prancūzijoje giljotinuotas Liudvikas XVI.

1793 m. birželio 2 d.–1794 m. liepos 27 d. Jakobinų diktatūra Prancūzijoje.

1793 m. liepa. Konventas Prancūzijoje galutinai panaikino feodalines prievoles. Valstiečiai tapo žemės savininkais.

1793 m. vasara.Sukilimas Vandėjoje.

1794 m. liepos 27 d. Termidoro 9-osios perversmas Prancūzijoje. Žlugo Jakobinų diktatūra.

1795–1799 m. Direktorija Prancūzijoje.

1796–1797 m. Prancūzijos karas su Austrija Italijoje. Prancūzijos kariuomenei vadovavo Napoleonas Bonapartas.

1796 m.Mirė Jekaterina II, Rusijos carienė.

1796 mm.Išleista Pjero Laplaso knyga „Planetų sistemos atsiradimas“.

1797 m. balandis–gegužė.Karinio jūrų laivyno sukilimas Anglijoje.

1798–1799 m. Napoleono žygis į Egiptą.

1799 m. lapkričio 9 d. Briumerio 18-osios perversmas. Napoleonas Bonapartas tapo pirmuoju Prancūzijos konsulu.

1799–1804 m. Konsulato laikotarpis Prancūzijoje.

1800 m.Italų fizikas A. Voltas išrado nuolatinės elektros srovės šaltinį.

1801 m. Prancūzijos Konkordatas su popiežiumi Pijumi VII.

1801–1828 m. Aleksandro I valdymas Rusijoje.

1801 m. liepos 15 d.Napoleono ir popiežiaus Pijaus VII konkordatas.

1801–1809 m.Tomas Džefersonas – JAV prezidentas.

1802 m. rugpjūčio 2 d.Napoleonas paskelbtas konsulu iki gyvos galvos.

1803 m. ggegužės 3 d.JAV nusipirko iš Prancūzijos Luizianą.

1803 m. gegužės 12 d.Anglija nutraukė diplomatinius santykius su Prancūzija.

1804 m. kovas.Prancūzijoje paskelbtas Civilinis kodeksas.

1804 m. Napoleonas tapo Prancūzijos imperatoriumi.

1805 m. spalio 21 d. Trafalgaro mūšis. Anglai, vadovaujami H. Nelsono, sumušė jungtinį prancūzų ir iispanų laivyną.

1805 m. gruodžio 2 d. Austerlico („Trijų imperatorių“) mūšis.

1806 m. Panaikinta Šventosios Romos imperija. Įkurta Reino sąjunga.

1806 m. Paskelbta Anglijos kontinentinė blokada.

1807 m. Robertas Fultonas išrado garlaivį.

1807 m. liepos 7 d. Tilžės taika. Rusijos ir Prancūzijos taikos sutartis.

1808–1809 m.Rusijos karas su Švedija. Rusija prisijungė Suomiją.

1809 m.Popiežiaus valdos prijungiamos prie Prancūzijos. Panaikinta pasaulietinė popiežiaus valdžia.

1812 m. Napoleono žygis į Rusiją.

1812 m.Priimta pirmoji Ispanijos konstitucija.

1812 m. birželio 24 d.Napoleono kariuomenė įžengė į Rusijos teritoriją.

1812 m. rugsėjo 7 d.Borodino mūšis.

1813 m. Leipcigo („Tautų“) mūšis. Didžiausias mūšis per visą Napoleono karų laikotarpį.

1814 m. Džordžas Stefensonas sukonstravo pirmąjį garu varomą garvežį.

1814 m. Napoleonas ištremtas į Elbos salą Viduržemio jūroje.

1814–1815 m. Vienos kongresas.

1815 m. birželio 18 d. Vaterlo mūšis. Napoleonas ištremtas į Šv. Elenos salą AAtlanto vandenyne.

1815 m. Įkuriama Vokietijos sąjunga.

1815 m. Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchai pasirašė aktą dėl „Šventosios sąjungos” sukūrimo.

1817 m.Atidaryta Niujorko birža.

1818 m. Santjage paskelbta apie Čilės nepriklausomybę nuo Ispanijos.

1819 m. Nepriklausomybę išsikovojo Venesuela.

1819–1821 m.Atrasta Antarktida F. F. Belinghauzeno ir M. P. Lazarevo ekspedicijos metu.

1820–1823 m. Ispanijos revoliucija.

1821 m. Nepriklausomybę išsikovojo Meksika ir kitos Centrinės Amerikos šalys.

1822 m. Nepriklausomybę išsikovojo Brazilija.

1822 m. Hieroglifų raštą iššifravo prancūzų mokslininkas Šampoljonas.

1822 m.Graikija pasiskelbė nepriklausoma valstybe.

1822 m.Paskelbta Brazilijos nepriklausomybė.

1823 m. Paskelbta Monro doktrina, įspėjusi europiečius nnesikišti į Amerikos žemyno vidaus reikalus.

1824 m. Anglijoje panaikintas draudimas jungtis į profsąjungas.

1825 m. Dekabristų sukilimas Rusijoje.

1829 m. Anglijoje nuo Mančesterio iki Liverpulio nutiestas pirmasis geležinkelis.

1830 m. Pripažinta Graikijos nepriklausomybė.

1830 m. Liepos revoliucija Prancūzijoje.

1830 m. spalis.Belgija tapo nepriklausoma.

1831 m.Italijoje susikūrė slapta revoliucinė organizacija „Jaunoji Italija“, vadovaujama Madzinio.

1832 m.Prancūzijoje atidarytas pirmasis geležinkelis.

1832 m.Anglijos parlamento reforma.

1834 m.Anglijoje įkuriamos profesinės sąjungos.

1834 m.Adomas Mickevičius parašo poemą „Ponas Tadas”.

1837–1901 m. Karalienės Viktorijos epocha Didžiojoje Britanijoje.

1838–1848 m. Čartistų judėjimas Didžiojoje Britanijoje.

1839 m.Prancūzų dailininkas Dageris išranda fotografiją (dagerotipiją).

1840–1842 m.Pirmasis Opijaus karas tarp Anglijos ir Kinijos.

1840–1843 m.Generolo Espartero diktatūra Ispanijoje.

1841 m.Prancūzijoje išleisti įstatymai, ribojantys vaikų ir paauglių darbo dienos ilgumą.

1841 m. Chuanbi konvencija tarp Didžiosios Britanijos ir Kinijos dėl Opiumo karų. Kinija Britanijai perleido Honkongo salą.

1842 m. Vašingtono valstijoje išsiveržė šv. Elenos ugnikalnis. Tai pirmasis ugnikalnio išsiveržimas Amerikos žemyne, kurio data tiksliai žinoma.

1843 m.Anglija aneksavo būrų Natalio respubliką pietų Afrikoje.

1844 m. birželio 4–5 d.Silezijos audėjų sukilimas Vokietijoje.

1845 m.Čekijoje susikūrė slapta organizacija „Ripil”.

1846 m.Prancūzijoje prasidėjo ekonomikos krizė dėl nederliaus išaugus maisto produktų kainoms.

1846 m.Briuselyje, Londone kuriasi komunistinės organizacijos.

1847–1848 m.Europoje ekonomikos krizė.

1848–1849 m. „Tautų pavasaris“. Vokietijos, Austrijos, Vengrijos, Prancūzijos ir Italijos revoliucijos.

1848 m. Išspausdintas „Komunistų partijos manifestas”.

1849 m. „Frankfurto parlamentas”.

1850 m.Taipingų sukilimo Kinijoje pradžia.

1850 m.Prancūzijoje panaikinta visuotinė balsavimo teisė.

1851 m. AAtidaryta pirmoji pasaulinė paroda Londone.

1852–1870 m. II-oji Prancūzijos imperija.

1853–1856 m.Krymo karas.

1854 m. Popiežius Pijus IX paskelbė palaimintosios mergelės Marijos nekalto prasidėjimo dogmą.

1854 m. Inkermano mūšis. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pajėgos sutriuškino 50 tūkst. karių Rusijos armiją.

1855–1881 m. Aleksandro II valdymas Rusijoje.

1855 m. Švedija sudarė prieš Rusiją nukreiptą aljansą su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Turkija.

1856 m. kovo 30 d.Paryžiaus taika. Krymo karo pabaiga.

1857 m. Peterburge įsteigtas slaptas komitetas apsvarstyti baudžiavos panaikinimo klausimą Rusijoje.

1858 m.Paryžiaus konferencijoje nuspręsta sujungti Moldaviją ir Valachiją.

1860–1865 m. Abrahamas Linkolnas – JAV prezidentas.

1861 m. kovo 3d. (vasario 18 d.). Paskelbtas Manifestas apie baudžiavos panaikinimą Rusijoje.

1861 m. Nuo JAV atsiskyrusios pietinės valstijos nusprendė susijungti į Amerikos konfederatų valstijas.

1861–1865 m. Pilietinis karas JAV.

1861 m. Valachijos ir Moldavijos kunigaikštystės oficialiai susijungė ir sudarė Rumuniją.

1861 m. Italija tapo karalyste. Čia į posėdį susirinko pirmasis šalies istorijoje parlamentas ir paskelbė Viktorą Emanuelį karaliumi.

1863 m.Prūsija, norėdama nuslopinti revoliuciją Lenkijoje, sudarė karinę sąjungą su Rusija.

1863 m. JAV oficialiai panaikinta vergija.

1863 m.Rusijoje išleisti nauji universiteto įstatai, garantuojantys universitetų autonomiją.

1863 m.JAV pilietiniame kare Šiaurinių valstijų būriams imasi vadovauti generolai Grantas ir Šermanas.

1863 m. rugpjūtis.Anglija bombarduoja Japoniją, priversdama atidaryti kelius anglų prekybai.

1864 m. Prūsijos-Danijos karas dėl Šlėzvigo ir Holšteino.

1864–1876 m. I-asis Internacionalas.

1864 m. Žemės reforma Rusijoje.

1864 m.Prūsijos iir Austrijos karas su Danija.

1864 m.Teismų reforma Rusijoje.

1865 m.JAV uždrausta vergija.

1866 m.Iširo Vokietijos sąjunga.

1866 m.Nutiestas transatlantinis telegrafo kabelis.

1866 m.Kyla Austrijos ir Prūsijos karas, pasibaigęs Austrijos kapituliacija.

1867 m. JAV iš Rusijos nupirko Aliaską.

1867 m. Susidarė dualistinė Austrijos ir Vengrijos monarchija.

1867 m. Susidarė Šiaurės Vokietijos sąjunga.

1867–1868 m. Miedzi revoliucija Japonijoje. Šalį vėl ėmė valdyti imperatorius.

1867 m. Įkurta Kanados dominija.

1868 m.Įsteigiamas Didžiosios Britanijos tredjunionų kongresas.

1869 m.Atidarytas Sueco kanalas.

1870 m. Galutinis Italijos suvienijimas.

1870–1871 m. Prūsijos-Prancūzijos karas. Prancūzija neteko Elzaso ir Lotaringijos.

1870 m.Rusijoje įsteigtos miestų dūmos.

1871 m. sausio 18 d. Vokietija paskelbta imperija.

1871 m.Japonijoje pradedamos reformos valdant imperatoriui Mucuhitui (1852–1912).

1872 m.Peterburge buvo išleistas Karlo Markso veikalas „Kapitalas”.

1873 m. Sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos (Trijų imperatorių) sąjunga.

1874 m. Ispanijos diktatoriumi tapo maršalas Fransiskas Seranas.

1877–1878 m. Rusijos-Osmanų imperijos karas.

1877 m. Anglijos karalienė Viktorija paskelbta Indijos imperatore. Anglija galutinai įsitvirtino Indijoje.

1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartis. Balkanų pusiasalyje susikūrė savarankiškos slavų valstybės: Bulgarija, Serbija, Juodkalnija.

1878 m. Rumunijai suteikta visiška nepriklausomybė.

1879–1882 m. Susikūrė Trilypė sąjunga. Ją sudarė Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija.

1880 m.Garlaiviai, ištobulinus garo mašinas bei turbinas, ima pirmauti laivų tarpe.

1882 m. Niujorke, vadovaujant T. Edisonui, pastatyta pirmoji pasaulyje elektrinė.

1882 m.Kolonijinės lygos įkūrimas Vokietijoje.

1883 m. G. Plechanovas įsteigė „Darbo išvadavimo“ grupę, kuri siekė pertvarkyti Rusijos valdymą demokratiniais

pagrindais.

1883 m.Mirė Karlas Marksas (g. 1818 m.).

1884 m.Įkurta Vokiečių kolonizacijos draugija.

1885 m. Susikūrė Indijos Nacionalinis Kongresas (INK), vadovavęs indų kovai dėl nepriklausomybės.

1888 m. Pasirašyta Konstantinopolio konvencija dėl laisvos navigacijos Sueco kanale.

1889 m. Įkurtas II-asis Internacionalas.

1891 m.Prancūzijos ir Rusijos sąjungos sudarymas.

1893 m. Afganistanas ir Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl sienų tarp afganų genčių žemės ir britų teritorijų.

1893 m. Naujojoje Zelandijoje pirmą kartą suteikta rinkimų teisė moterims.

1893 m. Didžiojoje Britanijoje įkurta nepriklausoma Leiboristų partija, o jos lyderiu tapo Keiras Hardis.

1894 m.Atrasta maro bbacila.

1895 m.Įsteigiama Prancūzijos generalinė darbo konfederacija.

1895 m.JAV prezidentas pareiškė, kad be JAV negali būti sprendžiamas joks Vakarų pusrutulį liečiantis klausimas.

1896 m. Atkurtos Olimpinės žaidynės.

1897 m. Pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas.

1898 m. JAV-Ispanijos karas.

XIX a. pabaiga.Socialistinių partijų atsiranda visose pramoninėse valstybėse.

1900–1903 m. Ekonominė krizė Rusijos imperijoje.

1902 m. Verenigingo taikos sutartis. Baigėsi 1899–1902 m. vykęs anglų-būrų karas.

1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (RSDDP) II suvažiavimas. Partija suskilo į dvi grupes: bolševikus – V. Lenino (Uljanovo) šalininkus ir menševikus – L. Martovo ššalininkus.

1904 m. Pasirašyta Anglijos ir Prancūzijos sutartis (Santarvė).

1904–1905 m.Rusijos ir Japonijos karas.

1905 m. sausio 9 d. Kruvinasis sekmadienis Rusijoje. Sušaudyta taiki gyventojų demonstracija.

1905–1907 m. Rusijos revoliucija.

1905 m. birželio 7 d.Norvegijos parlamentas nutraukė uniją su Švedija.

1905 m. birželio 27 d.

Rusijoje maištaujantys kkaro jūreiviai užgrobė kreiserį „Potiomkiną”.

1905 m. rugpjūtis.Portsmuto taikos sutartis. Baigėsi Rusijos-Japonijos karas (1904–1905 m.).

1905 m. spalio 17 (30) d. Caro Nikolajaus II manifestas. Paskelbtos Pilietinės laisvės ir pažadas sušaukti Valstybės Dūmą.

1905 m. spalio 26 d.Revoliucingai nusiteikę rusų darbininkai Sankt Peterburge sudarė pirmąją tarybą.

1905, 1911 m. Maroko krizės. Prancūzijos ir Vokietijos prieštaravimai Maroke.

1906 m.Priimta Rusijos konstitucija.

1906 m. kovo 17 d. Rusijos caras pasirašo įsaką, leidžiantį kurti profesines sąjungas ir draugijas.

1906 m. lapkričio 6 d. Rusijoje pradedama P. Stolypino reforma.

1907 m.Polio Kornu sukurtas sraigtasparnis Prancūzijos Lisjė vietovėje pirmą kartą su žmogumi pakilo į orą.

1907 m. Įsteigtas pirmasis pasaulyje karinių oro pajėgų dalinys – JAV armijos aeronautikos divizija.

1907 m. Anglijos-Rusijos sutartis. Galutinai susiformavo Antantės blokas.

1907 m. spalio 18 d. Priimta Hagos konvencija dėl kkaro įstatymų ir papročių. Pagal ją okupacinė valdžia turinti vadovautis to krašto įstatymais.

1908 m. Bulgarija paskelbė apie nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos.

1908 m. Austrija aneksavo Bosniją ir Hercegoviną.

1910 m. rugpjūtis.Juodkalnija paskelbta karalyste.

1911 m. spalis. Kinijos revoliucijos pradžia. Nuversta Mandžiūrų dinastija ir Kinija paskelbta respublika.

1911 m. lapkritis.Italija paskelbė Libijos, Tripolitanijos ir Kirenaikos aneksiją.

1911 m. gruodis.Pirmuoju Kinijos Respublikos prezidentu tapo Sun Jat Senas.

1912–1913 m. Balkanų karai.

1912 m. Pirmasis Balkanų karas. Bulgarija, Graikija, Serbija bei Juodkalnija sudarė sąjungą ir nugalėjo Turkiją.

1912 m. lapkritis.Paskelbta Albanijos nnepriklausomybė.

1913 m.Antrasis Balkanų karas. Turkija, Rumunija, Serbija bei Graikija nugalėjo Bulgariją.

1914 m. birželio 28 d. Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve. Šis įvykis laikomas Pirmojo pasaulinio karo dingstimi.

1914 m. rugpjūčio 1 d. Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Vokietija paskelbė karą Rusijai.

1914 m. rugsėjo 5–9 d. Mūšis prie Marnos. Sustabdytas vokiečių kariuomenės veržimasis į Prancūziją. Vakarų fronte pereita prie pozicinio karo.

1914 m. spalis.Turkija įstojo į karą Trilypės sąjungos pusėje.

1915 m. vasario 18 d. Vokietijos povandeniniai karo laivai per Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo Anglijos blokadą.

1915 m. vasaris.Per Mozūrų žiemos mūšį vokiečiai sutriuškino rusų armiją.

1915 m. balandis.Vokiečiai prie Ipro upės Belgijoje pirmąkart karų istorijoje panaudojo nuodingąsias dujas.

1915 m. gegužė.Italija įstojo į karą Antantės šalių pusėje.

1915–1916 m.Pozicijų karas.

1916 m. vasaris–birželis.Verdeno mūšis. Ilgiausios šio karo kautynės.

1916 m. liepa–lapkritis.Somos mūšis. Anglai ir prancūzai pirmąkart panaudojo tankus.

1916 m. gruodžio 30 d.Nužudytas Grigorijus Rasputinas, caro Nikolajaus II ir carienės Aleksandros numylėtinis mistikas.

1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje. Caras Nikolajus II atsisakė sosto.

1917 m. vasaris.JAV nutraukė diplomatinius santykius su Vokietija, paskelbusia, jog ateityje ketina sukurti galingą povandeninį karo laivyną.

1917 m. balandžio 2 d.JAV įstojo į karą Antantės pusėje.

1917 m. gegužė.Jutlandijos jūrų kautynės. Vokiečių laivyno pralaimėjimas.

1917 m. rugsėjo 8–16 d. Rusijos tautų kongresas Kijeve. Jame dalyvavo 9 lietuviai.

1917 m. Spalio perversmas RRusijoje.

1917 m. lapkričio 7 d. Rusijoje valdžią užgrobė bolševikai.

1918 m. sausio 6 d. Bolševikai išvaikė Steigiamąjį susirinkimą Rusijoje.

1918 m. sausio 8 d. Paskelbti JAV prezidento V. Vilsono „14 punktų“.

1918 m. vasario 18 d.Vokietijos kariuomenė pradėjo kariauti prieš Sovietų Sąjungą.

1918 m. kovo 3 d.Bresto taika. Sovietų Rusija pasitraukė iš karo ir sudarė separatinę taiką su Vokietija. Rusija atsisakė pretenzijų į Lietuvą.

1918 m. kovo 15 d.Rusija ratifikavo Bresto taikos sutartį.

1918 m. liepa.Amerikiečių kariuomenė išsilaipina Europoje.

1918 m. liepa. Bolševikai Jekaterinburge nužudė carą Nikolajų II ir jo šeimą.

1918 m. spalio 4 d.Sudaryta Makso Badeno vyriausybė Vokietijoje.

1918 m. lapkričio 5 d.Vokietijos kancleris M. Badenas telegramoje JAV prezidentui prašo sudaryti paliaubas laikantis „14 punktų”.

1918 m. lapkričio 9 d.Revoliucija Vokietijoje.

1918 m. lapkričio 11 d.Paliaubos tarp Vokietijos ir Antantės valstybių. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga.

1918 m. gruodžio 4 d.Sudaryta Serbijos-Kroatijos-Slovėnijos karalystė.

1918–1920 m.Pilietinis karas Rusijoje.

1919–1932 m.Veimaro respublika.

1919 m. sausio 21 d.–1920 m. birželio 28 d.Paryžiaus taikos konferencija.

1919 m. kovas. Įkurtas Kominternas – tarptautinė komunistų organizacija.

1919 m. balandis. Įkurta Tautų Sąjunga.

1919 m. birželio 28 d.Pasirašyta Versalio taika su Vokietija.

1919 m. rugsėjo 10 d.Pasirašyta Sen Žermeno taikos sutartis su Austrija.

1919 m. lapkričio 27 d.Pasirašyta Neji taikos sutartis su Bulgarija.

1920 m. balandžio 26 d.Turkija paprašo Sovietų Rusijos pagalbos.

1920 m. birželio 4 d.Pasirašyta TTrianono taikos sutartis su Vengrija.

1920 m. liepos 19 d.–rugpjūčio 7 d.Antrasis komunistų Internacionalo kongresas.

1920 m. rugpjūčio 10 d.Sevro taika su Turkija.

1920 m. spalio 12 d.Rygoje pasirašyta Rusijos ir Lenkijos taikos sutartis.

1920 m. lapkričio 29 d.Armėnija paskelbta Sovietų Socialistine Respublika.

1921 m. kovas.–1925 m.NEP’as Rusijoje.

1921 m. lapkričio 12 d.–1922 m. vasario 6 d.Vašingtono konferencija.

1921 m. gruodis. Paskelbta Airijos nepriklausomybė.

1922 m. vasario 4 d.Vašingtono konferencijoje pasirašyta sutartis dėl „atvertų durų į Kiniją”.

1922 m. kovas. J. Stalinas tapo Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi.

1922 m. balandis. Rapalo sutartis tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos.

1922 m. birželio 15 d.Perversmas Japonijoje. Nuversta Sun Jat Seno vyriausybė.

1922 m. spalis. Italijoje į valdžią atėjo B. Musolinis.

1922 m. spalio 11 d.Turkijos ir Antantės šalių paliaubų sutartis.

1922 m. gruodžio 30 d.Pasirašyta „SSRS įkūrimo deklaracija”.

1922 m.Josifas Stalinas buvo paskirtas Rusijos KP(b) CK sekretoriato generaliniu sekretoriumi.

1923 m. sausis. Belgija ir Prancūzija okupavo Ruro sritį.

1923 m.Europoje baigėsi pokario suirutės.

1923 m. liepos 6 d.Priimta pirmoji SSRS konstitucija.

1923 m. spalis. Paskelbta Turkijos respublika. Mustafa Kemalis (Atatiurkas) tapo pirmuoju prezidentu.

1923 m. lapkričio 9 d.Alaus pučas Vokietijoje. Nepavykęs A. Hitlerio vadovaujamų nacių mėginimas užgrobti valdžią.

1924 m. sausis.Britų egiptologas Hovardas Karteris Karalių slėnyje netoli Luksoro rado faraono Tutanchamono sarkofagą.

1924 m. sausio 21 d. Mirė Vladimiras Iljyčius Leninas.

1924 m.

balandis.Italijoje rinkimus laimėjo fašistai.

1924 m. liepa–rugpjūtis.Londono konfederacija. Priimtas Daueso planas Vokietijos ekonomikai atkurti po karo ir reparacijoms išgauti.

1925 m. RKP(b) XIV suvažiavime išryškėjo J. Stalino vadovaujamas vaidmuo.

1925 m.RKP(b) XIV suvažiavime iškelta industrializavimo ir „pirmaeilio” gamybos priemonių gamybos plėtojimo idėja.

1925 m. spalis. Lokarno konferencija. Pasirašytos sutartys, garantuojančios Vokietijos su Belgija ir Prancūzija sienas bei Reino srities demilitarizavimą.

1926 m. sausis.Po perversmo, įvykdyto dar birželio mėnesį, Graikijos diktatoriumi pasiskelbė Teodoras Pangalosas.

1926 m. gegužė. Perversmas Lenkijoje.

1926 m. gegužė. Karinis perversmas Portugalijoje.

1926–1935 m.Lenkiją valdė JJ. Pilsudskis.

1927 m.Vokietijoje priimtas Valstybės paramos bedarbiams įstatymas.

1927 m. Vokietijoje prasidėjo katastrofiškas ir staigus ekonomikos nuosmukis.

1927 m. Pasirašyta Džedos sutartis, kuria Didžioji Britanija ir karalius Ibn Saudas pripažino Saudo Arabijos nepriklausomybę.

1927–1937 m.Pilietinis karas Kinijoje.

1927 m. spalis. Stalino opozicija, vadovaujama Kamenevo, pašalinta iš partijos.

1927 m. Didžioji Britanija pasirašė sutartį dėl Irako nepriklausomybės pripažinimo.

1928 m. rugpjūtis.Briano-Kelogo paktas, raginęs atsisakyti karo kaip politikos priemonės.

1929 m. vasaris. Laterano susitarimas. Italija pripažino Vatikano nepriklausomybę ir nustatė jo teritoriją.

1929–1933 m.Pasaulinė ekonominė krizė.

1929 m. spalio 24 d.Niujorko bbiržos krachas. Pasaulinės ekonominės krizės pradžia.

1930 m. sausis. Hagos konferencija. Priimtas Jungo reparacijų planas.

1931 m. balandis. Paskelbta Ispanijos respublika.

1932 m. kovas. Japonija įkūrė marionetinę Mandžuko valstybę.

1933 m. sausio 30 d.A. Hitleris paskirtas Vokietijos kancleriu.

1933 m. vasaris. Reichstago gaisras.

1933 m. kovo 77 d.F. D. Ruzveltas tapo JAV prezidentu (1933–1945). „Naujojo kurso” politikos pradžia.

1933 m. spalis. Vokietija išstojo iš Tautų Sąjungos.

1934 m. kovas. K. Petso perversmas Estijoje.

1934 m. gegužė. K. Ulmanio perversmas Latvijoje.

1934 m. birželis.„Ilgųjų peilių” naktis Vokietijoje. A. Hitleris susidorojo su buvusiais bendražygiais.

1934 m. rugpjūtis.A. Hitleris tapo Vokietijos prezidentu.

1935 m. kovas. Saro sritis perduota Vokietijai.

1935 m. spalis–1936 m. gegužė.Italija nukariavo Etiopiją.

1935 m.Niurnbergo įstatymai. Vokietijos žydų persekiojimo pradžia.

1936 m. kovas. Vokietija okupavo demilitarizuotą Reino zoną.

1936–1939 m.Pilietinis karas Ispanijoje.

1936 m. birželio 18 d.Generolo F. Franko maištas Ispanijoje.

1936 m. spalis.Vokietijos-Italijos bendradarbiavimo sutartis („Berlyno-Romos ašis”).

1936 m. lapkritis. Antikominterno paktas. Pasirašė Vokietija ir Japonija. 1937 m. prie jų prisijungė Italija.

1937 m. liepa. Japonija užpuolė Kiniją. Japonai vadovavosi šūkiu „Azija azijiečiams”.

1938 m. kovo 11–12 d.Vokietija užgrobė AAustriją („anšliusas”).

1938 m. rugsėjo 13 d.Maištas Sudetuose.

1938 m. rugsėjo 29–30 d.Miuncheno suokalbis. Vokietija užgrobė Čekoslovakiją.

1938 m. spalio 5 d.Atsistatydino ir į užsienį pabėgo Čekoslovakijos prezidentas Eduardas Benešas.

1938 m. lapkritis. „Krištolinė naktis”. Pogromai prieš žydus Vokietijoje.

1939 m. balandis. Italija užėmė Albaniją.

1939 m. gegužė. Sutartis tarp Italijos ir Vokietijos (Plieno paktas).

1939 m. rugpjūčio 23 d.Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas).

1939–1945 m.Antrasis pasaulinis karas.

1939 m. rugsėjo 1 d.Vokietija užpuolė Lenkiją. Antrojo pasaulinio karo pradžia.

1939 m. rugsėjis–1940 m. gegužė. Keistasis karas. Laikotarpis, kkai Didžioji Britanija ir Prancūzija nesiėmė aktyvių veiksmų prieš Vokietiją.

1939 m. rugsėjo 17 d.Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją.

1939 m. rugsėjo 28 d.„Sienų nustatymo ir draugystės sutartis” tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos.

1939 m. lapkričio 30 d.–1940 m. kovo 12 d.Sovietų Sąjungos-Suomijos karas („Žiemos karas”).

1940 m. balandis. Vokietija užpuolė Daniją ir Norvegiją.

1940 m. gegužė. Vokietija okupavo Liuksemburgą, Belgiją, Olandiją, įsiveržė į Prancūziją.

1940 m. gegužės 10 d.

Anglijoje sudaryta koalicinė vyriausybė, vadovaujama V. Čerčilio.

1940 m. birželio 14 d.Vokiečiai užėmė Paryžių.

1940 m. birželio 22 d.Prancūzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancūzijos.

1940 m. birželio 14 d. Vokiečiai užėmė Paryžių.

1940 m. birželio 22 d. Prancūzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancūzijos.

1940 m. liepa.Rumunija priversta atiduoti Sovietų Sąjungai Besarabijos sritį.

1940 m. liepa. Provokiškos maršalo F. Peteno vadovaujamos vyriausybės sudarymas Pietų Prancūzijoje (Viši vyriausybė).

1940 m. rugpjūtis.Prasidėjo „mūšis dėl Anglijos”.

1940 m. rugsėjis.Italijos kariuomenė įsiveržė į Egiptą.

1940 m. spalis.Karinės sąjungos sutartis tarp Vokietijos, Italijos ir Japonijos (Trijų paktas).

1940 m. spalis.Vokietijos armija įsiveržė į Rumuniją.

1940 m. pabaiga.Generolas Šarlis de Golis įkūrė „Laisvosios Prancūzijos” organizaciją kovai su okupantais.

1941 m. kovas.JAV Kongresas priėmė lendlizo įstatymą.

1941 m. balandis.Sovietų Sąjunga ir Japonija pasirašė neutraliteto sutartį.

1941 m. balandis. Vokietija ir Italija okupavo Jugoslaviją ir Graikiją.

1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą.

1941 m. vasara.Hitlerio VVokietija pasiekė savo galybės viršūnę.

1941 m. rugpjūčio 14 d.JAV ir Didžioji Britanija pasirašė „Atlanto chartiją”, kuri padėjo pagrindus antihitlerinės koalicijos susidarymui.

1941 m. rugsėjis–1944 m. sausis. Leningrado blokada.

1941 m. rugsėjis–1942 m. balandis. Mūšis prie Maskvos.

1941 m. lapkričio 27 d.Prie Gondaro miesto pasidavė paskutinės italų pajėgos Etiopijoje.

1941 m. gruodžio 7 d. Japonija užpuolė JAV Perl Harboro karinę bazę Havajuose. JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą.

1942 m. sausio 1 d. Vašingtone 26 valstybės pasirašė Jungtinių Tautų Deklaraciją.

1942 m. liepa–1943 m. vasaris.Stalingrado mūšis.

1942 m. spalis.Sąjungininkų pergalė Šiaurės Afrikoje prie El Alameino.

1943 m. gegužė.Vokiečių ir italų kapituliacija Šiaurės Afrikoje. Karo veiksmų pabaiga Šiaurės Afrikoje.

1943 m. liepa. Paleistas Kominternas.

1943 m. liepa. Fašistinio režimo žlugimas Italijoje.

1943 m. liepa–rugpjūtis. Kursko mūšis.

1943 m. lapkričio 28 d.–gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietų Sąjungos vadovai (V. Čerčilis, F. D. Ruzveltas, J. Stalinas). Nuspręsta atidaryti antrąjį frontą.

1944 m. vasaris.JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris paskirtas vyriausiuoju sąjungininkų ekspedicinio korpuso vadu.

1944 m. gegužė.Nutarta sukurti antrąjį frontą Vakarų Europoje.

1944 m. birželio 6 d. Antrojo fronto atidarymas („Diena D”).

1944 m. liepos 20 d.Pasikėsinimas į Hitlerį.

1944 m. antroji pusė.Raudonoji armija privertė nutraukti karą Suomiją, Rumuniją ir Bulgariją.

1944 m. rugpjūtis.Sukilimas Varšuvoje.

1944 m. spalis.Sąjungininkų armijos perėjo Vokietijos sieną.

1944 m. lapkričio 10–11 d.Vokietijos kkariuomenės pasitraukimas iš Graikijos.

1945 sausio 20 d.Vengrija ir Sąjungininkai pasirašė paliaubas. Vengrija paskelbė karą Vokietijai.

1945 m. vasario 4–12 d. Krymo (Jaltos) konferencija. Dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietų Sąjungos vadovai. Svarstytas Vokietijos likimas ir pokario pasaulio sutvarkymas.

1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.

1945 m. balandis–birželis.Steigiamoji Jungtinių Tautų konferencija San Franciske. Priimti JT įstatai.

1945 m. liepos 17 d.–rugpjūčio 2 d. Potsdamo konferencija. Dalyvavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V. Čerčilis (vėliau jį pakeitė rinkimus laimėjęs K. Etlis), JAV prezidentas H. Trumenas, SSRS vadovas J. Stalinas.

1945 m. rugpjūčio 6–9 d. JAV ant Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio numetė atomines bombas.

1945 m. rugpjūčio 8 d. SSRS paskelbė karą Japonijai.

1945 m. rugsėjo 2 d. Japonijos kapituliacija. Antrojo pasaulio karo pabaiga.

1945 m. spalio 24 d. Pasirašyta Jungtinių Tautų deklaracija.

1945 m. lapkričio 20 d.–1946 m. spalio 1 d. Niurnbergo karo nusikaltėlių teismo procesas.

1946 m. sausio 10 d.Susitarimas dėl karinių veiksmų nutraukimo Kinijoje.

1946 m. sausio 10 d.JTO Generalinės Asamblėjos I sesija Londone.

1946 m. kovo 5 d. V. Čerčilio kalba Fultone (JAV). Sovietų Sąjungos politikos Rytų ir Vidurio Europoje kritika. Šaltojo karo pradžia.

1946 m. gegužės 3 d.Sovietų armijos išvedimas iš Šiaurės Rytų Kinijos.

1946 m. liepa–spalis.Paryžiaus taikos konferencija. Svarstyti taikos sutarčių projektai su Vokietija bei jos

sąjungininkėmis.

1947 m. kovas. Paryžiaus sutartys. Šalys nugalėtojos pasirašė taikos sutartis su Vokietija ir jos sąjungininkėmis Europoje (Italija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Suomija).

1947 m. birželis. Maršalo planas. JAV valstybės sekretoriaus Dž. Maršalo pasiūlyta Vakarų Europos atkūrimo po Antrojo pasaulinio karo programa.

1947 m. kovas.Paskelbta Trumeno doktrina.

1947 m. rugsėjis. „Kominformo” įkūrimas (Informacinis Komunistų ir darbininkų partijų biuras).

1947 m. rugpjūtis. Indijos ir Pakistano nepriklausomybės paskelbimu baigėsi Didžiosios Britanijos viešpatavimas Indijoje.

1948 m. balandis. Įkurta Europos Ekonominio Bendradarbiavimo organizacija (EEBO), kuri 1961 m. buvo pakeista į Ekonominio bbendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

1948 m. gegužės 14 d.Įkurta Izraelio valstybė. Arabų ir Izraelio konfliktas.

1948 m. birželis–1949 m. gegužė.Berlyno blokada.

1948 m. gruodžio 5 d. Jungtinės Tautos priėmė Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją.

1948 m. M. Gandi žuvo nuo teroristo rankos.

1949 m. sausis.Maskvoje įkurta Ekonominės Savitarpio Pagalbos Taryba (ESPO).

1949 m. balandis.Vašingtone pasirašytas Šiaurės Atlanto valstybių paktas (NATO).

1949 m. gegužė.Įkurta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR).

1949 m. gegužės 5 d. Įkurta Europos Taryba.

1949 m. spalis.Įkurta Kinijos Liaudies Respublika (KLR).

1949 m. spalis. Įkurta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). K. AAdenaueris – pirmasis VFR kancleris (1949–1963).

1949 m. Kinijos Respublikos (Taivanio) įkūrimas.

1949 m. Pietų Afrikos Respublikoje įvesta aparteido politika.

1950 m. gegužės 9 d.Šumano planas. Prancūzijos užsienio reikalų ministras pasiūlė integruoti Vakarų Europos anglių ir plieno pramonę.

1950 m. birželis–1953 m. liepa. Korėjos kkaras.

1951 m. balandis.Paryžiuje pasirašytas susitarimas įkurti Europos anglių ir plieno pramonės susivienijimą.

1951 m. rugsėjis. San Franciske pasirašyta taikos sutartis su Japonija.

1952 m. lapkritis. JAV prezidentu išrinktas D. Eizenhaueris (1953–1961).

1953 m. kovas. Mirė Josifas Stalinas.

1953 m. rugsėjis. Sovietų Sąjungos Komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi išrinktas N. Chruščiovas (1953–1964).

1954 m. liepa. Pasirašyti Ženevos susitarimai dėl Korėjos ir Indokinijos.

1954 m. rugsėjis.Įkurtas Pietryčių Azijos šalių blokas (SEATO).

1955 m. vasaris.Įkurtas Bagdado paktas.

1955 m. gegužė.Įkurta Varšuvos Sutarties Organizacija (VSO). Karinė komunistinių valstybių organizacija.

1955 m. gegužė.Pasirašyta valstybinė sutartis su Austrija. Iš Austrijos išvesta okupacinė kariuomenė. Paskelbtas Austrijos neutralitetas.

1955 m. rugsėjis.Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp SSRS ir VFR.

1956 m. vasaris.SSRS KP XX suvažiavimas. Pasmerktas Stalino kultas.

1956 m. spalis.Sukilimas Vengrijoje. Sukilimą numalšino įsiveržusi Sovietų kariuomenė.

1956 m. spalis–lapkritis. Sueco krizė.

1957 m. kovas. GGanos nepriklausomybės paskelbimas.

1957 m. kovas.Romos sutartys. Įkurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB).

1957 m. kovas.SSRS paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.

1958 m. kovas. JAV paleido dirbtinį Žemės palydovą.

1958–1962 m. „Didysis šuolis” Kinijoje.

1959 m. sausis. Revoliucija Kuboje. Į valdžią atėjo F. Kastro.

1960 m. gegužė. U-2 incidentas. Virš SSRS numuštas JAV žvalgybos lėktuvas.

1960 m. lapkritis. JAV prezidentu išrinktas Dž. Kenedis (1961–1963).

1961 m. balandis. Pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą. Jurijus Gagarinas erdvėlaiviu „Vostok” apskriejo aplink žemę.

1961 m. rugpjūtis. Pastatyta Berlyno siena.

1962 m. spalis–lapkritis. Karibų krizė.

1963 mm. rugpjūtis. Didžioji Britanija, JAV ir SSRS pasirašė branduolinių bandymų atmosferoje, kosmose ir po vandeniu uždraudimo sutartį.

1964 m. spalis. Sovietų Sąjungoje nuo valdžios nušalintas N. Chruščiovas, SSRS KP pirmuoju sekretoriumi išrinktas L. Brežnevas (1964–1982).

1965–1973 m. Vietnamo karas.

1966–1976 m. Kultūrinė revoliucija Kinijoje.

1967 m. birželis. Izraelis laimėjo šešių dienų karą su arabų šalimis.

1967 m. birželis. Karinis perversmas Graikijoje. „Juodųjų pulkininkų” diktatūra (1967–1974 m.).

1968 m. sausis–rugpjūtis. „Prahos pavasaris”. Demokratinis judėjimas Čekoslovakijoje, kurį nuslopino VSO karinė intervencija.

1969 m. liepa. JAV astronautai išsilaipino Mėnulyje.

1969 m. rugsėjis–1974 m. gegužė. Vilis Brandtas – VFR kancleris.

1970 m. rugpjūtis. Pasirašyta VFR ir SSRS sutartis.

1971 m.Kongo Vyriausybė paskelbė, kad šalis nuo šiol vadinsis Zairo Respublika.

1972 m. rugpjūtis. Maskvoje JAV prezidento R. Niksono vizito metu pasirašyta Strateginės ginkluotės apribojimo sutartis (SGA 1).

1972 m. gruodis. Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp VFR ir VDR.

1973 m. sausis. Paryžiuje pasirašytas susitarimas dėl karo nutraukimo ir taikos atkūrimo Vietname.

1973 m. rugsėjis. Perversmas Čilėje. Į valdžią atėjo A. Pinočetas.

1973 m. spalis. Izraelio ir arabų valstybių karas.

1974 m. balandis. Revoliucija Portugalijoje („Gvazdikų revoliucija”).

1975 m. balandis. Kambodžoje valdžią užgrobė „raudonieji khmerai”. Sunaikinta milijonai gyventojų.

1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 33 Europos valstybės, JAV ir Kanada pasirašė Baigiamąjį Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos aktą.

1976 m. liepa.Suvienytas Vietnamas. Paskelbta Vietnamo Socialistinė Respublika ((VSR).

1978 m. rugsėjis. Popiežiumi išrinktas kardinolas Karolis Voityla iš Lenkijos (popiežius Jonas Paulius II).

1979 m. vasaris. Islamo revoliucija Irane. Nuverstas šacho režimas. Paskelbta Irano Islamo respublika.

1979 m. kovas. Pasirašyta taikos sutartis tarp Izraelio ir Egipto.

1979 m. birželis. JAV ir SSRS Vienoje pasirašė Antrąją strateginės ginkluotės apribojimo sutartį (SGA 2).

1979 m. gruodis.Sovietų Sąjungos intervencija Afganistane (1979–1989).

1980 m. rugpjūtis. Lenkijoje įkurtas nepriklausomų profsąjungų susivienijimas „Solidarumas”.

1980 m. lapkritis. Ronaldas Reiganas išrinktas JAV prezidentu (1981–1989).

1981 m. gruodis. Lenkijoje įvesta karinė padėtis.

1982 m. balandis–liepa. Didžiosios Britanijos ir Argentinos konfliktas dėl Folklendo (Malvinos) salų.

1982 m. spalis. H. Kolis išrinktas VFR kancleriu (1982–1998). Nuo 1990 iki 1998 m. suvienytos Vokietijos kancleris).

1982 m. lapkritis. SSRS KP Generaliniu sekretoriumi tapo J. Andropovas (1982–1984).

1983 m. kovas. JAV prezidentas R. Reiganas paskelbė Strateginės ginkluotės iniciatyvos programą (SGI).

1985 m. kovas. Michailas Gorbačiovas išrinktas SSKP Generaliniu sekretoriumi. Sovietų Sąjungos žlugimo pradžia.

1986 m. balandis. Avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

1986 m. spalis. M. Gorbačiovo ir R. Reigano susitikimas Reikjavike.

1987 m. gruodis.JAV ir SSRS pasirašė vidutinio bei trumpojo nuotolio raketų likvidavimo sutartį.

1988 m. balandis. Estijoje įkurtas Liaudies frontas.

1988 m. lapkritis. Dž. Bušas išrinktas JAV prezidentu (1989–1993).

1989 m. vasaris. Sovietų kariuomenė išvesta iš Afganistano.

1989 m. birželis. Pekino Tananmenio aikštėje kariuomenės įvykdytos masinės taikių demonstrantų žudynės.

1989 m. sspalis–lapkritis. „Aksominė revoliucija“ Čekoslovakijoje. Komunistų viešpatavimo pabaiga.

1989 m. lapkričio 9 d. Griuvo Berlyno siena.

1989 m. gruodis. Rumunijoje žlugo N. Čaušesku diktatūra.

1989 m. gruodis. Čekoslovakijoje prezidentu išrinktas buvęs disidentas Vaclovas Havelas.

1990 m. kovas. M. Gorbačiovas išrinktas SSRS prezidentu (1991 m. gruodžio mėn. iš šio posto pasitraukė).

1990 m. kovas–balandis.Vengrijoje rinkimai į parlamentą. Vyriausybę sudarė nekomunistinės partijos.

1990 m. kovas.VDR rinkimus į parlamentą laimėjo politinės jėgos, pasisakiusios už susijungimą su VFR.

1990 m. pradžia.Susikūrė Lenkijos Respublikos socialdemokratija vietoje suirusios LJDP.

1990 m. balandžio 23 d.Į Maskvą oficialaus vizito atvyko Kinijos ministras pirmininkas Li Penas. Tai aukščiausio rango Kinijos lyderis, į Sovietų Sąjungą atvykęs nuo 1964 metų.

1990 m. gegužė.Rumunijos prezidentu išrinktas I. Iljesku.

1990 m. gegužės 8 d.Estijos parlamentas nutarė Estijos SSR pavadinti Estijos Respubliką.

1990 m. birželis.Čekoslovakijos rinkimai į parlamentą. Komunistai tegavo 14 proc. balsų. Daugumą surinko Piliečių forumas.

1990 m.Albanijoje opozicinis judėjimas.

1990 m. rugpjūtis. Irakas užpuolė Kuveitą.

1990 m. rugsėjo 12 d.Maskvoje pasirašyta SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, VFR ir VDR sutartis.

1990 m. pabaiga.Priešlaikiniai prezidento rinkimai Lenkijoje. Rinkimus laimėjo Lechas Valensa.

1990 m. spalio 3 d. Vokietijos susivienijimas. VDR parlamento nutarimu prisijungė prie VFR.

1990 m. gruodis. Lenkijos prezidentu išrinktas L. Valensa.

1991 m. sausi o 18 d. JT pradėjo karą prieš Iraką (operacija „Audra dykumoje“).

1991 m. vasario 23 d.JAV per

karą Persijos įlankoje Irakui pateikė ultimatumą – arba per 24 valandas pasitraukia iš Kuveito, arba prasidės negailestingas karas.

1991 m. vasario 28 d.Faktiškai baigėsi 42 dienas trukęs karas Persijos įlankoje, JAV ir sąjungininkų pajėgoms nutraukus ugnį, o Irakui įsakius savo armijai liautis kovojus.

1991 balandžio 9 d. Gruzijos parlamentas priėmė sprendimą atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.

1991 m.Per pasikėsinimą rinkiminės kampanijos metu žuvo buvęs Indijos ministras pirmininkas Radživas Gandis. Bomba buvo paslėpta gėlių puokštėje.

1991 m. gegužės 20 d. Sovietų Sąjungos parlamentas priėmė įstatymą, kuris iiš esmės leido visiems piliečiams laisvai vykti į užsienį.

1991 m. birželis. Rusijos respublikos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas.

1991 m. birželis. Slovėnija ir Kroatija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Pilietinio karo Jugoslavijoje pradžia.

1991 m. birželis. ESPT pranešė apie veiklos nutraukimą.

1991 m. liepa. Žlugo Varšuvos Sutarties Organizacijos (VSO) paktas.

1991 m. liepos 30 d. Į Maskvą dviem dienom susitikti su Michailu Gorbačiovu atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas. Pirmą kartą šių dviejų valstybių vadovai susitiko Rusijos žemėje.

1991 m. rugpjūčio 19–21 d. Rugpjūčio pučas Maskvoje. Nesėkmingas bandymas įįvykdyti perversmą.

1991 m. ruduo.Priešlaikinius parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo dešiniosios partijos.

1991 m. rugsėjo 2 d. Sudaryta Kalnų Karabacho respublika.

1991 m. rugsėjo 13 d. Sovietų Sąjunga ir JAV sutarė nutraukti ginklų tiekimą kariaujančioms Afganistano šalims.

1991 m. gruodžio 8 d. Rusijos, Baltarusijos ir UUkrainos prezidentai įkūrė Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS) ir paskelbė, kad SSRS nebeegzistuoja.

1992 m. sausio 10 d.Bosnijos ir Hercegovinos serbai paskelbė atskirą respubliką ir pareiškė, kad ji priklausys federalinei Jugoslavijai.

1992 m. vasaris. Mastrichto sutartis. Europos Bendriją pakeitė Europos Sąjunga (ES).

1992 m. pavasaris.M. Nadžibo vyriausybės žlugimas Afganistane.

1992 m. kovas.Albanijoje komunistai pralaimėjo rinkimus ir buvo nušalinti nuo valdžios.

1992 m. liepos 8 d.Iš savo pareigų oficialiai atsistatydino Austrijos prezidentas Kurtas Valdheimas. Naujuoju šalies vadovu tapo Tomas Klestilis.

1992 m. spalio 12 d.Žemės drebėjimas sudrebino Egipto sostinę Kairą. 552 žmonės žuvo ir beveik 10 000 buvo sužeisti.

1992 m. lapkričio 3 d.JAV prezidentu išrinktas demokratas Bilas Klintonas.

1993 m. sausis. Čekoslovakija skilo į dvi valstybes – Čekiją ir Slovakiją.

1993 m. vasaris. Čekijos prezidento pareigas pradėjo eeiti V. Havelas, Slovakijos – M. Kovačas.

1993 m. gegužė.Pentagonas paskelbė, jog įšaldo vadinamąją „Žvaigždžių karų” programą, kurią buvo inicijavęs Jungtinių valstijų prezidentas Ronaldas Reiganas.

1993 m. liepos 2 d.Haičio karinis vadovas generolas Raulas Sedras pasirašė JTO planą dėl demokratijos Haityje atstatymo.

1993 m. rugsėjis–spalis. Rusijos vadovybės krizė.

1993 m. lapkričio 1 d. Įsigaliojo Mastrichto sutartis.

1994 m. sausis. NATO priėmė Taikos partnerystės programą.

1994 m. sausio 31 d.Alžyro gynybos ministras Liaminas Zerualis prisaikdintas šalies prezidentu.

1994 m. gegužė. Pietų Afrikos Respublikos prezidentu išrinktas N. Mandela ((1994–1999). Baigėsi aparteidas.

1994 m. liepos 8 d. Nuo infarkto mirė Šiaurės Korėjos lyderis nuo pat valstybės įkūrimo 1948 metais Kim Ir Senas. 82 metų Kim Ir Senas buvo ilgiausiai naujausių laikų istorijoje valdęs žmogus.

1994 m. spalis. Izraelis ir Jordanija pasirašė taikos sutartį.

1994 m. gruodis. Rusijos armija pradėjo intervenciją į Čečėniją (1994–1996).

1995 m. sausio 2 d.Mokslininkai „Keck” teleskopu Havajuose aptiko tolimiausią iš ligi šiol žinomų galaktikų. Ją nuo Žemės skiria apie 15 mlrd. šviesmečių.

1995 m. kovas. Paryžiuje pasirašytas Stabilumo Europoje paktas.

1995 m. gegužės 27 d.Ukraina ir Vakarų firmų konsorciumas pasirašė memorandumą dėl Černobylio atominės elektrinės uždarymo 2000 metais.

1995 m. gruodžio 1 d.NATO naujuoju generaliniu sekretoriumi išrinktas Ispanijos užsienio reikalų ministras Chavjeras Solana.

1995 m. gruodis. Paryžiuje pasirašyta taikos sutartis dėl taikos Bosnijoje.

1996 m. vasario 12 d.Jasiras Arafatas pradėjo eiti palestiniečių prezidento pareigas.

1996 m. liepos 8 d. Tarptautinis teisingumo teismas nusprendė, kad branduolinio ginklo panaudojimas arba grasinimas juo yra neteisėti.

1996 m. rugsėjis. Niujorke pasirašyta sutartis dėl branduolinių bandymų uždraudimo.

1996 m. rugsėjis. Talibano kovotojai užėmė Afganistano sostinę Kabulą. Afganistanas paskelbtas Islamo valstybe.

1996 m. gruodis.Jungtinių Tautų Generaliniu sekretoriumi išrinktas Ganos diplomatas K. Ananas.

1997 m. vasaris. Pekine mirė Den Siaopinas – komunistas revoliucionierius, atvedęs Kiniją iš politinio chaoso ir ekonominės suirutės į klestėjimo laikotarpį po Mao DDzeduno mirties (1977–1997).

1997 m. gegužė. Leiboristų partijos lyderis T. Blairas tapo Didžiosios Britanijos ministru pirmininku.

1997 m. liepa. Honkongas perduotas Kinijai.

1997 m. liepos 7–8 d.Madride surengtas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimas.

1997 m.Zairas pervadintas Kongo Demokratine Respublika.

1997 m. gruodžio 12–13 d.Liuksemburge įvykęs Europos Sąjungos Tarybos susitikimas nustatė Europos Sąjungos plėtros tvarką.

1998 m. sausio 1 d.Sukako 50 metų, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

1998 m. sausis. Popiežius Jonas Paulius II lankėsi komunistinėje Kuboje.

1998 m. balandis. Belfaste pasirašytas susitarimas dėl Šiaurės Airijos valdymo, kuriuo Didžioji Britanija sutiko tiesioginį valdymą pakeisti pačių airių sudaryta vyriausybe.

1998 m. liepa. Sankt Peterburge buvo palaidoti paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II ir jo šeimos palaikai.

1998 m. spalio 2 d. Albanijos ministru pirmininku tapo 30-metis Pandelis Maikas – jauniausias vyriausybės vadovas Europoje.

1998 m. spalio 17 d.

Ispanijos prašymu Londone suimtas buvęs Čilės diktatorius Augustas Pinočetas.

1998 m. lapkričio 22 d.

Bosnija ir Kroatija pasirašė tris sutartis santykiams sureguliuoti po Bosnijos karo.

1998 m. gruodžio 9 d.

Pietų Afrikoje rasti maždaug prieš 3,6 mln. metų gyvenusio žmogaus griaučiai – seniausias toks radinys.

1999 m. vasario 2 d.Naujuoju Venesuelos prezidentu prisaikdintas populistas ir buvęs pučistas Hugo Čavesas.

1999 m. kovas. NATO narėms tapo Čekija, Lenkija ir Vengrija.

1999 m. balandis. Vokietijos parlamentas pradėjo darbą aatnaujintame Reichstago pastate Berlyne.

1999 m. gegužės 13 d.Italijos prezidentu išrinktas Karlas Adzeglijas Čiampis.

1999 m. gegužės 13 d.Peru ir Ekvadoro lyderiai oficialiai baigė dešimtmečius trukusį pasienio konfliktą.

1999 m. gegužės 23 d.Vokietijos aštuntuoju pokario prezidentu tapo socialdemokratas Johanesas Rau.

1999 m. birželio 20 d. Bbaigėsi NATO oro karas prieš Jugoslaviją.

1999 m. liepos 8 d. Nelaimingo atsitikimo metu žuvo buvęs „Apollo” astronautas Čarlzas Pitas Konradas jaunesnysis, 1969 m. tapęs trečiuoju ant Mėnulio nužengusiu žmogumi.

1999 m. rugpjūtis. Rytų Timoro piliečiai balsavo už nepriklausomybę.

1999 m. rugsėjis.JT narėmis tapo Kiribatis, Nauru, Tonga.

1999 m. rugsėjis. Rusijos karo lėktuvai pradėjo Čečėnijos bombardavimus.

1999 m. spalis. JT Generalinis sekretorius paskelbė, kad žemėje jau gyvena 6 milijardai gyventojų.

1999 m. gruodis. Kinijai perduota Makao, kurią kelis šimtmečius valdė Portugalija.

1999 m. gruodis. Panamos kanalas po 86 JAV valdymo metų perduotas Panamos Respublikai.

1999 m. gruodis.Rusijos prezidentas B. Jelcinas atsisakė prezidento posto. Laikinai eiti prezidento pareigas pavesta V. Putinui.

1999 m. gruodis. Šiaurės Airijos sudaryta vyriausybė perėmė šalies valdymą iš Didžiosios Britanijos.

2000 m. vasario 10 d.Rusija ir Šiaurės Korėja pasirašė naują draugystės paktą, turintį reanimuoti dvišalius santykius.

2000 m. kovas. Popiežius Jonas Paulius II lankėsi Artimuosiuose Rytuose.

2000 m. kovas. Rusijos prezidento rinkimai. Prezidentu išrinktas V. Putinas.

2000 m. gegužės 24 d.Izraelis užbaigė 22 metus trukusią Pietų Libano okupaciją.

m. birželio 30 d. Rusijos Valstybės Taryba išplėtė prezidento V. Putino įgaliojimus, suteikdama jam teisę atleisti išrinktus pareigūnus.

2000 m. liepos 8 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parlamente perskaitė savo pirmąjį metinį pranešimą.

2001 m.sausis.JAV prezidentu išrinktas Džordžas V. Bušas, kuris tapo 43-iuoju JAV prezidentu.

2001 m. rugsėjo 11 d. Teroristų išpuolis JAV.